Tag: Kritinės žaliavos

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo ES kurti strateginių žaliavų „banką“

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragina Europos Sąjungą kaupti strategines žaliavas ir mineralus, kad Bendrija sumažintų priklausomybę nuo valstybių už ES ribų. Jo teigimu, tokios atsargos būtų būtinos Europos pramonei ir technologijų plėtrai.

    Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP.pl. Merzas Briuselyje vykusioje ekonomikos konferencijoje paragino kurti specialias vertingų žaliavų rezervų atsargas ir pasiūlė jas formuoti „Briuselyje, visos Europos lygiu“.

    Kancleris pabrėžė, kad ES reikia įvairinti tiekimo šaltinius, stiprinti perdirbimą ir skatinti žiedinę ekonomiką. Tokia kryptis, jo manymu, leistų sumažinti pažeidžiamumą dėl tiekimo sutrikimų ar geopolitinių įtampų.

    Pasak F. Merzo, be būtinų atsargų Europos šalys gali susidurti su kliūtimis gaminant baterijas, elektrinius variklius ir modernius puslaidininkius, taip pat vystant kitas technologijas, nuo kurių priklausys valstybių ekonomikos.

    Kokios žaliavos ES laikomos kritinėmis

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad tokie mineralai kaip litis, kobaltas ir nikelis reikalingi ne tik baterijoms, bet ir vėjo turbinoms, saulės elektrinių moduliams, automobilių pramonei bei skaitmeninėms technologijoms.

    Žiniasklaidos pranešimuose taip pat akcentuojama, kad ES yra smarkiai priklausoma nuo Kinijos, kai kalbama apie kai kurias žaliavas ir jų perdirbimą. Tarp svarbių tiekėjų minima ir Turkija.

    Europos Komisijos planai didinti pajėgumus

    Spalį Europos Komisija patvirtino 46 projektų sąrašą, kuriuo siekiama didinti strateginių žaliavų gavybos pajėgumus ES viduje ir įvairinti tiekimo šaltinius. Tokios priemonės laikomos dalimi pastangų stiprinti Europos ekonominį saugumą.

    Tarp patvirtintų iniciatyvų nurodomi ir projektai, siūlomi Lenkijos vario ir kitų metalų gamintojo KGHM. Bendras šių sprendimų tikslas – sumažinti rizikas, kylančias, kai kritinės žaliavos ir jų apdirbimas sutelkti keliuose regionuose už ES ribų.

  • Porto startuolis „Seamoretech“ pritraukė 1,1 mln. eurų: sūrymą pavers gėlu vandeniu ir mineralais

    Porto startuolis „Seamoretech“ pritraukė 1,1 mln. eurų: sūrymą pavers gėlu vandeniu ir mineralais

    Porto mieste veikiantis „CleanTech“ startuolis „Seamoretech“ užsitikrino 1,1 mln. eurų investiciją pirmajame savo „Seed“ etapo uždaryme. Įmonė kuria technologiją, leidžiančią gėlintų vandens išteklių sūrymą paversti gėlu vandeniu ir iš jo išgauti vertingus mineralus.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, šiame etape dalyvavo investuotojai „Rypples“, „7Seas Capital“ ir „Crédito Agrícola“. Po pirmojo uždarymo bendra startuolio pritraukta suma pasiekė 3 mln. eurų.

    „Seamoretech“ sprendžia problemą, su kuria susiduria gėlinimo ir kitos pramonės šakos: itin koncentruotas sūrus atliekų srautas – sūrymas – dažnai laikomas našta ir išleidžiamas į jūrą. Startuolis teigia, kad jo technologija leidžia šį srautą „įdarbinti“ – atgauti išvalytą gėlą vandenį ir kartu išgauti didelės vertės medžiagas.

    Bendrovės duomenimis, iš sūrymo galima atskirti tokius mineralus kaip magnis, kalcis, varis ir litis. Tokia kryptis siejama ir su Europos prioritetais – vandens trūkumo mažinimu bei kritinių žaliavų tiekimo užtikrinimu.

    Kaip veikia startuolio sprendimas

    „Seamoretech“ nurodo, kad jos sprendimas sukurtas kaip konteinerinė „plug-and-play“ sistema, kurią galima integruoti į esamą įrenginių infrastruktūrą. Teigiama, kad diegimui nereikia stabdyti veiklos ir nereikalaujama išankstinių kapitalo investicijų iš įrenginius valdančių įmonių.

    Technologijos pagrindas – vadinamoji tiesioginė osmozė (forward osmosis) ir siekis pasiekti „Zero Liquid Discharge“ principą, kai į jūrą niekas negrąžinama. Tai reikštų, kad sūrymo atliekos nebūtų išleidžiamos atgal į aplinką.

    Startuolis taip pat tvirtina, jog jo sistema gali padvigubinti gėlo vandens išeigą, o energijos sąnaudas sumažinti 50 proc., lyginant su atvirkštine osmoze (reverse osmosis). Be to, teigiama, kad eksploatacijos kaštai sumažėtų 30 proc., o anglies dioksido emisijos – iki 80 proc., palyginti su įprasta mineralų gavyba.

    Kam bus skirta investicija

    Pritrauktos lėšos bus naudojamos kitam įmonės etapui – technologijos industrializacijai ir komercinei plėtrai. „Seamoretech“ nurodo planuojanti kitais metais startuoti Ispanijos rinkoje.

    Bendrovė teigia jau turinti bendradarbiavimo patirties Ispanijoje ir šiuo metu formuojanti bandomųjų projektų („pilot“) portfelį keliose rinkose, tarp jų – Ispanijoje ir Egipte. Artimiausiais mėnesiais įmonė planuoja atverti ir antrą „Seed“ etapo uždarymą.

    Startuolis taip pat mini ilgalaikį tikslą – iki 2040 metų 30 proc. sumažinti pasaulinę priklausomybę nuo naujos mineralų gavybos. Tai pateikiama kaip ambicija, susieta su kritinių žaliavų išgavimu iš vietinių, atsekamų šaltinių.

  • ES griežtina kursą Arkties regione: kodėl strategijos centre atsidūrė saugumas ir laivybos keliai

    ES griežtina kursą Arkties regione: kodėl strategijos centre atsidūrė saugumas ir laivybos keliai

    Europos Sąjunga pristatė atnaujintą Arkties strategiją, kurioje šis regionas vis aiškiau įvardijamas kaip svarbi Europos strateginės kaimynystės dalis. Dokumente pabrėžiama, kad Arkties reikšmė sparčiai auga ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl didėjančios įtampos saugumo, energetikos, prekybos ir ryšių infrastruktūros srityse.

    ES argumentuoja, kad tirpstant jūros ledui atsiveria ilgesni navigacijos sezonai ir realistiškesnės naujos jūrų trasos, o kartu didėja interesas dėl išteklių ir karinio mobilumo. Dėl to Briuselis pereina nuo vien tik bendradarbiavimu grįsto požiūrio prie modelio, kuriame partnerystė derinama su gebėjimu apginti savo interesus.

    Saugumas tampa ašimi

    ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pristatydama strategiją akcentavo, kad saugumo aplinka nuo 2021 metų pastebimai pablogėjo. Pasak jos, Arktis nebėra izoliuota nuo geopolitinių įtampų, todėl naujoje strategijoje saugumas iškeliamas į patį centrą.

    „Nuo 2021 metų susiduriame su gerokai atšiauresne saugumo aplinka. Arktis nebėra atskirta nuo pasaulio geopolitinių įtampų, todėl atnaujinta strategija saugumą tvirtai iškelia į pirmą planą“, – sakė Kaja Kallas.

    Strategijoje numatomas naujas politinis rėmas, vadinamas Šiaurės kaimynyste, kuris sutelktų tokius partnerius kaip Norvegija, Islandija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. ES planuoja reguliarius aukščiausio lygio susitikimus, kuriuose būtų derinamos pozicijos dėl bendrų rizikų ir infrastruktūros apsaugos.

    ES dokumente daugiau dėmesio skiriama Rusijos karinei veiklai regione ir Kinijos strateginiams interesams. Briuselis pabrėžia, kad Arkties infrastruktūra, uostai, naudingosios iškasenos ir kiti kritiniai objektai tampa didesnės konkurencijos dalimi, todėl investicijos ir projektai turėtų būti vertinami atidžiau.

    Ledlaužiai, palydovai ir NATO logistika

    Vienas ryškiausių poslinkių strategijoje yra pažadas stiprinti praktinius ES pajėgumus Arkties kryptimi. Tarp numatomų priemonių minimas ledlaužių flotilės stiprinimas ir bandomasis palydovinės stebėsenos projektas, kuris padėtų geriau sekti situaciją jūroje ir greičiau reaguoti į incidentus.

    Kartu planuojama glaudesnė sąveika su NATO karinio mobilumo klausimais, kad prireikus būtų įmanomas greitas didelio masto pajėgų perkėlimas Arkties zonoje ir per ją. ES taip pat nurodo poreikį stiprinti vakarų ir rytų krypties susisiekimą Europos Arkties regione ir užtikrinti patikimesnes jungtis su Baltijos jūra.

    Strategijoje atsispindi ir platesnė kritinės infrastruktūros apsaugos tema, ypač povandeninių kabelių. Arkties ir Šiaurės Atlanto duomenų perdavimo linijos laikomos pažeidžiama grandimi, todėl ES numato kabelių paramos ir remonto koordinavimo centrą, paremtą panašiais modeliais kituose Europos regionuose.

    Prekybos keliai, energetika ir žaliavos

    ES Arkties strategijoje prekybos maršrutai pateikiami kaip geopolitinis klausimas: alternatyvūs keliai į Azijos rinkas teoriškai galėtų sumažinti priklausomybę nuo pažeidžiamų „butelio kakliukų“ kituose regionuose. Kartu Briuselis pabrėžia laivybos saugos ir aplinkosaugos standartų svarbą bei siekį užtikrinti laivybos laisvę tarptautinėse trasose.

    Numatoma kurti jūrinio saugumo centrą su partneriais, kuris palengvintų informacijos apsikeitimą. Toks centras būtų orientuotas į nelegalią žvejybą, taršos prevenciją, situacijos jūroje stebėseną ir su rizikinga laivyba susijusių grėsmių vertinimą.

    Energetikos dalyje ES kartoja ankstesnę kryptį: neplanuojama nei gręžti naftos ir dujų Arkties regione, nei sieti energetinio saugumo su naujais angliavandenilių projektais šioje zonoje. Vietoj to akcentuojamas atsinaujinančios energetikos potencialas, tačiau pripažįstama, kad vien gamybos nepakanka, būtinos ir perdavimo jungtys bei rinkų integracija.

    Galiausiai strategijoje išskiriamos kritinės žaliavos, kurių Arkties regione, įskaitant Grenlandiją, yra reikšmingų telkinių. ES mato tai kaip svarbų dėmenį baterijų, švarios energetikos ir gynybos pramonės grandinėms, tačiau kartu pabrėžia atsargų požiūrį į giliavandenę kasybą, kol trūksta pakankamų mokslinių duomenų apie poveikį ekosistemoms.

  • JAV stiprina pozicijas Vidurinėje Azijoje: Uzbekistanas pasirašė 54 susitarimus už 11 mlrd. eurų

    Uzbekistanas pranešė pasirašęs 54 susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis, kurių bendra vertė siekia apie 11 mlrd. eurų. Susitarimai apima technologijų, transporto, energetikos ir pramonės modernizavimo projektus, o Taškentas tai pristato kaip reikšmingą postūmį ekonomikos pertvarkai.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas yra atnaujinti pramonę, stiprinti energetikos sektorių, plėtoti naudingųjų iškasenų gavybą ir didinti žemės ūkio našumą. JAV Valstybės departamentas atskirai akcentavo, kad dalis susitarimų orientuota į infrastruktūrą ir technologijų diegimą, kurie gali pakeisti regiono logistikos ir energijos srautus.

    Vizitas Samarkande ir aiški žinutė

    Susitarimai paskelbti JAV valstybės sekretoriui Marcui Rubio lankantis Uzbekistane ir Samarkande kalbant apie gilesnę partnerystę su Vidurinės Azijos šalimis. Vašingtonas signalizuoja norą didinti ekonominį ir politinį matomumą regione, kuris pastarąjį dešimtmetį tapo intensyvios didžiųjų valstybių konkurencijos erdve.

    Paklaustas, ar šis kursas yra atsvara augančiai Kinijos įtakai, Rubio viešai pripažino, kad tai yra konkurencija. Jo žinutė buvo nukreipta ir į verslą: JAV siekia, kad amerikiečių įmonės regione turėtų sąlygas konkuruoti lygiomis teisėmis, ypač projektuose, susijusiuose su energija, infrastruktūra ir technologijomis.

    Kodėl Vidurinė Azija tapo strategine

    Vidurinė Azija turi reikšmingų kritinių žaliavų išteklių, o tai ypač svarbu tiekimo grandinėms, baterijų pramonei, gynybos sektoriui ir energetikos pertvarkai. Tokios žaliavos kaip chromas, manganas, varis, kobaltas ar molibdenas bei uranas yra vertinamos kaip strateginės, todėl investicijos į gavybą ir perdirbimą tampa politinio svorio klausimu.

    Kazachstanas regione išsiskiria kaip didžiausias urano gamintojas pasaulyje ir vienas svarbiausių partnerių kritinių žaliavų temoje, tačiau JAV dėmesys krypsta į visą penketą regiono valstybių. Lygiagrečiai augantis suinteresuotumas žaliavomis skatina ir platesnius infrastruktūros sprendimus, nes mineralų, energijos ir produkcijos eksportui reikalingi patikimi koridoriai į Europą ir Aziją.

    Šį persigrupavimą papildo geopolitinis fonas: Rusijos įtaka regione silpnėja po plataus masto karo prieš Ukrainą, o Kinija išlieka pagrindinis prekybos partneris visoms penkioms Vidurinės Azijos valstybėms. Dėl to Taškento pasirašyti susitarimai su JAV siunčia signalą apie norą diversifikuoti partnerius, mažinti priklausomybę nuo vienos krypties ir pritraukti daugiau aukštesnės pridėtinės vertės investicijų.

  • Gamyba kariuomenei ir civilinei rinkai viename: dual use stabdo ilgi bandymai ir leidimai

    Dual use gamyba įgauna pagreitį

    Katovicuose surengtoje antrojoje konferencijoje Pramonė gynybai daug dėmesio skirta vadinamajai dual use gamybai, kai tie patys produktai ir technologijos pritaikomi tiek civiliniams klientams, tiek kariuomenei. Diskusijų dalyviai sutiko, kad tokia kryptis spartina inovacijas, tačiau reikalauja daugiau laiko ir investicijų.

    Konferencijoje akcentuota, kad gynybos sektorius vis dažniau remiasi pramonės sprendimais, kurie gimsta civilinėje rinkoje, o vėliau papildomai adaptuojami saugumo ir patikimumo reikalavimams. Tuo pat metu įmonėms svarbu išlaikyti konkurencingumą ir užsakymų stabilumą ne vienoje rinkoje.

    „Gynybos pramonėje reikia didelių investicijų į tyrimus, bandymus ir sertifikavimą“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Hidraulikos sprendimus kurianti „Ponar Wadowice“ atstovo teigimu, įėjimas į gynybos segmentą įvyko palaipsniui, o sukaupta patirtis civilinėje pramonėje leido greičiau prisitaikyti prie naujų užduočių. Jis pabrėžė, kad įmonė, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje 2022 metais, jau turėjo parengtus produktus.

    Pasak pranešėjo, gynybai skirti komponentai turi veikti itin skirtingomis sąlygomis, nuo labai žemų iki itin aukštų temperatūrų. Tokie reikalavimai reiškia ilgesnius bandymus, papildomą patikrą ir daugiau formalių procedūrų nei daugelyje civilinių sričių.

    Procedūros tampa realia kliūtimi

    Diskusijoje akcentuota, kad vien technologinio pasirengimo nepakanka, jei administraciniai procesai užsitęsia. Įmonės gali turėti gamybinius pajėgumus ir inžinerinius sprendimus, tačiau be leidimų, patikrų ir priėmimų tiekimo grandinė stringa.

    Skambėjo argumentas, kad karo sąlygomis veikiančiose valstybėse procedūros dažnai sutrumpinamos iki būtino minimumo, nes to reikalauja situacija. Tuo tarpu taikos metu administraciniai terminai linkę ilgėti, o tai pramonėje didina rizikas ir kaštus.

    „Galime pagaminti greitai, bet procedūros dažnai užtrunka per ilgai“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Reguliacinė našta gynybos sektoriuje paprastai apima ne tik sertifikavimą, bet ir licencijavimą, patikras bei eksportą ribojančias taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad net ir parengtas produktas ne visada greitai pasiekia užsakovą, ypač kai kalbama apie tarptautines tiekimo grandines.

    Kosmoso technologijos ir žaliavos tampa strateginės

    Kosmoso pramonės atstovai priminė, kad kosmoso technologijos istoriškai glaudžiai susijusios su saugumu ir gynyba, o šis ryšys dabar tik stiprėja. „Creotech Instruments“ vadovas pabrėžė, kad perėjimas prie gynybos projektų taip pat reiškia papildomas prievoles dėl licencijų ir eksporto kontrolės.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į palydovinę Žemės stebėseną, kuri gynybos planavime tampa vis svarbesnė dėl žvalgybos, situacijos vertinimo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos. Tokie projektai yra brangūs, ilgalaikiai ir jautrūs reguliacinei aplinkai, todėl įmonėms būtina užsitikrinti aiškias taisykles ir stabilų finansavimą.

    „Perėjimas į gynybos sektorių reiškia papildomus reguliacinius reikalavimus, įskaitant licencijas ir eksporto kontrolę“, – sakė Maciejus Misiura.

    Kitoje diskusijos dalyje priminta, kad gamyba neatsiejama nuo žaliavų, ypač kai kalbama apie strateginius metalus ir komponentus. Įvardyta ir didėjanti kritinių žaliavų tema, kai tiekimo saugumas tampa ne mažiau svarbus nei pačios gamybos apimtys.

    Mokslinių tyrimų ir pramonės atstovai akcentavo, kad vis svarbesnį vaidmenį įgauna perdirbimas ir žaliavų susigrąžinimas, nes tai mažina priklausomybę nuo importo. Ši kryptis ypač aktuali gynybos pramonei, kur sutrikus tiekimui rizikuojama ne tik ekonominiais rezultatais, bet ir valstybės saugumu.

    „Gamyba neegzistuoja be žaliavų, o perdirbimas tampa vis svarbesnis“, – sakė Joanna Pauly.

  • Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas siekia užmegzti glaudesnę partnerystę su Belgija, kad paspartintų prekybą vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą ir Pietų Kaukazą. Astanoje vykusiame Belgijos ir Kazachstano verslo tarybos renginyje šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pabrėžė, kad šaliai svarbiausia yra logistikos grandinės patikimumas ir pralaidumas.

    Pasak prezidento, Kazachstanas intensyviai investuoja į geležinkelius, kelius, jūrų uostus ir krovinių terminalus visoje maršruto grandinėje. Pagrindinis tikslas – sukurti praktinį ryšį tarp Antverpeno-Briugės uosto ir Kazachstano Kaspijos uostų Aktau bei Kuryk, taip atveriant platesnes rinkas metalams, naftos chemijos produkcijai ir žemės ūkio eksportui.

    „Šiame kontekste mums ypač vertinga Belgijos patirtis, kaip vieno svarbiausių Europos logistikos centrų. Tikimės konkrečios partnerystės, kuri susietų Antverpeno-Briugės uostą su Aktau ir Kuryk uostais“, – sakė Kasymas Žomartas Tokajevas.

    Belgijos karalius Pilypas renginyje taip pat akcentavo Vidurinio koridoriaus svarbą ir paragino stiprinti jo sąsajas su Europos uostais, geležinkelių tinklais bei logistikos centrais. Vizitas yra pirmasis Belgijos monarcho valstybinis vizitas Kazachstane ir platesniame Vidurinės Azijos regione, todėl šalys jį vertina kaip signalą verslui ir investuotojams.

    Kur stringa Vidurinis koridorius

    Nors infrastruktūra regione sparčiai gerinama, rinkos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra sudėtinga koordinacija tarp daugybės institucijų ir įmonių. Logistikos sektoriaus atstovų teigimu, vienai siuntai maršrute nuo Europos iki Kazachstano gali tekti pereiti per keliolika skirtingų procedūrų, o tai reiškia daugiau rizikų ir delsimo taškų.

    Vienas dažniausiai įvardijamų sprendimų – dokumentų ir patikrų skaitmeninimas, nes popierinių procedūrų, tikrinimų ir leidimų tvarkymas pasienyje gali gerokai prailginti tranzito laiką net ir tada, kai techninis maršruto pajėgumas yra pakankamas. Papildomų trikdžių kelia Kaspijos jūros oro sąlygos ir uostų apkrovos, dėl kurių maršruto grafikai tampa mažiau prognozuojami.

    Kazachstano nacionalinė geležinkelių bendrovė Kazakhstan Temir Zholy skelbia, kad per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Viduriniu koridoriumi pervežta apie 44 000 TEU, tai yra 58 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šalies vadovybė yra įvardijusi ambiciją didinti bendrą krovinių srautą iki 10 mln. tonų, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad galutinį tempą nulems kaštai ir stabilumas.

    Investicijos ir kritinės žaliavos

    Tokajevas teigė, kad Belgija patenka į dešimt didžiausių Kazachstano investuotojų, o per pastaruosius du dešimtmečius investicijos esą viršijo 15 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal nustatytą perskaičiavimo reikalavimą ši suma apytikriai sudaro apie 14 mlrd. eurų, vertinant ilgo laikotarpio vidutinius valiutų kursų svyravimus.

    Astanoje vykusio forumo paraštėse paskelbta apie 17 susitarimų logistikos, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, energetikos, sveikatos priežiūros, gamybos ir dirbtinio intelekto srityse. Kazachstanas taip pat akcentuoja kritines žaliavas, reikalingas Europos pramonei: šalies vadovybė nurodo, kad šalis gamina 21 iš 34 Europos pramonei kritinėmis laikomų žaliavų, o Belgijai tiekia titano ir molibdeno produkciją.

    Šis akcentas atitinka pastarųjų metų Europos siekį diversifikuoti tiekimo grandines, mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir stiprinti atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokajavo vertinimu, Kazachstano ištekliai kartu su Belgijos kapitalu, technologijomis ir kompetencijomis galėtų virsti strategine partneryste, kuri remtų ne tik tranzitą, bet ir didesnės pridėtinės vertės pramonę.

    Valstybinio vizito metu Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Kazachstano nacionaliniame muziejuje, vaikų reabilitacijos centre bei tarptautiniame dirbtinio intelekto centre Astanoje. Programoje taip pat numatyti akademiniai ir verslo susitikimai, o vizito tąsa planuojama Almatoje.

  • Seimo vadovas apie Trumpo politiką ir kritines žaliavas: žada skubinti įstatymą dėl tiekimo saugumo

    Augant įtampai tarptautinėse žaliavų rinkose ir tęsiantis karui Ukrainoje, Lenkijos politikai vis garsiau kalba apie strateginių išteklių saugumą. Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty viešai įspėjo, kad Donaldo Trumpo politika gali didinti neapibrėžtumą, ir pažadėjo skubinti įstatymo dėl kritinių žaliavų projektą.

    Apie tai kalbėta Valstybinio geologijos instituto konferencijoje Seime, skirtoje investiciniam klimatui mineralų sektoriuje. Renginyje akcentuota, kad žaliavų savarankiškumas vis dažniau vertinamas kaip nacionalinio saugumo dalis, ypač kai tiekimo grandines veikia geopolitiniai konfliktai ir prekybos kelių rizikos.

    Žaliavų saugumas ir energetika

    Energetikos viceministras Marianas Zmarzły pabrėžė, kad žaliavų saugumas praktiškai reiškia ir energetinį saugumą. Pasak jo, energetikos pertvarka tęsiasi, tačiau šalis dar kurį laiką išliks priklausoma nuo tradicinių energijos išteklių, o pokyčiai turi būti planuojami atsižvelgiant į realius sistemos pajėgumus.

    „Žinome, kad traukiantis nuo anglies, dujos tampa pereinamuoju kuru. Tačiau turime ramiai vertinti tai, kas vyksta pasaulyje, ir laukti naujų pajėgumų, tokių kaip branduolinės elektrinės“, – sakė Marianas Zmarzły.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad būtina toliau optimizuoti kasybos sektoriaus vaidmenį, energijos išteklių importą ir visą energetinę ekonomiką. Tokia pozicija atspindi platesnę Europos tendenciją derinti klimatinius tikslus su tiekimo patikimumu, kai kritinių žaliavų paklausa auga dėl energetikos ir pramonės transformacijos.

    Įstatymas dėl kritinių žaliavų

    Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty teigė, kad nestabili tarptautinė aplinka gali sukelti sutrikimų prekybos maršrutuose, todėl Europa turi stiprinti vietinius pajėgumus. Jo vertinimu, artimesnės tiekimo grandinės žemyne gali būti patikimesnės nei priklausomybė nuo tolimų rinkų.

    „Bijome visiškai neapibrėžtos ir daugeliu aspektų neatsakingos prezidento Donaldo Trumpo politikos. Jis yra chaoso lyderis, iš kurio galima tikėtis ir gero, ir blogo. Turime būti pasirengę įvairiems scenarijams dėl padėties Ukrainoje“, – sakė Włodzimierzas Czarzasty.

    Politikas taip pat pabrėžė, kad kasybos ir žvalgybos projektai privalo vykti dialoge su vietos bendruomenėmis. Jo teigimu, visuomenės palaikymas gali tapti lemiamu veiksniu, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti strateginius projektus.

    Seimo maršalka pažadėjo, kad gavus įstatymo projektą dėl nacionalinės ekonomikos aprūpinimo žaliavomis, įskaitant kritines žaliavas, jam būtų suteiktas procedūrinis prioritetas. Šis teisės aktas yra siejamas su Europos Sąjungos kritinių žaliavų reguliavimo įgyvendinimu, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų ir didinti žvalgybos, gavybos, perdirbimo bei perdirbamumo apimtis Europoje.

    Šiuo metu projektas rengiamas ir derinamas vykdomosios valdžios lygiu. Politinė žinutė aiški: kritinės žaliavos, energetikos pertvarka ir geopolitinės rizikos tampa vienu paketu, kur sprendimai turi būti priimami greičiau, tačiau išlaikant socialinį ir ekonominį pagrįstumą.

  • Donaldas Tuskas vyksta į Indiją: kartu vešis gynybos, kasybos ir technologijų verslo delegaciją

    Vyriausybės vizitas ir verslo misija

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas spalio 21–23 dienomis planuoja oficialų vizitą Indijoje. Kartu numatoma verslo misija, į kurią kviečiami gynybos pramonės, kasybos ir technologijų sektorių atstovai.

    Tokia sudėtis rodo, kad Varšuva siekia ne vien politinio dialogo, bet ir konkrečių ekonominių rezultatų: investicijų, ilgalaikių tiekimo grandinių sprendimų bei bendrų projektų. Indija šiandien laikoma viena svarbiausių sparčiai augančių rinkų Europai, ypač kai kalbama apie pramonę ir inovacijas.

    Ko tikimasi iš Varšuvos ir Niu Delio suartėjimo

    Pagrindiniu vizito akcentu turėtų tapti Lenkijos ir Indijos verslo forumas Niu Delyje, kuriame dėmesys bus sutelktas į pramoninį bendradarbiavimą ir technologijų perkėlimą. Taip pat planuojami kontaktai su Indijos valdžios atstovais, tarp jų ir susitikimas su ministru pirmininku Narendra Modi.

    Šis vizitas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad Varšuvos ir Niu Delio santykiai aktyvėja. Verslui tai svarbu dėl paprastos priežasties: politinė dinamika dažnai atveria duris sutarčių paketams, o kartu sumažina riziką įmonėms, svarstančioms apie naujas rinkas.

    Gynyba, žaliavos ir DI sprendimai

    Tarp sričių, kuriose įžvelgiama didžiausia praktinė grąža, minimos gynybos ir dvejopo naudojimo technologijos, kasyba bei kritinės žaliavos. Europai tai aktualu dėl tiekimo grandinių diversifikavimo, o Indijai dėl spartaus infrastruktūros ir gamybos pajėgumų augimo.

    Programoje numatytos ir sesijos, skirtos galimai Europos Sąjungos ir Indijos laisvosios prekybos sutarčiai bei jos poveikiui eksportuotojams. Įmonėms tai reikštų aiškesnes taisykles dėl tarifų, standartų ir prieigos prie viešųjų pirkimų, o technologijų sektoriui atvertų daugiau erdvės paslaugų eksportui, įskaitant DI taikymus.

    Skelbiama, kad vizito metu planuojama pasirašyti strateginių susitarimų ir ketinimų protokolų. Tarp minėtų dalyvių įvardijamos PESA ir WB Group, o technologiniame vizito segmente turėtų pasirodyti ir kosmoso bei vaizdinimo sprendimų srityje dirbantys atstovai.

    „Politinė darbotvarkė svarbi, bet verslui lemiama tampa tai, ar vizitas baigsis aiškiais projektais, terminais ir atsakomybėmis“, – teigia su misijos rengimu susipažinę šaltiniai.

    Numatyta, kad dalis delegacijos vėliau vyks į Bengalūrą, dažnai vadinamą Indijos technologijų sostine. Tokia maršruto dalis rodo siekį greta tradicinės pramonės akcentuoti ir aukštos pridėtinės vertės segmentus, kur konkurencija globali, o sprendimus lemia partnerystės ir inovacijų greitis.

  • Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą ryžtingiau reaguoti į Kinijos ekonominį spaudimą ir Pekino vaidmenį remiant Rusiją, perspėdamas, kad ES ir Kinijos santykiai pasiekė kritinį tašką. Parlamentarai akcentuoja, kad įtampa jau peržengė vien prekybos ginčus ir persimetė į strateginių priklausomybių bei saugumo sritį.

    Rezoliucijai pritarė 454 europarlamentarai, 86 balsavo prieš, 110 susilaikė. Dokumente pabrėžiama, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų būti pasirengusios pasitelkti griežtesnes priemones, jei Kinija bandytų išnaudoti Europos priklausomybę nuo kritinių žaliavų ar kitų svarbių tiekimo grandinių.

    Kinijos svertas dėl kritinių žaliavų

    Rezoliucijoje daug dėmesio skiriama kritinėms žaliavoms, kurios yra būtinos automobilių pramonei, gynybai ir švariųjų technologijų plėtrai. Europos Parlamentas primena, kad pastaraisiais metais Kinija ėmėsi eksporto ribojimų retųjų žemių ir kitų strateginių išteklių srityse, o tokie sprendimai išryškino Europos pažeidžiamumą.

    Briuselis pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į rizikų mažinimą tiekimo grandinėse, o ne į visišką atsiskyrimą nuo Kinijos. Vis dėlto europarlamentarai pažymi, kad kai kurios priklausomybės tapo struktūrine problema, todėl būtina spartinti tiekėjų diversifikavimą ir didinti žaliavų perdirbimo pajėgumus Europoje.

    Raginimas naudoti Antiprievartos instrumentą

    Vienas svarbiausių akcentų rezoliucijoje yra raginimas svarstyti Antiprievartos instrumento taikymą, jei Kinija imtųsi ekonominės prievartos prieš ES. Šis mechanizmas leidžia Europos Sąjungai reaguoti priemonėmis, kurios gali apimti ribojimus licencijoms, viešiesiems pirkimams ar intelektinės nuosavybės teisių naudojimui.

    Europos Parlamentas nurodo, kad tokio instrumento stiprybė yra galimybė greitai pereiti nuo diplomatinio spaudimo prie apčiuopiamų atsakomųjų veiksmų. Kartu pabrėžiama, kad ES turi išlaikyti proporcingumą ir aiškius kriterijus, kad priemonė netaptų vien politiniu signalu be realaus poveikio.

    Ne tik prekyba, bet ir Ukraina

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino, europarlamentarų vertinimu, didėja ir dėl Kinijos santykių su Maskva. Rezoliucijoje teigiama, kad Kinija yra lemiamas Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintojas, nes jos diplomatinė laikysena ir materialinė parama padeda palaikyti Rusijos karinį pramoninį kompleksą.

    „Santykiai dabar pasiekė kritinį tašką, daugiausia dėl Kinijos nesąžiningų ekonominių praktikų ir jos pozicijos Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą“, – rašoma Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

    Rezoliucija priimta tuo metu, kai ES vadovai spaudžia Europos Komisiją derybose su Pekinu pasiekti apčiuopiamų rezultatų, o prekybos disbalansas išlieka opi problema daugumai valstybių narių. Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais ES pateiks daugiau sprendimų dėl strateginių sektorių apsaugos ir įmonių skatinimo mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

  • Kanadoje suskaičiavo 1 322 tonas cezio: kritinis metalas gali pakeisti 5G ir gynybos planus

    Kanadoje suskaičiavo 1 322 tonas cezio: kritinis metalas gali pakeisti 5G ir gynybos planus

    Cezis yra itin retas šarminis metalas, dažniausiai išgaunamas iš mineralo pollucito. Komerciškai perspektyvūs telkiniai pasaulyje yra pavieniai, todėl cezio tiekimo grandinės laikomos pažeidžiamomis ir strategiškai svarbiomis.

    Naujausias impulsas rinkai atėjo iš Kanados, kur bendrovė „Grid Metals“ pateikė pirmą oficialų Lucy South telkinio įvertį Falcon West projekte Manitoboje. Įmonė skelbia, kad tai vienas reikšmingiausių šiuo metu Vakarų kompanijų vystomų cezio projektų.

    Pagal paskelbtus duomenis, telkinyje nustatyta 1 322 tonos cezio oksido (Cs2O) išmatuotų išteklių kategorijoje. Tokie skaičiai pritraukia dėmesį, nes cezis naudojamas srityse, kuriose alternatyvų dažnai nedaug.

    Kur cezis naudojamas?

    Cezis svarbus atominėse laikrodžiuose, kurie yra kritinė laiko sinchronizavimo infrastruktūros dalis. Tikslus laikas būtinas telekomunikacijoms, navigacijai, finansų sistemoms ir tinklų valdymui, todėl cezio junginių paklausa siejama su skaitmenizacija.

    Šis metalas ir jo junginiai taip pat minimi 5G ryšio infrastruktūros, karinės optikos, specializuotos elektronikos ir aviacijos sprendimų kontekste. Augant gynybos ir kosmoso sektorių investicijoms, didėja ir strateginių žaliavų, tarp jų cezio, reikšmė.

    Kuo išskirtinis Lucy South telkinys?

    Įmonės teigimu, mineralizacija yra palyginti negili, vidutiniškai apie 20 metrų po paviršiumi, todėl teoriškai galėtų būti tinkama atvirajai gavybai. Tai paprastai mažina techninę riziką, nors galutinę ekonominę logiką lemia daug daugiau veiksnių.

    Taip pat nurodoma, kad mineralizacija išlieka atvira keliomis kryptimis, vadinasi, ateities gręžiniai gali padidinti išteklius. Vis dėlto tai dar nėra garantija, kad projektas taps komerciškai veikiančia kasykla.

    Iki potencialios gamybos dar reikės papildomų etapų: detalesnių tyrimų, bandymų, poveikio aplinkai ir konsultacijų procedūrų, projektavimo bei finansavimo sprendimų. Bendrovė planuoja naują žvalgomųjų gręžinių etapą žiemos sezonu, ieškant papildomų zonų šalia esamo projekto.

    Tiekimo grandinių rizikos ir geopolitika

    Cezio rinka išsiskiria tuo, kad šaltinių yra mažai, o tiekimas gali būti koncentruotas. Šiaurės Amerikoje cezis jau laikomas kritine žaliava, o valdžios institucijos vis dažniau akcentuoja tiekimo diversifikavimą ir priklausomybės nuo vieno regiono mažinimą.

    Istoriškai cezis siejamas su Kanada, tačiau pastaraisiais metais tiekimo grandinių kontrolė, pasak rinkos dalyvių, tapo jautresnė dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų politikos. Todėl nauji Vakarų jurisdikcijose vystomi projektai vertinami kaip galimybė stabilizuoti tiekimą, nors realų poveikį parodys tik perėjimas prie gavybos ir perdirbimo.

    Cezis buvo atrastas 1860 metais, kai Robertas Bunsenas ir Gustavas Kirchhofas jį identifikavo spektroskopiškai tirdami mineralinį vandenį Vokietijoje. Nuo mokslo laboratorijų laikų jis tapo metalu, kurio paklausa vis labiau siejama su aukštosiomis technologijomis ir saugumu.