Tag: Kriptovaliutos

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: baiminasi elektros deficito ir kainų šuolio

    Norvegijos valdžia nusprendė pristabdyti sparčiai augančią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą. Pagrindinė priežastis – itin didėjanti elektros paklausa, kuri, prognozuojama, gali sukelti elektros deficitą ir branginti elektrą.

    Kaip skelbia Norvegijos vyriausybė, laikinas ribojimas susijęs su nauju licencijavimo mechanizmu, kuris turėtų leisti valstybei geriau kontroliuoti, kokie projektai gauna prieigą prie tinklo ir energijos išteklių. Skaitmeninimo ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen akcentavo, kad šalis nori statyti tik tuos duomenų centrus, kurių iš tiesų reikia.

    Nors Norvegija pagamina daugiau elektros, nei suvartoja, ir yra grynoji elektros eksportuotoja, naujausios prognozės rodo, kad vien duomenų centrų poreikis gali pakeisti situaciją artimiausiais metais. Dėl to valdžia siekia užkirsti kelią scenarijui, kai išaugusi paklausa spaustų kainas į viršų.

    Duomenų centrų plėtra daugelyje šalių kelia vis daugiau diskusijų: kritikai pabrėžia, kad tokie projektai ne visada sukuria daug darbo vietų, tačiau gali didinti energijos kainas ir apkrauti infrastruktūrą. Norvegija šįkart renkasi griežtesnę kontrolę būtent energetikos pusėje.

    Statnett laikinai stabdo naujus prijungimus

    Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas. Šis sprendimas galios, kol bus įdiegta valstybinė licencijavimo sistema, skirta valdyti tokių objektų plėtrą.

    Energetikos ministras Terje Aasland nurodė, kad šiemet „Statnett“ gavo paraiškų prijungti 26 gigavatus naujų pajėgumų – tai daugiau, nei šiuo metu sudaro visos Norvegijos galios. Pasak jo, 75 proc. šių prašymų sudaro būtent duomenų centrai.

    Licencijose pirmenybė – kritinei infrastruktūrai

    Numatoma, kad licencijavimo sistema teiks prioritetą tiems duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą. Tarp prioritetinių sričių įvardijami ir mobiliojo ryšio tinklai bei finansų sistema.

    Tuo pat metu Norvegija signalizuoja, kad ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms. Nors šalis nori remti vietinius DI poreikius, pabrėžiama, kad ištekliai turi būti skiriami racionaliai.

    Gali tekti pasirūpinti ir nuosava generacija

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklui tenkančias sąnaudas. Be to, kai kuriais atvejais jie gali būti paprašyti statyti dujines elektrines, įskaitant sprendimus su anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemomis, kad dalį elektros pasigamintų patys.

    Tokie reikalavimai rodo kryptį, kuria gali judėti dalis Europos: plečiantis skaitmeninei infrastruktūrai, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas ir kokiomis sąlygomis gauna prieigą prie elektros tinklų ir energijos išteklių.

  • JAV iždas atsiėmė kriptovaliutų „travel rule“: nebeliko siūlymo mažinti ribą iki 250 dolerių

    JAV iždas atsiėmė kriptovaliutų „travel rule“: nebeliko siūlymo mažinti ribą iki 250 dolerių

    JAV Iždo departamentas atsisakė ginčų kėlusio pasiūlymo, kuris būtų išplėtęs kriptovaliutų pervedimų ataskaitų teikimo reikalavimus.

    Penktadienį Iždo Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN) ir Federalinio rezervo valdytojų taryba atšaukė vadinamąją „travel rule“ iniciatyvą, kuri pirmą kartą buvo pasiūlyta 2020 metais.

    Šiuo siūlymu buvo numatyta finansų institucijoms taikyti pareigą rinkti informaciją apie pervedimus, kurių vertė siekia 250 JAV dolerių ar daugiau – taip riba būtų sumažinta nuo 3 000 JAV dolerių.

    FinCEN nurodė, kad siūlymas atsiimamas, nes per daugiau nei penkerius metus pasikeitė konvertuojamų virtualių valiutų sektorius, o sprendimams dėl galimų pakeitimų praverstų papildomas visuomenės ir rinkos dalyvių indėlis.

    Kas buvo siūloma ir kodėl kilo kritika

    Pristatant taisyklę buvo argumentuota, kad nusikalstamos veikos dalyviai vis dažniau skaido lėšų judėjimą į mažesnius pervedimus, taip bandydami išvengti didesnio dėmesio ir kontrolės.

    Tačiau kriptovaliutų interesus atstovaujančios organizacijos įspėjo, kad ribos nuleidimas iki 250 JAV dolerių reikštų, jog gerokai daugiau įprastų, kasdienių pervedimų patektų į stipriau sekamų finansinių operacijų lauką.

    Tarp kritikų buvo ir „Coin Center“, teigusi, kad tokia tvarka prilygtų nepagrįstai plačiai finansinei stebėsenai be teismo sankcijos.

    Tai – ne vienintelis atšauktas pasiūlymas

    „Coin Center“ taip pat pažymėjo, kad „travel rule“ atsiėmimas seka po kito pasiūlymo, kuris buvo atšauktas praėjusį mėnesį ir būtų įvedęs ataskaitų teikimo bei duomenų saugojimo reikalavimus sandoriams, susijusiems su savarankiškai valdomomis (self-hosted) piniginėmis.

    Organizacija teigė, kad šių iniciatyvų atšaukimai užbaigia kelių ilgai svarstytų planų etapą, kuriuo būtų buvęs dar labiau išplėstas Bankų paslapties įstatymo rėmuose veikiantis finansinių operacijų stebėjimo režimas.

    „Crypto Council for Innovation“ vadovas Ji Hun Kim savo pareiškime sprendimą pavadino teisingu, argumentuodamas, kad ribos mažinimas tarptautiniams pervedimams nuo 3 000 iki 250 JAV dolerių būtų sukūręs perteklinę administracinę naštą institucijoms.

  • JAV iždas atkerta „MEXC Global“ nuo sistemos: įtaria 16 mlrd. dolerių sandorius su Iranu, KLDR ir Rusija

    JAV iždas atkerta „MEXC Global“ nuo sistemos: įtaria 16 mlrd. dolerių sandorius su Iranu, KLDR ir Rusija

    JAV iždo departamentas paskelbė nutraukiantis kriptovaliutų biržos „MEXC Global“ prieigą prie Jungtinių Valstijų finansų sistemos. Institucija teigia įtarianti, kad per platformą buvo vykdomos maždaug 16 mlrd. JAV dolerių vertės operacijos, siejamos su Iranu, Šiaurės Korėja ir Rusija.

    Penktadienį JAV Iždo Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN) išleido įsakymą prieš „MEXC Global“ ir nurodė, kad ši birža laikoma pinigų plovimo rizika.

    Sprendimas reiškia, kad JAV finansų įstaigoms ribojama galimybė vykdyti tam tikras operacijas su šia platforma. Tai dalis platesnių veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią sankcijų apėjimui pasitelkiant skaitmeninį turtą.

    Iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškime pabrėžė, kad finansų įstaigos negali vienu metu palaikyti Irano režimo ir tikėtis turėti prieigą prie JAV finansų sistemos. Pasak jo, JAV toliau sieks nutraukti Irano ekonomines „gyvybės linijas“ ir trukdyti bandymams apeiti sankcijas naudojant skaitmeninius aktyvus.

    FinCEN: nustatyti rimti AML kontrolės trūkumai

    JAV iždas teigia, kad nors „MEXC Global“ deklaravo turinti pinigų plovimo prevencijos (AML) mechanizmus ir skelbia blokuojanti naudotojus iš tokių šalių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, realybėje buvo nustatyta „rimtų“ šių kontrolės priemonių spragų.

    Anot departamento, būtent dėl šių trūkumų ir buvo priimtas sprendimas apriboti platformos sąsajas su JAV finansų sistema. Iždas taip pat nurodė, kad šis žingsnis esą skirtas apsaugoti JAV finansų sektorių nuo reikšmingų neteisėto finansavimo grėsmių.

    Platesnė kampanija prieš sankcijų apėjimą kriptoturtu

    Per pastaruosius metus JAV iždas ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš kriptovaliutų platformas, kurios, institucijų teigimu, gali padėti Iranui apeiti sankcijas.

    Birželį JAV sankcionavo didžiausią Irano kriptovaliutų biržą „Nobitex“, teigdamos, kad ši 2025 metais apdorojo daugiau nei pusę Irano kriptoturto įplaukų. Rugsėjį sankcijos pritaikytos ir Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“ dėl įtariamų bitkoinų pervedimų Irano Islamo revoliucijos gvardijai.

    Naujausias sprendimas dėl „MEXC Global“ įsilieja į šią politikos kryptį – JAV siekia mažinti galimybes sankcionuotiems subjektams naudotis kriptoturtu tarptautiniams atsiskaitymams ir finansiniams srautams maskuoti.

  • JAV „spot“ bitkoino ETF patyrė 1,28 mlrd. dolerių nutekėjimą ir 2026 metus nusvėrė į minusą

    JAV „spot“ bitkoino ETF patyrė 1,28 mlrd. dolerių nutekėjimą ir 2026 metus nusvėrė į minusą

    JAV biržose listinguoti „spot“ bitkoino ETF praėjusią savaitę patyrė 1,28 mlrd. JAV dolerių grynąjį lėšų nutekėjimą – tai prasčiausia savaitė nuo birželio pabaigos.

    Kaip skaičiuoja „The Block“, remdamasis „SoSoValue“ duomenimis, tai buvo antra iš eilės neigiama savaitė, o pagal dydį – septintas didžiausias savaitinis nutekėjimas nuo šių fondų starto 2024 metų sausį.

    Per savaitę nutekėjimai fiksuoti visas dienas, išskyrus trečiadienį. Pirmadienį fondai neteko 398,6 mln. dolerių, antradienį – 115,6 mln., ketvirtadienį – 430,2 mln., penktadienį – 411,9 mln., o trečiadienį užfiksuotas 74,6 mln. dolerių įplaukų pliusiukas.

    Toks judėjimas iš esmės „nušlavė“ metų pradžioje susikaupusią teigiamą statistiką: po praėjusios savaitės bendra 2026 metų „spot“ bitkoino ETF metų-to-datos (YTD) suma tapo neigiama ir siekė apie 914,1 mln. dolerių grynojo nutekėjimo.

    Didžiausi dienos nuostoliai – penktadienį

    Penktadienio kritime ryškiausiai išsiskyrė „BlackRock“ valdomas IBIT fondas – jam teko 403 mln. dolerių, arba apie 88 proc. tos dienos bendrų nutekėjimų.

    Tuo pat metu „Bitwise“ BITB ir „Ark & 21Shares“ ARKB prarado po maždaug 20 mln. dolerių, o „Grayscale“ GBTC – 11,1 mln. dolerių. Išimtimi tapo „Fidelity“ FBTC, kuris penktadienį pritraukė 42,8 mln. dolerių, nors ketvirtadienį buvo tarp didžiausių dienos praradusiųjų.

    Praėjusią savaitę fondų valdomo bitkoino vertė sumažėjo 2,3 proc. iki 95,9 mlrd. dolerių. Tekste pažymima, kad tai atitinka maždaug 6,3 proc. visos bitkoino rinkos kapitalizacijos.

    Rinkų išpardavimas palietė ir kitus kriptovaliutų ETF

    Lėšos traukėsi ne tik iš bitkoino produktų. „Spot“ eterio ETF per savaitę neteko 365,3 mln. dolerių ir pratęsė neigiamą seriją iki šešių savaičių iš eilės.

    Nuo rugsėjo pabaigos, skaičiuojama, iš šių eterio fondų per nuoseklią nutekėjimų virtinę išėjo apie 2,02 mlrd. dolerių. Kaip ir bitkoino atveju, vienintelė teigiama diena buvo trečiadienis, kai įplaukos siekė 53 mln. dolerių.

    Tuo metu „spot“ „Solana“ ETF prarado 26,3 mln. dolerių – beveik viską penktadienį. Tai buvo penkta iš eilės neigiama savaitė nuo šių fondų starto 2025 metų spalį.

    Trys viešai prekiaujami „Hyperliquid“ ETF per savaitę neteko 15,6 mln. dolerių ir taip pat pratęsė nutekėjimų seriją iki penkių savaičių.

    Kainos: bitkoinas – apie 75 880 dolerių

    Tekste nurodoma, kad šeštadienio rytą bitkoinas buvo prekiaujamas ties maždaug 75 880 JAV dolerių riba. Eterio kaina siekė apie 2 244 dolerius, SOL – apie 89,84 dolerio, o HYPE – apie 77,79 dolerio.

    Publikacijoje šie pokyčiai siejami su platesniu kriptovaliutų ir akcijų rinkų išpardavimu po JAV vidurio kadencijos rinkimų, taip pat su investuotojų abejonėmis dėl išlaidų dirbtiniam intelektui.

  • Buvęs FTB agentas prisipažino pasisavinęs 2,47 mln. dolerių kriptovaliutų iš 35 tyrimų

    Buvęs FTB agentas prisipažino pasisavinęs 2,47 mln. dolerių kriptovaliutų iš 35 tyrimų

    Buvęs JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentas Patrickas Stevenas Yarochas prisipažino pavogęs apie 2,47 mln. JAV dolerių vertės kriptovaliutų iš piniginių, susijusių su FTB vykdytais tyrimais.

    JAV Rytų Virdžinijos apygardos prokuratūros duomenimis, 37 metų Virdžinijos valstijos Ashburno gyventojas kaltę pripažino ketvirtadienį, o byla apima dešimtis piniginių ir dešimtis atskirų pervedimų.

    Teismo dokumentuose nurodoma, kad vyras atliko maždaug 100 pervedimų iš mažiausiai 79 kriptovaliutų piniginių, kurios buvo susietos su 35 atskiromis FTB tirtomis bylomis.

    Tarp nukentėjusiųjų atsidūrė ne tik asmenys, kurie patys buvo tiriami, bet ir nusikaltimų aukos: bent dalis pervedimų buvo atlikta iš jų piniginių, o vienu atveju – ir iš piniginės, kurią FTB buvo finansavęs vykdomai operacijai.

    Kaip, anot bylos, buvo vykdomos vagystės

    Faktų suvestinėje teigiama, kad schema prasidėjo ne vėliau kaip 2024 metų gruodį. Tuomet P. S. Yarochas, kaip nurodoma, naršė FTB duomenų bazes, įskaitant įslaptintą, ieškodamas prisijungimo duomenų ir kriptovaliutų prieigos raktų.

    Dokumentuose jis apibūdinamas kaip veikiantis „nesirenkant“ – pavienių vagysčių suma svyravo nuo 81 cento iki daugiau nei 580 000 JAV dolerių. Po kiekvieno pervedimo jis esą tikrindavo sistemas, ar niekas nepastebėjo dingusių lėšų.

    Viename epizode, aprašytame byloje, teigiama, kad 2025 metų lapkričio 6 dieną jis pasinaudojo prisijungimo duomenimis iš baudžiamosios bylos failo ir pervedė dviejų piniginių turinį į savo bitkoinų piniginę.

    Vėliau dalį lėšų jis esą bandė „išskaidrinti“ per keitimo paslaugą su privatumo funkcijomis, konvertavo į „Monero“ (XMR) ir „Solana“ (SOL), o galiausiai judino lėšas per „Sui“ piniginę iki paskyros „Kraken“ biržoje.

    Kaltinimai, nuosprendžio data ir galimos bausmės

    P. S. Yarochas prisipažino dėl dviejų kaltinimų: elektroninio sukčiavimo ir pinigų plovimo. Už kiekvieną jų grėsia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Nuosprendžio paskelbimas numatytas 2027 metų kovo 4 dieną.

    Byloje taip pat aprašoma jo karjera: FTB Bostono padalinyje jis dirbo nuo 2017 metų, o nuo 2025 metų vasario iki 2026 metų liepos 31 dienos buvo vyriausiasis specialusis agentas FTB būstinėje, Kontržvalgybos ir šnipinėjimo skyriuje.

    Skolos, planai Europoje ir pinigų panaudojimas

    Teismo dokumentuose teigiama, kad iki schemos pradžios P. S. Yarochas turėjo didelių finansinių įsipareigojimų: 2024 metais buvo paėmęs daugiau nei 100 000 JAV dolerių paskolų ir turėjo per 45 000 JAV dolerių kredito kortelių skolą.

    Nurodoma, kad 2025 metų lapkričio 25 dienos – 2026 metų sausio 13 dienos laikotarpiu jis į TD Bank sąskaitą pervedė apie 93 082 JAV dolerius ir šias lėšas naudojo skoloms mažinti, įskaitant maždaug 30 176 JAV dolerių kredito kortelių įmokas bei 20 000 JAV dolerių įmoką už „Lexus“.

    Prokurorai teigė, kad vyras iš pradžių bandė aiškinti vagystes frustracija, tačiau vėliau pabrėžė, jog jis neturėtų būti vertinamas kaip „savęs išsižadantis Robinas Hudas“.

    Byloje minima ir jo domėjimasis persikėlimu į Europą: 2026 metų birželio 4 dieną jis „ChatGPT“ klausė, ką šis darytų turėdamas apie 1 mln. JAV dolerių ir norėdamas palikti JAV bei gyventi Europos Sąjungos šalyje. Dokumentuose taip pat rašoma, kad jis planavo pinigus panaudoti vynuogynui Portugalijoje įsigyti.

    Užstatas, apribojimai ir restitucija

    Prokurorai siekė, kad P. S. Yarochas iki teismo liktų suimtas, be kita ko, nurodydami, kad jis „Kraken“ platformoje dar turėjo apie 160 000 JAV dolerių, o taip pat minėdami galimą (bet nepateiktą) kaltinimą pagal Šnipinėjimo įstatymą.

    Vis dėlto JAV apygardos teisėjas Anthony Trenga jį paleido už 50 000 JAV dolerių užstatą, skyrė buvimo vietos stebėseną ir nustatė sąlygą, draudžiančią naudotis vaizdo žaidimų konsolėmis.

    Pagal susitarimą dėl kaltės pripažinimo P. S. Yarochas turės sumokėti mažiausiai 2,4 mln. JAV dolerių restitucijos ir jam bus taikomas ne mažesnės kaip 2,4 mln. JAV dolerių vertės turto konfiskavimo sprendimas.

    Jis taip pat sutiko konfiskuoti 17 990,67 USDC ir apie 1,38 mln. SUI, kurie buvo paimti 2026 metų liepos 31 dieną, taip pat TD Bank, „Charles Schwab“, „Kraken“ ir „BloFin“ sąskaitų turinį.

    Dokumentuose pažymima, kad jis pripažino: visi schemos metu gauti pinigai „nėra prieinami“. Be to, jis įsipareigojo būti apklausiamas Teisingumo departamento ir FTB pareigūnų apie savo nusikaltimus.

    Susitarimas numato ir dar vieną ribojimą: jei ateityje apie šią istoriją būtų kuriama knyga, filmas ar kitas kūrinys, bet kokios pajamos, susijusios su jo darbu FTB ar šia byla, turėtų atitekti JAV vyriausybei, o bet kokią tokią medžiagą jis privalėtų pateikti FTB peržiūrai prieš publikavimą.

  • „Elliptic“: po „Binance“ įsilaužimo į bitcoin iškeista apie 124 mln. dolerių, birža žada atnaujinti išėmimus

    „Elliptic“: po „Binance“ įsilaužimo į bitcoin iškeista apie 124 mln. dolerių, birža žada atnaujinti išėmimus

    Po praėjusią savaitę įvykdyto 6,43 mlrd. JAV dolerių vertės įsilaužimo į kriptovaliutų biržą „Binance“ dalis pavogtų žetonų jau pakeista į bitcoin – taip bandoma paslėpti lėšų kilmę.

    Blokų grandinių analizės bendrovė „Elliptic“ skelbia, kad įsilaužėliai maždaug 124 mln. JAV dolerių vertės altkoinų perkeitė į bitcoin. Tai – papildomai prie 1,48 mlrd. JAV dolerių vertės bitcoin, kurie, kaip nurodoma, buvo pavogti per pačią ataką.

    Ataka siejama su Šiaurės Korėja. „Elliptic“ vertinimu, pinigų plovimo procesas yra aiškiai automatizuotas, tačiau įmonė atmeta spėliones, kad lėšų plovimui buvo naudojami DI agentai, priimantys sprendimus.

    Bendrovės duomenimis, operacija apima daugiau nei 20 000 piniginių 16 blokų grandinių ir apie 65 000 transakcijų, tačiau tikėtina, kad realiai išgryninta buvo tik „nereikšminga“ dalis lėšų.

    Kaip buvo keičiami pavogti žetonai

    Didžiausia dalis į bitcoin konvertuotų lėšų, anot „Elliptic“, buvo gauta iš pavogtų XRP, kurie keisti per THORChain. Iki ankstyvo penktadienio, teigiama ataskaitoje, apie 50 mln. JAV dolerių vertės XRP jau buvo iškeista (daugiausia į bitcoin), o dar apie 226 mln. JAV dolerių vertės XRP liko.

    Taip pat teigiama, kad beveik visi pavogti Solana (SOL) žetonai jau buvo „sumaišyti“, pakeisti arba perkelti (bridged) į bitcoin.

    Kiek lėšų dar lieka adresuose ir kas jau įšaldyta

    „Elliptic“ skaičiuoja, kad maždaug 3,11 mlrd. JAV dolerių – daugiausia eterio ir bitcoin – dar yra adresuose, siejamuose su ataka.

    Kartu nurodoma, kad apie 2,85 mlrd. JAV dolerių iš 6,43 mlrd. JAV dolerių jau įšaldyta. Kas tiksliai sudaro likusius maždaug 470 mln. JAV dolerių, nėra aišku – tai gali būti kainų pokyčiai nuo atakos momento, galimai jau išgrynintos lėšos arba abiejų veiksnių derinys.

    „Binance“ planai: daugiau išėmimų atnaujinimų

    Penktadienį „Binance“ platformoje „X“ pranešė dirbanti, kad iki „kitos savaitės pabaigos“ atnaujintų HYPE, INJ, APT, PLASMA, NEAR ir LTC išėmimus.

    Taip pat teigiama, kad birža siekia atnaujinti išėmimus „visiems žetonams tinkluose, kurie jau atkurti“, įskaitant ETH, BSC, Arbitrum ir Optimism.

    Pačios biržos anksčiau skelbtoje ataskaitoje nurodyta, kad ataka vyko mėnesius ir apėmė pakeistą kūrėjų įrankį, netikrą darbo pokalbį bei kompromituotus vidinius DI įrankius, leidusius pasiekti „Binance“ piniginių pasirašymo infrastruktūrą. Birža teigia po incidento praktiškai atkūrusi beveik visą pavogtą turtą.

  • Trumpo administracija artėja prie sprendimo leisti kriptovaliutas įtraukti į 401(k) pensijų planus

    Trumpo administracija artėja prie sprendimo leisti kriptovaliutas įtraukti į 401(k) pensijų planus

    JAV artėja prie sprendimo, kuris galėtų atverti kelią kriptovaliutoms atsirasti dalies amerikiečių pensijų kaupimo planuose. Baltuosius rūmus pasiekė siūloma taisyklė, galinti leisti į 401(k) pensijų planus įtraukti alternatyvų turtą, įskaitant skaitmeninį.

    Kaip rašo „The Block“, ketvirtadienį JAV Darbo departamentas pateikė pasiūlymą Baltųjų rūmų Informacijos ir reguliavimo reikalų biurui (OIRA) – institucijai, kuri peržiūri federalinius reglamentus prieš jų paskelbimą. Šis žingsnis siejamas su prezidento Donaldo Trumpo vykdomuoju įsakymu, kuriuo departamentui nurodyta sudaryti prielaidas alternatyvių aktyvų įtraukimui į 401(k) planus.

    Departamentas savo pateikime pabrėžė, kad aiškinant taisykles reikėtų įvardyti kriterijus, kuriais planų patikėtiniai galėtų „apdairiai“ vertinti kompromisą tarp galimai didesnių išlaidų ir siekio uždirbti didesnę ilgalaikę grynąją grąžą bei platesnės investicijų diversifikacijos.

    Siūlomas reguliavimo pokytis pasirodė praėjus keliems mėnesiams po to, kai Darbo departamentas pristatė pradinę taisyklę su žingsniais, kuriuos 401(k) planų valdytojai turėtų apsvarstyti, svarstydami alternatyvaus turto – tokio kaip skaitmeninis turtas ar privatus kapitalas – įtraukimą į investicijų profilį.

    Pasikeitusi Darbo departamento pozicija

    Tekste pažymima, kad Darbo departamentas anksčiau taip pat pakeitė ankstesnes gaires, kurios buvo atgrasiusios pensijų planų valdytojus nuo kriptovaliutų svarstymo kaip investavimo pasirinkimo. Prieš tai, valdant Joe Bideno administracijai, departamentas buvo išsakęs susirūpinimą dėl kriptovaliutų naudojimo pensijų planuose.

    Šis posūkis rodo, kad administracija siekia mažiau ribojančio požiūrio į alternatyvias investicijas, tačiau tuo pačiu bando apibrėžti, kaip planų valdytojai turėtų vertinti rizikas ir kaštus.

    Kongrese – kritika dėl nepastovumo

    Siūlymas sulaukė dėmesio ir Kapitolijuje. Straipsnyje nurodoma, kad senatoriai Bernie Sandersas ir Elizabeth Warren anksčiau ragino Darbo departamentą atsisakyti šios iniciatyvos, argumentuodami, kad ji gali atverti kelią investuotojų lėšoms patekti į nepastovius aktyvus, įskaitant kriptovaliutas.

    Tuo metu pats Darbo departamentas pateikime pripažino, kad, aprašydamas galimas išlaidas ir naudą, dar tik svarsto kaštus. Tai reiškia, kad galutinės taisyklės detalės ir jų poveikis 401(k) planams dar nėra aiškūs.

  • „Gnosis Pay“ patyrė duomenų nutekėjimą: atskleista klientų informacija, bet lėšos nenukentėjo

    „Gnosis Pay“ patyrė duomenų nutekėjimą: atskleista klientų informacija, bet lėšos nenukentėjo

    Kriptovaliutų kortelių paslaugų teikėja „Gnosis Pay“ pranešė apie duomenų saugumo incidentą: po neteisėtos prieigos prie senos debeto kortelių sistemos buvo atskleista dalis klientų informacijos. Įmonė pabrėžia, kad klientų lėšos nebuvo paveiktos.

    Kaip nurodoma „The Block“ apžvalgtame pranešime, neteisėta prieiga buvo aptikta lapkričio 3 dieną. Pasak bendrovės, incidentą pavyko suvaldyti per dvi valandas.

    „Gnosis Pay“ teigia, kad pakeitė kompromituotus saugumo prisijungimo duomenis ir pašalino pažeidžiamumą. Taip pat pažymima, jog įmonės platforma, naudojama partnerių baltos etiketės (white-label) kortelių programoms, nebuvo paliesta.

    Kol paveikta senoji sistema bus galutinai išjungta, „Gnosis Pay“ internetiniams atsiskaitymams kortele įveda papildomą saugumo reikalavimą. Nuo šiol tokie mokėjimai turės būti patvirtinami naudojant „3D Secure“.

    „3D Secure“ taps privalomas iki gruodžio 20-osios

    Bendrovė nurodo, kad privalomas „3D Secure“ patvirtinimas galios laikinai – iki tol, kol paveikta sistema bus nebenaudojama. Planuojama, kad tai įvyks gruodžio 20 dieną.

    Praktikoje tai reiškia, kad atsiskaitant internetu kortele gali dažniau tekti papildomai patvirtinti mokėjimą, pavyzdžiui, per banko ar kortelės išdavėjo programėlę. Toks žingsnis dažniausiai mažina riziką, kad kortelės duomenys bus panaudoti be savininko žinios.

    Kodėl tokie incidentai kartojasi kriptokortelių rinkoje

    Kriptovaliutų kortelių tiekėjai neretai remiasi trečiųjų šalių infrastruktūra ir senesnėmis sistemomis, kurios gali turėti saugumo spragų. Pastaruoju metu viešumoje pasirodė ir daugiau atvejų, kai dėl pažeidimų nutekėjo kortelių turėtojų duomenys arba kilo rizika kortelių sąskaitose laikomoms lėšoms.

    Tarp minimų incidentų – „Based“ atvejis, kai įsilaužėliui pavyko pasiekti vidinį valdymo skydą, skirtą „Visa“ kortelės programai administruoti, bei „Rain“ infrastruktūros spraga, kuri leido atlikti neautorizuotus nurašymus iš kai kurių vartotojų kortelių balansų.

    Atskira istorija siejama ir su „Revolut“, kai, bendrovės teigimu, neteisėta trečioji šalis pasinaudojo suklastota užklausa iš tikro valstybinės institucijos el. pašto domeno ir gavo dalį jautrios klientų informacijos. Šiuo atveju taip pat buvo skelbiama, kad klientų lėšos ir sistemos nenukentėjo.

  • JAV teisėja uždraudė „Kalshi“ sporto kontraktus dviejų Kalifornijos genčių žemėse

    JAV teisėja uždraudė „Kalshi“ sporto kontraktus dviejų Kalifornijos genčių žemėse

    JAV federalinė teisėja pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė prognozių rinkų platformai „Kalshi“ siūlyti sporto įvykių kontraktus dviejų Kalifornijos genčių žemėse.

    Kaip nurodoma teismo nutartyje, draudimas taikomas Blue Lake Rancheria ir Chicken Ranch Rancheria of Me-Wuk Indians teritorijose, o sprendimą priėmė JAV apygardos teisėja Jacqueline Scott Corley.

    Įsakymas apima su sporto varžybomis susietus kontraktus, įskaitant amerikietišką futbolą, krepšinį, beisbolą, futbolą, tenisą ir UFC (Ultimate Fighting Championship) renginius.

    Teisėja taip pat nustatė papildomus įpareigojimus: gentys iki lapkričio 13 dienos turi pateikti teritorijų ribų žemėlapius, o „Kalshi“ per 21 dieną privalo informuoti teismą, kokių veiksmų ėmėsi, kad įvykdytų draudimą.

    Ginčas dėl to, ar tai lošimai, ar finansiniai sandoriai

    Byla kilo po to, kai gentys 2025 metų liepą pateikė ieškinį, teigdamos, kad „Kalshi“ sporto įvykių kontraktai jų žemėse prilygsta neleistiniems Class III lošimams pagal Indian Gaming Regulatory Act (IGRA) ir pažeidžia genčių lošimų tvarkas.

    „Kalshi“ savo ruožtu argumentavo, kad tokie kontraktai yra federaliniu lygmeniu reguliuojami apsikeitimo sandoriai (swaps) pagal Commodity Exchange Act (CEA), o išimtinė priežiūra priklauso Commodity Futures Trading Commission (CFTC), todėl genčių teisė esą negali būti taikoma.

    Teismo procesas jau buvo pasiekęs ir apeliacinę instanciją. Iš pradžių apygardos teismas buvo atsisakęs taikyti preliminarų draudimą, tačiau vėliau Devintojo apygardos apeliacinio teismo kolegija šį sprendimą iš dalies pakeitė.

    Apeliacinė instancija konstatavo, kad gentys gali turėti didelę tikimybę laimėti ginčą dėl to, jog „Kalshi“ sporto kontraktai genčių žemėse pažeidžia IGRA ir genčių potvarkius, o CEA „išimtinė“ jurisdikcija nebūtinai apima tokius produktus.

    „Kalshi“ – vis daugiau teisinių problemų skirtingose valstijose

    Lygiagrečiai „Kalshi“ susiduria ir su kitais teisiniais iššūkiais JAV. Trečiadienį Arkanzaso generalinis prokuroras Timas Griffinas pateikė ieškinį, kuriame platforma kaltinama nelegaliai veikianti kaip lošimų paslauga valstijoje.

    Dar anksčiau Jutoje „Kalshi“ ir du bendrovės vadovai sulaukė ir baudžiamųjų kaltinimų dėl, kaip teigiama, neteisėto internetinių lošimų reklamavimo. Be to, Juta taip pat inicijavo atskirą civilinį procesą, kuriame minima ir „Susquehanna“ susijusių prekybos bendrovių veikla.

    Šie procesai rodo didėjantį JAV institucijų ir vietos jurisdikcijų dėmesį prognozių rinkų platformoms, ypač kai jų produktai priartėja prie tradicinio sporto lažybų modelio.

  • Nigerijos centrinis bankas įveda licencijas stabiliosioms kriptovaliutoms ir uždraudžia algoritmines

    Nigerijos centrinis bankas įveda licencijas stabiliosioms kriptovaliutoms ir uždraudžia algoritmines

    Nigerijos centrinis bankas (CBN) įveda naujas licencijavimo taisykles stabiliųjų kriptovaliutų (stablecoin) leidėjams ir uždraudžia algoritmines jų versijas. Reguliavimas įsigaliojo lapkričio 5 dieną.

    Taisyklės taikomos ne tik veiklai, vykdomai Nigerijoje, bet ir paslaugoms, kurios nukreiptos į Nigerijos vartotojus ar gali paveikti šalies finansų sistemą. Tai reiškia, kad reikalavimai gali būti aktualūs ir įmonėms, neturinčioms fizinio padalinio šalyje.

    Pagal naują sistemą nustatomos atskiros licencijų kategorijos stabilioms kriptovaliutoms, susietoms su naira, ir toms, kurios susietos su užsienio valiuta. Be licencijos, leidėjai taip pat privalės gauti atskirą rašytinį leidimą kiekvienam planuojamam žetonui.

    CBN nurodo, kad siekiama aiškiau prižiūrėti skaitmeninį turtą, naudojamą mokėjimams, pervedimams, pinigų perlaidoms, valiutų keitimui ir atsiskaitymui. Tuo pat metu kapitalo rinkų ir vertybinių popierių srities priežiūra lieka Nigerijos Vertybinių popierių ir biržų komisijai.

    Kaip bus licencijuojami stablecoin leidėjai

    Reglamentas numato, kad užsienio valiuta paremti stablecoin Nigerijos vartotojams gali būti siūlomi tik kaip 2 klasės žetonai. Juos turės leisti Nigerijoje įregistruotas juridinis asmuo, turintis užsienio valiutos leidėjo licenciją.

    Taip pat įtvirtinama pareiga gauti rašytinį CBN pritarimą kiekvienam žetonui, prieš pradedant jo leidimą. Prašyme, be kita ko, turės būti nurodoma žetono klasifikacija, atskaitos valiuta, rezervo (užtikrinimo) mechanizmas, pavadinimas, žymuo (ticker) ir palaikomi blokų grandinės tinklai.

    Daugiau reikalavimų dėl pinigų plovimo prevencijos

    Naujasis reguliavimas taip pat akcentuoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Įmonės turės taikyti klientų pažinimo procedūras, sankcijų patikrą, operacijų stebėseną ir laikytis vadinamosios „Travel Rule“ taisyklės.

    Reikalavimai apima įvairius kanalus, įskaitant saugomų (custodial) piniginių paslaugas, tarpusavio (P2P) paslaugas ir pinigų perlaidų schemas. Praktikoje tai reiškia griežtesnę kontrolę, kai virtualus turtas naudojamas pervedimams ar atsiskaitymams.

    Algoritminiai stablecoin – uždrausti

    Taisyklėse aiškiai įvardijama, kad algoritminiai stablecoin Nigerijoje draudžiami. CBN pažymi, jog draudimas taikomas žetonams, kurių vertė palaikoma daugiausia rinkos dinamikos mechanizmais, o ne tinkamu rezervo turtu.

    Be to, reglamentas numato pereinamąjį laikotarpį: jau veikiantys rinkos dalyviai per 180 dienų turės kreiptis dėl reikiamos licencijos ar autorizacijos, laikydamiesi pereinamojo laikotarpio reikalavimų.