CP v2

Tag: Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija

  • Krekenavos gimnazistai protmūšyje (NE) pasirinkimų gatvė: kaip užduotys padeda priimti sprendimus

    Interaktyvus protmūšis mokykloms

    Protmūšis (NE) pasirinkimų gatvė yra nuotolinis edukacinis renginys, skirtas 7–9 klasių mokiniams ir orientuotas į kasdienius pasirinkimus bei jų pasekmes. Dalyviai komandose atsakinėja į klausimus, sprendžia situacijas ir diskutuoja apie temas, su kuriomis paaugliai susiduria mokykloje, namuose ir internete.

    Pagrindinis tikslas – stiprinti jaunimo sąmoningumą ir atsparumą rizikoms, susijusioms su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, priklausomybėmis ir nesaugiu elgesiu. Kartu ugdomi socialiniai bei emociniai įgūdžiai: gebėjimas pasakyti „ne“, atpažinti spaudimą, ieškoti pagalbos ir priimti apgalvotus sprendimus.

    Krekenavos komandos patirtis

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokinių komanda šiemet įsitraukė į respublikinį protmūšį jau trečią kartą. Nuotolinis formatas mokiniams leido dalyvauti iš savo aplinkos, o komandinis darbas suteikė progą pasiskirstyti atsakomybėmis ir mokytis tartis dėl galutinio atsakymo.

    Užduotims atlikti buvo naudojama „Actionbound“ programėlė, kuri protmūšį paverčia interaktyvia patirtimi: atsakymai derinami su kūrybinėmis veiklomis, vaizdo ar nuotraukų elementais, trumpomis užduotimis ir orientavimusi į realias situacijas. Toks sprendimas didina įsitraukimą ir leidžia mokytis per patyrimą, o ne vien klausantis teorijos.

    Kodėl prevencijai vis dažniau pasitelkiamos skaitmeninės priemonės

    Šiuolaikinė prevencija mokyklose vis dažniau remiasi interaktyvumu, nes paaugliams svarbus ne tik turinys, bet ir pateikimo būdas. Skaitmeninės užduotys leidžia greitai pateikti situacijas iš realaus gyvenimo, o diskusijos komandoje padeda pamatyti skirtingas perspektyvas ir argumentuoti savo poziciją.

    Tokie protmūšiai ypač vertingi tuo, kad lavina kritinį mąstymą, komunikaciją ir gebėjimą priimti sprendimus, kai nėra vieno „teisingo“ atsakymo. Mokiniai mokosi atpažinti rizikingas situacijas, įvertinti pasekmes ir susieti pasirinkimus su savo sveikata, saugumu bei santykiais.

    „Dalyvaudami protmūšyje mokiniai ne tik pasitikrino žinias, bet ir išmoko geriau bendradarbiauti, išklausyti vieni kitus ir drąsiau reikšti nuomonę“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

    Organizatorių teigimu, protmūšio vertė slypi ir tame, kad prevencinės temos pateikiamos ne moralizuojant, o įtraukiant į sprendimų priėmimo procesą. Toks formatas padeda mokiniams lengviau įsiminti informaciją ir pritaikyti ją kasdienėse situacijose, kai spaudimas iš aplinkos gali būti didžiausias.

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.

  • Panevėžio rajono įstaigas pasiekė 5 nauji defibriliatoriai: kur jie įrengti ir kam skirti

    Prietaisai socialinėms įstaigoms ir mokyklai

    Panevėžio rajono savivaldybė socialinėms įstaigoms ir vienai ugdymo įstaigai perdavė penkis naujus automatinius išorinius defibriliatorius. Savivaldybės teigimu, pirkinio vertė siekė daugiau kaip 8 000 eurų, o prietaisai skirti greitesnei pagalbai staigios širdies veiklos sustojimo atvejais.

    Modernūs „Bexen Cardio Reanibex“ defibriliatoriai perduoti Ramygalos, Krekenavos ir Gustonių socialinės globos namams bei Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijai. Penktasis, nešiojamasis prietaisas liks savivaldybėje ir bus naudojamas kaip budintis įvairių rajono renginių metu.

    Kodėl svarbu, kad defibriliatorius būtų netoliese

    Staigus širdies sustojimas dažniausiai ištinka netikėtai, o kritinėse situacijose lemia minutės. Dėl to defibriliatoriai diegiami ten, kur kasdien būna daugiau žmonių, o pagalba gali būti suteikta dar iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos ekipažui.

    „Nelaimė dažniausiai ištinka netikėtai, todėl labai svarbu, kad gyvybę gelbstinti įranga būtų kuo arčiau žmonių. Šie defibriliatoriai suteikia galimybę greitai reaguoti kritinėse situacijose ir gali padėti išsaugoti žmogaus gyvybę dar iki atvykstant medikams“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Kaip veikia automatiniai defibriliatoriai

    Savivaldybė pabrėžia, kad automatiniai defibriliatoriai sukurti taip, jog kritinėje situacijoje jais galėtų naudotis ir medicininio pasirengimo neturintys žmonės. Prietaisai balso komandomis lietuvių kalba nurodo veiksmų seką, įvertina širdies ritmą ir padeda saugiai atlikti gaivinimą.

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija taps antrąja ugdymo įstaiga rajone, turinčia defibriliatorių. Iki šiol tokį prietaisą savivaldybės lėšomis buvo įsigijusi Velžio gimnazija.

  • Rankų higienos diena Krekenavoje: kaip gimnazija ir darželis vaikams įtvirtino svarbų įprotį

    Rankų higiena išlieka vienu paprasčiausių ir kartu veiksmingiausių būdų mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą kasdienėje aplinkoje. Tinkamai plaunamos rankos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų ir įvairių žarnyno susirgimų, todėl šio įpročio ugdymas vaikystėje laikomas ypač svarbiu.

    Vaikai nuolat liečia paviršius, žaislus, dalijasi priemonėmis, o rankos dažnai nejučiomis pasiekia veidą. Dėl to mikroorganizmai lengvai patenka į organizmą, o įgūdis laiku nusiplauti rankas tampa ne vien švaros, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.

    Pasaulinė rankų higienos diena

    Kasmet gegužės 5 dieną minima Pasaulinė rankų higienos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija. Ši diena skirta priminti, kad rankų švara svarbi ne tik gydymo įstaigose, bet ir mokyklose, darželiuose bei namuose, kur formuojami kasdieniai įpročiai.

    Šių metų kampanijos mintis akcentuoja, kad konkretūs veiksmai gali padėti išvengti ligų ir prisidėti prie saugesnės aplinkos bendruomenėse. Ugdymo įstaigoms tai tampa proga praktiškai parodyti, kaip rankų plovimas turi atrodyti, o ne apsiriboti vien teorinėmis taisyklėmis.

    Edukacijos Krekenavoje

    Minint šią dieną, Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengė edukacinius užsiėmimus vaikams. Ketvirtokams vyko programa Rankų higiena – sveikatos pagrindas, o darželio „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupėms – Mažos rankytės – didelė švara.

    Užsiėmimuose vaikai buvo kviečiami ne tik klausytis, bet ir praktiškai išbandyti taisyklingus rankų plovimo judesius. Edukacijų metu akcentuota, kad svarbiausia yra reguliarumas ir kruopštumas, o taisyklingas plovimas turėtų trukti bent 20 sekundžių.

    Kada ir kaip plauti rankas?

    Per užsiėmimus vaikams priminta, kad rankas ypač svarbu plauti prieš valgį, po apsilankymo tualete, grįžus iš lauko ar viešų vietų, po kosėjimo ar čiaudėjimo, taip pat po kontakto su gyvūnais. Tokios situacijos dažniausiai tampa momentais, kai infekcijos perduodamos nepastebimai.

    Taip pat aptarta, kad vien vandens neužtenka: reikalingas muilas ir kruopštus trynimas delnų, tarpupirščių, nykščių, nagų bei riešų srityse. Vaikams paaiškinta ir praktinė detalė – nusausinimas yra svarbi proceso dalis, nes drėgnos rankos mikroorganizmus perneša lengviau.

    Pasak organizatorių, žaismingas mokymas padeda vaikams greičiau įsidėmėti, kodėl rankų higiena svarbi, ir paversti ją natūralia kasdienybės dalimi. Ilgainiui toks įprotis prisideda ir prie mažesnio sergamumo kolektyvuose, ir prie atsakomybės jausmo, kai vaikas supranta, kad saugo ne tik save, bet ir aplinkinius.