Europos Komisija suintensyvino spaudimą Kinijai, ragindama iki spalį Pekine vyksiančio ES ir Kinijos Prekybos ir investicijų tarybos posėdžio pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Po maždaug valandos trukusio vaizdo skambučio tarp ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir Kinijos prekybos ministro Wango Wentao Briuselis pabrėžė, kad vien pažadų nebeužtenka.
Europos Sąjunga siekia, kad būtų subalansuoti prekybos srautai, nes bendrijos prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko didelis ir politiškai jautrus. Tuo pat metu Pekinas yra suinteresuotas išlaikyti prieigą prie ES vidaus rinkos, kurioje gyvena apie 450 mln. vartotojų, ir skeptiškai vertina raginimus mažinti eksportą.
„Nuoširdus įsitraukimas išlieka prioritetu, tačiau spalį Pekine privalome matyti pirmus konkrečius rezultatus“, – sakoma Europos Komisijos pareiškime.
Vienas svarbiausių ginčo taškų – Kinijos taikomi eksporto kontrolės mechanizmai retųjų žemių elementams ir kitiems kritiniams mineralams. Šios medžiagos laikomos strateginėmis, nes naudojamos vėjo jėgainėse, elektromobilių komponentuose, elektronikoje, gynybos pramonėje ir automobilių gamyboje, o Kinija turi itin didelę įtaką pasaulinei gavybos ir ypač perdirbimo grandinei.
ES derybininkai siekia aiškių garantijų, kad eksportas į Europą nebus staiga sustabdytas ar apsunkintas licencijomis, nes tai tiesiogiai paveiktų gamintojų planavimą ir tiekimo grandines. Pastaraisiais metais retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų klausimas tapo ne tik ekonomikos, bet ir geopolitinės rizikos tema, todėl Briuselis nuosekliai akcentuoja tiekimo saugumą.
Artimiausios savaitės, Komisijos vertinimu, bus lemiamos: iki Marošo Šefčovičiaus vizito į Pekiną, numatyto spalio 8–9 dienomis, planuojami papildomi techniniai kontaktai. ES tikisi, kad dialogas pereis nuo bendrų formuluočių prie sprendimų dėl rinkos prieigos, eksporto licencijų aiškumo ir nuspėjamų prekybos taisyklių.
ES vadovai ruošia spaudimo paketą
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama Europos Parlamente per metinį pranešimą, taip pat pabrėžė, kad svarbiausia – veiksmai. Briuselis signalizuoja, kad prireikus bus pasitelkti visi galimi prekybos gynybos instrumentai, jei derybos neatsineš apčiuopiamos naudos.
„Žodžiai yra gerai. Tačiau darbai yra geriau“, – sakė Ursula von der Leyen.
ES arsenale išlieka tokios priemonės kaip antidempingo muitai ar kiti tarifai, kai nustatoma nesąžininga konkurencija ar neteisėtos subsidijos. Lygiagrečiai bendrija stiprina ir ilgalaikę strategiją, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, ypač kritinių mineralų srityje, skatinant tiekimo šaltinių diversifikavimą ir gamybos grandinių atsparumą.
Santykiai tarp Briuselio ir Pekino pastaruoju metu išlieka įtempti ir dėl platesnės ES pramonės politikos krypties, kuria siekiama geriau apsaugoti bendrąją rinką. Kinija ne kartą perspėjo apie galimus atsakomuosius veiksmus, jei Europa griežtins taisykles ar suteiks prioritetą Europoje pagamintai produkcijai.
Kodėl retoji žaliava tapo politine tema
Retųjų žemių elementai ir kiti kritiniai mineralai tapo vienu iš pagrindinių svertų pasaulinėje prekyboje, nes be jų sudėtinga sparčiai plėtoti žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką. ES siekia, kad tiekimas būtų prognozuojamas, o verslas netaptų politinių ginčų įkaitu, todėl derybose su Kinija prioritetas teikiamas konkrečioms, įgyvendinamoms nuostatoms.
Spalio mėnesį vyksiantys susitikimai svarbūs ir tuo, kad Kinijos klausimas bus ryškus ES lyderių darbotvarkėje, o Komisija turi pateikti aiškią pažangą. Jei jos nebus, Briuselis atvirai leidžia suprasti, kad sprendimų bus ieškoma ne tik per dialogą, bet ir per reguliacines bei prekybos apsaugos priemones.
Leave a Reply