CP v2

Tag: Kraujospūdis

  • Nektarinai mažina kraujospūdį ir padeda lieknėti: kada jie naudingiausi ir kam atsargiai?

    Nektarinai mažina kraujospūdį ir padeda lieknėti: kada jie naudingiausi ir kam atsargiai?

    Nektarinai dažnai laikomi vasarišku desertu, tačiau jų maistinė vertė gali būti naudinga ir širdies bei kraujagyslių sveikatai. Dietologų vertinimu, tai vaisius, kuriame gausu vandens, skaidulų ir mikroelementų, todėl jis gali padėti subalansuoti mitybą ir lengviau kontroliuoti apetitą.

    Vienas svarbiausių nektarinų privalumų yra kalis, padedantis palaikyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme. Daugeliui žmonių tai aktualu dėl didelio druskos kiekio racione, nes kalis prisideda prie normalaus kraujospūdžio palaikymo, ypač kai mažinamas natrio perteklius.

    Skaidulos nektarinuose siejamos su ilgesniu sotumo jausmu, todėl vaisius gali būti naudingas, kai siekiama sumažinti užkandžiavimą ir bendrą dienos kalorijų kiekį. Vidutinio dydžio nektarinas paprastai yra palyginti nekaloringas, todėl gali pakeisti kaloringesnius saldumynus, ypač jei valgomas kaip užkandis.

    Nektarinuose taip pat yra vitamino C ir karotenoidų, kurie svarbūs imuninei sistemai ir antioksidacinei apsaugai. Šios medžiagos prisideda prie normalios kolageno sintezės, todėl mitybos specialistai jas sieja su odos būkle, o karotenoidai svarbūs ir regėjimo funkcijoms.

    Daugiausia maistinių savybių ir ryškiausią skonį nektarinai dažniausiai turi sezono metu, kai jie prinoksta natūraliai. Įprastai geriausias pasirinkimas būna nuo liepos iki rugsėjo, kai vaisiai yra sultingiausi, o jų pasirinkimas prekyboje didžiausias.

    Nektarinai tinka ne tik valgyti vieni: juos galima dėti į košes, kokteilius ar salotas, derinant su baltymais ir sveikaisiais riebalais. Toks derinys padeda stabiliau palaikyti sotumą, o skonis išlieka saldus net be papildomo cukraus.

    Vis dėlto kai kuriems žmonėms verta būti atsargesniems. Jei vargina alergijos kaulavaisiams, pasireiškia burnos niežėjimas ar patinimas, reikėtų vengti nektarinų ir pasitarti su gydytoju. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, ypač kai ribojamas kalio kiekis, tinkamiausią kiekį saugiausia aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Tyrimas atskleidė 3 įpročius, trumpinančius laiką be demencijos: labiausiai rizikuoja vidutinio amžiaus žmonės

    Tyrimas atskleidė 3 įpročius, trumpinančius laiką be demencijos: labiausiai rizikuoja vidutinio amžiaus žmonės

    Demencija nėra viena konkreti liga, o simptomų visuma, kai palaipsniui silpsta atmintis, dėmesys, orientacija ir gebėjimas atlikti kasdienes užduotis. Dažniausia jos priežastis išlieka Alzheimerio liga, tačiau nemaža dalis atvejų siejama ir su kraujagyslių pažeidimais bei kitomis lėtinėmis būklėmis.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, demencija sergančių žmonių skaičius pasaulyje matuojamas dešimtimis milijonų ir toliau augs visuomenei senstant. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama rizikos veiksniams, kuriuos bent iš dalies galima koreguoti dar iki senatvės.

    JAV mokslininkai, analizavę ilgalaikio Atherosclerosis Risk in Communities tyrimo duomenis, įvertino 12 409 žmonių sveikatą nuo vidutinio amžiaus. Pradžioje dalyviams vidutiniškai buvo 56 metai ir jie neturėjo demencijos požymių, o stebėjimas truko vidutiniškai 26 metus.

    Dėmesys sutelktas į tris veiksnius, kurie dažni vidutiniame amžiuje: padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą ir rūkymą. Per stebėjimo laikotarpį demencija išsivystė daugiau nei 3 000 dalyvių, todėl tyrėjai galėjo palyginti, kaip šie veiksniai siejasi su gyvenimo trukme be demencijos.

    Rezultatai parodė aiškų skirtumą: žmonės, kurie vidutiniame amžiuje neturėjo nei padidėjusio kraujospūdžio, nei diabeto ir nerūkė, vidutiniškai turėjo apie 30 metų gyvenimo be demencijos. Esant vienam iš šių veiksnių šis laikotarpis trumpėjo iki kiek daugiau nei 26 metų, esant dviem iki maždaug 21 metų, o turint visus tris iki maždaug 17 metų.

    Padidėjęs kraujospūdis metų metus gali tyliai žaloti kraujagysles, įskaitant smulkiąsias, kurios aprūpina smegenis deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Ilgainiui tai didina insulto riziką, o tiek ryškūs, tiek ir mažesni, kartais nepastebėti insultai gali prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo.

    Cukrinis diabetas taip pat siejamas su kraujagyslių pažeidimu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe, o šie procesai gali paveikti ir smegenų kraujotaką. Diabetas dažnai pasireiškia kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu, lipidų apykaitos sutrikimais ar antsvoriu, todėl rizika tampa kompleksinė.

    Rūkymas, nors dažnai pirmiausia siejamas su plaučių ligomis, veikia visą organizmą: pažeidžia kraujagyslių sieneles, spartina aterosklerozę ir didina insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Tyrėjai pabrėžia, kad tai vienas aiškiausiai pašalinamų veiksnių, o nauda sveikatai atsiranda net ir mesti rūkyti vėliau.

    Svarbi tyrimo žinutė yra laikas: vertinti buvo ne senjorai, o vidutinio amžiaus žmonės, kai daugelis apie demenciją dar negalvoja. Vis dėlto pokyčiai, lemiantys pažinimo silpnėjimą, gali kauptis dešimtmečiais, todėl kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė, rūkymo atsisakymas bei širdies ir kraujagyslių sveikatos priežiūra gali turėti ilgalaikį efektą.

    Mokslininkai taip pat akcentuoja, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Demencijos riziką veikia ir amžius, genetika bei kiti veiksniai, tačiau vis daugiau duomenų rodo tvirtą ryšį tarp kraujagyslių sveikatos ir smegenų funkcijų išsaugojimo.

    Praktikoje ekspertai dažniausiai rekomenduoja reguliariai matuoti kraujospūdį, sekti gliukozės rodiklius, gydyti lėtines ligas ir keisti gyvenimo būdą dar 40–60 metų amžiaus tarpsnyje. Prie to paprastai pridedama fizinė veikla, subalansuota mityba, svorio kontrolė ir alkoholio vartojimo ribojimas, nes šie įpročiai veikia bendrą širdies ir smegenų būklę.

  • Aukštas kraujospūdis gali tyliai žudyti: gydytojai įspėja, kodėl simptomų galite nejausti

    Aukštas kraujospūdis gali tyliai žudyti: gydytojai įspėja, kodėl simptomų galite nejausti

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis dažnai vadinamas tylia liga, nes ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių požymių. Dėl to dalis žmonių apie problemą sužino tik profilaktiškai pasimatavę spaudimą arba jau patyrę komplikacijų.

    Kardiologai pabrėžia, kad kraujospūdį lemia ne vien genetika ar amžius. Didelę įtaką daro miego kokybė, fizinis aktyvumas, mityba, kūno svoris, druskos ir alkoholio vartojimas bei ilgalaikis stresas.

    „Lėtinis stresas gali skatinti hormonų, įskaitant kortizolį, pokyčius, o tai kai kuriems žmonėms prisideda prie kraujospūdžio didėjimo“, – teigė psichologė Allison Gaffey.

    Dažniausiai nustatoma pirminė hipertenzija, kai vienos aiškios priežasties išskirti nepavyksta. Tokiu atveju spaudimą kelia kelių veiksnių visuma: paveldimumas, mažas judrumas, perteklinė kūno masė, per daug druskos ir per mažai kalio turinti mityba.

    Tačiau būna ir antrinė hipertenzija, kai spaudimo kilimą galima susieti su konkrečia būkle ar liga. Ji gali išsivystyti sergant inkstų ligomis, esant obstrukcinei miego apnėjai, hormonų sutrikimams ar vartojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, kortikosteroidus.

    Nors daliai žmonių pasireiškia galvos skausmas, svaigimas, nuovargis ar širdies permušimai, šie simptomai nėra specifiniai. Jie gali atsirasti ir dėl miego trūkumo, nerimo, skysčių stokos ar kitų priežasčių, todėl vien pagal savijautą hipertenzijos patikimai nustatyti neįmanoma.

    Specialistai akcentuoja, kad pagrindinis būdas laiku aptikti padidėjusį kraujospūdį yra reguliarūs matavimai. Ypač tai svarbu vyresniems žmonėms, turintiems antsvorio, sergantiems diabetu, rūkantiems ar turintiems ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų šeimoje.

    Negydomas aukštas kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles ir spartina aterosklerozę. Dėl to didėja širdies smūgio ir insulto rizika, gali vystytis periferinių arterijų liga, prastėti kraujotaka galūnėse.

    Padidėjęs spaudimas taip pat ilgainiui „perkrauna“ širdį: jai tenka dirbti prieš didesnį pasipriešinimą, todėl gali storėti širdies raumuo, atsirasti ritmo sutrikimų ir širdies nepakankamumas. Ypač jautrios ilgalaikei hipertenzijai yra inkstų kraujagyslės, o blogėjanti inkstų funkcija gali dar labiau kelti kraujospūdį.

    Gydymo taktika priklauso nuo kraujospūdžio dydžio, bendros širdies ir kraujagyslių rizikos ir gretutinių ligų. Esant lengvesniam padidėjimui, gydytojas dažnai pirmiausia rekomenduoja gyvenimo būdo korekcijas: mažinti druską, daugiau judėti, koreguoti svorį, riboti alkoholį ir gerinti miegą.

    „Vaistinis gydymas visada turi būti paremtas ir nemedikamentinėmis priemonėmis, o geresnė savijauta nereiškia, kad liga dingo“, – pabrėžė prof. Edyta Zbroch.

    Jei kraujospūdis aukštesnis arba pokyčių nepakanka, skiriami vaistai, o jų vartojimo nutraukti savavališkai negalima. Gydytojai primena, kad hipertenzija yra lėtinė būklė: vaistai ją kontroliuoja, tačiau nepašalina polinkio, todėl gydymas ir stebėsena paprastai yra ilgalaikiai.

  • Šis gėrimas širdžiai veikia kaip balzamas, bet daugelis jį pamiršta: gydytojų įžvalgos

    Kakava dažnai siejama su vaikyste, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tai gali būti ir vertingas gėrimas suaugusiesiems. Pagrindinė nauda siejama su kakavoje esančiais flavanoliais, kurie gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos ir kraujotakos.

    Kakavos žaliava gaunama iš kakavmedžio sėklų: jos fermentuojamos, džiovinamos, vėliau dažnai skrudinamos ir malamos. Būtent apdorojimas lemia, kiek bioaktyvių junginių išlieka galutiniame produkte, todėl skirtingos kakavos rūšys gali veikti nevienodai.

    Kodėl kakava siejama su širdimi?

    Dalis klinikinių tyrimų rodo, kad kakavos flavanoliai gali padėti palaikyti endotelio funkciją, kuri svarbi kraujagyslių elastingumui. Kai kuriuose tyrimuose taip pat fiksuojamas nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas, ypač žmonėms, kurių rodikliai padidėję.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra kakavos sudėtis, o ne saldūs gėrimai ar desertai. Didelė pridėtinio cukraus dalis gali panaikinti tikėtiną naudą, o perteklinės kalorijos ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Kaip rinktis ir vartoti?

    Didžiausia praktinė taisyklė paprasta: rinktis natūralią kakavą be pridėtinio cukraus ir be pieno miltelių mišiniuose. Daugiau vertingų junginių paprastai turi mažiau apdorota kakava, tačiau svarbu atsižvelgti ir į individualų jautrumą.

    Gaminant namuose rekomenduojama kakavą išmaišyti šiltame piene ar augaliniame gėrime ir nepervirti, nes labai aukšta temperatūra gali sumažinti dalies junginių stabilumą. Skoniui pagerinti dažnai pakanka cinamono ar nedidelio kiekio medaus, jei nėra medicininių ribojimų.

    Kada verta būti atsargiems?

    Nors daugumai žmonių kakava yra saugi, kai kuriems ji gali sukelti rėmenį ar sustiprinti refliukso simptomus. Taip pat verta prisiminti, kad kakavoje yra kofeino ir teobromino, todėl jautresniems žmonėms vėlyvu paros metu ji gali trikdyti miegą.

    Jei vartojate kraujospūdį veikiančius vaistus ar turite lėtinių ligų, dėl reguliaraus didesnio kakavos kiekio geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Nauda dažniausiai siejama su nuosekliu, bet saikingu vartojimu ir bendra subalansuota mityba.

  • Protėviai karštyje gėrė burokėlių girą: gaivina ir palaiko žarnyną, bet yra svarbi taisyklė

    Burokėlių gira dažniau siejama su barščiais, tačiau atšaldyta ji gali tapti ryškaus skonio vasaros gėrimu. Rūgštokas, šiek tiek sūrus skonis ir burokėlių aromatas dažnai maloniai numalšina troškulį. Vis dėlto ji nėra vandens pakaitalas, todėl geriausia ją vertinti kaip įvairovę kasdieniam skysčių vartojimui.

    Burokėlių rauginimas Vidurio ir Rytų Europoje turi senas tradicijas: raugas naudotas ir gėrimui, ir sriuboms, ir šaltibarščių tipo patiekalams. Pastaraisiais metais jis vėl atrandamas dėl fermentuotų produktų populiarumo ir didesnio dėmesio žarnyno mikrobiotai. Parduotuvėse daugėja tiek pasterizuotų, tiek nepasterizuotų variantų, tačiau jų savybės gali skirtis.

    Ar tikrai gerai drėkina?

    Karštomis dienomis organizmui svarbiausia gauti pakankamai skysčių, o pagrindinis pasirinkimas išlieka vanduo. Burokėlių gira skysčių balansą gali papildyti, tačiau dėl druskos kiekio ji netinka gerti neribotai visą dieną, kaip dažnas daro su vandeniu. Ypač atsargiems reikėtų būti tiems, kurie riboja druską dėl padidėjusio kraujospūdžio ar kitų sveikatos būklių.

    Raugintų gėrimų rūgštumas kai kuriems žmonėms gali dirginti skrandį ar sustiprinti refliukso simptomus. Jei jaučiate nemalonius pojūčius, verta mažinti kiekį, skiesti vandeniu arba rinktis kitus gėrimus. Taip pat svarbu atsižvelgti į individualų toleravimą, nes fermentuoti produktai ne visiems tinka vienodai.

    Kas lemia skonį ir naudą?

    Klasikinė gira gaminama iš žalių burokėlių, vandens, druskos, česnako ir prieskonių, o skonį suformuoja pieno rūgšties fermentacija. Natūralios nuosėdos butelio dugne yra įprastos, kaip ir specifinis rūgštokas fermentacijos kvapas. Jei produktas pirktinis, verta pasižiūrėti sudėtį ir atkreipti dėmesį, ar jis pasterizuotas, nes kaitinimas paprastai sumažina gyvų mikroorganizmų kiekį.

    Namuose gaminant svarbiausia higiena ir tinkamos sąlygos, kad fermentacija vyktų saugiai. Indas turi būti švarus ir išplikytas, o burokėliai tvirti, be pelėsio ar pažeidimų. Dar viena taisyklė, kurios nereikėtų ignoruoti: visi burokėlių gabalėliai privalo būti apsemti sūrymu, kad nesusidarytų nepageidaujami mikroorganizmai.

    Kada gėrimo nebegerti?

    Jei paviršiuje atsiranda pūkuotas, spalvotas pelėsis arba kvapas tampa aitrus, nemalonus, primenantis gedimą, gėrimo ragauti nereikėtų. Tokiu atveju saugiausia išmesti visą turinį, o indą kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti. Vasarą patiekimui dalį giros galima skiesti šaltu vandeniu ir patiekti gerai atvėsintą, tačiau saikas išlieka svarbiausias.

  • Plaukimas gali stiprinti širdį ir saugoti sąnarius: kodėl senjorams tai vienas geriausių pasirinkimų

    Plaukimas gali stiprinti širdį ir saugoti sąnarius: kodėl senjorams tai vienas geriausių pasirinkimų

    Plaukimas laikomas viena universaliausių fizinio aktyvumo formų, ypač vyresniame amžiuje. Judant vandenyje dirbantys raumenys reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis ima plakti dažniau ir efektyviau pumpuoja kraują, o tai ilgainiui gerina ištvermę.

    American Heart Association baseino plaukimą priskiria intensyvesniems aerobiniams pratimams, nors lėtesnis judėjimas vandenyje gali būti ir vidutinio intensyvumo. Sveikatos nauda labiausiai siejama su reguliarumu, o krūvis turėtų būti parenkamas pagal savijautą ir gretutines ligas.

    Tyrimuose dažnai minima, kad plaukimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau tai nereiškia tiesioginės garantijos kiekvienam žmogui. Kohortinių stebėjimų rezultatus gali veikti ir kiti veiksniai, tokie kaip mityba, kūno masė, rūkymas ar bendras aktyvumo lygis.

    Didelis plaukimo privalumas senjorams yra vandens plūdrumas, mažinantis apkrovą keliams, klubams ir stuburui. Dėl to plaukimas neretai būna patogesnis turintiems antsvorio, jaučiantiems sąnarių skausmus ar prasčiau toleruojantiems ėjimą kietu paviršiumi.

    Kartu vandens pasipriešinimas verčia dirbti rankų, kojų ir liemens raumenis, todėl judesiai tampa funkcionalūs ir saugesni sąnariams. Tyrimai apie vandens mankštą rodo, kad ji gali padėti gerinti mobilumą, raumenų jėgą ir bendrą fizinį pajėgumą vyresniame amžiuje.

    Vis dėlto plaukimas neturėtų visiškai pakeisti jėgos ir pusiausvyros pratimų, kurie svarbūs krentamumo rizikai mažinti ir savarankiškumui išlaikyti. Praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias veiklas ir palaikant nuoseklų, bet ne per didelį krūvį.

    Jei žmogus ilgai nesportavo, pradėti verta nuo trumpų, keliolikos minučių trukmės užsiėmimų su pertraukomis, vengiant varžymosi. Alternatyva plaukimui gali būti ėjimas vandenyje, vandens aerobika ar trumpų atkarpų plaukimas, stebint, kad krūvis nesukeltų nemalonių simptomų.

    Krūvio metu neturėtų atsirasti krūtinės skausmo, galvos svaigimo, ryškaus širdies plakimo ar neįprasto dusulio. Sergant diagnozuotomis širdies ligomis, širdies nepakankamumu, turint ritmo sutrikimų ar nekontroliuojamą padidėjusį kraujospūdį, prieš pradedant treniruotes rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

    Ypatingo atsargumo reikalauja plaukimas šaltame atvirame vandenyje, nes staigus atšalimas gali smarkiai padidinti širdies ir kraujotakos sistemos apkrovą. Saugesnis pasirinkimas daugeliui senjorų yra prižiūrimas baseinas, kur lengviau kontroliuoti temperatūrą ir krūvio intensyvumą.

  • Valgote sūrį kasdien? Gydytojai įspėja: šių požymių neignoruokite ir žinokite ribą

    Valgote sūrį kasdien? Gydytojai įspėja: šių požymių neignoruokite ir žinokite ribą

    Sūris nebūtinai yra produktas, kurį reikėtų išbraukti vien todėl, kad jis riebus. Pieno produktai yra svarbus baltymų šaltinis, o brandinti sūriai dažnai išsiskiria didesniu kalcio kiekiu, kuris būtinas kaulams ir dantims. Tačiau kasdienis vartojimas gali turėti ir nepageidaujamų pasekmių, jei nesekama porcija ir sudėtis.

    Kalcis ir baltymai yra pagrindinės priežastys, kodėl sūris daugeliui atrodo geras pasirinkimas. Pavyzdžiui, 100 gramų goudos gali turėti apie 807 miligramus kalcio, parmezano apie 1 380 miligramų, o pusiau riebaus varškės sūrio apie 94 miligramus. Be to, sūris gali būti vitamino B12 šaltinis, svarbus nervų sistemai ir kraujodarai.

    Kasdienė nedidelė sūrio porcija gali prisidėti prie sotumo, nes derina baltymus ir riebalus. Vis dėlto tai nereiškia, kad sūrį galima valgyti be ribų, ypač jei jis tampa kelių dienos patiekalų pagrindu. Mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra bendras dienos racionas, o ne vienas produktas.

    Kada sūris pradeda kenkti?

    Kietieji, pelėsiniai ir ilgai brandinti sūriai yra labiau koncentruoti nei varškė, rikota ar grūdėta varškė, todėl net nedidelis gabalėlis gali turėti daug energijos. Tokiuose sūriuose dažnai būna daugiau sočiųjų riebalų ir druskos. Per didelis sočiųjų riebalų kiekis mityboje siejamas su didesniu MTL cholesterolio kiekiu kraujyje.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad sotieji riebalai sudarytų mažiau nei 10 proc. paros energijos. Ne mažiau aktuali ir druska, nes jos perteklius didina padidėjusio kraujospūdžio riziką. Dėl to sūrį patariama vertinti kaip priedą, o ne pagrindinį kelių valgymų ingredientą.

    Jei ryte renkatės geltoną sūrį, pietums valgote sūrio padažą, o vakare picą, bendras druskos ir sočiųjų riebalų kiekis gali greitai tapti per didelis. Net jei kiekviena porcija atskirai atrodo nedidelė, suminis poveikis per dieną dažnai būna lemiamas.

    Kokia porcija laikoma saikinga?

    Praktiškai dažnai minima kietojo sūrio porcija yra apie 30 gramų, tai yra gabalėlis maždaug degtukų dėžutės dydžio. Vis dėlto tai nėra universali norma, nes poreikiai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, bendro kalorijų kiekio ir kitų raciono produktų. Didesnio atsargumo paprastai reikia žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį ar aukštą kraujospūdį.

    Norint sumažinti rizikas, verta kaitalioti sūrio rūšis. Vietoj kasdienio čederio, goudos ar pelėsinių sūrių dažniau galima rinktis liesesnes alternatyvas, pavyzdžiui, varškę, rikotą, mažiau riebų mocarelos sūrį ar grūdėtą varškę. Lydytus sūrius geriau palikti retesnėms progoms, nes jų sudėtyje neretai būna daugiau druskos ir sočiųjų riebalų.

    Virškinimo signalai ir netoleravimas

    Kai kuriems žmonėms po sūrio gali pasireikšti pilvo pūtimas, skausmas, dujos ar viduriavimas, ypač jei yra laktozės netoleravimas. Tačiau ne visi sūriai veikia vienodai: kietieji ir ilgai brandinti, tokie kaip parmezanas, paprastai turi labai mažai laktozės ir gali būti geriau toleruojami. Tuo tarpu minkštesni, švieži pieno produktai daliai žmonių sukelia daugiau simptomų.

    Svarbu nepainioti laktozės netoleravimo su alergija pieno baltymams. Netoleravimas dažniausiai sukelia virškinimo sistemos simptomus, o alergija yra imuninės sistemos reakcija, kuri gali būti pavojinga ir reikalauti griežto vengimo. Jei simptomai kartojasi, saugiausia sprendimą dėl mitybos korekcijų aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Kasdienis sūrio vartojimas nebūtinai kenkia, jei laikomasi saiko ir renkamasi tinkama sudėtis. Kuo sūris riebesnis ir sūresnis, tuo mažesnė turėtų būti porcija, o etiketėje verta tikrinti druskos ir sočiųjų riebalų kiekį. Ilgainiui geriausiai veikia ne vieno produkto sureikšminimas, o įvairi ir subalansuota mityba.

  • Du paprasti superproduktai, kurie gali padėti širdžiai: gydytojas pataria įtraukti kasdien

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių Europoje, tačiau riziką galima mažinti ir kasdieniais įpročiais. Šeimos gydytojas Lukas Pratsaidisas pabrėžia, kad nebūtina pradėti nuo brangių papildų, jei mityboje trūksta bazinių, moksliškai pagrįstų produktų.

    Pirmasis pasirinkimas, pasak gydytojo, yra riebi žuvis, ypač lašiša, skumbrė, sardinės ar upėtakis. Šiose žuvyse esančios omega-3 riebalų rūgštys siejamos su mažesniu trigliceridų kiekiu, palankesniais kraujospūdžio rodikliais ir mažesne trombų susidarymo tikimybe.

    „Riebi žuvis yra vienas praktiškiausių būdų padidinti omega-3 kiekį, o tai siejama su geresniais širdies rodikliais“, – sakė Lukas Pratsaidisas.

    Jei žuvis ant stalo atsiranda retai, antras paprastas pasirinkimas yra avižos ir avižinė košė. Avižose gausu beta gliukano, tai yra tirpios skaidulos, kuri virškinamajame trakte sudaro gelį ir gali prisidėti prie mažesnio cholesterolio pasisavinimo.

    „Avižose esantis beta gliukanas gali surišti dalį cholesterolio žarnyne ir taip sumažinti jo patekimą į kraują“, – sakė Lukas Pratsaidisas.

    Specialistai pabrėžia, kad vien dviejų produktų nepakanka, jei likusi gyvensena išlieka nepalanki. Širdžiai svarbiausia visuma: daugiau daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau itin perdirbto maisto, pakankamas fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas.

    Taip pat didelę reikšmę turi rūkymo atsisakymas, alkoholio vartojimo ribojimas ir kūno masės kontrolė, ypač jei kraujospūdis ar cholesterolio rodikliai jau dabar yra padidėję. Gydytojai primena, kad esant simptomams ar turint šeiminę riziką, svarbu ne atidėlioti, o pasitikrinti ir laikytis individualaus gydymo plano.

  • Pomidorai gali padėti širdžiai: vienas paruošimo būdas smarkiai padidina likopeno įsisavinimą

    Pomidorai gali padėti širdžiai: vienas paruošimo būdas smarkiai padidina likopeno įsisavinimą

    Pomidorai dažnai laikomi lengvu, mažai kalorijų turinčiu pasirinkimu, nes didžiąją jų dalį sudaro vanduo. Vis dėlto jų vertė neapsiriboja tik skoniu: pomidorai suteikia vitamino C, folatų ir kalio, kuris svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei bei raumenų, įskaitant širdies raumenį, funkcijai.

    Ryškiausias pomidorų „vizitinis“ elementas yra likopenas – natūralus karotenoidas, suteikiantis vaisiui raudoną spalvą. Likopenas priskiriamas antioksidantams, todėl siejamas su organizmo apsauga nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi.

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje svarbiausia yra visuma: mityba, fizinis aktyvumas, kūno masė, rūkymas, stresas ir genetika. Pomidorai nėra vaistas, tačiau gali būti naudinga kasdienės mitybos dalis, ypač jei jie padeda didinti daržovių kiekį lėkštėje.

    Kas pasikeičia pomidorą pašildžius?

    Nors daliai daržovių labiausiai vertinama žalia forma, su likopenu situacija kitokia. Tyrimai rodo, kad susmulkinimas ir kaitinimas gali pakeisti likopeno struktūrą taip, kad jis organizmui tampa lengviau pasisavinamas.

    Dėl to daugiau biologiškai prieinamo likopeno dažniau siejama ne su šviežiais pomidorais, o su termiškai apdorotais produktais. Praktikoje tai gali būti pomidorų tyrė, passata, pomidorai savo sultyse, naminiai padažai ar troškiniuose naudojami pomidorų pagrindo produktai.

    Įsisavinimą dar gali pagerinti nedidelis riebalų kiekis, nes karotenoidai yra tirpūs riebaluose. Todėl pomidorų padažas su šlakeliu alyvuogių aliejaus dažnai laikomas palankesniu deriniu nei visiškai neriebus, nors galutinį pasirinkimą lemia bendras dienos racionas.

    Kodėl verta valgyti ir žalius?

    Vis dėlto atsisakyti šviežių pomidorų nereikėtų. Žali pomidorai suteikia vitamino C, kurio dalis gali sumažėti ilgiau kaitinant, taip pat prisideda prie bendro skaidulų ir įvairių mikroelementų kiekio mityboje.

    Praktiškiausia strategija – pomidorus valgyti įvairiomis formomis: šviežius salotose ar sumuštiniuose, o termiškai apdorotus padažuose, sriubose, troškiniuose. Taip galima pasinaudoti skirtingų maistinių medžiagų privalumais.

    Renkantis perdirbtus produktus – vienas svarbus niuansas

    Pomidoro koncentratas gaminamas dalį vandens išgarinant, todėl skonis tampa intensyvesnis, o medžiagos – labiau koncentruotos. Tai gali būti patogus priedas sriuboms ar padažams, tačiau perdirbtuose gaminiuose svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį.

    Geresnis pasirinkimas paprastai yra produktai, kurių sudėtyje vyrauja pomidorai ir nėra perteklinio druskos ar cukraus kiekio. Žmonėms, kuriems rekomenduojama riboti natrį, vertėtų rinktis variantus be pridėtinės druskos arba gaminti namuose.

    Reikia prisiminti ir tai, kad pomidorai tinka ne visiems. Dėl rūgštingumo kai kuriems jie gali sustiprinti rėmenį ar refliukso simptomus, o diskomfortą neretai dar labiau padidina aštrūs prieskoniai ar riebūs padažai.

    Apibendrinant, pomidorai gali prisidėti prie širdžiai palankesnės mitybos, ypač kai jie padeda didinti daržovių vartojimą. O jei tikslas – daugiau likopeno, dažnai naudingiau rinktis termiškai apdorotus pomidorų produktus ir nepamiršti saiko bei viso raciono kokybės.

  • Nematote pavojaus? Kada žemas kraujospūdis jau signalizuoja ligą ir reikia kreiptis į medikus

    Nematote pavojaus? Kada žemas kraujospūdis jau signalizuoja ligą ir reikia kreiptis į medikus

    Kada kraujospūdis laikomas per žemas?

    Arterinė hipotenzija dažniausiai apibrėžiama kaip kraujospūdis, mažesnis nei 90/60 mmHg. Vis dėlto vien skaičiai dar nereiškia ligos, nes daliai žmonių toks spaudimas yra įprastas ir nesukelia jokių negalavimų.

    Žemesnį kraujospūdį neretai turi jaunos moterys, liekni, fiziškai aktyvūs žmonės ir sportininkai. Jei žmogus jaučiasi gerai, nedussta, nealpstą ir neturi kitų simptomų, gydymo dažniausiai neprireikia.

    Simptomai, kurių ignoruoti neverta

    Problemos prasideda tuomet, kai dėl per mažo kraujo pritekėjimo į smegenis ir kitus organus atsiranda nemalonių pojūčių. Dažniausi nusiskundimai yra galvos svaigimas, silpnumas, „juodulys“ akyse, šaltas prakaitas, pykinimas ar net alpimas.

    Simptomai dažnai sustiprėja staiga atsistojus iš lovos ar kėdės, per karščius, po intensyvaus fizinio krūvio, taip pat esant skysčių trūkumui. Tokiais atvejais ypač svarbu įvertinti, ar tai pavienė situacija, ar pasikartojantis reiškinys.

    Ortostatinė hipotenzija ir rizikos grupės

    Jei galva svaigsta būtent keičiant padėtį iš sėdimos ar gulimos į stovimą, gali būti ortostatinė hipotenzija. Tuomet organizmas nespėja greitai prisitaikyti, o kraujospūdis trumpam krenta, todėl žmogus gali susvyruoti ar apalpti.

    Rizika didėja vyresniame amžiuje, esant dehidratacijai, vartojant kai kuriuos vaistus, taip pat sergant nervų sistemos ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Reikšmės turi ir bendras organizmo „fonas“: miego trūkumas, prasta mityba, karštis bei staigūs krūviai.

    „Svarbiausia vertinti ne tik matuoklio rodmenį, bet ir tai, kaip žmogus jaučiasi bei kokiomis aplinkybėmis simptomai atsirado“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie žemo kraujospūdžio vertinimą.

    Galimos priežastys: nuo nekaltų iki pavojingų

    Dažniausiai žemas kraujospūdis susijęs su per mažu skysčių kiekiu organizme, ilgu stovėjimu, karščiu ar atsistatymu po fizinio krūvio. Kraujospūdis gali sumažėti ir nėštumo metu, taip pat vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus.

    Tačiau kartais hipotenzija gali būti rimtesnių būklių požymis, pavyzdžiui, kraujavimo, infekcijos su išplitusiu uždegimu, širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo, endokrininių sutrikimų ar ryškios mažakraujystės. Ypač įtartina, jei labai žemas kraujospūdis atsiranda staiga žmogui, kuris anksčiau tokių rodmenų neturėjo.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Skubios medicinos pagalbos reikia, jei žemą kraujospūdį lydi krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės sutrikimas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, melsvumas, taip pat jei žmogus alpsta ar vos laikosi ant kojų. Tokie požymiai gali rodyti gyvybei pavojingą būklę.

    Į šeimos gydytoją verta kreiptis ir tuomet, kai svaigimas kartojasi, dažnėja alpimo epizodai, o savijauta nepagerėja net pailsėjus ir pakankamai pavartojus skysčių. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, įvertinti širdies veiklą ar hormonų pusiausvyrą.

    Kaip teisingai matuoti ir ką daryti kasdien?

    Vienkartinis matavimas ne visada parodo realią situaciją, todėl svarbu matuoti ramybės būsenoje, po kelių minučių pasėdėjimo, tinkamo dydžio manžete. Jei rodmenys dažnai žemi, naudinga kelias dienas ar savaitę fiksuoti matavimus ir simptomus, kad gydytojui būtų aiškesnis vaizdas.

    Jei nustatyta, kad žemas kraujospūdis nesusijęs su liga, dažniausiai padeda gyvenimo būdo korekcijos: pakankamas skysčių vartojimas, lėtesnis atsistojimas, reguliarus valgymas, poilsis per karščius ir atsargumas po intensyvaus krūvio. Kofeinas kai kuriems žmonėms trumpam pakelia kraujospūdį, tačiau tai nėra gydymas ir nepakeičia diagnostikos.

    Žemas kraujospūdis daugeliu atvejų nėra pavojingas, jei žmogus neturi simptomų. Tačiau staigūs pokyčiai, alpimas, dusulys ar krūtinės skausmas yra signalai, kurių ignoruoti negalima.