CP v2

Tag: Koncesijos

  • Lenkijoje svarstomas didesnis CIT ir 10 kartų didesnės rinkliavos degalų įmonėms: kodėl „Orlen“ nepritarė?

    Lenkijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kurie, pasak naftos ir degalų sektoriaus atstovų, reikštų didesnę mokestinę ir reguliacinę naštą įmonėms. Apie rizikas viešai perspėjo Lenkijos naftos pramonės ir prekybos organizacija POPiHN, pateikusi bendrą poziciją savo narių vardu.

    Organizacija nurodo, kad siūlymai apima dviejų teisės aktų pakeitimus: energijai imlaus pramonės vartotojų elektros kainų mažinimo rėmimo priemones ir Energetikos įstatymo nuostatas. Pakeitimų paketą parengė finansų ministro Andrzejaus Domańskio vadovaujama ministerija.

    Kas siūloma keisti?

    Pagal vieną iš siūlymų degalų sektoriui 2027–2029 metais būtų taikomas didesnis pelno mokesčio tarifas nei kitiems ūkio subjektams. POPiHN teigimu, vien didelių pajamų faktas neturėtų automatiškai tapti pagrindu neribotai didinti viešuosius mokesčius ir rinkliavas.

    „Kelti abejonių turėtų prielaida, kad vien didelės pajamos pateisina neribotą viešųjų įmokų augimą, o tai taip pat kertasi su konstituciniu lygybės principu“, – sakoma POPiHN pozicijoje.

    Kita siūlomų pakeitimų dalis susijusi su Energetikos įstatymu: numatomas dešimteriopas koeficiento didinimas, pagal kurį skaičiuojamos prieškoncesinės ir koncesinės rinkliavos. Praktikoje tai reikštų žymiai didesnes licencijavimo sąnaudas didiesiems rinkos dalyviams.

    Sektorius prašo skaidrumo ir vertinimo

    POPiHN ragina surengti išsamias konsultacijas su rinka ir pateikti pilną planuojamų pakeitimų poveikio ekonomikai bei biudžetui vertinimą. Organizacijos teigimu, staigūs ir sunkiai prognozuojami reguliavimo pokyčiai didina rizikas tiekimo saugumui ir infrastruktūros plėtrai.

    Asociacija akcentuoja, kad degalų rinkai svarbus stabilus reguliacinis režimas, nes sektorius vienu metu privalo užtikrinti tiekimo patikimumą ir vykdyti investicijas, susijusias su energetikos transformacija. Didesnės fiksuotos rinkliavos ir išskirtiniai mokesčių tarifai gali paveikti investicijų planavimą, ypač ilgesnio atsipirkimo projektuose.

    Kodėl išsiskyrė „Orlen“ pozicija?

    Bendras POPiHN dokumentas buvo parengtas narių vardu, tačiau jo nepasirašė „Orlen“. Organizacija informavo, kad poziciją palaikė Amic Polska, Anwim, Aramco Fuels Polska, BP Europe SE, Circle K Polska, Fuchs Oil Corp. (PL), MOL Polska, Shell Polska, Sunoco Polska, TotalEnergies Marketing Polska, Unimot ir Euroway.

    Viešai nenurodoma, kokie konkretūs argumentai lėmė „Orlen“ sprendimą nepasirašyti. Tokie atvejai paprastai rodo skirtingą didžiausių rinkos dalyvių vertinimą: vieni labiau akcentuoja konkurencingumo ir investicijų aplinkos rizikas, kiti gali matyti galimybę prisitaikyti dėl masto, veiklos diversifikacijos ar kitokios verslo struktūros.

  • „Stalexport Autostrady“ rezultatai: pajamos ir pelnas auga, sunkvežimių srautas išlieka stabilus

    Lenkijos bendrovė „Stalexport Autostrady“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus: konsoliduotos veiklos pajamos didėjo, o grynasis pelnas augo nežymiai. Įmonė valdo ir eksploatuoja mokamą A4 autostrados ruožą tarp Katovicų ir Krokuvos, kurio eismas yra pagrindinis pajamų šaltinis.

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės veiklos pajamos siekė apie 33,6 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 32,2 mln. eurų. EBITDA sudarė apie 23,3 mln. eurų ir buvo šiek tiek mažesnė nei prieš metus, o grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios bendrovės akcininkams, pasiekė apie 15,0 mln. eurų.

    Eismas mažėjo, bet rinkliavos augo

    Bendrovės duomenimis, vidutinis paros eismo intensyvumas A4 Katovicai–Krokuva ruože siekė 45 400 transporto priemonių. Tai buvo 1,7 proc. mažiau nei 2025 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau rinkliavų pajamos vis tiek augo dėl didesnių įplaukų tiek iš lengvųjų automobilių, tiek iš sunkiojo transporto.

    Pajamos iš rinkliavų per metus didėjo 4,7 proc. ir sudarė apie 33,0 mln. eurų. Tokia dinamika paprastai siejama su tarifų pokyčiais ir eismo struktūra, nes net ir nedidelis sunkiojo transporto srauto svyravimas turi neproporcingai didelę įtaką bendroms įplaukoms.

    Kodėl svarbiausi sunkvežimiai?

    „Stalexport Autostrady“ pabrėžia, kad analitiškai reikšmingiausias rodiklis yra sunkvežimių eismo stabilumas: šiame segmente fiksuotas tik 0,6 proc. sumažėjimas. Nors sunkiojo transporto dalis bendrame eisme yra mažesnė, jis generuoja daugiau nei 36 proc. rinkliavų pajamų, todėl tampa svarbiu EBITDA stabilumo veiksniu.

    Tokį santykį lemia skirtingi tarifai ir tai, kad sunkvežimiai už mokamus kelius paprastai moka daugiau. Dėl šios priežasties net ir esant bendrai eismo stagnacijai ar menkam nuosmukiui, pajamos gali augti, jei išlaikomas komerciškai svarbiausio segmento srautas.

    Balansas ir pinigų srautai

    2026 metų kovo 31 dieną grupės turto suma siekė apie 263,6 mln. eurų, o nuosavas kapitalas sudarė apie 175,1 mln. eurų. Bendrovė taip pat pranešė, kad grynieji pinigų srautai per ketvirtį sudarė apie 17,9 mln. eurų, o tai rodo aukštą gebėjimą generuoti pinigus iš operacinės veiklos.

    Bendrovės vadovas Andrzejus Kaczmarekas akcentavo, kad rezultatai patvirtina tęsiamą tendenciją po to, kai prieš kelerius metus buvo visiškai grąžinta paskola, skirta A4 modernizavimui. Pasak jo, tai laikotarpis, kai įmonė, pasibaigus intensyvių investicijų etapui, gali nuosekliau dalytis investicinio projekto grąža su akcininkais ir valstybe.

    „Mūsų rezultatai patvirtina prieš kelerius metus įtvirtintą tendenciją po visiško paskolos, skirtos A4 modernizavimui, grąžinimo“, – sakė Andrzejus Kaczmarekas.

    Jis taip pat teigė, kad grupė išlieka stabiliu partneriu viešajam sektoriui strateginiuose projektuose ir turi investicinį potencialą tolesnėms infrastruktūros investicijoms. Bendrovė nurodė, jog per 2016–2025 metus valstybė iš mokėjimų ir koncesinių įmokų esą gavo apie 229,3 mln. eurų.