CP v2

Tag: Kriptoturtas

  • Europos Komisija svarsto naujus mokesčius: skaitmenai, lošimams ir kriptoturtui – iki 11 mlrd. eurų per metus

    Europos Komisija svarsto naujus mokesčius: skaitmenai, lošimams ir kriptoturtui – iki 11 mlrd. eurų per metus

    Europos Komisija vertina naujų ES masto mokesčių paketą, kuris galėtų tapti papildomu ilgalaikio 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltiniu. Preliminariais Komisijos skaičiavimais, apmokestinus skaitmenines paslaugas, internetinius lošimus ir kriptoturtą, į biudžetą kasmet galėtų papildomai įplaukti beveik 11 mlrd. eurų.

    Šie pasiūlymai svarstomi derybų dėl vadinamųjų nuosavų išteklių kontekste, nes ES biudžetą tradiciškai daugiausia sudaro valstybių narių įnašai ir keli bendri pajamų šaltiniai. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų priemonių sudėtinga suderinti ambicingesnes išlaidas su augančiais įsipareigojimais, įskaitant skolos už Next Generation EU grąžinimą.

    Internetinių lošimų mokestis

    Didžiausio pirminio palaikymo tarp valstybių narių, kaip teigiama derybų fone, sulaukia internetinių lošimų apmokestinimo idėja. Komisija skaičiuoja, kad 3 proc. mokestis nuo internetinių lošimų sektoriaus grynosios apyvartos 2028–2034 metų laikotarpiu vidutiniškai galėtų generuoti apie 1,9 mlrd. eurų per metus.

    Komisija kartu pripažįsta, kad ES nėra vienodo lošimų apibrėžimo ir suderintos apmokestinimo sistemos, todėl konkreti konstrukcija būtų politiškai ir teisiškai jautri. Mokestis galėtų būti siejamas su operatorių maržomis ar pajamomis iš lošimų veiklos, o kai kuriais modeliais būtų numatoma netiesioginė našta žaidėjams, pavyzdžiui, pagal jų aktyvumą.

    Skaitmeninių paslaugų mokestis

    Skaitmeninių paslaugų mokesčio atveju Komisija vertina apie 5 mlrd. eurų metinių įplaukų potencialą. Skaičiavimas remiasi 2024 metų duomenimis iš valstybių, kurios jau taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius, ir daro prielaidą, kad ES lygmens sprendimas galėtų perimti panašią logiką.

    Vienas svarbiausių klausimų būtų apmokestinimo bazė ir slenksčiai, nuo kurių mokestis būtų taikomas. Komisijos aptariamas modelis numato 3 proc. tarifą nuo grynosios apyvartos, gautos iš skaitmeninės reklamos, tarpininkavimo paslaugų ir vartotojų duomenų monetizavimo, taikant jį tik didelėms grupėms, kurių pasaulinė apyvarta viršytų 750 mln. eurų.

    Kriptoturto apmokestinimas

    Neapibrėžčiausia dalis, pasak Komisijos, yra kriptoturto apmokestinimas, nes rinkos apimtys smarkiai svyruoja, o vartotojų geografinės vietos nustatymas gali būti komplikuotas. Komisija aptaria du pagrindinius kelius: mokestį nuo sandorių apimties per tam tikrą laikotarpį arba kapitalo prieaugio mokestį, kuris pakeistų ar papildytų nacionalines schemas.

    Vertinant sandorių mokestį, Komisijos dokumente minima prielaida apie 0,1 proc. tarifą nuo sandorių vertės, o metinės įplaukos galėtų siekti apie 3–4 mlrd. eurų. Kapitalo prieaugio mokesčio scenarijus, paremtas senesniais duomenimis, vertinamas atsargiau: maždaug 1–2,4 mlrd. eurų per metus.

    Kodėl tai svarbu 2028–2034 metų biudžetui?

    ES septynerių metų biudžetas apibrėžia ilgalaikes politines kryptis ir realias finansines galimybes, todėl nuosavų išteklių klausimas tampa centriniu derybų tašku. Komisija siekia suderinti konkurencingumo didinimą, investicijas į strategines sritis ir išorės politikos finansavimą su tuo, kad dalį biudžeto vis labiau veikia ankstesni įsipareigojimai, įskaitant bendro skolinimosi priemonės grąžinimą.

    Kartu būtina politinė sąlyga išlieka vienbalsiškumas: biudžeto sprendimams ir naujiems nuosaviems ištekliams reikalingas visų valstybių narių pritarimas. Todėl net ir palyginti aiškiai atrodančios priemonės gali strigti, o kompromiso paieškos, pagal dabartines projekcijas, turėtų intensyvėti iki 2026 metų pabaigos, kai tikimasi politinio susitarimo.

    „Jei norime ambicingo biudžeto, turime judėti į priekį dėl nuosavų išteklių“, – sakė už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas.

    Komisija pabrėžia, kad pateikti skaičiavimai yra ankstyvi ir konservatyvūs, nes paremti 2025 metų kainomis ir prielaidomis apie rinkų raidą. Galutinės įplaukos priklausytų nuo pasirinktų apibrėžimų, tarifų, išimčių ir nuo to, kaip bus išspręsti surinkimo bei administravimo klausimai kiekvienoje valstybėje narėje.

  • Europos Komisijos planai: naujas mokestis internetiniams lošimams į biudžetą atneštų 13 mlrd. eurų

    Europos Komisijos planai: naujas mokestis internetiniams lošimams į biudžetą atneštų 13 mlrd. eurų

    Europos Komisija svarsto, kiek papildomų pajamų Europos Sąjungos biudžetui galėtų duoti nauji visos ES masto mokesčiai. Tarp vertinamų variantų yra mokestis internetiniams lošimams, taip pat galimos įmokos kriptoturto ir didžiųjų skaitmeninių bendrovių sektoriams.

    Komisijos skaičiavimu, 3 proc. mokestis internetinių lošimų sektoriaus grynajai apyvartai per 2028–2034 metų septynerių metų biudžeto laikotarpį galėtų sugeneruoti apie 13,3 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 1,9 mlrd. eurų per metus, jei rinka ir apimtys išliktų panašios.

    Į biudžetą taikosi ir skaitmeninis sektorius

    Kartu vertinamas ir 3 proc. mokestis didelėms skaitmeninėms bendrovėms, taikomas tam tikriems pajamų srautams. Komisija skaičiuoja, kad toks sprendimas galėtų atnešti apie 5 mlrd. eurų per metus visoje ES, o per visą biudžeto ciklą sudarytų apie 35 mlrd. eurų.

    Rengdama įverčius, Komisija rėmėsi kai kuriose šalyse jau taikomų skaitmeninių mokesčių patirtimi, įskaitant Italiją, Ispaniją ir Prancūziją. Vis dėlto tokia iniciatyva gali sulaukti pasipriešinimo, nes dalis valstybių nerimauja dėl galimų prekybinių ginčų ir atsakomųjų priemonių.

    Kriptoturtui numatomi keli scenarijai

    Komisija taip pat analizuoja mokesčius, susijusius su kriptoturto rinka. Vienas scenarijus numato 0,1 proc. mokestį kriptoturto sandorių vertei, kuris, preliminariai, galėtų atnešti apie 3–4 mlrd. eurų per metus.

    Kitas kelias būtų apmokestinti kapitalo prieaugį, o tokio modelio pajamos vertinamos plačiame intervale – nuo maždaug 1 iki 2,4 mlrd. eurų per metus. Komisija pabrėžia, kad šioje srityje prognozės išlieka neapibrėžtos dėl ribotų duomenų ir sparčiai kintančių rinkos apimčių.

    Kodėl atsirado naujų mokesčių idėjos

    Nauji skaičiavimai siejami su derybomis dėl 2028–2034 metų ES daugiametės finansinės programos ir klausimu, kaip finansuoti bendras Sąjungos išlaidas. Bendra būsimo laikotarpio suma siejama su beveik 2 trln. eurų poreikiu, įskaitant po pandemijos prisiimtų bendrų įsipareigojimų grąžinimą.

    Naujų ES vadinamųjų nuosavų išteklių įvedimas reikalauja vienbalsio 27 valstybių pritarimo, todėl politinė rizika išlieka didelė. Be to, kai kurioms šalims, kurių ekonomikoje internetinių lošimų sektorius sudaro reikšmingą dalį, tokie planai gali būti ypač jautrūs.

    Diskusijos dėl papildomų pajamų šaltinių vyksta paraleliai su ankstesniais Komisijos pasiūlymais, tarp kurių buvo ir anglies dioksido korekcinis mechanizmas importui bei kitos iniciatyvos. Dėl dalies jų Taryboje iki šiol nepavyko pasiekti plataus sutarimo, tad nauji pasiūlymai vertinami kaip bandymas išjudinti užsitęsusias derybas.

  • „Galaxy Digital“ gavo Niujorko BitLicense: ką leis daryti „GalaxyOne Prime NY“ ir kodėl tai svarbu

    „Galaxy Digital“ gavo Niujorko BitLicense: ką leis daryti „GalaxyOne Prime NY“ ir kodėl tai svarbu

    Kriptoturto ir finansinių paslaugų bendrovė „Galaxy Digital“ pranešė gavusi Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamento išduotas BitLicense ir pinigų perlaidų licencijas. Tai atveria kelią įmonei teisėtai teikti su skaitmeniniu turtu susijusias paslaugas vienoje griežčiausiai reguliuojamų JAV rinkų.

    Leidimai taikomi „Galaxy“ dukterinei įmonei „GalaxyOne Prime NY“, kuri Niujorko gyventojams, institucijoms ir verslui siūlys prekybos bei turto saugojimo paslaugas. Tokia struktūra įprasta rinkoje, nes licencijuota įmonė paprastai veikia atskirai nuo kitų grupės veiklų ir rizikų.

    „Niujorke sutelktas didžiausias institucinio kapitalo telkinys šalyje, o skaitmeninis turtas nebėra investicinių portfelių pakraštyje“, – sakė „Galaxy“ įkūrėjas ir vadovas Mike’as Novogratzas.

    Niujorko BitLicense sistema galioja nuo 2015 metų ir dažnai laikoma vienu griežčiausių valstijų lygmens kriptoturto reguliavimo režimų JAV. Iš licencijos siekiančių įmonių reikalaujama atitikti aukštus pinigų plovimo prevencijos, kibernetinio saugumo, rizikos valdymo bei kapitalo pakankamumo standartus.

    Rinkos dalyviams Niujorko licencija svarbi ne tik dėl galimybės aptarnauti vietos klientus, bet ir dėl reputacinio efekto. Instituciniai investuotojai dažnai vertina licencijas kaip papildomą patikimumo filtrą, o tai gali palengvinti partnerystes su bankais, saugotojais ir kitais reguliuojamais finansų tarpininkais.

    „Galaxy“ teigimu, šis sprendimas papildo jos pasaulinį reguliacinį pėdsaką, apimantį daugiau nei 50 licencijų. Bendrovė taip pat nurodė, kad skaitmeninio turto versle šiuo metu administruoja apie 9 mlrd. eurų klientų turto.

    BitLicense suteikiama palyginti nedaug bendrovių, todėl kiekvienas naujas leidimas tampa reikšmingu signalu visam sektoriui. Pastaraisiais metais Niujorko reguliuotojas akcentuoja rizikų kontrolę ir vartotojų apsaugą, todėl licencijų gavimo procesas išlieka ilgas ir reikalaujantis didelių atitikties išteklių.

    Praktiniu požiūriu tokie leidimai klientams dažniausiai reiškia platesnį paslaugų prieinamumą reguliuojamoje aplinkoje, aiškesnes taisykles dėl turto saugojimo ir vidaus kontrolės. Tuo pačiu tai nereiškia, kad kriptoturto rinkos rizikos išnyksta, nes kainų svyravimai ir veiklos rizikos išlieka esminiai.

  • Kriptoturto rinkos reguliavimo įstatymas žengė pirmyn Senate, bet analitikai įspėja dėl kliūčių

    Kriptoturto rinkos reguliavimo įstatymas žengė pirmyn Senate, bet analitikai įspėja dėl kliūčių

    JAV Senato Bankininkystės komitetas pritarė vadinamajam Clarity Act projektui, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti kriptoturto rinkos reguliavimą federaliniu lygmeniu. Skaitmeninio turto sektorius šį balsavimą sutiko palankiai, tačiau analitikai pabrėžia, kad iki realaus įstatymo priėmimo kelias dar ilgas.

    Komitete projektas buvo patvirtintas 15 prieš 9 balsais, o už jį balsavo ir du demokratai. Tai laikoma svarbiu signalu, nes galutiniam priėmimui Senate dažniausiai prireikia platesnio abiejų partijų palaikymo, ypač jei procedūros verčia surinkti 60 balsų.

    Kodėl pritarimas komitete dar negarantuoja pergalės

    Analitikų vertinimu, po balsavimo komitete padidėjo tikimybė, kad paketas galiausiai taps įstatymu, tačiau išlieka esminių politinių ir turinio ginčų. Viena iš rizikų yra tai, kad projektui gali nepakakti demokratų paramos, jei nebus atsakyta į jų keliamus etikos ir interesų konfliktų klausimus.

    TD Cowen analitikas Jaretas Seibergas savo pastaboje teigė, kad po svarstymo jis šiek tiek padidino tikimybę, jog projektas bus priimtas, iki 40 proc., bet kartu akcentavo, kad kliūčių vis dar daug.

    Kas stabdo: stabiliosios monetos ir etikos klausimai

    Pastaraisiais mėnesiais diskusijas labiausiai kaitino dvi temos: stabiliosioms monetoms taikomi reikalavimai ir galimi interesų konfliktai. Kritikai įspėja, kad pernelyg laisvas požiūris į stabiliosioms monetoms siūlomas paskatas gali kelti rizikų vartotojų apsaugai ir finansiniam stabilumui, o griežtesni ribojimai gali sulėtinti inovacijas.

    Ne mažiau jautri ir etikos dimensija, susijusi su pasiūlymais taikyti interesų konfliktų standartus aukščiausiems federaliniams pareigūnams. TD Cowen vertinimu, demokratai gali reikalauti balsavimo dėl pataisos, kuri apribotų prezidento, viceprezidento, kitų federalinių pareigūnų ir jų šeimų galimybes dalyvauti tam tikruose su kriptoturtu susijusiuose finansiniuose sandoriuose.

    „Mes netapome optimistiškesni, nes toliau manome, kad demokratai pareikalaus balsavimo dėl pataisos, kuri interesų konfliktų standartus taikytų prezidentui Trumpui“, – sakė Jaretas Seibergas.

    Ko dar reikia, kad projektas pasiektų finišą

    Procedūriškai šis paketas nėra paskutinis žingsnis: Bankininkystės komiteto dalis turi būti sujungta su paraleliniu rinkos struktūros projektu, kurį Senato Žemės ūkio komitetas buvo pažengęs anksčiau. Tik suformavus vieną bendrą paketą jis galėtų keliauti į balsavimą Senato salėje.

    Benchmark analitikas Markas Palmeris atkreipė dėmesį, kad norint įveikti procedūrines kliūtis prireiks gerokai daugiau demokratų balsų nei tų dviejų, kurie palaikė projektą komitete. Kitaip tariant, kompromisai dėl etikos, priežiūros ribų ir institucijų galių pasidalijimo taps lemiami.

    Svarbus veiksnys gali būti ir politinis kalendorius: artėjant 2026 metų vidurio kadencijos rinkimams, politinė valia priimti sudėtingus ir ginčytinus sprendimus dažnai mažėja. Rinkos dalyviai taip pat nesutaria dėl tempo: vieni viešai prognozuoja greitą priėmimą, kiti tikimybę šioje sesijoje vertina kaip mažesnę nei 50 proc.

  • Lenkija priėmė MiCA kripto įstatymą: gilėjant „Zondacrypto“ tyrimui, auga spaudimas rinkai

    Lenkija priėmė MiCA kripto įstatymą: gilėjant „Zondacrypto“ tyrimui, auga spaudimas rinkai

    Lenkijos parlamentas priėmė Vyriausybės remiamą įstatymą, kuriuo šalies kriptoturto rinka suderinama su Europos Sąjungos reglamentu MiCA. Sprendimas priimtas tuo metu, kai Varšuvoje aštrėja politinės diskusijos dėl to, kaip griežtai prižiūrėti skaitmeninio turto paslaugų teikėjus.

    MiCA, arba Kriptoturto rinkų reglamentas, nustato vienodesnes taisykles visoje Europos Sąjungoje: licencijavimą, vartotojų apsaugą, informacijos atskleidimą ir reikalavimus stabiliosioms kriptovaliutoms. Nacionalinis įgyvendinimas šalims būtinas, kad įmonės galėtų teisėtai teikti kriptoturto paslaugas ir naudotis bendros rinkos principais.

    Kodėl MiCA Lenkijai svarbus dabar?

    Lenkijos finansų priežiūros institucijos ne kartą akcentavo, kad delsimas gali sukurti teisinę pilkąją zoną, kurioje rinkos dalyviai neaiškiai supranta savo pareigas, o vartotojams sudėtingiau apginti teises. Priimtas įstatymas yra bandymas suvienodinti taisykles ir sumažinti riziką, kad dalis veiklos persikeltų į mažiau kontroliuojamas jurisdikcijas.

    Tuo pat metu MiCA įvedimas reiškia ir didesnę administracinę naštą: nuo kapitalo pakankamumo bei vidaus kontrolės iki pareigos aiškiai informuoti klientus apie rizikas. Rinkai tai signalas, kad laikotarpis, kai veikta remiantis fragmentiškais nacionaliniais išaiškinimais, baigiasi.

    „Zondacrypto“ byla didina įtampą

    Įstatymo priėmimą lydėjo žinios apie gilėjantį tyrimą dėl „Zondacrypto“, kuri įvardijama kaip viena didžiausių skaitmeninio turto platformų Lenkijoje. Prokurorai tiria įtariamą sukčiavimą, o viešojoje erdvėje skamba teiginiai, kad dalis klientų susidūrė su lėšų atsiėmimo sutrikimais.

    Žiniasklaidoje minėta, kad bendra galima žala siekia daugiau nei 350 mln. zlotų, tai yra apie 81 mln. eurų. Tokie skaičiai sustiprino politinį spaudimą kuo greičiau sukurti aiškias taisykles, kurios leistų priežiūrai anksčiau identifikuoti rizikas ir operatyviau reaguoti į galimus pažeidimus.

    „Ši rinka negali būti palikta be aiškių taisyklių, kai žmonės praranda galimybę disponuoti savo lėšomis“, – sakė vienas Vyriausybės atstovas, komentuodamas poreikį spartinti teisinio reguliavimo užbaigimą.

    Politinis fonas: veto, baudos ir net siūlymai drausti

    Lenkijos kriptoturto reguliavimą pastaraisiais metais lydėjo politiniai nesutarimai: anksčiau prezidentas Karol Nawrocki buvo vetavęs du Vyriausybės remtus projektus, argumentuodamas, kad jie gali pernelyg apsunkinti verslą ir paskatinti įmones trauktis iš šalies. Naujausias priimtas variantas vis dar gali susidurti su politinėmis kliūtimis, tačiau parlamentinis žingsnis rodo siekį uždaryti teisinio neapibrėžtumo etapą.

    Skyrėsi ir siūlomų sankcijų „lubos“. Vyriausybės projekte už priežiūros veiksmų trukdymą numatyta maksimali 25 mln. zlotų bauda, tai yra apie 5,8 mln. eurų, o alternatyviame prezidento aplinkai priskiriamame variante minėta mažesnė riba. Be to, viešai aptarti ir radikalesni siūlymai, įskaitant iniciatyvą apskritai uždrausti kriptoturto veiklą, nors parlamentas tokius projektus paprastai svarsto tik įvertinęs pagrindinius reguliavimo paketus.

    Europos Sąjungos kontekste MiCA laikomas bandymu sukurti „vieną taisyklių knygą“ kriptoturto rinkai, tačiau praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip efektyviai veiks licencijavimas, priežiūra ir vartotojų skundų mechanizmai. Lenkijai tai tampa ir politiniu testu, ar griežtesnė tvarka padės atkurti pasitikėjimą po rezonansinių atvejų.

  • Lenkija trečiąkart stumia kriptoturto įstatymą: ar prezidento parašas ar veto dar ką pakeistų?

    Lenkijos Seimas gegužės 15 dieną trečią kartą priėmė kriptoturto rinką reguliuojantį įstatymą. Projektas beveik nekinta nuo dviejų ankstesnių versijų, kurias prezidentas Karolis Nawrockis buvo vetavęs, o dabar dokumentą svarstys Senatas.

    Šis teisės aktas reikalingas tam, kad šalyje būtų praktiškai įgyvendintas Europos Sąjungos reglamentas MiCA, nustatantis bendras taisykles kriptoturto leidėjams ir paslaugų teikėjams. MiCA numato, kad valstybės turi paskirti nacionalinį priežiūros institucijos vaidmenį ir sukurti licencijavimo bei kontrolės mechanizmą.

    Kas keičiasi įstatyme

    Trečiąkart pateiktoje versijoje išskiriami bent keli konkretūs pakeitimai. Vienas jų susijęs su griežtesnėmis sankcijomis už tam tikrus pažeidimus, pavyzdžiui, kai viešas žetonų siūlymas vykdomas neturint privalomų dokumentų.

    Numatytos baudos didėja ir už priežiūros institucijų nurodymų nevykdymą, pavyzdžiui, dėl sąskaitų blokavimo procedūrų. Taip pat įtrauktas įpareigojimas parengti išsamesnę kriptoturto rinkos ataskaitą, kurią rengtų priežiūros institucija ir finansų ministerija.

    Kodėl prezidento sprendimas gali mažai keisti

    Teisininkai ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad net dar vienas veto nebūtinai pakeistų realią padėtį artimiausiu metu. Pagrindinė problema ta, kad įstatymo priėmimas vėluoja, o be nacionalinių procedūrų įmonės negali sklandžiai planuoti licencijavimo ir atitikties, nors MiCA taisyklės visoje Europos Sąjungoje jau taikomos.

    „Prezidento parašas ar veto šiuo atveju turi ribotą praktinę reikšmę, nes dėl uždelsto proceso pasekmės rinkai bus panašios“, – sakė kriptoturto rinkos ekspertas, advokatas Janas Ziomekas.

    Rinkos atstovai pabrėžia ir kitą aspektą: dalis didžiųjų tarptautinių biržų licencijas gali gauti kitose Europos Sąjungos šalyse ir pasinaudoti paslaugų teikimo „pasu“, todėl jos išliktų rinkoje net ir užsitęsus nacionaliniams sprendimams. Tuo metu mažesni vietos paslaugų teikėjai rizikuoja prarasti galimybę veikti, jei laiku neperorientuos veiklos į kitą jurisdikciją.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Įstatymo šalininkai teigia, kad nacionalinė priežiūra sustiprintų vartotojų ir investuotojų apsaugą, nes priežiūros institucija galėtų efektyviau reaguoti į įtartiną veiklą ir reikalauti daugiau informacijos iš paslaugų teikėjų. Kritikai atsako, kad tai nebūtinai reiškia esminį saugumo šuolį, jei didelė rinkos dalis liks prižiūrima kitų šalių institucijų.

    „Investuotojams tai labiau reikštų minimalų, bet aiškesnį standartą: daugiau informacijos, daugiau priežiūros įrankių, tačiau ne revoliuciją“, – sakė Janas Ziomekas.

    Finansų ministerija savo ruožtu argumentuoja, kad reguliavimas priartina kriptoturto rinką prie tradicinių finansų sektoriaus taisyklių, o priežiūros institucijos įgaliojimai turėtų riboti piktnaudžiavimą. Vis dėlto Lenkijos situacija rodo platesnę Europos tendenciją: MiCA įsigaliojimas verčia šalis kuo greičiau susitvarkyti nacionalines taisykles, nes kitaip rinkos centrai ir licencijos „iškeliauja“ ten, kur procesai vyksta greičiau.

  • JAV Senato bankininkystės komitetas pritarė kriptoturto reguliavimo įstatymui: kas keisis rinkai?

    JAV Senato bankininkystės komitetas pritarė kriptoturto reguliavimo įstatymui: kas keisis rinkai?

    JAV Senato bankininkystės komitetas nubalsavo už kriptoturto rinkos struktūros įstatymo projekto tolesnį svarstymą. Komitetas sprendimą priėmė po kelių mėnesių derybų, o už projektą balsavo ir dalis demokratų.

    Įstatymo projektas, viešojoje erdvėje vadinamas „Clarity Act“, komitete sulaukė 15 balsų už ir 9 prieš. Jį parėmė demokratų senatoriai Ruben Gallego ir Angela Alsobrooks, tačiau kartu įspėjo, kad be aiškių etikos nuostatų galutiniame balsavime parama gali išnykti.

    „Jei interesų konflikto prevencijos kalba nebus sutvarkyta, vėliau balsuosiu prieš, kai projektas pasieks Senato salę“, – sakė R. Gallego.

    Šis balsavimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant pirmą kartą JAV federaliniu lygmeniu įtvirtinti platesnę kriptoturto sektoriaus reguliavimo sistemą. Pagrindinė idėja yra aiškiau atskirti priežiūros ribas tarp Vertybinių popierių ir biržos komisijos ir Prekių ateities sandorių prekybos komisijos, kad rinkos dalyviams būtų paprasčiau suprasti, kokios taisyklės taikomos skirtingoms skaitmeninio turto rūšims.

    Kelias iki balsavimo komitete buvo komplikuotas: derybose dalyvavo Baltieji rūmai, įstatymų leidėjai, kriptoturto industrijos atstovai ir bankų sektoriaus interesų grupės. Anksčiau Atstovų Rūmai jau buvo patvirtinę savo versiją, o Senato Žemės ūkio komitetas metų pradžioje pažengė su projektu be demokratų palaikymo, tačiau bankininkystės komitete procesas strigo.

    Vienas iš trinties taškų buvo su stabiliosiomis kriptovaliutomis susijusios nuostatos, įskaitant atlygio ar paskatų mechanizmus, kurie, kritikų teigimu, gali sukurti rizikingas paskatas vartotojams ir rinkai. Dėl šių formuluočių anksčiau buvo kilę nesutarimų ir su didžiųjų biržų pozicija, todėl dalis svarstymų buvo atidėta.

    Per svarstymus taip pat išryškėjo klausimai dėl decentralizuotų finansų ir vadinamųjų nekastodinių kūrėjų. Kriptoturto industrija siekia, kad programuotojai, kurie nevaldo klientų lėšų ir teikia tik programinį kodą, nebūtų automatiškai prilyginami pinigų perlaidų paslaugų teikėjams, tačiau teisėsaugos atstovai įspėja, kad pernelyg plati išimtis gali apsunkinti kovą su pinigų plovimu.

    Šiai dilemai spręsti į atnaujintą tekstą įtraukta nuostata, kad nekastodinis kūrėjas vis tiek gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei nustatomas konkretus ketinimas perkelti lėšas ir žinojimas, kad jos bus naudojamos nusikalstamiems tikslams. Tai kompromisinė formuluotė, kuria siekiama išlaikyti inovacijų erdvę, bet nepanaikinti atsakomybės tyčinių nusikalstamų schemų atvejais.

    Diskusijas pakurstė ir etikos klausimai, susiję su aukščiausių pareigūnų interesų konflikto prevencija skaitmeninio turto rinkoje. Dalis demokratų reikalauja aiškios užkardos, kuri ribotų prezidento, viceprezidento, Kongreso narių ir kitų federalinių pareigūnų galimybes turėti ar reklamuoti skaitmeninį turtą, kai jie gali daryti įtaką reguliavimui.

    Senatorius Chris Van Hollen pateikė pataisą, kuria siekta uždrausti prezidentui, viceprezidentui ir kitiems federaliniams pareigūnams bei jų šeimoms turėti ar reklamuoti skaitmeninį turtą. Vis dėlto ši pataisa nebuvo priimta, o tai didina riziką, kad vėlesniuose etapuose dalis demokratų balsų gali būti prarasta.

    „Ši pataisa labai paprasta: visuomenei pasakome, kad neleisime prezidentui, Atstovų Rūmų ir Senato nariams bei kitiems pareigūnams naudotis įtaka asmeninei naudai“, – sakė C. Van Hollen.

    Rinkos dalyviai šį balsavimą vertina kaip signalą, kad reguliavimo aiškumas JAV artėja, tačiau galutinis rezultatas dar nėra garantuotas. Toliau projektas turės keliauti į balsavimą visame Senate, kur įtakos turės ne tik turinio pataisos, bet ir politinis kalendorius, įskaitant artėjančius rinkimų ciklus ir skirtingų frakcijų požiūrį į kriptoturto rizikas.

    Jei įstatymas būtų priimtas, jis galėtų iš esmės pakeisti kriptoturto įmonių veiklos planavimą JAV: nuo registracijos ir atskaitomybės reikalavimų iki aiškesnių taisyklių dėl prekybos platformų, žetonų klasifikavimo ir priežiūros institucijų kompetencijų. Tačiau kol kas pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar pavyks suderinti inovacijų skatinimą su griežtesniais saugikliais dėl finansinių nusikaltimų ir interesų konfliktų.

  • Lenkijos Seime – keturi kriptoturto įstatymai vienu metu: PiS papildomai siūlo visišką draudimą

    Lenkijos Seime – keturi kriptoturto įstatymai vienu metu: PiS papildomai siūlo visišką draudimą

    Lenkijos Seime pradėtos svarstyti keturios konkuruojančios kriptoturto reguliavimo įstatymų iniciatyvos, kurios pateiktos Vyriausybės, prezidento Karolio Navrockio, partijos Poland 2050 ir Konfederacijos. Diskusijos prasidėjo po to, kai prezidentas du kartus vetavo ankstesnius bandymus sutvarkyti šį sektorių.

    Seimo pirmininkas Włodzimierzas Czarzasty paskelbė, kad pirmasis svarstymas jau įvyko, o antrieji svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis. Esminiai ginčai sukasi apie tai, kiek galių turėtų Lenkijos finansų priežiūros institucija blokuoti sąskaitas ir kokio dydžio administracinės bei baudžiamosios sankcijos būtų taikomos rinkos dalyviams.

    Ginčas dėl priežiūros ir baudų

    Pagal viešai aptariamus projektų skirtumus, prezidento siūlymuose paliekama galimybė skirti iki maždaug 4 900 000 eurų baudą už trukdymą patikrinimams. Finansų ministerijos rengtame projekte maksimali bauda didinama iki maždaug 6 200 000 eurų, todėl oponentai kalba apie per griežtą poveikį verslui.

    Kitas jautrus klausimas – priežiūros institucijos įgaliojimai greitai reaguoti į įtartiną veiklą, įskaitant sąskaitų ribojimą. Kritikai baiminasi piktnaudžiavimo rizikos ir reikalauja aiškesnių saugiklių, o šalininkai akcentuoja būtinybę efektyviai kovoti su sukčiavimu ir pinigų plovimu.

    PiS pateikė atskirą draudimo idėją

    Tuo pat metu Teisės ir teisingumo (PiS) parlamentarai pateikė atskirą projektą, kuriuo būtų siekiama uždrausti kriptoturto veiklą Lenkijoje. Šis siūlymas atsirado po to, kai keli PiS atstovai atsiėmė paramą ankstesniam savo teiktam rinkos reguliavimo projektui.

    Seimo pirmininkas nurodė, kad PiS siūlymas dėl draudimo būtų svarstomas tik užbaigus darbą su keturiais pagrindiniais projektais, jei parlamentinė frakcija jo neatšauks. Tai reiškia, kad artimiausiu metu politinis dėmesys telksis į reguliavimo modelį, o ne į draudimo scenarijų.

    Politinis fonas ir klausimai dėl finansavimo

    Diskusijose nuskambėjo ir politinio skaidrumo tema. Seimo pirmininkas viešai kėlė klausimus dėl galimų ryšių su kriptoturto rinkos dalyviais, įskaitant tai, ar ir kokie politiniai renginiai ar parlamentarai galėjo sulaukti paramos.

    Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl prezidentas du kartus vetavo kriptoturto įstatymus ir kiek politikai apskritai yra įsitraukę į šią sritį. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo to, ar pavyks suderinti priežiūros įgaliojimus, atsakomybės mechanizmus ir rinkos dalyviams priimtiną sankcijų sistemą.

  • „eToro“ kriptoturto pajamos pirmą ketvirtį smuko iki 1,9 mlrd. eurų: kas pristabdė prekybą

    „eToro“ kriptoturto pajamos pirmą ketvirtį smuko iki 1,9 mlrd. eurų: kas pristabdė prekybą

    Izraelio prekybos platforma „eToro“ pranešė, kad 2026 metų pirmą ketvirtį aktyvumas kriptoturto segmente sumažėjo: sandorių skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito 32 proc. Tai atspindi platesnį rinkos sulėtėjimą, kai dalis smulkiųjų investuotojų mažino rizikingesnių instrumentų prekybą.

    Įmonės finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pajamos iš kriptoturto per ketvirtį siekė apie 1,9 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo maždaug 3,1 mlrd. eurų. Kritimas fiksuotas nepaisant to, kad „eToro“ per laikotarpį investavo į kripto produktų plėtrą ir geografijos plėtimą.

    Vienas reikšmingiausių žingsnių buvo kriptovaliutų piniginės bendrovės „Zengo“ įsigijimas už maždaug 62 mln. eurų. „eToro“ taip pat išplėtė kriptoturto prekybos pasiūlą Niujorke, remdamasi anksčiau įsigytu BitLicense leidimu.

    „„Zengo“, kaip savarankiškos kriptoturto saugojimo piniginės tiekėjos, įsigijimas reikšmingai paspartina mūsų strategiją sujungti tradicinius finansus su grandinėje veikiančia infrastruktūra, prognozių rinkomis, nuolatiniais ateities sandoriais ir platesne kripto ekosistema“, – sakė „eToro“ vadovas Yoni Assia.

    „Žvelgdami į priekį, ir toliau stiprinsime pasaulinį produktų pasiūlymą, didinsime investicijas į grandinėje veikiančias technologijas ir plėsime DI pagrįstų įrankių rinkinį, kuris, mūsų manymu, iš esmės pakeis tai, kaip mažmeniniai investuotojai dalyvauja rinkose“, – pridūrė jis.

    Nors pajamos iš kriptoturto mažėjo, „eToro“ nurodo, kad jos balanse laikomo kriptoturto vertė kito nežymiai ir ketvirčio pabaigoje siekė apie 53,5 mln. eurų. Tai rodo, kad bendrovė iš esmės neatsisakė kripto ekspozicijos, tačiau veiklos dinamika labiau priklausė nuo klientų prekybos apimčių.

    Tuo pačiu sumažėjo ir kriptoturto pajamų savikaina: ji nukrito iki maždaug 1,9 mlrd. eurų nuo apie 3,1 mlrd. eurų prieš metus. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su mažesniu aktyvumu traukėsi ir su šiuo segmentu tiesiogiai susijusios sąnaudos.

    Kitose „eToro“ veiklos srityse matyti augimas, ypač žaliavų prekyboje: bendrovė teigia, kad žaliavos sudarė apie 60 proc. prekybos komisinių, o apimtys per metus išaugo keturis kartus. Be to, įmonė praėjusį ketvirtį pradėjo siūlyti visą parą vykdomą prekybą daliai žaliavų, akcijų ir indeksų.

    Bendrovė taip pat skelbia pagerinusi pelningumo rodiklius: pakoreguota EBITDA padidėjo 35 proc. iki maždaug 96 mln. eurų, o grynasis pelnas ūgtelėjo 37 proc. iki maždaug 72 mln. eurų. Finansuotų sąskaitų skaičius išaugo 12 proc. ir viršijo 4 mln., o administruojamas turtas padidėjo 15 proc. iki maždaug 15 mlrd. eurų.

    „„Stiprūs 2026 metų pirmo ketvirčio rezultatai, paremti žaliavų prekybos šuoliu, parodė mūsų kelių turto klasių modelio stiprybę. Gerus finansinius rezultatus pasiekėme dėl diversifikuotų pajamų srautų, augančių finansuotų sąskaitų ir didesnio klientų įsitraukimo“, – sakė „eToro“ finansų vadovas Meron Shani.

    Analitikai pastebi, kad 2026 metų pradžioje kriptoturto rinkoje aktyvumas silpnėjo ne vienoje platformoje, o dalis bendrovių viešai fiksavo mažesnes prekybos apimtis ir pajamas. „eToro“ atvejis išsiskiria tuo, kad kripto segmento kritimą kol kas kompensuoja kitos turto klasės, todėl rezultatų paveikslas lieka labiau subalansuotas.

  • Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 naujienos: ką decentralizuotas internetas keičia kripto rinkoje ir kas iš to laimi šiandien?

    Web3 pastaraisiais metais tapo skėčio terminu, apimančiu decentralizuoto interneto idėjas: blokų grandines, kriptoturtą, išmaniąsias sutartis ir skaitmeninės nuosavybės modelius. Šalininkai teigia, kad tai leidžia vartotojams turėti daugiau kontrolės, o paslaugoms veikti be vieno centrinio tarpininko.

    Praktikoje Web3 dažniausiai remiasi viešomis blokų grandinėmis, kuriose operacijos patvirtinamos paskirstytai, o taisyklės įgyvendinamos kodu. Dėl to atsirado nauji sprendimai, pavyzdžiui, decentralizuotos finansų paslaugos ir skaitmeninių tapatybių projektai, tačiau kartu išaugo rizikos dėl sukčiavimo ir techninių spragų.

    Kur Web3 jau veikia

    Ryškiausi Web3 pavyzdžiai matomi kripto turto prekyboje ir decentralizuotose programose, kur vartotojai jungiasi su kriptografinėmis piniginėmis. Tokiose sistemose operacijų logika dažnai valdoma išmaniosiomis sutartimis, todėl paslaugos gali veikti 24 valandas per parą be įprastų bankinių procesų.

    Vis dėlto decentralizacija ne visada reiškia visišką autonomiją: daugelis projektų priklauso nuo kūrėjų komandų, prieigos raktų valdymo ar išorinių duomenų tiekėjų. Dėl šios priežasties rinkoje daug dėmesio skiriama audito praktikai, kodų peržiūroms ir aiškiai atsakomybei, kas prižiūri kritinius komponentus.

    Institucinė kripto rinka ir reguliavimas

    Didėjant instituciniam susidomėjimui, kripto prekybos infrastruktūra tampa panašesnė į tradicines finansų rinkas: daugiau dėmesio skiriama likvidumui, rizikos valdymui, atitikties procedūroms ir patikimam atsiskaitymui. Instituciniai dalyviai paprastai ieško aiškių taisyklių ir prognozuojamos aplinkos, todėl reguliavimas tampa vienu svarbiausių Web3 plėtros veiksnių.

    Europos Sąjungoje ryškiausias pokytis yra MiCA reguliavimas, kuris nustato bendras kripto turto leidimo ir paslaugų teikimo taisykles. Tai turėtų mažinti teisinį neapibrėžtumą, tačiau kartu kelia reikalavimus dėl licencijavimo, vartotojų informavimo, kapitalo ir vidaus kontrolės.

    Kas svarbu skaitytojui šiandien

    Jei Web3 žadėjo internetą be tarpininkų, realybėje svarbiausia tampa pusiausvyra tarp inovacijų ir saugumo. Vartotojams tai reiškia būtinybę suprasti, kur saugomi privatūs raktai, kokios yra sandorių atšaukimo galimybės ir kas nutinka praradus prieigą prie piniginės.

    Verslui ir investuotojams Web3 šiuo metu yra ir galimybių, ir reputacinių rizikų laukas: nuo naujų atsiskaitymo bei nuosavybės modelių iki griežtėjančios priežiūros ir incidentų, galinčių ištrinti pasitikėjimą per kelias valandas. Dėl to rinkoje vis dažniau vertinami ne pažadai, o konkretūs naudojimo atvejai, skaidrumas ir atitiktis.

    Artimiausiu metu Web3 kryptį lems trys dalykai: kaip greitai bręs reguliavimo praktika, ar pavyks sumažinti saugumo incidentų skaičių ir kiek realių, vartotojui paprastų produktų pasieks masinę auditoriją. Iki tol Web3 išliks sritis, kurioje būtina atskirti technologinį potencialą nuo triukšmo.