Tag: Kremas nuo saulės

  • Nedarykite šios klaidos po maudynių: maudymosi kostiumėlis greičiau išblunka ir praranda formą

    Nedarykite šios klaidos po maudynių: maudymosi kostiumėlis greičiau išblunka ir praranda formą

    Vasarą maudymosi kostiumėlis patiria daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio: chlorą baseine, druską jūroje, smėlį, kremą nuo saulės ir nuolatinę drėgmę. Būtent šių veiksnių derinys dažniausiai lemia, kad po vieno sezono audinys išblunka, tampa mažiau elastingas ar ima skleisti nemalonų kvapą.

    Vienas dažniausių įpročių, trumpinančių kostiumėlio „gyvenimą“, yra palikti jį šlapią uždaroje rankinėje ar kuprinėje. Šiluma ir drėgmė sudaro palankias sąlygas nemaloniems kvapams, o ant audinio likę smėlio, kremo ir chloro ar druskos likučiai pradeda veikti dar intensyviau.

    Praktiškiausia išeitis po maudynių yra kuo greičiau kostiumėlį perplauti vėsiu gėlu vandeniu. Net jei jis atrodo švarus, ant pluošto dažnai lieka nematomų chloro junginių, druskos kristalų ir kremo filtrų, kurie ilgainiui silpnina audinį ir keičia spalvą.

    Jei reikia skalbti, saugiausia rinktis švelnų rankinį plovimą vėsiame vandenyje, nenaudojant agresyvių priemonių ir stipraus trynimo. Taip pat nereikėtų audinio smarkiai gręžti, nes tai greitai „ištempia“ elastano pluoštą; geriau vandenį švelniai nuspausti rankomis arba sugerti rankšluosčiu.

    Nors gali atrodyti, kad kaitri saulė yra greičiausias būdas išdžiovinti, tiesioginiai spinduliai dažnai pagreitina blukimą ir silpnina elastingas skaidulas. Maudymosi kostiumėlį geriau džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, o prieš padedant į stalčių įsitikinti, kad jis visiškai sausas.

    Specialistai taip pat pataria vengti džiovinimo ant įkaitusių paviršių, pavyzdžiui, radiatorių ar karštų balkonų plytelių, nes aukšta temperatūra labiau pažeidžia elastingus pluoštus. Reguliari priežiūra po kiekvieno maudynių karto dažnai yra tai, kas lemia skirtumą tarp vieno sezono ir kelių vasarų to paties kostiumėlio.

  • Glotnūs, šerpetojantys kulnai vasarą? Vien kremas nepadės – štai ko trūksta kasdien

    Glotnūs, šerpetojantys kulnai vasarą? Vien kremas nepadės – štai ko trūksta kasdien

    Kodėl kulnai vasarą greitai šiurkštėja

    Karštis, atviresnė avalynė ir ilgesni pasivaikščiojimai vasarą išryškina pėdų problemas: kulnai ima šiurkštėti, atsiranda nuospaudų, o sandalių dirželiai dažniau nutrina odą. Prie to prisideda ir kontaktas su įkaitusiu paviršiumi, smėliu bei dulkėmis, kurios dirgina odą.

    Uždaruose batuose pėdos prakaituoja, kaupiasi drėgmė, todėl didėja sudirginimo ir grybelinių infekcijų rizika. Dėl to vien pasitepti kremu prieš išeinant dažniausiai neužtenka: reikia nuoseklios rutinos, kuri mažina įtrūkimų, nuospaudų ir uždegimų tikimybę.

    Kasdienė higiena ir klaidos, kurios kenkia

    Pėdas rekomenduojama plauti kasdien drungnu vandeniu, naudojant švelnų prausiklį. Ilgas mirkymas nėra būtinas, o labai karštas vanduo gali dar labiau sausinti odą ir skatinti šerpetojimą.

    Po prausimo svarbiausia kruopščiai nusausinti pėdas, ypač tarpupirščius, nes ten likusi drėgmė sudaro palankias sąlygas odos maceracijai ir grybeliui. Jei pėdos smarkiai prakaituoja, verta dažniau keisti kojines ir leisti batams pilnai išdžiūti prieš aunantis dar kartą.

    Dažna klaida – agresyviai šveisti kulnus dilde ar pemza. Per stiprus ir per dažnas šlifavimas sukelia mikroįtrūkimus, gali didinti odos suragėjimą ir palikti skausmingas, lengvai užsikrečiančias vietas.

    Kremas veikia tik su tinkama rutina

    Esant vidutiniam suragėjimui, dažniausiai pakanka švelnaus šveitimo maždaug kartą per savaitę arba itin atsargaus dildės naudojimo kas kelias savaites. Procedūrą reikėtų nutraukti dar iki paraudimo ar skausmo, o vietų su žaizdomis, uždegimu ar giliais įtrūkimais neliesti.

    Suragėjusią odą dažnai lengviau kontroliuoti, kai ji sausa, nes aiškiau matyti, kiek pašalinta. Po ilgo mirkymo oda suminkštėja, todėl lengviau persistengti ir nušlifuoti per giliai, o namuose naudojami aštrūs įrankiai ar metaliniai grandikliai gali baigtis žaizdomis.

    Po prausimo ir nusausinimo verta tepti drėkinantį ar riebesnį kremą, o labai sausai odai dažnai tinka priemonės su šlapalu. Mažesnės koncentracijos labiau drėkina, didesnės – minkština suragėjimą, tačiau priemonę svarbu derinti pagal odos būklę ir jautrumą.

    Kremą geriausia naudoti reguliariai vakare, įmasažuojant į kulnus ir padus. Tarpupirščiuose storos kremo plėvelės palikti nereikėtų, nes per didelė drėgmė šiose vietose didina sudirginimo ir infekcijų riziką, o itin sausai odai nakčiai gali padėti plonos medvilninės kojinės.

    Apsauga nuo saulės, avalynė ir kada kreiptis į specialistus

    Vasarą daug kas kruopščiai tepa kremą nuo saulės veidui, bet pamiršta pėdų viršų ir pirštus, kurie sandaluose lieka tiesiogiai veikiami UV spindulių. Nudegimas šiose vietose gali apsunkinti vaikščiojimą, sustiprinti trynimą ir pailginti odos gijimą.

    Prieš išeinant verta patepti atviras pėdų vietas aukštos apsaugos priemone ir pakartoti po maudynių, gausesnio prakaitavimo ar nusausinimo rankšluosčiu. Nuo saulės pėdas saugoti svarbu ne tik paplūdimyje, bet ir mieste, važiuojant dviračiu ar leidžiant laiką lauko kavinėse.

    Baseinuose, dušuose, persirengimo kambariuose ar viešbučių voniose geriau nevaikščioti basomis: asmeninės šlepetės mažina kontaktą su drėgnu paviršiumi. Tačiau labai plonos, nestabilios šlepetės nėra geriausias pasirinkimas visai dienai, nes trūksta atramos, didėja apkrova, o kulnai gali dar labiau sausėti ir skilinėti.

    Ilgesniems pasivaikščiojimams labiau tinka sandalai su minkštesniu vidpadžiu, stabiliu užsegimu ir pakankamai vietos pirštams. Naują avalynę patartina „prisijaukinti“ palaipsniui, o vos pajutus trynimą – iškart apsaugoti odą, nes smulkus nubrozdinimas greitai virsta skausminga pūsle.

    Nagų nereikėtų kirpti per trumpai ar giliai išpjaustyti kampų, nes tai didina įaugimo riziką. Jei nagas storėja, keičia spalvą, trupėja, o tarpupirščiuose atsiranda niežėjimas ar pleiskanojimas, tai gali signalizuoti infekciją, kurios nereikėtų maskuoti laku.

    Jeigu kulnai giliai sutrūkinėję, kraujuoja ar skauda, vien kosmetikos gali nepakakti ir praverčia podologo ar dermatologo pagalba. Ypač atsargūs turėtų būti sergantys cukriniu diabetu, turintys kraujotakos ar jutimo sutrikimų: savarankiškai pjaustyti suragėjimų ar naudoti stipriai šveičiančias priemones jiems gali būti pavojinga.

    Vasaros pėdų priežiūra nebūtinai reiškia daugybę produktų. Daugiausia duoda reguliarumas, švelnios priemonės, tinkama avalynė, apsauga nuo saulės ir laiku pastebėti pirmieji odos pokyčiai.