Tag: Kraujo spaudimas

  • Datulėse – daugiau kalio nei bananuose: kiek jo gausite suvalgius tris vaisius

    Bananas dažnai laikomas kalio „karaliumi“, tačiau yra nedidelis vaisius, kuriame šio mineralo gali būti dar daugiau – tai datulės.

    Kaip rašo „Foodie“, trijose „Medjool“ datulėse yra apie 501 miligramas kalio. Palyginimui, viename vidutinio dydžio banane jo nurodoma apie 422 miligramus.

    Kalis organizmui svarbus dėl kelių priežasčių: jis prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo ir nervinių signalų perdavimo. Taip pat šis mineralas padeda palaikyti natrio pusiausvyrą, o tai ypač aktualu, kai mityboje netrūksta sūraus maisto.

    Dar viena kalio funkcija – dalyvavimas raumenų susitraukimuose, todėl jo trūkumas siejamas su mėšlungiu. Be to, datulėse yra skaidulų, taip pat vitaminų ir antioksidantų.

    Kaip datules įtraukti į mitybą

    Datulės dažniausiai valgomos kaip saldus užkandis, tačiau jų panaudojimo galimybės platesnės. Iš jų gaminamas datulių cukrus, kuris gali būti naudojamas kaip saldiklis, pavyzdžiui, kavai.

    Datules galima paversti sirupu: jas užtenka pamirkyti karštame vandenyje, nukošti ir skystį pavirti, kol sutirštės. Norint granuliuoto varianto, datules galima ilgiau džiovinti orkaitėje žemoje temperatūroje ir vėliau sumalti.

    Saldžiuose patiekaluose datulės dažnai naudojamos įdarams su riešutais ar šokoladu, smulkinamos į avižinę košę arba dedamos į kepinius – sausainius, batonėlius ir kitus desertus. Džiovintos datulės suteikia kramtomos tekstūros ir ryškaus vaisinio saldumo.

    Jos tinka ir sūriems patiekalams: datules galima įdaryti pelėsiniu sūriu ar įvynioti į šoninę, taip pat dėti į salotas su vištiena, briuseliniais kopūstais ar brokoliais. Egzistuoja ir persiška variacija – lęšiai su datulėmis bei karamelizuotais svogūnais.

  • Tiesa apie sėdėjimą sukryžiavus kojas: gydytojai griauna mitą apie venas ir sąnarius

    Tiesa apie sėdėjimą sukryžiavus kojas: gydytojai griauna mitą apie venas ir sąnarius

    Sėdėjimas sukryžiavus kojas dažnai laikomas žalingu įpročiu, esą jis gadina laikyseną, sukelia venų varikozę ir didina sąnarių skausmus. Naujesni duomenys rodo, kad trumpalaikis sėdėjimas tokioje pozoje paprastai nesukelia ilgalaikių pažeidimų, tačiau svarbus niuansas yra trukmė ir individuali sveikatos būklė.

    Tyrimai sieja ilgesnį sėdėjimą sukryžiavus kojas su dubens padėties asimetrija, kai vienas klubas atsiduria aukščiau už kitą. Ilgainiui tai gali keisti stuburo apkrovas ir skatinti netaisyklingus laikysenos įpročius, ypač jei žmogus taip sėdi kasdien po kelias valandas.

    Didžiausias dėmesys skiriamas klubams, nes ši sritis jautriai reaguoja į asimetrišką padėtį. Sukryžiavus kojas, ypač kai kelis remiasi į kelį, gali kisti dubens rotacija ir raumenų įtampa, todėl viena kūno pusė tampa labiau įtempta, o kita silpnesnė.

    „Svarbiausia yra ne pati poza, o kiek laiko joje išbūnama: rizika didėja, kai žmogus kasdien ilgai sėdi beveik nejudėdamas“, – pabrėžia laikysenos ir judėjimo specialistai.

    Žmonėms, turintiems klubo sąnario degeneracinių pakitimų ar jautrumą, ilgai sėdint sukryžiavus kojas gali sustiprėti skausmas. Vis dėlto sveiki klubo sąnariai paprastai pritaikyti didesnėms apkrovoms, todėl epizodinis sėdėjimas tokioje padėtyje dažniausiai nelaikomas pavojingu.

    Kitas plačiai paplitęs įsitikinimas yra tas, kad kojos ant kojos skatina venų varikozę. Dabartiniai medicininiai vertinimai nurodo, kad pagrindiniai venų varikozės rizikos veiksniai dažniau yra genetika, amžius, nėštumas, antsvoris, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas, o ne konkreti sėdėjimo poza.

    Tiesa, sukryžiavus kojas laikinai gali pasikeisti kraujotaka ir trumpam padidėti kraujospūdis, ypač matuojant jį sėdint. Tačiau šie pokyčiai paprastai yra trumpalaikiai ir praeina pakeitus padėtį, o įrodymų, kad tai savaime sukeltų ilgalaikius venų pažeidimus, trūksta.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausias šiuolaikinio gyvenimo būdo priešas yra ilgas nejudrumas, nepriklausomai nuo to, ar sėdima tiesiai, palinkus ar sukryžiavus kojas. Norint sumažinti nugaros, klubų ir kelių diskomfortą, verta reguliariai keisti padėtį, daryti trumpas judėjimo pertraukas ir stiprinti liemens bei sėdmenų raumenis.

  • Mokslininkai įvardijo netikėtą raudono vyno naudą: svarbi viena taisyklė

    Nors gydytojai dažnai pabrėžia, kad alkoholis kelia riziką sveikatai, apie raudoną vyną diskusijų netrūksta iki šiol. Kai kurie tyrimai rodo, kad nedidelis kiekis, vartojamas su maistu, gali būti siejamas su tam tikrais palankiais rodikliais, tačiau specialistai akcentuoja saiką ir individualias kontraindikacijas.

    Didžiausias dėmesys raudonam vynui tenka dėl jame esančių polifenolių, ypač resveratrolio, kuris aptinkamas vynuogių odelėse. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir galimu ryšiu su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, pavyzdžiui, palankesniu gerojo cholesterolio balansu.

    Ką rodo tyrimai?

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad saikingas raudono vyno vartojimas kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su geresniu jautrumu insulinui ir mažesne antro tipo diabeto rizika, tačiau priežastinis ryšys ne visuomet aiškus. Dalis darbų remiasi stebimaisiais duomenimis, todėl rezultatams įtaką gali daryti ir gyvenimo būdas, mityba bei fizinis aktyvumas.

    Taip pat yra tyrimų, kuriuose vertintas ilgalaikis saikingo vartojimo poveikis, kai raudonas vynas buvo lyginamas su kitais gėrimais vakarienės metu. Kai kuriose analizėse raudoną vyną vartojusių dalyvių grupė išsiskyrė palankesniais cholesterolio rodikliais, o kai kur minima ir geresnė miego kokybė, tačiau tai nėra universalus ar visiems tinkantis efektas.

    „Net jei kai kuriuose tyrimuose matomas potencialus ryšys su širdies rodikliais, alkoholis nėra priemonė sveikatai gerinti, o nauda, jei ji pasireiškia, siejama tik su labai saikingu vartojimu“, – pabrėžia gydytojai, aptardami šios temos ribotumus.

    Svarbiausia taisyklė ir rizikos

    Specialistai kartoja, kad lemiama yra dozė: didesni kiekiai greitai panaikina bet kokius teorinius privalumus ir didina kepenų ligų, kai kurių vėžio formų, priklausomybės bei traumų riziką. Praktikoje dažniausiai akcentuojama, kad jei žmogus apskritai renkasi vartoti alkoholį, tai turėtų būti nedideli kiekiai ir su maistu, o ne tuščiu skrandžiu.

    Medikai taip pat primena, kad yra grupių, kurioms alkoholis nerekomenduojamas net mažais kiekiais. Tai nėščiosios, nepilnamečiai, žmonės, turintys priklausomybės riziką, sergantys kepenų ligomis, taip pat vartojantys su alkoholiu nesuderinamus vaistus.

    Ką verta įsidėmėti?

    Raudoname vyne esantys polifenoliai yra viena priežasčių, kodėl jis dažnai minimas sveikatos kontekste, tačiau tai nereiškia, kad vynas turėtų tapti profilaktikos priemone. Jei norisi gauti panašių antioksidantų, jų galima rasti ir nealkoholiniuose šaltiniuose, pavyzdžiui, vynuogėse, uogose, ankštinėse kultūrose ar kakavoje.

    Galutinis patarimas paprastas: jei alkoholio nevartojate, pradėti dėl galimos naudos neverta, o jei vartojate, saugiausia strategija yra kuo mažiau ir kuo rečiau. Dėl individualių rizikų ir suderinamumo su vaistais patikimiausia pasitarti su šeimos gydytoju.