CP v2

Tag: Kriptoturtas

  • Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys prisijungia prie ES sankcijų Baltarusijai: kas griežtinama ir ką tai keičia?

    Aštuonios šalys sulygiuoja politiką

    Aštuonios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės sutiko savo nacionalinę politiką suderinti su naujausiais ES ribojimais Baltarusijai. Sprendimas siejamas su Minsko parama Rusijos karui prieš Ukrainą ir rizika, kad Baltarusija gali prisidėti prie sankcijų apėjimo.

    Apie prisijungimą pranešta, kai ES Taryba 2026 metų liepos 23 dieną patvirtino papildomą ribojamųjų priemonių paketą. ES palankiai įvertino šių valstybių sprendimą, nes tai išplečia sankcijų taikymo geografiją ir mažina spragas regioninėje prekyboje.

    Kokios priemonės griežtinamos

    Pagal paskelbtą informaciją, naujausios priemonės sugriežtina prekybos ir technologijų apribojimus toms prekėms, kurios galėtų stiprinti Baltarusijos karinius, technologinius, gynybos ar saugumo pajėgumus. Praktikoje tai reiškia griežtesnę kontrolę dvigubos paskirties įrangai, komponentams ir technologijoms.

    Taip pat numatyti papildomi ribojimai importui, kuris galėtų tapti alternatyviu Baltarusijos pajamų šaltiniu. Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant mažinti režimo galimybes finansuoti valstybės aparatą ir su karu susijusius poreikius.

    Kriptoturto sektorius ir išimtys infrastruktūrai

    Pakete išskiriamas ir kriptoturto sektorius: išplečiami apribojimai Baltarusijos dalyvavimui ES veikiančiose kriptoturto paslaugose ir versluose. Tai atitinka bendrą ES kryptį griežtinti finansinių srautų kontrolę, kai ieškoma būdų ribojimams apeiti.

    Kartu numatytos išimtys, kad Baltarusiją pasiektų prekės ir paslaugos, būtinos viešosios interneto infrastruktūros palaikymui. Ši nuostata paprastai siejama su siekiu nekenkti bazinėms ryšio paslaugoms, kurios svarbios civiliams gyventojams ir informacijos prieigai.

    „Sankcijų suderinimas su ES yra svarbus žingsnis mažinant galimybes Baltarusijai prisidėti prie agresijos ir apeiti ribojimus“, – teigiama ES pozicijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad sankcijų efektyvumą vis labiau lemia ne tik naujų draudimų apimtis, bet ir įgyvendinimas: muitinės kontrolė, galutinių gavėjų patikra, finansinių grandinių skaidrinimas ir tarptautinis koordinavimas. Kuo daugiau valstybių taiko suderintas taisykles, tuo mažiau lieka alternatyvių maršrutų sankcionuotoms prekėms ir kapitalui.

  • Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Reidai Atikoje ir Kastorijoje

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose praėjusią savaitę atliko kratas ir poėmius Atikos regione bei Kastorijoje, tirdama įtariamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimą. Tyrimas susijęs su smulkių elektronikos įrenginių prekyba Europos Sąjungoje ir galimu nusikalstamu būdu gautų lėšų plovimu.

    Bylos duomenimis, schema galėjo veikti pasitelkiant įmonių tinklą Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje ir Graikijoje. Tyrėjai įtaria, kad šios įmonės buvo naudojamos prekių judėjimui per valstybių sienas maskuoti ir apskaitoje kurti fiktyvias grandines.

    Kas yra PVM karuselė

    EPPO nurodo, kad tyrimo centre yra vadinamoji PVM karuselės schema, paremta tarpvalstybinių sandorių PVM išimtimi ES viduje. Tokiose schemose prekės keliauja per kelias įmones, o viena jų, vadinamasis dingstantis prekybininkas, surenka PVM, bet jo nesumoka ir dingsta.

    Surinkti įrodymai leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų įtariamieji galėjo naudoti tokių įmonių grandinę, kad nesumokėtų mokesčių ir neteisėtai susigrąžintų PVM už sandorius. Tyrėjų vertinimu, dalis deklaruotų pirkimų galėjo būti vien popieriniai, be realaus mokesčio sumokėjimo.

    EPPO skaičiavimu, biudžetams padaryta žala siekia mažiausiai 46,9 mln. eurų dėl nesumokėto PVM. Be to, rasta požymių, kad dar apie 24,2 mln. eurų PVM galėjo būti nesumokėta arba deklaruota neteisingai.

    Poėmiai, grynųjų ir kriptoturto įšaldymas

    Operacijos metu taikiniu tapo kelių tiriamų įmonių būstinės ir vadovų namai, o veiksmus vykdė Graikijos saugumo pajėgų Vidaus reikalų tarnyba, padedant skaitmeninių tyrimų padaliniams. Per kratas paimti dokumentai, buhalterinė apskaita ir skaitmeniniai duomenys.

    Institucijos pranešė, kad aptikta 99 000 eurų grynaisiais ir konfiskuoti trys prabangūs automobiliai. Taip pat įšaldytas kriptoturtas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, ir kitas skaitmeninis turtas, įvertintas maždaug 4,5 mln. eurų.

    Graikijos institucijų vertinimu, tai didžiausias nacionaliniu lygmeniu įvykdytas skaitmeninio turto poėmis. Turtas buvo identifikuotas ir įšaldytas pasitelkiant pažangias skaitmeninės kriminalistikos priemones ir tikslinius tyrimo veiksmus, skirtus apeiti sudėtingas technines kliūtis.

    Papildomai išduoti įšaldymo nurodymai 88 nekilnojamojo turto objektams, kurių bendra vertė, kaip skelbiama, viršija 4,5 mln. eurų, taip pat daugeliui banko sąskaitų. Nustatant ir įšaldant sąskaitas kitose ES valstybėse narėse prisidėjo Graikijos kovos su pinigų plovimu institucija.

    EPPO pabrėžia, kad PVM sukčiavimo schemos išlieka vienu pelningiausių organizuoto nusikalstamumo modelių Europoje, o tyrimuose vis dažniau atsiranda kriptoturto grandis. Tokios bylos rodo, kad finansiniai nusikaltimai vis aktyviau persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl teisėsauga investuoja į skaitmeninės kriminalistikos pajėgumus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

  • ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    ES ruošia kripto taisyklių reviziją: kas pasikeis 2027 metais ir ką tai reikš „stablecoinams“?

    Europos Sąjungoje bręsta sprendimas iš naujo atverti kriptoturto reguliavimą MiCA ir jau 2027 metais peržiūrėti taisykles taip, kad jos aiškiau apimtų už ES ribų veikiančius emitentus bei naujas technologijas. Apie tai kalba diskusijas sekantys ES diplomatai, o Europos Komisija iki rugsėjo 30 dienos renka suinteresuotųjų šalių pastabas.

    MiCA reglamentas ES įsigaliojo etapais ir tapo bendru rėmu kriptoturto paslaugų teikėjams bei daliai žetonų leidėjų, tačiau praktikoje daug klausimų kyla dėl tarptautinių struktūrų. Ypač sudėtinga situacija, kai tas pats kriptoturtas platinamas per kelias įmones skirtingose jurisdikcijose.

    Stabilios monetos atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausias spaudimas tenka stabiliosioms monetoms, kurių vertė paprastai susiejama su realaus pasaulio turtu, dažniausiai JAV doleriu. Kadangi jos veikia greta tradicinės bankininkystės, stabiliosioms monetoms taikomi ne visi bankų veiklos reikalavimai, o priežiūros spragos tampa matomos augant jų naudojimui.

    Rinkoje dominuoja JAV doleriu paremti sprendimai, todėl ES institucijoms kyla klausimas, kaip užtikrinti, kad Europoje naudojamos stabiliosios monetos atitiktų vienodus rezervų, skaidrumo ir rizikos valdymo standartus, net jei emitentas įsikūręs už ES ribų. Ši tema įgavo politinį svorį ir dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo viešai remiamos kriptoturto darbotvarkės bei dėmesio stabiliosioms monetoms.

    Augantys srautai ir naujos rizikos

    Duomenų platformų skaičiavimai rodo, kad 2025 metais stabiliųjų monetų pervedimų apimtys šoktelėjo iki maždaug 28 000 000 000 000 eurų. Toks mastas priartina stabilias monetas prie sisteminės infrastruktūros, todėl ES reguliuotojai vis dažniau kalba apie būtinybę aiškiau apibrėžti atsakomybę ir priežiūros ribas.

    ES svarsto, ar dabartinė MiCA apimtis pakankamai gerai „pagauna“ situacijas, kai stabiliosios monetos naudojamos atsiskaitymams tarptautinėje prekyboje, skaitmeniniuose mokėjimuose ar kaip tarpinė priemonė tarp skirtingų kriptoturto paslaugų. Kartu akcentuojama vartotojų apsauga, rezervų kokybė ir likvidumas, taip pat operacinės rizikos valdymas.

    Žetonizacija ir naujos mokėjimų schemos

    Peržiūroje tikimasi aptarti ir žetonizaciją, kai tradiciniai finansiniai instrumentai ar net indėliai atvaizduojami blokų grandinės ar kitos paskirstyto registro technologijos pagrindu. Tokie sprendimai gali pasiūlyti greitesnį atsiskaitymą ir mažesnę sukčiavimo riziką, bet kartu kelia naujų klausimų dėl priežiūros, atsiskaitymo galutinumo ir technologinių standartų.

    Ši kryptis dera su Europos Centrinio Banko atnaujinta mokėjimų strategija, kurioje numatytos naujos infrastruktūros, skirtos prisitaikyti prie žetonizacijos ir kitų inovacijų. Todėl MiCA peržiūra gali tapti platesnio ES finansų rinkų modernizavimo dalimi, o ne vien reakcija į kriptoturto rinkos ciklus.

    Kol kas galutinių sprendimų nėra, tačiau signalai iš ES institucijų rodo, kad peržiūra laikoma neišvengiama. Verslui tai reikštų didesnį aiškumą dėl veiklos Europoje, o vartotojams ir investuotojams potencialiai griežtesnes taisykles toms kriptoturto formoms, kurios vis labiau konkuruoja su įprastais mokėjimais.

  • Europos Komisija svarsto naujus mokesčius: skaitmenai, lošimams ir kriptoturtui – iki 11 mlrd. eurų per metus

    Europos Komisija svarsto naujus mokesčius: skaitmenai, lošimams ir kriptoturtui – iki 11 mlrd. eurų per metus

    Europos Komisija vertina naujų ES masto mokesčių paketą, kuris galėtų tapti papildomu ilgalaikio 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltiniu. Preliminariais Komisijos skaičiavimais, apmokestinus skaitmenines paslaugas, internetinius lošimus ir kriptoturtą, į biudžetą kasmet galėtų papildomai įplaukti beveik 11 mlrd. eurų.

    Šie pasiūlymai svarstomi derybų dėl vadinamųjų nuosavų išteklių kontekste, nes ES biudžetą tradiciškai daugiausia sudaro valstybių narių įnašai ir keli bendri pajamų šaltiniai. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų priemonių sudėtinga suderinti ambicingesnes išlaidas su augančiais įsipareigojimais, įskaitant skolos už Next Generation EU grąžinimą.

    Internetinių lošimų mokestis

    Didžiausio pirminio palaikymo tarp valstybių narių, kaip teigiama derybų fone, sulaukia internetinių lošimų apmokestinimo idėja. Komisija skaičiuoja, kad 3 proc. mokestis nuo internetinių lošimų sektoriaus grynosios apyvartos 2028–2034 metų laikotarpiu vidutiniškai galėtų generuoti apie 1,9 mlrd. eurų per metus.

    Komisija kartu pripažįsta, kad ES nėra vienodo lošimų apibrėžimo ir suderintos apmokestinimo sistemos, todėl konkreti konstrukcija būtų politiškai ir teisiškai jautri. Mokestis galėtų būti siejamas su operatorių maržomis ar pajamomis iš lošimų veiklos, o kai kuriais modeliais būtų numatoma netiesioginė našta žaidėjams, pavyzdžiui, pagal jų aktyvumą.

    Skaitmeninių paslaugų mokestis

    Skaitmeninių paslaugų mokesčio atveju Komisija vertina apie 5 mlrd. eurų metinių įplaukų potencialą. Skaičiavimas remiasi 2024 metų duomenimis iš valstybių, kurios jau taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius, ir daro prielaidą, kad ES lygmens sprendimas galėtų perimti panašią logiką.

    Vienas svarbiausių klausimų būtų apmokestinimo bazė ir slenksčiai, nuo kurių mokestis būtų taikomas. Komisijos aptariamas modelis numato 3 proc. tarifą nuo grynosios apyvartos, gautos iš skaitmeninės reklamos, tarpininkavimo paslaugų ir vartotojų duomenų monetizavimo, taikant jį tik didelėms grupėms, kurių pasaulinė apyvarta viršytų 750 mln. eurų.

    Kriptoturto apmokestinimas

    Neapibrėžčiausia dalis, pasak Komisijos, yra kriptoturto apmokestinimas, nes rinkos apimtys smarkiai svyruoja, o vartotojų geografinės vietos nustatymas gali būti komplikuotas. Komisija aptaria du pagrindinius kelius: mokestį nuo sandorių apimties per tam tikrą laikotarpį arba kapitalo prieaugio mokestį, kuris pakeistų ar papildytų nacionalines schemas.

    Vertinant sandorių mokestį, Komisijos dokumente minima prielaida apie 0,1 proc. tarifą nuo sandorių vertės, o metinės įplaukos galėtų siekti apie 3–4 mlrd. eurų. Kapitalo prieaugio mokesčio scenarijus, paremtas senesniais duomenimis, vertinamas atsargiau: maždaug 1–2,4 mlrd. eurų per metus.

    Kodėl tai svarbu 2028–2034 metų biudžetui?

    ES septynerių metų biudžetas apibrėžia ilgalaikes politines kryptis ir realias finansines galimybes, todėl nuosavų išteklių klausimas tampa centriniu derybų tašku. Komisija siekia suderinti konkurencingumo didinimą, investicijas į strategines sritis ir išorės politikos finansavimą su tuo, kad dalį biudžeto vis labiau veikia ankstesni įsipareigojimai, įskaitant bendro skolinimosi priemonės grąžinimą.

    Kartu būtina politinė sąlyga išlieka vienbalsiškumas: biudžeto sprendimams ir naujiems nuosaviems ištekliams reikalingas visų valstybių narių pritarimas. Todėl net ir palyginti aiškiai atrodančios priemonės gali strigti, o kompromiso paieškos, pagal dabartines projekcijas, turėtų intensyvėti iki 2026 metų pabaigos, kai tikimasi politinio susitarimo.

    „Jei norime ambicingo biudžeto, turime judėti į priekį dėl nuosavų išteklių“, – sakė už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas.

    Komisija pabrėžia, kad pateikti skaičiavimai yra ankstyvi ir konservatyvūs, nes paremti 2025 metų kainomis ir prielaidomis apie rinkų raidą. Galutinės įplaukos priklausytų nuo pasirinktų apibrėžimų, tarifų, išimčių ir nuo to, kaip bus išspręsti surinkimo bei administravimo klausimai kiekvienoje valstybėje narėje.

  • Europos Komisijos planai: naujas mokestis internetiniams lošimams į biudžetą atneštų 13 mlrd. eurų

    Europos Komisijos planai: naujas mokestis internetiniams lošimams į biudžetą atneštų 13 mlrd. eurų

    Europos Komisija svarsto, kiek papildomų pajamų Europos Sąjungos biudžetui galėtų duoti nauji visos ES masto mokesčiai. Tarp vertinamų variantų yra mokestis internetiniams lošimams, taip pat galimos įmokos kriptoturto ir didžiųjų skaitmeninių bendrovių sektoriams.

    Komisijos skaičiavimu, 3 proc. mokestis internetinių lošimų sektoriaus grynajai apyvartai per 2028–2034 metų septynerių metų biudžeto laikotarpį galėtų sugeneruoti apie 13,3 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 1,9 mlrd. eurų per metus, jei rinka ir apimtys išliktų panašios.

    Į biudžetą taikosi ir skaitmeninis sektorius

    Kartu vertinamas ir 3 proc. mokestis didelėms skaitmeninėms bendrovėms, taikomas tam tikriems pajamų srautams. Komisija skaičiuoja, kad toks sprendimas galėtų atnešti apie 5 mlrd. eurų per metus visoje ES, o per visą biudžeto ciklą sudarytų apie 35 mlrd. eurų.

    Rengdama įverčius, Komisija rėmėsi kai kuriose šalyse jau taikomų skaitmeninių mokesčių patirtimi, įskaitant Italiją, Ispaniją ir Prancūziją. Vis dėlto tokia iniciatyva gali sulaukti pasipriešinimo, nes dalis valstybių nerimauja dėl galimų prekybinių ginčų ir atsakomųjų priemonių.

    Kriptoturtui numatomi keli scenarijai

    Komisija taip pat analizuoja mokesčius, susijusius su kriptoturto rinka. Vienas scenarijus numato 0,1 proc. mokestį kriptoturto sandorių vertei, kuris, preliminariai, galėtų atnešti apie 3–4 mlrd. eurų per metus.

    Kitas kelias būtų apmokestinti kapitalo prieaugį, o tokio modelio pajamos vertinamos plačiame intervale – nuo maždaug 1 iki 2,4 mlrd. eurų per metus. Komisija pabrėžia, kad šioje srityje prognozės išlieka neapibrėžtos dėl ribotų duomenų ir sparčiai kintančių rinkos apimčių.

    Kodėl atsirado naujų mokesčių idėjos

    Nauji skaičiavimai siejami su derybomis dėl 2028–2034 metų ES daugiametės finansinės programos ir klausimu, kaip finansuoti bendras Sąjungos išlaidas. Bendra būsimo laikotarpio suma siejama su beveik 2 trln. eurų poreikiu, įskaitant po pandemijos prisiimtų bendrų įsipareigojimų grąžinimą.

    Naujų ES vadinamųjų nuosavų išteklių įvedimas reikalauja vienbalsio 27 valstybių pritarimo, todėl politinė rizika išlieka didelė. Be to, kai kurioms šalims, kurių ekonomikoje internetinių lošimų sektorius sudaro reikšmingą dalį, tokie planai gali būti ypač jautrūs.

    Diskusijos dėl papildomų pajamų šaltinių vyksta paraleliai su ankstesniais Komisijos pasiūlymais, tarp kurių buvo ir anglies dioksido korekcinis mechanizmas importui bei kitos iniciatyvos. Dėl dalies jų Taryboje iki šiol nepavyko pasiekti plataus sutarimo, tad nauji pasiūlymai vertinami kaip bandymas išjudinti užsitęsusias derybas.

  • „Galaxy Digital“ gavo Niujorko BitLicense: ką leis daryti „GalaxyOne Prime NY“ ir kodėl tai svarbu

    „Galaxy Digital“ gavo Niujorko BitLicense: ką leis daryti „GalaxyOne Prime NY“ ir kodėl tai svarbu

    Kriptoturto ir finansinių paslaugų bendrovė „Galaxy Digital“ pranešė gavusi Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamento išduotas BitLicense ir pinigų perlaidų licencijas. Tai atveria kelią įmonei teisėtai teikti su skaitmeniniu turtu susijusias paslaugas vienoje griežčiausiai reguliuojamų JAV rinkų.

    Leidimai taikomi „Galaxy“ dukterinei įmonei „GalaxyOne Prime NY“, kuri Niujorko gyventojams, institucijoms ir verslui siūlys prekybos bei turto saugojimo paslaugas. Tokia struktūra įprasta rinkoje, nes licencijuota įmonė paprastai veikia atskirai nuo kitų grupės veiklų ir rizikų.

    „Niujorke sutelktas didžiausias institucinio kapitalo telkinys šalyje, o skaitmeninis turtas nebėra investicinių portfelių pakraštyje“, – sakė „Galaxy“ įkūrėjas ir vadovas Mike’as Novogratzas.

    Niujorko BitLicense sistema galioja nuo 2015 metų ir dažnai laikoma vienu griežčiausių valstijų lygmens kriptoturto reguliavimo režimų JAV. Iš licencijos siekiančių įmonių reikalaujama atitikti aukštus pinigų plovimo prevencijos, kibernetinio saugumo, rizikos valdymo bei kapitalo pakankamumo standartus.

    Rinkos dalyviams Niujorko licencija svarbi ne tik dėl galimybės aptarnauti vietos klientus, bet ir dėl reputacinio efekto. Instituciniai investuotojai dažnai vertina licencijas kaip papildomą patikimumo filtrą, o tai gali palengvinti partnerystes su bankais, saugotojais ir kitais reguliuojamais finansų tarpininkais.

    „Galaxy“ teigimu, šis sprendimas papildo jos pasaulinį reguliacinį pėdsaką, apimantį daugiau nei 50 licencijų. Bendrovė taip pat nurodė, kad skaitmeninio turto versle šiuo metu administruoja apie 9 mlrd. eurų klientų turto.

    BitLicense suteikiama palyginti nedaug bendrovių, todėl kiekvienas naujas leidimas tampa reikšmingu signalu visam sektoriui. Pastaraisiais metais Niujorko reguliuotojas akcentuoja rizikų kontrolę ir vartotojų apsaugą, todėl licencijų gavimo procesas išlieka ilgas ir reikalaujantis didelių atitikties išteklių.

    Praktiniu požiūriu tokie leidimai klientams dažniausiai reiškia platesnį paslaugų prieinamumą reguliuojamoje aplinkoje, aiškesnes taisykles dėl turto saugojimo ir vidaus kontrolės. Tuo pačiu tai nereiškia, kad kriptoturto rinkos rizikos išnyksta, nes kainų svyravimai ir veiklos rizikos išlieka esminiai.

  • Kriptoturto rinkos reguliavimo įstatymas žengė pirmyn Senate, bet analitikai įspėja dėl kliūčių

    Kriptoturto rinkos reguliavimo įstatymas žengė pirmyn Senate, bet analitikai įspėja dėl kliūčių

    JAV Senato Bankininkystės komitetas pritarė vadinamajam Clarity Act projektui, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti kriptoturto rinkos reguliavimą federaliniu lygmeniu. Skaitmeninio turto sektorius šį balsavimą sutiko palankiai, tačiau analitikai pabrėžia, kad iki realaus įstatymo priėmimo kelias dar ilgas.

    Komitete projektas buvo patvirtintas 15 prieš 9 balsais, o už jį balsavo ir du demokratai. Tai laikoma svarbiu signalu, nes galutiniam priėmimui Senate dažniausiai prireikia platesnio abiejų partijų palaikymo, ypač jei procedūros verčia surinkti 60 balsų.

    Kodėl pritarimas komitete dar negarantuoja pergalės

    Analitikų vertinimu, po balsavimo komitete padidėjo tikimybė, kad paketas galiausiai taps įstatymu, tačiau išlieka esminių politinių ir turinio ginčų. Viena iš rizikų yra tai, kad projektui gali nepakakti demokratų paramos, jei nebus atsakyta į jų keliamus etikos ir interesų konfliktų klausimus.

    TD Cowen analitikas Jaretas Seibergas savo pastaboje teigė, kad po svarstymo jis šiek tiek padidino tikimybę, jog projektas bus priimtas, iki 40 proc., bet kartu akcentavo, kad kliūčių vis dar daug.

    Kas stabdo: stabiliosios monetos ir etikos klausimai

    Pastaraisiais mėnesiais diskusijas labiausiai kaitino dvi temos: stabiliosioms monetoms taikomi reikalavimai ir galimi interesų konfliktai. Kritikai įspėja, kad pernelyg laisvas požiūris į stabiliosioms monetoms siūlomas paskatas gali kelti rizikų vartotojų apsaugai ir finansiniam stabilumui, o griežtesni ribojimai gali sulėtinti inovacijas.

    Ne mažiau jautri ir etikos dimensija, susijusi su pasiūlymais taikyti interesų konfliktų standartus aukščiausiems federaliniams pareigūnams. TD Cowen vertinimu, demokratai gali reikalauti balsavimo dėl pataisos, kuri apribotų prezidento, viceprezidento, kitų federalinių pareigūnų ir jų šeimų galimybes dalyvauti tam tikruose su kriptoturtu susijusiuose finansiniuose sandoriuose.

    „Mes netapome optimistiškesni, nes toliau manome, kad demokratai pareikalaus balsavimo dėl pataisos, kuri interesų konfliktų standartus taikytų prezidentui Trumpui“, – sakė Jaretas Seibergas.

    Ko dar reikia, kad projektas pasiektų finišą

    Procedūriškai šis paketas nėra paskutinis žingsnis: Bankininkystės komiteto dalis turi būti sujungta su paraleliniu rinkos struktūros projektu, kurį Senato Žemės ūkio komitetas buvo pažengęs anksčiau. Tik suformavus vieną bendrą paketą jis galėtų keliauti į balsavimą Senato salėje.

    Benchmark analitikas Markas Palmeris atkreipė dėmesį, kad norint įveikti procedūrines kliūtis prireiks gerokai daugiau demokratų balsų nei tų dviejų, kurie palaikė projektą komitete. Kitaip tariant, kompromisai dėl etikos, priežiūros ribų ir institucijų galių pasidalijimo taps lemiami.

    Svarbus veiksnys gali būti ir politinis kalendorius: artėjant 2026 metų vidurio kadencijos rinkimams, politinė valia priimti sudėtingus ir ginčytinus sprendimus dažnai mažėja. Rinkos dalyviai taip pat nesutaria dėl tempo: vieni viešai prognozuoja greitą priėmimą, kiti tikimybę šioje sesijoje vertina kaip mažesnę nei 50 proc.

  • Lenkija priėmė MiCA kripto įstatymą: gilėjant „Zondacrypto“ tyrimui, auga spaudimas rinkai

    Lenkija priėmė MiCA kripto įstatymą: gilėjant „Zondacrypto“ tyrimui, auga spaudimas rinkai

    Lenkijos parlamentas priėmė Vyriausybės remiamą įstatymą, kuriuo šalies kriptoturto rinka suderinama su Europos Sąjungos reglamentu MiCA. Sprendimas priimtas tuo metu, kai Varšuvoje aštrėja politinės diskusijos dėl to, kaip griežtai prižiūrėti skaitmeninio turto paslaugų teikėjus.

    MiCA, arba Kriptoturto rinkų reglamentas, nustato vienodesnes taisykles visoje Europos Sąjungoje: licencijavimą, vartotojų apsaugą, informacijos atskleidimą ir reikalavimus stabiliosioms kriptovaliutoms. Nacionalinis įgyvendinimas šalims būtinas, kad įmonės galėtų teisėtai teikti kriptoturto paslaugas ir naudotis bendros rinkos principais.

    Kodėl MiCA Lenkijai svarbus dabar?

    Lenkijos finansų priežiūros institucijos ne kartą akcentavo, kad delsimas gali sukurti teisinę pilkąją zoną, kurioje rinkos dalyviai neaiškiai supranta savo pareigas, o vartotojams sudėtingiau apginti teises. Priimtas įstatymas yra bandymas suvienodinti taisykles ir sumažinti riziką, kad dalis veiklos persikeltų į mažiau kontroliuojamas jurisdikcijas.

    Tuo pat metu MiCA įvedimas reiškia ir didesnę administracinę naštą: nuo kapitalo pakankamumo bei vidaus kontrolės iki pareigos aiškiai informuoti klientus apie rizikas. Rinkai tai signalas, kad laikotarpis, kai veikta remiantis fragmentiškais nacionaliniais išaiškinimais, baigiasi.

    „Zondacrypto“ byla didina įtampą

    Įstatymo priėmimą lydėjo žinios apie gilėjantį tyrimą dėl „Zondacrypto“, kuri įvardijama kaip viena didžiausių skaitmeninio turto platformų Lenkijoje. Prokurorai tiria įtariamą sukčiavimą, o viešojoje erdvėje skamba teiginiai, kad dalis klientų susidūrė su lėšų atsiėmimo sutrikimais.

    Žiniasklaidoje minėta, kad bendra galima žala siekia daugiau nei 350 mln. zlotų, tai yra apie 81 mln. eurų. Tokie skaičiai sustiprino politinį spaudimą kuo greičiau sukurti aiškias taisykles, kurios leistų priežiūrai anksčiau identifikuoti rizikas ir operatyviau reaguoti į galimus pažeidimus.

    „Ši rinka negali būti palikta be aiškių taisyklių, kai žmonės praranda galimybę disponuoti savo lėšomis“, – sakė vienas Vyriausybės atstovas, komentuodamas poreikį spartinti teisinio reguliavimo užbaigimą.

    Politinis fonas: veto, baudos ir net siūlymai drausti

    Lenkijos kriptoturto reguliavimą pastaraisiais metais lydėjo politiniai nesutarimai: anksčiau prezidentas Karol Nawrocki buvo vetavęs du Vyriausybės remtus projektus, argumentuodamas, kad jie gali pernelyg apsunkinti verslą ir paskatinti įmones trauktis iš šalies. Naujausias priimtas variantas vis dar gali susidurti su politinėmis kliūtimis, tačiau parlamentinis žingsnis rodo siekį uždaryti teisinio neapibrėžtumo etapą.

    Skyrėsi ir siūlomų sankcijų „lubos“. Vyriausybės projekte už priežiūros veiksmų trukdymą numatyta maksimali 25 mln. zlotų bauda, tai yra apie 5,8 mln. eurų, o alternatyviame prezidento aplinkai priskiriamame variante minėta mažesnė riba. Be to, viešai aptarti ir radikalesni siūlymai, įskaitant iniciatyvą apskritai uždrausti kriptoturto veiklą, nors parlamentas tokius projektus paprastai svarsto tik įvertinęs pagrindinius reguliavimo paketus.

    Europos Sąjungos kontekste MiCA laikomas bandymu sukurti „vieną taisyklių knygą“ kriptoturto rinkai, tačiau praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip efektyviai veiks licencijavimas, priežiūra ir vartotojų skundų mechanizmai. Lenkijai tai tampa ir politiniu testu, ar griežtesnė tvarka padės atkurti pasitikėjimą po rezonansinių atvejų.

  • Lenkija trečiąkart stumia kriptoturto įstatymą: ar prezidento parašas ar veto dar ką pakeistų?

    Lenkijos Seimas gegužės 15 dieną trečią kartą priėmė kriptoturto rinką reguliuojantį įstatymą. Projektas beveik nekinta nuo dviejų ankstesnių versijų, kurias prezidentas Karolis Nawrockis buvo vetavęs, o dabar dokumentą svarstys Senatas.

    Šis teisės aktas reikalingas tam, kad šalyje būtų praktiškai įgyvendintas Europos Sąjungos reglamentas MiCA, nustatantis bendras taisykles kriptoturto leidėjams ir paslaugų teikėjams. MiCA numato, kad valstybės turi paskirti nacionalinį priežiūros institucijos vaidmenį ir sukurti licencijavimo bei kontrolės mechanizmą.

    Kas keičiasi įstatyme

    Trečiąkart pateiktoje versijoje išskiriami bent keli konkretūs pakeitimai. Vienas jų susijęs su griežtesnėmis sankcijomis už tam tikrus pažeidimus, pavyzdžiui, kai viešas žetonų siūlymas vykdomas neturint privalomų dokumentų.

    Numatytos baudos didėja ir už priežiūros institucijų nurodymų nevykdymą, pavyzdžiui, dėl sąskaitų blokavimo procedūrų. Taip pat įtrauktas įpareigojimas parengti išsamesnę kriptoturto rinkos ataskaitą, kurią rengtų priežiūros institucija ir finansų ministerija.

    Kodėl prezidento sprendimas gali mažai keisti

    Teisininkai ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad net dar vienas veto nebūtinai pakeistų realią padėtį artimiausiu metu. Pagrindinė problema ta, kad įstatymo priėmimas vėluoja, o be nacionalinių procedūrų įmonės negali sklandžiai planuoti licencijavimo ir atitikties, nors MiCA taisyklės visoje Europos Sąjungoje jau taikomos.

    „Prezidento parašas ar veto šiuo atveju turi ribotą praktinę reikšmę, nes dėl uždelsto proceso pasekmės rinkai bus panašios“, – sakė kriptoturto rinkos ekspertas, advokatas Janas Ziomekas.

    Rinkos atstovai pabrėžia ir kitą aspektą: dalis didžiųjų tarptautinių biržų licencijas gali gauti kitose Europos Sąjungos šalyse ir pasinaudoti paslaugų teikimo „pasu“, todėl jos išliktų rinkoje net ir užsitęsus nacionaliniams sprendimams. Tuo metu mažesni vietos paslaugų teikėjai rizikuoja prarasti galimybę veikti, jei laiku neperorientuos veiklos į kitą jurisdikciją.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Įstatymo šalininkai teigia, kad nacionalinė priežiūra sustiprintų vartotojų ir investuotojų apsaugą, nes priežiūros institucija galėtų efektyviau reaguoti į įtartiną veiklą ir reikalauti daugiau informacijos iš paslaugų teikėjų. Kritikai atsako, kad tai nebūtinai reiškia esminį saugumo šuolį, jei didelė rinkos dalis liks prižiūrima kitų šalių institucijų.

    „Investuotojams tai labiau reikštų minimalų, bet aiškesnį standartą: daugiau informacijos, daugiau priežiūros įrankių, tačiau ne revoliuciją“, – sakė Janas Ziomekas.

    Finansų ministerija savo ruožtu argumentuoja, kad reguliavimas priartina kriptoturto rinką prie tradicinių finansų sektoriaus taisyklių, o priežiūros institucijos įgaliojimai turėtų riboti piktnaudžiavimą. Vis dėlto Lenkijos situacija rodo platesnę Europos tendenciją: MiCA įsigaliojimas verčia šalis kuo greičiau susitvarkyti nacionalines taisykles, nes kitaip rinkos centrai ir licencijos „iškeliauja“ ten, kur procesai vyksta greičiau.

  • JAV Senato bankininkystės komitetas pritarė kriptoturto reguliavimo įstatymui: kas keisis rinkai?

    JAV Senato bankininkystės komitetas pritarė kriptoturto reguliavimo įstatymui: kas keisis rinkai?

    JAV Senato bankininkystės komitetas nubalsavo už kriptoturto rinkos struktūros įstatymo projekto tolesnį svarstymą. Komitetas sprendimą priėmė po kelių mėnesių derybų, o už projektą balsavo ir dalis demokratų.

    Įstatymo projektas, viešojoje erdvėje vadinamas „Clarity Act“, komitete sulaukė 15 balsų už ir 9 prieš. Jį parėmė demokratų senatoriai Ruben Gallego ir Angela Alsobrooks, tačiau kartu įspėjo, kad be aiškių etikos nuostatų galutiniame balsavime parama gali išnykti.

    „Jei interesų konflikto prevencijos kalba nebus sutvarkyta, vėliau balsuosiu prieš, kai projektas pasieks Senato salę“, – sakė R. Gallego.

    Šis balsavimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant pirmą kartą JAV federaliniu lygmeniu įtvirtinti platesnę kriptoturto sektoriaus reguliavimo sistemą. Pagrindinė idėja yra aiškiau atskirti priežiūros ribas tarp Vertybinių popierių ir biržos komisijos ir Prekių ateities sandorių prekybos komisijos, kad rinkos dalyviams būtų paprasčiau suprasti, kokios taisyklės taikomos skirtingoms skaitmeninio turto rūšims.

    Kelias iki balsavimo komitete buvo komplikuotas: derybose dalyvavo Baltieji rūmai, įstatymų leidėjai, kriptoturto industrijos atstovai ir bankų sektoriaus interesų grupės. Anksčiau Atstovų Rūmai jau buvo patvirtinę savo versiją, o Senato Žemės ūkio komitetas metų pradžioje pažengė su projektu be demokratų palaikymo, tačiau bankininkystės komitete procesas strigo.

    Vienas iš trinties taškų buvo su stabiliosiomis kriptovaliutomis susijusios nuostatos, įskaitant atlygio ar paskatų mechanizmus, kurie, kritikų teigimu, gali sukurti rizikingas paskatas vartotojams ir rinkai. Dėl šių formuluočių anksčiau buvo kilę nesutarimų ir su didžiųjų biržų pozicija, todėl dalis svarstymų buvo atidėta.

    Per svarstymus taip pat išryškėjo klausimai dėl decentralizuotų finansų ir vadinamųjų nekastodinių kūrėjų. Kriptoturto industrija siekia, kad programuotojai, kurie nevaldo klientų lėšų ir teikia tik programinį kodą, nebūtų automatiškai prilyginami pinigų perlaidų paslaugų teikėjams, tačiau teisėsaugos atstovai įspėja, kad pernelyg plati išimtis gali apsunkinti kovą su pinigų plovimu.

    Šiai dilemai spręsti į atnaujintą tekstą įtraukta nuostata, kad nekastodinis kūrėjas vis tiek gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei nustatomas konkretus ketinimas perkelti lėšas ir žinojimas, kad jos bus naudojamos nusikalstamiems tikslams. Tai kompromisinė formuluotė, kuria siekiama išlaikyti inovacijų erdvę, bet nepanaikinti atsakomybės tyčinių nusikalstamų schemų atvejais.

    Diskusijas pakurstė ir etikos klausimai, susiję su aukščiausių pareigūnų interesų konflikto prevencija skaitmeninio turto rinkoje. Dalis demokratų reikalauja aiškios užkardos, kuri ribotų prezidento, viceprezidento, Kongreso narių ir kitų federalinių pareigūnų galimybes turėti ar reklamuoti skaitmeninį turtą, kai jie gali daryti įtaką reguliavimui.

    Senatorius Chris Van Hollen pateikė pataisą, kuria siekta uždrausti prezidentui, viceprezidentui ir kitiems federaliniams pareigūnams bei jų šeimoms turėti ar reklamuoti skaitmeninį turtą. Vis dėlto ši pataisa nebuvo priimta, o tai didina riziką, kad vėlesniuose etapuose dalis demokratų balsų gali būti prarasta.

    „Ši pataisa labai paprasta: visuomenei pasakome, kad neleisime prezidentui, Atstovų Rūmų ir Senato nariams bei kitiems pareigūnams naudotis įtaka asmeninei naudai“, – sakė C. Van Hollen.

    Rinkos dalyviai šį balsavimą vertina kaip signalą, kad reguliavimo aiškumas JAV artėja, tačiau galutinis rezultatas dar nėra garantuotas. Toliau projektas turės keliauti į balsavimą visame Senate, kur įtakos turės ne tik turinio pataisos, bet ir politinis kalendorius, įskaitant artėjančius rinkimų ciklus ir skirtingų frakcijų požiūrį į kriptoturto rizikas.

    Jei įstatymas būtų priimtas, jis galėtų iš esmės pakeisti kriptoturto įmonių veiklos planavimą JAV: nuo registracijos ir atskaitomybės reikalavimų iki aiškesnių taisyklių dėl prekybos platformų, žetonų klasifikavimo ir priežiūros institucijų kompetencijų. Tačiau kol kas pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar pavyks suderinti inovacijų skatinimą su griežtesniais saugikliais dėl finansinių nusikaltimų ir interesų konfliktų.