Visoje Lietuvoje įsibėgėjęs projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) jau suteikė įvairią prevencinę pagalbą daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės apsaugos srityje tai vienas didžiausių nacionaliniu mastu vykdomų projektų, orientuotas į šeimas ir asmenis, patiriančius krizes ar ilgalaikius sunkumus.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA numatyta įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvai psichosocialinei pagalbai, kad problemos nevirstų gilesnėmis ir brangiau kainuojančiomis pasekmėmis.
„Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.
Paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.
Projekto logika paremta tuo, kad žmogui ar šeimai dažnai reikalinga ne viena atskira konsultacija, o keli tarpusavyje derantys sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos gali būti derinamos pagal situaciją, pavyzdžiui, tėvystės įgūdžių stiprinimą papildant psichologo konsultacijomis ar mediacija, kai šeima išgyvena konfliktą.
Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Gyventojai dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškas rekomendacijas ir tai, kad įgytus įgūdžius galima pritaikyti kasdienėse situacijose.
Pagalbos tinklas veikia nacionaliniu mastu, todėl paslaugos organizuojamos ne tik didmiesčiuose. Skelbiama, kad kas mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų.
Kad paslaugos būtų pasiekiamos ir tiems, kuriems pagalba dažniausiai „užstringa“ dėl logistikos ar šeimos aplinkybių, kai kuriais atvejais sudaromos papildomos sąlygos. Tai gali būti pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas ir užsiėmimus.
Projekte taip pat kryptingai dirbama su temomis, kurios pastaraisiais metais ypač dažnai minima kaip emocinių ir socialinių krizių šaltiniai. Tarp jų yra skyrybos ir šeimos konfliktai, priklausomybių įveika, pogimdyminės depresijos rizikos, vienišumas, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas.
„Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.
KOPA įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Praktiniu lygmeniu paslaugų koordinavimas savivaldybėse siejamas su Bendruomeniniais šeimos namais, kurie padeda nukreipti gyventojus į tinkamiausią pagalbos formą.
Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Europos socialinio fondo + ir bendrojo finansavimo lėšomis. Tikslas išlieka aiškus: kad prevencinė ir profesionali pagalba šeimai būtų prieinama visose Lietuvos savivaldybėse, kai jos labiausiai reikia.
Leave a Reply