CP v2

Tag: Kroatija

  • Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

    Kroatijos teismo sprendimas

    Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

    Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

    Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

    Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

    Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

    Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

    Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

    Nord Stream sabotažo kontekstas

    Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

    Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

    Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

    Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.

  • Chorvatijoje valgo kaip saldainius ir deda į patiekalus: atraskite jujubą, kinų datulę

    Gložyna pospolita, dažniau vadinama jujuba arba kinų datule, į Europą atkeliavo iš Azijos ir pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip įdomus, maistingas vaisius. Šiltesniuose Kroatijos regionuose ji auginama seniau, ypač Istrijoje, Kvarneryje ir Dalmatijoje, kur medis gerai prisitaiko prie sausesnio klimato.

    Jujubos vaisiai paprastai sunoksta rudenį, dažniausiai spalio mėnesį, o jų išvaizda keičiasi nokstant. Šviežias vaisius būna lygus, traškus ir sultingas, tačiau ilgiau laikomas arba pradžiūvęs ant šakų susiraukšlėja ir ima priminti džiovintą datulę.

    Skonis keičiasi nokstant

    Šviežia jujuba dažnai lyginama su nedideliu obuoliu, o vėliau, vaisiui minkštėjant, ryškėja saldesnės, karamelę primenančios natos. Dėl to dalis žmonių ją valgo tiesiog kaip užkandį, ypač kai norisi kažko saldaus, bet ne itin sunkaus.

    Subrendę ir labiau susiraukšlėję vaisiai dažniausiai būna saldesni, o kietesni geriau tinka, kai norisi traškumo. Renkantis verta ieškoti vaisių be įtrūkimų, be tamsių dėmių, nes jos gali rodyti pažeidimus arba netinkamą laikymą.

    Kaip jujuba naudojama virtuvėje

    Kroatijos namuose jujuba neretai keliauja į uogienes, sirupus, sultis ar naminius saldumynus. Ji taip pat dera su kasdieniais produktais, pavyzdžiui, košėmis ar jogurtu, o džiovinta gali būti smulkinama ir maišoma į kepinius vietoj dalies razinų.

    Įdomu tai, kad jujuba gali papildyti ir sūresnius patiekalus, ypač kai norisi saldžiarūgščio akcento. Šviežius vaisius galima trumpai patroškinti su svogūnu, trupučiu aliejaus ir rūgštesniu priedu, taip gaunant padažą, tinkantį prie keptos mėsos ar grilyje ruošiamų patiekalų.

    Ką verta žinoti apie džiovintą vaisių

    Džiovinta jujuba dažnai naudojama kaip ilgiau išliekantis užkandis, tačiau prieš dedant į patiekalus ją pravartu trumpai pamirkyti šiltame vandenyje. Tuomet vaisius suminkštėja, tampa aromatingesnis ir lengviau susijungia su kitais ingredientais.

    Mitybos požiūriu jujuba vertinama dėl skaidulų ir natūralaus saldumo, todėl gali padėti sumažinti poreikį pridėtiniam cukrui desertuose. Vis dėlto, kaip ir su džiovintais vaisiais apskritai, svarbu saikas, nes energinė vertė džiovinant tampa labiau koncentruota.

  • Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatijos vyriausybė skyrė 4 mln. eurų studijoms, kurios turėtų atverti kelią nuolatiniam anglies dioksido (CO₂) saugojimui geologiniuose sluoksniuose. Šis žingsnis laikomas parengiamąja dalimi prieš priimant sprendimus dėl konkrečių investicijų ir galimų leidimų procedūrų.

    Apie parengtus dokumentus pranešė Kroatijos angliavandenilių agentūra, koordinuojanti dalį šalies požeminių išteklių ir su jais susijusių duomenų. Agentūra nurodė, kad darbai orientuoti į ilgalaikį, vadinamąjį nuolatinį CO₂ izoliavimą, kai dujos suleidžiamos į tinkamas požemines struktūras.

    Kur ieškoma saugyklų?

    Pagal pateiktą informaciją parengti du atlasai, apimantys potencialias sausumos ir jūros teritorijų geologines struktūras, kurios teoriškai galėtų būti tinkamos CO₂ saugojimui. Tokie atlasai paprastai apibendrina geologinius duomenis, vertina galimų talpų ribas ir identifikuoja teritorijas, kuriose reikėtų detalesnių tyrimų.

    Be to, užbaigta integruota galimybių studija dėl nuolatinio saugojimo „Bockovac“ vietoje. Tai viena iš konkretesnių krypčių, nes šioje teritorijoje taip pat identifikuotas gilus sūrus vandeningasis sluoksnis, vadinamasis giliai slūgsantis sūrus akviferas.

    Kodėl svarbus „Bockovac“ akviferas?

    Gilūs sūrūs akviferai laikomi vienu dažniausiai svarstomų variantų CO₂ saugojimui, nes teoriškai gali turėti dideles talpas ir nėra tiesiogiai susiję su geriamojo vandens ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant realų įgyvendinimą reikia atlikti detalius geologinius, hidrodinaminius ir sandarumo vertinimus.

    „Bockovac“ vieta yra Osijek-Baranja apskrityje, o parengta galimybių studija turėtų padėti atsakyti į esminius klausimus: ar geologinė struktūra pakankamai sandari, kokios būtų injekcijos apimtys, kokios stebėsenos priemonės reikalingos ir kokie rizikos scenarijai turi būti valdomi.

    Ką tai reiškia pramonei ir klimato politikai?

    Geologinis CO₂ saugojimas dažniausiai siejamas su pramonės sektoriais, kuriuose išmetimus mažinti sudėtinga vien elektrifikacija ar energijos vartojimo efektyvumu, pavyzdžiui, cemento, chemijos ar dalies energetikos grandinių veikla. Todėl tokie parengiamieji darbai dažnai vertinami kaip infrastruktūrinis pagrindas platesniems dekarbonizacijos sprendimams.

    Vis dėlto nuo studijų iki realios saugyklos kelias paprastai ilgas: reikia papildomų tyrimų, poveikio aplinkai vertinimo, reguliacinių sprendimų, finansavimo modelio ir visuomenės informavimo. Kroatijos žingsnis rodo, kad šalis sistemina duomenis ir pasirengimą, kad sprendimai dėl CO₂ saugojimo būtų paremti konkrečiais geologiniais įrodymais, o ne vien politiniais siekiais.

  • Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje šią savaitę fiksuojamas degalų brangimas, nors abi šalys taiko kainų reguliavimo priemones. Kroatijos Vyriausybė rugpjūčio 18 dieną pratęsė degalų kainų reguliavimą, o Slovėnija patvirtino didžiausias leistinas mažmenines kainas už automagistralių ir greitkelių ribų.

    Kroatijoje, palyginti su ankstesniu septynių dienų laikotarpiu, sumažintos reguliuojamos antkainių ribos. Dyzelinui jos apkarpytos 0,01 euro už litrą, o vadinamajam mėlynajam dyzelinui – 0,02 euro už litrą.

    Akcizų tarifai šiuo sprendimu nebuvo keičiami, tačiau šalis ir toliau taiko mažesnius akcizus nei iki energetikos krizės laikotarpio. Skelbiama, kad bešviniam benzinui akcizas yra sumažintas iš viso 0,09 euro už litrą, o dyzelinui – 0,07 euro už litrą.

    Kroatijos institucijos nurodo, kad maksimalios mažmeninės kainos skaičiuojamos pagal praėjusio septynių dienų laikotarpio bazinę iškastinio kuro kainą, taikant nustatytas antkainių lubas. Benzinui antkainis ribojamas iki 0,1435 euro už litrą, dyzelinui – iki 0,1045 euro už litrą, o mėlynajam dyzelinui – iki 0,0236 euro už litrą.

    Taip pat nustatytos suskystintų naftos dujų kainų ribos: propano ir butano mišiniui balionuose – iki 0,9037 euro už kilogramą, o didesnėse talpyklose – iki 0,4416 euro už kilogramą. Naujoji tvarka Kroatijoje galios iki rugpjūčio 24 dienos.

    Pagal patvirtintas kainas Kroatijoje benzinas kainuos 1,63 euro už litrą, dyzelinas – 1,80 euro už litrą, o mėlynasis dyzelinas – 1,27 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuos 1,24 euro už kilogramą, o balionuose – 1,81 euro už kilogramą.

    Kroatijos skaičiavimu, be valstybės priemonių kainos būtų aukštesnės: benzinas siektų 1,78 euro už litrą, dyzelinas – 2,01 euro už litrą, mėlynasis dyzelinas – 1,36 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuotų 1,35 euro už kilogramą, o balionuose – 2,05 euro už kilogramą.

    Slovėnijoje rugpjūčio 18–24 dienomis nustatytos maksimalios leistinos mažmeninės kainos už automagistralių ir greitkelių ribų. Standartinio benzino NMB-95 kaina bus 1,582 euro už litrą, standartinio dyzelino – 1,857 euro už litrą.

    Be to, Slovėnijoje patvirtinta ir šildymo kuro kainų riba: šildymo alyva ELKO kainuos 1,470 euro už litrą. Šie skaičiai aktualūs gyventojams, kurie šildymo sezonui atsargas planuoja iš anksto, nes kainos vasaros pabaigoje dažnai tampa indikatoriumi, kokių sąnaudų galima tikėtis rudenį.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų lubos paprastai veikia kaip amortizatorius: jos gali pristabdyti staigius šuolius, tačiau ne visada sustabdo bendrą brangimo kryptį, kai didėja bazinės žaliavų kainos ir logistikos kaštai. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir taikant reguliavimą verta sekti savaitinius kainų atnaujinimus ir planuoti degalų pirkimą tada, kai įsigalioja palankesnis perskaičiavimas.

  • Nord Stream sprogdinimų byla plečiasi: Kroatijoje sulaikytas antras ukrainietis

    Nord Stream sprogdinimų byla plečiasi: Kroatijoje sulaikytas antras ukrainietis

    Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė, kad Kroatijoje sulaikytas Ukrainos pilietis, siejamas su įtariamu Nord Stream dujotiekių sabotavimu. Vyras buvo suimtas Puloje, vakarų Kroatijoje, gavus Europos arešto orderį.

    Pasak prokurorų, sulaikytasis, įvardijamas kaip Volodymyras Z., yra kvalifikuotas naras ir, įtariama, priklausė grupei, kuri 2022 metų rugsėjį prie Bornholmo salos padėjo sprogmenis ant Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 vamzdynų. Teigiama, kad jis dalyvavo nardymuose, reikalinguose sprogmenims pritvirtinti.

    Incidentas įvyko 2022 metų rugsėjo 26 dieną, praėjus maždaug septyniems mėnesiams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Sprogimai smarkiai apgadino Baltijos jūros dugnu nutiestą infrastruktūrą, kuri buvo skirta rusiškoms gamtinėms dujoms tiekti į Vokietiją, ir sunaikino tris iš keturių povandeninių vamzdžių.

    Kas žinoma apie įtariamą schemą

    Vokietijos tyrėjai nurodo, kad grupė į sprogimų vietą, kaip įtariama, vyko iš Rostoko išplaukusiu išnuomotu laivu. Prokuratūros vertinimu, tikslas buvo ilgam sutrikdyti dujų tiekimą šiais maršrutais ir apriboti Rusijos galimybes gauti pajamų, kurios galėtų būti naudojamos karui Ukrainoje finansuoti.

    Sulaikytasis dabar turėtų būti perduotas Vokietijai, kur jis bus pristatytas Federalinio teisingumo teismo teisėjui. Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad šis Ukrainos pilietis jau buvo sulaikytas Lenkijoje 2025 metais, tačiau tuomet išduoti jį Vokietijai buvo atsisakyta ir vyras buvo paleistas.

    Byloje minimas ir Ukrainos kariškis

    Tyrimas Vokietijoje jau anksčiau įgavo pagreitį, kai buvo pareikšti kaltinimai kitam asmeniui, įvardijamam kaip Serhii K. Jis buvo sulaikytas Italijoje 2025 metų rugpjūtį ir tų pačių metų lapkritį išduotas Vokietijai.

    Vokietijos federalinė prokuratūra yra nurodžiusi, kad Serhii K. buvo Ukrainos kariuomenės karininkas ir, įtariama, vadovavo grupei, siejamai su Nord Stream sabotavimu. Galutines atsakomybes ir motyvus turės įvertinti teismas, o ikiteisminis tyrimas, kaip skelbiama, tęsiamas.

    Kodėl Nord Stream sprogdinimai vis dar kelia įtampą

    Nord Stream sprogdinimai tapo vienu reikšmingiausių pastarųjų metų saugumo incidentų Europos energetikos infrastruktūroje. Nors po 2022 metų energetikos krizės Europa sparčiai mažino rusiškų dujų dalį ir diversifikavo tiekimą, povandeninių objektų apsauga liko jautri tema, ypač Baltijos jūros regione.

    Ši byla svarbi ir politiniu požiūriu, nes joje susikerta karo Ukrainoje, Europos energetinio saugumo ir tarptautinio teisinio bendradarbiavimo klausimai. Vokietijos institucijos pabrėžia, kad įtariamųjų paieška ir sulaikymai vykdomi remiantis tarpvalstybiniais mechanizmais, įskaitant Europos arešto orderį.

  • Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijos Adrijos jūros pakrantėje kilęs didelis miškų gaisras pareikalavo skubios medikų pagalbos: mažiausiai 10 žmonių gydomi reanimacijoje, dar kelios dešimtys patyrė įvairių sužeidimų. Pasak pareigūnų, gelbėtojai su ugnimi kovojo visą naktį, o situaciją apsunkino karštis ir vėjas.

    Iš netoliese esančių gyvenviečių, esančių kalvose prie Omišo, evakuota apie 2 000 žmonių, tarp jų ir turistai. Liepsnos apgadino namus, o kai kuriose vietose visiškai sudegė automobiliai, kurių likučiai ryte matėsi pakelėse.

    Į nelaimės vietą atvykęs ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius pabrėžė, kad ugnis plito itin sparčiai ir grasino tankiai apgyvendintai teritorijai. Jo teigimu, regione, kuriame nuolat gyvena apie 15 000 žmonių, šiuo metu papildomai buvo susitelkę dar apie 12 000 poilsiautojų.

    „Šis gaisras plito žaibo greičiu, o tai, ką ugniagesiams pavyko išgelbėti, iš tiesų prilygsta stebuklui“, – sakė Andrejus Plenkovičius.

    Splitų ligoninės atstovai nurodė, kad iki šiol čia pristatyta apie 40 nukentėjusiųjų, tarp jų yra ir užsienio turistų. Naktį į gaisro zoną buvo sutelkti beveik 300 ugniagesių, tačiau, kaip pripažino šalies ugniagesių vadovybė, liepsnos kai kuriose vietose juos lenkė.

    „Buvo baisu net žiūrėti: nukentėjo daug namų, kavinių, restoranų, automobilių ir valčių, kurios stovėjo sausumoje“, – sakė šalies ugniagesių vadovas Slavko Tucakovičius.

    Vietos žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose ugniagesiai dirbo prie didžiulių liepsnų sienų, o žmonės skubėjo palikti namus. Kroatijos Raudonasis Kryžius pranešė, kad dalis evakuotųjų, įskaitant turistus, buvo apgyvendinti laikinuose centruose, kur jiems suteiktos bazinės sąlygos.

    Auštant į dangų pakilo vandens semtuvais aprūpinti lėktuvai, tarp jų ir „Canadair“ tipo orlaiviai, o pareigūnai teigė, kad padėtis Omišo apylinkėse kiek stabilizavosi. Vis dėlto dalis aviacijos pajėgų netrukus buvo perkelta į kitą gaisro židinį Pelješaco pusiasalyje, maždaug už 70 kilometrų į pietus, kur liepsnos vėl ėmė grasinti namams.

    Gaisrai tuo pat metu fiksuoti ir kitose Balkanų vietose, o meteorologai regionui prognozuoja užsitęsusią karščio bangą ir sausrą. Kroatijoje šią vasarą jau ne kartą fiksuoti aukšti temperatūros rekordai, o netoli Omišo esantis Splitas šią savaitę pasiekė 39,7 laipsnio karščio ribą.

  • Prie Kroatijos krantų aptiko bizantijos laivą: jame – rekordinis auksas ir mįslingas žiedas

    Prie Kroatijos krantų aptiko bizantijos laivą: jame – rekordinis auksas ir mįslingas žiedas

    Prie pietinių Kroatijos krantų, netoli Mljeto salos, archeologai baigė vieno įspūdingiausių pastarojo meto povandeninių tyrimų etapų. Iš ankstyvųjų viduramžių laikų datuojamo bizantiško laivo nuolaužų iškelta daugiau kaip 600 gramų aukso, o toks kiekis Viduržemio jūroje laikomas išskirtiniu.

    Tarp radinių minimos auksinės monetos, prabangios diržų sagties detalės, inkrustuotos brangakmeniais ir perlais, bei ypač dėmesį patraukęs auksinis signetinis žiedas. Tyrėjai nurodo, kad žiede pavaizduotas Bizantijos imperatorius, todėl tai vargu ar galėjo būti eilinio pirklio daiktas.

    Kas slypėjo laive?

    Tyrimų komanda, dirbusi kelis sezonus, nuosekliai dokumentavo radavietę ir iškėlė ne tik brangenybes. Tarp nuolaužų aptikta amforų, keramikos, girnų akmenų, žvejybos reikmenų ir net stalo žaidimų detalių, leidžiančių spręsti apie kasdienį kelionės gyvenimą.

    Išlikusios konstrukcijos dalys rodo, kad laivas galėjo būti apie 18 metrų ilgio ir gabenti iki 60 tonų krovinį. Vis dėlto amforų rasta gerokai mažiau, nei tikėtasi tokio dydžio prekybiniame laive, todėl stiprėja versija, kad pagrindinis reiso tikslas buvo ne masinių prekių gabenimas, o žmonių ir ypač brangaus krovinio transportavimas.

    Kelionė, kuri baigėsi katastrofa

    Radinių analizė leidžia spėti, kad laivas nuskendo VII amžiuje arba VIII amžiaus pradžioje – laikotarpiu, kai Bizantijos imperija išgyveno politinius sukrėtimus ir karinius konfliktus. Būtent tuo metu Viduržemio jūros maršrutai tapo pavojingesni, o dideliems kroviniams ir svarbiems keleiviams reikėjo geresnės apsaugos.

    Mokslininkai neatmeta, kad laivas galėjo išplaukti iš Konstantinopolio ir keliauti link Ravenos – svarbaus Bizantijos atramos taško Italijoje. Jei ši hipotezė pasitvirtintų, nuolaužos taptų itin reikšmingu liudijimu apie tuometines elito keliones ir ryšių tinklą, jungusį Rytus su Vakarais.

    Kodėl šis radinys toks svarbus?

    Tokio turtingumo ankstyvųjų viduramžių laivų nuolaužos yra reta sėkmė, nes brangūs metalai dažnai būdavo išgraibstomi dar senovėje arba vėlesniais laikais. Šiuo atveju radiniai leidžia ne tik vertinti Bizantijos juvelyrikos meistrystę, bet ir kelti klausimus, kas tiksliai plaukė laivu ir kokia misija buvo patikėta.

    Archeologams šis objektas tampa savotiška laiko kapsule: iš vienos pusės, ji padeda atkurti konkretaus reiso aplinkybes, iš kitos – suteikia naujų duomenų apie prekybos, diplomatijos ir valdžios elitų judėjimą Viduržemio jūros baseine pereinamuoju laikotarpiu tarp vėlyvosios antikos ir ankstyvųjų viduramžių.

    Radinių konservavimas ir detalesnė analizė tęsiami, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų tyrimų, įskaitant datavimą, metalų sudėties analizę ir ikonografinius palyginimus. Mokslininkai pabrėžia, kad kiekvienas papildomas fragmentas gali padėti tiksliau nustatyti laivo kilmę, maršrutą ir jo keleivių statusą.

  • Automobiliu į Pietų Europą: vinjetės, kelių darbai ir degalų kainos, kur slypi didžiausi spąstai

    Vasarą vis daugiau keliautojų į Kroatiją ar Italiją vyksta nuosavu automobiliu, tačiau šiemet planuojant maršrutą verta skirti daugiau laiko pasiruošimui. Degalų kainos daugelyje šalių išlieka svyruojančios, o kelių darbų sezonas ypač juntamas Čekijoje ir Austrijoje, kur formuojasi ilgi kamščiai.

    Didžiausia rizika kelionėje dažnai slypi ne tik eisme, bet ir smulkmenose: neteisingai nupirkta vinjetė, praleistas mokamas tunelis ar neįvertinti greičio ribojimai gali baigtis didelėmis baudomis. Todėl prieš išvykstant pravartu pasitikrinti, kokie mokesčiai ir taisyklės galioja kiekvienoje tranzito šalyje.

    Vinjetės ir papildomi mokesčiai

    Važiuojant per Čekiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją ar Slovėniją daugumoje pagrindinių greitkelių reikalingos vinjetės. Patogiausia jas įsigyti internetu oficialiose tų šalių kelių administratorių sistemose, nes tarpininkų puslapiuose galutinė kaina neretai būna didesnė.

    Čekijoje vinjetės lengviesiems automobiliams iki 3,5 tonos yra elektroninės ir skirtingos trukmės, o kontrolė vykdoma kameromis, sutikrinančiomis valstybinius numerius. Panaši tvarka taikoma ir kitose šalyse, todėl klaidos įvedant numerį ar pasirenkant datą gali reikšti, kad sistema vinjetės nepripažins galiojančia.

    Austrijoje, be vinjetės, dalis tunelių ir svarbių tiltų apmokestinami papildomai atskirais bilietais. Slovėnijoje trumpoms kelionėms ar tranzitui vinjetė dažnai tampa reikšminga išlaidų dalimi, todėl ypač svarbu tiksliai įvertinti, kiek dienų realiai truks važiavimas pirmyn ir atgal.

    Kelių darbai ir greičio kontrolė

    Vasarą Čekijos automagistralė D1, ypač ruožuose tarp Ostravos ir Brno bei ties didžiaisiais mazgais, dažnai remontuojama, todėl eismas siaurinamas ir lėtėja. Analogiškų ribojimų tikėtina ir Austrijoje, kur kai kuriose atkarpose įrengiami laikini radarai, o policijos patruliai budėti pradeda būtent ten, kur vairuotojai dažniau viršija greitį.

    Maršrute nuo Vienos Graco kryptimi ir toliau į Slovėnijos sieną kelionės laikas piko metu gali pailgėti iki kelių valandų, todėl verta turėti laiko rezervą. Skirtingose šalyse galioja nevienodi greičio limitai ir baudos, o pranešimai apie pažeidimus neretai pasiekia jau grįžus namo.

    Degalų kainos ir kur taupyti

    Degalai kelionės biudžete išlieka vienas didžiausių kintamųjų, o kainų skirtumai tarp autostradų degalinių ir degalinių miestuose ar atokesniuose keliuose kartais būna ryškūs. Dažniausiai pigiau pildytis ne prie pagrindinių magistralių, todėl planuojant sustojimus verta numatyti trumpą nukrypimą nuo autostrados.

    Kai kuriose šalyse benzino litras paprastai kainuoja apie 1,70–2,00 euro, o dyzelinas gali būti dar brangesnis, ypač degalinėse prie autostradų. Keliaujant per Čekiją ar prieš įvažiuojant į Austriją neretai galima rasti palankesnes kainas, todėl praktiškas sprendimas yra pripildyti baką dar prieš kertant sieną.

    Skaičiuojant išlaidas svarbu nepamiršti, kad kainos keičiasi kasdien, o didesnio srauto savaitgaliais metu degalinėse prie populiariausių maršrutų gali formuotis eilės. Todėl iš anksto suplanuoti sustojimai ir alternatyvūs maršrutai dažnai sutaupo ne tik pinigų, bet ir laiko.

    Grįžtant namo: savaitgalio spūstys ir sunkvežimiai

    Dalis vairuotojų didžiausių spūsčių patiria ne išvykdami, o grįždami, ypač šeštadieniais, kai keliautojų srautas susikerta su tranzitiniu transportu. Austrijoje tam tikromis valandomis sunkvežimių eismui taikomi ribojimai, o tai kai kuriose vietose sukuria papildomas eiles prie sienos ir pagrindinių kelių mazgų.

    Jei kelionės planas leidžia, verta apsvarstyti grįžimą ne piko valandomis arba pasirinkti maršrutą, kuriame mažiau priklausoma nuo vieno pagrindinio pasienio punkto. Net ir nedidelis išvykimo laiko pakeitimas kartais sutaupo iki kelių valandų kelyje.

  • Juodos lūpos po vakarienės Kroatijoje: patiekalas, kurį turistai valgo vis dažniau

    Juodos lūpos po vakarienės Kroatijoje: patiekalas, kurį turistai valgo vis dažniau

    Atostogaujant Kroatijoje vis daugiau keliautojų ieško ne tik paplūdimių, bet ir vietinės virtuvės skonių. Vienas ryškiausių dalmatų virtuvės patiekalų yra juodasis risotas, kuris po kelių kąsnių nudažo lūpas ir liežuvį tamsiai.

    Šis patiekalas Kroatijoje dažnai vadinamas crni rižot, o jo išskirtinę spalvą suteikia sepijos, arba mėtės, rašalas. Nors išvaizda gali nustebinti, skonis paprastai būna švelnus, jūriškas ir kremiškas, dažniausiai papildomas česnaku, svogūnu, ryžiais ir jūros gėrybėmis.

    Iš žvejų virtuvės į restoranų meniu

    Juodojo risoto istorija glaudžiai siejama su Adrijos žvejų tradicijomis, kai buvo stengiamasi panaudoti visas sugautų galvakojų dalis. Tai, kas kadaise atrodė kaip nereikalingas priedas, ilgainiui tapo skonio ir autentiškumo simboliu pakrantės virtuvėje.

    Šiandien crni rižot siūlomas ir nedidelėse šeimyninėse užeigose, ir aukštesnės klasės restoranuose. Receptai skiriasi: vienur dominuoja sepija, kitur įdedama krevečių, midijų ar kalmarų, todėl net toje pačioje vietovėje skonis gali būti vis kitoks.

    Kiek kainuoja ir kur skaniausia

    Kainos Kroatijoje priklauso nuo miesto ir restorano lygio. Pajūrio užeigose porcija dažnai kainuoja apie 12–15 eurų, o populiariuose kurortuose ar senamiesčių restoranuose suma gali kilti iki maždaug 20 eurų ir daugiau.

    Geriausias patarimas norintiems paragauti autentiško varianto paprastas: rinktis vietas, kurios akcentuoja dienos laimikį. Šviežios sepijos ir kitos jūros gėrybės daro didžiausią skirtumą, o patiekalas dažnai patiekiamas su citrina ir žalumynais, kurie subalansuoja jūrišką intensyvumą.

    Kas slypi juodoje spalvoje?

    Spalvą suteikiantis sepijos rašalas turi melanino, todėl yra itin stipriai dažantis. Dėl to po vakarienės tamsesnė liežuvio, dantų ar lūpų spalva yra normalus efektas, o vietiniai neretai pajuokauja, kad taip lengviausia atpažinti, kas ką tik valgė juodąjį risotą.

    Mitybos požiūriu jūros gėrybės yra baltymų šaltinis ir dažnai turi mažiau riebalų nei dalis mėsos patiekalų. Vis dėlto pats risotas išlieka gana sotus, nes pagrindą sudaro ryžiai, o restoranuose jis neretai gaminamas su alyvuogių aliejumi, sviestu ar sūriu.

  • Figos guli po kojomis, o vietiniai jų net nerenka: turistai grūdasi į stiklainius

    Figos pietuose: kasdienybė vietiniams

    Vasaros pabaigoje ir rudenį Kroatijoje, Italijoje ar Ispanijoje figos sunoksta masiškai, todėl jų galima pamatyti ne tik soduose, bet ir pakelėse, skveruose ar prie paplūdimių. Vietiniams nukritę vaisiai dažnai yra įprastas vaizdas, todėl dalis jų lieka nepanaudoti.

    Turistai, ypač iš Šiaurės ir Vidurio Europos, į figas žiūri kitaip: sunokę vaisiai jiems tampa sezono atradimu. Dėl to kelionėse neretai ieškoma ūkininkų turgelių, kur figos būna aromatingesnės ir prinokusios labiau nei tos, kurios atkeliauja į prekybos centrus.

    Kuo figos vertingos mitybai?

    Figos vertinamos ne tik dėl medaus saldumo. Jose yra skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo veiklos, taip pat mineralų, dažniausiai siejamų su subalansuota mityba, įskaitant kalį ir magnį.

    Taip pat figos laikomos vienu iš augalinių kalcio šaltinių, nors jo kiekis ir įsisavinimas priklauso nuo bendro raciono. Dėl natūralaus cukraus figos yra kaloringesnis vaisius, todėl jų kiekį verta derinti prie kasdienės mitybos poreikių.

    Kodėl turistai renkasi virti džemą?

    Šviežios figos greitai genda, ypač karštu oru, todėl keliautojai dažnai ieško būdo skonį išsaugoti ilgiau. Vienas populiariausių sprendimų yra figų džemas, nes jam nereikia sudėtingų ingredientų, o skonis išlieka intensyvus.

    Virtas figų džemas tinka ne tik ant skrebučio ar prie blynų. Jis dažnai derinamas su sūriais, ypač su ožkos pieno sūriais ar mėlynojo pelėsio sūriais, nes saldumas subalansuoja sūrumą.

    Norint, kad džemas laikytųsi ilgiau, stiklainiai paprastai pasterizuojami. Dažniausiai rekomenduojama juos kaitinti verdančiame vandenyje apie 15–20 minučių, skaičiuojant nuo užvirimo, o tada atvėsinti ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje.

    Skoniui paįvairinti dažnai pasirenkamas šviežias imbieras, kuris figų saldumui suteikia lengvo aštrumo. Kai kuriuose receptuose naudojamas ir nedidelis alkoholio kiekis aromatui, tačiau kaitinant jis išgaruoja, palikdamas tik poskonį.