Nespecifiniai uždegiminiai žarnyno susirgimai yra lėtinės imuninės sistemos ligos, dažniausiai apimančios opinį kolitą ir Krono ligą. Medikai pabrėžia, kad šios būklės vis dažniau diagnozuojamos jauniems žmonėms, o pradžia neretai būna klastinga.
Tarptautiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergamumas daugelyje šalių ilgą laiką augo, o dalyje regionų išlieka aukštas dėl jau anksčiau susiformavusios sergančiųjų populiacijos. Didžiausia rizika dažnai tenka 15–35 metų amžiaus grupei, kai sutampa studijos, darbo pradžia ir didelis kasdienis krūvis.
Ligų kilmė nėra iki galo išaiškinta, tačiau daugėja įrodymų, kad svarbi genetinių veiksnių, žarnyno mikrobiotos ir aplinkos sąveika. Prie riziką didinančių veiksnių dažniau minimi rūkymas, miego stoka, ilgalaikis stresas, itin perdirbtas maistas ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Žarnyno ir smegenų ryšys medicinoje apibūdinamas žarnyno–smegenų ašimi. Nuolatinė įtampa gali keisti žarnyno judrumą, mikrobiotos pusiausvyrą ir imuninį atsaką, todėl daliai žmonių simptomai paūmėja stresiniais laikotarpiais, nors vien stresas šių ligų nepaaiškina.
Pirmi simptomai, kurių negalima numoti
Dažna klaida yra ilgai aiškinti požymius apsinuodijimu, jautresniu skrandžiu ar dirgliosios žarnos sindromu. Jei nusiskundimai kartojasi arba tęsiasi kelias savaites, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą ir neatidėlioti tyrimų.
Vienas dažniausių signalų yra užsitęsęs viduriavimas ir pakitęs tuštinimosi ritmas, ypač jei tai trunka ilgiau nei 4 savaites. Sergant opiniu kolitu tuštinimasis gali dažnėti, atsirasti skubus poreikis eiti į tualetą, o naktiniai simptomai laikomi ypač svarbiu įspėjamuoju ženklu.
Kraujas išmatose visada reikalauja gydytojo įvertinimo, net jei žmogus įtaria hemorojų. Kraujavimas gali būti matomas, o kartais pasireiškia tamsesnėmis, pakitusiomis išmatomis; bet kuriuo atveju svarbu išsiaiškinti priežastį ir atmesti kitas pavojingas būkles.
Taip pat būdingi spazminiai pilvo skausmai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Daliai pacientų pasitaiko subfebrili temperatūra, o ilgainiui gali vystytis mažakraujystė dėl uždegimo ar geležies stokos.
Kuo skiriasi opinis kolitas ir Krono liga
Opinis kolitas paprastai pažeidžia tik storąją žarną ir dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje, o uždegimas plinta nuosekliai. Šiai ligai būdingesnis paviršinis gleivinės uždegimas, todėl dažniau pasireiškia kraujingos išmatos ir skausmingas noras tuštintis.
Krono liga gali apimti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išeinamosios angos, nors dažnai pažeidžia klubinę žarną ir storosios žarnos pradžią. Uždegimas čia būna segmentinis, gali apimti visą žarnos sienelės storį, todėl didėja susiaurėjimų, fistulių ir stipresnių pilvo skausmų rizika.
Diagnostika ir šiuolaikinis gydymas
Diagnozė paprastai grindžiama simptomais, uždegimo žymenimis kraujyje, išmatų tyrimais, endoskopija su biopsijomis ir vaizdiniais tyrimais. Praktikoje svarbu atskirti uždegimines ligas nuo infekcijų, celiakijos, dirgliosios žarnos sindromo ir kitų būklių.
Nors tai lėtinės ligos, gydymo tikslas aiškus: pasiekti remisiją ir ją išlaikyti, sumažinti komplikacijų bei hospitalizacijų riziką. Taikomi 5-aminosalicilatai, gliukokortikoidai paūmėjimų kontrolei, imunosupresantai, o vis plačiau naudojami biologiniai ir mažųjų molekulių vaistai, nukreipti į konkrečius uždegimo mechanizmus.
Ne mažiau svarbios gyvenimo būdo korekcijos: individualiai parenkama mityba, ypač paūmėjimų metu, pakankamas skysčių kiekis, miego režimas ir fizinis aktyvumas. Gydytojai taip pat pabrėžia psichologinės sveikatos svarbą, nes stresas gali sustiprinti simptomus ir bloginti savijautą net esant kontroliuojamai ligai.
Jei viduriavimas tęsiasi, kartojasi kraujas išmatose, krenta svoris ar atsiranda nuolatinis nuovargis, delsti nereikėtų. Anksti pradėtas gydymas dažniausiai leidžia greičiau suvaldyti uždegimą ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Leave a Reply