Tag: Klimato politika

  • San Franciskas imasi proveržio: iki 2030 metų diegs 100 įkroviklių ties gatve

    San Franciskas imasi proveržio: iki 2030 metų diegs 100 įkroviklių ties gatve

    San Franciskas pristatė naują programą, kuri turėtų palengvinti elektromobilių įkrovimą daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms. Miestas planuoja iki 2030 metų įrengti 100 viešų įkroviklių ties gatve, šalia šaligatvių.

    Toks sprendimas orientuotas į gyventojus, neturinčius privataus garažo ar įvažiavimo, todėl negalinčius patogiai įsirengti namų įkrovimo stotelės. Miestas tikisi, kad tai sumažins priklausomybę nuo greitojo įkrovimo stotelių, kurios dažnai būna brangesnės ir ne visada patogiai pasiekiamos.

    Naujas leidimų modelis

    Iniciatyva įgyvendinama per Curbside Electric Vehicle Charging Permit programą, kurią administruoja San Francisko savivaldybės transporto institucija. Gyventojai gali teikti paraiškas, kad jų gatvėje atsirastų 2 lygio įkroviklis, skirtas ilgesniam, lėtesniam įkrovimui.

    Vis dėlto įrengtos stotelės bus viešos ir veiks pirmas atvažiavo, pirmas įsikrovė principu, todėl paraiška negarantuos nuolatinės vietos konkrečiam namų ūkiui. Įkroviklių diegimą planuojama patikėti kvalifikuotiems rangovams, bendradarbiaujant su vietiniais energijos tiekėjais.

    „Nuo šiandien San Franciskas turi aiškų procesą, kaip užtikrinti prieinamą įkrovimą prie šaligatvio. Tai praktiškas būdas palengvinti elektromobilių turėjimą ir kartu siekti klimato tikslų“, – sakė San Francisko meras Danielis Lurie.

    Ką parodė bandomasis etapas

    Programa remiasi ankstesniu bandomuoju projektu, kuris startavo 2025 metų balandį, kai mieste atsirado pirmieji tokio tipo įkrovikliai. Savivaldybė teigia, kad per bandomąjį laikotarpį paaiškėjo svarbiausia kliūtis platesniam perėjimui prie elektromobilių: viešai prieinamo įkrovimo trūkumas ten, kur žmonės realiai parkuoja automobilius.

    Transporto institucijos vadovė Julie Kirschbaum pabrėžė, kad naujasis modelis pirmiausia taikomas nuomininkams ir daugiabučių bei kondominiumų gyventojams. Tokiose teritorijose net ir didėjant elektromobilių pasiūlai rinkoje, sprendimą pirkti dažnai stabdo paprastas klausimas, kur kasdien įkrauti automobilį.

    Kodėl JAV atsilieka nuo Europos

    Elektromobilių infrastruktūros plėtra JAV ilgą laiką buvo labiau orientuota į greitojo įkrovimo koridorius prie magistralių, kurie svarbūs kelionėms didesniais atstumais. Tačiau miestų kasdienybėje didesnę vertę dažnai sukuria 2 lygio įkrovimas, kai automobilis gali ramiai krautis kelias valandas per naktį ar darbo metu.

    Europos sostinėse, tokiose kaip Londonas ar Oslas, įkrovimas šalia šaligatvių seniai tapo įprasta praktika, nes tai sprendžia gyventojų, neturinčių privačių parkavimo vietų, problemą. San Francisko planas rodo, kad panašus modelis vis labiau laikomas būtina sąlyga, jei didmiesčiai nori sparčiau elektrifikuoti transportą.

    Be paraiškų sistemos, miestas taip pat renka gyventojų pasiūlymus, kuriose gatvėse įkrovikliai būtų naudingiausi. Tikimasi, kad tai padės tiksliau planuoti plėtrą ir mažinti konfliktus dėl viešos erdvės, kuri miestuose vis dažniau tampa ribotu ištekliumi.

    Panašios iniciatyvos pastebimos ir kituose JAV miestuose, o rinkoje daugėja sprendimų, pritaikytų montavimui prie esamos infrastruktūros, pavyzdžiui, apšvietimo stulpų. Tai leidžia greičiau diegti įkrovimo taškus ir mažinti statybos kaštus, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose.

  • Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme sekmadienį į protesto eitynes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių. Demonstracija įvyko likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 13 dieną vyksiančių visuotinių Švedijos parlamento rinkimų, kuriuose klimato politika tapo viena svarbiausių temų.

    Protesto dalyviai ragino valdžią griežtinti priemones, skirtas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Organizatoriai pabrėžė, kad sprendimų tempas, jų vertinimu, nebėra suderinamas su mokslininkų įvardijamomis rizikomis ir didėjančiu ekstremalių orų reiškinių dažniu Europoje.

    Ką reikalauja pasiekti Švedija

    Diskusijos centre atsidūrė Švedijos tikslai: transporto sektoriuje iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 70 proc., lyginant su 2010 metų lygiu, ir iki 2045 metų pasiekti klimatui neutralų balansą. Ekspertai Švedijoje ir už jos ribų įspėja, kad dalis pastarųjų sprendimų gali apsunkinti šių tikslų įgyvendinimą.

    Protestą rėmė įvairios organizacijos: jaunimo ir sporto judėjimai, profsąjungos, kaimo bendruomenių asociacijos bei žmogaus teisių grupės. Eitynėse dalyvavo ir viena žinomiausių pasaulio klimato aktyvisčių Greta Thunberg.

    „Švedijoje nėra nė vienos partijos, kuri siūlytų politiką, artimą tam, ko, pasak mokslo, reikia, kad išvengtume klimato katastrofos“, – sakė Greta Thunberg.

    „Jei ir toliau viską darysime kaip dabar, matysime griūtį, o jos požymius jau matome“, – pabrėžė ji.

    Politika, kuri kelia ginčus

    Premjero Ulf Kristersson vadovaujama dešiniųjų vyriausybė, valdžioje esanti nuo 2022 metų, mažino degalų mokesčius ir sušvelnino reikalavimus degalų tiekėjams dėl mažesnio anglies pėdsako alternatyvų įmaišymo. Kritikai tvirtina, kad tokie žingsniai didina riziką atsilikti nuo 2030 metų tarpinio tikslo.

    Valdžia savo sprendimus grindžia argumentu, kad iškastinio kuro atsisakymas turi vykti palaipsniui, siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą ir apsaugoti pramonę bei darbo vietas. Tuo pat metu demonstracijos organizatoriai reikalauja greitesnių priemonių, kurios poveikį emisijoms duotų jau artimiausiais metais.

    „Klimato krizė yra reali ir ji jau čia“, – sakė Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Beatrice Rindevall.

    Ji pabrėžė, kad po Europą šią vasarą užklupusių karščio bangų būtina klimato politiką orientuoti į skubų emisijų mažinimą. Tokia žinutė tapo viena pagrindinių demonstracijos ašių, atkartojant viešojoje erdvėje vis dažniau girdimą raginimą sprendimus matuoti ne pažadais, o konkrečiais rodikliais.

    Rinkėjų nuotaikos prieš balsavimą

    Rugsėjo 13 dieną Švedijos rinkėjai rinks naują parlamentą, o apklausos rodo, kad valdančiajam dešiniųjų blokui gali tekti pripažinti pralaimėjimą. Viešosios transliacijos bendrovės SVT skelbta Verian apklausa rodė, kad centro kairės opozicija turi maždaug 10 proc. punktų pranašumą.

    Toje pačioje apklausoje 37 proc. respondentų nurodė, kad svarbiausias rinkimų prioritetas yra klimato kaita. Tai reiškia, kad klimato politika Švedijoje nebėra tik aplinkosaugos darbotvarkės dalis, o tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi plačiai rinkėjų grupei.

    Protesto dalyviai sako, kad tokia mobilizacija suteikia vilties, tačiau kartu signalizuoja politinį spaudimą visoms partijoms. Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje būtent klimato sprendimai gali tapti vienu iš klausimų, dėl kurių bus sprendžiama, kas formuos kitą Švedijos vyriausybę.

  • Verslo konferencija Business PRECOP Katovicuose jau artėja: startavo registracija į 2026 metų renginį

    Prasidėjo dalyvių registracija į vieną didžiausių Vidurio Europos renginių, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai, – konferenciją Business PRECOP. 2026 metais ji vyks rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Business PRECOP tradiciškai orientuota į pasirengimą globalioms Jungtinių Tautų deryboms ir sprendimams, susijusiems su klimato politika. Šių metų darbotvarkė siejama ir su artėjančia COP31 klimato konferencija, kuri numatoma Turkijoje.

    Kas bus programos centre

    Konferencijos programos šūkis – United for Climate and Nature, o diskusijos žadamos plačios ir tarpdisciplininės. Tikimasi pokalbių apie reguliavimą, verslo atsakomybę, viešojo sektoriaus vaidmenį ir laikotarpį po žaliojo entuziazmo, kai pažadai vis dažniau vertinami pagal realius rezultatus.

    Renginio turinys dažnai siejamas su trimis pagrindiniais tarptautiniais procesais, kurie formuoja globalią aplinkosaugos kryptį: Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija ir Kovos su dykumėjimu konvencija. Praktikoje tai reiškia, kad greta emisijų mažinimo vis labiau akcentuojamos gamtos atkūrimo, vandens, žemės naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos temos.

    Gala, tinklaveika ir auditorija

    Kaip ir ankstesniais metais, konferenciją lydės vakarinė Green Changer gala bei tinklaveika, skirta sprendimų priėmėjų ir ekspertų susitikimams. Organizatoriai akcentuoja, kad būtent neformalūs pokalbiai dažnai tampa vieta, kur gimsta partnerystės ir projektai, vėliau pereinantys į konkrečias investicijas ar viešojo sektoriaus iniciatyvas.

    Anot organizatorių, ankstesnėje renginio edicijoje į daugiau nei 30 diskusijų ir susitikimų susirinko beveik 1 000 dalyvių, o scenose pasisakė per 150 ekspertų. Tarp jų buvo ir aukšto rango tarptautinių institucijų atstovų, politikų, mokslininkų bei verslo lyderių, todėl konferencija išlaiko reputaciją kaip regioninis susitikimo taškas klimato ir aplinkos politikos darbotvarkei.

  • ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Europos Komisija pateikė siūlymus peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) – vieną pagrindinių Bendrijos klimato politikos instrumentų. Kritikai įspėja, kad dalis pakeitimų gali sulėtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir pabranginti kelią į 2040 metų tikslus.

    ETS veikia nuo 2005 metų ir įpareigoja energijos gamintojus bei pramonės įmones turėti leidimą kiekvienai išmetamai anglies dioksido tonai. Europos Komisijos duomenimis, sistema iki šiol sugeneravo daugiau kaip 270 mlrd. eurų pajamų, kurios buvo nukreiptos į inovacijas, pramonės dekarbonizaciją ir energetikos modernizavimą.

    Ilgesnis nemokamų leidimų laikotarpis

    Iki šiol numatyta, kad nemokamai dalijami taršos leidimai daliai pramonės sektorių palaipsniui bus atsisakomi, o jų vietą turėjo užimti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas importui. Tačiau naujuose siūlymuose numatyta nemokamų leidimų dalijimą pratęsti iki 2038 metų, nors ankstesniame grafike pabaiga buvo planuota 2034 metais.

    Komisija argumentuoja, kad pasikeitė geopolitinis ir ekonominis kontekstas, o Europos pramonė patiria didesnį konkurencinį spaudimą. Pagal siūlomą modelį įmonėms žadama iš anksto suteikti 80 proc. nemokamų leidimų, jei jos turi patvirtintus dekarbonizacijos investicijų planus, o likę 20 proc. būtų skiriami tik realiai įgyvendinus investicijas.

    „ES ETS įrodė, kad anglies kainodara veikia: mažina emisijas, stiprina energetinį saugumą ir mobilizuoja investicijas“, – sakė už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra.

    Kodėl ekspertai kalba apie rizikas?

    Klimato politikos ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad didesnis nemokamų leidimų vaidmuo gali paskatinti delsą. Jų vertinimu, tokia kryptis gali reikšti, kad už taršą ilgiau mokės ne teršėjas, o klimato tikslų našta labiau persikels į visuomenę ir ateities sprendimus.

    Strategic Perspectives vadovė Linda Kalcher reformą apibūdino kaip „Trojos arklį“, teigdama, kad ji atrodo kaip palengvinimas pramonei, tačiau ilgainiui gali silpninti konkurencingumą prieš tuos, kurie greičiau diegia švaresnes technologijas. Jos teigimu, dėl to 2040 metų tikslas mažinti grynąsias emisijas 90 proc. gali tapti brangesnis ir rizikuoti investicijomis į inovacijas.

    Climate Action Network Europe atstovai pabrėžia, kad kiekviena papildoma pagal ETS „leidžiama“ anglies dioksido tona reiškia sudėtingesnį ir brangesnį iššūkį vėliau. Organizacija taip pat kritikuoja logiką, kai nauda suteikiama vien už planą, o ne už įvykdytas investicijas.

    Naujas žingsnis aviacijai, bet su išimtimis

    Vienas ryškiausių siūlomos peržiūros elementų – pirmą kartą numatyta anglies kainodara daliai tarptautinių skrydžių, išvykstančių iš ES. Vis dėlto siūloma, kad priemonė įsigaliotų tik nuo 2029 metų ir būtų taikoma skrydžiams iki 5 000 kilometrų atstumo.

    Nevyriausybinė organizacija Transport & Environment atkreipia dėmesį, kad toks modelis paliktų reikšmingą dalį Europos aviacijos už sistemos ribų, ypač ilguosius skrydžius, kurie dažnai yra ir taršiausi. Organizacija ragina valstybes nares per derybas siekti platesnės aprėpties, kad aviacijos sektoriui būtų taikomas nuoseklus „teršėjas moka“ principas.

    Siūlymų paketas dar turės pereiti politinių derybų etapą tarp Europos Parlamento ir valstybių narių, todėl galutinė ETS reformos kryptis priklausys nuo to, kiek bus išlaikytas balansas tarp pramonės konkurencingumo ir klimato ambicijų. Artimiausiais mėnesiais spręsis, ar siūlomi palengvinimai taps laikinu stabilizavimo žingsniu, ar ilgalaike spraga ES emisijų mažinimo plane.

  • Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija, šiemet kartu su Australija rengianti Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31, apribojo Kipro dalyvavimą pasirengimo briefinguose ir ignoruoja dvišalių susitikimų prašymus, siunčiamus Nikosijos Europos Sąjungos vardu. Apie tai Briuselyje kalbėjo keli diplomatai ir pareigūnai, situaciją įvardiję kaip netikėtą kliūtį ES koordinacijai prieš lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, todėl atlieka visų 27 valstybių narių pozicijų derinimo ir atstovavimo funkciją. Dėl to Kipro atstovų neprileidimas prie neformalių pasirengimo susitikimų tampa ne vien dvišaliu Turkijos ir Kipro ginču, bet ir praktiniu iššūkiu visai ES, siekiančiai vieningai koordinuoti darbotvarkę tarptautinėse klimato derybose.

    Kodėl Kipras tapo problema?

    Sala padalyta nuo 1974 metais įvykusių įvykių, kai Turkija įžengė į Kiprą po Graikijos remto perversmo. Tarptautiniu mastu pripažįstama Nikosijoje įsikūrusi Kipro Respublika, tačiau Turkija jos nepripažįsta ir palaiko ryšius su šiaurine salos dalimi, kurią laiko atskira turkų kipriečių administracija.

    Šis nepripažinimas persikelia ir į COP31 pasirengimo procesą. Pasak diplomatų, Turkijos COP31 pirmininkaujanti komanda kelis kartus nesiuntė kvietimų Kiprui į neformalius koordinacinius susitikimus, o kai kuriais atvejais esą prieštaravo, kai Kipro atstovai atvyko kartu su ES delegacija.

    ES reakcija ir spaudimas Ankarai

    Europos Komisija patvirtino, kad dėl Kipro atstūmimo klausimas buvo keliamas Turkijos atstovams, taip pat aptartas su Australija ir Jungtinėmis Tautomis. Briuselis pabrėžia, kad COP procesas turi būti įtraukus, o Jungtinių Tautų renginių šeimininkai privalo užtikrinti, kad nė viena JT narė nebūtų eliminuojama iš pasirengimo.

    „Pabrėžėme Turkijos valdžiai, kad JT valstybės narės pašalinimas iš COP31 pasirengimo proceso yra nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Turkija patikino, kad Kipras nebus šalinamas iš būsimų COP31 pasirengimo susitikimų, o mes toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia COP31 deryboms?

    Diplomatai pabrėžia, kad kol kas nėra ženklų, jog Kipras negalėtų dalyvauti formaliuose JT susitikimuose ar pačioje COP31 konferencijoje. Vis dėlto neformalūs pasirengimo formatai dažnai lemia, kaip sklandžiai vyksta derybos, kaip suderinamos pozicijos ir kaip anksti išsprendžiami jautrūs klausimai.

    Situaciją komplikuoja ir institucinė rotacija: Kipras ES Tarybai pirmininkauja iki liepos, o COP31 laikotarpiu pirmininkavimą jau bus perėmusi Airija. Dalis pareigūnų tai vertina kaip praktinį palengvėjimą, tačiau pats precedentas, kai ES pirmininkaujanti šalis susiduria su ribojimais dėl šeimininko politinės pozicijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui COP proceso neutralumu.

    Turkija į žurnalistų užklausas viešai neatsakė. Tuo metu Australijos pusė anksčiau yra akcentavusi siekį, kad COP31 būtų skaidri, įtrauki ir bendradarbiavimu paremta, tačiau diplomatai nenurodo, kad Kanbera būtų prisidėjusi prie Kipro atstūmimo.

  • Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.

    COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.

    Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.

    „Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.

    Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.

    ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.

    Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.

  • ES gali smogti keliautojams: plečiamas CO2 mokestis, lėktuvų bilietai brangs dar labiau

    ES gali smogti keliautojams: plečiamas CO2 mokestis, lėktuvų bilietai brangs dar labiau

    Europos Komisija svarsto išplėsti anglies dioksido emisijų apmokestinimą taip, kad jis apimtų ne tik skrydžius Europos viduje, bet ir maršrutus už žemyno ribų. Toks žingsnis reikštų papildomas sąnaudas oro vežėjams, o dalis jų tikėtina atsispindėtų bilietų kainose.

    Šiuo metu aviacija Europos ekonominėje erdvėje dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS), kurioje už išmetamą CO2 tenka pirkti taršos leidimus. Plėtros atveju mokestis būtų taikomas ir ilgesniems, tarpžemyniniams reisams, todėl poveikis kainoms galėtų būti labiau juntamas tolimų kelionių segmente.

    „Dabartinė tvarka apmokestina tik skrydžius Europos viduje, o pokytis suvienodintų atsakomybę už emisijas visiems operatoriams“, – sakė Europos Komisijos klimato politikos atstovė Polona Gregorin.

    Diskusijos vyksta jautriame kontekste: ankstesni bandymai apmokestinti tarptautinius skrydžius sulaukė prekybos partnerių pasipriešinimo. Jungtinės Amerikos Valstijos jau anksčiau kritikavo panašias ES iniciatyvas, todėl ir dabar neatmetama diplomatinių bei prekybinių įtampų rizika.

    Tarptautinių skrydžių emisijos pasauliniu mastu šiuo metu daugiausia reguliuojamos per Jungtinių Tautų aviacijos sistemą CORSIA. Ji remiasi kompensavimo mechanizmu, kai oro linijos perka emisijų kompensacijas, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai nebūtinai užtikrina realų išmetimų mažėjimą tokiu tempu, kurio reikalauja Europos klimato tikslai.

    Europos Komisijos užsakymu atliktame vertinime buvo perspėta, kad CORSIA gali nepasiekti apčiuopiamo emisijų mažėjimo ir kai kuriais atvejais net silpninti Europos siekius sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Dėl to ETS laikomas griežtesniu instrumentu, nes jis tiesiogiai susieja taršą su finansine kaina.

    Tuo pat metu ETS patiria stiprų politinį spaudimą: dalis valstybių ir verslo atstovų siekia daugiau nemokamų taršos leidimų, kad būtų sumažintos prisitaikymo sąnaudos. Nemokami leidimai kai kuriems sektoriams tradiciškai taikomi siekiant mažinti gamybos perkėlimo už ES ribų riziką, tačiau jų pratęsimas kelia diskusijų dėl sistemos efektyvumo.

    Europos Komisija taip pat yra nurodžiusi, kad ateityje gali būti koreguojamas emisijų mažinimo tempas ETS sistemoje, ypač trečiajame dešimtmetyje. Tikslas išlieka tas pats: užtikrinti, kad emisijų mažėjimas atitiktų bendrą ES klimato politikos kryptį, o transporto sektorius prisidėtų prie bendrų įsipareigojimų.

    Keleiviams tai gali reikšti naują kainų spaudimo bangą, ypač jei taršos leidimų kaina rinkoje išliks aukšta. Avialinijos jau dabar susiduria su degalų kainų svyravimais, todėl papildomi reguliaciniai kaštai didina tikimybę, kad dalis maršrutų taps mažiau pelningi arba bus peržiūrimi.

  • JAV spaudimas keičia ES metano taisykles: Briuselis svarsto švelninti kontrolę dėl energetikos

    JAV spaudimas keičia ES metano taisykles: Briuselis svarsto švelninti kontrolę dėl energetikos

    Europos Komisija rengia gaires, kurios galėtų praktiškai sušvelninti ES metano reglamento vykdymą, motyvuojant energetinio saugumo rizikomis. Dokumentų projektuose numatoma daugiau lankstumo valstybėms narėms taikant baudas ir išimtis, jei kiltų energijos tiekimo sutrikimų grėsmė.

    Metanas laikomas vienu didžiausių vadinamųjų superteršalų, nes, mokslininkų vertinimu, jis per trumpą laiką atmosferoje sulaiko gerokai daugiau šilumos nei anglies dioksidas. Kadangi metanas ore išsilaiko apie dešimtmetį, jo emisijų mažinimas dažnai įvardijamas kaip vienas greičiausių būdų lėtinti atšilimą artimiausiais metais.

    Kas numatyta ES metano reglamente

    ES metano reglamentas orientuotas į naftos ir dujų sektorių, kuriame emisijas palyginti lengva mažinti techninėmis priemonėmis. Pagrindiniai reikalavimai apima nuotėkių aptikimą ir greitą taisymą, taip pat ribojimus metano išleidimui į atmosferą ir neavarinį dujų deginimą fakeluose.

    Ypatingai jautri dalis susijusi su importu: nuo 2027 metų į ES importuojamai naftai ir dujoms turėtų būti taikomi panašūs metano standartai, kaip ir bloke veikiančioms bendrovėms. Tai reikštų, kad tiekėjai už ES ribų, siekdami išlaikyti prieigą prie rinkos, turėtų įdiegti matavimo, ataskaitų ir nuotėkių mažinimo praktiką.

    Kodėl svarstoma švelninti vykdymą

    Komisijos svarstomos gairės, kaip taikyti baudas ir užtikrinti laikymąsi, galėtų suteikti šalims daugiau diskrecijos neatidėliotinų energetinių rizikų atveju. Pagal aptariamus principus, kai kurios sankcijos galėtų būti atidedamos ar netaikomos, jei valdžios institucijos konstatuotų didesnę tiekimo krizės tikimybę.

    Kritikai įspėja, kad per platus išimčių taikymas susilpnintų reglamento poveikį ir sukurtų nelygias konkurencijos sąlygas rinkos dalyviams, kurie jau investavo į nuotėkių mažinimą. Kita vertus, dalis valstybių ir pramonės atstovų akcentuoja, kad griežtas ir greitas įgyvendinimas gali kelti rizikų dujų tiekimui ir kainoms, ypač jei sutaptų su geopolitiniais sukrėtimais.

    JAV vaidmuo ir platesnis kontekstas

    JAV diplomatinis spaudimas tapo viena ryškiausių šios diskusijos ašių, nes Europa pastaraisiais metais reikšmingai padidino suskystintų gamtinių dujų importą iš JAV. JAV pareigūnai ir dalis tiekėjų siekia, kad importo reikalavimai būtų atidėti, sušvelninti arba aiškiai apibrėžti taip, kad netaptų kliūtimi prekybai.

    „Kad išvengtume energijos tiekimo spragų ir kainų šuolių, Briuselis turi užtikrinti, kad taisyklės skatintų tiekimą, o jo nemažintų“, – sakė JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzder.

    Tarptautinės energetikos agentūros analizė metano mažinimą dažnai įvardija kaip vieną ekonomiškiausių klimato priemonių, nes dalį nuotėkių galima pašalinti mažomis sąnaudomis, o sutaupytos dujos tampa papildomu produktu. Ši logika svarbi ir ES, kuri siekia mažinti iškastinio kuro importo priklausomybę, kartu stiprindama klimato politikos patikimumą.

    Kol kas Europos Komisija oficialiai reglamento keisti neplanuoja, tačiau būtent vykdymo gairės gali nulemti, ar taisyklės realiai veiks griežtai, ar taps labiau rekomendacinio pobūdžio. Galutinė gairių versija gali keistis iki oficialaus paskelbimo, o politinės diskusijos rodo įtampą tarp klimato ambicijų ir energetinio saugumo argumentų.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos. Siūloma balsavimo data – rugsėjo 27 dieną, o iniciatyva pristatoma kaip atsakas į augančias energijos ir pragyvenimo išlaidas.

    Prezidento kanceliarijos argumentas – aplinkos apsauga yra valstybės pareiga, tačiau, jų teigimu, sprendimai negali būti atitrūkę nuo ekonominės realybės, valstybės išsivystymo ir saugumo. Dokumente ES klimato politika apibūdinama kaip pernelyg skubota ir vienpusiška, galinti silpninti pramonės konkurencingumą.

    Referendumo klausimas kelia abejonių

    Daugiausia kritikos sulaukė pats siūlomas referendumo klausimas. Jame ES klimato politika tiesiogiai siejama su išaugusiomis energijos kainomis, didesnėmis gyvenimo sąnaudomis ir sunkumais verslui bei žemės ūkiui, todėl oponentai jį vadina šališku.

    Prezidento komanda pabrėžia, kad referendumas esą nėra apie visuomenės požiūrį į aplinkos apsaugą, o apie konkrečių priemonių kainą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad toks suformulavimas iš anksto perša neigiamą atsakymą ir supaprastina sudėtingą energetikos bei pramonės transformacijos temą.

    Kas iš tikrųjų kelia kainas?

    Diskusijoje dažnai minima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS ir planuojamas ETS2, kuris turėtų apimti emisijas iš kelių transporto ir pastatų šildymo kuro. Būtent ETS2 Lenkijoje įvardijamas kaip priemonė, galinti paveikti namų ūkių išlaidas, ypač naudojančių iškastinį kurą.

    Tuo pat metu energetikos analitikai primena, kad kainas lemia ne vien klimato politika, bet ir struktūrinės nacionalinių energetikos sistemų problemos. Kuo didesnė priklausomybė nuo anglies ir dujų, tuo didesnis jautrumas tiek kuro kainų svyravimams, tiek emisijų kaštams, todėl atsilikusi modernizacija ilgainiui gali kainuoti brangiau nei pati transformacija.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad dalis ETS pajamų patenka į valstybių biudžetus ir gali būti nukreipta į paramą pramonei, efektyvesnį šildymą, tinklų modernizavimą ar socialines kompensacijas. Dėl to vien tik ETS pristatymas kaip pinigų nutekėjimo yra neišsamus, nes vertinant svarbus ir grįžtančių investicijų bei paramos mechanizmas.

    Ekspertai: daugiau politinės komunikacijos nei realaus plano

    Energetikos apžvalgininkai Lenkijoje iniciatyvą vertina kaip bandymą perimti politinę darbotvarkę ir pasiūlyti paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą. Jų vertinimu, transformacija visada turi kainą, tačiau klausti visuomenės „už ar prieš“ iš esmės reiškia neaptarti, kaip sumažinti sąskaitas ir kartu didinti energetinį saugumą.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į parlamentinę matematiką: Senatas, kuriame daugumą turi valdančioji koalicija, gali nepritarti referendumui, todėl tikimybė jam įvykti vertinama atsargiai. Dėl to dalis apžvalgininkų referendumo idėją laiko labiau politiniu signalu rinkėjams nei realiai įgyvendinamu sprendimu.

    Diskusijoje pasigirsta ir perspėjimų, kad bandymas iš esmės nusigręžti nuo bendrų ES klimato taisyklių konfliktuotų su bendrosios rinkos logika. Vienodos konkurencijos sąlygos reiškia, kad skirtingose šalyse veikiančioms įmonėms taikomi panašūs reikalavimai, o nutolimas nuo jų galėtų komplikuoti prekybą ir tiekimo grandines.

  • Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irane kilęs karas ir dėl jo šoktelėjusios iškastinio kuro kainos Europos Sąjungai yra dar vienas argumentas spartinti perėjimą prie švaresnės energetikos, o ne silpninti klimato politiką. Taip Briuselyje interviu teigė Nyderlandų klimato ministrė Stientje van Veldhoven, pabrėžusi, kad Europa turi nuosekliai laikytis pasirinkto kurso.

    Pasak ministrės, brangstant naftai ir dujoms dar aiškiau matyti, kiek daug ekonomikos ir gyventojų gerovė priklauso nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų. Ji akcentavo, kad mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro reikštų didesnį energetinį saugumą ir stabilesnes sąnaudas ilguoju laikotarpiu.

    2040 metų tikslas ir investuotojų lūkesčiai

    Europos Komisijai rengiant naują priemonių paketą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu iki 2040 metų, Nyderlandai siekia aiškaus ir prognozuojamo kelio. Ministrės teigimu, toks nuoseklumas būtinas, kad įmonės galėtų planuoti investicijas į elektrifikaciją, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir pramonės modernizavimą.

    Ji taip pat įspėjo, kad delsiant Europa rizikuoja atsilikti technologinėje konkurencijoje nuo kitų didžiųjų ekonomikų. Anot jos, žaliųjų projektų įgyvendinimas auga visame pasaulyje, todėl ES svarbu išlaikyti tempą ir pritraukti kapitalą į vietinę pramonę.

    Anglies kreditai: ragina riboti

    Vienas jautriausių klausimų, anot ministrės, yra anglies dioksido kompensavimas tarptautiniais kreditais, kai tarša „atsveriama“ finansuojant emisijų mažinimą kitose šalyse. Nyderlandų pozicija išlieka griežta: tokios priemonės neturėtų tapti pagrindiniu keliu siekiant tikslų, nes jos nukreipia dalį investicijų iš Europos ekonomikos.

    Ministrė ragino Europos Komisiją numatyti tvirtus apribojimus, kad kreditai būtų naudojami tik ten, kur taršą sumažinti sunkiausia, pavyzdžiui, kai kuriuose pramonės sektoriuose. Ji taip pat pabrėžė, kad kreditai neturėtų pakeisti realių struktūrinių sprendimų, tokių kaip energetikos pertvarka, efektyvumas ir vietinė švarių technologijų plėtra.

    „Dabartinė energijos krizė primena, kad turime pasirinkimą: likti pažeidžiami kitur priimamų politinių sprendimų arba investuoti į perėjimą, kuris mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Energetinis saugumas ir klimato politika

    Ministrės teigimu, karo sukelti kainų šuoliai rodo ne tik trumpalaikę rinkos įtampą, bet ir sisteminę riziką, kai energijos tiekimo grandinės tampa geopolitinių konfliktų įkaite. Dėl to, anot jos, klimato politika tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir saugumo bei konkurencingumo klausimu.

    Ji taip pat pažymėjo, kad Nyderlandai palaiko idėją daugiau dėmesio skirti taršos mažinimui žemės ūkyje, nes šis sektorius yra svarbi bendrų emisijų dalis. ES mastu tokios priemonės dažnai susiduria su politiniu pasipriešinimu, tačiau, ministrės vertinimu, jų atidėliojimas tik didina galutinę pertvarkos kainą.