Tag: Kompensacijos

  • Įsirengėte nuotekų valymo įrenginį? Vilkaviškio rajone dar spėsite atgauti dalį išlaidų

    Įsirengėte nuotekų valymo įrenginį? Vilkaviškio rajone dar spėsite atgauti dalį išlaidų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė primena, kad gyventojai, 2025–2026 metais įsirengę individualius buitinių nuotekų valymo įrenginius, dar gali kreiptis dėl dalies patirtų išlaidų kompensavimo. Paraiškos priimamos iki spalio 1 dienos.

    Kompensacija skirta tais atvejais, kai būstas nėra prijungtas prie centralizuotų nuotekų tinklų ir nuotekos tvarkomos individualiai. Savivaldybės praktikoje tokia parama dažniausiai siejama su siekiu mažinti aplinkos taršą ir skatinti gyventojus atsisakyti nesandarių ar neteisėtai įrengtų nuotekų sprendimų.

    Pateikiant paraišką paprastai prašoma įrodyti įrenginio įsigijimą ir įrengimą, todėl aktualu išsaugoti sąskaitas faktūras, apmokėjimo dokumentus bei sutartis su rangovais. Taip pat gali būti reikalingi dokumentai, patvirtinantys įrenginio įrengimo vietą ir teisėtą naudojimą.

    Paraišką galima pateikti elektroniniu paštu arba pristatyti į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją adresu S. Nėries g. 1, Vilkaviškis. Dokumentų formos ir reikalaujamų priedų sąrašas skelbiamas savivaldybės pateiktoje paraiškos formoje ir tvarkos apraše.

    Gyventojams patariama neatidėlioti, nes paraiškų vertinimas ir kompensacijų skyrimas paprastai vyksta pagal nustatytą tvarką ir terminus, o trūkstant dokumentų gali tekti tikslinti pateiktą informaciją. Kilus klausimams dėl tinkamumo ar reikalavimų, verta iš anksto pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.

  • Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kada valstybė gali kompensuoti žalą ir ką daryti

    Patyrėte smurtinį nusikaltimą? Štai kada valstybė gali kompensuoti žalą ir ką daryti

    Patyrus smurtinį nusikaltimą, nukentėjęs asmuo turi teisę siekti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Praktikoje tai dažniausiai daroma baudžiamojo proceso metu pareiškiant civilinį ieškinį, kad žalos klausimas būtų sprendžiamas kartu su byla.

    Teismui priteisus žalą, atsakingas asmuo privalo ją atlyginti. Vis dėlto jei priteistos sumos realiai nepavyksta išieškoti, tam tikrais atvejais gali padėti valstybė, kompensuodama žalą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.

    Kaip veikia valstybės kompensacija?

    Valstybės kompensacija nėra automatinė: kiekvienas prašymas vertinamas individualiai, tikrinant, ar atitinkamos įstatyme numatytos sąlygos. Paprastai svarbiausia, kad žala būtų priteista teismo sprendimu ir būtų pagrindas konstatuoti, jog išieškojimas iš kaltininko yra neįmanomas arba itin apsunkintas.

    Kompensavimas iš fondo paprastai suprantamas kaip pagalbos mechanizmas, kai nukentėjusysis nelieka vienas prieš formaliai laimėtą, bet realiai neįvykdomą sprendimą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai nusikaltimą padaręs asmuo neturi turto, pajamų arba jų nepakanka, o nukentėjusiajam tenka gydymo, reabilitacijos ar kitos būtinos išlaidos.

    Kur kreiptis ir kaip pateikti prašymą?

    Dėl kompensacijos reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos ši tarnyba vykdo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos administravimo funkcijas ir nagrinėja prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo.

    Prašymai gali būti teikiami elektroniniu paštu, paštu arba atvykus į teritorinius padalinius. Taip pat galima konsultuotis telefonu +370 690 02 233 arba kreiptis adresu Mindaugo g. 12, Vilnius.

    Terminai ir galimybė gauti avansą

    Paprastai prašymas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, įsiteisėjimo. Jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jo atnaujinimas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

    Kai kuriais atvejais kompensacija gali būti skiriama dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją avansu, jei tenkinamos nustatytos sąlygos, o nukentėjusiajam būtina skubi finansinė pagalba, pavyzdžiui, gydymui ar kitoms su nusikaltimu susijusioms išlaidoms padengti.

    Jei kyla abejonių, ar priklauso kompensacija, rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau ir pasikonsultuoti. Nukentėjusiajam nereikia pačiam galutinai nuspręsti, ar visos sąlygos įvykdytos, nes konkrečią situaciją įvertina kompetentinga institucija ir nurodo, kokių dokumentų bei veiksmų gali prireikti.

    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

  • Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) praneša pradedanti priimti gyventojų prašymus kompensuoti tiesioginius nuostolius, patirtus per 2026 metų rugpjūčio 22 dieną kilusią audrą. Prašymai aktualūs tiems klientams, kurių objekte elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.

    ESO nurodo, kad daliai privačių klientų taikoma supaprastinta tvarka, kai už tiesioginius nuostolius gali būti kompensuojama iki 220 eurų. Kompensacija skiriama pateikus prašymą ir nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, kvitus ar nuotraukas.

    Pagal ESO pateikiamą informaciją, kompensuojamos kelios dažniausios išlaidos: sugedęs maistas iki 60 eurų, laikinas apgyvendinimas iki 60 eurų, generatoriaus nuoma iki 40 eurų. Taip pat gali būti atlyginamos generatoriaus įsigijimo išlaidos iki 220 eurų ir kuras generatoriui iki 90 eurų, tačiau bendra suma vienam klientui negali viršyti 220 eurų.

    Prašymą turi pateikti objekto savininkas. ESO pažymi, kad paraiškas galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos per ESO savitarną, taip pat elektroniniu paštu, paštu arba telefonu.

    Be supaprastinto tiesioginių nuostolių atlyginimo, numatyta ir atskira kompensacija už elektros atstatymo termino viršijimą. ESO aiškina, kad ši kompensacija bus apskaičiuojama individualiai po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos, o jos dydis priklausys nuo suvartojimo bei atjungimo trukmės.

    Gyventojai gali kreiptis ir dėl individualaus žalos atlyginimo, jei patirta žala nepatenka į supaprastintą mechanizmą. Tokiais atvejais gali būti vertinami sugadinti elektros prietaisai, prarastas ar sugadintas turtas, sugedę vaistai ar kiti nuostoliai, o 72 valandų kriterijus netaikomas.

  • Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną šalį nusiaubusios audros didina gyventojams mokamų kompensacijų ribas už tiesioginius nuostolius, patirtus dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo. Maksimali išmoka priklausys nuo to, kiek laiko konkrečiame objekte nebuvo elektros ir kada tiekimas buvo atnaujintas.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, gali būti kompensuojama iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o užtrukus 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų. ESO pabrėžia, kad tai yra kompensacija už realias, dokumentais pagrįstas išlaidas, patirtas būtent dėl ilgo sutrikimo.

    Kada ir už ką mokama?

    ESO nurodo, kad kompensacija skirta padengti tiesioginius nuostolius, tokius kaip sugedęs maistas, generatoriaus įsigijimo ar nuomos kaštai, kuras, taip pat būtinos laikino apgyvendinimo išlaidos. Svarbu, kad prašyme būtų aiškiai nurodyta, kokie nuostoliai patirti, ir pridėti juos pagrindžiantys dokumentai.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtas gaires, gyventojai dažniausiai prašo atlyginti sugedusio maisto išlaidas, taip pat kompensuoti generatorių nuomą ar pirkimą ir kuro sąnaudas. Jeigu dalis išlaidų paaiškėjo jau pateikus prašymą, galima teikti papildomą prašymą dėl naujai nustatytų nuostolių.

    ESO skaičiuoja, kad yra gavusi daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose bendra prašoma suma siekia apie 664 000 eurų. Pirmosios išmokos, anot bendrovės, turėtų pasiekti gyventojus artimiausiomis dienomis, o prašymai vertinami eilės tvarka.

    Ką svarbu žinoti teikiant prašymą?

    ESO akcentuoja, kad gyventojams, kurie prašymus jau pateikė, iš naujo kreiptis nereikia: didesnės ribos bus taikomos visiems gautiems prašymams. Tuo pačiu primenama, kad prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

    Jei nėra pirkimo kvitų ar kitų finansinių dokumentų, ESO prašo pateikti alternatyvius įrodymus, kurie pagrįstų nuostolių faktą ir apimtį. Praktikoje tai gali būti sugadinto turinio nuotraukos, įrenginių gedimo fiksavimas ar kiti aiškiai identifikuojami įrodymai.

    Dvi skirtingos kompensacijos

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad kompensacija už tiesioginius nuostolius mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji išmoka skiriama automatiškai visiems klientams, kuriems elektra buvo atkurta vėliau nei per 72 valandas, todėl dėl jos atskirai kreiptis nereikia.

    ESO pabrėžia, kad abi išmokos nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes skaičiuojamos skirtingu pagrindu. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti ir automatinę kompensaciją už termino viršijimą, ir atskirai įvertintą kompensaciją už patirtas tiesiogines išlaidas.

    Rugpjūčio 22 dieną audra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, buvo stipriausia pagal nuo 1970 metų turimus vėjo duomenis. ESO skelbė, kad piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų, o tinklo pažeidimų skaičius siekė apie 11 000.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasaros audrų žalą elektros tinklams dažnai sustiprina pilnai sužėlę medžiai, o po ilgesnio ramesnio laikotarpio netikėtai stiprus vėjas lemia daugiau lūžtančių šakų ir virtusių medžių. Dėl to didėja ir rizika ilgesniems atjungimams atokesnėse vietovėse, kur gedimų šalinimas užtrunka ilgiau.

  • Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros didina kompensacijų ribas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Bendrovė pabrėžia, kad didžiausia galima išmoka priklausys nuo to, kiek laiko po audros buvo atkurta elektra.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, gyventojai gali prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Maksimalios sumos siekia iki 220 eurų, kai tiekimo atkūrimas truko nuo 3 iki 6 parų, iki 440 eurų, kai truko nuo 7 iki 13 parų, ir iki 660 eurų, kai elektra nebuvo atkurta 14 ir daugiau parų.

    ESO nurodo, kad ši kompensacija skirta tiesioginiams nuostoliams, kuriuos sukelia ilgas elektros tiekimo sutrikimas, pavyzdžiui, sugedusiam maistui, generatoriaus įsigijimui ar nuomai, kurui ir būtinoms laikino apgyvendinimo išlaidoms. Gyventojams primenama, kad reikėtų išsaugoti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali būti prašoma vertinant pateiktą prašymą.

    Tiesioginių nuostolių kompensacija bus mokama atskirai nuo kitos išmokos, kuri skiriama už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji kompensacija, kaip nurodo ESO, bus apskaičiuojama automatiškai visiems klientams, kuriems tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, todėl papildomai kreiptis dėl jos nereikia.

    ESO akcentuoja, kad abi išmokos tarpusavyje nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes taikomos skirtingais pagrindais. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti automatinę kompensaciją už termino viršijimą ir atskirai pateikti prašymą dėl realiai patirtų tiesioginių nuostolių.

    Įmonė taip pat informuoja, kad gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tie, kurie prašymus jau pateikė anksčiau, iš naujo kreiptis neturi, nes naujos kompensacijų ribos bus pritaikytos visiems prašymams.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, dažniausiai kompensuojamos išlaidos susijusios su sugedusiu maistu, laikinu apgyvendinimu, generatorių nuoma ar įsigijimu bei kuro sąnaudomis. Konkrečios kompensuojamos sumos ir jų ribos priklausys nuo prašymo aplinkybių, pateiktų įrodymų ir taikomų maksimalių dydžių.

    ESO teigia jau sulaukęs daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 000 eurų nuostolių. Bendrovė nurodo, kad pirmosios kompensacijos gyventojus turėtų pasiekti artimiausiu metu.

  • Svarbi žinia gavėjams: paaiškėjo, kada rugsėjį bus pervedamos socialinės išmokos

    Rugsėjo mėnesį skelbiami socialinės srities išmokų mokėjimo terminai. Gyventojai raginami atkreipti dėmesį į konkrečias datas, kad galėtų tiksliau planuoti savo finansus ir įsipareigojimus.

    Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos rugsėjį numatytos pervesti rugsėjo 10 dieną. Tokios kompensacijos skiriamos padengti pagalbos teikimo išlaidas, kai paslauga ar parama žmogui reikalinga dėl negalios ar kitų aplinkybių.

    Išmokos vaikams planuojamos mokėti rugsėjo 11 dieną. Ši parama dažniausiai pervedama vienu mokėjimu į nurodytą banko sąskaitą, tačiau galutinis lėšų įskaitymo laikas gali priklausyti ir nuo pasirinkto banko vidinių operacijų.

    Socialinės išmokos numatytos rugsėjo 16 dieną. Savivaldybės ir socialinės paramos administravimo įstaigos primena, kad išmokų grafikas gali kisti, jei sutampa su ne darbo dienomis arba atsiranda techninių mokėjimų vykdymo trikdžių.

    Jei iki nurodytos dienos pabaigos išmoka nepasiekia gavėjo sąskaitos, rekomenduojama pirmiausia pasitikrinti banko išrašą ir mokėjimų istoriją, o prireikus kreiptis į atsakingą savivaldybės administracijos padalinį arba socialinės paramos specialistus. Taip pat verta įsitikinti, ar nėra pasikeitusių asmens duomenų ar sąskaitos numerio.

    Informaciją apie mokėjimų terminus pateikia apskaitos skyrius. Gyventojams patariama sekti ir vėlesnius pranešimus, jei būtų skelbiami patikslinimai ar pasikeitimai.

  • ESO pradeda priimti prašymus: dėl 72 val. be elektros likę klientai galės atgauti iki 220 eurų

    ESO pradeda priimti prašymus: dėl 72 val. be elektros likę klientai galės atgauti iki 220 eurų

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo priimti gyventojų prašymus kompensuoti tiesioginius nuostolius, patirtus po 2026 metų rugpjūčio 22 dieną kilusios audros. Kompensacijos taikomos tais atvejais, kai elektros tiekimas objekte nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.

    ESO nurodo, kad gyventojams numatyta supaprastinta tvarka atlyginti iki 220 eurų siekiančius tiesioginius nuostolius. Prašymą turi pateikti objekto savininkas, o kartu reikės pateikti nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, kvitus ar nuotraukas.

    Kas gali būti kompensuojama?

    Pagal ESO skelbiamą tvarką, kompensacija gali apimti sugedusį maistą, laikino apgyvendinimo išlaidas ir generatoriaus nuomos kaštus. Taip pat numatyta galimybė atgauti dalį lėšų už generatoriaus įsigijimą bei kurą, jei jis buvo reikalingas elektros tiekimo sutrikimo laikotarpiu.

    Bendra supaprastinta išmoka vienam klientui negali viršyti 220 eurų, net jei patirtos išlaidos buvo didesnės. Dėl to gyventojams rekomenduojama rinkti ir išsaugoti išlaidas patvirtinančius dokumentus, kad vertinimas būtų kuo sklandesnis.

    Dar dvi kompensacijų kryptys

    Be supaprastinto tiesioginių nuostolių atlyginimo, numatyta ir kompensacija už elektros atstatymo termino viršijimą. Ši kompensacija bus apskaičiuojama individualiai, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimus dėl avarijos fakto bei teritorijos, kuriai taikomas mechanizmas.

    Kompensacijos dydis šiuo atveju priklausys nuo konkretaus kliento elektros energijos suvartojimo ir realios atjungimo trukmės. Praktikoje tai reiškia, kad skirtinguose objektuose, net ir toje pačioje teritorijoje, sumos gali skirtis.

    Kada taikomas individualus žalos atlyginimas?

    ESO primena, kad egzistuoja ir standartinė individualios žalos atlyginimo tvarka, kai patirta žala nepatenka į supaprastintą tiesioginių nuostolių mechanizmą. Tai gali būti dėl elektros tiekimo sutrikimo sugedę elektros prietaisai, prarastas ar sugadintas kitas turtas, taip pat dėl temperatūros režimo pažeidimo sugedę vaistai ar kiti jautrūs produktai.

    Šiuo atveju 72 valandų kriterijus nėra taikomas, tačiau gyventojai vis tiek turės pagrįsti žalą ir jos ryšį su elektros energijos persiuntimo sutrikimu. Prašymus ESO priima nuotoliniu būdu ir kitais nurodytais kanalais, o sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis.

    Po didesnių audrų elektros tinklams tenka didelis krūvis dėl nuvirtusių medžių, pažeistų oro linijų ir sudėtingo privažiavimo prie gedimų vietų. Energetikos sektoriuje vis dažniau akcentuojama atsparumo didinimo kryptis, įskaitant oro linijų rekonstrukcijas, kabeliavimą ir prevencinį želdinių tvarkymą, siekiant sutrumpinti atjungimų trukmę ekstremalių orų metu.

  • „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad privatiems klientams kompensuos tiesioginius audros nuostolius tais atvejais, kai elektros tiekimo atstatymas konkrečiame objekte užtruks ilgiau nei 72 valandas. Supaprastinta tvarka vienam klientui numatoma maksimali išmoka sieks iki 220 eurų.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas po diskusijų su Energetikos ministerija, siekiant sumažinti gyventojų patirtus nepatogumus ir papildomas išlaidas. ESO pabrėžia, jog lėšos kompensacijoms bus skiriamos iš bendrovės pelno, todėl neturėtų paveikti elektros persiuntimo tarifų ar tinklo modernizavimo planų.

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Supaprastintas nuostolių atlyginimas taikomas tiems privatiems klientams, kurių elektros tiekimas po audros nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms. Terminas skaičiuojamas nuo sutrikimo pradžios konkrečiame objekte iki realaus elektros tiekimo atkūrimo.

    Prašymus ESO savitarnoje bus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos elektroniniu būdu arba siunčiant paprastu paštu. Prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas, kartu pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

    „Norime, kad ši pagalba klientus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau, todėl prašymų teikimo procesą maksimaliai supaprastinome“, – sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

    Kokie nuostoliai kompensuojami?

    ESO teigia, kad supaprastinta tvarka bus atlyginami tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl ilgo elektros tiekimo sutrikimo. Į kompensuojamas išlaidas gali patekti sugedęs maistas, laikinas apgyvendinimas kitur, generatoriaus nuoma ar įsigijimas bei kuras generatoriui.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, sugedusio maisto kompensacija gali siekti iki 60 eurų, apgyvendinimo išlaidos iki 60 eurų už parą, generatoriaus išlaidos iki 40 eurų už parą, o kuras generatoriui iki 90 eurų už parą. Bendra suma supaprastinta tvarka ribojama iki 220 eurų.

    ESO atkreipia dėmesį, kad vien SMS žinutė apie pašalintą sutrikimą ne visada reiškia, jog elektra jau yra konkrečiame objekte. Jei pranešimas gautas, bet tiekimo nėra, gyventojai raginami nedelsiant informuoti ESO, kad būtų galima identifikuoti papildomą gedimą.

    Dar viena kompensacija: ką spręs VERT?

    Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, teisės aktuose numatyta ir kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. ESO nurodo, kad šią kompensaciją individualiai apskaičiuos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.

    Kompensacijos dydis siejamas su kliento elektros energijos suvartojimu ir atjungimo trukme: taikoma fiksuota dalis ir kintamoji dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą. ESO pateikia pavyzdį, kad vidutiniam vartotojui, suvartojančiam apie 150 kWh per mėnesį, fiksuota dalis gali siekti beveik 45 eurus, o papildomai būtų skaičiuojama po 1,05 euro už kiekvieną vėlavimo valandą.

    „Šios dvi kompensavimo formos nėra tiesiog sudedamos: galiojanti tvarka numato, kad VERT apskaičiuota kompensacija įskaičiuojama į atlygintinų tiesioginių nuostolių sumą“, – sakė R. Juodkienė.

    Bendrovė taip pat primena, kad jei tiesioginių nuostolių kompensacija jau išmokėta, o VERT apskaičiuota suma būtų didesnė, klientui būtų išmokamas tik skirtumas. Jei VERT apskaičiuota kompensacija būtų mažesnė nei jau atlyginti tiesioginiai nuostoliai, papildomai mokama nebūtų.

    ESO duomenimis, audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų. Bendrovė nurodo, kad brigados ir rangovai tęsia darbus maksimaliomis pajėgomis, šalindami gedimus ir atkurdami elektros tiekimą.

  • Danija atlygins „Solgarden“ globos namų aukoms: 13 žmonių gaus po 40 000 eurų kompensaciją

    Danija atlygins „Solgarden“ globos namų aukoms: 13 žmonių gaus po 40 000 eurų kompensaciją

    Danijos vyriausybė nusprendė išmokėti kompensacijas 13-ai žmonių, kurie vaikystėje patyrė smurtą jaunimo globos namuose „Solgarden“. Apie tai pranešė Danijos Socialinių reikalų ministerija, pabrėžusi, kad kalbama ir apie seksualinį smurtą.

    Nukentėjusieji, kurių tapatybės neviešinamos, skundą valstybei pateikė kovo mėnesį. Ministerijos teigimu, valstybė pripažįsta, kad tuo laikotarpiu institucijų priežiūra buvo nepakankama ir neužtikrino vaikų saugumo.

    Kiek bus išmokėta nukentėjusiesiems?

    Kiekvienam iš 13 buvusių globos namų gyventojų numatyta išmokėti po 300 000 Danijos kronų, tai yra apie 40 000 eurų. Bendra kompensacijų suma sieks apie 520 000 eurų.

    Ministerija sprendimą grindžia tiek asmeniniais liudijimais, tiek archyviniais dokumentais. Jose, anot institucijos, matyti rimti ir sisteminiai trūkumai, kai „Solgarden“ veikė valstybės prižiūrimoje sistemoje.

    Ką nustatė ministerija?

    Danijos Socialinių reikalų ministerija nurodė, kad nuo 1949 iki 1976 metais buvusi praktika atskleidžia „rimtas ir sistemines nesėkmes“ globos namuose. Taip pat pripažinta, kad valstybė neįvykdė savo priežiūros pareigos.

    Tokie atvejai Skandinavijos šalyse pastaraisiais metais vis dažniau vertinami ne tik kaip pavienės nusikalstamos veikos, bet ir kaip institucinių spragų pasekmė. Dėl to daugėja iniciatyvų, kai valstybės ieško būdų prisiimti atsakomybę, įskaitant kompensacijas, atsiprašymus ir archyvinių bylų peržiūras.

    Vieši liudijimai ir atsiprašymas

    Apie patirtą smurtą viešai yra kalbėjusi viena buvusi gyventoja Tove Dohn Lauridsen. Ji 2024 metais Danijos visuomeniniam radijui pasakojo, kad būdama aštuonerių kartu su seserimi patyrė sisteminį išnaudojimą, kurį, anot jos, vykdė globos namų vadovas.

    „Valstybė neįvykdė savo priežiūros pareigos, o per ilgą laiką buvo padaryta sisteminių klaidų“, – teigiama Danijos Socialinių reikalų ministerijos pozicijoje.

    „Solgarden“ valdžiusi organizacija Lutheran Mission 2024 metais atsiprašė visų buvusių šių globos namų gyventojų. Sprendimas dėl kompensacijų laikomas dar vienu žingsniu siekiant pripažinti padarytą žalą ir suteikti nukentėjusiesiems bent dalinį teisingumo jausmą.

  • Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje daliai nekilnojamojo turto savininkų ir naudotojų nustatytos arba patikslintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose. Apie tai informuojama po to, kai kai kuriems asmenims nepavyko įteikti individualių pranešimų.

    Pakeitimai patvirtinti energetikos ministro 2026 metų liepos 9 dieną įsakymu Nr. 1-168. Dokumente patikslintos vietovės klasių teritorijos ir atitinkamai jų ribose taikomi apribojimai, kurie gali turėti įtakos statyboms, rekonstrukcijai, žemės darbams ar želdinių tvarkymui.

    Praktikoje tokios apsaugos zonos reiškia, kad tam tikrose sklypo vietose gali būti ribojama veikla, siekiant užtikrinti saugų magistralinių vamzdynų eksploatavimą. Dalis apribojimų gali būti taikomi ir tuomet, kai teritorija nustatoma viešojo intereso pagrindu, o savininko sutikimas nėra privalomas.

    Įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais savininkai, žemės patikėtiniai ar kiti teisėti naudotojai gali kreiptis dėl kompensacijos už nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Ši teisė siejama su realiais, pagrįstais nuostoliais ir turi būti įrodoma dokumentais.

    Kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas vykdomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, galiojančią nuo 2020 metų. Kartu pažymima, kad įstatyme numatytais atvejais kompensacijos nemokamos, todėl kiekviena situacija vertinama individualiai pagal taikomas sąlygas ir pateiktus įrodymus.

    Dėl kompensacijos prašymo gyventojai turi kreiptis į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių AB „Amber Grid“, kuris nurodomas kaip plano iniciatorius. Pakeitimo plano sprendiniai skelbiami „Amber Grid“ ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėse, tačiau straipsnyje nuorodos nepateikiamos.

    Jei kyla klausimų, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti, ar konkretus sklypas ar pastatas patenka į patikslintas teritorijas, ir įvertinti, kokie apribojimai taikomi. Tuomet verta surinkti dokumentus, kurie pagrįstų patiriamus nuostolius, nes sprendimas dėl išmokos priimamas tik pagal argumentuotą ir įrodymų pagrįstą prašymą.