Tag: Kroatija

  • Kroatija skiria 2,7 mln. eurų CO2 surinkimui ir saugojimui: rengs geologinį atlasą

    Kroatijos Ekonomikos ministerija pasirašė dotacijos sutartį dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) tyrimų, finansuojamų pagal Nacionalinį gaivinimo ir atsparumo planą 2021–2026 metais. Projektui skiriama 2,7 mln. eurų, o investicija finansuojama 100 proc.

    Numatyta įvertinti, kiek realus ilgalaikis CO2 saugojimas geologinėse struktūrose sausumoje ir jūroje. Praktikoje tai reiškia duomenų rinkimą, potencialių vietų atranką ir techninių sprendimų pagrindimą, kad vėlesni sprendimai dėl infrastruktūros būtų paremti moksliškai patikimais vertinimais.

    Geologinis atlasas ir Bockovac analizė

    Pagrindinė projekto dalis bus geologinis atlasas, apimantis giliuosius sūrymo vandeninguosius horizontus ir kitas struktūras, tinkamas nuolatiniam CO2 saugojimui. Tokie atlasai paprastai naudojami kaip atspirties taškas planuojant gręžinius, rizikų vertinimą ir saugyklų licencijavimą.

    Taip pat bus parengtas išankstinis techninis ir ekonominis parengiamasis vertinimas Bockovac vietovei. Šio etapo tikslas yra apibrėžti galimus sprendinius, darbų apimtis, reikalingus tyrimus ir pradinius kaštų scenarijus prieš pereinant prie detalesnio projektavimo.

    Įrankiai, skirti CCS projektavimui

    Projektas apima ir specializuotos programinės įrangos paketo įsigijimą CCS sistemos projektavimui. Tokie įrankiai leidžia modeliuoti CO2 srautų surinkimą, suspaudimą, transportą ir suleidimą, taip pat vertinti slėgio, sandarumo ir ilgalaikės stebėsenos poreikius.

    Numatytos ir informavimo bei sklaidos veiklos, kurios paprastai reikalingos didelės apimties dekarbonizacijos projektams. CCS plėtra Europos Sąjungoje glaudžiai siejama su pramonės emisijų mažinimu ir infrastruktūros planavimu, todėl ankstyvas visuomenės ir rinkos dalyvių įtraukimas dažnai laikomas kritine sėkmės sąlyga.

    Institucijos akcentuoja sprendimų pagrindimą

    Kroatijos Angliavandenilių agentūros valdybos pirmininkas Marijanas Krpanas teigė, kad iniciatyva stiprina agentūros vaidmenį mažinant sunkiosios pramonės taršą. Jo vertinimu, atlasas taps pagrindu būsimiems CCS projektams, įskaitant sprendinius, kuriuose derinama geoterminė energetika ir CO2 saugojimas.

    Vyriausybės aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką įgyvendinančio fondo vadovas Luka Balenas pabrėžė, kad pirmiausia būtina sukurti ekspertinį pagrindą investiciniams sprendimams. „Geologinių struktūrų, tinkamų nuolatiniam CO2 saugojimui, atlasas ir galimybių studija Bockovac vietoje leis priimti pagrįstus sprendimus dėl būsimų investicijų ir dekarbonizacijos infrastruktūros plėtros“, – sakė L. Balenas.

  • Romėnų laivo paslaptis prie Kroatijos: 2 200 metų senumo vrakas atskleidė netikėtą kelionių istoriją

    Romėnų laivo paslaptis prie Kroatijos: 2 200 metų senumo vrakas atskleidė netikėtą kelionių istoriją

    Adrijos jūra dar kartą patvirtino esanti viena turtingiausių Europos povandeninės archeologijos erdvių. Prie Kroatijos krantų tiriamas daugiau kaip prieš 2 200 metų nuskendęs laivas atskleidė, kad romėnų laivybos technologijos buvo gerokai pažangesnės, nei ilgą laiką manyta.

    Mokslininkų dėmesį patraukė Ilovik–Paržine 1 vadinamas vrakas, kurį tyrėjai sieja su Romos Respublikos laikotarpiu. Ankstesni darbai daugiausia buvo skirti medinei konstrukcijai, tačiau naujausi tyrimai išryškino kur kas retesnį informacijos šaltinį, organines medžiagas, naudotas korpusui sandarinti.

    Kaip išduodamos remonto vietos?

    Tyrėjai nustatė, kad sandarinimo sluoksniuose išliko mikroskopinių augalų žiedadulkių pėdsakų. Tokia analizė leidžia atsekti, kokiose Adrijos vietose laivas galėjo būti remontuojamas, nes skirtinguose regionuose paplitusi augalija palieka skirtingą žiedadulkių foną.

    Remiantis sluoksnių seka, laivas buvo taisomas ne kartą ir, tikėtina, skirtinguose uostuose. Tai keičia ankstesnį įsivaizdavimą, kad senoviniai prekybiniai laivai dažniau būdavo trumpalaikiai, o ne ilgai eksploatuojami ir nuosekliai modernizuojami.

    Kokias medžiagas naudojo romėnai?

    Be įprastos medžių dervos, aptikta ir dervos bei bičių vaško mišinio požymių. Specialistų vertinimu, toks derinys buvo elastingesnis ir patogesnis naudoti pašildžius, todėl galėjo geriau prisitaikyti prie korpuso judėjimo bangose ir apkrovų keliamų deformacijų.

    Skirtinga remonto sluoksnių sudėtis taip pat rodo, kad Adrijos regione veikė nevienodos laivadirbystės tradicijos. Kitaip tariant, tas pats laivas tapo tarsi archyvu, kuriame užfiksuota, kaip įvairiose vietovėse skyrėsi praktiniai sprendimai ir meistrystė.

    Kodėl tai svarbu šiandien?

    Mokslininkai pabrėžia, kad organinės kilmės medžiagos povandeninėje archeologijoje ilgai buvo nuvertinamos, nes jas sudėtingiau išsaugoti ir ištirti nei metalą ar medieną. Vis dėlto tokie radiniai gali pateikti itin tikslią informaciją apie kasdienę techninę priežiūrą, žaliavų tiekimą ir net laivų judėjimo geografiją.

    Šio vrako istorija leidžia daryti platesnę išvadą apie romėnų jūrinę infrastruktūrą: prekybos maršrutai buvo intensyvūs, o uostai ir dirbtuvės sudarė tinklą, kuriame vyko nuolatinė technologinių žinių sklaida. Vieno laivo gyvenimo ciklas rodo ne primityvią, o profesionaliai organizuotą ir ilgalaikę laivybą.