Tag: Kraujas išmatose

  • Jauniems iki 40-ies: šie žarnyno vėžio simptomai dažnai nurašomi stresui – klaida kainuoja

    Ilgą laiką kolorektalinis, arba storosios ir tiesiosios žarnos, vėžys buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau pastaraisiais metais tendencijos keičiasi. Vis daugiau atvejų diagnozuojama jaunesniems nei 50 metų, o kai kuriose šalyse fiksuojamas augimas ir tarp dar jaunesnių, iki 40 metų, pacientų.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas didžiausių pavojų yra delsimas: jauni žmonės pirmuosius požymius dažnai priskiria stresui, mitybai, greitam maistui ar pervargimui. Dėl to į gydytojus kreipiamasi vėliau, kai liga būna pažengusi, o gydymas sudėtingesnis.

    Kokie požymiai turėtų įspėti?

    Vienas dažniausių signalų – staigūs ir be aiškios priežasties pasikeitę tuštinimosi įpročiai. Jei kelias savaites kartojasi vidurių užkietėjimas, kuris netikėtai pereina į viduriavimą, arba tuštinatės pastebimai dažniau ar rečiau nei įprastai, tai yra priežastis pasitarti su šeimos gydytoju.

    Kitas ypač svarbus simptomas – kraujas tuštinantis. Nors dalis žmonių tai nurašo hemorojui, kraujavimas taip pat gali būti susijęs su polipais ar kitais pakitimais, kuriuos būtina įvertinti mediciniškai, ypač jei simptomai kartojasi.

    Įspėti turėtų ir nuolatinis jausmas, kad žarnynas išsituštino ne iki galo, taip pat pasikartojantis pilvo skausmas, tempimas ar spazmai. Tokie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jie rodo, kad reikalingas ištyrimas, o ne spėliojimai.

    Netikėtas svorio kritimas ir nuovargis

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į nepaaiškinamą svorio kritimą ir užsitęsusį nuovargį, kuris nepraeina net pailsėjus. Kai kuriais atvejais navikai gali sukelti lėtinį, plika akimi nematomą kraujavimą, dėl kurio vystosi geležies stokos anemija, o žmogus jaučiasi išsekęs.

    Tokie simptomai ypač svarbūs, jei jie pasireiškia kartu su žarnyno įpročių pokyčiais ar kraujavimu. Tuomet gydytojai paprastai rekomenduoja kraujo tyrimus, išmatų tyrimus dėl slapto kraujo ir, esant indikacijoms, endoskopinius tyrimus.

    Kodėl jauni žmonės rizikuoja ilgiau delsti?

    Viena priežasčių – gėda ir baimė kalbėti apie intymius simptomus. Kita – įsitikinimas, kad jauname amžiuje rimtos diagnozės neįmanomos, todėl neretai pasirenkama laukti, kol praeis, arba gydytis savarankiškai.

    Medikai pabrėžia, kad anksti nustačius kolorektalinį vėžį gydymo rezultatai dažnai būna geresni. Dėl to rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai kartojasi, užsitęsia ar stiprėja, o ypač jei šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio ar polipų atvejų.

    Jei kyla abejonių, pirmas žingsnis dažniausiai yra šeimos gydytojo konsultacija, kuris įvertina simptomus, rizikos veiksnius ir, jei reikia, nukreipia tolimesniems tyrimams. Ankstyvas pokalbis su gydytoju dažnai yra paprasčiausias būdas išvengti skaudžių pasekmių.

  • Žarnyno uždegimas smogia jauniems: pirmi ženklai, kurių ignoruoti pavojinga

    Žarnyno uždegimas smogia jauniems: pirmi ženklai, kurių ignoruoti pavojinga

    Nespecifiniai uždegiminiai žarnyno susirgimai yra lėtinės imuninės sistemos ligos, dažniausiai apimančios opinį kolitą ir Krono ligą. Medikai pabrėžia, kad šios būklės vis dažniau diagnozuojamos jauniems žmonėms, o pradžia neretai būna klastinga.

    Tarptautiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergamumas daugelyje šalių ilgą laiką augo, o dalyje regionų išlieka aukštas dėl jau anksčiau susiformavusios sergančiųjų populiacijos. Didžiausia rizika dažnai tenka 15–35 metų amžiaus grupei, kai sutampa studijos, darbo pradžia ir didelis kasdienis krūvis.

    Ligų kilmė nėra iki galo išaiškinta, tačiau daugėja įrodymų, kad svarbi genetinių veiksnių, žarnyno mikrobiotos ir aplinkos sąveika. Prie riziką didinančių veiksnių dažniau minimi rūkymas, miego stoka, ilgalaikis stresas, itin perdirbtas maistas ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

    Žarnyno ir smegenų ryšys medicinoje apibūdinamas žarnyno–smegenų ašimi. Nuolatinė įtampa gali keisti žarnyno judrumą, mikrobiotos pusiausvyrą ir imuninį atsaką, todėl daliai žmonių simptomai paūmėja stresiniais laikotarpiais, nors vien stresas šių ligų nepaaiškina.

    Pirmi simptomai, kurių negalima numoti

    Dažna klaida yra ilgai aiškinti požymius apsinuodijimu, jautresniu skrandžiu ar dirgliosios žarnos sindromu. Jei nusiskundimai kartojasi arba tęsiasi kelias savaites, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą ir neatidėlioti tyrimų.

    Vienas dažniausių signalų yra užsitęsęs viduriavimas ir pakitęs tuštinimosi ritmas, ypač jei tai trunka ilgiau nei 4 savaites. Sergant opiniu kolitu tuštinimasis gali dažnėti, atsirasti skubus poreikis eiti į tualetą, o naktiniai simptomai laikomi ypač svarbiu įspėjamuoju ženklu.

    Kraujas išmatose visada reikalauja gydytojo įvertinimo, net jei žmogus įtaria hemorojų. Kraujavimas gali būti matomas, o kartais pasireiškia tamsesnėmis, pakitusiomis išmatomis; bet kuriuo atveju svarbu išsiaiškinti priežastį ir atmesti kitas pavojingas būkles.

    Taip pat būdingi spazminiai pilvo skausmai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Daliai pacientų pasitaiko subfebrili temperatūra, o ilgainiui gali vystytis mažakraujystė dėl uždegimo ar geležies stokos.

    Kuo skiriasi opinis kolitas ir Krono liga

    Opinis kolitas paprastai pažeidžia tik storąją žarną ir dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje, o uždegimas plinta nuosekliai. Šiai ligai būdingesnis paviršinis gleivinės uždegimas, todėl dažniau pasireiškia kraujingos išmatos ir skausmingas noras tuštintis.

    Krono liga gali apimti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išeinamosios angos, nors dažnai pažeidžia klubinę žarną ir storosios žarnos pradžią. Uždegimas čia būna segmentinis, gali apimti visą žarnos sienelės storį, todėl didėja susiaurėjimų, fistulių ir stipresnių pilvo skausmų rizika.

    Diagnostika ir šiuolaikinis gydymas

    Diagnozė paprastai grindžiama simptomais, uždegimo žymenimis kraujyje, išmatų tyrimais, endoskopija su biopsijomis ir vaizdiniais tyrimais. Praktikoje svarbu atskirti uždegimines ligas nuo infekcijų, celiakijos, dirgliosios žarnos sindromo ir kitų būklių.

    Nors tai lėtinės ligos, gydymo tikslas aiškus: pasiekti remisiją ir ją išlaikyti, sumažinti komplikacijų bei hospitalizacijų riziką. Taikomi 5-aminosalicilatai, gliukokortikoidai paūmėjimų kontrolei, imunosupresantai, o vis plačiau naudojami biologiniai ir mažųjų molekulių vaistai, nukreipti į konkrečius uždegimo mechanizmus.

    Ne mažiau svarbios gyvenimo būdo korekcijos: individualiai parenkama mityba, ypač paūmėjimų metu, pakankamas skysčių kiekis, miego režimas ir fizinis aktyvumas. Gydytojai taip pat pabrėžia psichologinės sveikatos svarbą, nes stresas gali sustiprinti simptomus ir bloginti savijautą net esant kontroliuojamai ligai.

    Jei viduriavimas tęsiasi, kartojasi kraujas išmatose, krenta svoris ar atsiranda nuolatinis nuovargis, delsti nereikėtų. Anksti pradėtas gydymas dažniausiai leidžia greičiau suvaldyti uždegimą ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.