CP v2

Tag: Kritinės žaliavos

  • Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Milžiniška EBRD paskola Kazachstanui: aukso perdirbimas namuose keis žaidimo taisykles

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas suteikė 255 mln. eurų paskolą projektui, kuris gali iš esmės pakeisti Kazachstano aukso pramonę. Lėšos skirtos pirmajai šalyje didelio masto sudėtingų, vadinamųjų atspariųjų, aukso rūdų perdirbimo gamyklai.

    Tokiose rūdose auksas būna „užrakintas“ mineralų struktūroje, todėl įprastais metodais jo efektyviai išgauti nepavyksta. Skaičiuojama, kad apie pusė Kazachstano aukso išteklių yra būtent tokiose rūdose, tad be pažangesnių technologijų dalis telkinių lieka ekonomiškai neprieinami.

    Paskola finansuos Ertis slėginės oksidacijos hidrometalurginio komplekso statybas Pavlodaro regione. Projektą vysto bendrovė „Solidcore Resources“, o planuojamas pajėgumas sieks iki 278 500 tonų aukso koncentrato per metus.

    Nauja grandis vietoje eksporto

    Slėginės oksidacijos technologija leidžia sudėtingą koncentratą apdoroti taip, kad vėliau metalus būtų galima išgauti hidrometalurginiais būdais. Tai reiškia, kad Kazachstanas pirmą kartą galėtų reikšmingą sudėtingų aukso rūdų dalį perdirbti šalies viduje, o ne eksportuoti žaliavą.

    EBRD vertinimu, projektas turėtų sukurti naują metalurgijos segmentą ir padidinti pridėtinę vertę. Kasybos sektorius Kazachstane sudaro apie 12 proc. bendrojo vidaus produkto ir sudaro maždaug trečdalį prekių eksporto, todėl bet koks perdirbimo pajėgumų augimas tiesiogiai veikia ekonomiką.

    „Ši investicija svarbi todėl, kad kuria pridėtinę vertę ir padeda Kazachstanui kilti vertės grandine aukštyn“, – sakė EBRD prezidentė Odile Renaud-Basso.

    Investuotojams svarbiausia stabilumas

    Pasak banko, Pavlodaro projektas gali tapti signalu kitoms investicijoms į mineralų perdirbimą, tačiau tam reikės tęsti reformas. Odile Renaud-Basso akcentavo reguliacinio stabilumo ir didesnio duomenų skaidrumo svarbą, nes būtent tai dažniausiai lemia tarptautinių investuotojų sprendimus.

    Toks akcentas dera su platesne pasauline tendencija: valstybės siekia mažinti priklausomybę nuo žaliavų eksporto ir didinti perdirbimo apimtis vietoje. Tai ypač aktualu kritinių žaliavų rinkoje, kur dėl geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių saugumą.

    DI paklausa skatina žaliavų rinką

    EBRD vadovė pabrėžė, kad apdorotų kritinių mineralų paklausa išliks didelė, nes plečiasi skaitmeninė infrastruktūra, švarios energijos technologijos ir DI sprendimai. Kuo daugiau duomenų centrų, elektros tinklų modernizavimo ir baterijų gamybos, tuo didesnis spaudimas užtikrinti patikimą metalų tiekimą.

    „Kritiniai mineralai yra būtini DI ir skaitmenizacijai“, – teigė Odile Renaud-Basso.

    Banko investicijos Kazachstane šiemet kol kas mažesnės nei 2024 metais, tačiau tai siejama su stambių projektų grafiku, o ne susilpnėjusiu susidomėjimu. EBRD prognozuoja, kad bendra investicijų apimtis šalyje metų pabaigoje gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, o sukauptos investicijos jau viršija 11 mlrd. eurų daugiau nei 340 projektų.

    Be kasybos, EBRD mato DI potencialą ir logistikoje, ypač vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europą ir Aziją. Bankas yra rekomendavęs DI taikymą muitinės procedūroms modernizuoti, sienų valdymui gerinti ir krovinių srautų efektyvumui didinti, tačiau ilgalaikei naudai, kaip pabrėžiama, būtinos nuoseklios taisyklės ir jų laikymasis.

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Eurokomisarė Roswall: ES aplinkos politika turi tapti gynybos strategijos dalimi – štai kodėl

    Kodėl gamta siejama su saugumu?

    Europos Sąjungos aplinkos politika turėtų būti vertinama kaip svarbi Europos gynybos strategijos dalis, sako Europos Komisijos narė Jessika Roswall, atsakinga už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką. Pasak jos, klimato kaitos padariniai ir gamtos išteklių trūkumas vis dažniau tampa ne vien ekologine, bet ir saugumo problema.

    Komisarė pabrėžia, kad Europos valstybės turi „sujungti taškus“ ir matyti, jog aplinkosauga, ekonomika ir gynyba yra susijusios. Jos teigimu, biodiverstiteto nykimas, pasėlių praradimai, potvyniai ir sausros gali kelti sisteminę riziką visuomenės stabilumui.

    „Vanduo nėra tik išteklius. Jo reikia kasdieniam gyvenimui, energijos gamybai ir maisto produkcijai, o kai jo ima trūkti, tai tampa ir mūsų saugumo grėsme“, – sakė Jessika Roswall.

    Vanduo, maistas ir priklausomybės

    Roswall akcentuoja, kad vandens stygius jau dabar didina įtampas pasaulyje, o ilgėjant sausrų periodams auga migracijos ir konfliktų rizika. Europoje tai reiškia didesnį spaudimą infrastruktūrai, žemės ūkiui ir energijos sistemoms, kurios vis labiau priklauso nuo stabilių gamtinių sąlygų.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį į strategines priklausomybes nuo išorės tiekimo grandinių: kai sutrinka trąšų, energijos ar žaliavų importas, iškart kyla kainos, o tai smogia ūkininkams ir vartotojams. Tokie sukrėtimai, pasak komisarės, parodo, kad ekonominis atsparumas ir nacionalinis saugumas neatsiejami nuo išteklių politikos.

    „Priklausomybė visada kainuoja. Tai matome energijos, kritinių žaliavų ir žemės ūkio įvesties priemonių grandinėse“, – sakė Jessika Roswall.

    Pelkės kaip gynybos priemonė

    Kaip vieną ryškesnių pavyzdžių Roswall mini diskusijas Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje dėl nusausintų durpynų atkūrimo rytiniuose pasienio regionuose. Idėja grindžiama dviem tikslais: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, atkurti ekosistemas ir kartu sukurti natūralias kliūtis, galinčias apsunkinti sunkiosios karinės technikos judėjimą.

    Komisarės teigimu, šlapynių atkūrimas gali tapti papildoma priemone šalia tradicinių sienos apsaugos sprendimų, ypač ten, kur reljefas leidžia formuoti pelkėtą, sunkiai įveikiamą ruožą. Lietuvoje, pasak jos, šiuo klausimu bendradarbiauja ir aplinkos, ir gynybos sričių institucijos.

    Žiedinė ekonomika ir strateginė autonomija

    Roswall pabrėžia, kad Europos atsparumui svarbus ne tik gamtos atkūrimas, bet ir mažesnė priklausomybė nuo pirminių, iš gamtos išgaunamų žaliavų. Todėl Europos Komisija rengia Žiedinės ekonomikos aktą, kurį planuojama pristatyti 2026 metais, siekiant paskatinti antrinių žaliavų rinką ir didinti perdirbtų medžiagų naudojimą.

    Pasak komisarės, ši kryptis turėtų sumažinti importo poreikį ir padėti Europai efektyviau panaudoti jau turimus išteklius. Ji taip pat pripažįsta, kad perdirbtos žaliavos šiandien dažnai brangesnės už pirmines, todėl reikės sprendimų, kurie sustiprintų verslo logiką ir paskatintų paklausą.

    „Turime sukurti aiškų pagrindą antrinėms medžiagoms, nes pirminės žaliavos šiandien pigesnės, bet jos tampa vis retesnės ir vis dažniau naudojamos kaip spaudimo priemonė“, – sakė Jessika Roswall.

    Komisarės vertinimu, būtent čia būtinas platesnis požiūrio pokytis: vartotojams, politikams ir verslui reikės greičiau pereiti prie sprendimų, kurie mažina išteklių švaistymą, stiprina tiekimo grandinių patikimumą ir kartu didina saugumą.

  • ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    Europos Sąjungos pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné paragino bendroves nepasikliauti vienos šalies tiekėjais ir aktyviau diversifikuoti kritinių žaliavų bei komponentų grandines. Jo teigimu, augantis geopolitinis neapibrėžtumas rodo, kad verslo atsparumas priklauso ne tik nuo importo, bet ir nuo alternatyvių partnerių bei gamybos Europoje.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė griežtesniais signalais dėl prekybos ir pramonės politikos. ES siekia stiprinti priemones, kurios mažintų pažeidžiamumą strateginėse grandinėse, o Kinija perspėja dėl galimų atsakomųjų žingsnių.

    Kontekstas ypač aktualus technologijų, gynybos, automobilių ir žaliosios transformacijos sektoriams, kuriems reikia retųjų žemių metalų, puslaidininkių ir kitų kritinių medžiagų. Pastaraisiais metais Kinija yra taikiusi eksporto ribojimus atskiroms žaliavoms ir technologijoms, o tai Europos pramonei priminė, kad tiekimo sutrikimai gali kilti ne vien dėl rinkos, bet ir dėl politikos.

    Ką siūlo Komisija?

    Pasak komisaro, Europos Komisija kol kas daugiausia teikė rekomendacijas ir gaires įmonėms, kaip vertinti tiekimo rizikas ir planuoti atsargas bei alternatyvius pirkimo kanalus. Vis dėlto užsiminta, kad jei verslas pats nepaspartins pokyčių, Briuselis gali imtis griežtesnių reguliacinių sprendimų.

    ES institucijose lygiagrečiai svarstomos iniciatyvos, kurios kai kuriuose sektoriuose skatintų arba įpareigotų turėti ne vieną tiekėją kritiniams komponentams. Viena jautriausių sričių yra automobilių pramonė, kur puslaidininkių trūkumas pandemijos metais parodė, kaip greitai sutrinka gamyba, kai nutrūksta kelių gamintojų tiekimas.

    Įtampa su Kinija ir rizikų valdymas

    Komisija pastaruoju metu diskutuoja ir apie platesnes priemones, kurios turėtų apsaugoti bendrąją rinką: griežtesnes sąlygas tam tikroms investicijoms, viešųjų pirkimų politikos korekcijas bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Tokios krypties tikslas – sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kurių sprendimus gali lemti geopolitiniai interesai.

    „Neorganizuokite 100 proc. savo tiekimo vienoje šalyje“, – sakė Stéphane’as Séjourné po susitikimo Briuselyje.

    „Dabartinė pasaulinė geopolitinė situacija rodo, kad gebėjimas apsirūpinti užsienyje turi remtis ir kitų šalių pasirinkimu, ir europine gamyba“, – pridūrė jis.

    ES strateginė kryptis pastaraisiais metais dažniau apibūdinama kaip rizikų mažinimas, o ne visiškas atsiskyrimas nuo Kinijos. Tai reiškia pastangas išlaikyti prekybą, bet kartu riboti priklausomybę ten, kur ji gali tapti spaudimo priemone, ypač kritinių žaliavų, lustų ir telekomunikacijų infrastruktūros grandinėse.

    Artimiausiu metu Briuselyje numatyta politinė diskusija dėl bendros ES pozicijos, kai prekybos disbalansas su Kinija ir konkurencija dėl pramonės pajėgumų daro vis didesnį spaudimą sprendimų priėmėjams. Verslui tai signalas, kad tiekimo grandinių atsparumas gali virsti ne tik konkurenciniu pranašumu, bet ir reguliaciniu reikalavimu.

  • Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė strateginį memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti kritinių žaliavų tiekimo grandines. Dokumentą pasirašė Lenkijos vyriausiasis nacionalinis geologas Krzysztofas Galosas ir JAV Valstybės departamento pareigūnė Allison Hooker.

    Susitarimas apima mineralų, svarbių gynybos pramonei ir žaliajai energetikai, gavybą, perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą perdirbant atliekas. Pagrindinis tikslas – didinti tiekimo skaidrumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    Kas laikoma kritinėmis žaliavomis

    Kritinės žaliavos paprastai apibrėžiamos kaip ištekliai, kurių reikia strateginėms technologijoms, o jų tiekimas yra pažeidžiamas dėl geopolitinių ar rinkos veiksnių. Tai apima ir retųjų žemių elementus, plačiai naudojamus nuolatiniuose magnetuose, baterijose, elektronikoje bei vėjo jėgainių ir elektromobilių komponentuose.

    Europos Sąjungoje kritinių žaliavų tema pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių pramonės politikos krypčių, nes sparčiai augant elektromobilių, tinklų modernizavimo ir atsinaujinančios energetikos poreikiams didėja ir metalų paklausa. Todėl valstybių partnerystės, apimančios ne tik gavybą, bet ir perdirbimo pajėgumus, vertinamos kaip strateginis saugumo klausimas.

    Ko siekiama šiuo memorandumu

    Šalys deklaruoja siekį kurti įvairesnį tiekimo šaltinių tinklą ir taip mažinti riziką, kad priėjimas prie žaliavų būtų naudojamas politiniam spaudimui. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiek naujiems projektams, tiek alternatyvoms, pavyzdžiui, perdirbimui ir žiedinės ekonomikos sprendimams.

    Memorandume numatytos kryptys apima retųjų žemių apdorojimo ir perdirbimo kompetencijų stiprinimą bei geologinių išteklių žemėlapių ir duomenų atnaujinimą. Taip pat akcentuojama rinkos skaidrumo svarba, nes kritinių mineralų grandinėse reikšmingą vaidmenį vaidina ne tik gavyba, bet ir rafinavimas, medžiagų gryninimas bei tarpiniai komponentai.

    Investicijos, leidimai ir technologijos

    Abi pusės įvardijo ketinimus spręsti finansinius ir reguliacinius barjerus, kurie dažnai stabdo kasybos ir perdirbimo projektus. Tarp prioritetų – investicijų pritraukimas ir leidimų išdavimo procesų efektyvinimas, išlaikant aplinkosaugos reikalavimus.

    Susitarime taip pat pabrėžiama technologinė pažanga, įskaitant pažangesnius atskyrimo ir gryninimo metodus bei perdirbimo sprendimus, leidžiančius atgauti vertingus metalus iš metalo laužo ir pramoninių atliekų. Tokia kryptis laikoma viena realistiškiausių priemonių mažinti importo priklausomybę, nes perdirbimas gali greičiau papildyti rinką nei naujų telkinių vystymas.

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad partnerystė dera su šalies žaliavų politika ir platesniais regiono saugumo tikslais. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dalyviai stebės, ar susitarimas virs konkrečiais projektais, ypač perdirbimo infrastruktūros ir tiekimo grandinių diversifikavimo srityse.

  • Lenkija turi vario išteklius, bet investicijas stabdo mokesčiai: bendra našta siekia apie 70 proc.

    Vario projektus stabdo mokesčiai

    Lenkija pagal vario išteklius ir sidabro gavybos potencialą minima tarp stipriausių Europos šalių, tačiau naujų kasyklų plėtra stringa. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas Europos ekonomikos kongrese pabrėžė, kad investuotojams svarbiausi tampa ne žaliavų kiekiai, o finansinės ir reguliacinės sąlygos.

    Pasak jo, nors pasaulinė vario paklausa auga dėl energetikos transformacijos ir elektrifikacijos, sprendimus dėl naujų projektų dažnai sustabdo vietiniai kaštai. Lenkijos atveju didžiausias klausimas yra fiskalinė našta, kuri, investuotojų vertinimu, sumažina projektų patrauklumą tarptautinėje konkurencijoje.

    „Bendra mokestinė našta, įskaitant pelno mokestį, siekia apie 70 proc., todėl gerokai sunkiau priimti investicinius sprendimus“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Šis vertinimas siejamas su Lenkijoje nuo 2012 metais taikomu vario ir sidabro mokesčiu, kuris didina veiklos kaštus ir mažina prognozuojamą investicijų grąžą. Kasybos sektoriuje, kur projektai planuojami dešimtmečiams, mokesčių stabilumas ir aiškumas tampa vienu svarbiausių kriterijų finansuotojams.

    J. Pandoffas taip pat akcentavo, kad kasyba yra cikliška: 2015–2019 metais žaliavų kainoms esant žemoms, investicijos buvo karpomos visame pasaulyje. Po COVID-19 pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų ir suaktyvėjusios konkurencijos dėl kritinių žaliavų kainos bei investuotojų dėmesys vėl išaugo.

    Kapitalo yra, bet projektų trūksta

    Kanados investuotojas teigė, kad dabartinio ciklo pradžioje kapitalo rinkose lėšų netrūksta, o problema dažniau yra kita: stambių, aukštos kokybės vario projektų pasiūla. Jo vertinimu, per artimiausią dešimtmetį paklausa turėtų išlikti pakankamai stipri, kad pritrauktų reikšmingą finansavimą, tačiau realių projektų paruošimas užtrunka.

    „Lumina Metals“ vykdo įėjimo į biržą procesą ir kalbasi su investuotojais Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Lenkija, pasak bendrovės, dažnai vertinama kaip stabili jurisdikcija su gera infrastruktūra, tačiau galutinį sprendimą nulemia mokesčių ir leidimų aplinka.

    „Lenkija laikoma stabilia jurisdikcija su gera infrastruktūra, ir tai yra didelis privalumas“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Leidimai ir terminai lemia rezultatą

    Vario kasyklos yra ilgalaikiai projektai, todėl net ir palankiomis rinkos sąlygomis greitų rezultatų tikėtis sunku. „Lumina Metals“ teigimu, darbus Lenkijoje ji pradėjo 2012 metais, o dabar, po daugiau nei dešimtmečio, projektas yra projektavimo ir leidimų gavimo etape.

    Planuojama investicija netoli Naujosios Solės minima kaip viena didžiausių naujų vario kasybos iniciatyvų šalyje, o statybų pradžia galėtų būti reali per artimiausius ketverius–penkerius metus. Tokie terminai atspindi bendrą sektoriaus tendenciją: didžiausia kliūtis tampa ne vien technologijos, o procesų trukmė, visuomenės priėmimas ir administracinis sudėtingumas.

    „Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje, projektus įgyvendinti gerokai sunkiau dėl mažesnio visuomenės palaikymo. Lenkija turi pranašumą dėl kasybos tradicijos ir sektoriaus supratimo“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Svarbi planuojamos grandinės dalis, pasak investuotojų, galėtų būti KGHM: numatoma, kad vario koncentratas būtų tiekiamas lydyklai Gloguve, o tai sumažintų logistikos sąnaudas. Papildomą patrauklumą suteikia ir tai, kad dalis telkinių, be vario, pasižymi didesniu sidabro kiekiu bei kitais vertingais metalais, kurie gali pagerinti projekto ekonominius rodiklius.

    J. Pandoffo teigimu, Lenkija turi išteklius, kompetencijas ir pramoninę bazę, tačiau proveržį nulemtų aiškesnės taisyklės ir konkurencingesnė mokestinė aplinka. Kritinių žaliavų svarbai augant, valstybių politika vis dažniau tampa tiesioginiu investicijų katalizatoriumi arba stabdžiu.

  • Lenkija ir JAV susitarė dėl kritinių žaliavų: nuo retųjų žemių iki perdirbimo grandinių

    Lenkija ir JAV susitarė dėl kritinių žaliavų: nuo retųjų žemių iki perdirbimo grandinių

    Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasirašė bendrą susitarimo dėl kritinių žaliavų tiekimo grandinių stiprinimo dokumentą. Juo siekiama užtikrinti patikimesnes žaliavų gavybos, perdirbimo ir perdirbimo atliekant pakartotinį panaudojimą grandines, įskaitant retųjų žemių metalus.

    Apie tai paskelbta po Varšuvoje vykusio Lenkijos ir JAV Strateginio dialogo, kuriame aptarti regiono saugumo iššūkiai ir parama Ukrainai. Derybose daug dėmesio skirta ir ekonominiam atsparumui, kurį vis labiau lemia prieiga prie kritinių išteklių.

    Kas numatyta susitarime

    Susitarimas įvardijamas kaip rėminis, todėl jis pirmiausia nustato bendradarbiavimo kryptis ir mechanizmus, o ne konkrečius pirkimus ar investicijų apimtis. Esminė kryptis yra tiekimo saugumas per visą ciklą: nuo žaliavos išgavimo iki perdirbimo ir perdirbimo atliekant perdirbimą.

    Kritinės žaliavos pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių geopolitinių ir pramonės politikos klausimų, nes jos reikalingos gynybos pramonei, energetikos transformacijai ir aukštosioms technologijoms. Retųjų žemių elementai ir kiti kritiniai metalai naudojami elektromobilių varikliuose, vėjo jėgainėse, baterijose, elektronikoje ir modernioje karinės paskirties įrangoje.

    Lenkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad dialogo metu aptarti ir nauji būdai gilinti transatlantinį bendradarbiavimą pramonės srityse. Akcentuota, kad tai turėtų didinti sąveikumą, stiprinti Lenkijos gynybinius pajėgumus ir kartu kurti ekonomines galimybes abiem šalims.

    „Dialogas apėmė susitikimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje, energetinio saugumo stiprinimo regione ir ekonomikos augimo skatinimo“, – rašoma bendrame šalių pareiškime.

    Energetika ir žaliavos vienoje darbotvarkėje

    Kartu su kritinių žaliavų tema aptarta ir energetinė partnerystė, ypač saugios suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinės regione. Lenkija jau kelerius metus siekia įsitvirtinti kaip svarbus SGD paskirstymo taškas Vidurio ir Rytų Europoje, kai Europos šalys mažina priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

    Taip pat aptarti civilinės branduolinės energetikos projektai, kuriuose galėtų dalyvauti JAV bendrovės. Šie planai siejami su Lenkijos tikslu didinti elektros gamybos pajėgumus ir stabilizuoti sistemą, kai didėja atsinaujinančių išteklių dalis.

    Nors susitarimas dėl kritinių žaliavų yra rėminis, jis rodo aiškią kryptį: energetinis saugumas, gynyba ir pramonės konkurencingumas vis dažniau sprendžiami per prieigos prie žaliavų ir perdirbimo pajėgumų prizmę. Tikėtina, kad tolesni žingsniai bus susiję su konkrečiais bendrais projektais, technologijų mainais ir investicijų pritraukimu į perdirbimą bei perdirbimą atliekant perdirbimą regione.

  • Ar Lenkija taps Europos lydere strateginėse žaliavose? „Elemental“ planuoja 740 mln. eurų projektą

    Lenkija siekia sustiprinti pozicijas Europos strateginių žaliavų grandinėje, o reikšmingą impulsą tam gali suteikti didelės apimties perdirbimo investicijos. Apie tai kalbėdamas grupės „Elemental Holding“ įkūrėjas ir vadovas Pawełas Jarskis teigė, kad šalis turi realių šansų išsiskirti regione.

    Jo teigimu, Lenkijai padeda istorinis kalnakasybos paveldas, tačiau dar svarbesnė tampa vadinamoji urban mining kryptis. Tai žaliavų atgavimas iš elektronikos atliekų, metalo laužo ir panaudotų baterijų, kai vertingi metalai grąžinami į pramonę vietoje naujų išteklių importo.

    Investicija į perdirbimą

    „Elemental“ flagmanu įvardijamas „Polvolt“ projektas Zawiercie mieste, kur planuojamas vienas moderniausių Europoje strateginių metalų atgavimo ir rafinavimo centrų. Įmonė skaičiuoja, kad per artimiausius penkerius–šešerius metus į jį galėtų būti investuota apie 740 mln. eurų.

    Projektas orientuotas į metalų atgavimą iš elektronikos laužo ir panaudotų baterijų, o tai tiesiogiai siejasi su Europos pastangomis mažinti priklausomybę nuo importo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga akcentuoja kritinių žaliavų tiekimo saugumą, nes globalioje konkurencijoje dėl jų vis labiau dominuoja Azijos rinkos, ypač Kinija.

    Finansavimas ir partneriai

    Pasak P. Jarskio, artimiausias prioritetas yra užbaigti projekto finansavimo struktūrą ir pasirinkti technologinius partnerius. Šiuos sprendimus įmonė tikisi priimti iki šių metų pabaigos, o tik po to grįžti prie plėtros per įsigijimus.

    Vadovas pabrėžė, kad po sudėtingesnio 2023–2025 metų laikotarpio tauriųjų metalų ir platinos grupės metalų segmente rinkoje atsirado daugiau patrauklių įsigijimo taikinių. Įmonė pirmiausia svarsto papildomus pirkinius Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jau turi penkias bendroves ir tai yra didžiausia jos rinka.

    „Jungtinės Amerikos Valstijos yra milžiniška rinka. Vien Teksasas platinos grupės metalų srityje prilygsta visai Europai, ir tai yra pagrindinis šios rinkos pranašumas“, – sakė Pawełas Jarskis.

    Žvilgsnis į JAV, Afriką ir Aziją

    Be JAV, „Elemental“ taip pat stebi galimybes Afrikoje ir Azijoje, tačiau pabrėžia, kad tam reikės iš anksto užsitikrinti finansinius resursus. Pasak P. Jarskio, tokioms kryptims įmonė numato maždaug penkerių metų horizontą.

    Strateginių žaliavų tema Europoje tampa vis labiau ekonominė ir geopolitinė: pramonė siekia patikimų tiekimo kanalų, o valstybės ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo žaliavų importo. Todėl dideli perdirbimo projektai, tokie kaip „Polvolt“, gali tapti vienu iš realių svertų stiprinant regiono konkurencingumą.

  • Nuo gegužės 1 dienos startuoja ES ir Mercosur prekybos dalis: kodėl svarbus priedas 2-B dėl žaliavų

    Nuo gegužės 1 dienos pradeda galioti Europos Sąjungos ir Mercosur šalių prekybinė susitarimo dalis, apimanti Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų. Susitarimas kelia ginčų dėl poveikio žemės ūkiui, tačiau jo reikšmė išsiplečia iki žaliavų ir pramonės konkurencingumo.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama jautrioms importo kategorijoms, kurios gali būti įvežamos palankesnėmis sąlygomis, bet tik pagal nustatytas kvotas. Dalis ES valstybių susitarimą vertina atsargiai dėl galimos konkurencijos Europos ūkininkams ir maisto sektoriui.

    Ne tik mėsa ir cukrus

    Prekybos dalis siejama su tarifų mažinimu tam tikriems produktams, įskaitant jautieną, paukštieną, pieno produktus, cukrų ir etanolį. Kvotos reiškia, kad lengvatos netaikomos neribotam kiekiui, tačiau net ir ribotas srautas gali keisti kainodarą bei derybinę galią tiekimo grandinėse.

    Žemės ūkis išlieka politiškai jautriausia tema, nes ūkininkų organizacijos daugelyje ES šalių spaudžia užtikrinti apsaugos priemones ir griežtą importo kontrolę. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad šio susitarimo vertė nėra vien maisto produktų prekyba.

    Kodėl Europai svarbios žaliavos?

    ES pramonei vis aktualesnis tampa kritinių žaliavų klausimas, ypač baterijų, atsinaujinančios energetikos, elektronikos ir automobilių sektoriuose. Šiuose sektoriuose tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai tiesiogiai veikia gamybos apimtis, investicijų planus ir eksporto konkurencingumą.

    Europos ekonomikos saugumui reikšminga ir tai, kad kai kurių strateginių medžiagų tiekimo grandinės yra stipriai sutelktos, o geopolitinė įtampa didina riziką. Pietų Amerika turi išteklių, kurie pramonėje laikomi kritiniais, pavyzdžiui, grafitą baterijoms, manganą plienui ir akumuliatoriams, tantalą elektronikai, silicį puslaidininkiams ir fotovoltikai bei niobį, naudojamą lydiniams ir automobilių pramonei.

    Priedas 2-B ir eksporto muitai

    Didžiausią intrigą kelia susitarimo priedas 2-B, siejamas su eksporto muitų taikymo ribojimu daliai kritinių žaliavų ir metalų. Tokia nuostata teoriškai gali didinti tiekimo stabilumą, nes mažina tikimybę, kad žaliavos bus staiga apmokestintos ir nukreiptos kitur, o ES įmonėms išaugs neapibrėžtumas.

    Verslui tai reikštų aiškesnes taisykles ir potencialiai mažesnes žaliavų įsigijimo sąnaudas, ypač įmonėms, kurios dirba aukštos pridėtinės vertės gamyboje. Kartu tai gali būti vertinama ir kaip bandymas diversifikuoti tiekimą bei sumažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo atskirose žaliavų grupėse.

    „Susitarimo atmetimas ilgainiui galėtų sustiprinti kitų didžiųjų ekonomikų įtaką Pietų Amerikos ištekliams ir susiaurinti Europos pasirinkimus“, – teigiama analizuojant susitarimo strateginę reikšmę.

    Lietuvai ir regiono pramonei tokie pokyčiai svarbūs per tiekimo grandines: automobilių komponentų, elektronikos, inžinerinės pramonės ir energetikos projektai priklauso nuo žaliavų kainų ir patikimo tiekimo. Todėl susitarimas gali tapti ne tik žemės ūkio, bet ir ilgalaikės pramonės politikos klausimu.