CP v2

Tag: Kraujospūdis

  • Vienas vyno taurės įprotis kasdien: gydytojai įspėja dėl didėjančios širdies ligų rizikos

    Diskusijos dėl alkoholio, ypač vyno, poveikio sveikatai neslūgsta, tačiau naujesni tyrimų duomenys primena: net ir iš pažiūros nedideli kiekiai gali būti siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Specialistai pabrėžia, kad jautrumas alkoholiui skiriasi, o moterims rizika tam tikrais atvejais gali būti didesnė.

    Amerikoje atliktoje analizėje vertintas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir širdies ligų tikimybės, atskirai nagrinėjant moterų ir vyrų grupes. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad širdies problemos vis dažniau fiksuojamos ne vien vyresniame amžiuje, o su jomis susiduria ir jaunesni žmonės.

    Kaip buvo skirstomas vartojimas

    Tyrime alkoholio vartojimas buvo skirstomas į kelias kategorijas pagal gėrimų skaičių per savaitę. Mažu vartojimu laikyti 1–2 alkoholiniai gėrimai per savaitę tiek vyrams, tiek moterims.

    Vidutiniu vartojimu įvardyta 3–14 gėrimų per savaitę vyrams ir 3–7 gėrimai per savaitę moterims. Dideliu vartojimu laikyta 15 ar daugiau gėrimų per savaitę vyrams ir 8 ar daugiau gėrimų per savaitę moterims.

    Ką parodė rezultatai

    Pasak tyrimo autorių, moterų grupėje didelis alkoholio vartojimas buvo siejamas su reikšmingai didesne širdies ligų rizika, palyginti su mažu ir vidutiniu vartojimu. Skelbta, kad, lyginant su mažai vartojančiomis moterimis, rizika buvo apie 45 proc. didesnė.

    Lyginant su vidutiniškai vartojančiomis moterimis, didelio vartojimo grupėje nurodytas apie 29 proc. didesnis širdies ligų rizikos rodiklis. Taip pat minėta, kad moterims, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, tikimybė susidurti su širdies ligomis buvo apie 68 proc. didesnė, lyginant su vidutinio vartojimo grupe.

    Vyrų grupėje taip pat fiksuotas ryšys tarp didelio alkoholio vartojimo ir didesnės rizikos. Tyrime nurodyta, kad vyrams, kurie priskirti didelio vartojimo grupei, širdies ligų rizika buvo apie 33 proc. didesnė, palyginti su vidutinio vartojimo grupe.

    Kodėl įspėjama ir dėl mažesnių kiekių

    Gydytojai aiškina, kad alkoholis gali didinti kraujospūdį, trikdyti širdies ritmą, skatinti uždegiminius procesus ir neigiamai veikti miegą, o tai ilgainiui atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai. Be to, alkoholis turi nemažai kalorijų, o svorio didėjimas yra vienas svarbių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno žmogaus tolerancija alkoholiui nėra kito žmogaus saugumo garantas, ypač jei yra padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų epizodų, padidėjęs cholesterolio kiekis ar šeiminė širdies ligų istorija. Jei vartojimas tampa reguliariu kasdieniu įpročiu, rizikos gali kauptis nepastebimai.

    Specialistai ragina, jei kyla abejonių dėl alkoholio vartojimo, pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu ir įvertinti bendrą rizikos profilį. Esant širdies simptomams, tokiems kaip skausmas krūtinėje, dusulys, permušimai ar neįprastas nuovargis, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.

  • Silkė laikoma itin sveika žuvimi, bet kai kuriems gali smarkiai pakenkti: kas rizikuoja?

    Silkė laikoma itin sveika žuvimi, bet kai kuriems gali smarkiai pakenkti: kas rizikuoja?

    Silkė – viena dažniausiai ant stalo atsiduriančių žuvų, vertinama dėl skonio ir gana palankios kainos. Mitybos specialistai ją neretai mini tarp naudingų pasirinkimų, nes tai baltymų ir riebalų rūgščių šaltinis, tačiau ne visiems ji tinka vienodai.

    Kaip ir daugelyje riebesnių žuvų, silkėje yra omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su palankesne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle bei uždegiminių procesų mažėjimu. Be to, žuvis aprūpina organizmą vitaminais ir mineralais, o pakankamas baltymų kiekis padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Didžiausia bėda – druska ir padažai

    Praktikoje silkė dažniausiai valgoma marinuota, sūdyta ar rūkyta, neretai patiekiama su aliejumi ar grietininiais padažais. Tokie variantai gali smarkiai padidinti suvartojamo natrio kiekį ir bendrą patiekalo kaloringumą, todėl kasdieniam racionui jie tinka ne visada.

    Didelis druskos kiekis siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir skysčių kaupimusi organizme. Dėl to sūrių silkės gaminių atsargiau turėtų rinktis žmonės, kuriems diagnozuota hipertenzija, širdies nepakankamumas ar inkstų ligos, taip pat tie, kurie linkę tinti.

    Podagra, histaminas ir migrena

    Marinuotoje ir rūkytoje silkėje gali būti nemažai purinų – natūralių junginių, iš kurių organizme susidaro šlapimo rūgštis. Žmonėms, sergantiems podagra ar turintiems padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį, toks maistas gali didinti paūmėjimų riziką, todėl racioną verta aptarti su gydytoju.

    Kita aktuali tema – histaminas, kurio daugiau būna tam tikruose fermentuotuose ar ilgiau laikytuose produktuose, įskaitant kai kuriuos žuvies gaminius. Jautresniems asmenims jis gali prisidėti prie odos paraudimo, niežėjimo, nosies užgulimo ar kitų į alergiją panašių simptomų.

    Silkėje ir jos gaminiuose aptinkama ir tiramino, kuris daliai žmonių siejamas su migrenos epizodais. Jei po sūdytos ar marinuotos žuvies dažnėja galvos skausmai ar atsiranda pykinimas, vertėtų stebėti ryšį ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju.

    Kaip rinktis protingiau?

    Norint išlaikyti žuvies naudą, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir paruošimo būdą: mažiau sūri, neapsunkinta padažais silkė paprastai yra geresnis pasirinkimas. Jei vis dėlto renkatės sūdytą ar marinuotą variantą, porcijos dydis ir vartojimo dažnis tampa ypač svarbūs.

    Esant lėtinėms ligoms, padidėjusiam kraujospūdžiui, inkstų sutrikimams, podagrai ar ryškiam jautrumui histaminui, saugiausia mitybos sprendimus derinti individualiai. Tai padeda išvengti situacijų, kai iš pažiūros sveikas produktas netikėtai tampa savijautos pablogėjimo priežastimi.

  • Spaudimas gali šoktelėti per kelias sekundes: šių produktų griežtai nevalgykite naktį

    Gydytojai įspėja, kad vėlyvi užkandžiai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti staigesnius arterinio kraujospūdžio svyravimus ir prastesnį miegą. Didžiausia rizika siejama su sūriu, stipriai perdirbtu maistu bei saldintais gėrimais, ypač jei žmogus jau turi hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų.

    Viena dažniausių klaidų vakare yra sūrūs ir konservuoti produktai: sūdyta žuvis, mėsos konservai, pramoniniai padažai, paruoštos sriubos, marinuotos ar konservuotos daržovės. Toks maistas paprastai turi daug druskos, o per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą organizme, dėl to gali didėti apkrova kraujotakai ir ryškėti tinimai.

    Kodėl vakarais pavojinga druska?

    Druska tiesiogiai siejama su kraujospūdžio didėjimu, o Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną. Praktikoje daug žmonių šią ribą viršija net to nepastebėdami, nes didelė dalis druskos „slepiasi“ duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose ir pusgaminiuose.

    Vėlyvas sūrus maistas gali būti ypač nepalankus žmonėms, kuriems būdingas naktinis kraujospūdžio nekritimas. Specialistai pabrėžia, kad naktį kraujospūdis turėtų natūraliai mažėti, o jei taip nevyksta, didėja ilgalaikė širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.

    Saldūs gėrimai ir kofeinas

    Dar viena probleminė grupė yra saldinti gėrimai: limonadai, saldūs kavos gėrimai, energiniai gėrimai ar įvairūs kokteiliai. Didelis cukraus kiekis gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus, kurie kai kuriems žmonėms pasireiškia galvos skausmu, silpnumu, nerimu ar prastesne miego kokybe.

    Jei gėrimuose yra kofeino, poveikis gali sustiprėti, nes kofeinas daliai žmonių laikinai kelia kraujospūdį ir trikdo užmigimą. Gydytojai dažniausiai pataria kofeino vengti antroje dienos pusėje, ypač jautriems asmenims arba tiems, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos.

    Ką rinktis vietoj to?

    Medikai primena, kad įprastai normaliu laikomas apie 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio arterinis kraujospūdis, nors individualūs tikslai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Jei vakare norisi užkąsti, dažniausiai saugesnis pasirinkimas yra lengvas, mažai sūrus maistas ir vanduo, o ne perdirbti užkandžiai ar saldinti gėrimai.

    Jeigu pastebite, kad naktimis dažnėja galvos skausmai, širdies permušimai, atsiranda tinimai ar spaudimas tampa nestabilus, verta peržiūrėti vakaro mitybą ir pasitarti su gydytoju. Hipertenzijos atveju savarankiškai keisti gydymą ar „nusimušinėti“ spaudimą vien maisto korekcijomis nereikėtų.

  • Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Vienas paprastas įprotis lėkštėje gali turėti apčiuopiamą reikšmę širdžiai: dažniau rinktis liesą kalakutieną vietoje riebesnės kiaulienos. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga dieta, tačiau praktiškai toks pakeitimas dažnai sumažina sočiųjų riebalų ir druskos kiekį kasdienėje mityboje.

    Didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai kalakutiena pasirenkama ne kaip perdirbtas produktas, o kaip paprastas mėsos gabalas. Liesa paukštiena, ypač be odos, paprastai turi mažiau sočiųjų riebalų nei riebūs kiaulienos gabalai ar dažnai vartojami mėsos gaminiai. Būtent sotieji riebalai siejami su didesniu MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekiu kraujyje.

    Ne tik mėsa, bet ir gaminimas

    Vien pavadinimas „paukštiena“ dar negarantuoja naudos. Jei kalakutiena tampa storai apkeptu, riebaluose keptu kepsniu su gausia paniruote arba labai sūriais gaminiais, jos pranašumas prieš kiaulieną gali smarkiai sumažėti.

    Širdžiai palankesnis pasirinkimas dažniausiai yra kepta orkaitėje, virta ar troškinta kalakutiena, ypač krūtinėlės filė ar kitos liesesnės dalys. Toks paruošimas padeda kontroliuoti ne tik riebalų, bet ir druskos kiekį, o tai svarbu kraujospūdžiui.

    Kodėl svarbus visas mitybos modelis

    Širdies ir kraujagyslių sveikatai kenkia ne vienas konkretus produktas, o pasikartojantis mitybos scenarijus. Kai dažnai valgomi riebūs mėsos patiekalai, kepimas aliejuje, sunkūs padažai ir perdirbti mėsos gaminiai, ilgainiui didėja sočiųjų riebalų ir natrio perteklius.

    Kalakutiena dažnai natūraliai „atsineša“ lengvesnę lėkštę: prie jos paprasčiau derinti daržoves, kruopas, ryžius ar virtas bulves. Tuo metu riebesnė kiauliena neretai skatina rinktis sunkesnius priedus, daugiau padažų ir papildomų riebalų, nors tai nėra griežta taisyklė.

    Dažniausia klaida, kuri panaikina naudą

    Didelė dalis žmonių tikisi, kad vien mėsos pakeitimas automatiškai „sutvarkys“ cholesterolį ar kraujospūdį. Tačiau jei išlieka tie patys įpročiai, pavyzdžiui, gausi paniruotė, gilus kepimas, mažai daržovių ir daug druskos, reali nauda gali būti minimali.

    Perdirbti produktai iš kalakutienos taip pat nėra savaime sveikesni. Labai sūrios dešrelės, vytinti ar stipriai apdoroti gaminiai gali turėti daug natrio, o tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar linkusiems į jį.

    Subalansuotas požiūris reiškia proporcijas: liesa kalakutiena dažniau, o riebūs kiaulienos patiekalai ir perdirbti mėsos gaminiai rečiau. Dar geresni rezultatai pasiekiami, kai meniu dažniau atsiranda ir žuvis, ankštiniai, daržovės bei pilno grūdo produktai, o druska ir sočiųjų riebalų perteklius mažinami nuosekliai.