Tag: Kopenhaga

  • Danijos „Commit Biologics“ pritraukė 54 mln. eurų vėžio ir autoimuninių ligų terapijoms

    Danijoje įsikūręs biotechnologijų startuolis „Commit Biologics“ pritraukė 54 mln. eurų pradinės stadijos (Seed) investiciją, kuri bus skirta naujiems vėžio ir autoimuninių ligų gydymo sprendimams kurti.

    Kaip rašo „EU-Startups“, finansavimas turėtų padėti bendrovei priartinti savo pirmąjį vaistų kandidatą prie klinikinių tyrimų etapo.

    Investicijų raundo galutinį etapą vedė „Ackermans & van Haaren“, taip pat prisidėjo nauji investuotojai „AbbVie Ventures“ ir „M Ventures“, o tarp esamų investuotojų minimi „Bioqube Ventures“, „Korys“ ir „Novo Holdings“.

    Bendrovės vadovas dr. Thomas L. F. Montgomery Andresen teigia, kad įmonė siekia kryptingai panaudoti komplemento sistemą – vieną galingiausių imuninės sistemos dalių – kovai su pakitusiomis ar ligotomis ląstelėmis.

    Kas yra „Commit Biologics“ platforma

    „Commit Biologics“ buvo įkurta Kopenhagoje 2021 metais. Įmonė kuria naują imunoterapijos vaistų kategoriją, paremtą komplemento sistemos aktyvinimu.

    Startuolio sukurta Bispecifinio komplemento aktyvatoriaus (BiCE) platforma skirta suprojektuoti antikūnus, kurie nukreiptų komplemento aktyvumą tiksliai ten, kur jo reikia – į piktybines ar patologines ląsteles.

    Skelbiama, kad BiCE antikūnai pritraukia C1q baltymą prie taikinio ląstelių ir taip suaktyvina komplementą lokaliai, sukeldami greitą ląstelių žūtį mechanizmu, kuris nepriklauso nuo T ląstelių.

    Bendrovė nurodo, kad jos darbai remiasi maždaug trijų dešimtmečių komplemento tyrimais Orhuso universitete, kurie tapo pagrindu platformai ir pirmajam vaistų kandidatui.

    Pirmasis kandidatas COM002 ir tolesni planai

    Įmonė skelbia, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų bus skirta COM002 programai – tai pirmasis jos kuriamas kandidatas, apibūdinamas kaip „pirmas savo klasėje“ imuninės sistemos „įtraukėjas“.

    COM002 pristatomas kaip dvigubą taikinį turinti BiCE molekulė, skirta tikslingai imuninėms ląstelėms mažinti, o potencialios taikymo sritys – vėžys ir autoimuninės ligos.

    Finansavimas taip pat turėtų padėti užbaigti IND (paraiškai dėl leidimo pradėti klinikinius tyrimus) reikalingus darbus ir pateikti IND paraišką COM002, taip pat pastūmėti į priekį antrąją programą bei plėsti bendrovės BiCE projektų portfelį.

    Investicijų banga Europos imunoterapijoje

    „Commit Biologics“ investicija minima platesniame 2026 metų Europos terapijų finansavimo kontekste – tuo metu fiksuota daugiau reikšmingų imunoterapijos ir onkologijos projektų raundų.

    Publikacijoje kaip pavyzdžiai nurodomi Šveicarijos „Nouscom“ (120 mln. eurų), Prancūzijos „ErVimmune“ (17 mln. eurų) ir „Brenus Pharma“ (11 mln. eurų), Nyderlandų „Laigo Bio“ (papildomi 5,5 mln. eurų) bei kitos Danijos bendrovės, įskaitant „Breye Therapeutics“ ir „PanTarg“.

    Pasak investuotojų, komplemento sistema laikoma viena stipriausių, tačiau vis dar palyginti retai vaistų kūrime išnaudojamų imuniteto grandžių, o „Commit Biologics“ siekia ją paversti „programuojama“ standartiniuose antikūnuose.

  • Danija žada Ukrainai 643 mln. eurų karinę paramą, Zelenskis Kopenhagoje susitinka su Šiaurės lyderiais

    Danija žada Ukrainai 643 mln. eurų karinę paramą, Zelenskis Kopenhagoje susitinka su Šiaurės lyderiais

    Danija paskelbė apie naują 4,8 mlrd. kronų (643 mln. eurų) vertės karinę paramą Ukrainai – tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kopenhagoje dalyvavo saugumo derybose su Šiaurės šalių lyderiais.

    Apie susitikimus praneša „Euronews“: kartu su kariniu paketu Danija taip pat skirs 150 mln. kronų (20 mln. eurų) paramą Ukrainos energetikos sektoriui.

    Vizitas Kopenhagoje sutapo su tą pačią dieną Abu Dabyje prasidėjusiomis tiesioginėmis Ukrainos ir Rusijos derybomis, kurias tarpininkaujant organizuoja Jungtinės Valstijos.

    Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškime pabrėžė, kad Ukrainos kova dėl laisvos Ukrainos ir laisvos Europos tęsiasi, todėl, pasak jos, partneriai privalo išlikti tvirti.

    Susitikimas su Šiaurės šalių lyderiais

    Į Kopenhagą taip pat turėjo atvykti Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ir Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Šiaurės šalys laikomos vienomis tvirčiausių Ukrainos rėmėjų. Straipsnyje primenama, kad spalio pabaigoje Zelenskis vyko į Oslą susitikti su JAV pasiuntiniais.

    Įtampa dėl skambučio Putinui

    Po minėto susitikimo J. G. Støre ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas telefonu apie 90 minučių kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Suomijos vadovas pokalbį apibūdino kaip atvirą ir turiningą.

    Danijos premjerė šį skambutį kritikavo, teigdama, kad jis nebuvo suderintas su kitomis Šiaurės šalimis.

    Kopenhagoje sugriežtintas saugumas

    Vizito metu prie Danijos ministro pirmininko biuro buvo matoma gausi policijos pareigūnų pajėgų koncentracija.

    Kopenhagos policija pranešė, kad artimiausiomis dienomis saugumas bus stiprinamas, o virš sostinės iki lapkričio 12 dienos bus draudžiami dronai.

  • Kopenhagos „Biograil“ pritraukė 20 mln. eurų kapsulei, kuri galėtų pakeisti injekcijas

    Kopenhagos „Biograil“ pritraukė 20 mln. eurų kapsulei, kuri galėtų pakeisti injekcijas

    Kopenhagoje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Biograil“ užsitikrino 20 mln. eurų investiciją į geriamą vaistų pristatymo įrenginį, kuriuo siekiama dalį injekcijų pakeisti kapsulėmis.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“ – jį parėmė „Verve Ventures“ ir „Megatrend Invest“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) per savo „Opportunity“ augimo fondą.

    Įmonė, įkurta 2019 metais, teigia kurianti nuosavą BIONDD technologiją, skirtą vaistams, kuriuos įprastai tenka leisti injekcijomis, pristatyti per burną – kapsulės forma.

    Tokie sprendimai aktualūs todėl, kad injekcijos daliai pacientų kelia papildomų nepatogumų, o geriamas formatas galėtų supaprastinti vartojimą, jei pasiteisins klinikiniuose etapuose.

    Kaip veikia BIONDD kapsulė

    Pasak „Biograil“, įrenginys telpa į standartinio dydžio „double-zero“ arba „single-zero“ kapsulę, kurią turėtų būti lengva nuryti.

    Kapsulei ištirpus skrandyje, joje esantis įrenginys išsilaisvina: aprašoma, kad jis turi spyruoklinį „sugriebimo“ mechanizmą, leidžiantį saugiai prisitvirtinti prie skrandžio sienelės.

    Tuomet vaistas išleidžiamas į audinį taip, kad galėtų pasiskirstyti organizme sistemiškai. Bendrovė pabrėžia, kad po vaisto pristatymo bio-kompostuojamas įrenginys turėtų saugiai pasišalinti per virškinamąjį traktą.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Biograil“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas planuojamiems 1 fazės klinikiniams tyrimams pasirengti ir juos įgyvendinti.

    Tarp nurodomų darbų – neklinikiniai GLP tyrimai bei gamybos GMP proceso sukūrimas prieš didesnį finansavimo etapą, kurį įmonė sieja su 2027 metais.

    Įmonės vadovas Karstenas Lindhardtas sakė, kad papildomas kapitalas ir partnerystės padės toliau stumti BIONDD technologiją link 1 fazės klinikinių studijų.

    Kas dalyvauja investuotojų rate

    Finansavimo etape dalyvavo ir HTGF, kuris, kaip nurodoma, vadovavo pradiniam įmonės investuotojų sindikatui dar 2019 metais.

    „Biograil“ investuotojų sąraše taip pat minimi „Eli Lilly and Co.“, „Sanner Ventures“, „Evonik Venture Capital“, „Anobis GmbH“, „Roquette Ventures“ ir kiti.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos komandoje – patyrę biotechnologijų verslo kūrėjai ir tyrimų bei plėtros vadovai, dirbę su sprendimais, kurių pagrindu sukurta injekciniu būdu formuojama geriamoji tabletė, patvirtinta JAV FDA.

  • Kopenhagos „Plinto“ pritraukė 2,9 mln. eurų: DI agentai žada realiu laiku gaudyti finansų klaidas

    Kopenhagos „Plinto“ pritraukė 2,9 mln. eurų: DI agentai žada realiu laiku gaudyti finansų klaidas

    Naujas finansų kontrolės žaidėjas

    Kopenhagoje įsikūręs startuolis „Plinto“ pranešė pritraukęs 2,9 mln. eurų ikisėklinės (pre-seed) investicijos. Bendrovė kuria realaus laiko finansų kontrolės sprendimą, paremtą DI agentais, kurie padeda pastebėti ir ištaisyti apskaitos bei atsiskaitymų neatitikimus.

    Investicijų etapui vadovavo fondai People Ventures ir Emblem, taip pat prisidėjo verslo angelai. „Plinto“ teigimu, lėšos bus skirtos produkto plėtrai, didesnių įmonių pritraukimui ir pirmajai plėtrai už Danijos ribų.

    Kodėl klaidos dažnai praeina nepastebėtos

    Didelėse organizacijose per mėnesį įvyksta tiek finansinių operacijų, kad finansų komandos fiziškai nepajėgia visko patikrinti rankiniu būdu. Praktikoje dažnai apsiribojama atrankiniais patikrinimais arba mėnesio pabaigos suderinimais, todėl klaidos gali būti pastebimos jau po apmokėjimo.

    Tokiose situacijose pasitaiko neteisingos kainos, dubliuotos sąskaitos, nesutapę pristatymai ar paslaugų apimtys, taip pat neatitikimai tarp sutarčių sąlygų ir realių mokėjimų. „Plinto“ tikslas yra šiuos nukrypimus aptikti kuo anksčiau, kol jie dar netapo tiesioginiais nuostoliais.

    „Įmonės turi sistemas, kurios užregistruoja kiekvieną operaciją, tačiau tikrinti, ar jos atitinka sutartis ir taisykles, dažniausiai vis dar tenka rankiniu būdu. Mes kuriame DI agentus, kurie randa nukrypimus, juos ištiria ir imasi veiksmų, kad klaidos būtų ištaisytos“, – sakė „Plinto“ bendraįkūrėjas ir produktų vadovas Jakob Nielsen.

    Kaip veikia DI agentai

    „Plinto“ sprendimas kuriamas kaip papildomas sluoksnis virš įmonės jau naudojamų sistemų: ERP, dokumentų valdymo, bankinių duomenų bei bendradarbiavimo įrankių. Bendrovė mini integracijas su „Microsoft Business Central“, „Xero“ ir „Visma“, taip pat jungtis su Skandinavijos bankais ir tūkstančiais kitų bankų.

    Esminė idėja ta, kad identifikavęs įtartiną operaciją agentas neapsiriboja vien pranešimu finansų komandai. Jis gali surinkti susijusius dokumentus, palyginti su taisyklėmis, paruošti korekciją tvirtinimui ar inicijuoti komunikaciją su tiekėju dėl neteisingos sąskaitos ir kreditinės sąskaitos išrašymo.

    „Daugelis mūsų klientų dirba su mažomis maržomis, todėl net ir nedidelės klaidos greitai susideda į reikšmingas sumas. Problema ta, kad jos dažnai aptinkamos tik po to, kai pinigai jau būna sumokėti. Norime padėti įmonėms klaidas pagauti ir ištaisyti dar prieš joms atsispindint rezultate“, – sakė „Plinto“ bendraįkūrėja ir vadovė Nermina Suljevic.

    Klientų pavyzdžiai ir duomenų sauga

    Bendrovė nurodo, kad vienas klientas vienoje verslo dalyje aptikdavo apie 430 nukrypimų per mėnesį. Kitu atveju DI agentai, pasak „Plinto“, aptiko dubliuotą sąskaitą faktūrą, pateiktą kitu tiekėjo pavadinimu, tą pačią minutę, kai ji pasiekė sistemą.

    „Plinto“ pabrėžia, kad duomenys apdorojami ir saugomi Europos Sąjungoje, o klientų duomenys nenaudojami DI modeliams mokyti. Tai tampa vis svarbesniu kriterijumi įmonėms, kurios, diegdamos DI sprendimus finansų srityje, siekia aiškios atskaitomybės, atitikties ir rizikų kontrolės.

    Startuolį 2025 metų pradžioje įkūrė Nermina Suljevic, Jakob Nielsen ir Sebastian Rehnby, anksčiau dirbę darbuotojų įsitraukimo platformoje „Peakon“, kuri 2021 metais buvo įsigyta „Workday“. Prie komandos prisidėjo ir technologijų vadovas Andreas Garnæs, taip pat turintis „Peakon“ patirties.

  • „PSV Tech“ užbaigė 56 mln. eurų fondą: 19 investicijų jau atlikta, taikosi į Šiaurės šalių startuolius

    Fondas uždarytas su 56 mln. eurų

    Kopenhagoje įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „PSV Tech“ pranešė užbaigusi antrojo fondo „PSV Tech Fund II“ pritraukimą. Galutinis fondo dydis siekia 56 mln. eurų, o lėšos bus skirtos ankstyvos stadijos technologijų startuoliams Šiaurės šalyse.

    Kaip teigia valdytojas, tikslas išlieka aiškus: tapti vienu pirmųjų investuotojų, kai komandai dar tik formuojamas produktas ir ieškoma produkto bei rinkos atitikties. Tai strategija, kuri ypač svarbi ekosistemoms, kuriose ankstyvas kapitalas dažnai lemia, ar idėja taps įmone.

    Prie naujo fondo kaip investuotojai prisijungė Chr. Augustinus Fabrikker ir Nordea-fonden, taip pat dalyvauja ir dalis ankstesnių rėmėjų. Tarp minimų partnerių yra ATP, EIFO, IDA bei patyrę technologijų verslininkai, įskaitant „Templafy“ įkūrėjus ir kitus Šiaurės šalių ekosistemoje gerai žinomus vardus.

    Fondo valdytojai pabrėžia, kad tokia investuotojų sudėtis rodo institucinių ir privačių lėšų bendradarbiavimą, kai siekiama ilgalaikio regiono inovacijų augimo. Tai taip pat atspindi tendenciją, jog ankstyvos stadijos fondai dažnai remiasi mišriu kapitalu: pensijų, valstybinių ar pusiau valstybinių institucijų bei sėkmingų verslo angelų.

    „Technologijos keičiasi, įmonės keičiasi ir rinka keičiasi. Tačiau vis dar reikia investuotojų, kurie kartu su įkūrėjais prisiimtų pirmąją riziką“, – sakė „PSV Tech“ bendraįkūrėja ir valdanti partnerė Helle Uth.

    Investicijos jau vyksta: 19 sandorių

    „PSV Tech“ nurodo, kad nuo pirmojo „Fund II“ uždarymo etapo fondas jau atliko 19 investicijų. Vien 2026 metais, kaip teigiama, buvo padaryta 11 dar nepaskelbtų investicijų, apimančių Danijos, Švedijos ir Norvegijos įmones.

    Toks tempas rodo, kad valdytojas siekia greitai suformuoti portfelį ir užimti pozicijas ankstyviausiuose startuolių etapuose. Praktikoje tai dažnai reiškia mažesnius pradinius čekius, didesnį sandorių skaičių ir vėlesnį dalyvavimą kituose finansavimo etapuose, jei įmonės pasiekia trauką.

    „Europa pagrįstai daug dėmesio skiria vėlesnių etapų kapitalo trūkumui. Jo reikia. Tačiau neturėtume pamiršti ir ankstyvosios grandies: nebus į ką investuoti vėliau, jei neparemsime pakankamai įmonių pradžioje“, – sakė Helle Uth.

    Šiaurės šalių fondų kontekstas ir pirmojo fondo rezultatai

    „Fund II“ uždarymas vyksta tuo metu, kai Šiaurės šalyse toliau matomas aktyvus ankstyvos stadijos fondų formavimas. Pastaraisiais metais regione daugėja fondų, orientuotų į klimatui draugiškas technologijas, giliąsias technologijas ir kitus kapitalui imlius sektorius, o tai kelia kartelę tiek atrankai, tiek fondų valdytojų kompetencijai.

    „PSV Tech“ anksčiau buvo paskelbusi siekį surinkti didesnę sumą, tačiau galutinis 56 mln. eurų rezultatas vis tiek leidžia išlaikyti strategiją ir tęsti veiklą visame Šiaurės šalių regione. Bendrovė pabrėžia, kad pirmasis fondas atliko 47 investicijas ir tapo pagrindu naujam etapui.

    Fondo valdytojas taip pat primena, kad „PSV“ šaknys siejamos su Danijos technikos universiteto aplinka, kur prieš kelis dešimtmečius formavosi ankstyvojo investavimo idėja. Per laiką ši veikla, kaip teigiama, išaugo iki kelių šimtų ankstyvos stadijos investicijų, o „PSV Tech“ kaip kryptis buvo išskirta 2020 metais.

    Tarp ankstesnio portfelio pavyzdžių minimos įmonės, kurios po ankstyvo „PSV Tech“ įsitraukimo vėliau pritraukė didesnius A serijos raundus. Tokie atvejai fondams svarbūs ne tik dėl grąžos perspektyvos, bet ir dėl galimybės pritraukti naujus investuotojus, kai rodoma ankstyvos atrankos kokybė.

  • „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    Kopenhagoje įsikūrusi daiktų interneto (IoT) ryšio ir infrastruktūros bendrovė „Onomondo“ pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų investicijų paketą. Investicijai vadovavo „Aspirity Partners“, pasirašiusi galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį akcijų paketą, o Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO didins savo dalyvavimą.

    Sandoris žymi ambicingą etapą bendrovei, kuri kuria visą ryšio valdymo grandinę apimantį technologijų sprendimą. Tokia kryptis leidžia įmonėms paprasčiau valdyti įrenginių ryšį skirtingose šalyse ir tinkluose, kai tradiciniai modeliai dažnai palieka daug operacinės naštos pačiam klientui.

    Kas yra „Onomondo“ platforma

    „Onomondo“ vysto nuosavą, nuo įrenginio iki debesijos integruotą technologijų rinkinį, kuris skirtas sumažinti „trintį“ tarp skirtingų mobiliojo ryšio operatorių tinklų. Bendrovė skelbia turinti natyvią prieigą prie beveik 700 tinklų visame pasaulyje, o tai aktualu tarptautinėms įmonėms, valdančioms įrenginius skirtinguose regionuose.

    Praktikoje tokia infrastruktūra leidžia vienoje platformoje stebėti ryšio kokybę, valdyti SIM profilius ir užtikrinti, kad įrenginiai sklandžiai pereitų tarp tinklų. Tai svarbu sektoriams, kuriuose IoT įranga turi veikti patikimai ir nuolat, pavyzdžiui, logistikoje, pramonėje ar jūriniame transporte.

    DI ir edge poreikis keičia ryšį

    Bendrovė savo strategiją sieja su tendencija, kai vis daugiau sprendimų priimama ne vien debesijoje, o pačiuose įrenginiuose ar arčiau jų esančioje infrastruktūroje. Tokiu atveju ryšys tampa ne tik duomenų perdavimo kanalu, bet ir kritine sąlyga, kad realaus pasaulio duomenys laiku pasiektų tinkamą vietą apdorojimui.

    „DI pakeitė galimybes apdoroti duomenis, o kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir pristatyti juos ten, kur reikia. Tai infrastruktūros problema, kurią sprendžiame jau aštuonerius metus“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Henrikas Aagaardas.

    Šiame kontekste vis didesnę vertę įgauna tinklo stebimumas, kontrolė ir automatinis valdymas, ypač kai kalbama apie didelius, geografiškai išskaidytus įrenginių parkus. Tokius poreikius kursto ir augantis IoT diegimų mastas, kai vienoje organizacijoje gali veikti dešimtys ar šimtai tūkstančių įrenginių.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „Onomondo“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą ir produkto vystymą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas užimti didesnę dalį sparčiai augančio IoT ryšio sluoksnio, kuriame klientai vis dažniau ieško ne pavienių SIM kortelių, o centralizuotai valdomos infrastruktūros.

    „Mes pasirinkome kitą kelią: kūrėme trūkstamą bazinį infrastruktūros sluoksnį – vieningą platformą, sujungiančią įrenginį, tinklą ir debesiją globaliose operacijose“, – sakė bendrovės vadovas Rasmusas Jensenas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja hibridinių viešųjų ir privačių tinklų scenarijus, kai įrenginiai turi veikti ir uždarose aplinkose, ir pasauliniuose tinkluose. Tokie sprendimai ypač aktualūs pramoninėse teritorijose, laivuose ar nutolusiuose objektuose, kur ryšio kokybė ir valdymas tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą.

    „Onomondo“ nurodo, kad jos technologijas naudoja daugiau nei 500 klientų, tarp jų – Maersk, Carlsberg ir Husqvarna. Bendrovės teigimu, vienas ryškiausių pavyzdžių – privatus LTE ryšys jūroje, diegiamas didelėje laivų flotilėje, siekiant sklandaus perėjimo tarp privataus ir viešo ryšio.

  • Kopenhagos „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria operacinę sistemą DI komandų darbui

    Kopenhagos „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria operacinę sistemą DI komandų darbui

    Kopenhagoje įsikūręs DI programinės įrangos startuolis „Palette“ pritraukė 3 mln. eurų pradiniame pre-seed etape. Investicijų raundui vadovavo fondas „Ugly Duckling Ventures“, prisidėjo „Emblem“, „Acadian Ventures“ ir grupė verslo angelų.

    „Palette“ 2025 metais įkūrė Brianas Kyed, Larsas Ettrupas, Steffenas D. Sommeris ir Christianas Lomholtas. Komanda kuria operacinę sistemą, skirtą įmonėms patogiau integruoti DI agentus į kasdienius procesus nuo pardavimų ir operacijų iki produkto vystymo.

    Startuolio idėja remiasi augančia tendencija, kai DI naudojimas plečiasi už inžinerijos komandų ribų, o įmonės vienu metu testuoja skirtingus modelius ir įrankius. „Palette“ siekia atskirti pačius modelius nuo organizacijos konteksto, žinių ir darbo eigos, kad prireikus būtų galima lengviau keisti tiekėjus neprarandant vidinių procesų.

    „Visada atsiras naujesnis modelis. Atsakingas DI diegimas reiškia, kad modelį galima pakeisti, o įmonės kontekstas išlieka ilgalaikis. Būtent tai ir kuriame su „Palette“, – sakė vienas iš įkūrėjų Brianas Kyed.

    Bendrovė jau siūlo „Palette Desktop“ programą, kuri leidžia komandoms dirbti su DI agentais tiesiogiai jų failuose ir aplankuose. Vartotojai gali rinktis debesijos modelius pagal greitį, galimybes ar kainą, o jautresniais atvejais naudoti lokalius modelius, suteikiančius daugiau kontrolės dėl informacijos.

    Lygiagrečiai vystoma platesnė „Palette OS“ vizija apima įmonei priklausantį konteksto bibliotekos sluoksnį, bendrinamas DI funkcijas ir jungčių vartus, kad integracijos būtų sukuriamos vieną kartą ir panaudojamos keliuose agentuose. „Palette Desktop“ jau turi mokančių klientų, o platesnė platforma diegiama su atrinktais partneriais.

    Gautos lėšos, pasak startuolio, bus nukreiptos komandos ir pardavimų plėtrai bei produkto tobulinimui. Rinkoje tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes įmonės ieško būdų standartizuoti DI naudojimą, mažinti priklausomybę nuo vieno modelio ir užtikrinti, kad organizacijos žinios būtų panaudojamos nuosekliai.

  • Pamirškite Veneciją ir Amsterdamą: 4 Europos kanalų miestai, kur dar įmanoma keliauti be spūsčių

    Pamirškite Veneciją ir Amsterdamą: 4 Europos kanalų miestai, kur dar įmanoma keliauti be spūsčių

    Masinis turizmas keičia kryptis

    Venecija, siekdama sumažinti vienadienių lankytojų srautą, 2024 metais pradėjo taikyti įvažiavimo mokestį piko dienomis. Šiuo metu jis siekia 5–10 eurų, tačiau miestui svarstant griežtesnes priemones viešumoje skamba ir siūlymai tarifą didinti iki 50 eurų.

    Amsterdamas taip pat bando suvaldyti masinį turizmą: miestas ne vienerius metus vykdo kampanijas, skirtas keisti turistų elgesį, o dalis gyventojų dėl augančių srautų net ėmėsi teisinių veiksmų. Tai vis dažniau verčia keliautojus ieškoti panašios patirties, bet mažiau apkrautose vietose.

    Tvaraus keliavimo idėja tampa praktišku pasirinkimu: mažesnės eilės, daugiau vietos vietiniam gyvenimui ir mažesnė įtampa infrastruktūrai. Europoje netrūksta miestų su kanalais, upėmis ir pakrantėmis, kurie siūlo vandens maršrutus, bet išvengia Venecijos ar Amsterdamo masto spūsčių.

    Hamburgas: uostas ir UNESCO sandėliai

    Hamburgas dažnai nustebina net patyrusius keliautojus: miestas turi daugiau kanalų nei Amsterdamas ar Venecija, tačiau jo vandens keliai istoriškai buvo skirti ne romantikai, o prekybai ir logistikai. Kaip vienas didžiausių Europos uostų, Hamburgas vandens infrastruktūrą pavertė miesto tapatybės dalimi.

    Ryškiausias pavyzdys – istorinis sandėlių kvartalas Speicherstadt, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nors dalis pastatų buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu, rajonas išliko įspūdingas, o pasivaikščiojimas ar plaukimas laivu čia leidžia pamatyti kitokią, industrinę kanalų estetiką.

    Stokholmas: salos, tiltai ir ramus kanalas centre

    Švedijos sostinė įsikūrusi keturiolikos salų archipelage, todėl mieste natūraliai persipina kanalai, upės ir įlankos. Stokholmo erdvę jungia daugiau nei 50 tiltų, o vanduo čia yra ne dekoracija, o kasdienės miesto geografijos dalis.

    Viena ramesnių ir vaizdingiausių vietų – Djurgårdsbrunnskanalen kanalas, esantis netoli centro. Apie 5 kilometrų atkarpa tarp Djurgårdeno ir žemyninės dalies yra pamėgta pasivaikščiojimams: medžiais apsodintas takas leidžia pabėgti nuo intensyvesnių turistinių zonų.

    Birmingamas ir Kopenhaga: nuo industrijos iki pasivaikščiojimų pakrantėmis

    Jungtinėje Karalystėje Birmingamas ilgai buvo siejamas su pramone, tačiau kanalai tapo vienu ryškiausių miesto atsinaujinimo simbolių. Mieste išlikę daugiau nei 160 kilometrų laivybai tinkamų kanalų, o kai kurios jų atkarpos šiandien virsta gyvomis promenadomis su kavinėmis ir barais.

    Tuo metu Kopenhaga siūlo klasikinį kanalų kruizo maršrutą, kurio širdis – Nyhavn, XVII amžiaus krantinė su spalvingais namais ir istoriniais laivais. Rajono reputacija per šimtmečius pasikeitė: kadaise tai buvo triukšminga jūrininkų vieta, o šiandien – vienas maloniausių maršrutų ramiam pasivaikščiojimui ar plaukimui kanalais.

    Keliaujant į alternatyvius kanalų miestus dažnai laimi ne tik nuotraukos, bet ir pati patirtis: mažiau stumdymosi, daugiau vietinių istorijų ir paprastesnis judėjimas. Jei norisi vandens, architektūros ir pasivaikščiojimų pakrantėmis, Europa turi ne vieną pasirinkimą už didžiųjų turistinių magnetų ribų.

  • Pamirškite įprastą hotdogą: daniškas variantas su obuolių padažu žada visiškai kitą skonį

    Dešrelės Europos virtuvėse minimos nuo senovės, tačiau šiuolaikinį hotdogą daug kas sieja su JAV gatvės maistu. Vis dėlto Skandinavijoje egzistuoja savita tradicija, o Danijoje hotdogas tapo atskiru kultūriniu reiškiniu, susiformavusiu aplink vietinę dešrelę ir ryškius priedus.

    Daniškas hotdogas, kaip gatvės maistas, Kopenhagoje išpopuliarėjo XX amžiaus pradžioje, kai jį pradėjo pardavinėti iš pølsevogn vežimėlių. Jis greitai tapo patogiu, sočiu ir nebrangiu pasirinkimu dirbantiesiems, o vėliau išplito po visą šalį.

    Pagrindinis šio varianto akcentas – rød pølse, dažniausiai raudonai nuspalvinta, švelniai rūkyta kiaulienos dešrelė su prieskoniais. Svarbi detalė ir bandelė: ji patiekiama šilta, nes danai tradiciškai vengia šalto kepinio, kuris, jų manymu, sugadina tekstūrą.

    Skonį labiausiai pakeičia priedai: vietoj vien tik kečupo ar majonezo dažnai dedamas obuolių kečupas, remoulade padažas, traškūs kepti ir smulkinti svogūnai bei rūgštoki agurkėliai. Būtent saldumo, rūgštumo ir traškumo derinys danišką hotdogą iškelia aukščiau už daugelį įprastų variacijų.

    Tokį hotdogą nesunku atkurti namuose, net jei originalios rød pølse rasti nepavyksta. Artimiausia alternatyva yra kokybiška, lengvai rūkyta kiaulienos dešrelė, kuri suteikia panašų dūmo ir prieskonių foną, ypač jei ji švelniai apkepinama.

    Obuolių kečupą galima pasigaminti iš tarkuotų obuolių, pomidorų pastos, pomidorų padažo, svogūnų ir acto, trumpai pavirus ir sutrynus iki glotnios masės. Rezultatas būna saldžiarūgštis, ryškaus skonio padažas, tinkantis ne tik hotdogams, bet ir kepsniams ar keptoms daržovėms.

    Daniška remoulade paprastai gaminama majonezo pagrindu, įmaišant kaparėlių, smulkintų marinuotų agurkėlių, Dižono garstyčių ir kario prieskonių. Norint lengvesnės versijos, dalį majonezo galima keisti natūraliu tirštu jogurtu, išlaikant aštrumo ir rūgštumo balansą.

    Galiausiai svarbiausia yra sluoksniavimas: šilta bandelė, sultinga dešrelė, obuolių kečupas, remoulade, agurkėliai ir svogūnai. Toks derinys sukuria ryškesnį skonį nei klasikinis hotdogas, o pati idėja atitinka pastarųjų metų tendenciją namuose atkurti restoranų ir gatvės maisto patirtis, daugiau dėmesio skiriant padažams ir tekstūroms.

  • Kiek kainuoja espresso mieste: Varšuva Europoje tik 14-a, o už pieną dažnai tenka primokėti

    Varšuva kainų lentelės viduryje

    Nauja „Przyjaciele Kawy“ analizė rodo, kad espresso puodelis Varšuvoje vidutiniškai kainuoja apie 2,3 euro. Tai šiek tiek mažiau nei 28 Europos sostinių vidurkis, siekiantis maždaug 2,4 euro.

    Pagal espresso kainą Varšuva rikiuojasi 14-oje vietoje, vadinasi, sostinė patenka į europinio kainų vidurio zoną. Tuo pat metu skirtumai tarp miestų išlieka ryškūs ir gerai atspindi skirtingą pragyvenimo lygį bei nuomos kaštus.

    Kur kava pigiausia ir brangiausia?

    Mažiausia vidutinė espresso kaina tarp vertintų sostinių fiksuota Kyjive – apie 0,9 euro už puodelį. Brangiausia espresso, remiantis analize, yra Kopenhagoje, kur vidutinė kaina siekia apie 4,1 euro.

    Tokie atotrūkiai paprastai susiję ne vien su pačia kava, bet ir su darbo užmokesčiu, komercinių patalpų nuoma, mokesčiais bei bendra paslaugų kainų struktūra. Dėl to net ir panašios kokybės espresso skirtingose sostinėse gali kainuoti kelis kartus skirtingai.

    Kavos su pienu priemoka Varšuvoje išsiskiria

    Analizė atkreipia dėmesį, kad Varšuvoje ypač pastebimai pabrangsta kavos gėrimai su pienu. Vidutiniškai kapučinas kainuoja apie 52 proc. daugiau nei espresso, o latte – net apie 69 proc. daugiau.

    Palyginimui, Europos sostinių vidurkis yra mažesnis: kapučinas vidutiniškai brangesnis apie 41,5 proc., o latte – apie 52,4 proc. Tai reiškia, kad Varšuvoje pieno priedas prie kavos kainos statistiškai yra didesnis nei daugelyje kitų sostinių.

    Skiriasi kainos pagal vietą

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad kainą lemia ne tik miestas, bet ir įstaigos tipas. Vidutiniškai europiniuose kavos baruose espresso kainuoja apie 2,1 euro, kavinėse – apie 2,3 euro, restoranuose – apie 2,4 euro, o kepyklose – apie 2,6 euro.

    Toks pasiskirstymas rodo, kad galutinėje kainoje svarbi ne vien žaliava, bet ir aptarnavimo modelis, vietos srautas bei papildomos veiklos sąnaudos. Todėl net tame pačiame mieste espresso kaina gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo lokacijos ir formato.

    Tyrimas atliktas remiantis 4 671 maitinimo vietos duomenimis 28 Europos sostinėse. Į analizę pateko tik tos sostinės, kuriose identifikuota bent 100 vietų, siūlančių espresso, kapučiną ir latte.