CP v2

Tag: Kompensacijos

  • Kompensacijos Biržų rajone už vandentiekį ir nuotekas: kada teikti paraiškas ir kokios sąlygos?

    Kompensacijos Biržų rajone už vandentiekį ir nuotekas: kada teikti paraiškas ir kokios sąlygos?

    Biržų rajono savivaldybė primena gyventojams apie galimybę gauti kompensacijas už prisijungimą prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, taip pat už įsirengtą individualų buitinių nuotekų valymo įrenginį ar nuotekų išsėmimo rezervuarą. Paraiškų teikimo laikotarpiai skiriasi, todėl gyventojams svarbu jų nepraleisti.

    Norint gauti kompensaciją už prisijungimą prie centralizuotų vandentiekio ir arba nuotekų tinklų, paraiškas galima teikti nuo einamųjų metų liepos 1 dienos iki spalio 1 dienos. Tokia parama skiriama tais atvejais, kai prisijungiama prie infrastruktūros, kurią eksploatuoja viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas.

    Gyventojai, įsirengę individualų buitinių nuotekų valymo įrenginį arba nuotekų išsėmimo rezervuarą, paraiškas kompensacijai gali teikti nuo birželio 15 dienos iki spalio 15 dienos. Ši priemonė skirta tiems, kurie Biržų rajono teritorijoje nuosavybės teise valdo būstą ir po įsirengimo sudaro neterminuotas sistemos priežiūros ir arba aptarnavimo sutartis.

    Kada individuali sistema kompensuojama?

    Savivaldybė pabrėžia, kad kompensacija už individualios sistemos įsirengimą mokama tik tuomet, kai nėra techninės galimybės nuotekų šalinimą užtikrinti prisijungiant prie centralizuotos sistemos. Taip pat svarbu, kad paslaugų teikėjas UAB „Biržų vandenys“ arba savivaldybės administracija tokios galimybės neplanuotų sudaryti artimiausius 3 metus.

    Kita reikšminga sąlyga yra turimos individualios sistemos atitiktis teisės aktams. Jei turima sistema neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamento, Individualiųjų sistemų tvarkos aprašo ir arba kitų privalomų reikalavimų, arba jei ji apskritai nėra įrengta, gyventojas gali pretenduoti į kompensaciją įsirengus tinkamą sprendimą.

    Kur ir kaip pateikti paraiškas?

    Užpildytas paraiškas su reikalingais dokumentais gyventojai turi pateikti Biržų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriui Vytauto gatvėje 38 Biržuose, 111 kabinete. Dokumentus taip pat galima pateikti elektroniniu paštu, tačiau savivaldybė ragina įsitikinti, kad išsiųsti visi priedai, nes nuo jų priklauso paraiškos vertinimo sklandumas.

    Siekiant sumažinti klaidų tikimybę, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, ar jų situacija atitinka kompensavimo sąlygas, ir ar turimi dokumentai pagrindžia patirtas išlaidas bei įrengimo ar prisijungimo faktą. Praktikoje daugiausia vėlavimų sukelia nepilni dokumentų paketai ir neaiškiai pagrįstos aplinkybės dėl techninių galimybių prisijungti prie centralizuotų tinklų.

  • Biržų smulkiojo verslo parama: iki gegužės 29 dienos kviečia teikti paraiškas kompensacijoms

    Biržų smulkiojo verslo parama: iki gegužės 29 dienos kviečia teikti paraiškas kompensacijoms

    Kas gali teikti paraiškas

    Biržų rajono savivaldybės administracija kviečia teikti paraiškas daliniam finansavimui iš Smulkiojo verslo plėtros programos lėšų. Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 29 dienos imtinai.

    Parama skirta Biržų rajone veikiantiems verslams ir organizacijoms, kurių veikla ir buveinė arba deklaruota gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje. Kreiptis gali labai mažos ir mažos įmonės, verslininkai, taip pat smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos.

    Į pareiškėjų ratą įtraukiamos ir ne viešojo sektoriaus viešosios įstaigos, jei jos reguliariai vykdo ekonominę veiklą ir atitinka teisės aktuose nustatytą labai mažos ar mažos įmonės apibrėžimą. Praktikoje tai reiškia, kad vertinamas ne tik teisinis statusas, bet ir reali ūkinė veikla.

    Kokios išlaidos kompensuojamos

    Finansuojamos išlaidos turi būti patirtos nuo 2025 metais balandžio 1 dienos iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad kompensavimas yra dalinis, todėl pareiškėjui svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį kaštų jis padengs savo lėšomis.

    Viena iš krypčių yra dalyvavimas parodose, kai pristatoma produkcija ar teikiamos paslaugos. Tokiais atvejais gali būti kompensuojamas registracijos mokestis, parodos ploto nuoma, stendo dizaino parengimas ir įrangos nuoma, o parama gali siekti iki 80 proc. tinkamų išlaidų.

    Numatytas ir darbuotojų bei paties pareiškėjo konsultavimas ir mokymai, susiję su vykdoma ar planuojama pradėti veikla. Šiai priemonei gali būti kompensuojama iki 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 eurų.

    Programa leidžia iš dalies padengti ir naujų įmonių steigimo kaštus, susijusius su notaro paslaugomis, steigimo dokumentais bei registravimo mokesčiais. Maksimali šios priemonės suma siekia iki 100 eurų.

    Tinkamomis laikomos ir naujų technologijų bei informacinių sprendinių diegimo išlaidos, įskaitant programinės įrangos įsigijimą ar nuomą. Taip pat išskiriami išmanieji kasos aparatai su i.EKA pritaikytu saugos moduliu, kai kompensavimo sąlygos siejamos su labai mažų įmonių ir verslininkų dydžiu.

    Be to, gali būti finansuojamas interneto svetainės arba elektroninės parduotuvės sukūrimas, įskaitant dizainą ir techninį funkcionalumą, taip pat mobilios programėlės įsigijimas. Šiai sričiai numatyta iki 80 proc. išlaidų kompensacija, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų vienam paramos gavėjui.

    Dar viena kryptis yra reklamos priemonės, tokios kaip lankstinukai, stendai ar iškabos, reklama paieškos sistemose, vaizdinė reklama internete ir interaktyvaus turinio sklaida. Maksimali kompensacija šiuo atveju taip pat gali siekti iki 80 proc., bet ne daugiau kaip 1 500 eurų.

    Pradedantiems labai mažiems verslams numatyta galimybė kompensuoti įsigytą įrangą ir darbo priemones, jei verslas pradėtas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių ir nėra samdomų darbuotojų. Maksimali suma gali siekti iki 1 000 eurų, o kompensacijos dalis priklauso nuo pareiškėjo statuso.

    Kaip pateikti dokumentus

    Paraišką reikia pildyti kompiuteriu ir pateikti lietuvių kalba. Jei pridedami dokumentai yra užsienio kalba, privaloma pateikti jų vertimą į lietuvių kalbą.

    Dokumentai priimami Biržų rajono savivaldybės administracijoje, taip pat galima juos siųsti registruota pašto siunta. Alternatyviai, paraišką su priedais galima pateikti elektroniniu būdu, jei dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

    Rengiant paraiškas rekomenduojama vadovautis Smulkiojo verslo plėtros programos nuostatais, patvirtintais Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2019 metais gruodžio 19 dieną. Būtent nuostatuose detaliai aprašoma, kurios išlaidos laikomos tinkamomis ir kokie dokumentai būtini vertinimui.

  • Fasadų atnaujinimo kompensacija Zarasuose: prašymai priimami iki gegužės 31 dienos

    Fasadų atnaujinimo kompensacija Zarasuose: prašymai priimami iki gegužės 31 dienos

    Zarasų rajono savivaldybė primena, kad gyventojai dar gali teikti prašymus dėl medinių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų fasadų atnaujinimo išlaidų kompensavimo. Parama skirta Zarasų mieste esantiems pastatams, kurių fasadams reikalingas atnaujinimas.

    Prašymai priimami kasmet nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 31 dienos, todėl planuojantys darbus raginami neatidėlioti. Savivaldybė pabrėžia, kad laiku pateiktas prašymas yra būtinas, jei norima rezervuoti lėšas ir vėliau pretenduoti į faktinių išlaidų kompensavimą.

    Kam taikoma parama ir kokia suma?

    Kompensuojamos medinių fasadų atnaujinimui reikalingos medžiagos, tokios kaip dažai, gruntas ir skiedikliai. Didžiausia kompensacijos suma vienam pareiškėjui gali siekti iki 1 000 eurų.

    Prašymai priimami dėl pastatų, esančių konkrečiose Zarasų miesto gatvėse: D. Bukonto, Kauno, Šiaulių, Turmanto ir Vytauto. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kompensavimo galimybė siejama su patvirtinta programa ir nustatyta teritorija.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Kartu su prašymu reikia pateikti dokumentus, kurie leidžia įvertinti planuojamus darbus ir pareiškėjo teisę gauti kompensaciją. Tarp privalomų priedų nurodomas kitų savininkų sutikimas, jei turtas priklauso keliems asmenims, taip pat preliminarus dažomo fasado plotas ir esamos būklės nuotraukos.

    Taip pat reikalingi dokumentai, pagrindžiantys priklausymą prioritetinėms grupėms, jei tokios taikomos, raštiškas suderinimas su Savivaldybės vyriausiuoju architektu ir asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė ragina iš anksto pasirūpinti suderinimais, kad paraiškos teikimas neužstrigtų dėl formalumų.

    Kur kreiptis ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymai priimami Zarasų rajono savivaldybės administracijoje adresu Sėlių a. 22, Zarasai, taip pat juos galima pateikti elektroniniu paštu. Kilus klausimams dėl tvarkos ar dokumentų, gyventojai kviečiami kreiptis į savivaldybės atsakingą specialistą nurodytais kontaktais.

    Savivaldybė primena, kad prašymo pateikimas yra pirmasis etapas: tik pateikus prašymą ir rezervavus lėšas, vėliau galima teikti paraišką patirtoms ir tinkamoms kompensuoti išlaidoms apmokėti. Dėl to gyventojams rekomenduojama planuoti darbus taip, kad jie atitiktų programos reikalavimus.

  • Kielcuose griaunamas už milijonus pastatytas biuras: jo vietoje numatyta greitkelio S74 trasa

    Kielcuose, Łódzkos gatvėje, jau kelias dienas vyksta naujo pastato griovimo darbai. Procesas derinamas su pasirengimu tiesti greitkelio S74 atkarpą, todėl teritorijoje dirba sunkioji technika ir vyksta medžių kirtimas.

    Pastatą vystė bendrovė „Kegel-Błażusiak“, į projektą investavusi kelis milijonus eurų, įskaitant sklypo įsigijimą ir projektavimo darbus. Įmonė čia planavo įkurti regioninę atstovybę ir sukurti naujų darbo vietų, tačiau planus pakeitė kelio trasavimo sprendiniai.

    Problema išryškėjo tada, kai paaiškėjo, jog pastatas patenka į projektuojamo greitkelio koridorių. Tokiose situacijose infrastruktūros projektai gali lemti priverstinį turto paėmimą visuomenės poreikiams, o vėliau sprendžiami kompensavimo klausimai.

    „Turėjome ambicingų planų, įmonės plėtrą, naujas darbo vietas. Jaučiamės nuskriausti, nes į šį objektą investavome kelis milijonus eurų“, – sakė bendrovės atstovas Maciej Kusiak.

    Įmonė dabar teigia, kad su atsakingomis institucijomis vyksta derybos ir skaičiavimai dėl kompensacijos dydžio. Pasak bendrovės, didelių lūkesčių dėl sumos ji neturi, o galutinis sprendimas priklausys nuo turto vertinimo ir taikomų procedūrų.

    Vietos žiniasklaida primena, kad sprendimas, leidžiantis pradėti maždaug 5 kilometrų ilgio S74 atkarpos per Kielcų centrą įgyvendinimą, buvo patvirtintas kovo 17 dieną, kai atitinkamą leidimą išdavė Šventojo Kryžiaus vaivadijos vaivada. Tai atvėrė kelią realiems darbams, įskaitant teritorijų perėmimą ir paruošimą statyboms.

  • Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

    Apie sprendimą pranešė AB „LTG Infra“, pabrėždama, kad šis etapas yra būtinas, kad būtų galima pereiti nuo planavimo prie konkrečių žemėtvarkos ir projektavimo veiksmų. Patvirtintas specialusis planas nustato teritorijas, kuriose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su būsima geležinkelio infrastruktūra.

    Kas keičiasi žemės savininkams?

    Patvirtinus specialųjį planą, konkrečiose teritorijose gali būti nustatytos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių bei kelių apsaugos zonos. Tokiose zonose žemės naudojimas gali būti ribojamas, o kai kuriais atvejais gali būti inicijuojamas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

    „LTG Infra“ atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus žemės savininko ar valstybinės bei savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, tenkinant viešąjį interesą, nėra privalomas. Tai reiškia, kad procedūros gali būti vykdomos remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, net ir nesant atskiro savininko pritarimo.

    Kompensacijos: kada ir kam jos priklauso?

    Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, teisę į kompensaciją turi asmenys, kurių žemės sklypai ar registruoti nekilnojamieji daiktai patenka į nustatytas teritorijas, jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, įvertinant kiekvieno pareiškėjo individualią situaciją ir pateiktus įrodymus.

    Sprendimas dėl kompensacijos gali būti priimamas tik už prašyme aiškiai nurodytus, dokumentais pagrįstus nuostolius. Prašymai pateikiami „LTG Infra“ nustatyta tvarka, o dėl praktinių klausimų gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami kreiptis į projekto atsakingus kontaktinius asmenis.

    Ką reiškia Kaunas–Vilnius atkarpa?

    Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių sprendinių, siekiant integruoti sostinę į europinės vėžės geležinkelio sistemą ir sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus su tarptautiniu „Rail Baltica“ koridoriumi. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį susisiekimą, didesnį krovinių vežimo patrauklumą ir papildomą impulsą regionų plėtrai, tačiau kartu ir didesnį jautrumą žemėtvarkos bei nuosavybės klausimams.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į procedūrinius veiksmus: tikslesnį teritorijų sužymėjimą, vertinimus, derinimus ir suinteresuotų asmenų informavimą. Šiame etape ypač svarbu, kad žemės savininkai aktyviai domėtųsi, ar jų turtas patenka į specialiajame plane numatytas zonas, ir laiku pasinaudotų teise kreiptis dėl kompensacijos.

  • Vokietijos teismo sprendimas dėl gultų prie baseino: kelionių organizatoriai ruošiasi ieškiniams

    Kodėl gultai tapo teisiniu klausimu?

    Atostogų viešbučiuose seniai įprasta situacija, kai ryte gultai prie baseino „rezervuojami“ rankšluosčiais, o dalis svečių lieka be vietos. Pastaruoju metu ši tema iš juokelių zonos persikėlė į teismus, nes augant kainoms keliautojai tikisi aiškiai apibrėžtų paslaugų ir realiai prieinamos infrastruktūros.

    Vokietijoje, Hanoverio teismui priėmus sprendimą vienoje iš panašių bylų, rinkoje suaktyvėjo kalbos apie galimą precedentą. Kelionių organizatoriai ir viešbučiai baiminasi, kad daugiau klientų gali imtis teisinių veiksmų, jei reklamuotos poilsio sąlygos realybėje neatitinka lūkesčių.

    Bylos esmė: atsakomybė už pažadėtą poilsį

    Žiniasklaidoje aptartas atvejis siejamas su Vokietijos turistu, kuris atostogavo Koso saloje ir teigė negalėjęs pasinaudoti gultais, nors keldavosi anksti. Teismas nusprendė, kad kelionių organizatorius turi užtikrinti, jog poilsio infrastruktūra būtų prieinama tokiu mastu, kokio pagrįstai tikisi svečias.

    Šeimai buvo priteista dalinė kelionės išlaidų kompensacija, o tai rinkoje interpretuojama kaip signalas, kad „nepatogumas“ gali būti laikomas paslaugos trūkumu. Tai ypač aktualu paketinių kelionių atveju, kai klientas perka ne vien skrydį ir nakvynę, bet ir bendrą poilsio kokybę.

    Kaip gali keistis viešbučių taisyklės?

    Po šio sprendimo dalis viešbučių Europoje svarsto griežtinti gultų naudojimo tvarką, kad sumažintų konfliktus ir riziką sulaukti pretenzijų. Tarp dažniausiai minimų priemonių yra išankstinis gultų priskyrimas visam laikotarpiui arba konkrečioms dienoms, taip pat numeravimas ir paskirstymas atvykimo metu.

    Kai kuriuose kurortuose tokie sprendimai jau taikomi kaip įprasta praktika, o ne išskirtinė paslauga. Turizmo sektoriuje pabrėžiama, kad tai tampa ne vien logistikos klausimu, bet ir reputacijos valdymu, nes socialiniuose tinkluose nusivylimas „kova dėl gultų“ greitai virsta viešu skundu.

    Brangūs paplūdimio gultai Italijoje

    Panašios įtampos matomos ir Italijoje, kur kai kuriuose kurortuose gultų ir skėčių paklausa pasiekia rekordus. Portonovo vietovėje, esančioje netoli Ankonos, sezoninės vietos išperkamos iš anksto, o norintys dar patenka į laukiančiųjų sąrašus.

    Skelbiama, kad sezono nuomos kaina už skėtį ir du gultus siekia maždaug nuo 1 200 iki 3 000 eurų. Tokios sumos didina vartotojų jautrumą paslaugos kokybei: kuo daugiau sumokama, tuo didesnė tikimybė, kad keliautojas savo teises gins ir formalioje, teisinėje erdvėje.

  • Sklype eina elektros linija ar dujotiekis? Teismai signalizuoja: gali priklausyti iki 40 000 eurų

    Vis daugiau žemės sklypų savininkų, kurių teritorijoje yra elektros linijos, dujotiekiai ar kiti perdavimo tinklai, iš naujo kelia klausimą dėl atlygio už naudojimąsi jų nuosavybe. Pastaraisiais metais teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijamasi, ar infrastruktūros valdytojai turėjo teisę neatlygintinai naudotis privačiais sklypais.

    Šių ginčų esmė paprasta: kai per sklypą nutiesta infrastruktūra, ji riboja savininko teises, mažina sklypo naudojimo galimybes ir dažnai turi įtakos turto vertei. Tokiais atvejais paprastai sprendžiama dėl servituto nustatymo ir vienkartinio arba periodinio atlygio.

    Kada savininkai gali tikėtis atlygio?

    Teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai tinklai sklype atsirado seniai, o savininkas už tai negavo jokios kompensacijos. Ginčai dažnai kyla dėl argumentų apie senaties terminus ar tariamai įgytas teises naudotis sklypu be atlygio.

    Vienoje iš neseniai nagrinėtų bylų teismas atmetė infrastruktūros valdytojo argumentus, kad teisė naudotis sklypu buvo įgyta be papildomų mokėjimų, ir priteisė savininkei daugiau kaip 40 000 eurų vienkartinį atlyginimą. Tokie sprendimai siunčia signalą, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o formalumai ir dokumentai tampa lemiami.

    Kas svarbiausia, jei sklype yra tinklai?

    Paprastai reikšmingiausia yra tai, ar servitutas buvo tinkamai įformintas, ar buvo sudarytos sutartys su savininku, ar atliktas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir ar numatyta kompensacija. Jei dokumentų nėra arba jie neaiškūs, savininkai dažniau ryžtasi kreiptis į teismą dėl atlygio ir teisių sureguliavimo.

    Praktikoje sklypų savininkams svarbu surinkti faktus: kada ir kokiu pagrindu įrengti tinklai, kas yra jų operatorius, kokie apribojimai taikomi sklypui ir ar registruose įrašytas servitutas. Nuo šių aplinkybių priklauso ir reali galimybė derėtis dėl taikaus susitarimo arba siekti atlygio teisiniu keliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik infrastruktūros buvimas sklype dar nereiškia automatinės išmokos, tačiau tai yra aiški priežastis pasitikrinti dokumentus ir savo teises. Didėjantis teismų dėmesys tokioms byloms rodo, kad savininkų reikalavimai vis dažniau tampa pagrįsti, jei įrodoma neapmokėta ir tinkamai nesureguliuota naudojimosi privačia žeme praktika.

  • Tauragės sodininkų bendrijoms – iki 80 proc. išlaidų kompensacija: prašymai priimami gegužės 15–31 dienomis

    Tauragės sodininkų bendrijoms – iki 80 proc. išlaidų kompensacija: prašymai priimami gegužės 15–31 dienomis

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad gegužės 15–31 dienomis priimami sodininkų bendrijų prašymai dėl dalinės finansinės paramos. Ji skiriama už tinkamai atliktą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir tvarkymą, pavyzdžiui, vidaus kelių ir gatvių, želdinių ar kitos bendros infrastruktūros priežiūrą.

    Parama skirta Tauragės rajone registruotoms sodininkų bendrijoms, kurios realiai patyrė išlaidas ir gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybės praktikoje tokia kompensacija dažniausiai padeda padengti sezono pradžioje suaktyvėjančius tvarkymo darbus, kai bendrijos atnaujina infrastruktūrą po žiemos.

    Kiek kompensuojama ir koks biudžetas?

    Numatoma dalinė kompensacija siekia iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų. Tai reiškia, kad bendrija dalį darbų finansuoja savo lėšomis, o savivaldybė kompensuoja likusią dalį, jei išlaidos atitinka nustatytus kriterijus.

    2026 metams bendra priemonei skirta suma siekia 35 000 eurų, ji paskirstoma 9 Tauragės rajone registruotoms sodininkų bendrijoms. Galutinis paramos dydis konkrečiai bendrijai priklauso nuo pateiktų dokumentų, tinkamų išlaidų apimties ir biudžeto paskirstymo tvarkos.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Bendrijos, norinčios gauti paramą, turi pateikti prašymą finansinei paramai gauti, kuriame nurodomi tvarkytų gatvių pavadinimai. Taip pat būtina pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, sutartis arba sąskaitas faktūras.

    Prie prašymo pridedami apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, kad savivaldybė galėtų įsitikinti, jog išlaidos ne tik suplanuotos, bet ir faktiškai patirtos. Teikiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos sodininkų bendrijos pirmininko arba jo įgalioto asmens parašu.

    Dokumentai priimami Tauragės rajono savivaldybės administracijoje, Respublikos g. 2. Dėl konsultacijų savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 615 17 329.

  • Telšių rajone – papildomas kvietimas: kompensuos dalį paveldo stogų ir fasadų remonto išlaidų

    Kas skelbiama ir kam aktualu?

    Telšių rajono savivaldybė paskelbė papildomą kvietimą teikti paraiškas daliniam finansavimui arba kompensavimui gauti už kultūros paveldo statinių ir jų aplinkos paprastojo remonto darbus. Priemonė skirta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie pastatus valdo nuosavybės ar kita teisėta valdymo teise.

    Kvietimas aktualus objektams, esantiems Telšių senamiesčio, Tryškių miestelio istorinės dalies, Luokės senojo miesto archeologinės vietovės ir Varnių senojo miesto vietos teritorijose. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšos skirtos būtent paveldo tvarkybos darbams, kai jie priskiriami paprastajam remontui.

    Kokie darbai finansuojami?

    Parama gali būti skiriama stogo ir fasado paprastojo remonto darbams, taip pat avarijos grėsmės pašalinimui, jei tokie veiksmai pagal teisės aktus laikomi paprastuoju remontu. Taip pat numatytas finansavimas kultūros paveldo teritorijoje esantiems inžineriniams statiniams, kai tvarkoma aplinka.

    Programos lėšomis negalima apmokėti kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar naujos statybos, taip pat projektinės dokumentacijos rengimo. Tai reiškia, kad pareiškėjams svarbu tiksliai įsivertinti planuojamų darbų apimtį ir jų priskyrimą paprastajam remontui.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Fasadų ir jų dalių sutvarkymui savivaldybė numato 20–40 proc. darbų vertės finansavimą, tačiau ne daugiau kaip 20 000 eurų. Tokios pačios ribos taikomos ir stogo bei jo konstrukcijos sutvarkymui.

    Inžinerinio statinio kultūros paveldo teritorijoje (aplinkos sutvarkymo) darbams gali būti skiriama 20–40 proc. darbų vertės, bet ne daugiau kaip 10 000 eurų. Konkretus intensyvumas priklausys nuo pateiktų dokumentų ir vertinimo rezultatų.

    Ką reikia pateikti ir iki kada?

    Kartu su paraiška būtina pateikti Registro centro duomenų išrašą, patvirtinantį pareiškėjo daiktines teises į pastatą, taip pat esamos būklės fotofiksaciją, atliktą paraiškos teikimo metais. Jei paraišką pasirašo įgaliotas asmuo, reikalingas ir įgaliojimas.

    Priklausomai nuo darbų pobūdžio, reikia pateikti suderintą paprastojo remonto aprašą arba projektą, o kai privaloma, ir statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat prašoma sąmatos arba ne mažiau kaip trijų rangovų komercinių pasiūlymų, o jei jų gauti objektyviai neįmanoma, tai būtina pagrįsti dokumentais.

    Numatyta ir kompensavimo galimybė tiems, kurie darbus jau įgyvendino: kompensavimas gali būti taikomas už darbus, atliktus per trejus metus iki paraiškos pateikimo dienos. Tokiu atveju papildomai reikės pateikti sąskaitas faktūras, bankinius pavedimus ir kitus privalomus dokumentus pagal darbų pobūdį.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais birželio 1 dienos. Už atliktus darbus ir gautų lėšų panaudojimą pareiškėjai turi atsiskaityti iki 2026 metais gruodžio 20 dienos.

    Dėl konsultacijų galima kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Giedrę Gudavičienę telefonu 444 40 295.

  • Panevėžio rajone – iki 1 000 eurų kompensacija nuotekoms: kas gali gauti ir iki kada kreiptis

    Panevėžio rajono savivaldybė kviečia gyventojus teikti prašymus dėl dalinės kompensacijos, skirtos individualių nuotekų valymo sprendimų įsirengimui. Parama siekia iki 1 000 eurų ir skirta paskatinti gyventojus atsisakyti pasenusių, aplinkai žalingų nuotekų tvarkymo būdų.

    Savivaldybė nurodo, kad kompensacija taikoma tais atvejais, kai gyventojai įsirengia biologinius nuotekų valymo įrenginius arba atnaujina individualią nuotekų tvarkymo sistemą pagal galiojančius reikalavimus. Tokie sprendimai aktualūs ypač ten, kur nėra centralizuotų nuotekų tinklų.

    Ką svarbu įvertinti prieš teikiant prašymą

    Prieš pradedant darbus gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar pasirinktas įrenginys ir jo įrengimas atitinka teisės aktų bei techninius reikalavimus. Praktikoje dažniausios problemos kyla tada, kai įsirengiami netinkamai parinkti įrenginiai, o vėliau tampa sudėtinga pagrįsti išlaidas ar užtikrinti tinkamą priežiūrą.

    Tvarkant buitines nuotekas būtina užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į gruntą ir nepasiektų gruntinio vandens. Netinkamai įrengtos ar neprižiūrimos sistemos gali kelti riziką šulinių vandens kokybei, skleisti nemalonius kvapus ir tapti konfliktų su kaimynais priežastimi.

    Priežiūra ir kontrolė: ko tikimasi iš gyventojų

    Savivaldybė primena, kad individualių nuotekų tvarkymas yra prižiūrimas, o gyventojai turi užtikrinti reguliarią sistemos eksploataciją. Tai reiškia, kad įrenginiai ar talpos turi būti laiku aptarnaujami, o nuotekos tvarkomos teisėtai, pasitelkiant paslaugų teikėjus.

    Taip pat svarbu saugoti išlaidas ir paslaugas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali prireikti tiek kompensacijai gauti, tiek patikrinimo metu. Nuotekų pylimas į griovius, drenažo sistemas ar ant žemės laikomas pažeidimu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Iki kada priimami prašymai?

    Prašymai dėl kompensacijos priimami iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos 15.00 valandos imtinai. Gyventojai dokumentus turi pateikti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

    Jei kyla klausimų dėl tinkamų dokumentų, kompensavimo sąlygų ar techninių reikalavimų, gyventojams patariama iš anksto kreiptis į savivaldybės atsakingą padalinį. Tai padeda išvengti situacijų, kai prašymas atmetamas dėl formalių trūkumų arba nepakankamai pagrįstų išlaidų.