Tag: Kongresas

  • Pentagono skaičiavimai: karo su Iranu kaina jau apie 27 mlrd. eurų, Kongrese kyla klausimų

    Pentagono skaičiavimai: karo su Iranu kaina jau apie 27 mlrd. eurų, Kongrese kyla klausimų

    Pentagonas Kongrese pateikė atnaujintus skaičiavimus, kiek iki šiol kainavo karas su Iranu. Už gynybos biudžetą atsakingas pareigūnas Julesas Hurstas nurodė, kad suma siekia apie 27 mlrd. eurų ir per dvi savaites padidėjo maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Pasak jo, augimą lėmė patikslintos technikos remonto ir atsargų papildymo išlaidos, taip pat bendros operacinės sąnaudos, susijusios su pajėgų išlaikymu veiksmų zonoje. Tokios korekcijos dažnos, kai pradines sąmatas pakeičia realūs tiekimo, logistikos ir techninio aptarnavimo kaštai.

    Kodėl skaičiai kelia ginčų?

    Dalis demokratų Kongrese suabejojo, ar pateikti skaičiai atspindi pilną finansinį vaizdą. Jie atkreipė dėmesį, kad oficialios sąmatos ne visada apima ilgalaikius įsipareigojimus, pavyzdžiui, vėlesnį ginkluotės atnaujinimą, medicininę ir socialinę paramą kariams ar didesnes palūkanų išlaidas, jei lėšos skolinamos.

    Po ankstesnio klausymo kongresmenas Jasonas Crow žiniasklaidai teigė, kad jo vertinimu šios sąmatos yra ryškiai per mažos ir tikroji kaina gali būti 2–3 kartus didesnė. Toks skirtumas dažniausiai kyla dėl skirtingo to, kas laikoma tiesioginėmis karo sąnaudomis, apibrėžimo.

    „Tai susiję su atnaujintomis remonto ir įrangos papildymo sąnaudomis bei bendromis operacinėmis išlaidomis, reikalingomis žmonėms išlaikyti veiksmų zonoje“, – sakė Julesas Hurstas.

    Fone – rekordinis gynybos biudžetas

    Julesas Hurstas Kongrese pasisakė kartu su Pentagono vadovu Pete’u Hegsethu ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Danu Caine’u, kai svarstomas rekordinis gynybos biudžeto projektas. Pateiktame projekte numatyta apie 1,4 trln. eurų suma, tai yra maždaug 50 proc. daugiau nei dabartinis biudžetas.

    Pasak pareigūnų, augimas siejamas su planu smarkiai didinti gamybos apimtis ir sparčiau įsigyti pažangesnių amunicijos tipų, taip pat stiprinti pajėgumus, kurie karo metu eikvojami greičiausiai. Tai apima ne tik šaudmenis, bet ir atsargines dalis, ryšio bei žvalgybos priemones.

    Nors biudžeto projekte numatytas reikšmingas didėjimas, Pentagono atstovai leido suprasti, kad artimiausiu metu gali būti prašoma ir papildomo finansavimo paketo, tiesiogiai susijusio su karo su Iranu išlaidomis. Karas, kaip nurodoma, tęsiasi nuo vasario 28 dienos, o nuo balandžio 8 dienos galioja paliaubos.

  • Kas perims institucijas po D. Trumpo komandos permainų: mažai žinomi pavaduotojai, kylantys į viršų

    JAV administracijoje per pastaruosius mėnesius matyti ryškesnė kadrų kaita, kuri atkreipė dėmesį į pareigūnus, paprastai liekančius šešėlyje. Kalbama apie viceministrus, agentūrų pavaduotojus ir laikinus vadovus, kurie kasdien valdo didžiules institucijas, kol politiniai vadovai dalyvauja klausymuose, kelionėse ar viešuose pasisakymuose.

    Politologai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais reali valdžia dažnai pereina „antrajai grandžiai“, nes sprendimus reikia priimti nedelsiant, o kandidatų tvirtinimas Senate gali užtrukti. Be to, artėjant rinkiminiam ciklui ir augant įtampai Kongrese, kiekvienas naujas paskyrimas tampa ir politinės kovos objektu.

    Laikini paskyrimai ir Senato matematika

    Po kelių netikėtų pasitraukimų dalį pozicijų laikinai užėmė jau sistemoje dirbantys pareigūnai. Tai patogu Baltiesiems rūmams, nes institucija išlieka valdoma, tačiau ilgalaikiam stabilumui dažnai reikia Senato pritarimo.

    Respublikonams Senato balsų persvara reiškia, kad dalį kandidatų galima patvirtinti, bet kiekvienas ginčytinas paskyrimas kainuoja politinį laiką. Kuo daugiau permainų vienu metu, tuo sunkiau suderinti personalo sprendimus su darbotvarke, ypač kai įstatymų leidėjai daugiau dėmesio skiria kampanijai.

    Kas tie pavaduotojai, kurie gali tapti vadovais

    Teisingumo srityje į pirmą planą iškilo Toddas Blanche’as, tapęs laikinuoju generaliniu prokuroru po Pam Bondi pasitraukimo. Jo pozicija vertinama kaip tvirta dėl darbo administracijoje ir ryšių su Donaldu Trumpu, tačiau dalis prezidento rėmėjų jam priekaištauja dėl nepakankamo „kovingumo“.

    Darbo politikos lauke svarbia figūra tapo Keithas Sonderlingas, prižiūrintis kryptį, kuri tradiciškai siejama su reguliavimo mažinimu ir darbdaviams palankesne linija. Jo pranašumas yra patirtis ir gebėjimas gauti patvirtinimą Senate, tačiau lieka klausimas, ar jis atitinka prezidento pageidaujamą viešą politinį stilių.

    Žvalgybos sistemoje galimos permainos siejamos su Nacionalinės žvalgybos direktorės Tulsi Gabbard ateitimi. Jei vadovybėje atsivertų vakuumas, laikinai vairą galėtų perimti jos pavaduotojas Aaronas Lukas, karjeros žvalgybininkas, turėjęs pareigų tiek CŽV, tiek Nacionalinio saugumo taryboje.

    Energetikos srityje, didėjant diskusijoms dėl kainų ir energijos politikos krypties, dėmesio sulaukė viceministras Jamesas Danly. Jo reputacija siejama su kruopščiu reguliavimo darbu ir ankstesne patirtimi Federalinėje energetikos reguliavimo komisijoje, o pastaruoju metu vis dažniau akcentuojamas ir išaugęs duomenų centrų elektros poreikis, kurį skatina DI plėtra.

    Prekybos politikoje, šalia sekretoriaus Howardo Lutnicko, kasdienį institucijos darbą prižiūri Paulas Dabbaras, anksčiau dirbęs Energetikos departamente ir privataus sektoriaus technologijų srityje. Jo patirtis dažnai minima diskutuojant apie puslaidininkių tiekimo grandines ir federalinių tyrimų finansavimo kryptis.

    Aplinkosaugoje svarbiu „antro numerio“ kandidatu laikomas David Fotouhi, dirbantis Aplinkos apsaugos agentūroje. JAV aplinkos reguliavimas išlieka viena labiausiai politizuotų sričių, todėl kiekviena rokiruotė agentūroje paprastai reiškia ir didesnius ginčus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pramonės reikalavimų bei teisinių procedūrų.

    Vidaus reikalų departamente galimas scenarijus, kad atsivėrus vadovo vietai į priekį žengtų Kate MacGregor. Tokiose institucijose svarbus institucinis „žinojimas, kaip veikia sistema“, o ankstesnė praktika rodo, kad prezidentai neretai kelia pavaduotojus į aukščiausias pareigas, kai nori tęstinumo be ilgo įėjimo laikotarpio.

    Švietimo politikoje minima Nicholas Kento pavardė, jei iš posto pasitrauktų sekretorė Linda McMahon. Kentas siejamas su aukštojo mokslo politikos pertvarkomis, didesne federalinių lėšų priežiūra ir griežtesniais reikalavimais institucijoms, kurios gauna finansavimą per studentų paramos programas.

    Kodėl tai svarbu ne tik Vašingtonui

    Pavaduotojų vaidmens sustiprėjimas dažnai reiškia, kad sprendimai priimami technokratiškiau, bet kartu mažiau viešai. Verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms tai signalas, kad reali įtaka persikelia į kabinetus, kuriuose formuojamos taisyklės, gairės ir įgyvendinimo praktika.

    Kuo daugiau institucijų vadovybė dirba laikinai arba laukia patvirtinimų, tuo didesnė rizika, kad politinės kryptys svyruos, o prioritetai keisis greičiau nei įprasta. Tai ypač aktualu srityse, kur JAV sprendimai turi tarptautinį poveikį, nuo prekybos ir energetikos iki klimato ir saugumo politikos.

    „Prezidentas Trumpas turi talentingiausią JAV istorijoje kabinetą, kuris dirba visą parą įgyvendindamas prezidento darbotvarkę amerikiečių labui“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Taylor Rogers.

    Kol vyksta politinės rokiruotės, institucijų kasdienybę toliau užtikrina žmonės, kurių pavardės rečiau skamba antraštėse, bet kurių parašai ir sprendimai lemia, kaip realiai veikia valstybės aparatas. Būtent dėl to „B komandos“ pavaduotojai tampa vienu svarbiausių šių metų Vašingtono galios žaidimo elementų.

  • Pentagonas pirmąkart įvardijo karo su Iranu kainą: didžiausia dalis atiteko amunicijai

    Pentagonas pirmą kartą oficialiai paskelbė, kiek Jungtinėms Valstijoms iki šiol kainavo karinė operacija prieš Iraną. JAV Gynybos departamento finansų pareigūnas Julesas Hurstas Atstovų Rūmų klausyme nurodė, kad nuo vasario 28 dienos išlaidos siekia apie 23 milijardus eurų.

    Anot jo, didžiausia šių išlaidų dalis susijusi su sunaudota amunicija, o likusi dalis tenka apgadintos technikos remontui ir pakeitimui. Šie skaičiai pateikti svarstant gynybos finansavimą ir didėjant spaudimui paaiškinti, kiek realiai kainuoja intensyvus šiuolaikinis konfliktas.

    Ką apima įvardytos išlaidos?

    Juleso Hursto pateikti skaičiai yra pirmasis oficialus Pentagonui priskiriamas įvertis, apimantis tiesiogines operacijos sąnaudas. Tokiose sumose paprastai dominuoja brangios aukšto tikslumo raketos, oro gynybos perėmėjai, aviacijos skrydžių valandos, logistika ir techninis aptarnavimas.

    Kartu buvo pranešta, kad Pentagonas artimiausiu metu ketina kreiptis į Kongresą dėl papildomo finansavimo, skirto būtent karo veiksmams. JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas anksčiau viešai leido suprasti, kad papildomas paketas galėtų siekti iki maždaug 184 milijardų eurų, tačiau galutinis poreikis priklausytų nuo operacijų masto ir atsargų atkūrimo tempo.

    Amunicijos atsargos ir gamybos pajėgumai

    Pentagonas pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad sparčiai eikvojamos pažangios amunicijos atsargos reikalauja ne tik papildomų pirkimų, bet ir gamybos pramonės plėtros. Kalbama apie įvairias oro ir priešraketinės gynybos sistemas bei didelio nuotolio smūgių priemones, kurių gamyba yra sudėtinga ir užtrunka.

    JAV gynybos planavime tai svarbu dėl paprastos priežasties: intensyviuose konfliktuose brangiausi resursai sunaudojami greičiau, nei juos įmanoma pagaminti trumpuoju laikotarpiu. Dėl to papildomas finansavimas neretai reiškia ne vien naujas operacijas, bet ir sandėlių atstatymą bei tiekimo grandinių stabilizavimą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Pagal pateiktą informaciją, karas prasidėjo vasario 28 dieną po Izraelio ir JAV smūgių Iranui, o Iranas atsakė atakomis prieš Izraelį ir taikinius Persijos įlankos regione, įskaitant teritorijas, kuriose yra JAV karinių objektų. Konfliktas taip pat paveikė regiono logistiką ir energetikos infrastruktūros rizikos vertinimą.

    Nuo balandžio 8 dienos galioja paliaubos, kurias praėjusią savaitę pratęsė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nenurodydamas tikslios jų pabaigos datos. Tai reiškia, kad finansinė karo kaina dar gali keistis, o Pentagonui ir Kongresui teks spręsti, kiek lėšų reikės tiek operacijų pasekmėms, tiek atsargoms ir pasirengimui atkurti.

    „Šiuo metu operacijai skiriame apie 23 milijardus eurų. Daugiausia tai amunicija, bet dalis yra pažeistos įrangos remontas ir pakeitimas“, – sakė Julesas Hurstas.