Katovicuose uždaroma anglies kasykla „Wujek“ gali sulaukti netikėto antro gyvenimo: siūloma ją paversti Kosminio apgyvendinimo simuliacijų ir kosmoso technologijų centru. Idėją pristatė fondo „Nauka. To Lubię“ atstovai Tomasz Rożek ir Krzysztof Kurdyła, teigdami, kad požeminė infrastruktūra galėtų tapti unikaliu bandymų poligonu Europoje.
Pagrindinė projekto kryptis – pereiti nuo anglies pramonės prie aukštųjų technologijų, išlaikant regiono kompetencijas. Koncepcijoje numatoma buvusiems kasyklos darbuotojams pasiūlyti persikvalifikavimo kelią į laboratorijų technikų, robotų operatorių ar infrastruktūros priežiūros specialistų roles.
Autorių teigimu, vienas svarbiausių tikslų – sustabdyti jaunų specialistų migraciją iš regiono, sukuriant patrauklias darbo vietas vietoje. Kartu būtų kuriama erdvė mokslui ir verslui, kur galėtų kurtis startuoliai bei tyrimų komandos, dirbančios su robotika ir autonominėmis sistemomis.
Požeminėse erdvėse siūloma įrengti analoginį habitatą, kuriame būtų galima imituoti izoliuotų kosminių misijų sąlygas. Tokia aplinka, kur trūksta ryšio, nėra GPS signalo, juntamas dulkėtumas ir ribotas priėjimas prie išorės, leistų realistiškiau testuoti įrangą ir žmogaus psichologinį atsparumą nei steriliuose laboratoriniuose kompleksuose.
Plane numatyti ir požeminiai bandymų poligonai robotams bei transporto platformoms, skirtoms sudėtingam reljefui. Čia taip pat būtų vystomos technologijos, leidžiančios žaliavas išgauti ir panaudoti vietoje, nes tokie sprendimai laikomi esminiais ilgalaikėms Mėnulio ar Marso misijoms.
Atskira kryptis – astrobiologijos ir uždarų ciklų žemės ūkio tyrimai: vertikalus auginimas ir hidroponika. Tokios sistemos kosminių programų kontekste svarbios dėl ribotų išteklių, vandens perdirbimo ir stabilaus maisto tiekimo, o jų pritaikymai vis dažniau perkeliami ir į miestų infrastruktūrą.
Paviršiuje siūloma kurti hibridinę ekosistemą, apimančią švietimą, mokslą ir pramonę. Tarp idėjų minimas palydovų kūrimo ir bandymų centras su vibracinių, radiacinių ir terminio vakuumo bandymų infrastruktūra, taip pat mokslo centras, skirtas STEM sričių populiarinimui.
Vienas ambicingiausių elementų – mikrogavitacijos bokštas, kurį siūloma įrengti panaudojant gilius šachtų šulinius. Skaičiuojama, kad taip būtų galima sukurti ilgesnes nesvarumo atkarpas ir net imituoti Mėnulio trauką, nors konkrečios techninės detalės dar turėtų būti pagrįstos išsamiais tyrimais.
Patys autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra galimybių studija, o įgyvendinimui reikėtų geologinių ir inžinerinių vertinimų. Kasykloje būtina spręsti drėgmės kontrolės, saugos ir kasybos palikimo iššūkius, o galimi uolienų sukrėtimai gali riboti itin jautrios įrangos panaudojimą.
Kita vertus, seismiškumas projektuotojų vertinamas ir kaip privalumas, nes leistų bandyti konstrukcijų atsparumą bei vertinti žmogaus reakcijas į realistiškesnius veiksnius. Tokie bandymai aktualūs kuriant įrangą ir procedūras, kurias vėliau galima naudoti tiek kosmoso, tiek požeminėse ar pramoninėse aplinkose.
Idėja dera su Europoje stiprėjančia naujosios kosmoso ekonomikos kryptimi, kai daugiau vaidmens tenka privačioms iniciatyvoms, startuoliams ir dualios paskirties technologijoms. Tokiose ekosistemose vis didesnę reikšmę įgauna ir DI sprendimai, padedantys valdyti robotiką, prognozuoti gedimus ir optimizuoti uždaras gyvybės palaikymo sistemas.
Jei projektas būtų išvystytas, Katovicų regionas galėtų sustiprinti pozicijas Vidurio Europoje kaip kosmoso technologijų bandymų ir edukacijos taškas. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo finansavimo, saugos reikalavimų, vietos valdžios prioritetų ir to, ar pavyks suderinti pramoninį paveldą su ilgalaike mokslo infrastruktūra.
Leave a Reply