Tag: Kosmoso technologijos

  • Robotui pavyko savarankiškai pastatyti konstrukciją kosmose – pirmasis toks bandymas

    Robotui pavyko savarankiškai pastatyti konstrukciją kosmose – pirmasis toks bandymas

    Kosmose pirmą kartą pademonstruota, kad robotas gali savarankiškai pastatyti konstrukciją be astronautų pagalbos. Tai svarbus žingsnis link ateities, kai dideli objektai orbitoje būtų surenkami „vietoje“, o ne iš anksto pilnai pagaminami Žemėje.

    Demonstracijai panaudotas robotas ASTRA (Autonomous In-Space Tensioned Reflector Assembly), kurį sukūrė Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) mokslininkai, o projektą finansavo JAV agentūra DARPA, rašo „ScienceAlert“.

    Per bandymą robotas nuosekliai sujungė kompozitinių pluoštų vamzdelius ir aliuminio jungtis, žingsnis po žingsnio išplėsdamas planuojamos atspindinčios antenos segmentą. Surinkta dalis siekė apie 1,4 metro.

    Nors tai kol kas tik pirmasis antenos segmentas, kūrėjai pabrėžia, kad pademonstruotas technologijos veikimo principas. Esminė idėja – pagrindines detales į kosmosą atgabenti kompaktiškai supakuotas, o surinkimą patikėti autonominiam įrenginiui.

    Trečiasis kelias kosminėms konstrukcijoms

    Iki šiol kosmose dažniausiai buvo remiamasi dviem strategijomis: konstrukcijas surinkti iš dalių su astronautų pagalba arba jas maksimaliai suspausti raketoje ir vėliau išskleisti pasiekus orbitą. Autonominis surinkimas orbitoje laikomas reikšminga trečiąja alternatyva.

    Tokia kryptis ypač aktuali, kai objektai tampa per dideli, kad juos būtų įmanoma patikimai iš anksto pagaminti Žemėje ir vėliau išskleisti kosmose. Kūrėjai nurodo, kad ilgainiui tikslas – surinkti struktūras, kurių mastas galėtų siekti šimtus metrų ar net kilometrus.

    Pasak ASTRA komandos vadovo, aviacijos ir kosmoso inžinieriaus Sergio Pellegrino, tokie sprendimai galėtų praversti ne tik astronomijoje ar astrofizikoje. Jie būtų reikalingi ir ryšių sistemoms bei kitiems didelio masto projektams, pavyzdžiui, didelėms saulės baterijų sistemoms kosmose.

    NOM4D programa ir kiti bandymai

    ASTRA buvo kuriamas kaip DARPA programos NOM4D (Novel Orbital and Moon Manufacturing, Materials and Mass-efficient Design) dalis. Ši iniciatyva 2022 metais pradėta siekiant ieškoti būdų, kaip kosmose daugiau pagaminti ir surinkti vietoje, taip mažinant į orbitą keliamų krovinių apimtį.

    Programoje numatytas ir dar vienas bandymas: JAV Ilinojaus universiteto Urbana-Šampeine komanda planuoja į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nusiųsti įrangą, skirtą patikrinti gamybos orbitoje galimybes.

    Šiame projekte TKS astronautai turėtų išbandyti metodą, kuriuo skystos medžiagos paverčiamos kietomis. Tikslas panašus – į kosmosą gabenti mažiau „paruoštų“ didelių komponentų ir daugiau gamybos atlikti jau orbitoje.

    DARPA programos vadovas Andrew Detor pabrėžė, kad būsimai kosmoso ekonomikai reikės didelių objektų – nuo didelių sandėliavimo mazgų ar buveinių iki plačių saulės masyvų ir didelių radijo antenų. Tokius projektus riboja būtent mastelis, todėl automatizuotas surinkimas tampa kertine kryptimi.

    Nors dabartinės demonstracijos dar yra riboto masto, jos laikomos ženklu, kaip ateityje galėtų būti surenkami kosminiai įrenginiai, instrumentai ar net didesni objektai. Kol kas Caltech komanda užbaigia misiją ir vertina, kokias naujas tyrimų kryptis atveria sėkminga ASTRA demonstracija.

  • Vokietijos „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų greitam duomenų tinklui kosmose kurti

    Vokietijoje, Viurcburge įsikūręs „SpaceTech“ startuolis „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų „pre-seed“ investicijų. Įmonė kuria palydovų tinklą, skirtą spartesniam duomenų perdavimui ir skaičiavimams orbitoje.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundą vedė „Capnamic Ventures“ ir „Bayern Kapital“, prisidėjo ZOHO.VC, „Robin Capital“, BAB – Die Förderbank für Bremen und Bremerhaven, „KIEMIS Holding“ ir „Mission E Capital“.

    „NeuralSat“ vadovas Mohd Bilal viešame pareiškime atkreipė dėmesį, kad daug palydovų į kosmosą vis dar išsiunčiami be tinklo ryšio galimybių. Pasak jo, brangi įranga dažnai neturi priemonių tiesiogiai bendrauti su kitais palydovais ar dalintis resursais.

    Startuolis siūlo idėją, kad palydovų operatoriai galėtų naudotis bendra infrastruktūra, o ne kiekviename aparate diegti vis daugiau ryšio ir skaičiavimo įrangos. Toks modelis, bendrovės teigimu, galėtų sumažinti vėlavimus, kai laikas kritiškai svarbus – nuo ekstremalių situacijų valdymo iki saugumo užduočių.

    Ko siekia „NeuralSat“ tinklas

    „NeuralSat“ vystoma koncepcija apjungia didelės spartos duomenų perdavimą ir paskirstytuosius skaičiavimo resursus orbitoje. Pagrindinė sprendžiama problema – palydovai renka vis daugiau informacijos, tačiau ją perduoti ir apdoroti efektyviai dažnai tampa sudėtinga.

    Pagal planą, palydovai galėtų persiųsti duomenis į „NeuralSat“ mazgus, kur informacija būtų apdorojama, prioritetizuojama ir nukreipiama į prieinamas antžemines stotis. Tai leistų sumažinti „žalių“ duomenų srautą, kurį reikia siųsti į Žemę.

    Skelbiama, kad kuriamas tinklas turėtų palaikyti iki 50 gigabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą, naudojant optinius ir aukšto dažnio radijo ryšio kanalus. Kartu numatoma sudaryti sąlygas dalį skaičiavimų atlikti tiesiog orbitoje.

    Įmonė pabrėžia, kad jos dėmesys – ne orbitinių duomenų centrų kūrimas kaip alternatyvos žemės infrastruktūrai. Tikslas – pagerinti tai, kaip esamos palydovų sistemos komunikuoja, apdoroja ir paskirsto informaciją.

    Palydovų skaičius auga, spaudimas infrastruktūrai didėja

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vertinimu, iki 2030 metų orbitoje gali būti apie 100 000 palydovų. Toks augimas reiškia didesnį krūvį ryšio infrastruktūrai – nuo antžeminių stočių prieinamumo iki perdavimo pajėgumų ir skaičiavimo resursų pačiuose palydovuose.

    „NeuralSat“ teigia siekianti sumažinti šiuos „butelio kakliukus“, suteikdama operatoriams galimybę remtis bendra ryšio ir skaičiavimo infrastruktūra. Tokiu atveju pačiuose palydovuose daugiau vietos ir energijos būtų galima skirti pagrindinėms misijoms.

    Planuojama, kad technologija galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse: Žemės stebėjime, ryšio paslaugose, žvalgyboje, gynyboje ar gelbėjimo operacijose. Laiko jautrioms užduotims svarbu kuo labiau sutrumpinti laiką nuo duomenų surinkimo iki praktiškai panaudojamų įžvalgų.

    Demonstracija – 2027-aisiais, pirmieji veiklos palydovai – nuo 2028 metų

    „NeuralSat“ įkurta 2026 metais. Bendrovę įsteigė Mohd Bilal, Manohar Karnal ir Rishi Jaiswal: Bilal yra vadovas, Jaiswal vadovauja technologijų vystymui, o Karnal eina operacijų vadovo pareigas.

    Su pritrauktu finansavimu įmonė planuoja vystyti 72 palydovų žvaigždyną. Pirmasis demonstracinis mazgas, kaip skelbiama, turėtų pasiekti orbitą 2027 metų spalį – jis bus skirtas pagrindiniams sistemos elementams išbandyti ir pradėti pirmuosius ryšius su palydovų operatoriais.

    Po demonstracijos „NeuralSat“ tikisi 2028 metais pradėti diegti pirmuosius veiklos palydovus, palaipsniui kuriant platesniam tinklui reikalingą infrastruktūrą.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: šią savaitę fiksuoti finansavimo raundai (lapkričio 9–13 d.)

    Europos startuolių ekosistemoje lapkričio 9–13 dienomis buvo fiksuoti nauji finansavimo raundai – jie atspindi, kur šiuo metu krypsta investuotojų dėmesys.

    Tokios savaitinės apžvalgos dažniausiai apima skirtingų sričių įmones – nuo biotechnologijų iki kosmoso technologijų – ir leidžia vienoje vietoje matyti aktyviausius sandorius.

    Finansavimo raundai startuoliams paprastai reiškia ne tik papildomą kapitalą plėtrai, bet ir rinkos pasitikėjimo signalą: investuotojai vertina produktą, komandą ir augimo potencialą.

    Lietuvos skaitytojams tai aktualu ir praktiškai – tokios tendencijos dažnai nubrėžia kryptį, į kokius sektorius Europoje artimiausiu metu gali plaukti daugiau rizikos kapitalo ir kur atsiranda naujų partnerystės galimybių.

    Ką apima savaitės apžvalga

    Kaip skelbia „EU-Startups“, apžvalgoje surinkti šią savaitę jų stebėti Europos startuolių finansavimo sandoriai.

    Publikacijoje taip pat išskiriamos temos ir raktažodžiai, susiję su investicijų kryptimis, pavyzdžiui, biotechnologijos, kosmoso technologijos ir rizikos kapitalas.

    Ši apžvalga pateikiama kaip nuoseklus savaitės suvestinis vaizdas, orientuotas į tai, kokie finansavimo raundai buvo užfiksuoti per nurodytą laikotarpį.

    Kadangi pateiktame tekste nėra detalių apie konkrečias sumas, įmones ar investuotojus, šiame straipsnyje apsiribojama pačiu apžvalgos faktu ir jos tema.

  • Berlyno „Robin Capital“ uždarė 15 mln. eurų fondą: investuos į DI, robotikos ir kosmoso startuolius

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Robin Capital“ uždarė antrąjį 15 mln. eurų fondą, skirtą ankstyvos stadijos startuoliams. Taip bendra fondo valdytojo pritrauktų įsipareigojimų suma per du fondus pasiekė 30 mln. eurų.

    Naujasis „Robin Capital Fund II“ seka po pirmojo 15 mln. eurų fondo, uždaryto 2024 metais. Kaip rašo „EU-Startups“, antrasis fondas jau spėjo atlikti 17 investicijų į įmones, dirbančias žvalgybos, gynybos, Žemės stebėjimo ir kosmoso technologijų srityse.

    Fondo įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Robin Haak pabrėžė, kad nors modelis vadinamas „Solo GP“, „niekas kuriant „Robin Capital“ niekada nebuvo vienas“. Jo teigimu, svarbiausia – pasitikėjimas, įsitikinimas ir noras padėti vieni kitiems siekti sėkmės.

    Šis uždarymas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos ankstyvos stadijos fondų bangą, kai skelbiama apie naujus ar papildomai pritrauktus dešimtis milijonų eurų siekiančius kapitalo krepšius. Investuotojams tai signalizuoja stiprėjantį susidomėjimą DI, „DeepTech“ ir su gynyba bei kosmosu susijusiomis technologijomis.

    Į ką taikosi „Robin Capital“

    „Robin Capital“ įkurta 2023 metais, o jos investicijų fokusas – „pre-Seed“ ir „Seed“ stadijos Europos startuoliai. Bendrovė didžiausią dėmesį skiria dirbtiniam intelektui, įmonių programinei įrangai, robotikai, gynybai, kosmosui ir „DeepTech“ projektams.

    Įprastas vienos investicijos dydis siekia nuo 100 tūkst. iki 600 tūkst. eurų. Nors fondas turi aiškias prioritetines kryptis, jis nurodo nesilaikantis griežtų sektorių ribų ir ieškantis komandų, sprendžiančių didelių rinkų problemas bei galinčių kurti lengvai plečiamus verslus.

    Bendrovė veikia pagal „Solo General Partner“ (Solo GP) modelį: investicinius sprendimus priima R. Haak, tačiau remiasi investicinių partnerių, ribotųjų partnerių ir daugiau nei 100 patyrusių operatorių tinklu.

    Kas investuoja ir kaip plečiama strategija

    „Robin Capital“ investuotojų bazę sudaro verslininkai, vadinamųjų vienaragių kūrėjai, technologijų vadovai, šeimų biurai, taip pat investuotojai, turintys rizikos kapitalo ir privataus kapitalo patirties. Tarp ribotųjų partnerių minimi ir verslai bei šeimos, siejami su tokiais vardais kaip „Ferrari“, Moratti, „Adyen“ ir FTMO, taip pat investuotojai, susiję su „Permira“, „Macquarie“ ir „FJ Labs“.

    Be dviejų ankstyvos stadijos fondų, „Robin Capital“ yra įsteigusi tris augimo fazei skirtus specialios paskirties investicinius instrumentus (SPV), kad galėtų papildomai remti „ARX Robotics“, „Almetra“ ir „Ground A“. Tokie instrumentai leidžia investuotojų bendruomenei prisidėti prie papildomų finansavimo etapų už pagrindinės ankstyvos stadijos strategijos ribų.

    Įkūrėjo patirtis ir tolimesni planai

    Prieš įkurdamas „Robin Capital“, R. Haak 2013 metais kartu su bendraįkūrėjais pradėjo „Jobspotting“, kuri vėliau tapo „SmartRecruiters“ dalimi – ten jis dirbo pasauliniu COO ir vadovaujančiu direktoriumi. Vėliau „SmartRecruiters“ buvo įsigyta SAP.

    Anksčiau jis dirbo susijungimų ir įsigijimų srityje „Axel Springer“ bei kartu įkūrė „Axel Springer Plug & Play“. Taip pat jis atliko pirmą institucinę investiciją į Vokietijos fintech „N26“ ir vėliau dirbo Europos augimo investicijų įmonės „Revaia“ vadovaujančiu partneriu.

    Per pastarąjį dešimtmetį R. Haak nurodoma investavęs į daugiau nei 60 įmonių, tarp jų – į septynis vienaragius, įskaitant „N26“, „Algolia“, „Aircall“ ir „Coralogix“. Ateičiai „Robin Capital“ svarsto trečią 15 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą ir siekį iš viso paremti apie 80–90 startuolių, taip pat – galimą atskirą augimo tęstinumo fondą.

  • Krokuvoje baigiasi mokslo ir technologijų kino festivalis: diskusijose – DI ir kova dėl dėmesio

    Krokuvoje finišuoja Science & Technology Film Festival, sujungęs kiną, mokslą ir ateities technologijas. Renginio dalyviai diskutavo, ar mokslo turinys gali konkuruoti su socialinių tinklų pramogomis ir kaip pasiekti plačią auditoriją neprarandant tikslumo.

    Festivalis vyko nuo spalio 21 dienos iki spalio 24 dienos, o programoje buvo pristatyti 48 filmai iš įvairių šalių. Organizatoriai skelbė, kad žiūrovai išvydo penkias pasaulines ir 15 europinių premjerų, o peržiūras lydėjo susitikimai su kūrėjais ir teminės diskusijos.

    Nuo mokslo iki auditorijų

    Viena ryškiausių programos diskusijų buvo skirta dilemai, su kuria susiduria edukatoriai ir turinio kūrėjai: kaip suderinti patikimumą ir patrauklią formą. Aptarta, ar siekis patekti į rekomendacijų srautus neišvengiamai veda į supaprastinimus, ir kaip algoritmų logiką išnaudoti visuomenei naudingam turiniui.

    Diskusijoje dalyvavo interneto turinio kūrėja Joanna Jasitczak ir edukatorius dr. Daniel Syrek, o pokalbį moderavo žurnalistas Grzegorz Zasępa. Dalyviai pabrėžė, kad auditorijos dėmesį vis dažniau lemia ne tema, o pateikimo forma, tačiau patikimumas išlieka kertinė ilgalaikio pasitikėjimo sąlyga.

    Kosmosas, vanduo ir DI

    Festivalio darbotvarkėje daug dėmesio skirta praktinėms technologijų taikymo sritims, įskaitant kosmoso sprendimų panaudojimą ekonomikai ir saugumui. Renginio pradžioje vykęs Space Connect Summit akcentavo, kad kosmoso infrastruktūra tampa ne tik mokslinių tyrimų, bet ir verslo bei kritinių paslaugų dalimi.

    Taip pat vyko konferencija Water Connect – Polska Woda 4.0, kurioje kalbėta apie vandens išteklių saugumą ir klimato keliamas rizikas. Organizatoriai išskyrė technologijų vaidmenį stebėsenai, prognozavimui ir infrastruktūros valdymui, kai ekstremalūs orai tampa vis dažnesni.

    Programoje netrūko ir temų apie dirbtinis intelektas, jo įtaką kūrybai bei visuomenei. Tokios diskusijos atliepia platesnę Europos tendenciją stiprinti kritinį raštingumą ir aiškiau atskirti mokslu grįstą turinį nuo sensacingų interpretacijų, ypač sparčiai plintant generatyvinėms priemonėms.

    Premjeros ir finalinė gala

    Tarp rodomų filmų minėti ir žinomų kino kūrėjų darbai, o dokumentikoje daug dėmesio skirta kosmoso istorijai bei žmogaus ir technologijų santykiui. Organizatoriai pabrėžė, kad festivalis sąmoningai jungia pramoginį formatą su edukacija, nes būtent toks derinys dažniausiai pritraukia platesnę auditoriją.

    Finalinė renginio dalis numatyta spalio 24 dieną Krokuvos technologijų parke, kur vyks apdovanojimų gala. Taip pat nurodyta, kad festivalis neseniai prisijungė prie European Science Film Association, o tai stiprina jo tarptautinį matomumą ir bendradarbiavimo galimybes.

  • ESA „Space Rider“ bandymas baigėsi katastrofa: suplėšytas parašiutas ir sudužęs modelis

    ESA „Space Rider“ bandymas baigėsi katastrofa: suplėšytas parašiutas ir sudužęs modelis

    Kas nutiko per bandymą?

    Europos kosmoso agentūra (ESA) tęsia daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Rider“ kūrimą, tačiau vienas naujausių bandymų baigėsi nesėkme. Spalio 6 dieną per pilno masto nusileidimo bandymą sudužo bandomasis aparato modelis.

    ESA nurodė, kad pirmasis, stabdomasis parašiutas išsiskleidė pagal planą. Vis dėlto pagrindinis parašiutas neatlaikė ir buvo suplėšytas, todėl aparatas nebesugebėjo saugiai sumažinti greičio iki nusileidimo.

    Dėl šios priežasties modelis nukrito ir buvo sunaikintas. Bandymas vyko Salto di Quirra kariniame poligone Sardinijoje, kur tokio tipo bandymai atliekami dėl saugumo reikalavimų ir infrastruktūros.

    Pradėtas tyrimas, bet grafikas, anot ESA, neturėtų griūti

    Po incidento ESA patvirtino pradėjusi tyrimą, kuriuo siekiama tiksliai nustatyti gedimo priežastį ir įvertinti, kokių korekcijų prireiks nusileidimo sistemai. Tokiose programose incidentų analizė paprastai apima parašiuto konstrukcijos, medžiagų, siūlių, išskleidimo sekos ir apkrovų scenarijų peržiūrą.

    „Tikimės, kad šis bandymas neturės neigiamos įtakos likusiam grafikui ar kvalifikaciniams darbams, arba bent jau neprivers jo keisti“, – sakė ESA kosminio transporto direktorė Géraldine Naji.

    ESA akcentuoja, kad prarastas objektas buvo pilno masto bandymų modelis, skirtas nusileidimo ir nutupdymo sistemoms įvertinti. Tai reiškia, kad bandymų tikslas buvo patikrinti kritinę grandį, o ne demonstruoti jau galutinę skrydžiui parengtą transporto priemonę.

    Kodėl „Space Rider“ projektas svarbus Europai?

    „Space Rider“ kuriamas kaip bepilotis, daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas gabenti mokslinius ir technologinius eksperimentus į žemąją Žemės orbitą ir po misijos grąžinti juos atgal. ESA siekia turėti europinį sprendimą, leidžiantį dažniau ir lanksčiau vykdyti mikrogravitacijos tyrimus bei bandyti naujas technologijas.

    Tokio tipo platformos tampa vis svarbesnės, nes auga eksperimentų paklausa, o kosmoso pramonė sparčiai juda link pakartotinio panaudojimo logikos. Sėkmingai išsprendus nusileidimo sistemos klausimus, „Space Rider“ galėtų tapti viena iš priemonių, padedančių Europai mažinti priklausomybę nuo kitų šalių teikiamų grąžinamųjų krovinių paslaugų.

    Parašiutų sistemos patikimumas čia yra vienas svarbiausių elementų, nes būtent nusileidimo etapas dažnai kelia daugiausia rizikų. Dėl to tokie bandymai ir daromi etapais, o nesėkmės, nors ir brangios, dažnai tampa esminiu impulsu patobulinimams prieš pereinant prie aukštesnio lygio kvalifikacijos.

  • Gamyba kariuomenei ir civilinei rinkai viename: dual use stabdo ilgi bandymai ir leidimai

    Dual use gamyba įgauna pagreitį

    Katovicuose surengtoje antrojoje konferencijoje Pramonė gynybai daug dėmesio skirta vadinamajai dual use gamybai, kai tie patys produktai ir technologijos pritaikomi tiek civiliniams klientams, tiek kariuomenei. Diskusijų dalyviai sutiko, kad tokia kryptis spartina inovacijas, tačiau reikalauja daugiau laiko ir investicijų.

    Konferencijoje akcentuota, kad gynybos sektorius vis dažniau remiasi pramonės sprendimais, kurie gimsta civilinėje rinkoje, o vėliau papildomai adaptuojami saugumo ir patikimumo reikalavimams. Tuo pat metu įmonėms svarbu išlaikyti konkurencingumą ir užsakymų stabilumą ne vienoje rinkoje.

    „Gynybos pramonėje reikia didelių investicijų į tyrimus, bandymus ir sertifikavimą“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Hidraulikos sprendimus kurianti „Ponar Wadowice“ atstovo teigimu, įėjimas į gynybos segmentą įvyko palaipsniui, o sukaupta patirtis civilinėje pramonėje leido greičiau prisitaikyti prie naujų užduočių. Jis pabrėžė, kad įmonė, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje 2022 metais, jau turėjo parengtus produktus.

    Pasak pranešėjo, gynybai skirti komponentai turi veikti itin skirtingomis sąlygomis, nuo labai žemų iki itin aukštų temperatūrų. Tokie reikalavimai reiškia ilgesnius bandymus, papildomą patikrą ir daugiau formalių procedūrų nei daugelyje civilinių sričių.

    Procedūros tampa realia kliūtimi

    Diskusijoje akcentuota, kad vien technologinio pasirengimo nepakanka, jei administraciniai procesai užsitęsia. Įmonės gali turėti gamybinius pajėgumus ir inžinerinius sprendimus, tačiau be leidimų, patikrų ir priėmimų tiekimo grandinė stringa.

    Skambėjo argumentas, kad karo sąlygomis veikiančiose valstybėse procedūros dažnai sutrumpinamos iki būtino minimumo, nes to reikalauja situacija. Tuo tarpu taikos metu administraciniai terminai linkę ilgėti, o tai pramonėje didina rizikas ir kaštus.

    „Galime pagaminti greitai, bet procedūros dažnai užtrunka per ilgai“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Reguliacinė našta gynybos sektoriuje paprastai apima ne tik sertifikavimą, bet ir licencijavimą, patikras bei eksportą ribojančias taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad net ir parengtas produktas ne visada greitai pasiekia užsakovą, ypač kai kalbama apie tarptautines tiekimo grandines.

    Kosmoso technologijos ir žaliavos tampa strateginės

    Kosmoso pramonės atstovai priminė, kad kosmoso technologijos istoriškai glaudžiai susijusios su saugumu ir gynyba, o šis ryšys dabar tik stiprėja. „Creotech Instruments“ vadovas pabrėžė, kad perėjimas prie gynybos projektų taip pat reiškia papildomas prievoles dėl licencijų ir eksporto kontrolės.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į palydovinę Žemės stebėseną, kuri gynybos planavime tampa vis svarbesnė dėl žvalgybos, situacijos vertinimo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos. Tokie projektai yra brangūs, ilgalaikiai ir jautrūs reguliacinei aplinkai, todėl įmonėms būtina užsitikrinti aiškias taisykles ir stabilų finansavimą.

    „Perėjimas į gynybos sektorių reiškia papildomus reguliacinius reikalavimus, įskaitant licencijas ir eksporto kontrolę“, – sakė Maciejus Misiura.

    Kitoje diskusijos dalyje priminta, kad gamyba neatsiejama nuo žaliavų, ypač kai kalbama apie strateginius metalus ir komponentus. Įvardyta ir didėjanti kritinių žaliavų tema, kai tiekimo saugumas tampa ne mažiau svarbus nei pačios gamybos apimtys.

    Mokslinių tyrimų ir pramonės atstovai akcentavo, kad vis svarbesnį vaidmenį įgauna perdirbimas ir žaliavų susigrąžinimas, nes tai mažina priklausomybę nuo importo. Ši kryptis ypač aktuali gynybos pramonei, kur sutrikus tiekimui rizikuojama ne tik ekonominiais rezultatais, bet ir valstybės saugumu.

    „Gamyba neegzistuoja be žaliavų, o perdirbimas tampa vis svarbesnis“, – sakė Joanna Pauly.

  • „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ pradėjo „Project Suncatcher“ bandymus, kurių tikslas – įvertinti, ar dalį DI skaičiavimų įmanoma perkelti į orbitą. Į kosmosą su raketa „Falcon 9“ iškeltas prototipinis palydovas su specializuotais TPU lustais, skirtais mašininiam mokymuisi.

    Pagrindinis bandymo klausimas – kaip tokia įranga atlaiko paleidimo apkrovas, kosminę spinduliuotę ir itin didelius temperatūrų svyravimus. Orbitinė aplinka vilioja dar ir tuo, kad saulės energijos potencialas virš atmosferos teoriškai didesnis nei Žemėje, tačiau praktiniai ribojimai kol kas išlieka.

    Pirmasis prototipas – tik trumpoms užduotims

    Palydovas yra maždaug buitinio šaldytuvo dydžio ir talpina keturis „Trillium“ TPU lustus. Dėl šilumos pašalinimo problemų vakuume įranga planuojama įjungti trumpais intervalais, maždaug keliolikai minučių, kad atliktų paprastas užklausas su DI modeliu „Gemma“.

    Šiame etape akcentuojamas ne našumas, o patikimumas ir gedimų taškų identifikavimas. „Google“ teigia, kad dabartinis bandymas skirtas telemetrijai rinkti ir suprasti, kas realiomis sąlygomis labiausiai riboja tokios architektūros stabilumą.

    Kliūtis numeris vienas – šiluma

    Kosminėje erdvėje nėra oro, todėl neveikia įprasta konvekcija, o tradicinės duomenų centrų aušinimo schemos, kuriose kartais naudojamas vanduo, čia apskritai netinka. Dėl to „Google“ testuoja sprendimą, kuriame šiluma nukreipiama per šilumvamzdžius į didelius radiatorius ir išspinduliuojama.

    Laboratoriniai bandymai vakuuminėje ir termiškai kontroliuojamoje aplinkoje leidžia imituoti orbitą, bet galutinis verdiktas priklauso nuo realios misijos duomenų. Jei ateityje būtų siekiama nuolatinio darbo, energijos poreikis galėtų augti iki dešimčių kilovatų, o tai reikštų visai kitą maitinimo ir aušinimo mastą.

    Kodėl tai daroma ir kas kelia riziką

    Tokie projektai siejami su sparčiai augančiais DI skaičiavimo poreikiais ir vis didesne įtampa dėl didelių duomenų centrų plėtros Žemėje. JAV ir kitur dažnėja diskusijos dėl elektros tinklų apkrovos, žemės naudojimo ir vandens išteklių, todėl idėja dalį infrastruktūros perkelti į orbitą kai kam atrodo kaip alternatyva.

    Vis dėlto rizikų sąrašas ilgas: radiacija gali sukelti atminties klaidas, o orbitos „šiukšlės“ didina susidūrimų tikimybę. Prie to prisideda ir greitas aparatinės įrangos senėjimas, nes DI lustų kartos keičiasi kas 1–2 metus, o palydovai orbitoje paprastai planuojami 5–7 metų ciklui.

    Ateities etapuose „Google“ planuoja patikrinti, ar keli palydovai gali dirbti kaip vienas išskaidytas skaičiavimo klasteris, bendraudami lazeriniais ryšiais. Tokie ryšiai turi užtikrinti itin tikslų taikymą ir didelę spartą, kad būtų galima kalbėti apie rimtesnius DI skaičiavimus, o ne demonstracines užduotis.

    Kosminių duomenų centrų idėja kol kas labiau primena ilgalaikį mokslinių tyrimų ir eksperimentų kelią nei artimą komercinę revoliuciją. Vis dėlto jei pigesni paleidimai ir patikimesni aušinimo sprendimai taps realybe, orbita gali tapti dar vienu DI infrastruktūros frontu greta tradicinių serverinių Žemėje.

  • „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    Londone įsikūrusi kosmoso technologijų bendrovė „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slapto režimo ir pranešė pritraukusi apie 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Į finansavimo etapą įsitraukė „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“.

    Įmonė teigia, kad lėšas skirs palydovų pozicionavimo infrastruktūrai plėsti ir duomenų platformai tobulinti. Pagrindinis tikslas yra padaryti itin tikslius orbitinių objektų matavimus prieinamesnius komerciniam naudojimui.

    Kas yra lazerinis palydovų matavimas?

    „Foundational“ kuria sprendimus, paremtus palydovų lazeriniu matavimu, angliškai vadinamu Satellite Laser Ranging. Šis metodas veikia taip: iš antžeminės stoties į palydovą siunčiami lazerio impulsai, o laikas, per kurį šviesa grįžta nuo palydove esančio atšvaito, leidžia itin tiksliai apskaičiuoti atstumą.

    Tokio tipo matavimai gali užtikrinti milimetrų lygio tikslumą, tačiau iki šiol jie dažnai buvo laikomi brangiais ir sudėtingais plačiai taikyti. Bendrovė siekia automatizuoti procesą ir paversti jį lengviau plečiama paslauga.

    Vertikaliai integruota sistema

    Bendrovė jungia kelis elementus į vieną ekosistemą: palydovuose montuojamus retroreflektorius, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia pozicionavimo duomenis klientams. Pasak įmonės, toks modelis turėtų sumažinti diegimo ir eksploatavimo trintį.

    Technologinis pagrindas siejamas su ankstesniais lazerinio matavimo sprendimais, kuriuos plėtojo „Lumi Space“. „Foundational“ įkurta 2025 metais, ją įkūrė Hira Virdee ir Dave Gooding, o naujos įmonės kryptis labiau orientuota į komercinį mastelį.

    Kodėl tikslus pozicionavimas tampa kritinis?

    Žemoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų ir nuolaužų, todėl operatoriams vis dažniau reikia tikslių duomenų apie objektų buvimo vietą ir trajektorijų pokyčius. Tokia informacija svarbi planuojant manevrus, mažinant susidūrimų riziką ir vertinant draudimo riziką.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimai gali būti aktualūs palydovų žvaigždynų operatoriams, kosmoso agentūroms, gamintojams ir tyrimų institucijoms. Taip pat išskiriamos sritys, kuriose itin svarbus patikimas pozicionavimas: navigacija, Žemės stebėjimas, geodeziniai matavimai, jūrų bei aviacijos sektoriai.

    „Palydovų lazerinis matavimas yra aukso standartas ir vienas tiksliausių žmonijos sukurtų matavimo įrankių, tačiau iki šiol jis buvo per brangus ir per sudėtingas, kad veiktų dideliu mastu. Sujungdami įrangą, antžeminį tinklą ir duomenų platformą vienoje vietoje, iš naujo kuriame kritinį kosmoso infrastruktūros sluoksnį komerciniam laikotarpiui“, – sakė „Foundational“ vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee.

    „Foundational“ skelbia planuojanti plėsti antžeminių stočių tinklą, labiau integruoti kosminės įrangos gamybą į įmonės vidų ir didinti retroreflektorių gamybos apimtis. Ilgalaikė vizija yra pasaulinis tinklas, galintis teikti pozicionavimo duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

  • Lenkijos savivaldybės atsigręžia į kosmoso technologijas: atsiveria kelias naujiems ES pinigams

    Lenkijos regionai vis aktyviau svarsto, kaip kosmoso technologijas pritaikyti kasdienėms savivaldybių funkcijoms ir kartu pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimu. Europos kosmoso fondo vadovas Łukaszas Wilczyńskis teigia, kad būtent savivaldybės gali tapti svarbiu užsakovu, kuris augintų šalies kosmoso sektorių.

    Jo vertinimu, Lenkijoje dar anksti kalbėti apie pilnavertę kosmoso pramonę, tačiau sparčiai stiprėja kosmoso verslas ir kompetencijos. Tam įtaką daro ne vien nacionalinių institucijų ar tarptautinių programų užsakymai, bet ir vis dažniau atsiveriantys regioniniai poreikiai.

    Ką savivaldybės gali laimėti?

    Didžiausia praktinė nauda siejama su Žemės stebėjimo duomenimis ir jų analize, kuri padeda planuoti teritorijas, stebėti užstatymo pokyčius ir valdyti gamtos išteklius. Tokie sprendimai taip pat tampa reikšmingi ekstremalių situacijų valdyme, kai svarbus greitas situacijos įvertinimas.

    Kosmoso duomenys savivaldybėms gali padėti ir priimant administracinius sprendimus, pavyzdžiui, tikrinant, ar statiniai atitinka leidimus. Palydoviniai vaizdai leidžia objektyviai palyginti deklaruojamą ir realų užstatymą, o tai aktualu tiek urbanistikai, tiek kontrolei.

    Pasauliniai pavyzdžiai rodo kryptį

    Wilczyńskis atkreipia dėmesį, kad savivaldybės kitose šalyse jau užsako kosmoso sprendimus kaip įprastą viešąją paslaugą. Kanarų salose Tenerifės valdžia planuoja nuosavą stebėjimo palydovų konsteliaciją, kuri nuo 2028 metais turėtų kasdien fiksuoti gaisrų, potvynių ar taršos jūroje rizikas.

    Panašų kelią renkasi ir Bavarija, kur žemėtvarkos administracija vysto penkių mažųjų palydovų misiją. Šių palydovų tikslas būtų reguliariai fotografuoti visą regioną, kad duomenys taptų nuolat atnaujinamu įrankiu planavimui ir kontrolei.

    ES finansavimas ir inteligentinės specializacijos

    Lenkijoje vis daugiau regionų kosmoso sektorių įtraukia į inteligentinių specializacijų sąrašus, tarp jų minimi Pakarpatė ir Mažoji Lenkija. Praktikoje tai reiškia, kad kosmoso iniciatyvos oficialiai pripažįstamos regiono prioritetu, o projektams tampa lengviau pretenduoti į ES paramą.

    Tokie pasirinkimai padeda kurti ekosistemą, kuri pritraukia tiek startuolius, tiek tarptautines technologijų įmones, ypač duomenų analizės ir aukštos pridėtinės vertės gamybos srityse. Wilczyńskis pabrėžia, kad kai regionas aiškiai įvardija prioritetą, investuotojams ir mokslo institucijoms lengviau suderinti ilgalaikius tikslus.

    Didžiausias iššūkis – kompetencijos savivaldoje

    Pasak Wilczyńskio, vien technologijų prieinamumo neužtenka, nes reikia pasirengimo dirbti su palydoviniais duomenimis. Todėl svarbi dalis yra mokymai, aiškūs naudojimo scenarijai ir sprendimų integravimas į įprastus savivaldybių procesus.

    „Tam reikia švietimo: būtina parodyti tarnautojams, kaip naudotis palydoviniais duomenimis ir ką jie gali laimėti. Tačiau pokytis jau matomas – kosmoso konferencijose vis dažniau sutinku savivaldybių atstovų“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Jo teigimu, tai gali reikšti naują klientų grupę Lenkijos įmonėms, kuriančioms sprendimus, paremtus palydovine informacija. Jei savivaldybės pradės tokius sprendimus pirkti iš vietos bendrovių, jos gaus modernesnius valdymo įrankius, o kosmoso sektorius įgis tvaresnį vidaus rinkos pagrindą.