Tag: Kraken

  • „Kraken“ valdytoja „Payward“ skelbia 66 proc. mažesnį Q3 EBITDA ir planuoja prognozių rinkas JAV

    „Kraken“ valdytoja „Payward“ skelbia 66 proc. mažesnį Q3 EBITDA ir planuoja prognozių rinkas JAV

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ patronuojanti bendrovė „Payward“ pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio pakoreguotas EBITDA per metus sumenko maždaug dviem trečdaliais – 66 proc.

    Kaip rašo „The Block“, bendrovė per ketvirtį uždirbo 60 mln. JAV dolerių pakoreguoto EBITDA – tai daugiau nei 23 mln. JAV dolerių antrąjį ketvirtį, tačiau gerokai mažiau nei 178,6 mln. JAV dolerių prieš metus.

    „Payward“ taip pat pakeitė finansinių rezultatų rodiklius: vietoje „pakoreguotų pajamų“ dabar naudoja „bendrą platformos maržą“ (angl. total platform margin), iš kurios atimami ir klientams išmokami staking atlygiai.

    Pagal šį rodiklį trečiąjį ketvirtį pasiekta 487 mln. JAV dolerių – daugiau nei 436 mln. JAV dolerių antrąjį ketvirtį, bet 12 proc. mažiau nei prieš metus.

    Prekybos apimtys augo ketvirčio mastu, bet atsiliko nuo pernykščių

    Per ketvirtį klientai „Payward“ platformose atliko sandorių už 353 mlrd. JAV dolerių. Palyginti su antruoju ketvirčiu, apimtys padidėjo 22 proc., tačiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo 30 proc. mažesnės.

    Bendrovė nurodė rugsėjo pabaigoje turėjusi 7,1 mln. finansuotų (funded) paskyrų – 7 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 37 proc. daugiau nei prieš metus.

    Apmokestinamų (billable) paskyrų skaičius siekė 1,5 mln. – tai 9 proc. augimas per ketvirtį ir 74 proc. augimas per metus.

    Nauji planai: prognozių rinkos JAV ir daugiau produktų

    Tarp artimiausių planuojamų produktų „Payward“ įvardijo prognozių rinkas JAV klientams. Bendrovė atnaujinime nepateikė konkrečios šios paslaugos starto datos.

    Taip pat planuojama pasiūlyti akcijų neterminuotus (perpetual) ateities sandorius per pačios bendrovės CFTC reguliuojamą biržą, kliringo namus ir brokerį, kurti vietinėms rinkoms skirtas programėles bei sudaryti galimybę klientams vienoje paskyroje dalintis užstatu tarp skirtingų produktų.

    Be to, minima ambicija vykdyti JAV dolerių pervedimus per Federalinio rezervo pagrindinę sąskaitą, išbandyti JAV kreditinę kortelę ir Europoje finansuoti skolinimą klientų indėliais.

    DI kryptis: nuo „Kraken AI“ iki asmeninių finansų agento

    „Payward“ teigia, kad dirbtinis intelektas tampa vis svarbesne verslo dalimi. JAV programėlėje jau veikia „Kraken AI“ – per pokalbį klientai gali pirkti, parduoti, konvertuoti ir vykdyti staking, o operacijoms reikalingas patvirtinimas.

    „Kraken Pro“ aplinkoje taip pat veikia asistentas ir strategijų kūrimo įrankis. Kitas planas – atskiras DI agentas asmeniniams finansams, kuris veiktų pagal kliento nustatytas ribas, o kiekvienas sandoris ar procesas būtų paleidžiamas tik po kliento patvirtinimo.

    Dar viena bendrovės kryptis – xStocks pasiūla: šią savaitę „Payward“ pridėjo daugiau nei 200 tokenizuotų Jungtinės Karalystės ir Europos akcijų. Bendrovė taip pat nurodė kurianti su xStocks susietus fondus ir planuojanti xPO projektą, kuris, gavus reguliuotojų pritarimą, leistų privačioms įmonėms pritraukti kapitalą išleidžiant akcijas blokų grandinėje.

  • Buvęs FTB agentas prisipažino pasisavinęs 2,47 mln. dolerių kriptovaliutų iš 35 tyrimų

    Buvęs FTB agentas prisipažino pasisavinęs 2,47 mln. dolerių kriptovaliutų iš 35 tyrimų

    Buvęs JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas Patrickas Stevenas Yarochas prisipažino pavogęs apie 2,47 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutų iš piniginių, susijusių su FTB vykdytais tyrimais.

    JAV Rytų Virdžinijos apygardos prokuratūros duomenimis, 37 metų Virdžinijos valstijos Ashburno gyventojas kaltę pripažino ketvirtadienį, o byla apima dešimtis piniginių ir dešimtis atskirų pervedimų.

    Teismo dokumentuose nurodoma, kad vyras atliko maždaug 100 pervedimų iš mažiausiai 79 kriptovaliutų piniginių, kurios buvo susietos su 35 atskiromis FTB tirtomis bylomis.

    Tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ne tik asmenys, kurie patys buvo tiriami, bet ir nusikaltimų aukos: bent dalis pervedimų buvo atlikta iš jų piniginių, o vienu atveju – ir iš piniginės, kurią FTB buvo finansavęs vykdomai operacijai.

    Kaip, anot bylos, buvo vykdomos vagystės

    Faktų suvestinėje teigiama, kad schema prasidėjo ne vėliau kaip 2024 metų gruodį. Tuomet P. S. Yarochas, kaip nurodoma, naršė FTB duomenų bazes, įskaitant įslaptintą, ieškodamas prisijungimo duomenų ir kriptovaliutų prieigos raktų.

    Dokumentuose jis apibūdinamas kaip veikiantis „nesirenkant“ – pavienių vagysčių suma svyravo nuo 81 cento iki daugiau nei 580 000 JAV dolerių. Po kiekvieno pervedimo jis esą tikrindavo sistemas, ar niekas nepastebėjo dingusių lėšų.

    Viename epizode, aprašytame byloje, teigiama, kad 2025 metų lapkričio 6 dieną jis pasinaudojo prisijungimo duomenimis iš baudžiamosios bylos failo ir pervedė dviejų piniginių turinį į savo bitkoinų piniginę.

    Vėliau dalį lėšų jis esą bandė „išskaidrinti“ per keitimo paslaugą su privatumo funkcijomis, konvertavo į „Monero“ (XMR) ir „Solana“ (SOL), o galiausiai judino lėšas per „Sui“ piniginę iki paskyros „Kraken“ biržoje.

    Kaltinimai, nuosprendžio data ir galimos bausmės

    P. S. Yarochas prisipažino dėl dviejų kaltinimų: elektroninio sukčiavimo ir pinigų plovimo. Už kiekvieną jų grėsia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Nuosprendžio paskelbimas numatytas 2027 metų kovo 4 dieną.

    Byloje taip pat aprašoma jo karjera: FTB Bostono padalinyje jis dirbo nuo 2017 metų, o nuo 2025 metų vasario iki 2026 metų liepos 31 dienos buvo vyriausiasis specialusis agentas FTB būstinėje, Kontržvalgybos ir šnipinėjimo skyriuje.

    Skolos, planai Europoje ir pinigų panaudojimas

    Teismo dokumentuose teigiama, kad iki schemos pradžios P. S. Yarochas turėjo didelių finansinių įsipareigojimų: 2024 metais buvo paėmęs daugiau nei 100 000 JAV dolerių paskolų ir turėjo per 45 000 JAV dolerių kredito kortelių skolą.

    Nurodoma, kad 2025 metų lapkričio 25 dienos – 2026 metų sausio 13 dienos laikotarpiu jis į TD Bank sąskaitą pervedė apie 93 082 JAV dolerius ir šias lėšas naudojo skoloms mažinti, įskaitant maždaug 30 176 JAV dolerių kredito kortelių įmokas bei 20 000 JAV dolerių įmoką už „Lexus“.

    Prokurorai teigė, kad vyras iš pradžių bandė aiškinti vagystes frustracija, tačiau vėliau pabrėžė, jog jis neturėtų būti vertinamas kaip „savęs išsižadantis Robinas Hudas“.

    Byloje minima ir jo domėjimasis persikėlimu į Europą: 2026 metų birželio 4 dieną jis „ChatGPT“ klausė, ką šis darytų turėdamas apie 1 mln. JAV dolerių ir norėdamas palikti JAV bei gyventi Europos Sąjungos šalyje. Dokumentuose taip pat rašoma, kad jis planavo pinigus panaudoti vynuogynui Portugalijoje įsigyti.

    Užstatas, apribojimai ir restitucija

    Prokurorai siekė, kad P. S. Yarochas iki teismo liktų suimtas, be kita ko, nurodydami, kad jis „Kraken“ platformoje dar turėjo apie 160 000 JAV dolerių, o taip pat minėdami galimą (bet nepateiktą) kaltinimą pagal Šnipinėjimo įstatymą.

    Vis dėlto JAV apygardos teisėjas Anthony Trenga jį paleido už 50 000 JAV dolerių užstatą, skyrė buvimo vietos stebėseną ir nustatė sąlygą, draudžiančią naudotis vaizdo žaidimų konsolėmis.

    Pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo P. S. Yarochas turės sumokėti mažiausiai 2,4 mln. JAV dolerių restitucijos ir jam bus taikomas ne mažesnės kaip 2,4 mln. JAV dolerių vertės turto konfiskavimo sprendimas.

    Jis taip pat sutiko konfiskuoti 17 990,67 USDC ir apie 1,38 mln. SUI, kurie buvo paimti 2026 metų liepos 31 dieną, taip pat TD Bank, „Charles Schwab“, „Kraken“ ir „BloFin“ sąskaitų turinį.

    Dokumentuose pažymima, kad jis pripažino: visi schemos metu gauti pinigai „nėra prieinami“. Be to, jis įsipareigojo būti apklausiamas Teisingumo departamento ir FTB pareigūnų apie savo nusikaltimus.

    Susitarimas numato ir dar vieną ribojimą: jei ateityje apie šią istoriją būtų kuriama knyga, filmas ar kitas kūrinys, bet kokios pajamos, susijusios su jo darbu FTB ar šia byla, turėtų atitekti JAV vyriausybei, o bet kokią tokią medžiagą jis privalėtų pateikti FTB peržiūrai prieš publikavimą.

  • „Nasdaq“ investuoja 100 mln. eurų į „Kraken“ savininkę: ką tai keičia tokenizuotų akcijų rinkoje

    „Nasdaq“ investuoja 100 mln. eurų į „Kraken“ savininkę: ką tai keičia tokenizuotų akcijų rinkoje

    „Nasdaq“ pranešė, kad jos rizikos kapitalo padalinys „Nasdaq Ventures“ sutiko investuoti apie 100 mln. eurų į „Payward“, valdančią kriptovaliutų biržą „Kraken“. Sandoris siejamas su bendrovių planu plėsti technologinį bendradarbiavimą, orientuotą į tokenizuotas akcijas ir prekybos infrastruktūrą.

    Pasak bendrovės, „Payward“ diegs „Nasdaq“ rinkos stebėsenos ir priežiūros sprendimus visame savo prekybos vietų portfelyje. Tai apimtų ne tik kriptovaliutas, bet ir akcijas, tokenizuotas akcijas, ateities sandorius bei pasirinkimo sandorius.

    Žiniasklaida, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, skelbia, kad investicija „Payward“ vertę nustato ties maždaug 19,3 mlrd. eurų riba. Tokia vertė rodo, jog tradicinės rinkos infrastruktūros žaidėjai vis aktyviau ieško būdų dalyvauti skaitmeninio turto ir reguliuojamų vertybinių popierių sandūroje.

    Įmonės taip pat tęsia „Nasdaq Equity Tokens“ projektą, kurio starto tikimasi 2027 metų antrąjį ketvirtį. Ši kryptis numato, kad dalis akcijų ar su jomis susietų teisių galėtų būti tvarkoma skaitmeniniuose registruose, kartu išlaikant investuotojams svarbias akcininkų teises.

    „Daugiau nei 1,8 trilijono eurų vertės akcijų sandorių kasdien pereina per JAV atsiskaitymo sistemą. Atsiskaitymas grandinėje panaikina laukimą“, – sakė „Payward“ bendrai vadovaujantis Arjunas Sethi.

    „Nasdaq“ pabrėžia, kad partnerystės plėtra atspindi siekį kurti infrastruktūrą, kuri leistų greičiau judėti kapitalui, bet kartu išsaugotų pasitikėjimą ir skaidrumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį priežiūros įrankiams, atitikties procedūroms ir aiškiam reguliaciniam rėmui, be kurio tokenizuotų akcijų produktai sunkiai pasiektų masinį naudojimą.

    „Nasdaq“ ir „Payward“ bendradarbiavimą pradėjo 2026 metais, kai paskelbė apie planus sujungti reguliuojamas rinkas su blokų grandinių tinklais per vadinamąsias akcijų transformacijos jungtis. Tuomet taip pat buvo nurodyta, kad „Nasdaq“ kuriami akcijų tokenų sprendimai ir su paskirstytojo registro technologija susijusios paslaugos turėtų tapti veikiančios 2027 metų pirmoje pusėje.

  • SoFi ir „Kraken“ susitarimas: bankiniai pervedimai realiu laiku bus jungiami su kriptoturto prekyba

    SoFi ir „Kraken“ susitarimas: bankiniai pervedimai realiu laiku bus jungiami su kriptoturto prekyba

    Finansinių technologijų bendrovė „SoFi Technologies“ ir „Kraken“ patronuojanti įmonė „Payward“ susitarė sujungti „SoFi“ bankinių atsiskaitymų tinklą su „Kraken“ prekybos infrastruktūra. Sandoris skirtas išplėsti realiu laiku veikiančius pervedimus ir likvidumo valdymą skaitmeninio turto rinkoje, ypač už įprastų bankų darbo valandų ribų.

    Pagal susitarimą „Payward“ prisijungs prie „SoFi Exchange Network“ (SEN) ir „Kraken“ platformoje bus įtrauktas „SoFiUSD“. Taip pat numatyta, kad „SoFi“ savo programėlėje vykdomiems sandoriams naudos „Kraken Prime“ kaip papildomą skaitmeninio turto likvidumo šaltinį.

    Partnerystė aktuali instituciniams klientams, nes tikslas yra supaprastinti lėšų judėjimą tarp tradicinių finansų ir kriptoturto rinkos. Įmonės teigia, kad toks sujungimas padeda greičiau perkelti lėšas, valdyti užstatus ir operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius, kai tradicinės mokėjimų sistemos būna ribotos.

    „Pinigai ir rinkos susilieja į naują finansinę paradigmą, o pagrindinė infrastruktūra turi pasivyti“, – sakė „Payward“ bendraįkūrėjas ir vadovas Davidas Ripley.

    Susitarimas įvyko tuo metu, kai „Payward“ plečia veiklą už biržos ribų ir daugiau dėmesio skiria infrastruktūrai, saugojimui bei reguliuojamoms paslaugoms. „SoFi“ savo ruožtu anksčiau pristatė platesnį verslo bankininkystės pasiūlymą, kuriuo siekia sujungti tradicines bankines paslaugas ir skaitmeninio turto operacijas vienoje, labiau instituciniams poreikiams pritaikytoje aplinkoje.

    Rinkoje tai vertinama kaip dar vienas žingsnis link spartesnių atsiskaitymų ir didesnio kriptoturto paslaugų „suaugimo“ su įprastomis mokėjimų sistemomis. Vis dėlto praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai sprendimai bus įdiegti, kokios bus prieigos sąlygos skirtingoms klientų grupėms ir kaip bus suvaldyti atitikties bei rizikos reikalavimai.

  • „Kraken“ savininkė „Payward“ žada tokenizuoti 100 LSE akcijų: prekyba galėtų vykti per LSE 24

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ savininkė „Payward“ paskelbė planus tokenizuoti 100 didžiausių Londono vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių akcijų. Pagal bendrovės pranešimą, šios skaitmeninės akcijų atitikmenų versijos bus platinamos kaip xStocks, o pirmieji Londono rinkos instrumentai turėtų pasirodyti artimiausiomis savaitėmis.

    „Payward“ teigimu, xStocks būtų 1:1 pagrįsti realiomis akcijomis, t. y. kiekvienam žetonui turėtų atitikti viena bazinė akcija. Tokia struktūra siekia sujungti tradicinių vertybinių popierių rinką su blokų grandinės infrastruktūra, kur atsiskaitymai dažnai gali vykti greičiau ir skaidriau.

    Planuojama, kad xStocks galėtų būti siūlomi investuotojams daugiau nei 110 šalių, tačiau Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems investuotojams šie instrumentai kol kas nenumatomi. Praktikoje tai reiškia, kad produktas orientuojamas į tarptautinę auditoriją, o vietos reguliavimo ir platinimo sąlygos dar gali keistis.

    Svarbiausia partnerystės dalis – galimybė, gavus reguliuotojų pritarimą, šiais instrumentais prekiauti per LSE 24 – Londono vertybinių popierių biržos planuojamą pailgintų valandų prekybos platformą. LSE yra skelbusi, kad LSE 24 darbo dienomis galėtų veikti nuo 17 valandos iki 7 valandos 50 minučių, numatant 30 minučių pertrauką dienos pabaigos procesams.

    „Dirbdami su „Payward“ ir tęsdami bendradarbiavimą su rinkos infrastruktūros ekosistema, nagrinėjame, kaip emitentai ir investuotojai gali pasinaudoti naujomis prieigos formomis, kartu išlaikant standartus, kuriais remiasi viešosios rinkos“, – sakė LSE vadovė Julia Hoggett.

    „Payward“ nurodė, kad platesnėje programoje būtų ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir JAV, Europos bei Honkongo tokenizuotos akcijos, taip pat kitos turto klasės. Bendrovė akcentuoja, kad tai nėra vien tradicinių akcijų „skaitmeninė kopija“: kartu su LSE ketinama tirti ir vadinamųjų „gimtųjų“ akcijų žetonų modelį, kai vertybiniai popieriai būtų leidžiami per biržos infrastruktūrą, išlaikant tas pačias teises ir pilną pakeičiamumą su įprastomis akcijomis.

    Tokenizuotų akcijų rinka pastaraisiais metais auga dėl kelių priežasčių: investuotojai siekia paprastesnės prieigos prie tarptautinių rinkų, o rinkos dalyviai ieško efektyvesnių atsiskaitymų ir ilgesnio prekybos laiko. Vis dėlto tokie produktai susiduria su griežtais vertybinių popierių taisyklių reikalavimais, todėl galutinė pasiūla, prieinamumas skirtingose šalyse ir prekybos sąlygos priklausys nuo reguliacinių sprendimų.

    Tuo pat metu tradicinės biržos vis aktyviau vertina blokų grandinės technologijos pritaikymą, nes ji gali mažinti kai kurių procesų kaštus ir didinti skaidrumą. Jei LSE 24 projektas bus įgyvendintas kaip planuojama, jis gali tapti vienu iš ryškesnių bandymų sujungti pailgintas prekybos valandas ir tokenizacijos sprendimus didelėje reguliuojamoje rinkoje.

  • Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Didžioji Britanija per bandymus virš Šiaurės jūros pirmą kartą pademonstravo sprendimą, kuris gali pakeisti bepiločių jūrinių sistemų panaudojimą: autonominė valtis buvo numesta iš transporto lėktuvo ir po nusileidimo į vandenį iškart galėjo vykdyti užduotis. Bandymas atliktas Royal Navy vykdomoje programoje Project Beehive, kuria siekiama kurti autonominius sprendimus būsimai hibridinei laivyno struktūrai.

    Per šešių dienų testų kampaniją naudota bepiločių paviršinių laivų klasės platforma „Kraken“ K3 SCOUT. Ji keturis kartus buvo išmesta iš „Airbus“ A400M maždaug iš 400 metrų aukščio, o kiekvieną kartą buvo naudojamas tas pats laivas, po nusileidimų išlikęs tinkamas eksploatacijai.

    Kaip veikia toks išmetimas

    Operacijai pritaikyta speciali parašiutinė sistema UMCADS ir naujas mechanizmas IN-Release, skirtas tiksliam krovinio atjungimui leidžiantis. Toks derinys leidžia sumažinti riziką, kad laivas bus pažeistas smūgio į vandenį metu, ir sutrumpina laiką nuo pristatymo iki misijos pradžios.

    Royal Navy pabrėžia, kad bandymai vyko esant Sea State 4 sąlygoms, kai bangų aukštis gali siekti apie 2,5 metro. Tai aplinkybės, kuriomis įprastos įgulos valties nuleidimas į vandenį gali būti sudėtingas, todėl sėkmingi bandymai vertinami kaip konstrukcijos atsparumo ir praktinio pritaikomumo indikatorius.

    Kuo tai keičia taktikas jūroje

    Iki šiol bepiločiai paviršiniai laivai dažniausiai būdavo atgabenami į operacijų zoną laivais arba nuleidžiami iš sraigtasparnių, o tai reiškė išankstinį pajėgų dislokavimą ir lėtesnę reakciją. Išmetimas iš didelio transporto lėktuvo leidžia autonominę platformą pristatyti greitai, tiesiai virš reikiamos akvatorijos, neįtraukiant papildomų plaukiojančių vienetų.

    Tokio tipo bepiločiai sprendimai gali būti naudojami žvalgybai, laivų apsaugai, patruliavimui, taikinių nustatymui ir tiksliesiems smūgiams paremti, taip pat logistikos ar medicininės evakuacijos scenarijams, kai svarbus greitis ir rizikos įguloms mažinimas. Praktikoje tai stiprina vadinamąjį paskirstytą jūrinį pajėgumą, kai užduotis vykdo keli autonominiai vienetai, o didesni laivai išlieka saugesniu atstumu.

    K3 SCOUT ir planai dislokuoti

    „Kraken“ K3 SCOUT yra susijusi su Royal Navy planu įsigyti 20 tokių laivų pagal Project Beehive programą. Skelbiama, kad platforma gali pasiekti iki 55 mazgų greitį, tai yra apie 102 kilometrus per valandą, o priklausomai nuo komplektacijos jūroje gali išbūti iki 30 dienų.

    Gynybos pramonės informacijoje taip pat minima, kad dalis K3 SCOUT vienetų gali būti ruošiami galimam dislokavimui Ormūzo sąsiaurio regione, kuris laikomas vienu strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių kelių. Ten nuolat akcentuojamos laivybos saugumo rizikos, todėl autonominių sistemų panaudojimas siejamas su greitesniu reagavimu ir mažesnėmis grėsmėmis įguloms.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos glaudžiai susijusios ir su platesne tendencija, kai moderniose jūrų pajėgose vis didesnę reikšmę įgauna DI pagrįstas sensorių duomenų apdorojimas, autonominis maršrutų planavimas ir nuotolinis valdymas. Vis dėlto galutinis tokių sprendimų mastas priklausys nuo patikimumo realiomis oro ir jūros sąlygomis, ryšio atsparumo bei aiškių saugaus naudojimo taisyklių.

  • „Kraken“ pajamos augo iki 469 mln. eurų: vadovas tikina, kad verslas atsparesnis, nors išlaidos šoko

    „Kraken“ pajamos augo iki 469 mln. eurų: vadovas tikina, kad verslas atsparesnis, nors išlaidos šoko

    Kas nutiko pirmąjį ketvirtį

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ patronuojanti bendrovė „Payward“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pakoreguotos pajamos pasiekė apie 469 mln. eurų ir per metus padidėjo 3 proc. Bendrovės bendrai vadovaujantis Arjunas Sethi šį rezultatą įvardijo kaip pasiektą vienu sudėtingiausių laikotarpių kriptoturto sektoriui nuo 2022 metų.

    Lyginant su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, kai pakoreguotos pajamos siekė apie 581 mln. eurų, matomas sezoniškumą ir rinkos atvėsimą atspindintis kritimas. Tuo pat metu pakoreguotas EBITDA rodiklis smuko iki maždaug 17 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 155 mln. eurų.

    Kodėl pelningumas krito

    Pasak A. Sethi, EBITDA smukimą lėmė sąmoningas sprendimas toliau investuoti per visą ciklą, kad būtų spartinama produktų plėtra, plečiama platforma ir stiprinamas reguliacinis pagrindas. Tokia kryptis reikšminga biržoms, kurios siekia veikti ne tik kriptovaliutų prekybos nišoje, bet ir platesnėje kelių turto klasių rinkoje.

    „Pirmasis 2026 metų ketvirtis rodo mūsų platformos strategijos patvarumą ir verslo, sukurto veikti per ciklus, atsparumą“, – sakė Arjunas Sethi.

    „Kraken“ pastaruoju metu akcentuoja kelių produktų krypčių plėtrą, įskaitant tokenizuoto turto iniciatyvas, išvestinių finansinių priemonių segmentą ir paslaugas instituciniams klientams. Bendrovės teigimu, būtent įvairesnis pajamų šaltinių krepšelis mažina priklausomybę nuo vien tik kriptovaliutų prekybos aktyvumo.

    Rinkos dalis, klientai ir IPO klausimas

    Bendrovė nurodo, kad jos spot prekybos apimčių rinkos dalis išaugo nuo maždaug 3,5 proc. 2025 metų viduryje iki 5,2 proc. 2026 metų kovo mėnesį. Taip pat skelbiama, kad platformoje laikomo turto vertė per metus padidėjo 11 proc. ir pasiekė apie 37 mlrd. eurų, o finansuotų paskyrų skaičius paaugo 47 proc. iki 6,1 mln.

    Investuotojams svarbus ir „Kraken“ planų tapti viešai kotiruojama bendrove aspektas. Rinkoje jau anksčiau skambėjo signalai apie pasirengimą IPO, tačiau vertinimo lūkesčiai, priklausantys nuo kriptoturto ciklo ir reguliacinės aplinkos, gali lemti termino pasislinkimą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie darbuotojų mažinimą, kuris dažnai siejamas su kaštų peržiūra bei automatizavimo projektais, įskaitant DI diegimą. Tokie sprendimai fintech ir kriptoturto įmonėse pastaraisiais metais tapo įprasti, kai siekiama išlaikyti konkurencingumą mažėjančių maržų ir griežtėjančių reikalavimų aplinkoje.

  • „Chainlink“ CCIP pritraukė 2,5 mlrd. eurų TVL: po atakų „Kraken“ kBTC traukiasi nuo „LayerZero“

    „Chainlink“ CCIP pritraukė 2,5 mlrd. eurų TVL: po atakų „Kraken“ kBTC traukiasi nuo „LayerZero“

    Kriptovaliutų birža „Kraken“ pranešė atsisakanti „LayerZero“ pagrindu veikiančios tarpgrandininės infrastruktūros ir perkelianti savo produktą „Kraken Wrapped Bitcoin“ (kBTC) į „Chainlink“ Cross-Chain Interoperability Protocol (CCIP). Šis sprendimas priimtas po pastaruoju metu suaktyvėjusių diskusijų dėl tiltų saugumo ir rizikų, susijusių su skirtingais verifikavimo modeliais.

    „Chainlink“ atstovų teigimu, vien protokolų migracijos į CCIP per kelias savaites atnešė apie 2,57 mlrd. JAV dolerių bendros užrakintos vertės, kuri konvertavus sudaro apie 2,36 mlrd. eurų. Tarp minėtų projektų įvardijami Kelp DAO, „Solv Protocol“ ir „Re“, o „Kraken“ prisijungimas laikomas reikšmingu signalu rinkai, jog saugumo standartai tampa prioritetu net ir dideliems rinkos dalyviams.

    Pagal „DeFiLlama“ duomenis, kBTC užrakinta vertė siekia apie 333 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 306 mln. eurų. Nors TVL rodiklis pats savaime nėra tiesioginis rizikos matas, jis dažnai naudojamas kaip orientyras, kiek kapitalo priklauso nuo konkrečios infrastruktūros patikimumo ir veikimo stabilumo.

    Kas lėmė migracijų bangą?

    Migracijų banga suintensyvėjo po Kelp DAO incidento, kai buvo pranešta apie maždaug 292 mln. JAV dolerių nuostolį, tai yra apie 268 mln. eurų. Dalis ekspertų incidentą siejo su tiltų konfigūracijomis, ypač tais atvejais, kai sandoriai tvirtinami vienu verifikatoriumi, o tai didina vieno gedimo taško riziką.

    Vėliau viešumoje buvo aptarinėjama, kad reikšminga dalis programų, naudojusių „LayerZero“ technologiją, veikė su vieno verifikatoriaus schema. „LayerZero“ komunikacijoje pabrėžta, jog esą buvo rekomenduojama rinktis griežtesnius nustatymus, tačiau bendrovė pripažino, kad komunikacija ir aiškumas dėl numatytųjų praktikų turėjo būti geresni.

    Ką „Kraken“ akcentuoja apie CCIP?

    „Kraken“ nurodo, kad CCIP pasirinkta dėl griežtesnių saugumo ir rizikos valdymo reikalavimų bei „enterprise“ lygio architektūros. Birža taip pat išskyrė, jog CCIP modelyje tarpgrandininėms operacijoms patvirtinti dalyvauja 16 nepriklausomų mazgų operatorių, be to, taikomi įgimti srautų limitai.

    Birža teigė, kad „Chainlink“ infrastruktūra ateityje turėtų palaikyti ir kitus „Kraken“ „Wrapped“ tipo aktyvus. Kontekstas svarbus ir dėl to, kad „LayerZero“ OFT standartas anksčiau buvo pristatomas kaip būdas užtikrinti kBTC perkeliamumą per daugiau nei 150 grandinių, todėl dabar pasikeitusi kryptis rodo, jog tarpgrandininėje rinkoje sprendimai gali sparčiai kisti dėl rizikų valdymo.

    Saugumas tiltams tampa pagrindiniu kriterijumi

    Po didelių incidentų rinka dažnai juda link konservatyvesnių sprendimų, didesnės nepriklausomos verifikacijos ir aiškesnių operacinių procedūrų. Tiltai ir tarpgrandininiai pranešimų protokolai išlieka viena jautriausių DeFi ekosistemos vietų, nes jie sujungia skirtingas grandines ir dažnai tampa didelės vertės taikiniu.

    Šiame kontekste „Kraken“ migracija į „Chainlink“ CCIP ir su tuo siejama 2,36 mlrd. eurų TVL apimties migracijų statistika rodo platesnę tendenciją: didėjant kapitalo mastui, infrastruktūros tiekėjams keliami reikalavimai artėja prie tradicinių finansų standartų, o sprendimų kaina tampa mažiau svarbi nei patikimumas.

    „Kraken“ ir „Chainlink“ viešuose komentaruose pabrėžiama, kad tikslas yra užtikrinti sklandų aktyvų judėjimą tarp tinklų, kartu išlaikant aukštą saugumo kartelę. Rinkos dalyviams tai gali reikšti daugiau migracijų ir konkurencijos tarp tarpgrandinių sprendimų, ypač jei incidentai ir toliau formuos vartotojų bei institucijų lūkesčius.

    „Kraken“ teigimu, CCIP pasirinktas todėl, kad atitinka griežtus saugumo ir rizikos valdymo reikalavimus.

    „Kraken“ ir „Chainlink“ pabrėžia, kad tikslas yra suderinti sklandų perkeliamumą tarp tinklų su institucinio lygio apsauga.

  • „Kraken“ valdytoja „Payward“ kreipėsi į OCC: siekia nacionalinės patikėjimo bendrovės chartijos

    „Kraken“ valdytoja „Payward“ kreipėsi į OCC: siekia nacionalinės patikėjimo bendrovės chartijos

    „Kraken“ kriptovaliutų biržą valdanti bendrovė „Payward“ pateikė paraišką JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybai (OCC), siekdama gauti nacionalinės patikėjimo bendrovės chartiją. Tai reikštų, kad įmonė galėtų teikti patikėjimo ir skaitmeninio turto saugojimo paslaugas pagal bankinio lygio priežiūros standartus.

    Paraiškoje numatyta steigti „Payward National Trust Company“. Bendrovė nurodo, kad orientuosis tiek į institucinius klientus, tiek į privačius vartotojus, kurie ieško aiškiai reguliuojamo skaitmeninio turto saugojimo ir patikėjimo paslaugų.

    Kas yra OCC chartija?

    OCC yra JAV federalinis bankų priežiūros reguliuotojas, išduodantis nacionalines licencijas kai kurioms finansų institucijoms, įskaitant patikėjimo bendroves. Tokia chartija paprastai siejama su griežtesniais atitikties, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės reikalavimais.

    Kriptovaliutų sektoriui tai yra būdas priartėti prie tradicinės finansų sistemos standartų, ypač saugojimo paslaugų srityje. Pastaraisiais metais būtent saugojimas tapo viena jautriausių temų po kelių didelių rinkos sukrėtimų ir bankrotų, kai klientų turto atskyrimas ir kontrolė buvo kritiškai svarbūs.

    Po „Coinbase“ ir „Ripple“ žingsnių

    „Payward“ paraiška pateikta po to, kai „Coinbase“ maždaug prieš mėnesį buvo suteiktas sąlyginis pritarimas analogiškai nacionalinei patikėjimo bendrovės chartijai. Skelbta, kad sąlyginį pritarimą yra gavusi ir „Ripple“.

    Tokie sprendimai rodo ryškėjančią kryptį, kai didieji kriptovaliutų rinkos dalyviai siekia veikti pagal aiškesnį federalinį licencijavimą. Įmonėms tai gali reikšti didesnį patikimumą institucinių investuotojų akyse, tačiau kartu ir didesnes sąnaudas atitikčiai bei priežiūrai.

    Bankų sektoriaus įtampa dėl licencijų

    OCC sprendimai dėl nacionalinių patikėjimo chartijų kriptovaliutų ir finansinių technologijų bendrovėms sulaukė ir kritikos. JAV bankų sektoriaus interesams atstovaujanti asociacija, kurios valdyboje yra ir tokie rinkos milžinai kaip „JPMorgan Chase“, „Goldman Sachs“ bei „Bank of America“, anksčiau svarstė galimybę teisiškai ginčyti OCC praktiką.

    Viešai įvardyta priežastis buvo teiginiai, kad OCC iš naujo interpretuoja federalines licencijavimo taisykles ir nepakankamai atsižvelgia į rizikas. Tai parodo, kad kriptovaliutų bendrovių integracija į bankinį reguliavimo lauką išlieka ne tik techninis, bet ir politinis klausimas.

    „Mūsų seniai puoselėtas įsitikinimas buvo toks: teisingas kelias skaitmeniniam turtui veda per tvirtą ir skaidrų reguliavimą“, – sakė „Payward“ ir „Kraken“ bendra vadovas Arjunas Sethi.

    Jei OCC paraiška būtų patvirtinta, „Payward“ galėtų sustiprinti savo pozicijas saugojimo paslaugų segmente, kuris tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų didėjant instituciniam interesui. Tuo pačiu tai būtų dar vienas signalas, kad kriptovaliutų sektorius JAV vis aktyviau renkasi bankinio lygio reguliavimo kelią.

  • Kraken pradeda CFTC reguliuojamą kripto maržinę prekybą JAV: kas keičiasi smulkiesiems?

    Kraken pradeda CFTC reguliuojamą kripto maržinę prekybą JAV: kas keičiasi smulkiesiems?

    Kriptovaliutų birža Kraken pradėjo siūlyti JAV mažmeniniams klientams CFTC reguliuojamą momentinės kriptovaliutų prekybos su marža paslaugą. Bendrovė teigia, kad tai vienas ryškesnių pokyčių rinkoje, kur ilgą laiką panašūs produktai smulkiesiems investuotojams buvo ribojami arba praktiškai nepasiekiami.

    Kraken nurodo, kad naujoji paslauga leidžia prekiauti naudojant iki 10 kartų svertą, kaip užstatą panaudojant jau turimus kriptoaktyvus jų neparduodant. Tokia schema gali būti patraukli aktyvesniems prekiautojams, tačiau kartu didina riziką, nes kainų svyravimai gali greitai iššaukti priverstinį pozicijų uždarymą.

    Kas yra reguliuojama marža?

    Momentinė prekyba su marža reiškia, kad vartotojas gali pasiskolinti lėšų pozicijai padidinti, o užstatu tampa jo turimi aktyvai. Kraken akcentuoja, kad CFTC reguliuojamas modelis, jų vertinimu, suteikia daugiau priežiūros ir aiškesnes taisykles, palyginti su nereguliuojamomis užsienio platformomis, į kurias dalis JAV vartotojų anksčiau migruodavo ieškodami sverto.

    „Ši spraga stūmė aktyvumą į užsienį, į nereguliuojamas vietas, kur nėra reguliuojamos rinkos apsaugų“, – teigiama Kraken pranešime.

    Įmonė pabrėžia, kad maržinė prekyba yra svarbi likvidumo ir kapitalo efektyvumo priemonė pasaulinėse kripto rinkose. Vis dėlto reguliuojamas statusas nereiškia, kad produktas tinka visiems: svertas gali padidinti ir pelną, ir nuostolius, o staigūs rinkos judesiai gali lemti reikšmingas praradimų sumas per trumpą laiką.

    Ryšys su „Bitnomial“ sandoriu

    Šis žingsnis paskelbtas netrukus po to, kai Kraken patronuojanti bendrovė Payward užbaigė „Bitnomial“ įsigijimą. „Bitnomial“ yra Čikagoje įsikūrusi kriptovaliutų išvestinių finansinių priemonių platforma, turinti CFTC išduotas licencijas, susijusias su prekybos tarpininkavimu ir kliringu.

    Payward anksčiau yra nurodžiusi, kad „Bitnomial“ infrastruktūra turėtų atverti kelią platesniam reguliuojamų išvestinių produktų spektrui JAV, įskaitant ne tik momentinę prekybą su marža, bet ir kitus instrumentus. Kraken taip pat sieja šią kryptį su plėtra į labiau prižiūrimas rinkos nišas, ypač ten, kur reguliuotojų reikalavimai pastaraisiais metais sugriežtėjo.

    Ką tai reiškia JAV rinkai?

    JAV kripto rinka ilgą laiką išsiskyrė tuo, kad mažmeniniams vartotojams svertiniai produktai buvo prieinami fragmentiškai, dažnai su papildomais apribojimais arba tik per tam tikrus reguliuojamus kanalus. Dėl to dalis prekybos apimčių persikeldavo į jurisdikcijas, kuriose priežiūra švelnesnė, o vartotojų apsaugos mechanizmai ne visada aiškūs.

    Kraken sprendimas siūlyti CFTC reguliuojamą maržą gali tapti precedentu, kaip kripto biržos bando suderinti paklausą svertui ir didėjančią priežiūrą. Tuo pačiu tai didina konkurencinį spaudimą rinkoje, kur aiškiai apibrėžtų taisyklių laikymasis tampa svarbiu argumentu tiek vartotojams, tiek instituciniams partneriams.

    Kraken taip pat yra užsiminusi apie pasirengimą galimam viešam akcijų siūlymui, o reguliuojamos infrastruktūros plėtra paprastai vertinama kaip vienas iš signalų rinkai, kad įmonė siekia labiau prognozuojamo ir skaidresnio veiklos modelio. Investuotojams tai gali reikšti daugiau aiškumo dėl procesų, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip plačiai ir kokiomis sąlygomis produktas bus prieinamas skirtingoms klientų grupėms.