CP v2

Tag: Knygos

  • Dianos brolis Charlesas Spenceris ruošia memuarus: žada atvirai papasakoti apie jos gyvenimą ir mirties savaitę

    Dianos brolis Charlesas Spenceris ruošia memuarus: žada atvirai papasakoti apie jos gyvenimą ir mirties savaitę

    Dianos brolio knyga jau pakeliui

    Velso princesės Dianos brolis Charlesas Spenceris pranešė parašęs memuarus, kuriuose žada „pasakyti tiesą“ apie seserį. Leidėjai skelbia, kad knygoje bus daug iki šiol plačiai neaptartų detalių, tačiau ji bus ir pagarbus asmeninis liudijimas.

    Leidykla „Penguin Press“ patvirtino, kad knyga vadinsis „Swan Song: Diana, My Sister“. Joje Spenceris ketina papasakoti ne tik apie Dianos gyvenimo užkulisius, bet ir apie paskutinę jos gyvenimo savaitę.

    Kodėl prabilo dabar?

    62 metų grafas Spenceris aiškina, kad sprendimą rašyti lėmė artėjantis 30-asis Dianos mirties metinis minėjimas. Pasak jo, dėl sukakčiai artėjant vėl atsinaujinančių prašymų duoti interviu jis nusprendė sudėti savo prisiminimus į vieną nuoseklią versiją.

    Jis pabrėžė norintis mažiau skaityti kitų vertinimus, kurie, anot jo, per laiką kai kuriose vietose buvo paremti netikslumais, o vėliau imti laikyti „priimta tiesa“.

    „Artėjant 30-ajam Dianos tragiškos mirties minėjimui mane vėl užplūdo prašymai kalbėti apie seserį. Tai įtikino kartą ir visiems laikams užrašyti savo mintis ir prisiminimus, o ne dar kartą jaustis nepatogiai skaitant kitų nuomones, kurių dalis laikui bėgant buvo paremtos netiesomis“, – sakė Charlesas Spenceris.

    Ką knyga žada skaitytojams?

    Leidėjai akcentuoja, kad tai bus pirmas kartas, kai Spenceris taip atvirai ir išsamiai pasakos apie Dianą, žvelgdamas iš brolio perspektyvos. Knygos pristatymuose pabrėžiama ir tai, kad jo tikslas nėra sensacija dėl sensacijos, o noras „kalbėti Dianos vardu“ ir ją prisiminti pozityviai.

    Ši nuostata siejama su jo kalba Dianos laidotuvėse 1997 metais, kai jis viešai apibūdino seserį kaip atjautos, pareigos ir žavesio įsikūnijimą. Tuomet jis taip pat ragino jos atminimo nepaversti kanonizacija, o matyti ją kaip išskirtinę asmenybę su savitu humoru ir žmogiškais prieštaravimais.

    „Šios knygos tikslas – papasakoti tiesą apie Dianą iš brolio perspektyvos, kaip mėginau tai padaryti kalbėdamas per jos laidotuves. Kaip ir tada, noriu kalbėti Dianos vardu ir daryti tai atvirai, teigiamai“, – sakė Charlesas Spenceris.

    Princesė Diana žuvo 1997 metų rugpjūčio 31 dieną Paryžiuje per automobilio avariją, būdama 36 metų. Kartu žuvo jos partneris Dodi Fayedas ir vairuotojas Henri Paulas, o tragedija ilgus metus kurstė sąmokslo teorijas bei tapo viena ryškiausių moderniosios britų monarchijos istorijos žaizdų.

    Pasak leidybos atstovų, memuaruose žadama ir naujų detalių, kurios tikėtina sulauks didelio visuomenės dėmesio, tačiau knyga kartu pristatoma kaip pagarbus duoklės ženklas žmogui, kurio atminimas išlieka gyvas skirtingoms kartoms.

    Knygą Jungtinėje Karalystėje planuojama išleisti 2026 metų rugsėjo 22 dieną. Spenceris teigia besitikintis, kad ji bus aktuali ir tiems, kurie Dianą prisimena, ir jaunesniems skaitytojams, norintiems geriau suprasti, kokia ji buvo iš tikrųjų.

  • Slaptas „Anthropic“ planas „Project Panama“: teismas atskleidė, kaip dėl DI buvo naikinamos knygos

    Slaptas „Anthropic“ planas „Project Panama“: teismas atskleidė, kaip dėl DI buvo naikinamos knygos

    Kas paaiškėjo teismo dokumentuose

    Neseniai išslaptinti teismo dokumentai atskleidė, kad JAV DI bendrovė „Anthropic“ vykdė slaptą projektą, kurio metu masiškai buvo perkamos, ardomos ir skenuojamos knygos, kad jų turinys patektų į mokomąsias duomenų bazes. Projektas vidiniuose planuose vadintas „Project Panama“ ir, kaip teigiama bylos medžiagoje, buvo siejamas su ambicija destruktyviai suskaitmeninti kuo platesnį knygų fondą.

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad įmonės viduje buvo akcentuojamas konfidencialumas. Tokia praktika dar labiau paaštrino diskusiją apie tai, kokiomis sąlygomis kūrėjų darbas gali būti naudojamas DI modeliams mokyti.

    Kaip knygos virsdavo duomenimis

    Pagal teismo bylos medžiagoje aprašytą schemą „Anthropic“ dideliais kiekiais įsigydavo knygas iš kelių tiekėjų, o techninę skenavimo dalį perduodavo išorės rangovams. Tam esą buvo naudojama įranga, kuri fiziškai nupjaudavo knygų nugarėles ir išardydavo puslapius, kad pramoniniai skeneriai galėtų greitai nuskaityti turinį.

    Vėliau popierius, kaip teigiama aprašymuose, būdavo išgabenamas perdirbti. Kritikai pabrėžia, kad toks procesas kelia ne tik autorinių teisių, bet ir kultūrinės vertės klausimą: knyga tampa vienkartiniu žaliavos šaltiniu duomenims išgauti.

    Kodėl rinktasi knygas, o ne internetą?

    Teismo dokumentuose cituojami vidiniai argumentai rodo, kad knygos buvo laikomos kokybiškesniu šaltiniu nei interneto tekstai. Knygų kalba paprastai yra redaguota, nuosekli, o stilius ir struktūra gali padėti DI geriau „išmokti rašyti“, palyginti su netvarkingais, trumpais ar dirbtinai generuotais interneto įrašais.

    Kitas motyvas, minimas bylos kontekste, susijęs su rizika, kad DI modeliai, mokomi iš DI sugeneruoto turinio, ilgainiui praranda kokybę. Todėl leidybiniai tekstai, sukurti žmonių ir perėję redagavimą, įmonei atrodė kaip patikimesnė ir „švaresnė“ mokymosi medžiaga.

    Autorinės teisės ir atsiskaitymas su autoriais

    „Project Panama“ viešumon iškilo per autorinių teisių ginčą, kurį inicijavo grupė autorių. Jie teigė, kad jų kūriniai buvo panaudoti DI modeliams mokyti be leidimo, o dalis medžiagos galėjo būti gauta neteisėtais kanalais, pavyzdžiui, iš vadinamųjų šešėlinių bibliotekų.

    Bylos medžiagoje taip pat aptariamas skirtumas tarp teisėtai įsigytų knygų skenavimo ir atvejų, kai turinys galėjo būti parsisiųstas neturint teisių. Teisinis vertinimas tokiose bylose paprastai remiasi tuo, kaip buvo gauta medžiaga, kokiu mastu ji kopijuota ir ar tokį naudojimą galima laikyti leistinu pagal galiojančias išimtis.

    „Klausimas, kurį sprendėme, buvo susijęs su kai kurių medžiagų gavimo būdu, o ne su pačia galimybe jas naudoti DI plėtrai“, – sakė „Anthropic“ atstovė, komentuodama poziciją dėl ginčo esmės.

    Ką tai keičia DI rinkoje

    Ši istorija sustiprina platesnę tendenciją: didelės DI bendrovės vis dažniau susiduria su autorinių teisių ieškiniais, o teismų praktika tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemiančių, kaip ateityje bus formuojamos mokymo duomenų bazės. Kartu auga spaudimas kurti aiškesnius licencijavimo modelius, kad autoriai ir leidėjai galėtų pasirinkti, ar jų kūriniai gali būti naudojami DI mokymui ir kokiomis sąlygomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai šioje srityje turės ilgalaikių pasekmių: nuo DI sistemų kokybės iki kultūros sektoriaus pajamų ir kūrėjų motyvacijos. Kuo daugiau bylų pasieks susitarimus ar precedentinius sprendimus, tuo aiškesnės taps taisyklės, kas leidžiama, o kas laikoma piktnaudžiavimu.

  • Portugalų rašytojai Lídiai Jorge skirtas 2026 metų Camões premijos įvertinimas: kuo ji išsiskiria?

    Portugalų rašytojai Lídiai Jorge skirtas 2026 metų Camões premijos įvertinimas: kuo ji išsiskiria?

    Portugalų rašytoja Lídia Jorge pelnė 2026 metais skiriamą Camões premiją – reikšmingiausią apdovanojimą portugalų kalba kuriantiems autoriams. Šį įvertinimą kartu teikia Portugalija ir Brazilija, todėl premija laikoma svarbiausiu visos lusofoniškos literatūros lauko pripažinimu.

    Lídia Jorge perima estafetę iš pernai apdovanotos Angolos poetės Anos Paula Tavares. Premijos skyrimas pabrėžia, kad apdovanojimas tradiciškai apima visą portugalų kalbos erdvę, o ne tik Portugalijos literatūrą.

    Kas yra Camões premija?

    Camões premija įsteigta kaip bendras Portugalijos ir Brazilijos projektas, siekiant įvertinti autorius, kurių kūryba turi išliekamąją meninę ir kultūrinę vertę. Sprendimą priima tarptautinė komisija, o premiją administruoja Portugalijos kultūros institucijos ir Brazilijos Nacionalinės bibliotekos fondas.

    Ši premija dažnai vertinama kaip portugališkos literatūros atitikmuo prestižiniams tarptautiniams apdovanojimams, nes ji skiriama už viso gyvenimo kūrybą ir poveikį literatūros raidai. Dėl to laureatai paprastai įvardijami kaip savo epochos balsą apibrėžę autoriai.

    Kuo svarbi Lídia Jorge kūryba?

    Lídia Jorge gimė Taviroje 1946 metais ir laikoma viena ryškiausių šiuolaikinės Portugalijos literatūros figūrų. Jos bibliografijoje yra daugiau nei dešimt knygų, o kūrybinis kelias prasidėjo 1979 metais, kai pasirodė romanas O Dia dos Prodígios.

    Naujausias jos romanas Misericórdia, išleistas 2022 metais, siejamas su autofikcija ir remiasi asmenine patirtimi, susijusia su motinos netektimi per Covid-19 pandemiją slaugos namuose. Knyga sulaukė įvertinimų Portugalijoje ir buvo apdovanota Prancūzijoje, o 2026 metais autorė taip pat gavo Austrijos valstybinę Europos literatūros premiją už gyvenimo nuopelnus.

    Įvertinimai ir platesnis kontekstas

    Camões premija Lídiai Jorge skiriama praėjus metams po to, kai ji buvo pakviesta sakyti kalbą Portugalijos dienos minėjime prezidento kvietimu. Tai dažnai laikoma ženklu, kad autorės vaidmuo peržengia literatūros ribas ir tampa platesnio viešojo diskurso dalimi.

    Pastaraisiais metais Europos literatūros lauke ryškėja tendencija labiau matyti ne anglakalbių šalių autorius, o didžiųjų nacionalinių premijų laureatai dažniau atsiduria tarptautinių leidybos ir vertimų dėmesio centre. Tokie apdovanojimai kaip Camões prisideda prie vertimų sklaidos ir naujų skaitytojų auditorijų už portugalų kalbos ribų.

    „Camões premija yra aukščiausias apdovanojimas autoriams, rašantiems portugalų kalba, ir pabrėžia kūrybos reikšmę visai lusofoniškai kultūrai“, – sakė premijos organizatorių atstovai.

  • Dua Lipa Porto atidarė biblioteką uždraustoms knygoms: kodėl „Manifesto Library“ svarbi dabar

    Dua Lipa Porto atidarė biblioteką uždraustoms knygoms: kodėl „Manifesto Library“ svarbi dabar

    Dainininkė Dua Lipa Portugalijoje atidarė biblioteką, skirtą uždraustoms ir cenzūruotoms knygoms. „Manifesto Library“ įkurta Porto mieste, garsiajame knygyne Livraria Lello, ir veiks kaip nuolatinė erdvė diskusijoms apie saviraiškos laisvę.

    Biblioteka pristatyta tarptautinio knygų festivalio BABELL – City of Books kontekste. Organizatoriai pabrėžia, kad čia renkamos knygos, kurios kvestionuoja valdžią, cenzūrą, atskirtį ir dominuojančias visuomenės interpretacijas.

    Kuo išsiskiria „Manifesto Library“?

    „Manifesto Library“ fondą sudaro beveik 100 leidinių, o atranka siejama su keturiomis temomis: galia, kontrolė, balsas ir atmintis. Idėja paprasta, bet ambicinga: vienoje vietoje sujungti kūrinius, kurie skirtinguose laikotarpiuose ar skirtingose šalyse buvo ribojami, šalinami iš lentynų ar kitaip stigmatizuojami.

    Tarp minimų autorių ir kūrinių yra Margaret Atwood romanas „Tarnaitės pasakojimas“, Reginald Dwayne Betts knyga „Felon“, taip pat atrinkti Salmano Rushdie ir Olgos Tokarczuk darbai. Bibliotekos kuratoriai akcentuoja, kad tai ne vien literatūros kolekcija, o kultūrinė deklaracija, kviečianti vertinti tekstus kontekste.

    Pačios atlikėjos misija

    Dua Lipa šį projektą sieja su savo anksčiau pradėta iniciatyva „Service95“ Book Club, kur kas mėnesį rekomenduojama knyga ir publikuojami pokalbiai su autoriais. Pasak jos, tikslas buvo sukurti namus rašytojams ir skaitytojams, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar kokiomis aplinkybėmis skaito.

    „Kai įkūriau „Service95“ knygų klubą, norėjau, kad jis taptų namais rašytojams ir skaitytojams, kad ir kur jie būtų, kad ir kokios būtų jų aplinkybės“, – sakė Dua Lipa.

    Ji pabrėžė, kad bibliotekoje bus knygų, kurios kelia klausimus, o neretai ir pačios yra „apklausiamos“ institucijų ar bendruomenių. Kai kurie kūriniai, anot atlikėjos, buvo uždrausti dėl rasės ar seksualumo temų, kiti ribojami dėl LGBTQIA+ auditorijai svarbių istorijų.

    „Kartais pati pavojingiausia, labiausiai sistemą erzinanti veikla yra perskaityti knygą ir tada apie ją kalbėtis“, – sakė Dua Lipa.

    Platesnis kontekstas Europoje ir už jos ribų

    Bibliotekos atsiradimas sutampa su išaugusiomis diskusijomis apie knygų ribojimą, mokyklų programų turinį ir kultūrines „raudonas linijas“. Pastaraisiais metais įvairiose šalyse dažniau fiksuojami bandymai riboti tam tikras temas viešosiose bibliotekose ar mokyklų lentynose, o ginčai dažnai persikelia į politinį lygmenį.

    Livraria Lello atstovai projektą pristato kaip vertybinę poziciją: knyga esą yra laisvės technologija, o nuo to, ką visuomenė leidžia skaityti, priklauso ir jos gebėjimas įsivaizduoti ateitį. Porto biblioteka, anot iniciatorių, turėtų tapti ne tik turistiniu traukos tašku, bet ir nuolatine platforma kritiniam skaitymui.

    Dua Lipa artimiausiais metais toliau stiprins ryšį su literatūros pasauliu: ji taip pat numatyta kaip 2026 metų Londono literatūros festivalio Southbank Centre kuratorė. Tai rodo, kad „Manifesto Library“ greičiausiai nėra vienkartinis viešųjų ryšių gestas, o nuosekli, į turinį orientuota iniciatyva.

  • Kai jis žiūri futbolą, tu išloši sau: 5 idėjos, kaip maloniai išnaudoti laiką namuose

    Kai jis žiūri futbolą, tu išloši sau: 5 idėjos, kaip maloniai išnaudoti laiką namuose

    Didieji futbolo turnyrai neretai tampa namų „tvarkaraščio“ centru: vieni gyvena rungtynių emocijomis, kiti lieka su laisvu vakaru. Tačiau tai gali būti puiki proga ne pykti, o susigrąžinti laiką sau ir pasikrauti energijos.

    Jei norisi ramesnio tempo, verta rinktis tai, kas įtraukia ilgesniam laikui. Knyga, serialas ar tinklalaidė leidžia atsijungti nuo kasdienio triukšmo, o kelios nuoseklios vakaro valandos dažnai duoda daugiau poilsio nei chaotiškas naršymas telefone.

    Artėjant atostogų sezonui, populiarėja ir vadinamosios mentalinės kelionės, kai skaitomas romanas ar žiūrimas filmas, kurio veiksmas vyksta būsimoje kelionės vietoje. Tai padeda „įsijausti“ į nuotaiką iš anksto ir netgi palengvina planavimą, nes natūraliai kyla idėjų, ką norisi pamatyti.

    Kitas paprastas būdas pasijusti geriau yra namų SPA. Ilgesnė vonia ar dušas, veido kaukė, kūno šveitiklis ir drėkinimas nėra tik grožio ritualas, nes lėtesnės rutinos padeda sumažinti įtampą, o kūnas greičiau persijungia į poilsio režimą.

    Jei labiau norisi bendravimo, verta susitarti su drauge dėl arbatos ar desertų vakaro. Tokie susitikimai dažnai tampa lengviausiu būdu „išvėdinti galvą“, ypač kai namuose vyrauja sirgalių emocijos ir norisi kitokio ritmo.

    Dar viena kryptis, kuri pastaraisiais metais tik stiprėja, yra tvarkymasis ir daiktų mažinimas. Spintos peržiūra ar namų organizavimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip darbas, bet daugeliui tai suteikia kontrolės jausmą ir greitą rezultatą, kuris pagerina kasdienę savijautą.

    Galiausiai, jei televizorius užimtas, tai nereiškia, kad pramogų nelieka. Planšetė ar kompiuteris leidžia ramiai žiūrėti tai, kas patinka tau, o toks sąmoningas pasirinkimas dažnai padeda išvengti konfliktų ir suteikia kokybišką poilsį.

  • Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Plaustas-knygynas prie Senos

    Paryžiuje, prie pat Notre-Dame katedros, šį mėnesį atidarytas plūduriuojantis knygynas „Nanna“. Jis įrengtas baržoje Quai de Montebello krantinėje ir, organizatorių teigimu, čia veiks artimiausius dešimt metų.

    Sumanymas išsiskiria ne tik vieta, bet ir formatu: tai savitarnos knygų erdvė, kur lankytojai gali laisvai vartyti leidinius ir pasiimti juos skaityti. Kūrėjai pabrėžia, kad knygos skolinamos be įsipareigojimo jas grąžinti.

    5 000 knygų be kasos

    Baržoje sukaupta daugiau nei 5 000 knygų, suskirstytų pagal temas ir žanrus. Kolekcijoje daug dėmesio skiriama moterų autorėms, tačiau čia taip pat galima rasti prancūzų literatūros klasikos, pasaulio literatūros, poezijos ir dramos.

    Lankytojai gali ne tik pasiimti patikusią knygą, bet ir palikti savo atsineštų leidinių. Taip kuriama nuolat kintanti lentyna, kurioje pasiūla priklauso ir nuo pačių skaitytojų.

    „Senos upė visada buvo didžiulis įkvėpimo šaltinis menininkams ir poetams. Todėl atrodė visiškai natūralu literatūrinę baržą įkurdinti ant vandens“, – sakė vienas projekto įkūrėjų Nicolas Laugero Lasserre.

    Vakare knygynas virsta klubu

    Dieną „Nanna“ veikia kaip rami skaitymo ir knygų mainų vieta, o vakare keičia ritmą. Organizatoriai skelbia, kad baržoje vyks DJ pasirodymai, literatūriniai renginiai, susitikimai su autoriais, taip pat veiks baras.

    Toks modelis atliepia platesnę tendenciją, kai knygynai ir bibliotekos Europoje vis dažniau tampa daugiafunkcėmis bendruomenių erdvėmis. Jos konkuruoja ne tik knygų pasirinkimu, bet ir patirtimi, kuri skatina užsukti net tuos, kurie paprastai knygynuose neužsibūna.

    Knygynams Prancūzijoje – sudėtingas metas

    „Nanna“ startuoja tuo metu, kai Prancūzijos knygynų sektorius susiduria su spaudimu: auga veiklos kaštai, stiprėja internetinės prekybos konkurencija, o daliai mažų knygynų vis sunkiau išlaikyti stabilų lankytojų srautą.

    Centre national du Livre duomenimis, 2025 metais Prancūzijoje pirmą kartą per pastarąjį laiką užsidarė daugiau knygynų, nei atsidarė: fiksuotos 85 uždarymo ir 83 atidarymo atvejai. Todėl naujos, netradicinės iniciatyvos Paryžiuje vertinamos ir kaip bandymas pritraukti skaitytojus naujais būdais.

    „Tai suteikia vilties, nes gali paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į knygas ir literatūrą“, – sakė atidarymo savaitę apsilankiusi vizualioji menininkė Aurore Chevalier.

  • Lisabonos knygų mugė 2026: kodėl į didžiausią Portugalijos knygyną plūsta minios?

    Lisabonos knygų mugė 2026: kodėl į didžiausią Portugalijos knygyną plūsta minios?

    Lisabonoje birželis siejamas ne tik su tradicinėmis miesto šventėmis, bet ir su reiškiniu, kuris kasmet pritraukia šimtus tūkstančių žmonių. Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio Eduardo VII parkas trumpam virsta didžiausiu Portugalijos knygynu po atviru dangumi.

    Organizatorių teigimu, pastarosios penkios Lisabonos knygų mugės laidos vidutiniškai sutraukė apie 850 000 lankytojų. Šiemet mugėje veikia 350 stendų, kuriuos pristato 128 dalyviai, o bendrai atstovaujama maždaug 900 leidybos ženklų.

    Knyga kaip šventė

    Mugės sėkmę organizatoriai aiškina tuo, kad renginys tapo ne vien prekybos vieta, o socialiniu ir kultūriniu susitikimu. Lankytojai čia ateina ne tik ieškoti nuolaidų ar retų leidinių, bet ir pabendrauti su autoriais, gauti autografą, sudalyvauti pristatymuose.

    Portugalų ir angoliečių rašytojas Pepetela, 1997 metais pelnęs Camões premiją, Lisabonoje pabrėžė, kad vis dar egzistuoja gyva skaitymo bendruomenė. Jo žodžiais, mugė yra „atsparumo kišenė“ laikais, kai dažnai kartojama, esą žmonės skaito vis mažiau.

    „Metai iš metų žmonių daugėja, ir tai labai gerai. Knygos yra šventė“, – sakė Pepetela.

    Autoriai, eilės ir didieji vardai

    Šių metų mugėje netrūksta autografų medžiotojų: prie kai kurių rašytojų nusidriekia jaunuolių eilės, kiti renkasi klausytis pokalbių ir diskusijų skirtingose mugės erdvėse. Prie pagrindinių traukos taškų minima Praça Leya, kur susitinka skirtingų kartų ir žanrų autoriai.

    Viena ryškiausių dienos akimirkų tapo JAV rašytojos Siri Hustvedt pasirodymas, pristatant portugališką jos atsiminimų knygos leidimą. Ši knyga apmąsto daugiau nei keturis dešimtmečius trukusį gyvenimą su rašytoju Paulu Austeriu, mirusiu 2024 metais, todėl į renginį susirinko itin gausi auditorija.

    Viešojo sektoriaus vadovas Paulo Santosas, ilgus metus skaitantis Austerį, pasakojo, kad po rašytojo mirties jam kilo noras geriau pažinti ir Hustvedt kūrybą. Jis akcentavo, kad autorės tekstuose jam artimi atminties, tapatybės ir savistabos motyvai.

    Ginčai dėl vietos ir atrankos

    96-ąją laidą rengianti Portugalijos leidėjų ir knygininkų asociacija APEL pripažįsta, kad mugė pasiekia infrastruktūros ribas. Pasak APEL vadovo Miguelio Pauseiro, Eduardo VII parko erdvė nebegali begaliniai plėstis, todėl tenka rinktis, kiek dalyvių priimti ir kokius kriterijus taikyti.

    Pastaruoju metu APEL sulaukė kritikos dėl dalyvių atrankos: dalis mažesnių leidybos ir platinimo iniciatyvų teigė buvusios išstumtos iš renginio. Pauseiro atmeta kaltinimus ir pabrėžia, kad mugėje vyksta daugiau nei 1 100 autorių renginių, o didieji leidybos grupių stendai, jo vertinimu, neužima daugiau, nei leistų jų rinkos dalis.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad ne visi norintys gali gauti stendą: dalis paraiškų atmetamos, jei pagrindinė veikla nėra susijusi su knygomis. Kartu pabrėžiama, kad ateityje bus ieškoma būdų sugrąžinti dalį nepriimtų dalyvių, laikantis mugės taisyklių.

    Lisabonos knygų mugė vyksta iki birželio 14 dienos, o jos renginiai ir lankytojų srautai, sprendžiant iš pastarųjų metų statistikos, dar kartą patvirtina: gyvas susitikimas su knyga Portugalijoje tebėra masinis reiškinys.

  • Mokslininkai atskleidė: reguliarus knygų skaitymas gali keisti smegenis ir pailginti gyvenimą

    Skaitymas daugeliui atrodo tik malonus laisvalaikis, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad tai gali būti ir ilgalaikė investicija į smegenų sveikatą. Mokslininkai fiksuoja, kad skaitant suaktyvėja kelios smegenų sistemos, o nuosekli praktika siejama su apčiuopiamais pažintinių gebėjimų pokyčiais.

    Neuromokslų tyrimuose pabrėžiama, kad skaitymas vienu metu įtraukia dėmesį, atmintį, kalbos apdorojimą ir vaizduotę. Dėl šios priežasties, ypač vaikystėje ir paauglystėje, skaitymo įgūdžiai siejami su platesniu pažintiniu rezervu, kuris svarbus mokantis ir sprendžiant problemas.

    Kas vyksta smegenyse skaitant

    Tyrimai rodo ryšį tarp geresnių skaitymo gebėjimų ir didesnio pilkosios medžiagos kiekio srityse, susijusiose su kalba bei vykdomosiomis funkcijomis. Tai reiškia, kad gebėjimas suprasti tekstą ir nuosekliai sekti mintį gali būti susijęs su tvirtesne pažintine infrastruktūra.

    Ypatingo dėmesio sulaukia grožinė literatūra, nes ji dažnai reikalauja įsijausti į veikėjų motyvus ir emocijas. Tokia patirtis siejama su geriau išvystyta vadinamąja proto teorija, kai žmogui lengviau suprasti kito vidinę būseną ir numatyti elgesį realiose socialinėse situacijose.

    „Skaitydami istorijas mes treniruojame gebėjimą persikelti į kito žmogaus perspektyvą, o tai tiesiogiai susiję su empatija“, – teigia tyrimus apibendrinantys psichologai.

    Skaitymas taip pat natūraliai plečia žodyną ir gerina teksto suvokimą, o tai vėliau atsiliepia ir profesinėje aplinkoje. Kuo daugiau žmogus susiduria su skirtingais tekstais, tuo lengviau jam apdoroti sudėtingą informaciją, tiksliau reikšti mintis ir greičiau mokytis.

    Ilgaamžiškumas ir apsauga nuo senėjimo

    Vienas dažniausiai cituojamų ilgalaikių stebėjimų rodo, kad knygų skaitymas gali būti susijęs su mažesne priešlaikinės mirties rizika. Skaičiuota, kad žmonių, kurie reguliariai skaitė knygas, rizika buvo mažesnė apie 20 proc., o vidutinė gyvenimo trukmė statistiškai ilgesnė maždaug dvejais metais.

    Svarbus ir kitas aspektas: reguliarus skaitymas siejamas su lėtesniu pažintinių funkcijų prastėjimu vyresniame amžiuje. Mokslininkai tai aiškina tuo, kad protinė veikla, apimanti dėmesį, atmintį ir kalbą, palaiko smegenų tinklų aktyvumą ir didina vadinamąjį kognityvinį rezervą.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad čia kalbama apie statistines sąsajas, o ne stebuklingą garantiją. Gyvenimo trukmei įtaką daro ir fizinis aktyvumas, miegas, mityba, socialiniai ryšiai bei sveikatos priežiūros prieinamumas.

    Stresas, miegas ir įprotis, kuris veikia

    Skaitymas daugeliui veikia kaip greitas būdas nusiraminti, nes nukreipia dėmesį nuo įtampos šaltinių ir padeda stabilizuoti emocinę būseną. Tyrimuose su studentais fiksuota, kad malonumui skiriamas skaitymas gali sumažinti nerimą, ypač jei tai tampa reguliaria kasdienybės dalimi.

    Psichologinėje praktikoje taikoma ir biblioterapija, kai tinkamai parinkti tekstai naudojami emocinei savijautai gerinti. Tai nėra vien knygos rekomendacija, o kryptingas darbas su patirtimis ir įžvalgomis, kurias sukelia skaitymas.

    Norint, kad skaitymas padėtų miegui, dažnai rekomenduojama vakarais rinktis popierinę knygą, o ne ekraną. Mėlyna šviesa iš įrenginių gali trikdyti melatonino gamybą, todėl įprotis bent prieš miegą atsitraukti nuo ekrano kai kuriems žmonėms pastebimai palengvina užmigimą.

    Įprotį formuoti paprasčiausia nuo mažo, realistiško tikslo: 10 minučių ryte arba vakare be trukdžių. Svarbiausia nesiversti ir nebijoti padėti į šalį knygos, kuri neįtraukia, nes ilgalaikį efektą kuria ne rekordai, o nuoseklumas.

  • Ar žmogaus parašytos knygos taps retenybe? Olga Tokarczuk pasisakymai apie DI kelia diskusiją

    Skaitmeninių įrankių banga keičia leidybą, o generatyvaus DI galimybės per kelerius metus tapo kasdienybe ir rašytojams, ir leidykloms. Kartu stiprėja klausimas, ar netrukus atsiras aiškus skirtumas tarp kūrybos, kuri gimsta iš žmogaus vaizduotės, ir tekstų, kuriuos sugeneruoja modeliai.

    Diskusiją įkaitino Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk pasisakymai konferencijoje Poznanėje. Ji kalbėjo apie tai, kad naudojasi pažangiu kalbos modeliu kaip kūrybinio mąstymo plėtimo įrankiu ir jam pateikia idėjas analizei.

    „Esu įsigijusi pažangiausią vieno kalbos modelio versiją ir kartais būnu nuoširdžiai nustebusi, kaip jis praplečia akiratį ir pagilina kūrybinį mąstymą. Dažnai tiesiog duodu mašinai idėją analizei ir klausiu: brangioji, kaip galėtume tai gražiai išplėtoti?“, – sakė Olga Tokarczuk.

    Šie žodžiai socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos, nes daliai skaitytojų DI kūryboje siejasi su autentiškumo praradimu. Netrukus rašytoja paskelbė paaiškinimą, pabrėždama, kad jos tekstai nėra rašomi DI, o technologijas ji traktuoja kaip pagalbinę priemonę informacijos paieškai.

    „Nė vienas mano tekstas, taip pat ir romanas, kuris pasirodys šių metų rudenį, nebuvo parašytas pasitelkiant dirbtinį intelektą, išskyrus jo naudojimą kaip greitesnės informacijos paieškos įrankį“, – teigė Olga Tokarczuk.

    Leidybos rinkoje DI įrankiai jau naudojami redagavimo, santraukų, anotacijų ir vertimų darbams spartinti, tačiau kūrybinė autorystė išlieka jautriausia sritis. Daugelyje šalių vis dažniau keliami klausimai dėl skaidrumo, kai tekstui ar jo dalims kurti pasitelkiami generavimo modeliai, ir dėl to, kaip tai turėtų būti atskleidžiama skaitytojui.

    Autentiškumo dilema literatūroje nėra vien techninė. Skaitytojui svarbi ne tik siužeto kokybė ar stiliaus „sklandumas“, bet ir ryšys, kurį sukuria autoriaus patirtis, vertybės ir atsakomybė už parašytą tekstą.

    Kai DI sugeneruoti kūriniai tampa vis labiau panašūs į žmogaus rašyseną, gali atsirasti poreikis aiškesniam žymėjimui ir leidybos standartams. Tokia praktika padėtų apsaugoti skaitytojo teisę žinoti, kokiu būdu sukurtas kūrinys, o tuo pačiu išlaikyti pasitikėjimą literatūros lauku.

  • Dovanos Motinos dienai: kaip išrinkti asmenišką dovaną mamai ir neprašauti pro šalį

    Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį, todėl likus kelioms dienoms iki šventės daug kas ieško atsakymo į tą patį klausimą: ką padovanoti mamai, kad dovana būtų prasminga, o ne dar vienas formalus pirkinys. Specialistai ir dovanų rinkos tendencijos rodo, kad vis dažniau laimi ne kaina, o asmeniškumas ir apgalvotas dėmesys.

    Renkantis dovanas Motinos dienai pirmiausia verta atsispirti nuo mamos kasdienybės: ko jai šiuo metu trūksta, kas ją džiugina ir kas realiai praverstų. Dovana neturi būti įspūdinga ar brangi, bet ji turėtų parodyti, kad žmogų pažįstate ir girdite.

    Ką reiškia asmeniška dovana?

    Asmeniškumas nebūtinai reiškia rankų darbą ar didelį biudžetą. Dažnai užtenka mažos detalės, susietos su pomėgiu, įpročiu ar seniai išsakyta užuomina, pavyzdžiui, mėgstamo autoriaus knyga, bilietai į koncertą ar apgalvotas smulkus aksesuaras kasdienai.

    Jeigu dvejojate, geras orientyras yra paprastas klausimas: ar ši dovana tiktų tik mano mamai, ar ją būtų galima padovanoti bet kam. Kuo atsakymas labiau krypsta į pirmą variantą, tuo didesnė tikimybė, kad dovana bus pataikyta.

    Patirtys vietoj daiktų: kodėl tai populiarėja?

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija dovanoti ne daiktus, o patirtis, nes jos kuria prisiminimus ir stiprina ryšį. Tai gali būti bendras apsilankymas renginyje, trumpa išvyka, vakarienė, degustacija ar poilsio procedūra, ypač jei mamai trūksta laiko sau.

    Čia svarbiausia ne prabanga, o galimybė būti kartu. Net paprastas planas praleisti pusdienį dviese, be skubėjimo ir telefonų, daugeliui mamų tampa vertingesnis už praktiškiausią pirkinį.

    Klasika, kuri vis dar veikia

    Knygos, gėlės ir papuošalai išlieka populiariausiais pasirinkimais, tik keičiasi jų pateikimas. Vietoj atsitiktinės knygos verta rinktis tą, kuri atitinka mamos skaitomus žanrus, o gėlių puokštę dažnai pakeičia ilgiau džiuginantis vazoninis augalas.

    Papuošalų atveju vis daugiau žmonių renkasi minimalistinius, kasdienai pritaikomus sprendimus ar personalizaciją, pavyzdžiui, graviravimą. Tokia dovana tampa ne tik gražiu daiktu, bet ir emociniu simboliu.

    Praktinis patarimas, kuris padeda išvengti spontaniškų pirkinių, yra laikas: verčiau apsispręsti iš anksto ir pagalvoti apie pristatymą ar pasiruošimą. O kartu su dovana beveik visada suveikia paprastas, nuoširdus palinkėjimas ar ranka parašyta atvirutė.

    Galiausiai geriausios dovanos Motinos dienai dažniausiai yra tos, kurios parodo dėkingumą ir rūpestį. Nesvarbu, ar pasirinksite patirtį, knygą, augalą ar papuošalą, svarbiausia, kad mama jaustųsi pastebėta ir įvertinta.