CP v2

Tag: Kratos Defense

  • Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    JAV Jutos valstijoje esančiame kariuomenės bandymų poligone Dugway Proving Ground įvyko incidentas, kai netrukus po pakilimo sudužo bandomasis bepilotis orlaivis. Apie įvykį viešai pranešta remiantis gynybos bendrovės „Kratos Defense“ informacija, o bazės atstovai patvirtino patį sudužimo faktą.

    Incidentas fiksuotas Michael Army Airfield aerodrome, kuris naudojamas naujų bepilocių sistemų bandymams. Skelbiama, kad tai nebuvo JAV ginkluotųjų pajėgų eksploatuojamas aparatas, todėl vertinimas ir tyrimas vyksta kaip bandomosios programos dalis.

    „Niekas per šį incidentą nenukentėjo, o skrydžių bandymai laikinai sustabdyti, kol bus nustatyta priežastis“, – teigiama „Kratos Defense“ pareiškime.

    Įvykis svarbus dėl to, kad su „Kratos Defense“ siejamas XQ-58 „Valkyrie“ laikomas vienu perspektyviausių vadinamųjų lojaliųjų sparno palydovų sprendimų. Tokie bepiločiai kuriami veikti kartu su pilotuojamais naikintuvais, perimant dalį pavojingiausių ar rutiniškiausių užduočių.

    Koncepcija numato, kad tokia platforma galėtų talkinti oro kovos situacijose, vykdyti žvalgybą, padėti aptikti priešlėktuvinės gynybos priemones ar prisidėti prie jų slopinimo. JAV ir sąjungininkų pajėgos vis dažniau akcentuoja, kad mišrios pilotuojamų ir nepilotuojamų sistemų grupės tampa viena svarbiausių ateities aviacijos krypčių.

    „Valkyrie“ siejama ir su mažesnio aptinkamumo sprendimais, kurie turėtų apsunkinti jos aptikimą radarais. Būtent dėl to tokios platformos neretai vertinamos kaip potencialus pastiprinimas naikintuvams, tarp jų ir F-35, ypač tais atvejais, kai reikia priartėti prie stipriai ginamų teritorijų.

    Ankstesnėje „Valkyrie“ vystymo istorijoje minėta, kad pradžioje buvo orientuojamasi į nestandartinius pakilimo sprendimus, o vėliau atsirado galimybė kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. 2024 metais „Kratos Defense“ taip pat buvo pranešusi apie planus kurti naują variantą su integruota važiuokle, o pirmasis tokios versijos skrydis buvo siejamas su 2026 metais.

    Kol kas neatskleidžiama, kokios konkrečios konfigūracijos aparatas sudužo Jutoje, todėl neaišku, ar incidentas susijęs su ankstesnėmis versijomis, ar su naujesnėmis modifikacijomis. Bendrovė nurodo turinti papildomų bandomųjų sistemų, kurios galės grįžti į bandymus pasibaigus tyrimui.

  • JAV kuria raketą, kuri „kvėpuos“ oru: žada daugiau nei 1 000 km nuotolį be naujų paleidėjų

    JAV kuria raketą, kuri „kvėpuos“ oru: žada daugiau nei 1 000 km nuotolį be naujų paleidėjų

    Jungtinėse Valstijose žengtas svarbus žingsnis kuriant naujos kartos raketą, kurios variklis skrydžio metu naudoja atmosferos deguonį. Bendrovė „Kratos Defense“ pranešė perdavusi „Lockheed Martin“ išbandytą turbomašinų mazgą ramjet tipo varikliui, numatytam raketai PrSM Increment 4.

    Ramjet varikliai patys „nevežasi“ viso oksidatoriaus kaip įprastos raketos, todėl teoriškai leidžia pasiekti didesnį nuotolį su panašiu gabaritu. Projekto tikslas – peržengti 1 000 kilometrų ribą, išlaikant suderinamumą su dabartiniais paleidėjais HIMARS ir M270 bei galimybę transportuoti C-130 tipo orlaiviais.

    Naujasis „Kratos Defense“ mazgas nėra klasikinis kompresorius, kaip turboreaktyviniuose varikliuose. Jis išnaudoja įtekantį oro srautą tam, kad maitintų pagalbines sistemas: siurblius, generatorius ir reguliavimo mechanizmus, kurie būtini stabiliai ramjet darbo eigai.

    Pasak projekto vystytojų, sprendimas kuriamas taip, kad būtų kompaktiškas, lengvas ir kuo paprastesnis gamyboje, o tai svarbu masinei gamybai ir logistikai. Didelis privalumas – galimybė išlaikyti esamus raketos matmenis, nepersitvarkant paleidimo infrastruktūros ir tiekimo grandinių.

    Technologiškai ramjet turi aiškią sąlygą: prieš jam pradedant efektyviai veikti, raketa turi būti pagreitinta iki didelio greičio. Todėl tokios sistemos paprastai naudoja startinį greitintuvą, o tada pereina į „kvėpuojančio“ variklio režimą, kuris ir suteikia pagrindinį nuotolio prieaugį.

    Skelbiama, kad bandymuose ant žemės jau pademonstruotas perėjimas nuo startinio variklio prie ramjet darbo. Toliau numatyta skrydžio bandymų fazė, kuri, pagal viešai įvardijamus planus, galėtų startuoti 2026 metų rudenį.

    Skirtingos kryptys: ramjet ir branduolinis variklis

    Platesniame kontekste tai atspindi dvi skirtingas tolimojo nuotolio ginkluotės vystymo filosofijas. JAV pasirinkimas remiasi atmosferos deguonies panaudojimu, kad būtų mažinama masė ir supaprastinama logistika, kartu išlaikant įprastą eksploatavimo ir saugos logiką.

    Tuo metu Rusija viešai sieja ateities ambicijas su branduoliniu varikliu varoma sparnuotąja raketa 9M730 „Burevestnik“, NATO klasifikuojama kaip Skyfall. Tokia schema teoriškai leistų labai ilgą skrydžio trukmę, tačiau kartu kelia radioaktyvios taršos ir avarijų riziką, dėl kurios panašios idėjos Vakaruose istoriškai buvo vertinamos kaip pernelyg pavojingos.

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad didėjantis nuotolis ir greitis tampa vienu svarbiausių veiksnių modernioje karyboje, ypač kai stiprėja priešraketinė gynyba ir plečiasi sensorių tinklai. Artimiausi metai parodys, ar JAV pasirinktas kelias leis pasiekti norimą balansą tarp kainos, nuotolio, gamybos tempo ir realios kovinės vertės.