Tag: Klimato politika

  • Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija, šiemet kartu su Australija rengianti Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31, apribojo Kipro dalyvavimą pasirengimo briefinguose ir ignoruoja dvišalių susitikimų prašymus, siunčiamus Nikosijos Europos Sąjungos vardu. Apie tai Briuselyje kalbėjo keli diplomatai ir pareigūnai, situaciją įvardiję kaip netikėtą kliūtį ES koordinacijai prieš lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, todėl atlieka visų 27 valstybių narių pozicijų derinimo ir atstovavimo funkciją. Dėl to Kipro atstovų neprileidimas prie neformalių pasirengimo susitikimų tampa ne vien dvišaliu Turkijos ir Kipro ginču, bet ir praktiniu iššūkiu visai ES, siekiančiai vieningai koordinuoti darbotvarkę tarptautinėse klimato derybose.

    Kodėl Kipras tapo problema?

    Sala padalyta nuo 1974 metais įvykusių įvykių, kai Turkija įžengė į Kiprą po Graikijos remto perversmo. Tarptautiniu mastu pripažįstama Nikosijoje įsikūrusi Kipro Respublika, tačiau Turkija jos nepripažįsta ir palaiko ryšius su šiaurine salos dalimi, kurią laiko atskira turkų kipriečių administracija.

    Šis nepripažinimas persikelia ir į COP31 pasirengimo procesą. Pasak diplomatų, Turkijos COP31 pirmininkaujanti komanda kelis kartus nesiuntė kvietimų Kiprui į neformalius koordinacinius susitikimus, o kai kuriais atvejais esą prieštaravo, kai Kipro atstovai atvyko kartu su ES delegacija.

    ES reakcija ir spaudimas Ankarai

    Europos Komisija patvirtino, kad dėl Kipro atstūmimo klausimas buvo keliamas Turkijos atstovams, taip pat aptartas su Australija ir Jungtinėmis Tautomis. Briuselis pabrėžia, kad COP procesas turi būti įtraukus, o Jungtinių Tautų renginių šeimininkai privalo užtikrinti, kad nė viena JT narė nebūtų eliminuojama iš pasirengimo.

    „Pabrėžėme Turkijos valdžiai, kad JT valstybės narės pašalinimas iš COP31 pasirengimo proceso yra nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Turkija patikino, kad Kipras nebus šalinamas iš būsimų COP31 pasirengimo susitikimų, o mes toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia COP31 deryboms?

    Diplomatai pabrėžia, kad kol kas nėra ženklų, jog Kipras negalėtų dalyvauti formaliuose JT susitikimuose ar pačioje COP31 konferencijoje. Vis dėlto neformalūs pasirengimo formatai dažnai lemia, kaip sklandžiai vyksta derybos, kaip suderinamos pozicijos ir kaip anksti išsprendžiami jautrūs klausimai.

    Situaciją komplikuoja ir institucinė rotacija: Kipras ES Tarybai pirmininkauja iki liepos, o COP31 laikotarpiu pirmininkavimą jau bus perėmusi Airija. Dalis pareigūnų tai vertina kaip praktinį palengvėjimą, tačiau pats precedentas, kai ES pirmininkaujanti šalis susiduria su ribojimais dėl šeimininko politinės pozicijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui COP proceso neutralumu.

    Turkija į žurnalistų užklausas viešai neatsakė. Tuo metu Australijos pusė anksčiau yra akcentavusi siekį, kad COP31 būtų skaidri, įtrauki ir bendradarbiavimu paremta, tačiau diplomatai nenurodo, kad Kanbera būtų prisidėjusi prie Kipro atstūmimo.

  • Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.

    COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.

    Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.

    „Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.

    Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.

    ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.

    Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.

  • ES gali smogti keliautojams: plečiamas CO2 mokestis, lėktuvų bilietai brangs dar labiau

    ES gali smogti keliautojams: plečiamas CO2 mokestis, lėktuvų bilietai brangs dar labiau

    Europos Komisija svarsto išplėsti anglies dioksido emisijų apmokestinimą taip, kad jis apimtų ne tik skrydžius Europos viduje, bet ir maršrutus už žemyno ribų. Toks žingsnis reikštų papildomas sąnaudas oro vežėjams, o dalis jų tikėtina atsispindėtų bilietų kainose.

    Šiuo metu aviacija Europos ekonominėje erdvėje dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS), kurioje už išmetamą CO2 tenka pirkti taršos leidimus. Plėtros atveju mokestis būtų taikomas ir ilgesniems, tarpžemyniniams reisams, todėl poveikis kainoms galėtų būti labiau juntamas tolimų kelionių segmente.

    „Dabartinė tvarka apmokestina tik skrydžius Europos viduje, o pokytis suvienodintų atsakomybę už emisijas visiems operatoriams“, – sakė Europos Komisijos klimato politikos atstovė Polona Gregorin.

    Diskusijos vyksta jautriame kontekste: ankstesni bandymai apmokestinti tarptautinius skrydžius sulaukė prekybos partnerių pasipriešinimo. Jungtinės Amerikos Valstijos jau anksčiau kritikavo panašias ES iniciatyvas, todėl ir dabar neatmetama diplomatinių bei prekybinių įtampų rizika.

    Tarptautinių skrydžių emisijos pasauliniu mastu šiuo metu daugiausia reguliuojamos per Jungtinių Tautų aviacijos sistemą CORSIA. Ji remiasi kompensavimo mechanizmu, kai oro linijos perka emisijų kompensacijas, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai nebūtinai užtikrina realų išmetimų mažėjimą tokiu tempu, kurio reikalauja Europos klimato tikslai.

    Europos Komisijos užsakymu atliktame vertinime buvo perspėta, kad CORSIA gali nepasiekti apčiuopiamo emisijų mažėjimo ir kai kuriais atvejais net silpninti Europos siekius sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Dėl to ETS laikomas griežtesniu instrumentu, nes jis tiesiogiai susieja taršą su finansine kaina.

    Tuo pat metu ETS patiria stiprų politinį spaudimą: dalis valstybių ir verslo atstovų siekia daugiau nemokamų taršos leidimų, kad būtų sumažintos prisitaikymo sąnaudos. Nemokami leidimai kai kuriems sektoriams tradiciškai taikomi siekiant mažinti gamybos perkėlimo už ES ribų riziką, tačiau jų pratęsimas kelia diskusijų dėl sistemos efektyvumo.

    Europos Komisija taip pat yra nurodžiusi, kad ateityje gali būti koreguojamas emisijų mažinimo tempas ETS sistemoje, ypač trečiajame dešimtmetyje. Tikslas išlieka tas pats: užtikrinti, kad emisijų mažėjimas atitiktų bendrą ES klimato politikos kryptį, o transporto sektorius prisidėtų prie bendrų įsipareigojimų.

    Keleiviams tai gali reikšti naują kainų spaudimo bangą, ypač jei taršos leidimų kaina rinkoje išliks aukšta. Avialinijos jau dabar susiduria su degalų kainų svyravimais, todėl papildomi reguliaciniai kaštai didina tikimybę, kad dalis maršrutų taps mažiau pelningi arba bus peržiūrimi.

  • JAV spaudimas keičia ES metano taisykles: Briuselis svarsto švelninti kontrolę dėl energetikos

    JAV spaudimas keičia ES metano taisykles: Briuselis svarsto švelninti kontrolę dėl energetikos

    Europos Komisija rengia gaires, kurios galėtų praktiškai sušvelninti ES metano reglamento vykdymą, motyvuojant energetinio saugumo rizikomis. Dokumentų projektuose numatoma daugiau lankstumo valstybėms narėms taikant baudas ir išimtis, jei kiltų energijos tiekimo sutrikimų grėsmė.

    Metanas laikomas vienu didžiausių vadinamųjų superteršalų, nes, mokslininkų vertinimu, jis per trumpą laiką atmosferoje sulaiko gerokai daugiau šilumos nei anglies dioksidas. Kadangi metanas ore išsilaiko apie dešimtmetį, jo emisijų mažinimas dažnai įvardijamas kaip vienas greičiausių būdų lėtinti atšilimą artimiausiais metais.

    Kas numatyta ES metano reglamente

    ES metano reglamentas orientuotas į naftos ir dujų sektorių, kuriame emisijas palyginti lengva mažinti techninėmis priemonėmis. Pagrindiniai reikalavimai apima nuotėkių aptikimą ir greitą taisymą, taip pat ribojimus metano išleidimui į atmosferą ir neavarinį dujų deginimą fakeluose.

    Ypatingai jautri dalis susijusi su importu: nuo 2027 metų į ES importuojamai naftai ir dujoms turėtų būti taikomi panašūs metano standartai, kaip ir bloke veikiančioms bendrovėms. Tai reikštų, kad tiekėjai už ES ribų, siekdami išlaikyti prieigą prie rinkos, turėtų įdiegti matavimo, ataskaitų ir nuotėkių mažinimo praktiką.

    Kodėl svarstoma švelninti vykdymą

    Komisijos svarstomos gairės, kaip taikyti baudas ir užtikrinti laikymąsi, galėtų suteikti šalims daugiau diskrecijos neatidėliotinų energetinių rizikų atveju. Pagal aptariamus principus, kai kurios sankcijos galėtų būti atidedamos ar netaikomos, jei valdžios institucijos konstatuotų didesnę tiekimo krizės tikimybę.

    Kritikai įspėja, kad per platus išimčių taikymas susilpnintų reglamento poveikį ir sukurtų nelygias konkurencijos sąlygas rinkos dalyviams, kurie jau investavo į nuotėkių mažinimą. Kita vertus, dalis valstybių ir pramonės atstovų akcentuoja, kad griežtas ir greitas įgyvendinimas gali kelti rizikų dujų tiekimui ir kainoms, ypač jei sutaptų su geopolitiniais sukrėtimais.

    JAV vaidmuo ir platesnis kontekstas

    JAV diplomatinis spaudimas tapo viena ryškiausių šios diskusijos ašių, nes Europa pastaraisiais metais reikšmingai padidino suskystintų gamtinių dujų importą iš JAV. JAV pareigūnai ir dalis tiekėjų siekia, kad importo reikalavimai būtų atidėti, sušvelninti arba aiškiai apibrėžti taip, kad netaptų kliūtimi prekybai.

    „Kad išvengtume energijos tiekimo spragų ir kainų šuolių, Briuselis turi užtikrinti, kad taisyklės skatintų tiekimą, o jo nemažintų“, – sakė JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzder.

    Tarptautinės energetikos agentūros analizė metano mažinimą dažnai įvardija kaip vieną ekonomiškiausių klimato priemonių, nes dalį nuotėkių galima pašalinti mažomis sąnaudomis, o sutaupytos dujos tampa papildomu produktu. Ši logika svarbi ir ES, kuri siekia mažinti iškastinio kuro importo priklausomybę, kartu stiprindama klimato politikos patikimumą.

    Kol kas Europos Komisija oficialiai reglamento keisti neplanuoja, tačiau būtent vykdymo gairės gali nulemti, ar taisyklės realiai veiks griežtai, ar taps labiau rekomendacinio pobūdžio. Galutinė gairių versija gali keistis iki oficialaus paskelbimo, o politinės diskusijos rodo įtampą tarp klimato ambicijų ir energetinio saugumo argumentų.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos. Siūloma balsavimo data – rugsėjo 27 dieną, o iniciatyva pristatoma kaip atsakas į augančias energijos ir pragyvenimo išlaidas.

    Prezidento kanceliarijos argumentas – aplinkos apsauga yra valstybės pareiga, tačiau, jų teigimu, sprendimai negali būti atitrūkę nuo ekonominės realybės, valstybės išsivystymo ir saugumo. Dokumente ES klimato politika apibūdinama kaip pernelyg skubota ir vienpusiška, galinti silpninti pramonės konkurencingumą.

    Referendumo klausimas kelia abejonių

    Daugiausia kritikos sulaukė pats siūlomas referendumo klausimas. Jame ES klimato politika tiesiogiai siejama su išaugusiomis energijos kainomis, didesnėmis gyvenimo sąnaudomis ir sunkumais verslui bei žemės ūkiui, todėl oponentai jį vadina šališku.

    Prezidento komanda pabrėžia, kad referendumas esą nėra apie visuomenės požiūrį į aplinkos apsaugą, o apie konkrečių priemonių kainą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad toks suformulavimas iš anksto perša neigiamą atsakymą ir supaprastina sudėtingą energetikos bei pramonės transformacijos temą.

    Kas iš tikrųjų kelia kainas?

    Diskusijoje dažnai minima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS ir planuojamas ETS2, kuris turėtų apimti emisijas iš kelių transporto ir pastatų šildymo kuro. Būtent ETS2 Lenkijoje įvardijamas kaip priemonė, galinti paveikti namų ūkių išlaidas, ypač naudojančių iškastinį kurą.

    Tuo pat metu energetikos analitikai primena, kad kainas lemia ne vien klimato politika, bet ir struktūrinės nacionalinių energetikos sistemų problemos. Kuo didesnė priklausomybė nuo anglies ir dujų, tuo didesnis jautrumas tiek kuro kainų svyravimams, tiek emisijų kaštams, todėl atsilikusi modernizacija ilgainiui gali kainuoti brangiau nei pati transformacija.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad dalis ETS pajamų patenka į valstybių biudžetus ir gali būti nukreipta į paramą pramonei, efektyvesnį šildymą, tinklų modernizavimą ar socialines kompensacijas. Dėl to vien tik ETS pristatymas kaip pinigų nutekėjimo yra neišsamus, nes vertinant svarbus ir grįžtančių investicijų bei paramos mechanizmas.

    Ekspertai: daugiau politinės komunikacijos nei realaus plano

    Energetikos apžvalgininkai Lenkijoje iniciatyvą vertina kaip bandymą perimti politinę darbotvarkę ir pasiūlyti paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą. Jų vertinimu, transformacija visada turi kainą, tačiau klausti visuomenės „už ar prieš“ iš esmės reiškia neaptarti, kaip sumažinti sąskaitas ir kartu didinti energetinį saugumą.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į parlamentinę matematiką: Senatas, kuriame daugumą turi valdančioji koalicija, gali nepritarti referendumui, todėl tikimybė jam įvykti vertinama atsargiai. Dėl to dalis apžvalgininkų referendumo idėją laiko labiau politiniu signalu rinkėjams nei realiai įgyvendinamu sprendimu.

    Diskusijoje pasigirsta ir perspėjimų, kad bandymas iš esmės nusigręžti nuo bendrų ES klimato taisyklių konfliktuotų su bendrosios rinkos logika. Vienodos konkurencijos sąlygos reiškia, kad skirtingose šalyse veikiančioms įmonėms taikomi panašūs reikalavimai, o nutolimas nuo jų galėtų komplikuoti prekybą ir tiekimo grandines.

  • Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irane kilęs karas ir dėl jo šoktelėjusios iškastinio kuro kainos Europos Sąjungai yra dar vienas argumentas spartinti perėjimą prie švaresnės energetikos, o ne silpninti klimato politiką. Taip Briuselyje interviu teigė Nyderlandų klimato ministrė Stientje van Veldhoven, pabrėžusi, kad Europa turi nuosekliai laikytis pasirinkto kurso.

    Pasak ministrės, brangstant naftai ir dujoms dar aiškiau matyti, kiek daug ekonomikos ir gyventojų gerovė priklauso nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų. Ji akcentavo, kad mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro reikštų didesnį energetinį saugumą ir stabilesnes sąnaudas ilguoju laikotarpiu.

    2040 metų tikslas ir investuotojų lūkesčiai

    Europos Komisijai rengiant naują priemonių paketą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu iki 2040 metų, Nyderlandai siekia aiškaus ir prognozuojamo kelio. Ministrės teigimu, toks nuoseklumas būtinas, kad įmonės galėtų planuoti investicijas į elektrifikaciją, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir pramonės modernizavimą.

    Ji taip pat įspėjo, kad delsiant Europa rizikuoja atsilikti technologinėje konkurencijoje nuo kitų didžiųjų ekonomikų. Anot jos, žaliųjų projektų įgyvendinimas auga visame pasaulyje, todėl ES svarbu išlaikyti tempą ir pritraukti kapitalą į vietinę pramonę.

    Anglies kreditai: ragina riboti

    Vienas jautriausių klausimų, anot ministrės, yra anglies dioksido kompensavimas tarptautiniais kreditais, kai tarša „atsveriama“ finansuojant emisijų mažinimą kitose šalyse. Nyderlandų pozicija išlieka griežta: tokios priemonės neturėtų tapti pagrindiniu keliu siekiant tikslų, nes jos nukreipia dalį investicijų iš Europos ekonomikos.

    Ministrė ragino Europos Komisiją numatyti tvirtus apribojimus, kad kreditai būtų naudojami tik ten, kur taršą sumažinti sunkiausia, pavyzdžiui, kai kuriuose pramonės sektoriuose. Ji taip pat pabrėžė, kad kreditai neturėtų pakeisti realių struktūrinių sprendimų, tokių kaip energetikos pertvarka, efektyvumas ir vietinė švarių technologijų plėtra.

    „Dabartinė energijos krizė primena, kad turime pasirinkimą: likti pažeidžiami kitur priimamų politinių sprendimų arba investuoti į perėjimą, kuris mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Energetinis saugumas ir klimato politika

    Ministrės teigimu, karo sukelti kainų šuoliai rodo ne tik trumpalaikę rinkos įtampą, bet ir sisteminę riziką, kai energijos tiekimo grandinės tampa geopolitinių konfliktų įkaite. Dėl to, anot jos, klimato politika tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir saugumo bei konkurencingumo klausimu.

    Ji taip pat pažymėjo, kad Nyderlandai palaiko idėją daugiau dėmesio skirti taršos mažinimui žemės ūkyje, nes šis sektorius yra svarbi bendrų emisijų dalis. ES mastu tokios priemonės dažnai susiduria su politiniu pasipriešinimu, tačiau, ministrės vertinimu, jų atidėliojimas tik didina galutinę pertvarkos kainą.

  • ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    Europos Komisija svarsto gaires, kurios leistų valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis laikinai sušvelninti naujojo ES metano reglamento taikymą naftos ir dujų bendrovėms. Tai reikštų, kad dalis įmonių galėtų išvengti baudų arba sulaukti jų sumažinimo, jei būtų argumentuojama energetinio saugumo poreikiais.

    Pagal projektines nuostatas nacionalinės institucijos galėtų taikyti išimtis remdamosi energetinio tiekimo saugumo kriterijais net ir tais atvejais, kai rimtas sutrikimas dar nėra įvykęs. Kritikai tokį sprendimą vertina kaip reikšmingą nuolaidą sektoriui, kuris jau anksčiau ragino Briuselį pasirinkti lankstesnį įgyvendinimo modelį.

    Kas numatyta metano reglamente?

    ES metano reglamentas įpareigoja iškastinio kuro sektorių griežčiau stebėti, fiksuoti ir mažinti metano nuotėkį. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų trumpuoju laikotarpiu pristabdyti klimato kaitos poveikį.

    Reglamentas numato sankcijas įmonėms, kurios nevykdo matavimo, nuotėkio aptikimo ir taisymo bei kitų reikalavimų. Taisyklės turi įsigalioti palaipsniui per artimiausius metus, kad rinka spėtų prisitaikyti ir susikurti techninius pajėgumus stebėsenai bei kontrolei.

    Kodėl svarstomos išimtys?

    Europos Komisija viešai kartojo neketinanti perrašyti pačių taisyklių, tačiau gairės galėtų išryškinti reglamente paliktą lankstumo erdvę. Praktikoje tai leistų valstybėms narėms plačiau interpretuoti, kada baudos gali būti sustabdytos ar sumažintos, jei tikslas yra apsaugoti energijos tiekimo stabilumą.

    Projektinėse rekomendacijose akcentuojamas atvejo vertinimas, kai institucijos atsižvelgtų į įvairius tiekimo veiksnius, tokius kaip infrastruktūros pajėgumai, terminalų pralaidumas, tiekimo grandinių ribojimai ar pareiga sukaupti strategines atsargas. Visgi aiškus laiko limitas ar privaloma centralizuota Komisijos priežiūra, kiek matyti iš aptariamų gairių krypties, nebūtinai būtų įtvirtinti.

    Ką tai reikštų rinkai ir klimato politikai?

    Energetikos įmonėms toks modelis sumažintų riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu jos susidurs su didelėmis finansinėmis pasekmėmis dėl reikalavimų, kurių įgyvendinimui dar trūksta pajėgumų. Kita vertus, aplinkosaugos požiūriu kyla rizika, kad išimčių taikymas taps pernelyg platus ir susilpnins realų metano mažinimo efektą.

    Ši diskusija vyksta fone, kai energetinis saugumas ES išlieka politinis prioritetas, o kartu didėja spaudimas užtikrinti, kad klimato teisės aktai būtų įgyvendinami nuosekliai. Galutinis gairių tekstas dar gali keistis, tačiau kryptis rodo bandymą suderinti klimato tikslus su tiekimo stabilumo argumentais.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Referendumo planas ir data

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė sieksiantis surengti visuotinio masto referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties ir jos įgyvendinimo šalyje. Sprendimą dėl prezidento siūlymo turėtų priimti Senatas posėdyje, numatytame gegužės 20–21 dienomis.

    Jeigu Senatas pritartų, referendumas būtų rengiamas rugsėjo 27 dieną. Pats klausimo suformulavimas jau tapo diskusijų objektu, nes jame iš anksto pateikiama nuostata, kad ES klimato politika esą prisidėjo prie pragyvenimo, energijos ir verslo kaštų augimo.

    Klausimo formuluotė kelia ginčą

    Prezidento siūlomame klausime akcentuojamas ryšys tarp ES klimato politikos ir kainų augimo, todėl kritikai teigia, kad toks tonas labiau panašus į politinę kampaniją nei į neutralią piliečių apklausą. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis viešai suabejojo, ar tai atitinka referendumo, kaip demokratinės procedūros, standartą.

    „Tai ne demokratija, o pigi propaganda“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Karolis Nawrockis savo argumentuose ypač išskiria ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Jo teigimu, ETS ir platesnė žaliojo kurso kryptis didina energijos kainas, mažina ekonomikos konkurencingumą ir apsunkina žemės ūkio veiklą.

    Energetikos ekspertai: kainas augino ir kiti veiksniai

    Kritikos prezidento planui netrūko ir iš opozicijos bei ekspertų. Senato vicepirmininkė Magdalena Biejat teigė, kad kainų spaudimą labiau didina sausros rizika, priklausomybė nuo anglies ir naftos, o ne vien ES politika.

    „Tai sausra ir priklausomybė nuo anglies bei naftos kelia maisto ir elektros kainas. Ne Europos Sąjunga“, – sakė Magdalena Biejat.

    Energetikos analitikas Jakubas Wiechas argumentuoja, kad pastarųjų metų kainų šuolius Lenkijoje ir regione stipriai veikė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir importo rizikos, ypač po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Jo vertinimu, bandymas visas problemas sutraukti į vieną mechanizmą ar vieną ES politikos kryptį supaprastina realią priežasčių grandinę.

    „Prezidentas užduoda klausimą su teze, tarsi būtent ši politika kelia pragyvenimo kaštus, nors pastaraisiais metais didžiausią smūgį sudavė priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – sakė Jakubas Wiechas.

    Diskusijoje dažnai minimas skirtumas tarp trumpalaikių kainų šuolių ir ilgalaikių transformacijos kaštų. ETS sistema iš tiesų didina taršos kainą, tačiau jos tikslas yra skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, efektyvumą ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų išteklių.

    Politinis palaikymas ir protesto argumentai

    Referendumo idėją palaiko dalis dešiniųjų politikų, tarp jų Seimo vicepirmininkas Krzysztofas Bosakas. Jis tvirtina, kad ES klimato politika esą daro įtaką daugeliui ekonomikos ir kasdienio gyvenimo sričių, todėl, jo nuomone, būtina aiški visuomenės nuomonė.

    K. Bosakas taip pat pabrėžia politinį efektą net ir tuo atveju, jeigu referendumo rezultatas netaptų tiesiogiai įpareigojantis. Jo logika paprasta: neigiamas balsavimas suteiktų argumentų būsimose derybose dėl naujų reguliavimų ir jų įgyvendinimo tempo.

    Entuziastingai į iniciatyvą sureagavo profesinių sąjungų lyderis Piotras Duda, vadovaujantis „Solidarność“. Jis priminė, kad rinkiminio laikotarpio susitikimuose prezidentas žadėjo imtis veiksmų dėl ETS, o dabar, anot jo, tesė duotą žodį.

    „Turime tai. Prezidentas Nawrockis ištesėjo „Solidarność“ duotą žodį“, – sakė Piotras Duda.

    Artimiausios savaitės parodys, ar Senatas pritars referendumui ir ar pavyks rasti formuluotę, kuri visuomenėje būtų suvokiama kaip sąžininga ir neutrali. Net ir be balsavimo, pati iniciatyva jau tapo politinės kovos dėl energetikos transformacijos tempo, kainų ir socialinio teisingumo dalimi.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: balsavimą planuoja 2026 metais

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas pritarti visuotinio referendumo rengimui dėl Europos Sąjungos klimato politikos ir jos pasekmių gyventojams. Pasak jo, visuomenė turi turėti galimybę tiesiogiai pasisakyti, kaip vertina vadinamojo Žaliojo kurso poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Prezidento siūlomas referendumo klausimas suformuluotas taip, kad akcentuoja klimato politikos ryšį su pragyvenimo išlaidų augimu, energijos kainomis ir sąnaudomis verslui, ūkiams bei žemės ūkiui. Idėja grindžiama argumentu, jog aplinkos apsauga neturi būti įgyvendinama atsietai nuo ekonominių realijų ir valstybės saugumo.

    Data ir politinė procedūra

    Pagal pateiktą sumanymą referendumas būtų rengiamas 2026 metų rugsėjo 27 dieną. Kad balsavimas įvyktų, prezidento iniciatyvai turi pritarti Senatas absoliučia balsų dauguma, dalyvaujant bent pusei senatoriams.

    Kad referendumo rezultatas Lenkijoje būtų teisiškai įpareigojantis, jame turi dalyvauti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių. Tai svarbus slenkstis, nes ankstesniais atvejais ne visada pavykdavo pasiekti pakankamą aktyvumą, kad rezultatai būtų laikomi privalomais.

    Kokius ES sprendimus nori akcentuoti

    Referendumo kortelėje siūloma pateikti ir pavyzdžius ES priemonių, kurios priskiriamos klimato politikai. Tarp minimų krypčių yra anglies dioksido emisijų apmokestinimo plėtra pastatų šildymui iškastiniu kuru ir kelių transporto degalams, taip pat planuojamas vidaus degimo varikliais varomų naujų automobilių pardavimo ribojimas nuo 2035 metų.

    Be to, diskusijoje minimos ir papildomos prievolės žemės ūkiui, kurios, kritikų teigimu, gali didinti gamybos kaštus ir paveikti maisto kainas. Tuo pat metu ES institucijos pabrėžia, kad spartesnė dekarbonizacija siejama su energetinio saugumo stiprinimu, mažesne priklausomybe nuo importuojamo iškastinio kuro ir ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Reakcijos ir kontekstas

    Prezidento iniciatyva sulaukė kritikos dalyje politinio spektro. Viena iš Senato vadovybės atstovių viešai pareiškė, kad ši iniciatyva esą neturėtų sulaukti pritarimo aukštuosiuose parlamento rūmuose.

    Lenkijoje referendumo tema pastaraisiais metais jautri ir dėl praktinių priežasčių. 2023 metais kartu su parlamento rinkimais vykęs visuotinis referendumas nebuvo laikomas įpareigojančiu, nes jame dalyvavo per mažai rinkėjų, todėl dabartinės iniciatyvos sėkmė taip pat priklausys nuo politinės mobilizacijos ir visuomenės aktyvumo.

    Ši diskusija vyksta platesniame ES kontekste: bendrija siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sparčiau pertvarkyti energetiką bei transportą. Tačiau nacionaliniu lygmeniu vis dažniau keliami klausimai, kaip paskirstyti pereinamojo laikotarpio kaštus ir kaip apsaugoti mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius bei energijai imlius sektorius.

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Gegužės 1 dieną Amsterdame įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias miesto viešosiose erdvėse nebeliko reklamos, siejamos su mėsos vartojimu ir iškastinio kuro naudojimu. Tai reiškia, kad gatvėse, metro stotyse ir geležinkelio stotyse nebeturėtų būti plakatų, reklamuojančių, pavyzdžiui, skrydžius, automobilius su vidaus degimo varikliais ar greitojo maisto mėsainius.

    Sprendimą miesto taryba priėmė dar sausį, argumentuodama klimato politikos tikslais. Amsterdamo valdžia pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio klimato neutralumo negalima skatinti vartojimo, kuris didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir prieštarauja pačios savivaldybės strategijai.

    Kas konkrečiai pasikeitė?

    Naujos taisyklės orientuotos į reklamą viešose, savivaldybės kontroliuojamose erdvėse, o ne į pačių produktų draudimą. Kitaip tariant, mėsos ar degalų pirkti nedraudžiama, tačiau savivaldybė riboja, kaip šie produktai ir paslaugos gali būti reklamuojami miesto infrastruktūroje.

    Amsterdamo atstovai yra anksčiau akcentavę, kad reklama formuoja socialines normas ir daro įtaką vartojimo įpročiams, todėl laikoma viešojo intereso klausimu. Tokia logika dažnai lyginama su anksčiau taikytais ribojimais tabako reklamai, kai visuomenės sveikatos argumentai tapo pagrindu griežtesnei reguliacijai.

    Sprendimą palaikė ir reklamos sektorius

    Įdomu tai, kad dalis reklamos industrijos atstovų Amsterdame viešai parėmė ribojimus. Kartu su organizacija „Creatives for Climate“ jie teigė, kad iškastiniu kuru paremtų paslaugų ir produktų reklama prisideda prie ilgalaikės žalos klimatui, o kūrybos industrija neturėtų ignoruoti šio poveikio.

    Kita vertus, pačiame mieste tokio tipo reklamos, kaip skelbiama, ir anksčiau nebuvo itin daug. Vietos duomenimis, mėsos reklama sudarė apie 0,1 proc. lauko reklamos plotų, o su iškastiniu kuru siejama reklama apie 4 proc., tad diskusija kilo labiau dėl precedento ir principo, o ne dėl apimties.

    Kritika, teismai ir platesnė Europos kryptis

    Sprendimas sulaukė kritikos iš dalies verslo ir interesų grupių. Olandijos mėsos gamintojams atstovaujanti organizacija tvirtino, kad ribojimai pernelyg kišasi į vartotojų pasirinkimus, o mėsos produktai esą yra svarbūs mitybai ir neturėtų būti išstumiami iš viešos erdvės.

    Turizmo sektoriaus atstovai taip pat bandė stabdyti sprendimo įsigaliojimą, tačiau teismas palaikė savivaldybę, remdamasis tuo, kad vietos valdžia gali taikyti reklamos ribojimus, jei tai siejama su viešuoju interesu, pavyzdžiui, sveikata ar klimato apsauga. Šis verdiktas tapo svarbiu signalu kitoms savivaldybėms, svarstančioms panašius žingsnius.

    Amsterdamas nėra vienintelis miestas, kuris renkasi griežtesnę reklamos politiką klimato kontekste. Nyderlanduose panašūs sprendimai jau buvo priimti Haarleme, Utrechte, o kai kur ribojimai išplėsti ir pieno produktų reklamai. Europoje analogiškų iniciatyvų imasi ir kiti miestai, o kai kuriose valstybėse svarstomi platesni, nacionaliniu mastu taikomi apribojimai.

    Klimato aktyvistai tikisi, kad reklamos ribojimai ilgainiui pakeis vartojimo įpročius ir taps vienu iš įrankių šalia transporto elektrifikacijos, energijos taupymo bei atsinaujinančių išteklių plėtros. Kritikai atkerta, kad tokie sprendimai gali sukurti slidų precedentą ir kelti klausimų dėl saviraiškos bei komercinės komunikacijos ribų.