CP v2

Tag: Kosminiai orai

  • Birželio pradžioje smogs raudono lygio magnetinė audra: įvardyta pavojingiausia savaitės diena

    Birželio pradžioje geomagnetinė situacija gali sparčiai keistis: nuo ramių dienų iki laikotarpio, kai prognozuojamas raudono lygio suaktyvėjimas. Tokiais atvejais dažniausiai remiamasi K indeksu, kuris apibūdina Žemės magnetinio lauko svyravimus.

    Pagal skelbiamas kosminių orų prognozes, birželio 1 dieną laukiama gana rami diena, kai K indeksas gali siekti apie 2–3. Tai paprastai laikoma žaliu lygiu, kai didžioji dalis žmonių nepajunta jokių pokyčių.

    Birželio 2 dieną situacija gali tapti aktyvesnė, prognozuojant maždaug 4 K indekso lygį, kuris dažnai įvardijamas kaip geltonas. Jautresni žmonės tokiomis dienomis neretai mini prastesnį miegą, lengvą galvos skausmą ar emocinį dirglumą.

    Pavojingiausia savaitės diena įvardijama birželio 3 diena, kai aktyvumas gali pasiekti 5–6, o K indeksas priartėti prie 6. Toks lygis paprastai siejamas su stipresne magnetine audra, galinčia turėti įtakos savijautai ir kai kurioms technologinėms sistemoms.

    Birželio 4 dieną geomagnetinis fonas, tikėtina, pamažu rims, tačiau dar gali išlikti padidėjęs, apie 4 K indekso lygį. Prognozuojama, kad birželio 5 dieną aktyvumas turėtų grįžti į įprastesnį 2–3 lygį.

    Kas sukelia magnetines audras?

    Magnetinės audros prasideda tada, kai po Saulės žybsnių ir vainikinės masės išmetimų Žemę pasiekia sustiprėjęs Saulės vėjas. Į magnetosferą patekę įelektrintų dalelių srautai laikinai išbalansuoja Žemės magnetinį lauką.

    Tokie svyravimai gali sutrikdyti radijo ryšį, GNSS navigacijos tikslumą, o kai kuriais atvejais padidinti apkrovas elektros tinkluose aukštesnėse platumose. Gyventojams tai dažniau siejasi ne su technologijomis, o su galimu savijautos pablogėjimu.

    Kokie simptomai minimi dažniausiai?

    Mokslinėje bendruomenėje vis dar diskutuojama, kiek tiesioginis yra magnetinių audrų poveikis žmogaus sveikatai, tačiau praktikoje dalis žmonių teigia jaučiantys ryšį. Dažniausiai minimi galvos skausmai, nuovargis, miego sutrikimai, padidėjęs dirglumas.

    Jautresni asmenys kartais pastebi kraujospūdžio svyravimus ar širdies ritmo padažnėjimą, ypač jei turi širdies ir kraujagyslių ligų. Jei simptomai ryškūs ar neįprasti, rekomenduojama ne sieti jų vien su kosminiais orais, o pasitarti su gydytoju.

    Ką verta daryti padidėjus aktyvumui?

    Artėjant didesnei geomagnetinei audrai, pravartu mažinti papildomus organizmo stresorius: riboti alkoholį, nepadauginti kofeino, skirti daugiau dėmesio vandens vartojimui. Taip pat naudinga planuoti ramesnį režimą, jei yra polinkis į miego sutrikimus ar kraujospūdžio svyravimus.

    Žmonėms, vartojantiems paskirtus vaistus nuo hipertenzijos ar širdies ligų, verta iš anksto pasitikrinti, ar jų nepritrūks kelioms dienoms. Esant krūtinės skausmui, dusuliui, alpimui ar staigiam neurologinių simptomų atsiradimui, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos.

  • Saulė paleido rekordą: radijo pliūpsnis tęsėsi 19 dienų, mokslininkai aiškinasi, ką tai reiškia

    Saulė paleido rekordą: radijo pliūpsnis tęsėsi 19 dienų, mokslininkai aiškinasi, ką tai reiškia

    Saulė dar kartą priminė, kad kosminiai orai gali nustebinti net patyrusius tyrėjus: 2025 metų rugpjūtį užfiksuotas IV tipo radijo pliūpsnis truko net 19 dienų. Tai beveik keturis kartus ilgiau nei ankstesni panašaus reiškinio rekordai, kurie siekė maždaug 5 dienas.

    Nors pačios radijo bangos žmonėms nėra pavojingos, tokie pliūpsniai dažnai rodo aktyvias magnetines sritis, galinčias sukelti dalelių audras. Būtent jos kelia riziką palydovams, ryšių sistemoms, navigacijai ir kai kurioms kosminėms misijoms.

    Kaip pavyko pamatyti visą reiškinį

    Šio įvykio nepavyko stebėti vienu aparatu, nes Saulė sukasi, o reiškinį sukėlusi sritis tai pasislepia, tai vėl atsiduria skirtingų prietaisų matymo lauke. Todėl mokslininkai sujungė kelių misijų duomenis: NASA STEREO, Parker Solar Probe ir Wind, taip pat bendros ESA ir NASA misijos Solar Orbiter.

    Kiekvienas aparatas pliūpsnį „pagavo“ tik dalį laiko, bet sujungus stebėjimus pavyko atkurti beveik nenutrūkstamą 19 dienų trukmės vaizdą. Tyrėjai tai prilygina estafetei, kai skirtingi zondai tarsi perduoda vieni kitiems stebėjimo „lazdelę“.

    Kokia buvo tikroji priežastis

    Analizuodama STEREO duomenis komanda pritaikė naują metodiką ir nustatė, kad radijo emisija kilo iš didelės magnetinės struktūros Saulės vainike, vadinamos šalmo srove. Tai V formą primenantis darinys, dažnai matomas per visiškus Saulės užtemimus.

    Pagal tyrėjų išvadas, ši struktūra buvo sustiprinta kelių iš tos pačios srities beveik iš eilės įvykusių vainikinės masės išmetimų. Tokie išmetimai, iš esmės „pamaitinę“ magnetinį spąstą, galėjo ilgai išlaikyti įkalintus elektronus ir palaikyti neįprastai ilgą radijo pliūpsnį.

    Kodėl tai svarbu Žemei

    IV tipo radijo pliūpsniai siejami su magnetiškai aktyviomis sritimis, kurios kartais būna susijusios ir su reiškiniais, galinčiais paveikti Žemės aplinką. Jei stipresnės dalelių audros pasiektų Žemę, jos gali trikdyti palydovų elektroniką, didinti radiacinę apkrovą astronautams ir sukelti ryšio sutrikimų aukštose platumose.

    Todėl geresnis supratimas, kodėl vieni radijo pliūpsniai trunka valandas ar kelias dienas, o kiti užsitęsia savaitėmis, tampa praktiniu kosminių orų prognozavimo klausimu. Kuo tiksliau identifikuojami tokie magnetiniai „rezervuarai“, tuo daugiau laiko galima turėti pasirengimui ir rizikų mažinimui.

    Mokslinis darbas, kuriame aprašytas šis rekordas, publikuotas žurnale „The Astrophysical Journal Letters“. Tyrėjai pabrėžia, kad kelių misijų duomenų sintezė tampa vis svarbesnė, nes vienas prietaisas retai gali aprėpti ilgai trunkančius ir dinamiškus Saulės procesus.

  • Saulė ruošia staigmeną: kada smogs magnetinė audra ir kam ji gali būti pavojingiausia

    Artėjant gegužės pabaigai ir birželio pradžiai prognozuojami gana ramūs, tačiau nevienodi geomagnetinio aktyvumo svyravimai. Erdviniai orai gali trumpam suaktyvėti, todėl jautresni žmonės šiuo laikotarpiu dažniau pastebi nuovargį, galvos skausmą ar miego sutrikimus.

    NOAA Kosminių orų prognozavimo centras ir Europos kosmoso agentūros stebėsenos duomenys rodo, kad net ir vidutinio stiprumo sujudimai kartais sutampa su prastesne savijauta, nors tiesioginis priežastinis ryšys kiekvienu atveju nėra įrodytas. Vis dėlto gydytojai pataria rizikos grupėms elgtis atsargiau, ypač jei svyruoja kraujospūdis.

    Artimiausių dienų prognozė

    Gegužės 29 dieną geomagnetinė situacija turėtų išlikti stabili, o aktyvumo lygis prognozuojamas žemas arba vidutinis. Daugumai žmonių tai reiškia įprastą savijautą ir mažesnę tikimybę patirti staigius organizmo reakcijų pokyčius.

    Gegužės 30 dieną rimtesnių sukrėtimų taip pat nenumatoma, todėl diena turėtų būti palanki poilsiui ir įprastam fiziniam krūviui. Tačiau jautresni asmenys, kaip ir bet kuriuo laikotarpiu, turėtų stebėti skysčių balansą ir miego režimą.

    Gegužės 31 dieną gali pasirodyti silpnesni svyravimai, o geomagnetinis fonas vietomis priartėti prie padidėjusio aktyvumo ribos. Meteojautrūs žmonės tokiomis dienomis dažniau mini vangumą, mieguistumą ar sumažėjusį darbingumą.

    Birželio 1 dieną prognozuojamas kiek ryškesnis magnetosferos sujudimas, artimesnis vidutiniam lygiui. Jei turite lėtinių ligų ar esate linkę į kraujospūdžio šuolius, verta suplanuoti ramesnį ritmą ir iš anksto pasirūpinti įprastais vaistais.

    Kas yra magnetinė audra?

    Magnetinė audra kyla tuomet, kai Saulės žybsnių ar vainikinės masės išmetimų metu į kosmosą išmetamos įelektrintų dalelių srovės pasiekia Žemę. Susidūrimas su planetos magnetiniu lauku sukelia magnetosferos sujudimą, kuris ir matuojamas tokiais rodikliais kaip Kp indeksas.

    Be įspūdingų pašvaisčių, kurios dažniau pasirodo didesnio aktyvumo metu, geomagnetiniai svyravimai gali turėti įtakos technologijoms. Stiprėjant audroms, didėja ryšio trikdžių, navigacijos paklaidų ir elektros tinklų apkrovų rizika, todėl kosminių orų stebėsena svarbi ne tik sveikatai, bet ir infrastruktūrai.

    Kam tai gali būti pavojingiausia?

    Didesnę riziką jausti nemalonius simptomus dažniausiai patiria žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų, arterinę hipertenziją ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų. Taip pat jautriau gali reaguoti vyresnio amžiaus žmonės ir nėščiosios, ypač jei sutrinka miegas ar padidėja streso lygis.

    Dažniausiai minimi pojūčiai yra galvos skausmas, nuovargis, dirglumas, miego sutrikimai ir kraujospūdžio svyravimai. Specialistai pabrėžia, kad stiprūs ar neįprasti simptomai nėra priežastis viską nurašyti kosminiams orams, o signalas pasitikrinti sveikatą.

    Norint sumažinti galimą diskomfortą, patariama gerti daugiau vandens, riboti alkoholį, nepadauginti kofeino ir vengti itin intensyvaus fizinio krūvio, jei jaučiatės prasčiau. Jei vartojate paskirtus vaistus, svarbu jų nepraleisti ir turėti po ranka, o stipriai pablogėjus savijautai kreiptis į medikus.

  • G2 magnetinė audra gegužės 19 dieną sustiprės: ko tikėtis ir kada geomagnetinis fonas rims

    Gegužės 19 dieną Žemę pasieks sustiprėję geomagnetiniai sutrikimai – prognozuojama G2 lygio magnetinė audra. Tokie svyravimai laikomi vidutinio stiprumo, tačiau jie gali būti juntami tiek jautresniems žmonėms, tiek kai kurioms technologijoms.

    Audros priežastis siejama su keliais Saulės vainikinės masės išmetimais, įvykusiais gegužės 15–16 dienomis. Nors didžioji dalis medžiagos sklido ne tiesiai Žemės kryptimi, prognozuojamas vadinamasis „kabinantis“ smūgis, galintis suaktyvinti geomagnetinį foną.

    Kas reiškia G1 ir G2 lygiai?

    G1 ir G2 magnetinės audros yra priskiriamos silpnam ir vidutiniam geomagnetinių audrų lygiui. Praktikoje tai dažniau reiškia trumpalaikius ryšio ar navigacijos pakitimus bei didesnę apkrovą kai kurioms techninėms sistemoms, o ne plataus masto trikdžius.

    G2 lygio audrų metu kartais fiksuojami nedideli palydovinio ryšio, GPS tikslumo ar radijo signalų svyravimai. Elektros tinklams tokio lygio reiškiniai dažniausiai nėra kritiniai, bet operatoriai įprastai stebi situaciją, ypač jei aktyvumas užsitęsia.

    Kaip tai gali paveikti savijautą?

    Dalis žmonių geomagnetinių svyravimų dienomis skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, miego sutrikimais, dirglumu ar kraujospūdžio svyravimais. Didesnį dėmesį savijautai paprastai rekomenduojama skirti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Specialistai tokiomis dienomis pataria mažinti stresą, skirti daugiau laiko poilsiui, laikytis įprasto skysčių vartojimo režimo ir neperkrauti organizmo intensyviu fiziniu krūviu. Taip pat verta saikingiau vartoti kavą ir alkoholį, jei pastebite, kad jie sustiprina nemalonius pojūčius.

    Kada geomagnetinis fonas turėtų rimti?

    Prognozėse nurodoma, kad gegužės 19 dieną aktyvumas gali pasiekti G2, o vėliau, artėjant savaitei į priekį, turėtų silpti iki G1. Vis dėlto tikslus intensyvumas priklauso nuo to, kaip tiksliai Saulės dalelių srautas sąveikaus su Žemės magnetiniu lauku.

    Jei geomagnetinis fonas jums svarbus dėl sveikatos ar darbo, verta stebėti atnaujinamus pranešimus ir realaus laiko indeksus. Magnetinių audrų prognozės gali keistis, kai patikslinami Saulės vėjo greičio ir krypties matavimai.

  • Magnetinė audra silpsta, bet dar gali sustiprėti: mokslininkai nurodo, kada ji baigsis

    Gegužės 20 dieną Žemę ir toliau veikia magnetinė audra, tačiau prognozuojama, kad jos intensyvumas pamažu mažės. Tai siejama su ankstesnėmis Saulės žybsnių sukelto dalelių srauto bangomis, kurios pasiekė mūsų planetą.

    Kaip skelbia Jungtinės Karalystės geologijos tarnyba, šiandien tikėtinas G1 lygio geomagnetinis aktyvumas. Kartu išlieka galimybė trumpam pakilti iki G2, jei Žemę pasieks dar viena stipresnė Saulės vėjo banga.

    Pagal dabartines prognozes, gegužės 20–21 dienomis geomagnetinis aktyvumas turėtų silpnėti. Nuo gegužės 22 dienos Žemės magnetinis laukas, tikėtina, turėtų grįžti į ramesnę būseną.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad situacija gali kisti, jei artimiausiomis valandomis atkeliautų papildomas vainikinės masės išmetimas. Tokiais atvejais magnetinio lauko svyravimai sustiprėja, o audros trukmė gali pailgėti.

    Magnetinės audros dažniausiai kyla po Saulės žybsnių ir vainikinės masės išmetimų, kai į kosmosą išmetamas įelektrintų dalelių debesis. Jei jis pataiko į Žemę, dalelės sąveikauja su magnetiniu lauku ir sukelia jo svyravimus.

    Audrų stiprumas klasifikuojamas nuo G1 iki G5. G1 laikoma silpna, tačiau net ir ji gali būti juntama jautresniems žmonėms bei sukelti nedidelių trikdžių kai kurioms technologinėms sistemoms.

    Geomagnetiniai svyravimai gali turėti įtakos ryšio ir navigacijos sistemoms, ypač aukštesnėse platumose, taip pat didinti tikimybę, kad elektros tinkluose atsiras apkrovų šuolių. Dėl to kosminių orų stebėsena svarbi tiek aviacijai, tiek palydovinių paslaugų tiekėjams.

    Žmonių savijautos pokyčiai dažniausiai įvardijami kaip galvos skausmas, nuovargis, miego sutrikimai ar kraujospūdžio svyravimai, nors moksliniai vertinimai dėl tiesioginio ryšio išlieka nevienareikšmiai. Vis dėlto jautresniems asmenims patariama daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vandens ir vengti papildomo streso.

  • G1 magnetinė audra jau pasiekė Žemę: Kp indeksas pakilo iki 5, prognozė gegužės 18 dienai

    Nauja savaitė prasideda magnetine audra: geomagnetinio aktyvumo rodiklis Kp pakilo iki 5, o tai atitinka G1 lygio, laikomą silpna, audrą. Tokie svyravimai dažniausiai susiję su Saulės aktyvumu, kai į Žemę atkeliauja sustiprėjęs Saulės vėjo srautas.

    Prognozuojama, kad padidėjęs geomagnetinis aktyvumas laikysis ir gegužės 19 dieną. Kai kurie modeliai rodo, kad savaitės pradžioje audra trumpam gali sustiprėti, tačiau kol kas neaišku, ar ji pasieks G2 lygį.

    G1 yra žemiausias NOAA skalės geomagnetinių audrų lygis, tačiau net ir jis gali būti juntamas daliai žmonių. Dažniausiai minimi simptomai yra galvos skausmas, nuovargis, miego sutrikimai, dirglumas ar kraujospūdžio svyravimai, ypač tiems, kurie jautriau reaguoja į oro ir aplinkos pokyčius.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad ryšys tarp magnetinių audrų ir savijautos nėra vienareikšmis, tačiau praktikoje dalis žmonių tokias dienas išskiria kaip sudėtingesnes. Dėl to rekomenduojama labiau stebėti savijautą ir nepervertinti fizinių krūvių.

    Per magnetines audras patariama vengti pervargimo, laikytis įprasto režimo ir skirti daugiau laiko poilsiui. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens, užtikrinti kokybišką miegą ir, jei įmanoma, daugiau būti gryname ore.

    Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų, verta būti atidesniems ir laikytis gydytojų rekomendacijų. Jei pasireiškia neįprasti ar stiprėjantys simptomai, reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Preliminariai nuo gegužės 20 dienos geomagnetinė situacija turėtų stabilizuotis, o magnetinių audrų tikimybė sumažėti. Vis dėlto prognozės gali keistis, nes Saulės aktyvumas kartais kinta staigiai.

  • Magnetinė audra dar nesitraukia: prognozė rodo, kada geomagnetinis aktyvumas ims silpnėti

    Žemę pasiekusi magnetinė audra tęsiasi ir artimiausiomis valandomis dar išliks juntama. Geomagnetinį foną šiuo metu kelia sustiprėjęs Saulės vėjas, kurį į planetos kryptį nukreipė didelė Saulės vainiko skylė.

    Remiantis kosminių orų prognozėmis, aktyvumas didžiausias išlieka šiandien ir rytoj iki pirmos dienos pusės. Vėliau, artėjant vakarui, audra turėtų pamažu silpti, nors trumpi suaktyvėjimai dar galimi.

    Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?

    Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis geomagnetinis aktyvumas dažniausiai atitiks silpną G1 lygį. Vis dėlto neatmetama tikimybė, kad kai kuriais laikotarpiais audra trumpam gali sustiprėti iki G2 lygio.

    G2 laikomas vidutinio stiprumo sutrikimu: dažniau fiksuojami radijo ryšio trikdžiai, GPS signalų paklaidos, o jautresnėse sistemose gali prireikti papildomos kontrolės. Energetikos tinklams tokie epizodai paprastai nėra kritiniai, tačiau pavienės įtampos svyravimų rizikos vertinamos rimčiau.

    Kaip tai gali paveikti savijautą?

    Nors ryšys tarp geomagnetinių svyravimų ir sveikatos pojūčių moksliškai vertinamas nevienareikšmiškai, dalis žmonių tokiomis dienomis skundžiasi galvos skausmu, nuovargiu, miego sutrikimais ar kraujospūdžio svyravimais. Dažniau jautresni būna vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys širdies bei kraujagyslių ligomis.

    Jei savijauta blogėja, rekomenduojama rinktis ramesnį režimą, užtikrinti pakankamą miegą, gerti daugiau vandens ir vengti papildomų dirgiklių. Esant rimtesniems simptomams ar staigiems kraujospūdžio pokyčiams, verta pasitarti su gydytoju.

    Kodėl kyla magnetinės audros?

    Magnetines audras sukelia Saulės aktyvumas, kai į kosmosą išmetamos įelektrintų dalelių srovės sustiprina Saulės vėją. Šįkart pagrindinis veiksnys siejamas su greita Saulės vėjo tėkme iš vainiko skylės, kuri gali kelias dienas iš eilės palaikyti padidėjusį geomagnetinį foną.

    Kosminių orų prognozės nuolat atnaujinamos, nes Saulės vėjo greitis ir kryptis gali kisti. Dėl to net ir silpstant audrai trumpi suaktyvėjimai išlieka įmanomi.

  • Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Antradienį į kosmosą turėtų pakilti bendras Europos kosmoso agentūros ir Kinijos mokslų akademijos aparatas SMILE, skirtas iš arti tirti, kaip Saulės vėjas veikia Žemės magnetinį skydą. Misija sieks geriau suprasti kosminių orų mechanizmus, kurie kartais sukelia sutrikimus palydovams ir ryšio sistemoms.

    Startas planuojamas iš Europos kosmodromo Kuru, Prancūzijos Gvianoje, raketa „Vega-C“. Paleidimas anksčiau buvo atidėtas dėl techninio nesklandumo, tačiau dabar misija grįžta į grafiką.

    Kas yra Saulės audros?

    Saulės vėjas yra nuolatinis įelektrintų dalelių srautas, sklindantis nuo Saulės. Kartais jis sustiprėja dėl vainikinės masės išmetimų, kai į kosmosą išsviedžiamas didžiulis plazmos debesis ir smūginė banga.

    Tokie pliūpsniai Žemę pasiekia maždaug per 1–2 dienas, o magnetosfera daugumą dalelių nukreipia į šalį. Vis dėlto stiprių geomagnetinių audrų metu dalis poveikio persiduoda technologijoms: gali didėti palydovų gedimų rizika, atsirasti ryšio trikdžių, o elektros tinklams tenka didesnės apkrovos.

    Ryškiausias matomas reiškinys yra pašvaistės, kurios sustiprėjus aktyvumui nusileidžia į žemesnes platumas. Istorijoje dažnai minimas 1859 metais įvykęs Karingtono įvykis, kai pašvaistės buvo stebėtos neįprastai toli į pietus, o telegrafo sistemos patyrė sutrikimų.

    Kuo išskirtinė SMILE misija?

    SMILE misijos tikslas yra pirmą kartą rentgeno spinduliais stebėti, kaip sąveikauja Saulės vėjas, magnetosfera ir viršutinė atmosfera. Aparatas fiksuos rentgeno signalus, kurie atsiranda, kai įelektrintos Saulės dalelės susiduria su neutraliais viršutinės atmosferos atomais.

    Skirtingai nuo daugelio ankstesnių tyrimų, kurie rėmėsi vietiniais matavimais, SMILE sieks pateikti platesnį magnetosferos vaizdą, tarsi meteorologinę nuotrauką iš kosmoso. Tai turėtų padėti tikslinti modelius ir gerinti prognozes, kada kosminiai orai gali tapti pavojingi infrastruktūrai.

    „Norime suprasti ryšį tarp Saulės ir Žemės bei pamatyti, kaip magnetinis skydas reaguoja į smūgius“, – sakė Europos kosmoso agentūros mokslininkas Philippe Escoubet.

    Kur skris ir ką matuos?

    Po iškėlimo aparatas bus nukreiptas į labai ištęstą orbitą, leidžiančią stebėti tiek magnetopauzę, kur Saulės vėjas „atsitrenkia“ į magnetosferą, tiek poliarinius regionus. Skirtinguose orbitos taškuose SMILE bus nuo maždaug 5 000 iki 121 000 kilometrų aukštyje, kad galėtų fiksuoti reiškinius skirtingais masteliais.

    Misijoje numatyti keturi pagrindiniai instrumentai: rentgeno vaizdintuvas, ultravioletinis vaizdintuvas, jonų analizatorius ir magnetometras. Duomenis planuojama pradėti rinkti netrukus po įvedimo į orbitą, o pirminė misijos trukmė siekia trejus metus, su galimybe ją pratęsti.

  • ESA ir Kinijos SMILE misija pradėjo Žemės magnetosferos žemėlapį: kodėl tai svarbu mums

    ESA ir Kinijos SMILE misija pradėjo Žemės magnetosferos žemėlapį: kodėl tai svarbu mums

    Kas yra SMILE misija?

    Europos kosmoso agentūros ESA ir Kinijos mokslų akademijos bendra SMILE misija oficialiai pradėjo darbą orbitoje. Į kosmosą iškelta maždaug 3 metrų aukščio aparatas su sekimo įranga ir ryšio antenomis.

    Misijos tikslas – stebėti Žemės magnetosferą, kuri veikia kaip apsauginis skydas nuo Saulės vėjo – įkrautų dalelių srautų iš Saulės. Nuo magnetosferos būklės priklauso, kaip stipriai kosminiai reiškiniai gali paveikti mūsų technologijas.

    Ką mokslininkai bandys pamatyti?

    SMILE rinks minkštųjų rentgeno ir ultravioletinių spindulių duomenis, kad būtų galima užfiksuoti, kaip ir kada Saulės vėjas susiduria su Žemės magnetiniu lauku. Tai leidžia ne tik matuoti parametrus taškuose, bet ir sudaryti platesnį „vaizdą“ apie procesus aplink planetą.

    Pasak ESA, šie stebėjimai padės užpildyti svarbią spragą suprantant Saulės ir Žemės sąveiką. Praktinė pusė tiesioginė: geresnis supratimas reiškia tikslesnes kosminių orų prognozes.

    „Jei ne magnetosfera, gyvybė Žemėje negalėtų išlikti“, – sakė ESA.

    Kodėl tai aktualu technologijoms ir žmonėms?

    Magnetosferos sutrikimai geomagnetinių audrų metu gali trikdyti palydovinį ryšį, navigaciją, radijo signalus, o kraštutiniais atvejais daryti įtaką elektros tinklams. Dėl to kosminių orų stebėsena tampa vis svarbesnė tiek kasdienėms paslaugoms, tiek kritinei infrastruktūrai.

    SMILE taip pat svarbi planuojant būsimus pilotuojamus skrydžius ir darbą orbitoje: radiacijos aplinka ir jos kaita lemia astronautų saugumą. Misijos duomenys gali padėti tiksliau įvertinti rizikas ir geriau suplanuoti apsaugos priemones.

    Misijos metu aparatas skris iki maždaug 121 000 kilometrų virš Šiaurės ašigalio, tai yra maždaug trečdalį atstumo iki Mėnulio. Kiekvienoje orbitoje planuojama surinkti iki 45 valandų nepertraukiamų stebėjimų.

    SMILE pirmąjį signalą į Žemę perdavė praėjus maždaug dviem valandoms po starto ir išskleidė saulės baterijas. Tai reiškia, kad energijos tiekimas sistemoms ir mokslo prietaisams veikia kaip planuota, o misija gali pereiti į pilnavertį stebėjimų režimą.

  • G1–G2 magnetinė audra nuo gegužės 15 dienos: prognozė trims dienoms ir kada ji silps

    Nuo gegužės 15 dienos Žemę pasieks kelių dienų magnetinė audra, kuri, prognozuojama, truks mažiausiai iki gegužės 17 dienos. Geomagnetinio aktyvumo lygis daugiausia turėtų išlikti G1, tačiau atskirais laikotarpiais jis gali sustiprėti iki G2.

    Tokias sąlygas lemia Saulės aktyvumas: į Žemės pusę atsisukusi vadinamoji koroninė skylė gali nukreipti greitesnį Saulės vėjo srautą į mūsų planetos magnetosferą. Dėl to stiprėja geomagnetiniai svyravimai, kurie fiksuojami pasauliniuose stebėjimų centruose.

    G skalė apibūdina geomagnetinių audrų stiprumą: G1 laikoma silpna, o G2 – vidutinio stiprumo magnetinė audra. Praktikoje tai gali reikšti didesnę tikimybę pastebėti auroras aukštesnėse platumose, taip pat nedidelius sutrikimus tam tikrose technologijose.

    Dažniausiai audrų metu jautresnės gali būti palydovinės navigacijos ir ryšio sistemos, o elektros tinklų operatoriai įprastai stebi apkrovas bei galimus įtampos svyravimus. Vis dėlto, esant G1–G2 lygiui, dideli sutrikimai paprastai nėra tikėtini, nors rizika trumpalaikiams nukrypimams išauga.

    Nors tiesioginis ryšys tarp magnetinių audrų ir sveikatos poveikio mokslinėje literatūroje vertinamas nevienareikšmiškai, dalis žmonių audrų dienomis praneša apie pablogėjusią savijautą. Dažniausiai minimi galvos skausmai, silpnumas, mieguistumas, dirglumas, miego sutrikimai ir kraujospūdžio svyravimai.

    Jautresni gali būti žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų ar patiriantys lėtinį nuovargį. Jei simptomai stiprėja ar kelia nerimą, vertėtų vadovautis gydytojų rekomendacijomis ir, prireikus, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

    Prognozė rodo, kad magnetinė audra turėtų tęstis kelias dienas, o vėliau palaipsniui silpti. Tokiems reiškiniams būdingas nepastovumas, todėl stiprumas gali kisti bangomis net ir per tą pačią parą.

    Norintiems pasiruošti dažniausiai patariama daugiau dėmesio skirti poilsiui, gerti pakankamai vandens, vengti persitempimo, o taip pat saikingai vartoti kofeiną ir alkoholį. Praktika rodo, kad reguliarus miegas ir ramesnis režimas jautresniems žmonėms padeda lengviau išgyventi aktyvesnes geomagnetines dienas.