Vasarą maudymosi kostiumėlis patiria daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio: chlorą baseine, druską jūroje, smėlį, kremą nuo saulės ir nuolatinę drėgmę. Būtent šių veiksnių derinys dažniausiai lemia, kad po vieno sezono audinys išblunka, tampa mažiau elastingas ar ima skleisti nemalonų kvapą.
Vienas dažniausių įpročių, trumpinančių kostiumėlio „gyvenimą“, yra palikti jį šlapią uždaroje rankinėje ar kuprinėje. Šiluma ir drėgmė sudaro palankias sąlygas nemaloniems kvapams, o ant audinio likę smėlio, kremo ir chloro ar druskos likučiai pradeda veikti dar intensyviau.
Praktiškiausia išeitis po maudynių yra kuo greičiau kostiumėlį perplauti vėsiu gėlu vandeniu. Net jei jis atrodo švarus, ant pluošto dažnai lieka nematomų chloro junginių, druskos kristalų ir kremo filtrų, kurie ilgainiui silpnina audinį ir keičia spalvą.
Jei reikia skalbti, saugiausia rinktis švelnų rankinį plovimą vėsiame vandenyje, nenaudojant agresyvių priemonių ir stipraus trynimo. Taip pat nereikėtų audinio smarkiai gręžti, nes tai greitai „ištempia“ elastano pluoštą; geriau vandenį švelniai nuspausti rankomis arba sugerti rankšluosčiu.
Nors gali atrodyti, kad kaitri saulė yra greičiausias būdas išdžiovinti, tiesioginiai spinduliai dažnai pagreitina blukimą ir silpnina elastingas skaidulas. Maudymosi kostiumėlį geriau džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, o prieš padedant į stalčių įsitikinti, kad jis visiškai sausas.
Specialistai taip pat pataria vengti džiovinimo ant įkaitusių paviršių, pavyzdžiui, radiatorių ar karštų balkonų plytelių, nes aukšta temperatūra labiau pažeidžia elastingus pluoštus. Reguliari priežiūra po kiekvieno maudynių karto dažnai yra tai, kas lemia skirtumą tarp vieno sezono ir kelių vasarų to paties kostiumėlio.
Leave a Reply