CP v2

Tag: Konkurencijos teisė

  • Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijoje Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK kartu su policija atliko patikrinimus „Lidl“ biuruose ir kelių su šiuo tinklu dirbančių transporto įmonių patalpose. Tarnyba kol kas pabrėžia, kad tai yra aiškinamasis etapas, todėl oficialūs kaltinimai niekam nepateikti, tačiau veiksmų mastas rodo, kad įtarimai vertinami rimtai.

    UOKiK pranešė, kad patikrinimai atlikti gavus teismo leidimą, siekiant operatyviai užfiksuoti galimus įrodymus. Tokia procedūra paprastai taikoma tais atvejais, kai institucija vertina, jog išankstinis informavimas galėtų apsunkinti dokumentų ar duomenų surinkimą.

    Kas įtariama tyrime?

    Tyrimo centre yra galimas susitarimas darbo rinkoje, susijęs su sunkvežimių vairuotojų samdymu logistikos grandinėje, aptarnaujančioje „Lidl“ paskirstymo centrus. Pasak UOKiK, vertinama versija, kad vežėjai galėjo tartis tarpusavyje nekonkuruoti dėl darbuotojų, pavyzdžiui, nesamdyti vairuotojų, anksčiau dirbusių kitoje susitarime dalyvaujančioje įmonėje.

    Atskirai analizuojamas ir galimas „Lidl“ vaidmuo. Tarnyba tiria, ar galėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris realiai apsunkintų vairuotojams galimybę pakeisti darbdavį toje pačioje logistikos ekosistemoje, pavyzdžiui, ribojant patekimą į paskirstymo centrus asmenims, anksčiau dirbusiems pas kitą vežėją.

    UOKiK taip pat mini dar vieną galimą elementą, susijusį su santykiais grandinėje: draudimą transporto įmonėms perimti savo subrangovus, tai yra mažesnius vežėjus, kurie faktiškai vykdo pervežimus. Tokie ribojimai, jei būtų patvirtinti, galėtų mažinti konkurenciją ne tik dėl darbuotojų, bet ir dėl verslo partnerių.

    Kodėl darbo rinkos susitarimai svarbūs?

    Darbo rinkos susitarimai, vadinami nekonkuravimo dėl darbuotojų arba neviliojimo susitarimais, konkurencijos teisėje vertinami kaip itin jautri sritis. Tokie susitarimai gali sumažinti darbuotojų derybinę galią, sulėtinti atlyginimų augimą ir riboti mobilumą, o įmonėms sudaryti sąlygas išvengti spaudimo gerinti darbo sąlygas.

    „Susitarimai, ribojantys darbuotojų galimybes keisti darbą, yra ne tik neetiški, bet ir neteisėti, nes mažina konkurenciją ir silpnina spaudimą didinti atlyginimus bei gerinti sąlygas“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Logistikos sektoriuje tai ypač aktualu dėl struktūrinio vairuotojų trūkumo ir didelės konkurencijos tarp vežėjų. Jei darbuotojui tampa sunkiau pereiti pas kitą darbdavį, rinkos mechanizmai, kurie įprastai kelia atlygius ir skatina investuoti į darbo organizavimą, veikia silpniau.

    Kokios galimos pasekmės?

    Jeigu po surinktų duomenų analizės UOKiK nuspręstų pradėti formalų antimonopolinį procesą ir įrodytų konkurenciją ribojantį susitarimą, baudos galėtų būti reikšmingos. Pagal konkurencijos teisės praktiką įmonėms gali grėsti sankcijos iki 10 proc. metinės apyvartos, o už sprendimus atsakingiems vadovams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė.

    Originaliame pranešime minima vadovų bauda iki 2 mln. zlotų, tai yra apie 460 000 eurų. Tokia rizika, ypač didelėms rinkos dalyvėms, paprastai reiškia ir papildomą reputacinį spaudimą, nes tyrimai dėl darbo rinkos ribojimų viešojoje erdvėje vertinami ypač jautriai.

    UOKiK pabrėžia, kad šiuo metu vyksta aiškinamasis etapas ir institucija dar tik tikrina, ar surinkti duomenys patvirtina įtarimus. Praktikoje tokio tipo patikrinimai gali būti tik pradžia ilgesnio proceso, kuriame vertinama susirašinėjimo, sutarčių, vidinių taisyklių ir faktinių sprendimų visuma.

    Ši byla taip pat dera su pastaraisiais metais stiprėjančia Lenkijos institucijų kontrole didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir jų tiekimo grandinių atžvilgiu. Dėl to tiek mažmeninės prekybos, tiek logistikos įmonėms vis dažniau tenka peržiūrėti personalo politiką ir bendradarbiavimo taisykles, kad jos neperžengtų konkurencijos teisės ribų.

  • „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    Kontrolė už 325 mln. eurų

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė ketinanti padidinti savo turimą „ITA Airways“ akcijų paketą iki 90 proc. Už papildomą dalį numatyta sumokėti 325 mln. eurų, o sprendimą jau patvirtino bendrovės valdyba.

    Sandoris dar turės pereiti reguliuotojų patikrą Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose. „Lufthansa“ nurodo, kad tik gavus leidimus bus galima galutinai įtvirtinti daugumos kontrolę ir užbaigti integracijos procesą.

    Italijos valstybė pasitraukia, bet lieka akcininke

    „Lufthansa“ į „ITA Airways“ atėjo 2025 metų pradžioje, įsigijusi 41 proc. akcijų ir kartu rezervavusi teisę dalį didinti palaipsniui. Dabartinis sprendimas reiškia, kad ši teisė bus aktyvuota, o Italijos vyriausybės įtaka sumažės iki mažumos.

    Pagal viešai įvardytą struktūrą, pardavėja yra Italijos valstybė, kuri iki šiol valdė 59 proc. oro linijų. Po sandorio ji išlaikys 10 proc. akcijų paketą, todėl formaliai liks bendrovės akcininke, tačiau strateginė kontrolė atiteks „Lufthansa“.

    Integracija ir konkurencijos klausimai

    „Lufthansa“ teigimu, „ITA Airways“ bus visiškai integruota į grupę tiek organizaciniu, tiek finansiniu požiūriu. Pasak bendrovės, daug klientams matomų sistemų jau sujungtos, tačiau kai kuriems maršrutams, ypač per Šiaurės Atlantą, dar reikia atskirų reguliacinių sprendimų.

    „Visos klientams skirtos sąsajos jau integruotos, išskyrus skrydžius per Šiaurės Atlantą, kur dar laukiame reguliuotojų sprendimo“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Jei leidimai bus gauti, sandorio užbaigimas prognozuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio. Tai reiškia, kad dar bent kelis sezonus bendrovės veiks pereinamuoju režimu, o maršrutų bei komercinių taisyklių suvienodinimas vyks etapais.

    Ką tai reiškia Europos rinkai ir keleiviams

    Analitikų vertinimu, šis žingsnis spartina Europos aviacijos konsolidaciją, kai didžiosios grupės stiprina pozicijas svarbiausiuose regionuose. Italija yra didelė turizmo ir verslo rinka, o Roma gali tapti vienu iš pagrindinių ilgojo nuotolio skrydžių plėtros taškų.

    „ITA Airways“ vadovas Joergas Eberhartas pabrėžė, kad sprendimas turi reikšmingą pramoninę ir strateginę vertę. Jo teigimu, pilna integracija į „Lufthansa“ grupę turėtų sustiprinti konkurencingumą tarptautiniuose maršrutuose, kur svarbus mastas, tinklų suderinamumas ir partnerystės.

    Rinkoje į tokias naujienas paprastai reaguojama per lūkesčius dėl sąnaudų mažinimo ir pajamų augimo, ypač kai sujungiami tvarkaraščiai, lojalumo programos ir skrydžių tinklai. „Lufthansa“ akcijos po pranešimo kilo apie 2 proc., rodydamos investuotojų tikėjimą sandorio nauda.

  • Lenkijos UOKiK tikrina „Enter Air“ planus: avialinijos siekia perimti 85 proc. kelionių organizatoriaus „Nekera“

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK informavo gavusi pranešimą apie planuojamą koncentraciją: avialinijų bendrovė „Enter Air“ siekia perimti kelionių organizatoriaus „Nekera“ kontrolę.

    Pagal UOKiK pateiktą informaciją, sandoris numatytas įsigyjant 85 proc. „Nekera“ įstatinio kapitalo dalių. Tai reiškia, kad „Enter Air“ planuotų įgyti lemiamą įtaką turizmo versle, kuris parduoda kelionių paketus su skrydžiais ir apgyvendinimu.

    „Planuojama koncentracija susijusi su tuo, kad „Enter Air“ perims išimtinę „Nekera“ kontrolę įsigydama 85 proc. šios bendrovės dalių“, – nurodė UOKiK.

    „Nekera“ pristatoma kaip nepriklausomas Lenkijos kelionių organizatorius, kurio veikla orientuota į turistinių kelionių organizavimą ir pardavimą. Didžiausią dalį sudaro atostogų paketai, kuriuose klientui siūlomas ir skrydis, ir viešbutis.

    „Enter Air“ yra viena didžiausių privačių avialinijų Lenkijoje, vykdanti skrydžius kelionių organizatoriams ir kitiems užsakovams daugiau kaip 30 šalių. Grupė turi nuolatines ir sezonines bazes, o jos parką sudaro „Boeing 737-800“ ir „Boeing 737 Max 8“ orlaiviai.

    Toks sandoris gali būti reikšmingas visam kelionių rinkos modeliui, nes avialinijoms įsigyjant turizmo organizatorių atsiranda vertikalios integracijos efektas. Tai paprastai leidžia geriau planuoti lėktuvų užimtumą, fiksuoti vietų paklausą iš anksto ir stabilizuoti maršrutų sezoninius svyravimus.

    Kartu tokie susijungimai dažniausiai patenka į konkurencijos priežiūros institucijų akiratį dėl galimos įtakos kainodarai ir pasirinkimui vartotojams. Vertinant koncentraciją paprastai analizuojama, ar sandoris nesumažins konkurencijos kelionių paketų pardavimo kanaluose ir skrydžių paslaugų pirkime.

    Anksčiau „Enter Air“ viešai skelbė apie tvirtus finansinius rezultatus ir augančią kontraktaciją su didžiausiais klientais. Bendrovė taip pat akcentavo, kad pardavimų bazė ateinantiems metams didėjo dviženkliu tempu, o tai rodo siekį užsitikrinti didesnį ir stabilesnį užsakymų portfelį.

    Tolimesnė sandorio eiga priklausys nuo UOKiK vertinimo ir procedūrų, kurios gali apimti papildomų duomenų rinkimą bei rinkos dalyvių apklausas. Tik po šių etapų bus sprendžiama, ar koncentracijai pritarti, ar taikyti įpareigojimus, o kraštutiniu atveju sandorio neleisti.

  • Suvirpins Europą: „Kone“ už 29,4 mlrd. eurų perka „TK Elevator“ ir keičia rinkos taisykles

    Suvirpins Europą: „Kone“ už 29,4 mlrd. eurų perka „TK Elevator“ ir keičia rinkos taisykles

    Suomijos liftų ir eskalatorių gamintoja „Kone“ sutarė įsigyti Vokietijos konkurentę „TK Elevator“ už maždaug 29,4 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių Europos perėmimo sandorių pastaraisiais metais, galintis iš esmės perbraižyti pasaulinę pramonės lyderių rikiuotę.

    Sandoris numatytas kaip grynųjų pinigų ir akcijų derinys. Užbaigus susitarimą, būtų suformuota didžiausia pasaulyje liftų gamintoja, aplenkianti tokius rinkos dalyvius kaip JAV „Otis“ ir Šveicarijos „Schindler“.

    „Kone“ teigia, kad sujungus veiklas būtų siekiama apie 700 mln. eurų metinių sinergijų pagal metinį tempą. Paprastai tokios sinergijos apima bendrą pirkimų politiką, tiekimo grandinių optimizavimą, dubliuojamų funkcijų mažinimą ir efektyvesnį aptarnavimo tinklą.

    „Daugiau nei šimtmetį tiek „Kone“, tiek „TK Elevator“ sėkmingai plėtojo savo verslus kartu su urbanizuojamu pasauliu. Susivieniję klojame pagrindą dar inovatyvesnei bendrovei, gerai pasirengusiai ilgalaikei sėkmei“, – sakė „Kone“ vadovas Philippe Delorme.

    „TK Elevator“ vadovas Uday Yadav pabrėžė, kad abi įmones vienija panašus požiūris į klientus ir miestus, kuriuose jos veikia. Jo teigimu, sujungta organizacija sieks sukurti didesnę vertę tiek klientams, tiek darbuotojams.

    „Kartu atnešime tai, kas geriausia abiejose įmonėse, mūsų klientams, žmonėms ir miestams, kuriems tarnaujame. Geriausia mūsų istorijos dalis dar priešakyje“, – sakė Uday Yadav.

    Rinka į naujieną sureagavo iškart: „Thyssenkrupp“ akcijos šoktelėjo, nes investuotojai vertino sandorį kaip reikšmingą įvykį buvusios grupės liftų verslo istorijoje. „TK Elevator“ tapo atskira įmone po atskyrimo nuo „Thyssenkrupp“ 2020 metais, o tuomet ją įsigijo privataus kapitalo fondai „Advent“ ir „Cinven“.

    Vis dėlto planuojamas susijungimas greičiausiai sulauks griežtesnio konkurencijos priežiūros institucijų vertinimo. „Schindler“ viešai yra deklaravusi, kad prireikus būtų pasirengusi ginčyti tokį sandorį antimonopoliniuose procesuose, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo reguliuotojų išvadų ir galimų įpareigojimų.

    Liftų ir eskalatorių rinka itin jautri aptarnavimo tinklo mastui ir ilgalaikėms priežiūros sutartims, kurios daugeliui gamintojų sudaro reikšmingą ir stabilesnę pajamų dalį nei naujų įrenginių pardavimai. Dėl to bet koks dviejų stambių žaidėjų susijungimas kelia klausimų, ar kai kuriose šalyse nesusiformuos pernelyg didelė rinkos galia, ypač viešųjų pirkimų ir daugiabučių modernizacijos segmentuose.