CP v2

Tag: Komandinis darbas

  • 10 mėnesių Antarktidoje atskleidė paradoksą: daugiau bendravimo – daugiau konfliktų ir streso

    10 mėnesių Antarktidoje atskleidė paradoksą: daugiau bendravimo – daugiau konfliktų ir streso

    Žmogus laikomas socialia būtybe, tačiau naujas tyrimas iš Antarktidos primena, kad vien tik daugiau kontaktų nebūtinai reiškia geresnę savijautą. Dešimt mėnesių vienoje izoliuočiausių vietų pasaulyje gyvenusių žmonių duomenys parodė netikėtą ryšį tarp bendravimo intensyvumo ir įtampos grupėje.

    Tyrimą, publikuotą mokslo žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, atliko Andrea Cantisani, Jan B. Schmutz ir bendraautoriai. Jie stebėjo žiemojančią komandą Antarktidos stotyje Concordia, kur kelis mėnesius beveik nėra galimybių pakeisti aplinką ar atitrūkti nuo tos pačios mažos grupės.

    Tyrime dalyvavo 12 žmonių, o stebėjimas truko apie 10 mėnesių. Tyrėjai siekė įvertinti, kaip tokiomis sąlygomis keičiasi socialiniai ryšiai, pasitikėjimas, konfliktai ir bendras komandos funkcionavimas.

    Kaip buvo matuojami kontaktai

    Komandos nariai ne tik pasakojo, su kuo leidžia laiką, bet ir nešiojo specialius jutiklius, fiksavusius fizinį artumą su kitais žmonėmis. Tai leido palyginti subjektyvius pasakojimus su realiu kasdienių kontaktų „žemėlapiu“.

    Keturių matavimų metu dalyviai taip pat pildė klausimynus apie vienišumo jausmą, pasitikėjimą, konfliktus ir komandinę dinamiką. Tokia kombinacija svarbi, nes vien skaičiuoti susitikimus neužtenka, reikia matyti ir psichologinį foną.

    Netikėta išvada: daugiau kontakto, daugiau įtampos

    Intuityviai būtų galima manyti, kad nuolatinis buvimas tarp žmonių mažina vienišumą ir stiprina bendrumą. Tačiau tyrėjai aptiko priešingą tendenciją: daugiau ilgalaikių, dažnų kontaktų buvo susiję su didesniu konfliktų skaičiumi, mažesniu pasitikėjimu ir prastesniu savo pačių funkcionavimo vertinimu.

    Tai nereiškia, kad izoliuotis yra sveikiau. Greičiau tai rodo, kad uždaroje aplinkoje, kur stinga privatumo ir pasirinkimo, net ir įprastai neutralus bendravimas gali tapti papildomu krūviu, ypač kai nėra galimybės atsitraukti.

    „Mums reikia ne tik ryšio su kitais, bet ir erdvės bei privatumo, kad galėtume reguliuoti artumą“, – teigė tyrėjai, apibendrindami pagrindinę tyrimo žinutę.

    Ką tai sako apie darbą ir ateities misijas

    Concordia stoties sąlygos laikomos analogiškomis ilgoms kosminėms misijoms: maža grupė, ribota erdvė, menkas kontaktas su išoriniu pasauliu, monotoniška rutina. Dėl to tokie tyrimai padeda planuoti ne tik įrangą, bet ir psichologines bei organizacines priemones, kurios mažina trintį komandoje.

    Vienas pastebėtų reiškinių buvo polinkis skaidytis į mažesnes grupeles, dažnai pagal kultūrinį artumą ar bendrą patirtį. Tai gali trumpuoju laikotarpiu suteikti saugumo, tačiau ilgainiui kelia riziką susilpninti visos komandos komunikaciją ir tarpusavio pasitikėjimą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien kontaktų skaičius neatsako, ar bendravimas buvo palaikantis, neutralus ar konfliktinis. Praktinė pamoka paprasta: gerą savijautą lemia ne tik ryšių „kiekis“, bet ir jų kokybė bei galimybė pačiam nuspręsti, kada būti su žmonėmis, o kada pabūti vienam.

  • Krekenavos gimnazistai protmūšyje (NE) pasirinkimų gatvė: kaip užduotys padeda priimti sprendimus

    Interaktyvus protmūšis mokykloms

    Protmūšis (NE) pasirinkimų gatvė yra nuotolinis edukacinis renginys, skirtas 7–9 klasių mokiniams ir orientuotas į kasdienius pasirinkimus bei jų pasekmes. Dalyviai komandose atsakinėja į klausimus, sprendžia situacijas ir diskutuoja apie temas, su kuriomis paaugliai susiduria mokykloje, namuose ir internete.

    Pagrindinis tikslas – stiprinti jaunimo sąmoningumą ir atsparumą rizikoms, susijusioms su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, priklausomybėmis ir nesaugiu elgesiu. Kartu ugdomi socialiniai bei emociniai įgūdžiai: gebėjimas pasakyti „ne“, atpažinti spaudimą, ieškoti pagalbos ir priimti apgalvotus sprendimus.

    Krekenavos komandos patirtis

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokinių komanda šiemet įsitraukė į respublikinį protmūšį jau trečią kartą. Nuotolinis formatas mokiniams leido dalyvauti iš savo aplinkos, o komandinis darbas suteikė progą pasiskirstyti atsakomybėmis ir mokytis tartis dėl galutinio atsakymo.

    Užduotims atlikti buvo naudojama „Actionbound“ programėlė, kuri protmūšį paverčia interaktyvia patirtimi: atsakymai derinami su kūrybinėmis veiklomis, vaizdo ar nuotraukų elementais, trumpomis užduotimis ir orientavimusi į realias situacijas. Toks sprendimas didina įsitraukimą ir leidžia mokytis per patyrimą, o ne vien klausantis teorijos.

    Kodėl prevencijai vis dažniau pasitelkiamos skaitmeninės priemonės

    Šiuolaikinė prevencija mokyklose vis dažniau remiasi interaktyvumu, nes paaugliams svarbus ne tik turinys, bet ir pateikimo būdas. Skaitmeninės užduotys leidžia greitai pateikti situacijas iš realaus gyvenimo, o diskusijos komandoje padeda pamatyti skirtingas perspektyvas ir argumentuoti savo poziciją.

    Tokie protmūšiai ypač vertingi tuo, kad lavina kritinį mąstymą, komunikaciją ir gebėjimą priimti sprendimus, kai nėra vieno „teisingo“ atsakymo. Mokiniai mokosi atpažinti rizikingas situacijas, įvertinti pasekmes ir susieti pasirinkimus su savo sveikata, saugumu bei santykiais.

    „Dalyvaudami protmūšyje mokiniai ne tik pasitikrino žinias, bet ir išmoko geriau bendradarbiauti, išklausyti vieni kitus ir drąsiau reikšti nuomonę“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

    Organizatorių teigimu, protmūšio vertė slypi ir tame, kad prevencinės temos pateikiamos ne moralizuojant, o įtraukiant į sprendimų priėmimo procesą. Toks formatas padeda mokiniams lengviau įsiminti informaciją ir pritaikyti ją kasdienėse situacijose, kai spaudimas iš aplinkos gali būti didžiausias.

  • Marijampolėje vyko Iššūkių diena 2026: mokiniai varžėsi komandiniuose išbandymuose stadione

    Marijampolėje vyko Iššūkių diena 2026: mokiniai varžėsi komandiniuose išbandymuose stadione

    Marijampolėje, Rygiškių Jono gimnazijos stadione, surengtas fizinio aktyvumo renginys Iššūkių diena 2026, subūręs skirtingų mokyklų bendruomenes. Organizatoriai pabrėžia, kad šventės tikslas buvo ne rezultatai, o judėjimas, bendrystė ir komandinio darbo stiprinimas.

    Renginį inicijavo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija, įgyvendindama savivaldybės sporto projektą Aktyvi gimnazija – sveikas jaunimas. Į stadioną susirinko mokiniai iš Mokolų, Petro Armino, „Ryto“, Rimanto Stankevičiaus progimnazijų, Sūduvos ir Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijų bei renginio šeimininkų.

    „Smagu matyti, kad Rygiškių Jono gimnazija sugeba suburti tiek daug bendruomenės iš įvairių savivaldybės mokyklų. Tokie renginiai kuria aktyvią ir vieningą jaunimo bendruomenę“, – sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius.

    Dieną mokiniai pradėjo bendra mankšta, o vėliau įsitraukė į skirtingas rungtis, kuriose svarbiausia tapo tarpusavio pasitikėjimas ir greitas sprendimų priėmimas. Stadione netrūko palaikymo, azarto ir juoko, o dalyviai keitėsi vaidmenimis nuo komandos lyderių iki palaikančiųjų iš šono.

    Programoje buvo ir netradicinių užduočių, reikalaujančių ne tik ištvermės, bet ir susitelkimo: kubų bokšto rungtis, mega dėlionė, lėktuvų lenktynės, kerlingas, smiginio ir frizbio užduotys. Taip pat vyko tinklinis su paklodėmis ir virvės traukimas, kur svarbiausia tapo komandinis ritmas ir koordinacija.

    Renginio organizatoriai akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda kurti tvarius fizinio aktyvumo įpročius ir mažina atotrūkį tarp formaliojo ugdymo ir aktyvaus laisvalaikio. Pasak jų, kai sportas pateikiamas kaip žaidimas ir bendras nuotykis, įsitraukia daugiau vaikų, įskaitant tuos, kurie įprastose pamokose dažniau lieka nuošalyje.

    Šventė tapo proga mokiniams susipažinti, sustiprinti ryšius tarp mokyklų ir patirti, kad judėjimas gali būti ne pareiga, o smagus laikas kartu. Organizatoriai teigia, kad būtent tokios patirtys dažnai palieka didžiausią įspūdį ir skatina vaikus aktyviau rinktis sportą kasdienybėje.

    Informaciją apie renginį pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius.

  • Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    Pagirių gimnazijoje vyko „The English Adventure Day“: trečiokai mokėsi anglų per kosmoso misiją

    2026 metais balandžio 28 dieną Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje surengtas anglų kalbos konkursas „The English Adventure Day“, sukvietęs Rudaminos centro mokyklų trečių klasių mokinius. Renginys buvo paremtas „Space Adventure“ tema, todėl užduotys ir veiklos priminė pažintinę kelionę po kosmosą.

    Organizatorių teigimu, toks formatas padėjo mokiniams anglų kalbą taikyti praktiškai: ne tik atsakyti į klausimus, bet ir aktyviai bendrauti atliekant komandines užduotis. Edukaciniai žaidimai ir situacinės veiklos leido vaikams mokytis per patirtį, o ne vien per teoriją.

    Anglų kalba kaip komandinis žaidimas

    Konkurso metu mokiniai sprendė skirtingo pobūdžio užduotis, kurios buvo susietos su planetomis, kosmoso reiškiniais ir kelionės „misijomis“. Taip buvo lavinamas žodynas, klausymo ir skaitymo gebėjimai, o kartu stiprinamas pasitikėjimas kalbant angliškai.

    Renginyje akcentuotas bendradarbiavimas: komandos turėjo tartis, dalintis vaidmenimis ir priimti sprendimus kartu. Toks principas atitinka pastaraisiais metais mokyklose vis plačiau taikomą kryptį, kai užsienio kalbų mokymas siejamas su komunikacinėmis situacijomis ir socialinių įgūdžių ugdymu.

    Sumaišytos komandos ir viešas pristatymas

    Baigiamojoje dalyje komandos buvo pertvarkytos, sujungiant skirtingų mokyklų mokinius į naujas grupes. Tokia struktūra skatino greitai susipažinti, susitarti dėl idėjų ir dirbti su naujais komandos nariais, išlaikant bendrą tikslą.

    Mokiniai rengė pristatymus apie kosmosą ir juos viešai pristatė visiems dalyviams. Tai tapo proga lavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, mokytis aiškiai dėstyti mintis ir argumentuoti, o kartu patirti, kad kalbos žinios labiausiai atsiskleidžia realioje komunikacijoje.

    Kas prisidėjo prie konkurso

    Organizatoriai dėkojo mokytojoms, atlydėjusioms mokinius ir dalyvavusioms vertinime: Erikai Viduto, Ninai Filistovičienei, Karolinai Polonskajai ir Olgai Lenkovskajai. Jų įsitraukimas padėjo užtikrinti sklandų konkurso vyksmą ir aiškius vertinimo kriterijus.

    Renginį organizavo anglų kalbos mokytoja metodininkė Dalia Šiniauskaitė ir vyresnioji mokytoja Joana Markovskaja. Anot organizatorių, svarbiausias siekis buvo sukurti aplinką, kurioje mokiniai drąsiai kalbėtų angliškai, kurtų ir bendradarbiautų, o mokymasis vyktų natūraliai ir įdomiai.

    Tekstą parengė Dalia Šiniauskaitė ir Joana Markovskaja.