Tag: Klimato politika

  • ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    Europos Sąjungos 2040 metų klimato tikslas gali atsidurti pavojuje, jei bus sušvelninta Bendrijos taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reforma. Tai rodo nutekintas kompromisinis dokumentas, kuriuo siekiama sumažinti augančių anglies dioksido kaštų naštą Europos pramonei.

    Kaip praneša „Euronews“, ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Airija sušvelnino siūlymą, kurį trečiadienį turėtų aptarti ES ambasadoriai. Pastaruoju metu ETS sulaukia vis didesnio politinio spaudimo – šalys narės bando suderinti taršos mažinimo tikslus su pramonės konkurencingumu ir aukštomis energijos kainomis.

    Kompromiso teksto tikslas – užsitikrinti politinį palaikymą anglies rinkai po 2030 metų, tačiau klimato politikos šalininkai perspėja: nuolaidos pramonei gali susilpninti sistemos indėlį siekiant 2040 metų tikslų. Tai reikštų, kad trūkstamą taršos mažinimą tektų kompensuoti kitoms ekonomikos šakoms.

    Tekste iš esmės paliekamas Europos Komisijos liepos mėnesį pateiktas planas lėčiau mažinti taršos leidimų skaičių, pratęsti nemokamus leidimus pramonei ir į ETS įvesti tarptautinius anglies kreditus, leidžiančius dalį vidaus taršos „kompensuoti“ projektais už ES ribų.

    Nemokami leidimai ir tarptautiniai kreditai

    Pagal Airijos pirmininkavimo siūlymą pramonės įmonės galėtų išlaikyti 80 proc. nemokamai skiriamų leidimų vien pateikusios investicijų planą – net jeigu vėliau suplanuotų dekarbonizacijos investicijų neįgyvendintų. Likę 20 proc. būtų siejami su tuo, ar pradedamos tinkamų projektų statybos.

    Nemokami leidimai – tai leidimai, kuriuos įmonės gauna nemokėdamos aukcionuose. Jie skirti apsaugoti ES gamintojus nuo konkurencijos šalyse, kur klimato politika mažiau griežta, pavyzdžiui, Kinijoje ar JAV.

    Tačiau toks žingsnis laikomas reikšminga politine nuolaida pramonei, nerimaujančiai dėl nemokamų leidimų mažėjimo. Kritikai kelia klausimą, ar ETS ir toliau teiks pakankamai stiprų ekonominį signalą mažinti taršą.

    Tarybos tekste taip pat išlaikomas siūlymas atidėti taršos leidimų kiekį, atitinkantį 260 mln. tonų CO2, tarptautiniams kreditams finansuoti. Be to, paliekama galimybė 2031–2035 metais vykdyti bandomąjį etapą, kad ES galėtų išbandyti sistemą prieš ją pilnai įgyvendinant.

    Dokumente numatyti griežti tarptautinių kreditų kokybės ir patikimumo reikalavimai, tačiau kartu didėtų priklausomybė nuo to, ar tokių kreditų apskritai bus rinkoje. Jei pramonė jų negalėtų įsigyti, tai, perspėjama, galėtų sukomplikuoti 2040 metų tikslų pasiekimą.

    Numatoma, kad 2040 metų tikslui reikėtų bent 85 proc. vidaus grynojo išmetamų teršalų sumažinimo, o likusią dalį – 5 proc. – sudarytų tarptautiniai kreditai.

    Airijos pirmininkavimas siekia sutelkti 27 šalių narių sutarimą dar prieš pereinant prie politiškai jautresnių klausimų – klimato ambicijų lygio ir naštos pasidalijimo tarp valstybių.

    Susitarimo tikimasi Aplinkos ministrų taryboje gruodžio 11 dieną, o Europos Parlamento balsavimo laukiama gruodžio 14–17 dienomis vyksiančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.

    Šalys narės nesutaria dėl ETS ateities

    Derybas apsunkina dideli skirtumai tarp ES valstybių ir pačių sprendimų sudėtingumas. Antrame dokumente, su kuriuo susipažinta, teigiama, kad šalys jau dabar nesutaria, kaip greitai turėtų mažėti taršos leidimų pasiūla, ar įmonėms leisti plačiau naudoti tarptautinius kreditus ir kiek ilgai saugoti pramonę nuo augančių anglies kaštų.

    Šie reikalavimai, vertinama, gali „praskiesti“ ETS tuo metu, kai iš šios sistemos tikimasi didelės dalies būsimo taršos mažinimo.

    Bendra kryptis išlieka tokia: vyriausybės nori išlaikyti ETS kaip pajamų šaltinį dekarbonizacijai finansuoti, tačiau vis garsiau keliami nuogąstavimai dėl kaštų energijai imlioms pramonės šakoms, konkuruojančioms su gamintojais Kinijoje ar JAV.

    Diskusijos vyksta ir dėl bendro įmonėms prieinamų taršos leidimų kiekio. Vienos sostinės siekia spartesnio mažėjimo, kad didėtų anglies kaina ir būtų skatinama trauktis iš iškastinio kuro, kitos baiminasi poveikio sunkumų patiriančiai pramonei, jei nemokami leidimai būtų mažinami per greitai.

    Lėtesnis leidimų mažėjimas sumažintų spaudimą elektrinėms ir gamykloms greitai mažinti taršą, galėtų slopinti anglies kainas ir suteiktų daugiau laiko prisitaikyti. Tačiau kartu tai reikštų mažiau realių taršos mažinimų ETS apimamuose sektoriuose, todėl 2040 metų tikslas taptų sunkiau pasiekiamas.

    Aplinkosaugininkai kritikuoja reformos kryptį

    Neseniai paskelbtoje „Öko-Institut“ analizėje, kurią užsakė kampanijų grupė WWF Vokietija, teigiama, kad Komisijos siūlyta ETS reformos kryptis yra „nesuderinama“ su ES tikslu iki 2040 metų grynąją taršą mažinti 90 proc.

    WWF Vokietijos pramonės politikos ekspertė Lisa Okken kritikavo siūlymą, teigdama, jog reformoje trūksta anglies kainos signalo, kuris paskatintų skubią Europos pramonės modernizaciją, o spragas bandoma užpildyti sudėtingomis apskaitos schemomis ir pernelyg didele lankstumo erdve.

    Kita aplinkosaugininkų minima problema – idėja leisti papildomą taršą virš esamos „lubų“ ribos mainais į būsimus nuolatinius anglies šalinimus naudojant brangias technologijas, skirtas CO2 surinkti iš oro.

    Analizėje pabrėžiama, kad kol kas neaišku, ar tokie šalinimai apskritai bus įgyvendinami reikiamu mastu, nes šiandien tam tiesiog nėra pakankamų pajėgumų.

  • Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija paskelbė, kaip teigiama, pirmą pasaulinį kelrodį, skirtą laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų. Dokumente šalys raginamos pradėti planuoti perėjimą jau dabar, nors pats planas yra savanoriškas.

    Kelrodis paskelbtas baigiantis Brazilijos, kaip COP30 klimato konferencijos šeimininkės, darbotvarkei – kitą savaitę „estafetė“ perduodama Turkijai ir Australijai, rašo „Euronews“, remdamasis AFP.

    COP30 konferencija 2025 metais Brazilijos Amazonės mieste Belemyje baigėsi susitarimu, kuriame po didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip Saudo Arabija ir Rusija, pasipriešinimo nebuvo aiškiai paminėtas iškastinis kuras. Todėl Brazilija kaip alternatyvą pasiūlė atskirą kelrodį, kviečiantį šalis savanoriškai trauktis nuo naftos, dujų ir anglies.

    Kelrodyje teigiama, kad turimi įrodymai ir analizė veda prie išvados, jog perėjimas nuo iškastinio kuro yra „skubus, neišvengiamas ir kartu įmanomas“. Kartu pabrėžiama, kad vieno universalaus sprendimo nėra – priemonės turėtų būti pritaikomos pagal kiekvienos šalies situaciją.

    Trys etapai iki 2033 metų

    Dokumente siūloma „bendra darbotvarkė“ trimis etapais 2028–2033 metų laikotarpiu. Per šiuos metus valstybės raginamos parengti planus ir imtis realių žingsnių, transformuojant energetikos sistemas.

    Kelrodyje akcentuojama, kad šalys skiriasi tiek tempu, kuriuo gali judėti, tiek reikalingos paramos apimtimi, tačiau planavimas, pasak autoriaus, naudingas visoms. Mintis paprasta: net jei perėjimas bus nevienodas, pradėti ruoštis verta nedelsiant.

    COP30 vadovė Ana Toni per žiniasklaidos instruktažą teigė, kad perėjimas yra neišvengiamas, todėl planuoti reikia „dabar ir kuo greičiau“, nes tai esą būtų naudinga šalims, visuomenei ir ekonomikai. Vis dėlto pačiame kelrodyje pripažįstama, kad iki šiol paskelbtos politikos priemonės ir planai vis dar nepasiekia tikslų, dėl kurių šalys susitarė anksčiau.

    Priminta ir tai, kad beveik 200 valstybių 2023 metais COP28 viršūnių susitikime Dubajuje priėmė svarbų tekstą, raginantį „pereiti nuo iškastinio kuro energetikos sistemose“.

    Ko tikėtis COP31 Turkijoje?

    Naujo privalomo susitarimo dėl iškastinio kuro per dvi savaites vyksiančioje COP31 konferencijoje, kuri prasideda lapkričio 9 dieną Turkijos Viduržemio jūros kurorte Antalijoje, mažai tikėtina. Vietoj to Turkija, o derybas koordinuojanti Australija, remia savanorišką programą, orientuotą į didesnę „elektrifikaciją“ siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia kryptis neįvardija, iš kokių šaltinių turėtų būti gaunama elektra. Dėl to, jų teigimu, elektrifikacija teoriškai galėtų tapti priedanga plėsti iškastinio kuro naudojimą, o ne pereiti prie švarių atsinaujinančių išteklių.

    Ana Toni sakė, kad iškastinio kuro kelrodis Antalijoje turėtų būti aptariamas lapkričio 10 dieną, tačiau Brazilijos pareigūnai pabrėžė: tai nėra dokumentas, dėl kurio būtų deramasi COP31, o veikiau raginimas veikti.

    COP30 prezidentas Andre Correa do Lago aiškino, kad Brazilija nesiūlo naujų derybų, o kviečia šalis pradėti veiksmus jau dabar, nes reikalingos žinios ir technologijos, jo teigimu, yra prieinamos. Jo žodžiais, esminis iššūkis – įgyvendinti tai, dėl ko jau sutarta.

    Aktyvistai: kelrodis neturi dulkėti lentynoje

    Klimato kampanijų atstovai Brazilijos iniciatyvas sutiko palankiai, tačiau kartu pabrėžė, kad vien dokumento paskelbimo nepakanka. 350.org politikos analitikė Fanny Petitbon perspėjo, jog kelrodis neturėtų virsti dar viena ataskaita, kuri „renka dulkes lentynoje“.

    Jos teigimu, COP31 turėtų tapti momentu, kai vyriausybės perkelia šį darbą į praktinius sprendimus: su aiškiais įsipareigojimais, terminais ir ištekliais, reikalingais teisingam ir tvarkingam pasitraukimui iš anglies, naftos ir dujų.

    Brazilija taip pat paskelbė atskirą kelrodį, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų naikinimą.

  • JK valdžia uždegė žalią šviesą dujų gavybai: skaičiuoja apie 3,4 mlrd. eurų naudą

    JK valdžia uždegė žalią šviesą dujų gavybai: skaičiuoja apie 3,4 mlrd. eurų naudą

    Jungtinės Karalystės vyriausybė leido pradėti dujų gavybą kontraversiškai vertinamame Jackdaw telkinyje Šiaurės jūroje. Ministrai sprendimą grindžia energetinio saugumo stiprinimu ir darbo vietų išsaugojimu, tačiau dalis visuomenės ir aplinkosaugininkai įžvelgia riziką klimato tikslams.

    Jackdaw telkinys yra maždaug 240 kilometrų į rytus nuo Aberdyno, Škotijos pakrantėje. Projektą vysto bendrovė „Shell“, o partnerė yra Norvegijos „Equinor“, tad telkinys tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų iškastinio kuro projektų regione.

    Vyriausybės teigimu, infrastruktūra telkinyje jau parengta, o gręžiniai atlikti, todėl dujos į rinką gali pradėti tekėti artimiausiu metu. Skaičiuojama, kad piko metu telkinys šalies dujų gavybą padidins apie 6 proc., o komercinė veikla gali tęstis iki 11 metų.

    Ekonominis argumentas taip pat svarbus: JK pareigūnai nurodo, kad projektas gali sugeneruoti apie 2,9 mlrd. svarų, tai yra maždaug 3,4 mlrd. eurų, naudos šalies ekonomikai. Anot vyriausybės, didesnė vietinė gavyba leistų mažinti priklausomybę nuo importo pasaulinių kainų svyravimų ir geopolitinės įtampos laikotarpiais.

    Kodėl projektas kelia ginčus?

    Jackdaw sulaukia kritikos todėl, kad JK teisės aktais yra įsipareigojusi siekti nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 metų, o lygiagrečiai deklaruoja spartesnę perėjimo prie švaresnių energijos šaltinių politiką. Aplinkosauginės organizacijos teigia, kad nauji iškastinio kuro projektai gali užtęsti priklausomybę nuo dujų ir nukreipti kapitalą nuo atsinaujinančių išteklių plėtros.

    Teisiniai ginčai dėl telkinio tęsėsi ne vienerius metus: ankstesni leidimai buvo kritikuoti dėl to, kad vertinimuose nepakankamai įtrauktos vadinamosios netiesioginės emisijos, kurios atsiranda galutiniams vartotojams deginant išgautas dujas. Dėl to projektui teko pereiti pakartotines poveikio aplinkai procedūras.

    Ar britams dėl to atpigs sąskaitos?

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad papildoma vietinė gavyba nebūtinai reiškia mažesnes sąskaitas namų ūkiams. Dujų kainas Europoje ir JK didele dalimi lemia tarptautinė rinka, o telkinio produkcija sudarys tik dalį šalies poreikio.

    Klimato poveikis, kaip pažymi analitikai, priklausys nuo to, ką konkrečiai pakeis Jackdaw dujos. Jei jos išstumtų didesnį emisijų pėdsaką turintį importą, balansas gali būti palankesnis, tačiau jei bendra dujų paklausa nemažės, papildoma pasiūla gali reikšti ir didesnį iškastinio kuro vartojimą.

    Vyriausybė tvirtina, kad projektas neužkirs kelio teisiškai įpareigojantiems klimato tikslams. Tačiau sprendimas priimamas tuo metu, kai tarptautinės institucijos vis dažniau įspėja apie didėjančią riziką artimiausiais metais viršyti 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribą, numatytą Paryžiaus susitarimo kryptyje.

  • Europos Parlamentas nustebino: metano taisyklės atidedamos iki 2031-ųjų, kas laimės?

    Europos Parlamentas nustebino: metano taisyklės atidedamos iki 2031-ųjų, kas laimės?

    Europos Parlamentas balsuodamas nepritarė Europos Komisijos siūlymui metano emisijų taisykles atidėti vieniems metams. Vietoje to parlamentarai pritarė ilgesniam, trejų metų nukėlimui, numatant dalies prievolių taikymą tik nuo 2031 metų.

    Šis sprendimas išryškino vis ryškėjančią įtampą tarp ES klimato tikslų ir siekio stabilizuoti energijos kainas bei tiekimą. Energetikos sektorius argumentuoja, kad papildomi reikalavimai brangina procesus tuo metu, kai rinka patiria sutrikimus ir išlieka jautri geopolitikai.

    ES metano reglamentas numato, kad iškastinį kurą į ES importuojančios įmonės turės įrodyti, jog tiekėjai už bloko ribų taiko lygiaverčius metano nuotėkio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros standartus. Praktikoje tai reiškia daugiau audito, duomenų ir verifikavimo grandžių tiek dujų, tiek naftos tiekimo grandinėse.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sprendimą pristatė kaip žingsnį, turintį stiprinti Europos energetinį saugumą globalių energijos rinkų neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Parlamentas greitai balsavo už dalies prievolių atidėjimą, kad energetikos įmonės turėtų daugiau laiko pasirengti naujoms taisyklėms“, – sakė Roberta Metsola.

    Kas stūmė ilgesnį atidėjimą

    Europos Komisija siūlė vienų metų atidėjimą po dalies valstybių narių ir naftos bei dujų sektoriaus spaudimo. Argumentuota, kad sudėtinga užtikrinti naujų reikalavimų įgyvendinimą laiku, ypač kai importo grandinės globalios, o patikros infrastruktūra dar ne visur parengta.

    Tačiau Europos liaudies partija siekė ilgesnio termino ir palaikė trejų metų nukėlimą. Šios frakcijos atstovai teigė, kad ypač sudėtinga greitai prisitaikyti senesnių telkinių operatoriams, o staigus reikalavimų įsigaliojimas gali tapti papildomu kaštų šaltiniu.

    Socialdemokratai ir liberalai rėmė Komisijos siūlytą vienų metų atidėjimą, o žalieji ir kairieji ragino nekeisti anksčiau numatyto grafiko. Pastarieji perspėjo, kad politiniai kompromisai gali mažinti realią motyvaciją investuoti į nuotėkių mažinimą ir duomenų kontrolę.

    „Paskelbus apie atidėjimą, iškastinio kuro lobistai pajuto silpnumą ir jau kelia naujus reikalavimus“, – sakė žaliųjų atstovė Jutta Paulus.

    Metanas ir kaina klimatui

    Metanas laikomas viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o energetikos sektoriuje jis dažnai į atmosferą patenka per nuotėkius gavybos, transportavimo ir sandėliavimo metu. Todėl metano mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų trumpuoju laikotarpiu lėtinti klimato kaitos tempą.

    Kritikai pabrėžia, kad taisyklių nukėlimas nebūtinai išspręs nei kainų, nei tiekimo problemas, nes jas labiau lemia pasiūlos šokai ir priklausomybė nuo iškastinio kuro. Aplinkosaugos organizacijos taip pat teigia, kad delsimas silpnina ES lyderystės ambicijas ir siunčia signalą rinkai, jog reikalavimai gali būti lengvai atšaukiami.

    Nepriklausoma metano stebėsenos iniciatyva Europoje yra skelbusi, kad pilnas ir laiku įgyvendintas reglamentas galėtų atnešti apie 704 milijardų eurų klimato, sveikatos ir ekonominės naudos, palyginti su maždaug 49 milijardų eurų reguliacinių kaštų našta. Organizacijos taip pat vertina, kad priemonės galėtų prisidėti prie reikšmingo ankstyvų mirčių sumažėjimo pasauliniu mastu iki 2030 metų.

    Pokyčiai svarstomi skubos tvarka, siekiant, kad atnaujintas grafikas įsigaliotų dar iki metų pabaigos. Tolimesnė eiga priklausys nuo derybų su valstybėmis narėmis ir to, ar bus ieškoma papildomų išimčių, susietų su tiekimo saugumo argumentais.

  • ES tarėsi dėl ETS rezervo: „saugiklis“ sustiprintas, bet leidimų kasinimas tik apribotas

    Europos Parlamentas ir ES valstybės narės preliminariai sutarė dėl svarbaus pokyčio ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Derybos sukosi apie vadinamąjį saugiklį rinkai, rinkos stabilumo rezervą (MSR), kuris turėtų amortizuoti staigius kainų svyravimus.

    MSR esmė paprasta: kai rinkoje atsiranda pernelyg daug leidimų, dalis jų laikinai išimama iš apyvartos ir perkeliama į rezervą, o kai leidimų trūksta, jie gali grįžti į rinką. Taip siekiama išvengti situacijų, kai kainos šokinėja dėl pertekliaus ar staigaus deficito.

    Ką siūlė Europos Komisija?

    Europos Komisija 2026 metais pasiūlė sustiprinti MSR, kad atsirastų daugiau lankstumo reaguojant į rinkos sukrėtimus. Vienas pagrindinių siūlymų buvo stabdyti automatinį leidimų pertekliaus naikinimo mechanizmą, kad prireikus būtų galima greičiau papildyti rinką ir mažinti kainų spaudimą.

    Iki šiol galiojo taisyklė, kad rezerve laikomi leidimai yra automatiškai ir negrįžtamai panaikinami, jei jų kiekis viršija 400 mln. Skaičiuojama, kad nuo 2023 metų tokiu būdu iš sistemos pašalinta apie 3 mlrd. leidimų.

    Koks kompromisas pasiektas?

    Derybose Europos Parlamentas ir valstybės narės nepritardavo visiškam automatinio naikinimo sustabdymui, kaip siūlė Europos Komisija. Vietoje to sutarta palikti naikinimo principą, tačiau pakelti ribą, nuo kurios jis įsijungia.

    Kompromisinis sprendimas numato ribos didinimą nuo 400 mln. iki 700 mln. Tai reiškia, kad didesnė leidimų dalis galės likti rezerve kaip potenciali atsarga, tačiau esant labai dideliam pertekliui leidimų naikinimas vis tiek vyks.

    Į kompromisą nebuvo įtrauktas Europos Parlamente aptarinėtas variantas palaipsniui mažinti ribą ateityje. Šis klausimas, kaip nurodoma, turėtų grįžti į darbotvarkę platesnės ETS sistemos reformos kontekste, kai bus sprendžiama, kaip ETS turėtų veikti po 2030 metų.

    Ką rodo dabartiniai MSR skaičiai?

    Rinkos stabilumo rezervas veikia nuo 2019 metų ir jau sukaupė reikšmingą leidimų kiekį. Skelbiama, kad į MSR perkelta apie 3,6 mlrd. leidimų, o pats mechanizmas veikia pagal apyvartoje esančių leidimų skaičių.

    Jei bendras leidimų kiekis apyvartoje viršija 1 096 mln., dalis leidimų išimama iš aukcionų ir nukreipiama į rezervą. Jei apyvartoje leidimų sumažėja iki mažiau nei 400 mln., dalis leidimų iš rezervo gali būti grąžinama į rinką.

    Energetikos ir pramonės įmonėms ETS kainos tiesiogiai reiškia sąnaudas, todėl MSR taisyklių korekcijos rinkoje paprastai sutinkamos jautriai. Nors pasiektas susitarimas laikomas MSR stiprinimu, jis taip pat signalizuoja, kad ES kol kas renkasi atsargesnį, kompromisinį kelią, o didesni sprendimai atidedami diskusijoms dėl ETS ateities po 2030 metų.

  • Savivaldybėms atsiveria 60 tūkst. eurų parama: kam ji skirta ir kaip nepraleisti šanso

    Lietuvos savivaldybės netrukus galės pretenduoti į iki 60 tūkst. eurų paramą, skirtą parengti energetikos ir klimato investicijų koncepcijas. Parama teikiama per European City Facility (EUCF), o pirmasis naujo etapo kvietimas planuojamas 2026 metais spalį.

    Bendra naujojo etapo suma siekia 11,1 mln. eurų, o finansavimas numatytas 185 vietos valdžios institucijoms Europoje per tris kvietimus. Iniciatyva finansuojama pagal Europos Sąjungos LIFE programą, orientuotą į aplinkos ir klimato politikos sprendimus.

    Kam skirta ši parama?

    EUCF finansavimas skirtas ne pačioms statyboms ar įrangos pirkimui, o pasirengimui: techniniams, ekonominiams ir finansiniams skaičiavimams, galimybių studijoms ir investicijų koncepcijoms. Tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios turi idėjų, bet dar neturi pakankamai resursų jas pagrįsti taip, kad būtų galima pritraukti didesnį investicinį finansavimą.

    Praktikoje tai gali reikšti parengtus skaičiavimus ir dokumentus, reikalingus sprendimams dėl viešųjų pastatų modernizavimo, atsinaujinančios energijos integravimo ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Tokios koncepcijos dažnai tampa pagrindu siekiant ES fondų, nacionalinių programų ar finansų institucijų lėšų.

    Kokiems projektams galima ruoštis?

    Parama gali būti naudojama įvairioms tvarios energetikos kryptims, įskaitant viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimą, vietinės atsinaujinančios energijos gamybos sprendinius ar energijos sistemų modernizavimą. Taip pat gali būti vertinami centralizuoto šilumos ir vėsinimo, vietinio šildymo ir vėsinimo planavimo scenarijai.

    Svarbi EUCF logika yra galimybė planuoti ne pavienius, o kompleksinius sprendimus, apimančius didesnes teritorijas ar kvartalus. Vienoje koncepcijoje gali būti vertinami keli susiję klausimai, pavyzdžiui, pastatų renovacija, šilumos tiekimas, gatvių apšvietimas, atsinaujinančios energijos gamyba ar elektromobilių įkrovimo infrastruktūra.

    Įsipareigojimai ir reali nauda savivaldybėms

    EUCF parama koncepcijai parengti nereiškia, kad savivaldybė privalės iš karto įgyvendinti investiciją savo lėšomis. Vis dėlto savivaldybė įsipareigoja parengti investicijų koncepciją, dalyvauti jos vertinimo procese ir dvejų metų stebėsenoje, susijusioje su parengtos koncepcijos panaudojimu.

    Priemonė ypač aktuali mažoms ir vidutinėms savivaldybėms, kurioms dažnai trūksta administracinių ir finansinių pajėgumų užsakyti išsamias studijas. 60 tūkst. eurų šiame etape gali tapti praktiniu tiltu nuo idėjos iki investuotojams ir finansuotojams aiškiai pagrįsto projekto.

    EUCF skelbia, kad ankstesniuose etapuose nuo 2019 metų parama pasinaudojo daugiau kaip 400 vietos valdžios institucijų Europoje. Nurodoma, kad pirmųjų 330 institucijų parengtų koncepcijų planuojamų investicijų bendra vertė siekė apie 32 mlrd. eurų, o apie 1,8 mlrd. eurų jau buvo užsitikrinta.

    Artėjant 2026 metais spalio kvietimui, savivaldybėms rekomenduojama iš anksto įsivertinti prioritetines problemas ir projektų brandą. Kuo aiškesnė pradinė kryptis ir duomenys apie energijos vartojimą, infrastruktūros būklę bei planuojamą poveikį, tuo lengviau parengti konkurencingą paraišką ir vėliau greičiau judėti link realių investicijų.

  • Katovicuose po savaitės startuoja Energy Days ir Business PRECOP: dėmesys energetikos ir klimato pokyčiams

    Rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, vyks du tarpusavyje susiję renginiai: Energy Days ir Business PRECOP. Abu forumai sutelks politikos formuotojus, verslo vadovus, reguliuotojus, ekspertus ir mokslininkus, kad būtų aptarti energetikos transformacijos ir klimato politikos sprendimai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginių tikslas yra ne bendros deklaracijos, o praktiniai atsakymai į klausimus, kurie lemia investicijų kryptis, energijos tiekimo saugumą ir pramonės konkurencingumą. Dalyvių registracija dar vyksta, o darbotvarkėje numatytos diskusijos apie technologijas, reguliavimą ir finansavimo modelius.

    Energy Days: energetika rytojui

    Energy Days apibūdinamas kaip dviejų dienų diskusijų, pristatymų ir kontaktų užmezgimo platforma energetikos sektoriaus dalyviams. Programoje numatyta daugiau kaip 40 teminių sesijų, apimančių energetinį saugumą, sektoriaus konkurencingumą, skaitmeninimą, vietinės vertės kūrimą, reguliavimą ir finansavimą.

    Tokių temų aktualumą didina ES kryptis spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir modernizuoti tinklus, kartu ieškant būdų stabilizuoti kainas bei sumažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tinklų pralaidumui, energijos kaupimui, lankstumo sprendimams ir pramonės elektrifikacijai.

    Business PRECOP: klimato transformacijos sprendimai

    Business PRECOP pristatomas kaip viena didžiausių Vidurio Europoje konferencijų, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai. Šiemet renginys pirmą kartą vyksta su „Business“ prierašu, akcentuojant, kad klimato tikslai vis labiau persikelia į įmonių strategijas, miestų planavimą ir investicinius sprendimus.

    Renginys siekia sukurti dialogo erdvę tarp verslo, viešojo sektoriaus, tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės. Pagrindinis akcentas yra tai, kaip globalius aplinkosaugos tikslus paversti konkrečiomis priemonėmis: nuo kapitalo pritraukimo iki technologinių projektų įgyvendinimo regionuose.

    Business PRECOP taip pat siejamas su pasirengimu artėjantiems Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, kuriuose tradiciškai daug dėmesio skiriama emisijų mažinimo įsipareigojimams, prisitaikymui prie klimato kaitos ir finansavimo mechanizmams. Organizatorių teigimu, diskusijų esmė yra suderinti ambicijas su realia ekonomine logika ir įgyvendinimo terminais.

  • Business PRECOP artėja: atskleisti nauji pranešėjai ir temos prieš COP31, registracija jau vyksta

    Iki Business PRECOP konferencijos liko vos kelios savaitės: renginys vyks 2026 metų rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Organizatoriai skelbia papildomus pranešėjus ir akcentuoja, kad dviejų dienų programa skirta pasirengti artėjančioms Jungtinių Tautų klimato deryboms, įskaitant COP31.

    Renginyje numatytos tarpdisciplininės diskusijos apie klimato ir aplinkos politikos kryptis, reguliacinių sprendimų poveikį verslui bei energetikos transformacijos tempą Europoje. Programoje žadami pokalbiai apie atsakomybę tiekimo grandinėse, investicijų rizikas ir tai, kaip keičiasi verslo strategijos po vadinamojo žaliojo entuziazmo bangos.

    Kas pasirodys scenoje

    Tarp naujai pristatomų pranešėjų yra nevyriausybinio sektoriaus, mokslo, finansų ir pramonės atstovų, taip pat buvę ir esami politikos formuotojai. Organizatoriai įvardija, kad tokia sudėtis pasirinkta tam, kad diskusijose būtų sujungtas reguliuotojų, investuotojų ir realiosios ekonomikos požiūris.

    Skelbiama, kad tarp dalyvių bus klimato ir tvarumo ekspertai, energetikos bendrovių bei pramonės įmonių vadovai, taip pat savivaldos atstovai. Programoje taip pat numatyti tinklaveikos formatai, skirti praktiniams susitarimams ir partnerystėms, kurios vis dažniau tampa būtinos įgyvendinant emisijų mažinimo planus.

    Daugiau diskusijų ir apdovanojimai

    Organizatoriai primena, kad ankstesnėje renginio laidoje vyko daugiau nei 30 diskusijų ir debatuose dalyvavo beveik 1 000 dalyvių, o scenoje pasisakė daugiau nei 150 ekspertų. Šis formatas leidžia aprėpti temas nuo energetikos kainų ir infrastruktūros iki pramonės dekarbonizacijos ir klimato politikos įgyvendinimo praktikoje.

    Pirmąją konferencijos dieną numatyta apdovanojimų ceremonija Green Changer, kuri, pasak organizatorių, taps ir neformalių susitikimų erdve. Registracija į konferenciją jau vyksta, o galutinė programa ir dalyvių sąrašas bus pildomi artėjant renginio datai.

  • Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje – naujas viceministras: į vyriausybę ateina Sławomir Ćwik

    Kas paskirtas ir kada

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija pranešė, kad nauju viceministru taps Seimo narys Sławomir Ćwik. Jis pareigas pradės eiti rugsėjo 14 dieną, o jo statusas ministerijoje bus valstybės sekretoriaus.

    Ministerija kol kas nenurodė, už kurias konkrečias sritis ar programas bus atsakingas naujasis viceministras. Tokia praktika Lenkijos vyriausybėje nėra reta – atsakomybės dažnai paskirstomos vėliau, po vidinių sprendimų ir portfelių peržiūros.

    Politinis kontekstas – koalicijos rokiruotės

    Šis paskyrimas vyksta tęsiantis koalicinės vyriausybės kadrų pokyčiams, kai į vykdomąją valdžią pereina vis daugiau su Unia Centrum siejamų politikų. Ćwik priklauso šiai politinei jėgai ir yra jos vadovybės narys.

    Pastarosiomis savaitėmis tai jau antras panašaus lygmens paskyrimas: anksčiau paskelbta, kad į Energetikos ministeriją viceministru pereina senatorius Piotr Masłowski. Jam viešai įvardyta viena iš krypčių – elektromobilumas, o pareigas jis turėtų pradėti eiti rugsėjo 7 dieną.

    Pokytis po atsistatydinimo

    Naujas viceministras skiriamas po to, kai iš pareigų pasitraukė Mikołaj Dorożała – jis ministerijoje ėjo viceministro pareigas ir buvo vyriausiasis gamtos konservatorius. Pastarojo atsakomybės apėmė ir miškininkystės klausimus, todėl sprendimas paskirti naują politinę figūrą vertinamas kaip bandymas stabilizuoti darbų tęstinumą.

    Kol nėra paskelbta Ćwik kuruojamų sričių, neaišku, ar jis perims dalį buvusio viceministro portfelio, ar ministerija pasirinks naują kompetencijų pasidalijimą. Praktikoje tai gali reikšti ir prioritetų perskirstymą klimato politikos, aplinkosaugos priežiūros bei energetinės transformacijos temose.

    Kas žinoma apie Sławomirą Ćwiką

    Sławomir Ćwik parlamente yra pirmą kadenciją – mandatą gavo X kadencijos Seime, pradėjus dirbti 2023 metais. Anksčiau jis į parlamentą kandidatavo iš Polska 2050 sąrašų, tačiau po skilimo prisijungė prie Unia Centrum.

    Ministerijos pateiktame aprašyme nurodoma, kad jis yra baigęs teisę Marijos Kiuri-Sklodovskos universitete Liubline, taip pat turi podiplomines mokesčių studijas Varšuvos Ekonomikos mokykloje. Profesionalioje veikloje jis dirbo teisininku ir vadovavo komercinės teisės bendrovėms.

  • Rokiruotės Lenkijos klimato ministerijoje: OZE perima Sławomir Ćwik, Zielińska keičia sritį

    Kas keičiasi ministerijoje

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijoje perskirstomos viceministrų atsakomybės: atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) portfelį perima naujas viceministras Sławomir Ćwik. Iki šiol šią sritį kuravo viceministrė Urszula Zielińska, tačiau ji lieka ministerijoje ir pereina į kitą veiklos lauką.

    Pokyčiai vyksta po viceministro Mikołajo Dorożałos pasitraukimo iš pareigų. Vietoje naujo žmogaus jo vietai užpildyti nuspręsta užduotis perkelti jau dirbantiems vadovybės nariams, todėl Zielińskai tenka perimti dalį buvusio kolegos atsakomybių.

    OZE kryptį perims naujas viceministras

    Pagal žiniasklaidoje skelbtą informaciją, Sławomir Ćwik bus atsakingas už OZE ir su energetikos transformacija susijusias ministerijos kryptis. Tai svarbu sektoriui, nes būtent ministerijos politinė vadovybė dažnai lemia, kaip greitai derinami projektai, kaip dėliojami prioritetai ir kokiu tempu juda teisėkūros darbai.

    Iki šiol Zielińskos kuruojamoje darbotvarkėje buvo ne tik OZE, bet ir klimato strategijos klausimai, susiję su atsparumu klimato rizikoms. Dabar, pasikeitus atsakomybėms, sektoriui teks prisitaikyti prie naujo politinio kontaktinio asmens, kuris iki šiol parlamente nedirbo energetikos ar aplinkosaugos komitetuose.

    Biometanas, biogazas ir vėjo jėgainių taisyklės

    Vienas artimiausių praktinių darbų naujam viceministrui gali būti teisės aktų pakeitimai, susiję su biometano ir biogazo reguliavimu. Šios temos Lenkijoje pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl energetinio saugumo ir siekio mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Taip pat išlieka vadinamasis dalyvavimo fondas, kuriuo numatoma finansinė nauda gyventojams, gyvenantiems teritorijose, kur būtų statomi vėjo parkai. Diskusijos dėl tokio mechanizmo Lenkijoje tęsiasi, nes jis vienu metu vertinamas ir kaip būdas didinti projektų priimtinumą, ir kaip papildoma reguliacinė našta vystytojams.

    Zielińska pereina prie miškų ir gamtos apsaugos

    Urszula Zielińska perima sritis, kurios buvo siejamos su Mikołaju Dorożała: miškų ūkį, medžioklės reguliavimą ir gamtos apsaugą. Tai jautrios temos, turinčios didelį politinį krūvį, nes interesų grupės – nuo miškininkų iki medžiotojų bendruomenės – Lenkijoje aktyviai dalyvauja viešose diskusijose.

    Toks paskyrimas gali reikšti griežtesnę ministerijos laikyseną gamtosaugos klausimais, ypač jei bus tęsiamos iniciatyvos, siekiančios stiprinti medžioklės kontrolę ir atsakomybę. Kita vertus, tai gali išprovokuoti naujas politines įtampas, nes daliai interesų grupių svarbus ne tik reguliavimo turinys, bet ir asmenys, kurie jį formuoja.

    „Oficialu“, – sakė Urszula Pasławska.

    Kontekstas svarbus ir platesniame vyriausybės paveiksle: pastaruoju metu Lenkijoje matyti aktyvus politinių pareigybių perskirstymas energetikos bei klimato politikoje. Tai sutampa su laikotarpiu, kai šalis sprendžia, kaip paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu suvaldant visuomenės pasipriešinimą atskiriems projektams ir įgyvendinant teisėkūros pakeitimus laiku.