CP v2

Tag: Klimato politika

  • Katovicuose po savaitės startuoja Energy Days ir Business PRECOP: dėmesys energetikos ir klimato pokyčiams

    Rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, vyks du tarpusavyje susiję renginiai: Energy Days ir Business PRECOP. Abu forumai sutelks politikos formuotojus, verslo vadovus, reguliuotojus, ekspertus ir mokslininkus, kad būtų aptarti energetikos transformacijos ir klimato politikos sprendimai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginių tikslas yra ne bendros deklaracijos, o praktiniai atsakymai į klausimus, kurie lemia investicijų kryptis, energijos tiekimo saugumą ir pramonės konkurencingumą. Dalyvių registracija dar vyksta, o darbotvarkėje numatytos diskusijos apie technologijas, reguliavimą ir finansavimo modelius.

    Energy Days: energetika rytojui

    Energy Days apibūdinamas kaip dviejų dienų diskusijų, pristatymų ir kontaktų užmezgimo platforma energetikos sektoriaus dalyviams. Programoje numatyta daugiau kaip 40 teminių sesijų, apimančių energetinį saugumą, sektoriaus konkurencingumą, skaitmeninimą, vietinės vertės kūrimą, reguliavimą ir finansavimą.

    Tokių temų aktualumą didina ES kryptis spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir modernizuoti tinklus, kartu ieškant būdų stabilizuoti kainas bei sumažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tinklų pralaidumui, energijos kaupimui, lankstumo sprendimams ir pramonės elektrifikacijai.

    Business PRECOP: klimato transformacijos sprendimai

    Business PRECOP pristatomas kaip viena didžiausių Vidurio Europoje konferencijų, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai. Šiemet renginys pirmą kartą vyksta su „Business“ prierašu, akcentuojant, kad klimato tikslai vis labiau persikelia į įmonių strategijas, miestų planavimą ir investicinius sprendimus.

    Renginys siekia sukurti dialogo erdvę tarp verslo, viešojo sektoriaus, tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės. Pagrindinis akcentas yra tai, kaip globalius aplinkosaugos tikslus paversti konkrečiomis priemonėmis: nuo kapitalo pritraukimo iki technologinių projektų įgyvendinimo regionuose.

    Business PRECOP taip pat siejamas su pasirengimu artėjantiems Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, kuriuose tradiciškai daug dėmesio skiriama emisijų mažinimo įsipareigojimams, prisitaikymui prie klimato kaitos ir finansavimo mechanizmams. Organizatorių teigimu, diskusijų esmė yra suderinti ambicijas su realia ekonomine logika ir įgyvendinimo terminais.

  • Business PRECOP artėja: atskleisti nauji pranešėjai ir temos prieš COP31, registracija jau vyksta

    Iki Business PRECOP konferencijos liko vos kelios savaitės: renginys vyks 2026 metų rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Organizatoriai skelbia papildomus pranešėjus ir akcentuoja, kad dviejų dienų programa skirta pasirengti artėjančioms Jungtinių Tautų klimato deryboms, įskaitant COP31.

    Renginyje numatytos tarpdisciplininės diskusijos apie klimato ir aplinkos politikos kryptis, reguliacinių sprendimų poveikį verslui bei energetikos transformacijos tempą Europoje. Programoje žadami pokalbiai apie atsakomybę tiekimo grandinėse, investicijų rizikas ir tai, kaip keičiasi verslo strategijos po vadinamojo žaliojo entuziazmo bangos.

    Kas pasirodys scenoje

    Tarp naujai pristatomų pranešėjų yra nevyriausybinio sektoriaus, mokslo, finansų ir pramonės atstovų, taip pat buvę ir esami politikos formuotojai. Organizatoriai įvardija, kad tokia sudėtis pasirinkta tam, kad diskusijose būtų sujungtas reguliuotojų, investuotojų ir realiosios ekonomikos požiūris.

    Skelbiama, kad tarp dalyvių bus klimato ir tvarumo ekspertai, energetikos bendrovių bei pramonės įmonių vadovai, taip pat savivaldos atstovai. Programoje taip pat numatyti tinklaveikos formatai, skirti praktiniams susitarimams ir partnerystėms, kurios vis dažniau tampa būtinos įgyvendinant emisijų mažinimo planus.

    Daugiau diskusijų ir apdovanojimai

    Organizatoriai primena, kad ankstesnėje renginio laidoje vyko daugiau nei 30 diskusijų ir debatuose dalyvavo beveik 1 000 dalyvių, o scenoje pasisakė daugiau nei 150 ekspertų. Šis formatas leidžia aprėpti temas nuo energetikos kainų ir infrastruktūros iki pramonės dekarbonizacijos ir klimato politikos įgyvendinimo praktikoje.

    Pirmąją konferencijos dieną numatyta apdovanojimų ceremonija Green Changer, kuri, pasak organizatorių, taps ir neformalių susitikimų erdve. Registracija į konferenciją jau vyksta, o galutinė programa ir dalyvių sąrašas bus pildomi artėjant renginio datai.

  • Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje – naujas viceministras: į vyriausybę ateina Sławomir Ćwik

    Kas paskirtas ir kada

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija pranešė, kad nauju viceministru taps Seimo narys Sławomir Ćwik. Jis pareigas pradės eiti rugsėjo 14 dieną, o jo statusas ministerijoje bus valstybės sekretoriaus.

    Ministerija kol kas nenurodė, už kurias konkrečias sritis ar programas bus atsakingas naujasis viceministras. Tokia praktika Lenkijos vyriausybėje nėra reta – atsakomybės dažnai paskirstomos vėliau, po vidinių sprendimų ir portfelių peržiūros.

    Politinis kontekstas – koalicijos rokiruotės

    Šis paskyrimas vyksta tęsiantis koalicinės vyriausybės kadrų pokyčiams, kai į vykdomąją valdžią pereina vis daugiau su Unia Centrum siejamų politikų. Ćwik priklauso šiai politinei jėgai ir yra jos vadovybės narys.

    Pastarosiomis savaitėmis tai jau antras panašaus lygmens paskyrimas: anksčiau paskelbta, kad į Energetikos ministeriją viceministru pereina senatorius Piotr Masłowski. Jam viešai įvardyta viena iš krypčių – elektromobilumas, o pareigas jis turėtų pradėti eiti rugsėjo 7 dieną.

    Pokytis po atsistatydinimo

    Naujas viceministras skiriamas po to, kai iš pareigų pasitraukė Mikołaj Dorożała – jis ministerijoje ėjo viceministro pareigas ir buvo vyriausiasis gamtos konservatorius. Pastarojo atsakomybės apėmė ir miškininkystės klausimus, todėl sprendimas paskirti naują politinę figūrą vertinamas kaip bandymas stabilizuoti darbų tęstinumą.

    Kol nėra paskelbta Ćwik kuruojamų sričių, neaišku, ar jis perims dalį buvusio viceministro portfelio, ar ministerija pasirinks naują kompetencijų pasidalijimą. Praktikoje tai gali reikšti ir prioritetų perskirstymą klimato politikos, aplinkosaugos priežiūros bei energetinės transformacijos temose.

    Kas žinoma apie Sławomirą Ćwiką

    Sławomir Ćwik parlamente yra pirmą kadenciją – mandatą gavo X kadencijos Seime, pradėjus dirbti 2023 metais. Anksčiau jis į parlamentą kandidatavo iš Polska 2050 sąrašų, tačiau po skilimo prisijungė prie Unia Centrum.

    Ministerijos pateiktame aprašyme nurodoma, kad jis yra baigęs teisę Marijos Kiuri-Sklodovskos universitete Liubline, taip pat turi podiplomines mokesčių studijas Varšuvos Ekonomikos mokykloje. Profesionalioje veikloje jis dirbo teisininku ir vadovavo komercinės teisės bendrovėms.

  • Rokiruotės Lenkijos klimato ministerijoje: OZE perima Sławomir Ćwik, Zielińska keičia sritį

    Kas keičiasi ministerijoje

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje perskirstomos viceministrų atsakomybės: atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) portfelį perima naujas viceministras Sławomir Ćwik. Iki šiol šią sritį kuravo viceministrė Urszula Zielińska, tačiau ji lieka ministerijoje ir pereina į kitą veiklos lauką.

    Pokyčiai vyksta po viceministro Mikołajo Dorożałos pasitraukimo iš pareigų. Vietoje naujo žmogaus jo vietai užpildyti nuspręsta užduotis perkelti jau dirbantiems vadovybės nariams, todėl Zielińskai tenka perimti dalį buvusio kolegos atsakomybių.

    OZE kryptį perims naujas viceministras

    Pagal žiniasklaidoje skelbtą informaciją, Sławomir Ćwik bus atsakingas už OZE ir su energetikos transformacija susijusias ministerijos kryptis. Tai svarbu sektoriui, nes būtent ministerijos politinė vadovybė dažnai lemia, kaip greitai derinami projektai, kaip dėliojami prioritetai ir kokiu tempu juda teisėkūros darbai.

    Iki šiol Zielińskos kuruojamoje darbotvarkėje buvo ne tik OZE, bet ir klimato strategijos klausimai, susiję su atsparumu klimato rizikoms. Dabar, pasikeitus atsakomybėms, sektoriui teks prisitaikyti prie naujo politinio kontaktinio asmens, kuris iki šiol parlamente nedirbo energetikos ar aplinkosaugos komitetuose.

    Biometanas, biogazas ir vėjo jėgainių taisyklės

    Vienas artimiausių praktinių darbų naujam viceministrui gali būti teisės aktų pakeitimai, susiję su biometano ir biogazo reguliavimu. Šios temos Lenkijoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl energetinio saugumo ir siekio mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Taip pat išlieka vadinamasis dalyvavimo fondas, kuriuo numatoma finansinė nauda gyventojams, gyvenantiems teritorijose, kur būtų statomi vėjo parkai. Diskusijos dėl tokio mechanizmo Lenkijoje tęsiasi, nes jis vienu metu vertinamas ir kaip būdas didinti projektų priimtinumą, ir kaip papildoma reguliacinė našta vystytojams.

    Zielińska pereina prie miškų ir gamtos apsaugos

    Urszula Zielińska perima sritis, kurios buvo siejamos su Mikołaju Dorożała: miškų ūkį, medžioklės reguliavimą ir gamtos apsaugą. Tai jautrios temos, turinčios didelį politinį krūvį, nes interesų grupės – nuo miškininkų iki medžiotojų bendruomenės – Lenkijoje aktyviai dalyvauja viešose diskusijose.

    Toks paskyrimas gali reikšti griežtesnę ministerijos laikyseną gamtosaugos klausimais, ypač jei bus tęsiamos iniciatyvos, siekiančios stiprinti medžioklės kontrolę ir atsakomybę. Kita vertus, tai gali išprovokuoti naujas politines įtampas, nes daliai interesų grupių svarbus ne tik reguliavimo turinys, bet ir asmenys, kurie jį formuoja.

    „Oficialu“, – sakė Urszula Pasławska.

    Kontekstas svarbus ir platesniame vyriausybės paveiksle: pastaruoju metu Lenkijoje matyti aktyvus politinių pareigybių perskirstymas energetikos bei klimato politikoje. Tai sutampa su laikotarpiu, kai šalis sprendžia, kaip paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu suvaldant visuomenės pasipriešinimą atskiriems projektams ir įgyvendinant teisėkūros pakeitimus laiku.

  • San Franciskas imasi proveržio: iki 2030 metų diegs 100 įkroviklių ties gatve

    San Franciskas imasi proveržio: iki 2030 metų diegs 100 įkroviklių ties gatve

    San Franciskas pristatė naują programą, kuri turėtų palengvinti elektromobilių įkrovimą daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms. Miestas planuoja iki 2030 metų įrengti 100 viešų įkroviklių ties gatve, šalia šaligatvių.

    Toks sprendimas orientuotas į gyventojus, neturinčius privataus garažo ar įvažiavimo, todėl negalinčius patogiai įsirengti namų įkrovimo stotelės. Miestas tikisi, kad tai sumažins priklausomybę nuo greitojo įkrovimo stotelių, kurios dažnai būna brangesnės ir ne visada patogiai pasiekiamos.

    Naujas leidimų modelis

    Iniciatyva įgyvendinama per Curbside Electric Vehicle Charging Permit programą, kurią administruoja San Francisko savivaldybės transporto institucija. Gyventojai gali teikti paraiškas, kad jų gatvėje atsirastų 2 lygio įkroviklis, skirtas ilgesniam, lėtesniam įkrovimui.

    Vis dėlto įrengtos stotelės bus viešos ir veiks pirmas atvažiavo, pirmas įsikrovė principu, todėl paraiška negarantuos nuolatinės vietos konkrečiam namų ūkiui. Įkroviklių diegimą planuojama patikėti kvalifikuotiems rangovams, bendradarbiaujant su vietiniais energijos tiekėjais.

    „Nuo šiandien San Franciskas turi aiškų procesą, kaip užtikrinti prieinamą įkrovimą prie šaligatvio. Tai praktiškas būdas palengvinti elektromobilių turėjimą ir kartu siekti klimato tikslų“, – sakė San Francisko meras Danielis Lurie.

    Ką parodė bandomasis etapas

    Programa remiasi ankstesniu bandomuoju projektu, kuris startavo 2025 metų balandį, kai mieste atsirado pirmieji tokio tipo įkrovikliai. Savivaldybė teigia, kad per bandomąjį laikotarpį paaiškėjo svarbiausia kliūtis platesniam perėjimui prie elektromobilių: viešai prieinamo įkrovimo trūkumas ten, kur žmonės realiai parkuoja automobilius.

    Transporto institucijos vadovė Julie Kirschbaum pabrėžė, kad naujasis modelis pirmiausia taikomas nuomininkams ir daugiabučių bei kondominiumų gyventojams. Tokiose teritorijose net ir didėjant elektromobilių pasiūlai rinkoje, sprendimą pirkti dažnai stabdo paprastas klausimas, kur kasdien įkrauti automobilį.

    Kodėl JAV atsilieka nuo Europos

    Elektromobilių infrastruktūros plėtra JAV ilgą laiką buvo labiau orientuota į greitojo įkrovimo koridorius prie magistralių, kurie svarbūs kelionėms didesniais atstumais. Tačiau miestų kasdienybėje didesnę vertę dažnai sukuria 2 lygio įkrovimas, kai automobilis gali ramiai krautis kelias valandas per naktį ar darbo metu.

    Europos sostinėse, tokiose kaip Londonas ar Oslas, įkrovimas šalia šaligatvių seniai tapo įprasta praktika, nes tai sprendžia gyventojų, neturinčių privačių parkavimo vietų, problemą. San Francisko planas rodo, kad panašus modelis vis labiau laikomas būtina sąlyga, jei didmiesčiai nori sparčiau elektrifikuoti transportą.

    Be paraiškų sistemos, miestas taip pat renka gyventojų pasiūlymus, kuriose gatvėse įkrovikliai būtų naudingiausi. Tikimasi, kad tai padės tiksliau planuoti plėtrą ir mažinti konfliktus dėl viešos erdvės, kuri miestuose vis dažniau tampa ribotu ištekliumi.

    Panašios iniciatyvos pastebimos ir kituose JAV miestuose, o rinkoje daugėja sprendimų, pritaikytų montavimui prie esamos infrastruktūros, pavyzdžiui, apšvietimo stulpų. Tai leidžia greičiau diegti įkrovimo taškus ir mažinti statybos kaštus, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose.

  • Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme sekmadienį į protesto eitynes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių. Demonstracija įvyko likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 13 dieną vyksiančių visuotinių Švedijos parlamento rinkimų, kuriuose klimato politika tapo viena svarbiausių temų.

    Protesto dalyviai ragino valdžią griežtinti priemones, skirtas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Organizatoriai pabrėžė, kad sprendimų tempas, jų vertinimu, nebėra suderinamas su mokslininkų įvardijamomis rizikomis ir didėjančiu ekstremalių orų reiškinių dažniu Europoje.

    Ką reikalauja pasiekti Švedija

    Diskusijos centre atsidūrė Švedijos tikslai: transporto sektoriuje iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 70 proc., lyginant su 2010 metų lygiu, ir iki 2045 metų pasiekti klimatui neutralų balansą. Ekspertai Švedijoje ir už jos ribų įspėja, kad dalis pastarųjų sprendimų gali apsunkinti šių tikslų įgyvendinimą.

    Protestą rėmė įvairios organizacijos: jaunimo ir sporto judėjimai, profsąjungos, kaimo bendruomenių asociacijos bei žmogaus teisių grupės. Eitynėse dalyvavo ir viena žinomiausių pasaulio klimato aktyvisčių Greta Thunberg.

    „Švedijoje nėra nė vienos partijos, kuri siūlytų politiką, artimą tam, ko, pasak mokslo, reikia, kad išvengtume klimato katastrofos“, – sakė Greta Thunberg.

    „Jei ir toliau viską darysime kaip dabar, matysime griūtį, o jos požymius jau matome“, – pabrėžė ji.

    Politika, kuri kelia ginčus

    Premjero Ulf Kristersson vadovaujama dešiniųjų vyriausybė, valdžioje esanti nuo 2022 metų, mažino degalų mokesčius ir sušvelnino reikalavimus degalų tiekėjams dėl mažesnio anglies pėdsako alternatyvų įmaišymo. Kritikai tvirtina, kad tokie žingsniai didina riziką atsilikti nuo 2030 metų tarpinio tikslo.

    Valdžia savo sprendimus grindžia argumentu, kad iškastinio kuro atsisakymas turi vykti palaipsniui, siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą ir apsaugoti pramonę bei darbo vietas. Tuo pat metu demonstracijos organizatoriai reikalauja greitesnių priemonių, kurios poveikį emisijoms duotų jau artimiausiais metais.

    „Klimato krizė yra reali ir ji jau čia“, – sakė Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Beatrice Rindevall.

    Ji pabrėžė, kad po Europą šią vasarą užklupusių karščio bangų būtina klimato politiką orientuoti į skubų emisijų mažinimą. Tokia žinutė tapo viena pagrindinių demonstracijos ašių, atkartojant viešojoje erdvėje vis dažniau girdimą raginimą sprendimus matuoti ne pažadais, o konkrečiais rodikliais.

    Rinkėjų nuotaikos prieš balsavimą

    Rugsėjo 13 dieną Švedijos rinkėjai rinks naują parlamentą, o apklausos rodo, kad valdančiajam dešiniųjų blokui gali tekti pripažinti pralaimėjimą. Viešosios transliacijos bendrovės SVT skelbta Verian apklausa rodė, kad centro kairės opozicija turi maždaug 10 proc. punktų pranašumą.

    Toje pačioje apklausoje 37 proc. respondentų nurodė, kad svarbiausias rinkimų prioritetas yra klimato kaita. Tai reiškia, kad klimato politika Švedijoje nebėra tik aplinkosaugos darbotvarkės dalis, o tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi plačiai rinkėjų grupei.

    Protesto dalyviai sako, kad tokia mobilizacija suteikia vilties, tačiau kartu signalizuoja politinį spaudimą visoms partijoms. Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje būtent klimato sprendimai gali tapti vienu iš klausimų, dėl kurių bus sprendžiama, kas formuos kitą Švedijos vyriausybę.

  • Verslo konferencija Business PRECOP Katovicuose jau artėja: startavo registracija į 2026 metų renginį

    Prasidėjo dalyvių registracija į vieną didžiausių Vidurio Europos renginių, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai, – konferenciją Business PRECOP. 2026 metais ji vyks rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Business PRECOP tradiciškai orientuota į pasirengimą globalioms Jungtinių Tautų deryboms ir sprendimams, susijusiems su klimato politika. Šių metų darbotvarkė siejama ir su artėjančia COP31 klimato konferencija, kuri numatoma Turkijoje.

    Kas bus programos centre

    Konferencijos programos šūkis – United for Climate and Nature, o diskusijos žadamos plačios ir tarpdisciplininės. Tikimasi pokalbių apie reguliavimą, verslo atsakomybę, viešojo sektoriaus vaidmenį ir laikotarpį po žaliojo entuziazmo, kai pažadai vis dažniau vertinami pagal realius rezultatus.

    Renginio turinys dažnai siejamas su trimis pagrindiniais tarptautiniais procesais, kurie formuoja globalią aplinkosaugos kryptį: Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija ir Kovos su dykumėjimu konvencija. Praktikoje tai reiškia, kad greta emisijų mažinimo vis labiau akcentuojamos gamtos atkūrimo, vandens, žemės naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos temos.

    Gala, tinklaveika ir auditorija

    Kaip ir ankstesniais metais, konferenciją lydės vakarinė Green Changer gala bei tinklaveika, skirta sprendimų priėmėjų ir ekspertų susitikimams. Organizatoriai akcentuoja, kad būtent neformalūs pokalbiai dažnai tampa vieta, kur gimsta partnerystės ir projektai, vėliau pereinantys į konkrečias investicijas ar viešojo sektoriaus iniciatyvas.

    Anot organizatorių, ankstesnėje renginio edicijoje į daugiau nei 30 diskusijų ir susitikimų susirinko beveik 1 000 dalyvių, o scenose pasisakė per 150 ekspertų. Tarp jų buvo ir aukšto rango tarptautinių institucijų atstovų, politikų, mokslininkų bei verslo lyderių, todėl konferencija išlaiko reputaciją kaip regioninis susitikimo taškas klimato ir aplinkos politikos darbotvarkei.

  • ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Europos Komisija pateikė siūlymus peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) – vieną pagrindinių Bendrijos klimato politikos instrumentų. Kritikai įspėja, kad dalis pakeitimų gali sulėtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir pabranginti kelią į 2040 metų tikslus.

    ETS veikia nuo 2005 metų ir įpareigoja energijos gamintojus bei pramonės įmones turėti leidimą kiekvienai išmetamai anglies dioksido tonai. Europos Komisijos duomenimis, sistema iki šiol sugeneravo daugiau kaip 270 mlrd. eurų pajamų, kurios buvo nukreiptos į inovacijas, pramonės dekarbonizaciją ir energetikos modernizavimą.

    Ilgesnis nemokamų leidimų laikotarpis

    Iki šiol numatyta, kad nemokamai dalijami taršos leidimai daliai pramonės sektorių palaipsniui bus atsisakomi, o jų vietą turėjo užimti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas importui. Tačiau naujuose siūlymuose numatyta nemokamų leidimų dalijimą pratęsti iki 2038 metų, nors ankstesniame grafike pabaiga buvo planuota 2034 metais.

    Komisija argumentuoja, kad pasikeitė geopolitinis ir ekonominis kontekstas, o Europos pramonė patiria didesnį konkurencinį spaudimą. Pagal siūlomą modelį įmonėms žadama iš anksto suteikti 80 proc. nemokamų leidimų, jei jos turi patvirtintus dekarbonizacijos investicijų planus, o likę 20 proc. būtų skiriami tik realiai įgyvendinus investicijas.

    „ES ETS įrodė, kad anglies kainodara veikia: mažina emisijas, stiprina energetinį saugumą ir mobilizuoja investicijas“, – sakė už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra.

    Kodėl ekspertai kalba apie rizikas?

    Klimato politikos ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad didesnis nemokamų leidimų vaidmuo gali paskatinti delsą. Jų vertinimu, tokia kryptis gali reikšti, kad už taršą ilgiau mokės ne teršėjas, o klimato tikslų našta labiau persikels į visuomenę ir ateities sprendimus.

    Strategic Perspectives vadovė Linda Kalcher reformą apibūdino kaip „Trojos arklį“, teigdama, kad ji atrodo kaip palengvinimas pramonei, tačiau ilgainiui gali silpninti konkurencingumą prieš tuos, kurie greičiau diegia švaresnes technologijas. Jos teigimu, dėl to 2040 metų tikslas mažinti grynąsias emisijas 90 proc. gali tapti brangesnis ir rizikuoti investicijomis į inovacijas.

    Climate Action Network Europe atstovai pabrėžia, kad kiekviena papildoma pagal ETS „leidžiama“ anglies dioksido tona reiškia sudėtingesnį ir brangesnį iššūkį vėliau. Organizacija taip pat kritikuoja logiką, kai nauda suteikiama vien už planą, o ne už įvykdytas investicijas.

    Naujas žingsnis aviacijai, bet su išimtimis

    Vienas ryškiausių siūlomos peržiūros elementų – pirmą kartą numatyta anglies kainodara daliai tarptautinių skrydžių, išvykstančių iš ES. Vis dėlto siūloma, kad priemonė įsigaliotų tik nuo 2029 metų ir būtų taikoma skrydžiams iki 5 000 kilometrų atstumo.

    Nevyriausybinė organizacija Transport & Environment atkreipia dėmesį, kad toks modelis paliktų reikšmingą dalį Europos aviacijos už sistemos ribų, ypač ilguosius skrydžius, kurie dažnai yra ir taršiausi. Organizacija ragina valstybes nares per derybas siekti platesnės aprėpties, kad aviacijos sektoriui būtų taikomas nuoseklus „teršėjas moka“ principas.

    Siūlymų paketas dar turės pereiti politinių derybų etapą tarp Europos Parlamento ir valstybių narių, todėl galutinė ETS reformos kryptis priklausys nuo to, kiek bus išlaikytas balansas tarp pramonės konkurencingumo ir klimato ambicijų. Artimiausiais mėnesiais spręsis, ar siūlomi palengvinimai taps laikinu stabilizavimo žingsniu, ar ilgalaike spraga ES emisijų mažinimo plane.

  • Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija, šiemet kartu su Australija rengianti Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31, apribojo Kipro dalyvavimą pasirengimo briefinguose ir ignoruoja dvišalių susitikimų prašymus, siunčiamus Nikosijos Europos Sąjungos vardu. Apie tai Briuselyje kalbėjo keli diplomatai ir pareigūnai, situaciją įvardiję kaip netikėtą kliūtį ES koordinacijai prieš lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, todėl atlieka visų 27 valstybių narių pozicijų derinimo ir atstovavimo funkciją. Dėl to Kipro atstovų neprileidimas prie neformalių pasirengimo susitikimų tampa ne vien dvišaliu Turkijos ir Kipro ginču, bet ir praktiniu iššūkiu visai ES, siekiančiai vieningai koordinuoti darbotvarkę tarptautinėse klimato derybose.

    Kodėl Kipras tapo problema?

    Sala padalyta nuo 1974 metais įvykusių įvykių, kai Turkija įžengė į Kiprą po Graikijos remto perversmo. Tarptautiniu mastu pripažįstama Nikosijoje įsikūrusi Kipro Respublika, tačiau Turkija jos nepripažįsta ir palaiko ryšius su šiaurine salos dalimi, kurią laiko atskira turkų kipriečių administracija.

    Šis nepripažinimas persikelia ir į COP31 pasirengimo procesą. Pasak diplomatų, Turkijos COP31 pirmininkaujanti komanda kelis kartus nesiuntė kvietimų Kiprui į neformalius koordinacinius susitikimus, o kai kuriais atvejais esą prieštaravo, kai Kipro atstovai atvyko kartu su ES delegacija.

    ES reakcija ir spaudimas Ankarai

    Europos Komisija patvirtino, kad dėl Kipro atstūmimo klausimas buvo keliamas Turkijos atstovams, taip pat aptartas su Australija ir Jungtinėmis Tautomis. Briuselis pabrėžia, kad COP procesas turi būti įtraukus, o Jungtinių Tautų renginių šeimininkai privalo užtikrinti, kad nė viena JT narė nebūtų eliminuojama iš pasirengimo.

    „Pabrėžėme Turkijos valdžiai, kad JT valstybės narės pašalinimas iš COP31 pasirengimo proceso yra nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Turkija patikino, kad Kipras nebus šalinamas iš būsimų COP31 pasirengimo susitikimų, o mes toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia COP31 deryboms?

    Diplomatai pabrėžia, kad kol kas nėra ženklų, jog Kipras negalėtų dalyvauti formaliuose JT susitikimuose ar pačioje COP31 konferencijoje. Vis dėlto neformalūs pasirengimo formatai dažnai lemia, kaip sklandžiai vyksta derybos, kaip suderinamos pozicijos ir kaip anksti išsprendžiami jautrūs klausimai.

    Situaciją komplikuoja ir institucinė rotacija: Kipras ES Tarybai pirmininkauja iki liepos, o COP31 laikotarpiu pirmininkavimą jau bus perėmusi Airija. Dalis pareigūnų tai vertina kaip praktinį palengvėjimą, tačiau pats precedentas, kai ES pirmininkaujanti šalis susiduria su ribojimais dėl šeimininko politinės pozicijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui COP proceso neutralumu.

    Turkija į žurnalistų užklausas viešai neatsakė. Tuo metu Australijos pusė anksčiau yra akcentavusi siekį, kad COP31 būtų skaidri, įtrauki ir bendradarbiavimu paremta, tačiau diplomatai nenurodo, kad Kanbera būtų prisidėjusi prie Kipro atstūmimo.

  • Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.

    COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.

    Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.

    „Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.

    Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.

    ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.

    Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.