CP v2

Tag: Knygos

  • Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo dienos prasmė

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga yra valstybės atsparumo pagrindas. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, atvėrusiu kelią viešam lietuviškam žodžiui.

    Mero sveikinime akcentuojama, kad ši diena yra proga padėkoti žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams ir visiems, kurie kasdien dirba su žodžiu. Kartu tai priminimas, kad informacijos laisvė nėra savaime suprantama ir reikalauja visuomenės pasitikėjimo bei atsakomybės.

    Kalba ir knyga šiuolaikiniame mieste

    Pasak mero, lietuvių kalba šiandien susiduria su naujais iššūkiais: greita komunikacija socialiniuose tinkluose, trumpėjančiu dėmesiu ir skaitmeninių platformų įtaka. Dėl to viešajame gyvenime ypač svarbi taisyklinga, aiški ir pagarbi kalba, padedanti susikalbėti skirtingoms bendruomenėms.

    Sveikinime taip pat pabrėžiama knygos reikšmė ugdymui ir kritiniam mąstymui. Bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos kviečiamos stiprinti skaitymo įpročius, o gyventojai raginami dažniau rinktis lietuvių autorius ir vaikams skaityti nuo ankstyvo amžiaus.

    Laisva žiniasklaida ir atsakomybė

    Mero žinutėje primenama, kad laisva žiniasklaida yra vienas svarbiausių demokratijos sargų, tačiau kartu ji priklauso nuo visuomenės gebėjimo atsirinkti informaciją. Skaitmeninėje erdvėje daugėja klaidinančio turinio, todėl medijų raštingumas tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne teorine sąvoka.

    „Tegul laisvas lietuviškas žodis ir toliau stiprina bendruomenę, o pagarba kalbai ir knygai padeda išlikti susitelkusiems“, – sakė meras.

    Gyventojams primenama, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną galima paminėti paprastai: skiriant laiko knygai, užsukant į biblioteką ar pasidalijant patikima informacija. Tokie kasdieniai pasirinkimai, mero teigimu, ir kuria tvirtą viešąją erdvę.

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo diena: kuo ši data svarbi kalbai, knygai ir žiniasklaidai

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet minima gegužės 7 dieną. Ši data primena laikotarpį, kai lietuviškos spaudos leidyba ir platinimas buvo varžomi, o gimtoji kalba viešumoje patyrė spaudimą.

    Ši diena siejama su istoriniu lūžiu, kai buvo atkurta galimybė legaliai leisti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Tai tapo svarbiu postūmiu švietimui, tautiniam sąmoningumui ir modernios lietuvių kultūros raidai.

    Minėjimas aktualus ir šiandien, nes laisva spauda išlieka vienu pagrindinių demokratijos ramsčių. Žurnalistika padeda visuomenei gauti patikimą informaciją, o kritiškas, faktais grįstas turinys stiprina pasitikėjimą institucijomis ir mažina klaidinančios informacijos žalą.

    Kalbos ir knygos dėmuo primena, kad lietuvių kalbos gyvybingumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo kasdienio vartojimo, skaitymo bei kokybiško turinio. Knyga išlieka ilgalaikė investicija į raštingumą, vaizduotę ir gebėjimą argumentuoti.

    Skaitmeninėje erdvėje atsiranda naujų iššūkių: informacijos srautai greitėja, auditorijos įpročiai keičiasi, o turinio kūrime vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas. Tai didina poreikį aiškiai atskirti nuomonę nuo fakto, stiprinti šaltinių patikrą ir atsakingai taikyti technologijas redakciniame darbe.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kviečia ne tik prisiminti istoriją, bet ir palaikyti atsakingą žiniasklaidą, skaitymo kultūrą bei pagarbą lietuvių kalbai. Tai proga padėkoti kuriantiems, redaguojantiems ir skleidžiantiems turinį, kuris formuoja visuomenės supratimą apie valstybę ir pasaulį.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji svarbi ir šiandien?

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o knygos tapo pasipriešinimo forma. Tai proga prisiminti spaudos laisvės kainą ir žmones, kurie rizikavo dėl teisės skaityti ir rašyti lietuviškai.

    1864 metais, po 1863–1864 metų sukilimo, carinė valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Draudimas truko iki 1904 metų, todėl beveik 40 metų lietuviški leidiniai buvo leidžiami už imperijos ribų ir slapta platinami Lietuvoje.

    Knygnešiai tapo vienu ryškiausių šio laikotarpio simbolių: jie gabeno ir platino lietuviškas knygas, laikraščius, maldaknyges, dažnai patirdami kratas, bausmes, tremtį. Spaudos draudimo metais formavosi ir moderni lietuvių tautinė savimonė, o kalba tapo ne tik bendravimo, bet ir tapatybės pagrindu.

    Spaudos atgavimo diena siejama su 1904 metų sprendimu panaikinti draudimą, atvėrusiu kelią legaliai lietuviškai leidybai ir platesniam švietimui. Netrukus daugėjo laikraščių, stiprėjo kultūriniai judėjimai, o visuomenė sparčiau telkėsi politiniams pokyčiams, kurie vedė į valstybingumo atkūrimą.

    Šiandien ši data įgauna ir naują prasmę, kai informacija skleidžiasi akimirksniu, o visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija bei manipuliacijomis. Spaudos laisvė reiškia ne tik teisę skelbti, bet ir atsakomybę tikrinti faktus, aiškiai atskirti nuomonę nuo žinių ir gerbti žmogaus teises.

    Kalbos ir knygos dimensija taip pat aktuali, nes skaitmeninėje erdvėje kinta skaitymo įpročiai, o lietuvių kalba nuolat prisitaiko prie naujų technologijų ir terminų. Vis daugiau dėmesio sulaukia ir tai, kaip turinį veikia DI, nes jis gali padėti kurti tekstus, bet kartu kelia klausimų dėl autorystės, patikimumo ir klaidų rizikos.

    Minint šią dieną, dažnai dėkojama žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams, mokytojams ir visiems, kurie prisideda prie lietuviško žodžio sklaidos. Tai priminimas, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga nėra savaime suprantami dalykai, o nuolatinis bendras darbas.

  • Spaudos atgavimo diena: savivaldybės vadovai siunčia žinią žurnalistams, kalbai ir knygai

    Sveikinimas Spaudos atgavimo dienos proga

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga savivaldybės vadovai kreipiasi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, kalbininkus ir visus, kurie kasdien prisideda prie lietuviško žodžio gyvybingumo.

    Ši diena Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, primenant spaudos draudimo laikotarpį ir jo pabaigą 1904 metais. Kartu tai proga įvertinti laisvos spaudos vaidmenį ir kalbos svarbą visuomenės atsparumui.

    Kodėl ši data svarbi šiandien?

    Sveikinime akcentuojama pagarba tiems, kurie kuria ir saugo viešąją erdvę: renka faktus, tikrina informaciją, aiškina sudėtingus procesus ir padeda bendruomenėms suprasti, kas vyksta šalyje ir jų aplinkoje.

    Pastaraisiais metais žiniasklaidos darbą vis dažniau lydi dezinformacijos srautai ir spaudimas socialiniuose tinkluose, todėl patikima informacija tampa ne tik patogumu, bet ir būtinybe. Šiame kontekste išauga ir atsakingo redagavimo, kalbos kultūros bei profesionalios leidybos reikšmė.

    Lietuviškas žodis ir knyga

    Kalba ir knyga sveikinime įvardijamos kaip kasdienio darbo ir ilgalaikės atsakomybės laukas. Knygų leidyba, bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos prisideda prie skaitymo įpročių, o tai tiesiogiai veikia visuomenės raštingumą ir gebėjimą kritiškai vertinti turinį.

    Šiandien, kai vis daugiau turinio kuriama skaitmeninėje erdvėje, svarbi tampa ir skaitmeninė higiena bei informacijos vartojimo įgūdžiai. Sveikinimas primena, kad gyvas lietuviškas žodis išlieka tvirtas tada, kai jį nuosekliai puoselėja ir profesionalai, ir skaitytojai.

    „Mieli žurnalistai, redaktoriai, leidėjai, kalbininkai ir visi, kurie kasdien kuriate gyvą lietuvišką žodį“, – sakė savivaldybės vadovai.

  • Knygos pristatymas gegužės 5 dieną: kur ir kada vyks renginys, kam jis skirtas

    Gegužės 5 dieną organizatoriai kviečia į knygos pristatymą. Tai viešas renginys, skirtas supažindinti skaitytojus su nauju leidiniu ir jo atsiradimo istorija.

    Tokio formato vakaruose dažniausiai pristatoma knygos tema, aptariamas kūrybinis procesas, o dalyviai turi progą užduoti klausimų. Neretu atveju po pristatymo vyksta neformalus bendravimas ir knygos pasirašymas.

    Šiuo metu viešai pateikiama tik bendra informacija apie renginio datą ir kvietimą dalyvauti. Tiksli vieta, pradžios laikas ir programa paprastai skelbiami papildomai organizatorių kanaluose arba renginio informaciniame puslapyje.

    Planuojantiems apsilankyti verta iš anksto pasitikrinti, ar reikalinga registracija, ar renginys nemokamas, taip pat ar numatytos papildomos veiklos. Jei tai bibliotekos, kultūros centro ar leidyklos renginys, dažnai nurodomos ir galimybės įsigyti knygą vietoje.

  • Vertėjų darbas po „International Booker“ prožektoriumi: Sophie Hughes apie kūrybą ir DI ribas

    Vertėjų darbas po „International Booker“ prožektoriumi: Sophie Hughes apie kūrybą ir DI ribas

    Vertimas kaip antras rašymas

    Literatūrinis vertimas neretai lyginamas su vadinamuoju Tėzėjo laivo paradoksu: jei pakeičiamos visos detalės, ar daiktas išlieka tuo pačiu. Panašus klausimas kyla ir knygoms, kai originalo žodžius pakeičia kitos kalbos žodžiai, bet siekiama išlaikyti tą pačią istoriją, ritmą ir prasmę.

    Tarptautinėse diskusijose vis dažniau akcentuojama ne tai, kas vertime prarandama, o tai, kas interpretuojama ir sukuriama iš naujo. Poezijos ir prozos vertimo kriterijai skiriasi, tačiau abiem atvejais vertėjas tampa aktyviu kūrybinio proceso dalyviu.

    „Sunku pervertinti, kiek kruopštus ir kūrybiškas yra literatūrinio vertėjo darbas“, – sakė Sophie Hughes.

    Vertėja Sophie Hughes, 2026 metais Tarptautinės „Booker“ premijos komisijos narė, pabrėžia, kad išversta knyga iš esmės būna parašyta du kartus. Skirtingos kalbos nėra tik šiek tiek nevienodos, todėl vertėjas nuolat renkasi iš daugybės galimų sprendimų, galvodamas ir apie autorių, ir apie būsimą skaitytoją.

    Pasak jos, jei romanas turi apie 60 000 žodžių, vien žodžių pasirinkimai jau reiškia dešimtis tūkstančių sprendimų, o kartu ateina sintaksė, skyryba, dialektai, intonacija, kultūrinės nuorodos ir skirtingos kalbos normos. Dėl to Tarptautinės „Booker“ premijos modelis, kai apdovanojami ir autorius, ir vertėjas, vis dažniau vertinamas kaip pripažinimas vertėjui bendraautorystės principu.

    Ką vertimas duoda skaitytojams

    Hughes teigimu, vertimas pirmiausia atveria prieigą prie tekstų, kurių skaitytojai kitaip nepasiektų. Toks platesnis šiuolaikinės grožinės literatūros srautas iš skirtingų šalių praplečia temas, sustiprina viešą diskusiją ir padeda kvestionuoti įsisenėjusias prielaidas apie vietas ar žmones, kurių skaitytojas nėra patyręs.

    Tačiau nauda neapsiriboja vien prieinamumu. Vertimas gali pakeisti patį kūrinį, o kartais net sustiprinti jo idėją, jeigu nauja kalba leidžia tiksliau pagauti toną ar rasti prasmingesnę formą.

    „Vertėjų tikslas yra būti patikimais, išmaniais žvalgais skaitytojams, norintiems praplėsti akiratį“, – sakė Sophie Hughes.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į šiuolaikinį vertėjų vaidmenį už teksto ribų. Vertėjai vis dažniau tampa tarpininkais tarp autorių ir leidėjų, pristato naujus vardus, rašo esė, dalyvauja renginiuose, o internetas šį matomumą tik sustiprina.

    DI įrankiai ir literatūros riba

    Kalbėdama apie technologijas, Hughes pripažįsta, kad leidybos rinkoje daugėja atvejų, kai vertėjai samdomi redaguoti mašininiu būdu išverstus tekstus, siekiant sutaupyti. Vis dėlto ji prognozuoja, kad literatūros srityje žmogaus vertėjo pakeitimas išlieka tolima perspektyva.

    „Dar esame labai toli nuo to, kad mašinos adekvačiai verstų literatūrą nuo nulio ar kad leidėjai rimtai svarstytų atsisakyti vertėjų“, – sakė Sophie Hughes.

    Jos argumentas paprastas: literatūra ieškoma ne tam, kad būtų bendrinė ir vien racionali, o tam, kad būtų žmogiška, dviprasmiška, žaisminga ir emociškai paveiki. Todėl, jei skaitytojui svarbu, kad rašytojai būtų žmonės, to paties, pasak Hughes, verta tikėtis ir iš literatūros vertėjų.

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų laureatas bus paskelbtas gegužės 19 dieną ceremonijoje Londono Tate Modern erdvėje. Premija pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių signalų, kad vertimas yra ne priedas prie literatūros, o jos dalis, kurianti bendrą tarptautinę skaitytojų ir autorių bendruomenę.

  • Joanna Lamparska: lobių ieškotoja ir keliautoja, kurios knygos apie Žemutinę Sileziją intriguoja

    Joanna Lamparska: lobių ieškotoja ir keliautoja, kurios knygos apie Žemutinę Sileziją intriguoja

    Joanna Lamparska yra lenkų keliautoja ir lobių ieškotoja, išgarsėjusi pasakojimais apie Žemutinę Sileziją. Ji taip pat yra daugelio knygų autorė, o savo darbuose daug dėmesio skiria istorijos paslaptims ir vietoms, kurios dažnai lieka už įprastų turistinių maršrutų ribų.

    Autorė rašo apie pilis, požemius, dingusius archyvus ir karo metų palikimą, kuris iki šiol kursto tyrinėtojų vaizduotę. Tokios temos Lenkijoje populiarios dėl regiono istorijos sluoksnių ir realių radinių, kuriuos fiksuoja muziejai bei paveldosaugos institucijos.

    Kas žinoma apie jos knygas

    Lamparska yra parašiusi ne vieną leidinį apie Žemutinę Sileziją, tarp jų minimos knygos „Zamkowe tajemnice“ ir „Tajemnicze zakątki. Przewodnik inny niż wszystkie“. Šie pavadinimai rodo kryptį į pilis, mažiau žinomas vietas ir pasakojimus, kuriuose svarbiausia yra atradimo momentas.

    Tokio tipo literatūra dažniausiai remiasi archyviniais šaltiniais, vietos liudijimais ir kelionių patirtimi, todėl skaitytojui pateikiamas ne tik maršrutas, bet ir kontekstas. Pastaraisiais metais auga susidomėjimas nišiniais gidais, kurie siūlo lėtesnį keliavimą ir gilesnį pažinimą, o ne vien lankytinų objektų sąrašą.

    Kodėl Žemutinė Silezija traukia ieškotojus

    Žemutinė Silezija laikoma vienu įdomiausių Lenkijos regionų dėl tankaus pilių tinklo, permainingos sienų istorijos ir Antrojo pasaulinio karo pėdsakų. Dalis vietovių siejama su požeminių kompleksų legendomis, evakuotais turtais ir dingusiais dokumentais, todėl regionas nuolat atsiduria istorijos entuziastų akiratyje.

    Kartu tai skatina ir atsakingo tyrinėjimo poreikį, nes savavališkos paieškos gali pažeisti kultūros paveldą. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad atradimų istorijos turi būti derinamos su paveldosauga, muziejų praktika ir vietos bendruomenių interesais.

    Kur jos veikla telpa platesniame kontekste

    Lamparskos įvaizdis atspindi platesnę tendenciją, kai kelionių turinys jungiamas su istorija, kultūra ir tyrinėjimu. Skaitytojai ieško patikimų pasakojimų, kurie būtų paremti realiais faktais ir padėtų suprasti vietą, o ne tik ją aplankyti.

    Tokį turinį stiprina ir šiuolaikinės priemonės, įskaitant DI taikymą archyvų paieškai, tekstų analizę ir maršrutų planavimą. Vis dėlto vertingiausia išlieka autoriaus patirtis vietoje ir gebėjimas sudėti istorijos detales į aiškų, patikimą pasakojimą.