CP v2

Tag: Klimato politika

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Nauja tvarka viešajai erdvei

    Amsterdamas tapo pirmąja sostine pasaulyje, kuri viešojoje erdvėje uždraudė reklamuoti mėsos produktus ir iškastinį kurą. Miesto valdžios patvirtintos taisyklės įsigaliojo gegužės 1 dieną ir apima įvairius lauko reklamos formatus.

    Draudimas taikomas reklamai ant stendų, plakatuose ir miesto infrastruktūroje, pavyzdžiui, viešojo transporto stotelėse bei metro stotyse. Tai reiškia, kad iš gatvių palaipsniui dingsta reklamos, skatinančios pirkti mėsainius, rinktis automobilius su vidaus degimo varikliais ar ieškoti pigių skrydžių.

    Kodėl pasirinkta reklama?

    Miesto sprendimas siejamas su klimato politika ir siekiu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Amsterdamas viešai deklaruoja tikslą iki 2050 metų artėti prie klimato neutralumo, o kartu skatinti gyventojus keisti vartojimo įpročius, įskaitant mažesnį mėsos vartojimą.

    Politikai, rėmę draudimą, argumentuoja, kad miestas neturėtų uždirbti iš reklamos, kuri prieštarauja jo pačio strateginėms kryptims. Pasak jų, reklama formuoja socialines normas, todėl viešosiose erdvėse norima daugiau vietos kultūros ir vietos bendruomenių renginių komunikacijai.

    „Klimato krizė yra skubi problema“, – sakė viena iš sprendimą palaikiusių Amsterdamo politikos atstovių.

    Verslo kritika ir platesnis Europos kontekstas

    Kai kurie verslo atstovai sprendimą vertina kritiškai ir teigia, kad tai yra nepageidaujamas bandymas daryti įtaką vartotojų pasirinkimams. Mėsos pramonės organizacijos pabrėžia maistinę produktų vertę ir ragina neskubėti riboti informacijos matomumo viešose vietose.

    Kritikos sulaukė ir kelionių reklamos ribojimas, nes dalis turizmo sektoriaus atstovų tai mato kaip pernelyg didelį įsikišimą į ūkinę veiklą. Kita vertus, draudimo šalininkai šį žingsnį lygina su anksčiau Europoje įsitvirtinusia tabako reklamos ribojimo logika, kai viešoji erdvė naudojama mažinti žalingų įpročių normalizavimą.

    Amsterdamas šiame kelyje nėra visiškai vienišas. Panašūs sprendimai jau buvo priimti kituose Nyderlandų miestuose, o iškastinio kuro reklamos ribojimų įvairiomis formomis imasi ir dalis kitų Europos miestų, siekiančių greičiau įgyvendinti klimato tikslus.

  • JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    Jungtinės Valstijos tęsia pastangas sustabdyti tarptautinį mokestį už laivybos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą ir šią savaitę Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) aktyviai įtikinėja kitas šalis dėl galimų kaštų. Derybos vyksta Londone, kur svarstoma sistema, skirta mažinti laivybos taršą.

    Pasak su pokalbiais susipažinusio asmens, JAV delegacija posėdžių metu platina skrajutes su ekonomine analize, kuri, oponentų teigimu, pateikiama šališkai. Keli derybų eigą žinantys žmonės nurodė, kad dokumentuose akcentuojama, jog mokesčio našta kai kurioms valstybėms galėtų siekti šimtus milijonų eurų per metus.

    Skrajutėse teigiama, kad laivų savininkai šiuos kaštus greičiausiai perkeltų klientams per didesnius frachtavimo tarifus, o tai esą tiesiogiai didintų prekybos kainą importuojančioms ir eksportuojančioms šalims. Tokia argumentacija atitinka platesnę Donaldo Trumpo administracijos kryptį kritikuoti, jos vertinimu, verslui per daug kainuojančias klimato priemones.

    IMO svarstomas vadinamasis Net Zero Framework numato, kad laivams būtų taikomas griežtėjantis anglies intensyvumo standartas, skatinantis atsisakyti iškastinio kuro ir rinktis mažiau taršius degalus. Laivai, neatitinkantys reikalavimų, turėtų mokėti įmoką, o surinktos lėšos būtų naudojamos perėjimui prie švaresnių degalų ir paramai besivystančioms šalims.

    Šį planą remia Europos Sąjunga, Kenija ir kitos valstybės, žadančios ginti priemonę derybose. Tuo metu JAV pareigūnai jau anksčiau signalizavo, kad pasauliniu mastu suderinti anglies mokestį laivybai, jų vertinimu, beveik nėra šansų.

    Ekspertai tvirtina, kad JAV platinami skaičiavimai kertasi su įprastai naudojamomis analizėmis ir neįvertina galimos naudos, kurią duotų taršos mažinimo sistema. Vienas mokslininkas nurodė „atsekęs“ metodiką ir aptikęs esminių trūkumų, ypač vertinant degalų kainos dalį bendruose prekybos kaštuose.

    „Nors matyti ne viena problema, didžiausia yra tai, kad pernelyg išpučiama degalų sąnaudų įtaka bendrai prekybos kainai. Dėl to smarkiai pervertinami laikymosi reikalavimų kaštai ir iškreipiamas poveikis“, – sakė UCL Energy Institute tyrėjas Jamesas Stewartas.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat kritikuoja JAV kampaniją, teigdami, kad tai labiau politinis spaudimas nei patikima ekonominė analizė. Jų vertinimu, IMO jau turi pakankamai duomenų apie perėjimo prie švaresnės laivybos kainą, o alternatyvūs pasiūlymai duotų menką klimato efektą ir keltų teisingumo klausimų.

    Baltoji rūmų administracija ir JAV Valstybės departamentas į žurnalistų prašymus pakomentuoti skrajutėse pateikiamus skaičius viešai neatsakė. Derybos IMO tęsiasi, o sprendimai dėl galutinio modelio gali nulemti, kaip greitai laivybos sektorius pereis prie mažiau taršių technologijų ir degalų.

  • Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto, kaip praktiškai įgyvendinti naująsias metano emisijų taisykles, kurios Europos Sąjungoje turėtų pradėti veikti 2027 metais. Briuselyje diskutuojama apie galimybę laikinai taikyti vadinamąjį nulinės baudos režimą, kai nacionalinės institucijos tam tikrais atvejais galėtų neskirti finansinių sankcijų.

    Toks scenarijus būtų taikomas ribotą laiką, o svarstymuose minimas laikotarpis siektų nuo vienų iki trejų metų. Komisija kol kas nėra patvirtinusi sprendimo, tačiau ruošia gaires valstybėms narėms, kurios turėtų padėti vienodžiau taikyti taisykles ir išvengti nenumatytų pasekmių energijos tiekimui.

    Kas keičiasi metano taisyklėse?

    ES metano reglamentas numato griežtesnę prievolę naftos, dujų ir anglies tiekimo grandinėje matuoti, stebėti ir mažinti metano nuotėkius. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų trumpuoju laikotarpiu, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų lėtinti klimato kaitą.

    Reikalavimai apima ir importuojamą kurą, todėl atsakomybė tenka ne tik ES viduje veikiantiems operatoriams, bet ir pirkėjams, kurie turės įrodyti, kad jų tiekėjai laikosi palyginamų standartų. Praktikoje tai reiškia daugiau auditų, duomenų rinkimo ir aiškesnes nuotėkių taisymo procedūras.

    Kodėl svarstoma apie baudas?

    Energijos bendrovės teigia, kad daliai tiekėjų, ypač už ES ribų, greitai pasiekti reikalaujamą stebėsenos lygį bus sudėtinga, o tai gali didinti tiekimo rizikas. Savo ruožtu kai kurios valstybės narės baiminasi, kad per griežtas startas gali paskatinti tiekėjų pasitraukimą iš Europos rinkos arba branginti dujas.

    Komisija viešai signalizuoja, kad siekia, jog taisyklės būtų taikomos pragmatiškai ir nekeltų grėsmės energijos tiekimo saugumui. Tuo pat metu pabrėžiama, kad paties reglamento iš esmės atverti iš naujo ir perrašyti neplanuojama, nes tai didintų teisinį neapibrėžtumą.

    Ką sako kritikai ir ką tai reikštų rinkai?

    Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad laikinas sankcijų atsisakymas gali susilpninti pagrindinį reglamento principą, nes reali finansinė atsakomybė dažnai yra stipriausias paskatinimas investuoti į nuotėkių paiešką ir remontą. Jų teigimu, metano mažinimas ilgainiui prisideda ir prie energijos saugumo, nes prarastas metanas yra tiesiog iššvaistytas kuras.

    Jei būtų pasirinktas nulinės baudos modelis, tikėtina, kad jis būtų susietas su aiškiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, patikrinimų intensyvumu ir reikalavimu įrodyti, kad įmonė realiai diegia stebėsenos sistemas. Tai galėtų tapti kompromisu tarp klimato tikslų ir rinkos stabilumo, tačiau sprendimo detalės nulems, ar išimtis netaps taisykle.