CP v2

Tag: Kritinės žaliavos

  • Kanadoje suskaičiavo 1 322 tonas cezio: kritinis metalas gali pakeisti 5G ir gynybos planus

    Kanadoje suskaičiavo 1 322 tonas cezio: kritinis metalas gali pakeisti 5G ir gynybos planus

    Cezis yra itin retas šarminis metalas, dažniausiai išgaunamas iš mineralo pollucito. Komerciškai perspektyvūs telkiniai pasaulyje yra pavieniai, todėl cezio tiekimo grandinės laikomos pažeidžiamomis ir strategiškai svarbiomis.

    Naujausias impulsas rinkai atėjo iš Kanados, kur bendrovė „Grid Metals“ pateikė pirmą oficialų Lucy South telkinio įvertį Falcon West projekte Manitoboje. Įmonė skelbia, kad tai vienas reikšmingiausių šiuo metu Vakarų kompanijų vystomų cezio projektų.

    Pagal paskelbtus duomenis, telkinyje nustatyta 1 322 tonos cezio oksido (Cs2O) išmatuotų išteklių kategorijoje. Tokie skaičiai pritraukia dėmesį, nes cezis naudojamas srityse, kuriose alternatyvų dažnai nedaug.

    Kur cezis naudojamas?

    Cezis svarbus atominėse laikrodžiuose, kurie yra kritinė laiko sinchronizavimo infrastruktūros dalis. Tikslus laikas būtinas telekomunikacijoms, navigacijai, finansų sistemoms ir tinklų valdymui, todėl cezio junginių paklausa siejama su skaitmenizacija.

    Šis metalas ir jo junginiai taip pat minimi 5G ryšio infrastruktūros, karinės optikos, specializuotos elektronikos ir aviacijos sprendimų kontekste. Augant gynybos ir kosmoso sektorių investicijoms, didėja ir strateginių žaliavų, tarp jų cezio, reikšmė.

    Kuo išskirtinis Lucy South telkinys?

    Įmonės teigimu, mineralizacija yra palyginti negili, vidutiniškai apie 20 metrų po paviršiumi, todėl teoriškai galėtų būti tinkama atvirajai gavybai. Tai paprastai mažina techninę riziką, nors galutinę ekonominę logiką lemia daug daugiau veiksnių.

    Taip pat nurodoma, kad mineralizacija išlieka atvira keliomis kryptimis, vadinasi, ateities gręžiniai gali padidinti išteklius. Vis dėlto tai dar nėra garantija, kad projektas taps komerciškai veikiančia kasykla.

    Iki potencialios gamybos dar reikės papildomų etapų: detalesnių tyrimų, bandymų, poveikio aplinkai ir konsultacijų procedūrų, projektavimo bei finansavimo sprendimų. Bendrovė planuoja naują žvalgomųjų gręžinių etapą žiemos sezonu, ieškant papildomų zonų šalia esamo projekto.

    Tiekimo grandinių rizikos ir geopolitika

    Cezio rinka išsiskiria tuo, kad šaltinių yra mažai, o tiekimas gali būti koncentruotas. Šiaurės Amerikoje cezis jau laikomas kritine žaliava, o valdžios institucijos vis dažniau akcentuoja tiekimo diversifikavimą ir priklausomybės nuo vieno regiono mažinimą.

    Istoriškai cezis siejamas su Kanada, tačiau pastaraisiais metais tiekimo grandinių kontrolė, pasak rinkos dalyvių, tapo jautresnė dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų politikos. Todėl nauji Vakarų jurisdikcijose vystomi projektai vertinami kaip galimybė stabilizuoti tiekimą, nors realų poveikį parodys tik perėjimas prie gavybos ir perdirbimo.

    Cezis buvo atrastas 1860 metais, kai Robertas Bunsenas ir Gustavas Kirchhofas jį identifikavo spektroskopiškai tirdami mineralinį vandenį Vokietijoje. Nuo mokslo laboratorijų laikų jis tapo metalu, kurio paklausa vis labiau siejama su aukštosiomis technologijomis ir saugumu.

  • Kanadoje 800 metrų gylyje aptiko itin turtingą vario gyslą: rezultatai nustebino geologus

    Kanadoje 800 metrų gylyje aptiko itin turtingą vario gyslą: rezultatai nustebino geologus

    Kanados bendrovė „Power Metallic Mines“ pranešė apie labai gerus gręžinių rezultatus Lion telkinyje, priklausančiame Nisk projektui Kvebeko provincijoje, Eeyou Istchee James Bay regione. Tai polimetalinis telkinys, kuriame, be vario, aptinkama nikelio, paladžio, platinos, sidabro ir aukso.

    Naujausi duomenys rodo, kad mineralizuota zona tęsiasi gerokai giliau, nei buvo manyta pagal ankstesnius tyrimus ir telkinio geologinį modelį. Tai reiškia, kad iki šiol vertinant išteklius galėjo būti neįtraukti patys giliausi ir potencialiai perspektyvūs telkinio ruožai.

    Didžiausio dėmesio sulaukė gręžinys PML-26-125, kuris šiuo metu laikomas giliausiu, kurio laboratoriniai rezultatai jau gauti. Jis pasiekė maždaug 800 metrų gylį, o tyrimai parodė 5,7 metro ilgio atkarpą su labai didele metalų koncentracija.

    Skelbiama, kad vidutinė vario koncentracija šiame intervale siekė 11,42 proc., o kartu fiksuotos ir kitų metalų priemaišos. Dar įspūdingesnis rezultatas gautas dalyje šios atkarpos: 2,15 metro ruože vario koncentracija pakilo iki 20,30 proc.

    Bendrovė nurodo, kad šis gręžinys nusileido maždaug 150 metrų žemiau ankstesnio giliausio reikšmingo mineralizacijos kirtimo ir daugiau nei 25 proc. viršijo gylį, kuriuo rėmėsi neseniai paskelbtas telkinio išteklių įvertinimo modelis. Tuo pat metu gręžinys PML-26-128 mineralizaciją pasiekė beveik 900 metrų gylyje, tačiau šio gręžinio laboratorinių rezultatų dar laukiama.

    Geologiniu požiūriu svarbiausia tai, kad Lion telkinys, sprendžiant iš turimų duomenų, išlieka atviras į gylį, o tai leidžia manyti, jog apatinė telkinio riba dar nėra nustatyta. Aukštos koncentracijos giliuose intervaluose taip pat leidžia kelti prielaidą, kad didėjant gyliui mineralizacija nebūtinai silpsta, nors tam patvirtinti reikės papildomų gręžimų.

    Tokie rezultatai gali turėti tiesioginę įtaką būsimam išteklių vertinimui, nes dabartinis modelis neapima naujausių giliųjų kirtimų. Bendrovė skelbia artimiausiomis savaitėmis ketinanti pateikti daugiau duomenų iš giliųjų gręžinių, kurie galėtų patikslinti telkinio mastą ir ekonominį potencialą.

    Vario telkinių paieškos pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo dėl augančio metalo poreikio energetikos transformacijoje, elektros tinklų plėtroje ir elektrifikacijoje. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, elektros tinklų modernizavimas ir atsinaujinančios energetikos plėtra didina vario paklausą, o naujų telkinių vystymas dažnai užtrunka ilgus metus, todėl rinkoje vis daugiau dėmesio sulaukia projektai, galintys išplėsti išteklius.

    Pasauliniame kontekste didžiausias vario žaidėjas išlieka Čilė, kur sutelkta dalis didžiausių pasaulio telkinių ir veikia vienos stambiausių kasyklų. Kanada taip pat yra reikšminga kasybos valstybė, o perspektyvūs nauji atradimai Kvebeke ir kitose provincijose stiprina jos pozicijas kritinių žaliavų grandinėje.

  • Norvegija iki 2028 metų žada parengti planą Europos didžiausiai retųjų žemių kasyklai

    Norvegija iki 2028 metų žada parengti planą Europos didžiausiai retųjų žemių kasyklai

    Norvegijos Vyriausybė paskelbė siekianti iki 2028 metų, o jei pavyks – ir anksčiau, parengti planą, kaip vystyti kasybą Fen komplekse. Ši teritorija laikoma didžiausiu žinomu retųjų žemių telkiniu Europoje ir gali tapti svarbiu žingsniu mažinant žaliavų priklausomybę nuo Kinijos.

    Fen kompleksas yra maždaug 150 kilometrų į pietvakarius nuo Oslo. Norvegijos institucijų vertinimu, telkinyje gali būti apie 15,9 mln. tonų retųjų žemių oksidų, tarp jų – neodimio ir prazeodimio, naudojamų galingiems magnetams.

    Šie magnetai laikomi kritiškai svarbiais elektromobilių varikliams, atsinaujinančios energetikos įrangai ir daliai gynybos technologijų. Europos Sąjunga retąsias žemes priskiria kritinėms žaliavoms, nes jų tiekimas yra koncentruotas, o paklausą didina energetikos ir transporto elektrifikacija.

    Projektą ilgą laiką stabdė aplinkosauginiai klausimai. Tyrimai teritorijoje identifikavo 78 nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis, todėl kasybos ir ypač paviršinių įrenginių vieta tapo vienu jautriausių planavimo aspektų.

    Kasybos teises valdanti bendrovė „Rare Earths Norway“ yra teigusi, kad pati kasykla būtų praktiškai nematoma, nes gavyba ir smulkinimas vyktų po žeme. Vis dėlto rūdos apdorojimui reikalingi paviršiniai įrenginiai, o jų lokacija ir poveikis aplinkai yra esminė planavimo dalis.

    Anksčiau šiais metais Norvegijos Vyriausybė perėmė planavimo darbą iš savivaldybės, įskaitant alternatyvių vietų paviršiniams įrenginiams vertinimą. Taip siekiama suderinti pramonės plėtros tikslus su gamtosaugos reikalavimais ir išvengti sprendimų, kurie vėliau galėtų būti ginčijami.

    „Tikslas yra turėti planą ne vėliau kaip iki 2028 metų, bet pageidautina – anksčiau“, – sakė pramonės ministrė Cecilie Myrseth.

    Norvegijos vertinimu, Fen kompleksas galėtų sustiprinti Europos ir platesnių Vakarų tiekimo grandines kritinėms žaliavoms. Šiuo metu Europoje retųjų žemių telkiniai praktiškai nėra eksploatuojami, todėl žemynas išlieka priklausomas nuo importo, o tiekimo riziką didina geopolitinė įtampa ir eksporto ribojimų galimybė.

    „Rare Earths Norway“ nurodo, kad reali kasyba galėtų prasidėti pirmoje 2030-ųjų pusėje. Iki tol laukia detalūs poveikio aplinkai vertinimai, leidimų derinimas, technologinių sprendimų parinkimas ir investicijų pritraukimas, nes retųjų žemių projektai dažnai reikalauja didelio kapitalo ir ilgo pasirengimo.

  • Kasyklos ateitis po anglies: technologijos ir ES parama žada naują kvėpavimą gavybos sektoriui

    Lenkijoje anglies gavybos apimtys ilgainiui mažės, tačiau kartu stiprėja kryptis į kitų žaliavų paiešką ir gavybą, ypač vadinamųjų kritinių išteklių. Šį posūkį vis dažniau lydi investicijos į modernias kasybos technologijas, automatizaciją ir efektyvumo didinimą, aptartos Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo.

    Diskusijų dalyviai akcentavo, kad kasybos pramonės kompetencijos nėra „pririštos“ tik prie anglies: jos gali būti perkeliamos į metalų gavybą, perdirbimą ir žiedinės ekonomikos sprendimus. Toks persiorientavimas atitinka Europos Sąjungos siekį mažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti strateginių žaliavų tiekimo grandines.

    Milijardai eurų: kas svarbiausia?

    Europos Komisijos žaliavų politikos srityje dirbęs Danielis Ciosas forume pabrėžė, kad transformacijai galima pasitelkti ES paramą, o programų kryptys nėra „užšaldytos“ visam laikui. Pasak jo, valstybės, įmonės ir mokslo institucijos gali aktyviai dalyvauti konsultacijose ir daryti įtaką, kad finansavimas būtų labiau orientuotas į pramonės pokyčius.

    „Ateinančius pusantrų metų bus lemiami, kad programos artimiausiems septyneriems metams būtų parengtos taip, kad atlieptų realius pramonės poreikius“, – sakė Danielis Ciosas.

    Vienu iš pavyzdžių įvardytas Anglies ir plieno tyrimų fondas, finansuojantis mokslinius tyrimus ir inovacijas kasybos bei metalurgijos srityse. Diskusijoje pažymėta, kad tokio tipo instrumentai gali būti pritaikomi ir technologijų perėjimui nuo anglies sektoriaus prie metalų gavybos bei perdirbimo.

    Efektyvumas, automatizacija ir žmonės

    Vienas ryškiausių paminėtų pavyzdžių – Lubelsko anglies kasybos bendrovė Bogdanka, kuri, pasak jos atstovų, veikia pilnu ekonominiu pagrindu ir negauna valstybės dotacijų. Įmonė teigia didinanti dėmesį kaštų ir organizacinei optimizacijai, o pagrindiniu efektyvumo rodikliu pasirinko OEE.

    Įmonės planuose – didinti OEE iki 31 proc. 2027 metais ir iki 37 proc. 2035 metais, tačiau pabrėžiama, kad rodiklius stipriai veikia geologinės sąlygos, logistikos sprendimai ir įrangos kokybė. Praktika rodo didelius svyravimus: geriausiais atvejais pasiekiama apie 40 proc., o sudėtingesnėse vietose efektyvumas kai kuriais mėnesiais krenta iki 11–12 proc.

    Kita svarbi kryptis – technologijų tiekėjų sprendimai, orientuoti į autonomizaciją ir procesų automatizavimą. „Famur“ atstovai teigė, kad, nepaisant didesnio dėmesio žaliajai transformacijai, reikšminga pajamų dalis vis dar gaunama iš kasybos segmento, todėl investicijos į naujus sprendimus tęsiamos.

    Kad automatizacija taptų realiai įgyvendinama, būtinas ir darbo rinkos lūžis. Forumo dalyviai akcentavo, kad vien technologijų nepakanka: sektorius turi išlaikyti inžinerines kompetencijas, pritraukti jaunimą ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą, nes net ir automatizuotoje kasykloje kritinėse situacijose sprendimus priima žmogus.

    Elektriniai sprendimai po žeme

    Diskusijoje išsiskyrė ir elektromobilumo tema: kai kurios pramoninės elektrinės mašinos jau naudojamos vario kasyklose, o jų eksploatacijos praktika rodo, kad darbo ciklai gali viršyti pradines garantijas. Tai laikoma argumentu, jog bateriniai sprendimai pramonėje nėra vien demonstraciniai projektai, o realus našumo ir saugos įrankis.

    Kartu pabrėžta, kad technologijos turi atitikti konkrečias kasybos sąlygas: duomenų perdavimo sistemos, mašinų būklės stebėsena ir nuotolinis valdymas jau seniai įprasti sprendimai, tačiau avarinių situacijų ar remonto darbų vis dar neįmanoma pilnai „perleisti“ vien autonominėms sistemoms.

    Forumo išvada aiški: anglies vaidmuo mažės, tačiau tai nebūtinai reiškia kasybos pramonės pabaigą. Persiorientavimas į kritines žaliavas, investicijos į automatizaciją, efektyvumo didinimą ir ES finansavimo galimybes gali tapti pagrindu naujam sektoriaus etapui, jei kartu bus išspręsta specialistų ir kompetencijų išlaikymo problema.

  • Briuselis spaudžia Pekiną: kas nutiks, jei Kinija vėl pristabdys retųjų žemių eksportą

    Briuselis spaudžia Pekiną: kas nutiks, jei Kinija vėl pristabdys retųjų žemių eksportą

    Europos Komisija suintensyvino spaudimą Kinijai, ragindama iki spalį Pekine vyksiančio ES ir Kinijos Prekybos ir investicijų tarybos posėdžio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Po maždaug valandos trukusio vaizdo skambučio tarp ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wango Wentao Briuselis pabrėžė, kad vien pažadų nebeužtenka.

    Europos Sąjunga siekia, kad būtų subalansuoti prekybos srautai, nes bendrijos prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko didelis ir politiškai jautrus. Tuo pat metu Pekinas yra suinteresuotas išlaikyti prieigą prie ES vidaus rinkos, kurioje gyvena apie 450 mln. vartotojų, ir skeptiškai vertina raginimus mažinti eksportą.

    „Nuoširdus įsitraukimas išlieka prioritetu, tačiau spalį Pekine privalome matyti pirmus konkrečius rezultatus“, – sakoma Europos Komisijos pareiškime.

    Vienas svarbiausių ginčo taškų – Kinijos taikomi eksporto kontrolės mechanizmai retųjų žemių elementams ir kitiems kritiniams mineralams. Šios medžiagos laikomos strateginėmis, nes naudojamos vėjo jėgainėse, elektromobilių komponentuose, elektronikoje, gynybos pramonėje ir automobilių gamyboje, o Kinija turi itin didelę įtaką pasaulinei gavybos ir ypač perdirbimo grandinei.

    ES derybininkai siekia aiškių garantijų, kad eksportas į Europą nebus staiga sustabdytas ar apsunkintas licencijomis, nes tai tiesiogiai paveiktų gamintojų planavimą ir tiekimo grandines. Pastaraisiais metais retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų klausimas tapo ne tik ekonomikos, bet ir geopolitinės rizikos tema, todėl Briuselis nuosekliai akcentuoja tiekimo saugumą.

    Artimiausios savaitės, Komisijos vertinimu, bus lemiamos: iki Marošo Šefčovičiaus vizito į Pekiną, numatyto spalio 8–9 dienomis, planuojami papildomi techniniai kontaktai. ES tikisi, kad dialogas pereis nuo bendrų formuluočių prie sprendimų dėl rinkos prieigos, eksporto licencijų aiškumo ir nuspėjamų prekybos taisyklių.

    ES vadovai ruošia spaudimo paketą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama Europos Parlamente per metinį pranešimą, taip pat pabrėžė, kad svarbiausia – veiksmai. Briuselis signalizuoja, kad prireikus bus pasitelkti visi galimi prekybos gynybos instrumentai, jei derybos neatsineš apčiuopiamos naudos.

    „Žodžiai yra gerai. Tačiau darbai yra geriau“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES arsenale išlieka tokios priemonės kaip antidempingo muitai ar kiti tarifai, kai nustatoma nesąžininga konkurencija ar neteisėtos subsidijos. Lygiagrečiai bendrija stiprina ir ilgalaikę strategiją, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, ypač kritinių mineralų srityje, skatinant tiekimo šaltinių diversifikavimą ir gamybos grandinių atsparumą.

    Santykiai tarp Briuselio ir Pekino pastaruoju metu išlieka įtempti ir dėl platesnės ES pramonės politikos krypties, kuria siekiama geriau apsaugoti bendrąją rinką. Kinija ne kartą perspėjo apie galimus atsakomuosius veiksmus, jei Europa griežtins taisykles ar suteiks prioritetą Europoje pagamintai produkcijai.

    Kodėl retoji žaliava tapo politine tema

    Retųjų žemių elementai ir kiti kritiniai mineralai tapo vienu iš pagrindinių svertų pasaulinėje prekyboje, nes be jų sudėtinga sparčiai plėtoti žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką. ES siekia, kad tiekimas būtų prognozuojamas, o verslas netaptų politinių ginčų įkaitu, todėl derybose su Kinija prioritetas teikiamas konkrečioms, įgyvendinamoms nuostatoms.

    Spalio mėnesį vyksiantys susitikimai svarbūs ir tuo, kad Kinijos klausimas bus ryškus ES lyderių darbotvarkėje, o Komisija turi pateikti aiškią pažangą. Jei jos nebus, Briuselis atvirai leidžia suprasti, kad sprendimų bus ieškoma ne tik per dialogą, bet ir per reguliacines bei prekybos apsaugos priemones.

  • Lenkija startuoja kritinių žaliavų paiešką: nauji telkiniai gali slypėti ir kasybos atliekose

    Lenkija pradeda įgyvendinti nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuri siejama su Europos Sąjungos siekiu mažinti priklausomybę nuo importo. Pagrindiniu vykdytoju paskirtas Valstybinis geologijos institutas – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, telksiantis ir universitetų bei mokslinių centrų kompetencijas.

    Europos Sąjunga kritinėmis laiko žaliavas, būtinas pramonei ir energetikos pertvarkai, tačiau jų tiekimas laikomas rizikingu. Lenkijoje iš ES kritinių žaliavų sąrašo šiuo metu išgaunamos keturios: varis, koksinė anglis, lauko špatas ir helis, tačiau, geologų vertinimu, potencialas gali būti didesnis.

    Kur ieškos papildomų išteklių?

    Paieška neapsiribos vien gręžiniais: numatyti paviršiniai geologiniai tyrimai, mėginių ėmimas iš atodangų, geofiziniai matavimai ir tikslingi gręžiniai, kai reikės patikslinti struktūrą. Taip pat bus tikrinami anksčiau fiksuoti pavieniai mineralų pasireiškimai, kad būtų galima įvertinti, ar jie kartojasi didesniame plote ir ar koncentracijos galėtų būti ekonomiškai reikšmingos.

    Ypatingas dėmesys skiriamas polimetaliniams vario telkiniams, kuriuose gali būti lydinčių elementų, įskaitant retųjų žemių elementus. Praktikoje tai reikštų papildomus tyrimus ir daug didesnį mėginių skaičių, kad ankstesni signalai būtų patvirtinti ne pavieniais radiniais, o statistiškai patikima baze.

    Hauldos ir šlakai gali tapti išteklių šaltiniu

    Viena svarbiausių kryptių – kasybos ir perdirbimo atliekų vertinimas. Tyrėjai planuoja analizuoti kasybos hauldas, perdirbimo likučius, metalurgijos šlakus bei istorinių lydyklų atliekas, kuriose anksčiau būdavo atskiriamas tik vienas metalas, o kiti elementai likdavo sąvartose.

    Tokie objektai gali būti vertingi ne dėl vieno konkretaus mineralo, o dėl plataus spektrą sudarančių elementų, kurių technologinė reikšmė išaugo per pastaruosius dešimtmečius. Vis dėlto lemiamas kriterijus bus ne tik buvimas, bet ir kiekiai, išgavimo technologinis sudėtingumas bei ekonominis pagrįstumas.

    Didžiausias iššūkis – visuomenės pritarimas

    Programa numatyta iki 2031 metų: per šį laikotarpį turi būti parengta ataskaita, kurioje bus įvardyta, kas patvirtinta, kas atmesta ir kur reikėtų papildomų darbų. Geologai pabrėžia, kad jų užduotis – nustatyti telkinių ribas, apskaičiuoti išteklius ir įvertinti kokybinius rodiklius, tačiau leidimų gavybai lygio dokumentacija jau būtų verslo atsakomybė.

    Didžiausia praktinė kliūtis, pasak programos rengėjų, gali būti ne techninė, o socialinė: naujų telkinių paieškai ir galimai gavybai reikės vietos bendruomenių pritarimo. Regionuose, turinčiuose ilgą pramonės istoriją, žmonių patirtys dviprasmiškos: darbo vietos ir pajamos konkuruoja su aplinkos taršos ir triukšmo baimėmis.

    „Didžiausia kliūtis bus visuomenės pritarimas – reikės kalbėtis su vietos bendruomenėmis ir paaiškinti, ką reiškia jų sprendimas“, – sakė programos atstovai.

    Preliminariai perspektyviausiais laikomi regionai, kuriuose istoriškai buvo stipriausi kasybos centrai: Žemutinė Silezija, Aukštutinė Silezija, Liublino aukštuma ir Šventojo Kryžiaus vaivadija. Būtent ten sukaupta daugiausia duomenų apie ankstesnę gavybą, o atliekų objektai jau yra inventorizuoti ir įvertinti jų apimtys.

  • Krytyinės skalenių žaliavos ES: Lenkija turi 139 mln tonų, bet išgauna vos kelis tūkstančius

    Milijonai tonų po žeme

    Lenkija turi beveik 139 mln tonų patvirtintų skalenių žaliavų išteklių, kuriuos Europos Sąjunga priskiria kritinėms žaliavoms. Tačiau reali gavyba išlieka simbolinė: 2025 metais šalyje išgauta apie 7 000 tonų, tai yra maždaug 30 proc. mažiau nei metais anksčiau.

    Remiantis Lenkijos geologijos tarnybos duomenimis, didžioji dalis telkinių nėra naudojami. Eksploatuojamų telkinių dalis sudaro tik apie 4,12 proc. visų išteklių, o daugiau kaip 88 proc. yra neįsisavintuose telkiniuose.

    Pramoniniai ištekliai, siejami su telkiniais, kurie jau parengti eksploatacijai, sudaro apie 5,72 mln tonų. Vis dėlto tai nereiškia, kad šis kiekis automatiškai pasieks rinką, nes lemiami tampa ekonominiai ir aplinkosauginiai veiksniai.

    Gavyba sutelkta į vieną telkinį

    Šiuo metu skalenių žaliava realiai kasama tik Pagórki Wschodnie telkinyje netoli Sobótka. Kitose vietose veikla sustabdyta arba nevykdoma: anksčiau eksploatuotas Stary Łom telkinys 2024 metais dar veikė, tačiau vėliau gavyba vėl nutrūko.

    Karpniki telkinio atveju koncesija formaliai galioja, tačiau gavyba nevykdoma. Tokia situacija atspindi platesnę tendenciją: vien išteklių „ant popieriaus“ nepakanka, jei projektai stringa dėl leidimų, finansavimo, infrastruktūros ar vietos bendruomenių ir aplinkosaugos reikalavimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad skalenių atveju svarbi ne tik telkinio apimtis, bet ir žaliavos kokybė. Keramikos ir stiklo pramonei būtinas stabilus cheminės sudėties ir grynumo standartas, kurio ne visi telkiniai gali užtikrinti be papildomo apdorojimo.

    Pramonė skalenius importuoja

    Menka vidaus gavyba nereiškia menko poreikio. 2024 metais Lenkijoje vadinamasis regimasis skalenių, skalenių ir kvarco mišinių bei nefelininio sienito vartojimas siekė apie 773 100 tonų.

    Tais pačiais metais vien skalenių importas sudarė apie 420 300 tonų, vadinasi, reikšminga dalis poreikio padengiama iš užsienio. Apie 90 proc. šalies vartojamų skalenių atitenka keraminių plytelių gamybai, o likusi dalis naudojama stiklo, sanitarinės keramikos ir porceliano pramonėje.

    Skaleniai yra viena iš žaliavų, kurios svarba Europos ekonomikai pastaraisiais metais išaugo dėl tiekimo rizikų ir strateginio savarankiškumo tikslų. ES kritinių žaliavų politika vis dažniau apima ne tik retuosius metalus, bet ir pramonėje plačiai naudojamas mineralines žaliavas, kurių tiekimas gali tapti pažeidžiamas dėl geopolitinių ar logistikos veiksnių.

  • Varis ir sidabras iš „KGHM“: kodėl be šių žaliavų ES energetikos ir duomenų centrai strigtų

    Energetikos transformacija, elektromobilių bumas ir spartėjanti investicijų į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą banga iš esmės pakeitė vario reikšmę pasaulio ekonomikai. Vario reikia elektriniams tinklams, vėjo ir saulės parkams, baterijų gamybai, įkrovimo infrastruktūrai ir serverių ūkiams, todėl paklausos augimas tapo struktūrinis, o ne ciklinis.

    Nors Lenkija sudaro tik apie 2–3 proc. pasaulinės vario gavybos, jos vaidmuo Europoje gerokai didesnis, nes gamyba yra arti pagrindinių vartotojų rinkų. ES pramonė vis dažniau akcentuoja tiekimo stabilumą ir geografinį artumą, ypač po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Vario poreikis perrašomas

    Dar visai neseniai varis buvo laikomas metalu, kurio vartojimas didėja pamažu ir gana nuspėjamai. Tačiau elektros tinklų modernizacija, atsinaujinančių išteklių integravimas ir skaitmenizacijos plėtra reiškia, kad vario reikia daugiau tiek energijos perdavimui, tiek įrangai, tiek infrastruktūros atsargoms.

    Elektromobiliai čia yra vienas ryškiausių pavyzdžių: elektrinei transporto priemonei paprastai reikia kelis kartus daugiau vario nei automobiliui su vidaus degimo varikliu. Tuo pat metu auga ir vario poreikis įkrovimo stotelėms, elektros paskirstymo įrangai bei pramoniniams laidininkams.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie galimus deficito periodus, nes naujų kasyklų projektai yra ilgi, brangūs ir susiduria su aplinkosaugos bei leidimų išdavimo barjerais. Tai didina spaudimą turėti patikimus, regioniškai artimus tiekėjus ir plėsti perdirbimą bei antrinę žaliavą.

    ES kritinės žaliavos ir priklausomybės

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais kritinių žaliavų sąrašą išplėtė, kritiškumą vertindama ne vien per retųjų žemių elementų prizmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ir negeležiniams metalams bei mineralams, kurių reikia energetikos ir pramonės transformacijai.

    Pagrindinis ES tikslas – mažinti priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus tiekėjų, o kai kuriose pozicijose padidinti tiekimą iš Europos kasyklų, perdirbimo ir pakaitalų grandinių. Šiame kontekste varis tampa vienu kertinių metalų, nes alternatyvų jam infrastruktūroje yra nedaug, o poreikis auga keliuose sektoriuose vienu metu.

    „KGHM“ reikšmė ir plėtros klausimai

    Lenkijos koncernas „KGHM“ yra vienas svarbiausių vario gamintojų Europoje, o jo produkcija reikšmingai prisideda prie ES tiekimo saugumo. Bendrovės stiprybė – stabilus tiekimas ir artumas didžiausiems pramonės vartotojams, todėl dalis pirkėjų yra pasirengę mokėti daugiau už greitesnį ir patikimesnį tiekimą Europoje.

    „Kai kurie pirkėjai sutinka mokėti šiek tiek didesnę kainą mainais į saugumą ir greitesnį žaliavos gavimą Europoje“, – sakė „KGHM“ vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Tuo pat metu kertinis klausimas lieka investicijos į naujus gavybos plotus ir technologijas. Gilėjant kasybai, didėja kaštai ir techninis sudėtingumas, todėl vis dažniau akcentuojama robotizacija, nuotolinės operacijos ir darbuotojų atitraukimas nuo pavojingiausių zonų.

    Regiono ištekliai traukia ir užsienio investuotojų dėmesį: vystomi ir nauji vario bei sidabro projektai, kuriems reikės ilgo leidimų, projektavimo ir finansavimo ciklo. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu ES vis tiek konkuruos dėl žaliavos globalioje rinkoje, o vietinių projektų sėkmė taps strateginiu pranašumu.

  • Paskutinės dienos registracijai į Future Mining Forum & Expo 2026: trys dienos apie kasybos ateitį

    Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, 2026 metų rugsėjo 9–11 dienomis vyks Future Mining Forum & Expo 2026 – trijų dienų renginys, skirtas kasybos, žaliavų, energetikos ir pramonės ateičiai. Organizatoriai primena, kad registracijos langas artėja prie pabaigos, todėl dalyviams verta sprendimą priimti dabar.

    Renginio programa orientuota į sprendimus, kurie artimiausiais metais darys tiesioginę įtaką žaliavų tiekimo grandinėms ir Europos pramonės konkurencingumui. Dėmesio centre – investicijos, technologinė transformacija, energetinis saugumas ir tai, kaip kinta kasybos sektoriaus vaidmuo platesnėje ekonomikoje.

    Pagrindinės temos ir kryptys

    Diskusijose numatytos kritinės žaliavos ir retieji metalai, kurie laikomi kertiniais baterijų, elektros tinklų, atsinaujinančios energetikos ir gynybos pramonės plėtrai. Šios medžiagos vis dažniau siejamos su tiekimo rizikomis, todėl verslas ir valstybės ieško patikimesnių, geografiškai artimesnių tiekimo šaltinių.

    Taip pat bus aptariama pasaulinė vario rinka ir jos perspektyvos, nes varis yra vienas svarbiausių elektrifikacijos metalų. Augant tinklų modernizavimo, elektromobilių ir duomenų centrų poreikiui, vario paklausa daugelyje scenarijų išlieka didelė, o naujų projektų įgyvendinimą riboja ilgi leidimų ir investicijų ciklai.

    Dar viena svarbi kryptis – Europos metalurgijos ir perdirbimo pramonės ateitis bei energijos kainų įtaka. Ši tema glaudžiai susijusi su gamybos kaštų konkurencingumu, dekarbonizacijos reikalavimais ir poreikiu užtikrinti, kad žaliavos būtų ne tik išgaunamos, bet ir apdorojamos regione.

    Technologijos, keičiančios kasybą

    Renginyje numatytos sesijos apie automatizaciją, našumą ir skaitmeninimą – kryptis, kurios daugelyje šalių laikomos atsaku į darbo jėgos trūkumą ir saugos reikalavimų griežtėjimą. Moderniose kasyklose vis svarbesni tampa nuotoliniai valdymo centrai, jutiklių duomenys, pažangi analizė ir DI sprendimai, padedantys mažinti prastovas bei gerinti įrenginių priežiūrą.

    Kartu bus kalbama apie energijos vartojimo efektyvumą ir procesų optimizavimą, nes tai tiesiogiai veikia savikainą ir emisijų mažinimo tikslus. Praktikoje tai apima elektrifikuojamą techniką, efektyvesnį vėdinimą, energijos kaupimą, o taip pat tikslesnį rūdos paruošimą ir atliekų mažinimą.

    Trijų dienų struktūra

    Pagal viešai skelbtą programos logiką pirmoji diena labiau orientuota į žaliavų saugumą, geopolitiką, varį ir metalurgiją. Antroji diena akcentuoja investicijas, kasybos efektyvumą ir technologijas, kurios formuoja vadinamąją ateities kasyklą.

    Trečioji diena skirta regioninei transformacijai ir klausimui, kokios naujos ekonominės specializacijos gali tapti augimo varikliu virsmo laikotarpiu. Tai aktualu ne tik Silezijai, bet ir kitiems pramoniniams regionams, kurie ieško būdų suderinti tradicinių sektorių kaitą su naujų kompetencijų kūrimu.

    Į renginį planuojama suburti įmonių vadovus, sektoriaus ekspertus, akademinės bendruomenės atstovus ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjus. Tokia sudėtis leidžia diskutuoti ne vien apie technologijas, bet ir apie reguliavimą, investicijų aplinką bei ilgalaikius pramonės strategijos pasirinkimus.

    Norintiems dalyvauti organizatoriai rekomenduoja neatidėlioti: registracija į Future Mining Forum & Expo 2026 artėja prie pabaigos, o vietų ir dalyvių srautų planavimas paprastai vykdomas iš anksto. Renginio dalyviams tai proga vienoje vietoje susidaryti aiškų vaizdą, kur link juda Europos kasybos ir žaliavų ekosistema.

  • Lenkija ieškos kritinių žaliavų: startuoja 200 mln. zlotų programa, rezultatai po 2033 metų

    Lenkijos vyriausybė patvirtino nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuria siekiama įvertinti, kokių strategiškai svarbių išteklių šalis dar gali turėti savo gelmėse. Šis žingsnis tiesiogiai siejamas su Europos Sąjungos kritinių žaliavų politika ir didėjančia pasauline konkurencija dėl metalų bei mineralų.

    Numatoma, kad programa kainuos apie 43 000 000 eurų ir bus įgyvendinama per aštuonerius metus. Pirmieji tyrimai turėtų prasidėti dar šiais metais, o galutiniai rezultatai, pagal planą, paaiškės jau kitoje dekadoje, po 2033 metų.

    Kodėl kritinės žaliavos svarbios?

    Kritinės žaliavos laikomos esminėmis moderniai pramonei, nes be jų sudėtinga užtikrinti energetikos transformaciją, baterijų ir elektronikos gamybą, atsinaujinančios energetikos įrangos tiekimą, taip pat gynybos ir medicinos technologijų plėtrą. Dalis šių išteklių pasaulyje išgaunami ribotuose regionuose, todėl tiekimo grandinės yra jautrios geopolitikai ir prekybos apribojimams.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino reikalavimus valstybėms narėms turėti aiškius planus, kaip bus identifikuojami ir vystomi kritinių žaliavų šaltiniai. Lenkijos programa yra vienas iš atsakų į šiuos įsipareigojimus, siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti tiekimo saugumą.

    Ką Lenkija tikisi rasti?

    Lenkija jau turi reikšmingų išteklių, iš kurių svarbiausios yra vario rūdų sankaupos Žemutinėje Silezijoje. Tačiau programos tikslas yra ne tik patikslinti turimus duomenis, bet ir patikrinti, ar pažangesnės žvalgybos technologijos nepadėtų aptikti naujų telkinių ar anksčiau neįvertintų perspektyvių zonų.

    „Pradedame Lenkijoje kritinių žaliavų paieškos programą, reikalingą, be kita ko, baterijų, elektronikos, elektromobilių, atsinaujinančios energetikos įrangos, medicinos prietaisų ar modernios ginkluotės gamybai“, – sakė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska.

    Programos prioritetai bus skirstomi pagal tikėtiną geologinį potencialą. Aukščiausio prioriteto kryptimis įvardijamos naujų vario rūdų šaltinių paieškos, taip pat platinos grupės metalai, grafitas, baritas, fluoritas, helis ir kai kurios pramoninės mineralinės žaliavos.

    Tyrimus įgyvendins Lenkijos valstybinė geologijos tarnyba, o pagrindiniu vykdytoju numatytas Lenkijos geologijos institutas. Institucijos pabrėžia, kad programa remsis ankstesniais duomenimis, bet bus plečiama naujais metodais, o rezultatų praktinė reikšmė priklausys ir nuo to, ar atrasti telkiniai būtų ekonomiškai pagrįsti eksploatuoti.