CP v2

Tag: Kompleksinės paslaugos

  • Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įsibėgėja: nemokama pagalba pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įsibėgėja: nemokama pagalba pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Vienas didžiausių šalyje prevencinės pagalbos projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Tikslas – kad psichosocialinė pagalba būtų prieinama visoje Lietuvoje, kai žmonės susiduria su krize ar užsitęsusiomis kasdienėmis problemomis.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai, kad sunkumai būtų sprendžiami anksčiau, kol netapo ilgalaikėmis socialinėmis ar sveikatos problemomis.

    Kas įeina į KOPA pagalbą?

    Nemokamos paslaugos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus ir šeimos mediaciją. Taip pat organizuojami vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių bei emocinio atsparumo ugdymo užsiėmimai.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Svarbu tai, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o jų derinį, jei to reikia situacijai spręsti.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir pasiekiamumas regionuose

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienybėje.

    Projekto mastą rodo ir veiklų apimtys: kas mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę įgyvendinimo laikotarpio suteikta beveik 900 tūkstančių paslaugų valandų. Kad paslaugos pasiektų daugiau žmonių, prireikus organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Kur kreiptis dėl paslaugų?

    Didelė dalis paslaugų orientuota į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, tačiau pagalba skirta ir kitiems su sunkumais susiduriantiems gyventojams. Projekte daug dėmesio skiriama skyrybų ir šeimos krizių situacijoms, priklausomybių įveikai, pogimdyminės depresijos rizikai ir vienišumo problemai.

    Projektas įgyvendinamas kartu su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl jiems reikalingos pagalbos.

  • Nemokama kompleksinė pagalba šeimai visoje Lietuvoje: projektas KOPA jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įsibėgėjęs projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) jau suteikė įvairią prevencinę pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės apsaugos srityje tai vienas didžiausių nacionaliniu mastu vykdomų projektų, orientuotas į šeimas ir asmenis, patiriančius krizes ar ilgalaikius sunkumus.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA numatyta įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai psichosocialinei pagalbai, kad problemos nevirstų gilesnėmis ir brangiau kainuojančiomis pasekmėmis.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Projekto logika paremta tuo, kad žmogui ar šeimai dažnai reikalinga ne viena atskira konsultacija, o keli tarpusavyje derantys sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos gali būti derinamos pagal situaciją, pavyzdžiui, tėvystės įgūdžių stiprinimą papildant psichologo konsultacijomis ar mediacija, kai šeima išgyvena konfliktą.

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Gyventojai dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškas rekomendacijas ir tai, kad įgytus įgūdžius galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Pagalbos tinklas veikia nacionaliniu mastu, todėl paslaugos organizuojamos ne tik didmiesčiuose. Skelbiama, kad kas mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos ir tiems, kuriems pagalba dažniausiai „užstringa“ dėl logistikos ar šeimos aplinkybių, kai kuriais atvejais sudaromos papildomos sąlygos. Tai gali būti pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas ir užsiėmimus.

    Projekte taip pat kryptingai dirbama su temomis, kurios pastaraisiais metais ypač dažnai minima kaip emocinių ir socialinių krizių šaltiniai. Tarp jų yra skyrybos ir šeimos konfliktai, priklausomybių įveika, pogimdyminės depresijos rizikos, vienišumas, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Praktiniu lygmeniu paslaugų koordinavimas savivaldybėse siejamas su Bendruomeniniais šeimos namais, kurie padeda nukreipti gyventojus į tinkamiausią pagalbos formą.

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Europos socialinio fondo + ir bendrojo finansavimo lėšomis. Tikslas išlieka aiškus: kad prevencinė ir profesionali pagalba šeimai būtų prieinama visose Lietuvos savivaldybėse, kai jos labiausiai reikia.

  • KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Vienas didžiausių Lietuvoje socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, jau pasiekė daugiau nei 72 000 šalies gyventojų. Projektu siekiama, kad prevencinė psichosocialinė pagalba būtų lengviau pasiekiama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio, daugiausia dėmesio skiriant pagalbai šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais, įtampa ar krizinėmis situacijomis.

    Kam skirtos paslaugos ir kaip jos veikia?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir skirtos visiems gyventojams, kuriems aktuali emocinė, socialinė ar praktinė pagalba. Viena esminių projekto idėjų yra suteikti galimybę gauti ne vieną pavienę konsultaciją, o tarpusavyje derančių paslaugų paketą pagal žmogaus ar šeimos situaciją.

    Pagalba apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis. Jos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Projekto organizatoriai pabrėžia prevencijos svarbą: laiku suteikta pagalba dažnai padeda išvengti gilesnių problemų ir ilgalaikių pasekmių šeimos santykiams, vaikų emocinei savijautai ar asmens gebėjimui funkcionuoti darbe ir bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia, kad į pagalbos sistemą siekiama įtraukti žmogų dar prieš situacijai tampant kritinei.

    Tokios krypties poreikį stiprina ir bendros tendencijos: augantis psichologinės pagalbos poreikis, didesnis visuomenės jautrumas emocinei sveikatai, taip pat regionuose išliekantys iššūkiai dėl paslaugų prieinamumo. KOPA modelis orientuotas į tai, kad specialistų pagalba būtų arčiau žmogaus ir mažiau priklausytų nuo finansinių galimybių.

    Kas dažniausiai kreipiasi dėl pagalbos?

    Didžiąją dalį projekto tikslinės grupės sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Projektas siejamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kryptimi stiprinti pagalbą šeimai ir mažinti socialinę atskirtį, sudarant sąlygas gauti konsultacijas ir įgūdžių ugdymą tada, kai jų labiausiai reikia.

    Projekto apimtys rodo, kad paslaugos tampa vis plačiau naudojamos, tačiau jų efektyvumas labiausiai priklauso nuo to, ar žmogus kreipiasi laiku ir ar savivaldybėse užtikrinamas stabilus paslaugų tinklas. KOPA tęstinumas iki 2029 metų vidurio turėtų leisti ne tik plėsti paslaugų prieinamumą, bet ir sistemingai stiprinti pagalbos kokybę skirtingose Lietuvos vietovėse.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje

    Pagalba arčiau žmonių

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA), skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai šeimoms ir asmenims, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Programa finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o jos bendra vertė siekia 60 mln. eurų.

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o jo tikslas – kad pagalba būtų prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse. Dėmesys skiriamas ankstyvai intervencijai, kai sunkumus dar galima spręsti greičiau ir paprasčiau.

    Kokios paslaugos teikiamos?

    Paslaugų paketas apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją ir vaikų bei paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba teikiama nemokamai, o žmogus ar šeima gali gauti kelias skirtingas paslaugas, jei jos tarpusavyje papildo viena kitą.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Tokia sudėtis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o visą situaciją – nuo emocinės savijautos iki santykių ir kasdienio funkcionavimo.

    Rezultatai ir apimtys

    Pagal Centrinių projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti jų problemas. Dažniausiai žmonės išskiria specialistų profesionalumą ir praktiškus patarimus, kuriuos galima pritaikyti kasdien.

    Skelbiama, kad kas mėnesį skirtinguose miestuose surengiama apie 1 000 veiklų, o per dalį projekto laikotarpio suteikta beveik 900 000 paslaugų valandų. Siekiant, kad pagalba pasiektų ir sunkiau ją gaunančius žmones, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų metu.

    Projekte daug dėmesio skiriama dažniausioms krizėms, su kuriomis susiduria šeimos: skyryboms, santykių įtampai, priklausomybių pasekmėms, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui ir vaikų bei paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Šios temos aktualios visoms savivaldybėms, todėl paslaugų tinklas kuriamas taip, kad būtų pritaikomas vietos poreikiams.

    Programa įgyvendinama su plačiu partnerių tinklu, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir metodinę pagalbą teikiančiomis organizacijomis. Kreiptis dėl paslaugų galima per savivaldybėse veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja pagalbos suteikimą vietoje.

  • KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įsibėgėja visoje Lietuvoje ir, įpusėjęs įgyvendinimą, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Tai viena didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos iniciatyvų, skirta šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais ar netikėtais gyvenimo iššūkiais.

    Projekto bendra vertė siekia 60 mln. eurų, o veiklos numatytos iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kur paslaugų trūkumas dažnai tampa viena svarbiausių kliūčių laiku spręsti problemas.

    Nemokamų paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Prevencinis modelis paremtas nuostata, kad ankstyvas įsikišimas padeda išvengti gilesnių krizių, kurios dažnai įsisenėja tada, kai žmonės problemą bando spręsti vieni arba pagalba jiems yra per brangi ir per toli. Projektas orientuotas į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, taip prisidedant prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krypties stiprinti pagalbą šeimai.

    Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Respondentai dažniausiai akcentavo specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Siekiant paslaugas priartinti prie žmonių realių galimybių, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios pastaraisiais metais ypač ryškėja visuomenėje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos situacijoms, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emociniam atsparumui. Pagalbos logika čia paprasta: kuo greičiau žmogus ar šeima gauna tinkamą konsultaciją ar palaikymą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos gilėjimą ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis. Kreiptis dėl paslaugų ir jų koordinavimo gyventojai gali per Bendruomeninius šeimos namus savo savivaldybėje.

  • Projektas KOPA įsibėgėjo: nemokama pagalba šeimoms jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje vykdomas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) per įgyvendinimo laikotarpį jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės pagalbos modelis orientuotas į prevenciją ir psichosocialinę paramą, kad problemos būtų sprendžiamos anksčiau, nelaukiant, kol jos taps gilesnės.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o paslaugos teikiamos visose šalies savivaldybėse.

    Kas įeina į kompleksines paslaugas

    Kaip nurodo Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė, kompleksiškumas reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas. Tai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimus.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė J. Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Projekto logika paremta tuo, kad ankstyva pagalba mažina riziką, jog laikini sunkumai virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinėmis problemomis.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    KOPA veikia nacionaliniu mastu, o koordinavimas savivaldybėse patikėtas Bendruomeniniams šeimos namams. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos organizuojamos arčiau žmogaus gyvenamosios vietos, o esant poreikiui sudaromos papildomos sąlygos, kad pagalba būtų realiai pasiekiama.

    Projekte numatoma spręsti ir paslaugų prieinamumo kliūtis, kurios dažnai lemia, kad žmonės atidėlioja pagalbą. Kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad konsultacijos ir užsiėmimai būtų įmanomi šeimoms, auginančioms vaikus.

    Rezultatai ir aktualiausios temos

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgyjamus kasdien pritaikomus įgūdžius.

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Didelė dalis tikslinės grupės yra darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus, todėl projektas siejamas su ilgalaike šeimos politikos kryptimi ir socialinės atskirties prevencija.

    Paslaugų turinys pritaikomas prie realių krizių, su kuriomis susiduria šeimos: skyrybų ir santykių konfliktų, priklausomybių, pogimdyminės depresijos, vienišumo, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimo. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip sritys, kuriose ankstyva psichosocialinė pagalba leidžia sumažinti ilgalaikes pasekmes tiek šeimai, tiek bendruomenei.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Projekto vykdytojai pabrėžia, kad būtent tokia partnerystė padeda paslaugas pritaikyti skirtingų regionų poreikiams.

    Gyventojai, norintys gauti paslaugas, gali kreiptis į savo savivaldybėje veikiantį Bendruomeninių šeimos namų koordinavimo centrą, kuris nukreipia į tinkamiausias konsultacijas ar užsiėmimus. KOPA tikslas išlieka tas pats: kad pagalba būtų ne išimtis, o lengvai pasiekiama kasdienė praktika.

  • Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Pagėgių atstovės Seimo forume: kokių pokyčių socialinėje politikoje laukia savivaldybės ir gyventojai

    Diskusijos Seime apie pagalbą žmonėms

    Vasario 24 dieną Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė ir Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro direktorė Vitalija Ivanauskienė dalyvavo Seime vykusiame nacionaliniame forume „Galimybių durys: gyventi kitaip“.

    Renginį inicijavo ir organizavo Seimo narė Daiva Ulbinaitė. Forumo tikslas – sutelkti savivaldybių, ministerijų, socialinių paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ieškant veiksmingesnių sprendimų žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi.

    Temos: socialinis būstas ir kompleksinės paslaugos

    Forume daug dėmesio skirta kompleksinių paslaugų poreikio analizei ir tam, kaip savivaldybėse veikia skirtingų sričių pagalbos grandys. Tokios paslaugos dažniausiai apima socialinę pagalbą, psichologines konsultacijas, pagalbą šeimoms, priklausomybių prevenciją ir palydėjimą į užimtumą.

    Taip pat aptartos socialinio būsto politikos kryptys ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Diskusijose akcentuota, kad socialinis būstas, be būsto fondo plėtros, vis dažniau siejamas ir su socialinių paslaugų prieinamumu, kad žmogus galėtų išlaikyti stabilų gyvenimą.

    Paroda apie žmonių patirtis ir bendradarbiavimą

    Renginio metu pristatyta keliaujanti paroda „Kelias. Po visko“, atskleidžianti žmonių istorijas po sudėtingų gyvenimo etapų. Paroda pabrėžia, kad lūžio tašku dažnai tampa laiku suteikta pagalba ir aiškus, nuoseklus pagalbos planas.

    Pagėgių savivaldybės atstovės forume dalyvavo siekdamos stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, perimti kitų savivaldybių gerąsias praktikas ir įvertinti, kokie sprendimai galėtų padėti dar tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius.

    Pasak renginio organizatorių ir pranešėjų, savivaldybių vaidmuo išlieka esminis, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kur pagalbos grandinė stringa, o kur reikalingi aiškesni procesai, didesnis paslaugų prieinamumas ar lankstesni pagalbos modeliai.

  • Kompleksinės paslaugos Visagine: nemokamos konsultacijos ir grupės vaikams, paaugliams, suaugusiesiems

    Kompleksinės paslaugos Visagine: nemokamos konsultacijos ir grupės vaikams, paaugliams, suaugusiesiems

    Visagino šeimos ir vaiko gerovės centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra įgyvendina projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Jo tikslas – padėti žmonėms ir šeimoms stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti kasdienes socialines ir emocines problemas, dar joms netapus krize.

    Šios kompleksinės paslaugos šeimai laikomos prevencinėmis: jos skirtos tiems, kurie patiria sunkumų, bet nori juos spręsti laiku, nelaukdami, kol situacija peraugs į socialinę riziką. Pagalba teikiama tiek individualiai, tiek grupėse, atsižvelgiant į žmogaus ar šeimos poreikius.

    Centro duomenimis, nuo 2023 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų balandžio 1 dienos paslaugomis jau pasinaudojo 1 268 dalyviai. Per šį laikotarpį suteikta apie 8 939,5 valandos įvairių veiklų ir konsultacijų.

    Gegužės mėnesio užsiėmimai

    Vaikams nuo 7 iki 13 metų numatyti socialinių įgūdžių užsiėmimai, kuriuose dėmesys skiriamas komunikacijai: kaip pradėti pokalbį, kaip klausytis ir aiškiai išsakyti mintis. Veiklos planuojamos su praktinėmis užduotimis, kurios padeda įgūdžius pritaikyti realiose situacijose.

    Paaugliams nuo 13 iki 18 metų rengiama socialinių įgūdžių ugdymo grupė, orientuota į bendravimą, bendradarbiavimą ir konfliktų sprendimą. Tokie užsiėmimai dažnai padeda ne tik geriau susikalbėti su bendraamžiais, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi mokykloje bei namuose.

    Moterims, išgyvenančioms asmeninę krizę, organizuojama savitarpio paramos grupė, kurioje aptariama, kaip atpažinti krizės ženklus ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą pokyčių laikotarpiu. Senjorams taip pat numatyti susitikimai, skirti vienišumo mažinimui ir bendravimui, pasitelkiant gyvenimo istorijų pasakojimą bei praktines veiklas.

    Suaugusiesiems, patiriantiems bendravimo sunkumų, rengiama savitarpio paramos grupė, kurioje aptariamos dažniausios susikalbėjimo kliūtys ir ieškoma būdų jas įveikti. Užsiėmimą veda socialinė darbuotoja Jelena Malančuk, veikla vyksta Statybininkų gatvėje 7.

    Konsultacijos ir mediacija

    Gyventojams teikiamos individualios ir grupinės psichologo bei socialinio darbuotojo konsultacijos darbo dienomis, registruojantis iš anksto. Tokia pagalba aktuali tiek patiriant emocinius sunkumus, tiek sprendžiant šeimos santykių ar kasdienio funkcionavimo klausimus.

    Šeimos mediacijos paslauga skirta konfliktams spręsti susitarimo būdu, ypač skyrybų ar sudėtingų tarpusavio santykių atvejais. Mediacijos metu siekiama padėti šalims kalbėtis ir priimti sprendimus be ilgų teisminių procedūrų, kai tai įmanoma.

    Numatytas ir šeimos konsultavimas namuose, kai psichologas ar socialinis darbuotojas atvyksta į šeimos aplinką ir padeda įvertinti poreikius bei aptarti praktinius žingsnius. Tokios konsultacijos paprastai trunka nuo 2 iki 4 valandų, o nustačius ilgalaikės pagalbos poreikį šeima gali būti nukreipiama į kitas pagalbos grandis.

    Kaip užsiregistruoti?

    Dalyvaujantiems projekto veiklose sudaroma galimybė pasinaudoti vaikų priežiūros paslauga, kad tėvams būtų paprasčiau atvykti į konsultacijas ar grupes. Vaikų priežiūrą užtikrina užimtumo specialistai.

    Registracija į paslaugas yra būtina iš anksto. Kreiptis galima atvykus į Statybininkų gatvę 7 Visagine arba telefonu +370 657 85776 darbo metu nuo 8:00 iki 12:00 valandos, taip pat el. paštu bsnvisaginas@gmail.com.