Tag: Kosminiai zondai

  • „Voyager 1“ pasiekė vienos šviesos paros ribą: radijo signalas Žemę pasiekia per 24 val.

    „Voyager 1“ pasiekė vienos šviesos paros ribą: radijo signalas Žemę pasiekia per 24 val.

    NASA zondas „Voyager 1“ pasiekė dar vieną išskirtinį rekordą: jis nutolo nuo Žemės per vieną šviesos parą. Tai reiškia, kad jo radijo signalams dabar prireikia visų 24 valandų, kad pasiektų Žemę.

    Šią ribą aparatas peržengė 2026 metų lapkričio 18 dieną, praėjus beveik 50 metų po paleidimo. Atstumas prilyginamas maždaug 25,9 mlrd. kilometrų.

    Nors Žemė skrieja aplink Saulę, todėl atstumas iki zondo per metus šiek tiek kinta, „Voyager 1“ tolsta taip sparčiai, kad „vienos šviesos paros“ riba, kaip pabrėžiama, yra jau nuolatinė – net ir tada, kai Žemės judėjimas laikinai būtų palankesnis artėjimui.

    Kaip „ScienceAlert“ cituoja NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos planetologę Lindą Spilker, dirbusią su misija nuo 1977 metų, tuomet niekas nesitikėjo, kad „Voyager 1“ kada nors pasieks tokį atstumą.

    Kelias iki tolimiausio žmonių objekto

    „Voyager“ misija startavo 1977 metais, pasinaudojus reta išorinių planetų išsidėstymo konfigūracija, leidusia zondus „sviesti“ nuo vienos planetos prie kitos jų gravitacijos pagalba. „Voyager 2“ pakilo 1977 metų rugpjūčio 20 dieną, o „Voyager 1“ – 1977 metų rugsėjo 5 dieną.

    Greitesniu maršrutu skridęs „Voyager 1“ Jupiterį pasiekė 1979 metais, Saturną – 1980-aisiais. Jo stebėjimai pateikė tuo metu naujų detalių apie šias planetas ir jų palydovus, o vėliau Saturno gravitacijos manevras nukreipė zondą iš planetų orbitų plokštumos – tolyn, į Saulės sistemos pakraščius.

    Vienas ankstesnių istorinių lūžių įvyko 1998 metų vasario 17 dieną: būdamas 10,4 mlrd. kilometrų nuo Saulės, „Voyager 1“ aplenkė „Pioneer 10“ ir tapo tolimiausiu žmogaus sukurtu objektu.

    Už heliopauzės – jau tarpžvaigždinė erdvė

    Vėlesniais metais „Voyager 1“ fiksavo pokyčius ties Saulės vėjo dominavimo riba. 2004 metais jis kirto vadinamąjį terminacijos smūgį – zoną, kur Saulės vėjas staigiai sulėtėja, susidūręs su išorine aplinkos priešprieša.

    2012 metų rugpjūčio 25 dieną, būdamas maždaug 18,2 mlrd. kilometrų nuo Saulės, zondas kirto heliopauzę – ribą, už kurios Saulės vėjo įtaka tampa mažesnė nei tarpžvaigždinės aplinkos slėgis. Tuo metu mokslininkams dar prireikė papildomo laiko, kol pavyko patikimai patvirtinti, kad aparatas iš tiesų pateko į tarpžvaigždinę erdvę.

    Tekste cituojamas Ajovos universiteto fizikas Billas Kurthas atkreipia dėmesį, kad „Voyager“ duomenys iki šiol kelia klausimų – pavyzdžiui, kodėl magnetinis laukas už heliopauzės išlieka daugmaž suderintas su lauku Saulės sistemos viduje, nors tikėtasi ryškesnio krypties pokyčio.

    Kiek dar veiks „Voyager 1“?

    Nors dauguma prietaisų jau išjungti, „Voyager 1“ vis dar siunčia duomenis. Tačiau jo energijos šaltinis – radioizotopinis generatorius – kasmet praranda apie 4 vatus galios, todėl inžinieriai pamažu išjunginėja sistemas, kad misija tęstųsi kuo ilgiau.

    NASA prognozuoja, kad energijos gali pakakti taip, kad bent vienas mokslinis instrumentas veiktų iki 2030-ųjų. Net ir pasiekus vienos šviesos paros ribą, zondas toliau tolsta, o mokslininkams tenka derintis prie realybės, kur vien duomenų kelionė iki Žemės užtrunka visą parą.

  • NASA zondas „Psyche“ lekia pro Marsą: tūkstančiai kadrų ir pagreitis link reto metalo asteroido

    NASA zondas „Psyche“ lekia pro Marsą: tūkstančiai kadrų ir pagreitis link reto metalo asteroido

    NASA kosminis aparatas „Psyche“ šią savaitę atliks vieną svarbiausių misijos etapų – itin artimą praskridimą pro Marsą, kuris suteiks gravitacinį pagreitį kelionei į asteroidų juostą. Toks manevras leidžia koreguoti trajektoriją taupant kurą ir sutrumpinant kelionės laiką.

    Skrydžio metu zondas įsijungs visus mokslinius prietaisus ir fiksuos tūkstančius vaizdų, kad komanda galėtų patikrinti kamerų ir sensorių darbą realiomis sąlygomis. Marsas kadruose turėtų matytis skirtingais rakursais – nuo siauro pjautuvo artėjant iki beveik pilno disko tolstant.

    „Tai ir techninė repeticija prieš 2029 metais numatytą pagrindinį susitikimą, ir proga gauti tiesiog gražių, moksliškai naudingų nuotraukų“, – sakė Arizonos valstijos universiteto atvaizdinimo komandos vadovas Jimas Bellas.

    Praskridimo metu Marso paviršių ir atmosferą vienu metu stebės ir kitos misijos, įskaitant ant planetos dirbančius marsaeigius bei orbitoje esančius aparatus. Tokie suderinti stebėjimai padeda palyginti instrumentų matavimus ir tiksliau įvertinti aplinkos sąlygas.

    „Psyche“ taikinys yra asteroidas Psichė, esantis asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio. Dauguma ten esančių kūnų yra uoliniai arba ledo sudėties, o metalų gausūs objektai laikomi retesniais, todėl Psichė domina mokslininkus kaip išskirtinis tyrimų objektas.

    Mokslininkai kelia hipotezę, kad Psichė gali būti ankstyvos planetos nikelio ir geležies branduolio liekana, kadaise „nuplėšta“ didžiulių susidūrimų. Tokios sandaros tyrimai gali suteikti žinių apie tai, kaip prieš maždaug 4,6 milijardo metų formavosi Saulės sistema ir kokie procesai lėmė planetų vidinę sandarą.

    Misija startavo 2023 metais ir naudoja saulės elektrinę trauką – variklius, kuriuos maitina Saulės energija, o darbinė medžiaga yra ksenonas. Pagal planą „Psyche“ 2029 metais turėtų pasiekti asteroidą ir įeiti į orbitą, kur maždaug dvejus metus matuos jo sudėtį, magnetinį lauką, topografiją ir kitus parametrus.