CP v2

Tag: Kroatija

  • Traukinys į Kroatiją šluoja bilietus: „Adriatic Express“ dar neišvažiavo, o jau muša rekordus

    Traukinys į Kroatiją šluoja bilietus: „Adriatic Express“ dar neišvažiavo, o jau muša rekordus

    Dar neprasidėjus vasaros reisams, bilietai į traukinį „Adriatic Express“ išperkami žaibiškai. Lenkijos vežėjas „PKP Intercity“ skelbia, kad šio sezono pardavimai jau viršijo praėjusių metų tempą, nors pirmasis sąstatas dar tik ruošėsi išvykti.

    Maršrutas, jungiantis Varšuvą su Kroatijos uostamiesčiu Rijeka, tapo vienu geidžiamiausių vasaros kelionių pasirinkimų. Bendrovės vadovas Januszas Malinowskis yra nurodęs, kad viso sezono metu tikimasi parduoti apie 17 000–20 000 bilietų, o didžiausias srautas tenka Rijekai.

    „Didžiausias susidomėjimas – Rijeka, o į Koperį bilietų parduodama mažiau“, – sakė Januszas Malinowskis.

    Šį sezoną „PKP Intercity“ padidino reisų dažnį: vietoje keturių išvykimų per savaitę numatyti šeši. Tai leidžia vežėjui geriau reaguoti į paklausą, kuri pastaraisiais metais augo dėl brangstančių skrydžių piko metu ir keliautojų noro rinktis patogesnes, mažiau logistikos reikalaujančias keliones.

    Traukinyje numatyti trys antros klasės vagonai, taip pat yra vietų gulimajame vagone, kuris paprastai siejamas su didesniu komfortu ilgoje kelionėje. Dalis maršruto iki Vienos papildomai aptarnaujama maitinimo paslaugomis, todėl kelionė tampa patogesnė ir tiems, kurie renkasi sėdimas vietas.

    Kelionė į Rijeką trunka daugiau nei 20 valandų, o grįžtant ji planuojama kiek trumpesnė ir siekia apie 19 valandų. Pirmasis šio sezono reisas numatytas birželio 26 dieną, o sezoninis kursavimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos.

    Bilietų kainos prasideda nuo maždaug 45 eurų, o vieta gulimajame vagone kainuoja apie 70 eurų. Vežėjui svarbus ir planavimo horizontas: viešai minėta, kad svarstoma maršrutą ateityje paversti visus metus veikiančiu, tačiau optimistiškiausiu scenarijumi tai galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2028 metais.

  • Kroatijoje aptikta Mitros šventvietė verčia suabejoti šimtmetį vyravusia teorija

    Kroatijoje aptikta Mitros šventvietė verčia suabejoti šimtmetį vyravusia teorija

    Pietų Adrijos pakrantėje, Močići vietovėje Kroatijoje, archeologai iš naujo įvertino seniai žinomą Mitros kulto šventvietę ir priėjo prie netikėtos išvados. Pasirodo, apeigos galėjo vykti ne uždaroje, tamsioje šventykloje, kaip manyta dešimtmečius, o atviroje, su kraštovaizdžiu glaudžiai susietoje erdvėje.

    Mitros kultas buvo viena ryškiausių vėlyvosios Romos imperijos misterinių religijų. Ilgą laiką dominavo požiūris, kad jo išpažinėjai rinkdavosi mitrėjuose, specialiai įrengtose patalpose, primenančiose olą, nes mitologijoje Mitra siejamas su gimimu iš uolos ir požemio simbolika.

    Tačiau Močići atvejis išsiskiria. Tyrėjai teigia, kad pagrindiniai šventvietės elementai buvo natūralūs: uolienų formacijos, karstinis reljefas ir šaltinis, todėl vieta veikiau primena atvirą kulto kraštovaizdį, o ne klasikinę pastato viduje įrengtą šventyklą.

    „Ši šventvietė rodo, kad Mitros kulto praktikos galėjo būti kur kas lankstesnės ir labiau priklausomos nuo vietos aplinkos, nei ilgai buvo manoma“, – teigė tyrėjai, apibendrindami naują interpretaciją.

    Vanduo šioje istorijoje – ne detalė, o viena iš galimų ritualinės logikos ašių. Kituose mitraizmo objektuose aptinkami baseinai, kanalai ar kiti vandens įrenginiai, o Močići šaltinis, būdamas natūralus, galėjo stiprinti vietos sakralumą ir sietis su mituose pasikartojančiu vandens išgavimu iš uolos.

    Mokslininkai pabrėžia, kad toks pavyzdys keičia įsivaizdavimą apie mitraizmo vienodumą visoje imperijoje. Vietoj vieno griežto modelio ryškėja regioninės variacijos: bendras religinis pasakojimas galėjo būti pritaikomas prie konkrečios geografijos, tradicijų ir vietos bendruomenių poreikių.

    Nauja analizė papildo platesnę šiuolaikinės archeologijos kryptį, kai daugiau dėmesio skiriama ne vien radiniams ar pastatų planams, bet ir pačiam kraštovaizdžiui kaip ritualo dalyviui. Tai leidžia tiksliau suprasti, kaip senovės žmonės patirdavo sakralias vietas ir kodėl kai kurios jų pasirinktos ne atsitiktinai, o dėl išskirtinių gamtinių savybių.

  • Makłovičius gamina chorvatišką lečo: atsisako daržovės, kuri lietuviams dažnai būtina

    Kulinarijos laidų vedėjas ir kelionių gurmanas Robertas Makłovičius siūlo lečo versiją, kuri labiau primena Balkanų namų virtuvę nei įprastą Vidurio Europos variantą. Esminė detalė – recepte sąmoningai atsisakoma cukinijos, kuri daugelyje šeimų laikoma beveik privaloma.

    Tokį pasirinkimą galima paaiškinti siekiu sutelkti skonį į pagrindinius ingredientus: paprikas, pomidorus ir ryškesnį mėsos akcentą. Kai puode mažiau vandeningų daržovių, padažas natūraliai tirštėja, o aromatai išlieka intensyvesni.

    Kas keičiasi be cukinijos?

    Cukinija dažnai naudojama kaip neutralaus skonio užpildas, padedantis padidinti patiekalo tūrį ir sušvelninti aštresnius prieskonius. Tačiau ji taip pat prideda drėgmės, todėl lečo gali tapti skystesnis ir mažiau koncentruotas.

    Makłovičiaus logika paprasta: geriau mažiau, bet ryškiau. Kai dominuoja saldžios, mėsingos paprikos ir gerai sunokę pomidorai, patiekalas įgauna sodresnį, labiau troškinį primenantį charakterį.

    Skonis prasideda nuo paprikų

    Šio tipo lečo sėkmę dažniausiai lemia paprikų kokybė ir jų paruošimas. Mėsingos saldžios paprikos, lėtai troškintos ant nedidelės kaitros, išskiria natūralų saldumą ir sukuria tvirtą padažo pagrindą.

    Ne mažiau svarbūs ir pomidorai: kuo jie prinokę, tuo daugiau umami ir natūralaus rūgštingumo, kuris subalansuoja riebesnės dešros ar kitos mėsos skonį. Tokia kombinacija būdinga daugeliui Balkanų regiono troškinių, kuriuose ingredientų sąrašas trumpesnis, bet tikslus.

    Lėtas troškinimas ir paprastos taisyklės

    Ruošiant šį patiekalą svarbu neskubėti: daržovės turi suminkštėti ir atiduoti skonį, o ne greitai apkepti iki aitraus poskonio. Dažna klaida – per aukšta kaitra, dėl kurios svogūnai ir paprikos ima svilti, o padažas įgauna kartumą.

    Kita svarbi detalė – pusiausvyra tarp riebalų ir rūgšties. Dešra suteikia sotumo ir aromato, o pomidorai padeda neperkrauti patiekalo sunkumu, todėl lečo išlieka lengviau valgomas net ir karštą dieną.

  • Europos paslėpti kelionių perlai 2026-iesiems: nuo pasakų miestelių iki ramių ežerų salų

    Europos paslėpti kelionių perlai 2026-iesiems: nuo pasakų miestelių iki ramių ežerų salų

    Kur ieškoti mažiau turistų?

    Paryžius, Roma ar Barselona ir toliau traukia minias, tačiau vis daugiau keliautojų ieško alternatyvų, kuriose mažiau eilių, triukšmo ir „Instagram“ spūsčių. Šią kryptį stiprina ir lėtesnio keliavimo tendencijos: noras ilgiau pabūti vienoje vietoje, daugiau pažinti vietos virtuvę, gamtą ir tradicijas.

    Kelionių kryptys, esančios toliau nuo pagrindinių srautų, dažnai pasiūlo tą patį Europos „atviruko“ vaizdą, tik be masinio turizmo spaudimo. Nauja „European Best Destinations“ sudaryta rekomendacijų atranka išskiria vietas, kurios 2026 metais vertos dėmesio dėl autentiškumo, kraštovaizdžių ir kultūros.

    Penki ryškiausi 2026 metų pasirinkimai

    Vokietijos pietvakariuose esantis Tiubingenas laikomas vienu vaizdingiausių universitetinių miestų regione, kur senamiestis, upė ir istorinis paveldas dera su gyvu studentų ritmu. Miestą patogu pasiekti iš Štutgarto oro uosto, o didelė dalis įdomybių pasiekiama pėsčiomis.

    Kroatijos Istrijoje įsikūręs Motovunas išsiskiria ant kalvos iškilusiomis viduramžių sienomis, vingiuotomis akmeninėmis gatvėmis ir plačiomis panoramomis į Mirnos upės slėnį. Aplink esantis Motovuno miškas garsėja baltaisiais triufeliais, todėl rudenį čia ypač populiarios triufelių degustacijos ir paieškos.

    Italijoje, Pjemonto regione, Ortos ežere esanti Isola San Giulio siūlo ramesnę alternatyvą perpildytoms šiaurės Italijos ežerų kryptims. Nedidelė sala žinoma dėl sakralinio paveldo, vienuolyno aplinkos ir pasivaikščiojimo tako, kuris dažnai minimas kaip tylos ir ramybės patirtis.

    Pietų Italijos Apulijoje esantis Alberobelas turistus vilioja truliais, baltais akmeniniais nameliais su kūginiais stogais, kurie yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestelyje populiaru klaidžioti siaurose gatvelėse, o vietos virtuvė dažnai tampa ne mažiau svarbia kelionės dalimi nei architektūra.

    Graikijoje esanti Meteora išsiskiria vienu įspūdingiausių religinių kraštovaizdžių Europoje: vienuolynai, pastatyti ant aukštų uolų, buvo kuriami tarp XIV ir XVI amžių. Šiandien dalis vienuolynų tebėra veikiantys, o apylinkės traukia ir žygeivius dėl takų bei apžvalgos vietų.

    Visas 10-ukas ir ką verta žinoti

    Į 2026 metų rekomenduojamų Europos paslėptų perlų dešimtuką taip pat pateko Fiskardas Graikijoje, Kravicės kriokliai Bosnijoje ir Hercegovinoje, Monsarasas Portugalijoje, Resijos ežeras Italijoje ir Peružas Prancūzijoje. Bendras šių vietų bruožas – mažesnis masinio turizmo intensyvumas ir stiprus vietos identitetas.

    Planuojant kelionę verta įvertinti sezoniškumą: kai kurios kryptys geriausiai atsiskleidžia pavasarį ar rudenį, kai oras dar palankus, bet srautai mažesni. Tokios kelionės dažnai leidžia sutaupyti nakvynei, lengviau rasti vietą restoranuose ir patirti daugiau vietinės kasdienybės, o ne vien „top“ objektų maršrutą.

  • „PKP Intercity“ skelbia rekordines atostogas: kasdien žada iki 560 reisų ir naujus maršrutus

    „PKP Intercity“ skelbia rekordines atostogas: kasdien žada iki 560 reisų ir naujus maršrutus

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ skelbia besiruošianti rekordiniam vasaros sezonui ir žada didžiausią traukinių pasiūlą per savo istoriją. Vežėjas nurodo, kad atostogų piko metu kasdien planuoja aptarnauti iki 560 reisų, t. y. maždaug 46 daugiau nei pernai.

    Pasak bendrovės, augantis reisų skaičius yra atsakas į nuosekliai didėjančius keleivių srautus ir sezoniškai išaugusią paklausą. Plėtra taip pat siejama su infrastruktūros ir riedmenų panaudojimu intensyvesniu grafiku, ypač savaitgaliais ir per ilgus šventinius savaitgalius.

    Didžiausias dėmesys šią vasarą skiriamas susisiekimui su Baltijos jūros kurortais. „PKP Intercity“ skaičiuoja, kad į Trimiestį kasdien gali kursuoti iki 114 traukinių, o per ilguosius savaitgalius – iki 122 sąstatų per parą.

    Tarp akcentuojamų naujovių – kai kurių maršrutų išplėtimas greitesniais sąstatais, įskaitant „Pendolino“ tipo traukinius. Vežėjas taip pat pristato naujus tiesioginius reisus, kurie turėtų sutrumpinti persėdimų skaičių ir pagerinti susisiekimą su turistinėmis kryptimis vasaros metu.

    Susisiekimo planuose minimas ir istoriškai svarbus geležinkelio sugrįžimas į Lomžą po maždaug 30 metų pertraukos. Tokių projektų tikslas – atkurti regionų pasiekiamumą geležinkeliu ir nukreipti dalį kelionių nuo kelių transporto į bėgius.

    Tarptautinių kelionių mėgėjams žadamas ir sezoninis susisiekimas su Rijeka Kroatijoje – atnaujinamas „Adriatic Express“ reisas, kuris, vežėjo teigimu, turėtų kursuoti šešis kartus per savaitę. Naujove įvardijamas papildomas vagonas, numatytas keleiviams, vykstantiems į Koperį.

    Šalia tolimojo susisiekimo planų pabrėžiama, kad papildomus reisus vasaros laikotarpiu tradiciškai didina ir regioniniai vežėjai, ypač ten, kur susiformuoja poilsinių kelionių srautai. Tokia praktika leidžia lankstesniu grafiku reaguoti į paklausą ir sumažinti perpildymo riziką piko dienomis.

  • Alytaus sporto centro auklėtinė Europos paplūdimio imtynių čempionate: pritrūko iki medalio

    Gegužės 27–28 dienomis Kroatijoje, Porečo mieste prie Adrijos jūros, surengtas Europos U15, U17 ir U20 paplūdimio imtynių čempionatas. Ši disciplina pastaraisiais metais vis labiau populiarėja, o turnyrai išsiskiria intensyviomis kovomis ir specifinėmis sąlygomis ant smėlio.

    Čempionate startavo ir Alytaus sporto centro sportininkė Anastasiia Poremchuk, kurią treniruoja Donatas Nedzinskas. Alytiškė varžėsi U17 amžiaus grupėje, nors pačiai sportininkei dar nėra penkiolikos metų.

    Kelyje link finalinių kovų Anastasiia iškovojo dvi pergales ir pademonstravo, kad gali sėkmingai konkuruoti su vyresnėmis varžovėmis. Vis dėlto pusfinalyje teko pripažinti varžovės pranašumą, o tai reiškė, kad medalis spręsis mažajame finale.

    Dvikovoje dėl bronzos Alytaus sporto centro auklėtinė kovojo iki paskutinių akimirkų, tačiau po permainingos kovos nusileido rezultatu 2:3. Galutinėje įskaitoje ji užėmė penktąją vietą – aukštą rezultatą, ypač atsižvelgiant į amžiaus skirtumą.

    Trenerio teigimu, tokio lygio startai jaunam sportininkui svarbūs ne tik dėl rezultato, bet ir dėl patirties, kuri vėliau padeda stabiliau kovoti lemiamose dvikovose. Anastasiia jau yra tapusi Lietuvos imtynių čempione ir iškovojusi prizines vietas šalies varžybose, tad penkta vieta Europoje dar labiau sustiprina jos, kaip perspektyvios sportininkės, statusą.

    Artimiausiu metu sportininkės laukia pasirengimo etapas, kuriame didžiausias dėmesys paprastai skiriamas taktikai, greičiui ir ištvermei, nes paplūdimio imtynėse kovos dinamika smarkiai skiriasi nuo tradicinių imtynių ant kilimo. Alytaus sporto centras tikisi, kad tarptautinė patirtis taps tvirtu pagrindu kitų sezonų startams ir kovai dėl apdovanojimų.

  • Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Pasirašyta deklaracija dėl Rogatec jungties

    Slovėnijos ir Kroatijos dujų perdavimo sistemos operatoriai Plinovodi ir Plinacro pasirašė deklaraciją, kuria siekiama didinti Rogatec tarpvalstybinės jungties pralaidumą dujų srautams iš Kroatijos į Slovėniją.

    Įmonės sutaria koordinuotai įgyvendinti techninius, teisinius ir eksploatacinius sprendimus, kad papildomi pajėgumai būtų prieinami laiku ir būtų galima patikimiau planuoti regiono dujų srautus.

    Koks pralaidumas planuojamas

    Pagal paskelbtus planus, užbaigus Kroatijoje numatytus dujotiekių projektus, Rogatec jungties pralaidumas galėtų išaugti iki 170 000 kubinių metrų per valandą.

    Nurodoma, kad toks pralaidumas galėtų būti pasiektas nuo 2026 metų gruodžio 31 dienos, kai bus baigti atitinkami vamzdynų ruožai, finansuojami pagal Kroatijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    Kokie projektai susiję su plėtra

    Rogatec jungties didinimas siejamas su Kroatijos magistralinių dujotiekių tinklo stiprinimu, įskaitant Bosiljevo–Sisak ir Kozarac–Sisak ruožus.

    Atnaujintas tinklas turėtų sudaryti sąlygas transportuoti didesnius dujų kiekius tarp šalių ir lanksčiau nukreipti srautus, kai rinkoje keičiasi paklausa ar tiekimo maršrutai.

    Kodėl tai svarbu regiono rinkai

    Didesni tarpvalstybiniai pajėgumai paprastai didina tiekimo saugumą ir konkurenciją, nes leidžia greičiau perskirstyti dujas tarp rinkų ir geriau išnaudoti skirtingus įvežimo kelius.

    Tokie projektai Baltijos ir Vidurio Europos regione vertinami kaip ilgalaikė priemonė mažinti trikdžių riziką ir užtikrinti, kad dujų infrastruktūra atitiktų kintančius vartojimo ir tiekimo scenarijus.

  • Šiauliuose atidaryta paroda apie Kroatijos nepriklausomybės karą: nuo Vukovaro iki „Audros“

    Šiauliuose atidaryta paroda apie Kroatijos nepriklausomybės karą: nuo Vukovaro iki „Audros“

    Šiauliuose pristatyta paroda, skirta Kroatijos nepriklausomybės karo istorijai ir 1991–1995 metais vykusioms kovoms. Ekspozicija atidaryta miesto jubiliejinės programos kontekste, akcentuojant laisvės kainą ir tarptautinės partnerystės svarbą.

    Renginio metu pabrėžta, kad parodai pasirinkta „Vitražų“ salė nėra atsitiktinė vieta. Ji siejama su istorine Saulės mūšio simbolika, todėl erdvė parankiai sustiprina pasakojimą apie visuomenės atsparumą ir vienybę krizių laikais.

    „Simboliška, kad šią ypatingą parodą atidarome salėje, kuri primena mūsų tautos atsparumą ir vienybę sunkiais laikais“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Kroatijos Respublikos ambasados atstovas Ivan Jerzečić kalboje priminė ankstyvą Lietuvos politinį sprendimą pripažinti Kroatijos nepriklausomybę 1991 metais. Jo teigimu, šis solidarumo gestas tapo ilgalaikio diplomatinio ryšio pagrindu, kuris atsispindi ir šiandienos bendradarbiavime.

    „Šia paroda švenčiame laisvę ir prisimename, kaip ją iškovojome: Lietuva Kroatijos širdyje turi ypatingą vietą“, – sakė Ivan Jerzečić.

    Ekspozicijoje darbai sudėlioti chronologiškai, kad lankytojai aiškiai matytų pagrindines karo fazes ir svarbiausius mūšius. Parodos pasakojimas apima Vukovaro gynybą ir vėlesnes operacijas „Blyksnis“ bei „Audra“, kurios laikomos lūžiniais epizodais Kroatijos valstybingumo įtvirtinimo kelyje.

    Parodos kūriniuose dokumentinė karo medžiaga derinama su grafine raiška ir asmeninio liudijimo elementais, todėl istorija pateikiama ne vien kaip faktų seka. Rengiant parodą prisidėjo Kroatijos memorialinis dokumentacijos centras, parūpinęs istorinį kontekstą ir papildomą medžiagą.

    Atidaryme dalyvavo ir svečiai, kurių patirtis parodai suteikė papildomą svorį: į renginį atvyko Kroatijos kariai, dalyvavę 1991–1995 metų įvykiuose. Taip pat paminėtas ir šiuolaikinis NATO sąjungininkų buvimas Lietuvoje, kuris parodo, kad saugumo ir atgrasymo klausimai regione išlieka aktualūs.

    Šventinę atmosferą renginyje kūrė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos akordeonininkų ansamblis, o programą vedė Emilija Dubro ir Ervidas Balčiūnas. Renginyje dalyvavo ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių kontingentų kariai.

    Paroda „Vitražų“ salėje, Tilžės gatvėje 140, veiks iki birželio 19 dienos. Organizatoriai kviečia apsilankyti visus, kurie domisi Europos naujausių laikų istorija, grafikos menu ir tarptautiniu kultūriniu bendradarbiavimu.

    Parodą organizavo Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje, partneriais tapo Šiaulių miesto savivaldybė, koncertinė įstaiga „Saulė“ ir Kroatijos memorialinis dokumentacijos centras.

  • Kroatijoje rastas „vampyru“ laikytas palaikų kapas: po 400 metų atkurtas vyro veidas

    Kroatijoje rastas „vampyru“ laikytas palaikų kapas: po 400 metų atkurtas vyro veidas

    Neįprastas radinys bažnyčios kapinėse

    Kroatijos bažnyčios kapinėse 2023 metais archeologai aptiko vyro palaikus, kurių laidojimo būdas iškart sukėlė įtarimų. Kūnas buvo paguldytas veidu į žemę, o tai siejama su slavų folklore aptinkamais „apsauginiais“ laidojimo ritualais.

    Tyrėjų teigimu, tokia padėtis istoriškai buvo pasirinkta tuomet, kai bendruomenė bijodavo, kad mirusysis gali „grįžti“ ir kenkti gyviesiems. Tokie įsitikinimai Rytų ir Pietryčių Europoje buvo paplitę šimtmečius, ypač epidemijų, karo ar socialinių sukrėtimų laikais.

    Ką apie mirtį pasako kaulai?

    Bioarcheologai nustatė, kad palaidojimas nebuvo įprastas ir galėjo būti atliktas keliais etapais. Skelbiama, jog žmogus iš pradžių buvo palaidotas įprastai, tačiau vėliau kapas buvo atkastas, o palaikai perlaidoti kitaip.

    Analizuojant skeletą pastebėta ir smurto požymių: aptikti lūžiai, kurie, tyrėjų vertinimu, galėjo atsirasti maždaug mirties metu. Tai sustiprino hipotezę, kad vyras mirė smurtine mirtimi ir galėjo būti laikomas pavojingu ar „nešvariu“ bendruomenės akyse.

    „Buvo aišku, kad vyksta kažkas neįprasto, nes tai nepanašu į krikščionišką laidojimo praktiką“, – sakė Nataša Sarkić.

    Veido rekonstrukcija po keturių šimtmečių

    Siekdami geriau suprasti, kas buvo šis žmogus, specialistai atliko kaukolės skenavimą ir sukūrė skaitmeninį 3D modelį. Remiantis teismo medicinos metodais, ant modelio buvo taikomi audinių storio orientyrai ir žingsnis po žingsnio atkuriami raumenys bei veido bruožai.

    Galutinis rezultatas pristatomas kaip realistiška interpretacija, kaip vyras galėjo atrodyti būdamas gyvas. Tyrėjai nurodo, kad jis greičiausiai buvo 40–50 metų amžiaus.

    Toks atvejis, anot archeologų, primena, kad laidojimo papročiai atspindėjo ne tik religines normas, bet ir kolektyvines baimes. Šiuolaikinės 3D rekonstrukcijos technologijos leidžia istorinius pasakojimus papildyti apčiuopiamu žmogišku veidu, o kartu tiksliau vertinti, kaip bendruomenės reaguodavo į mirtį, smurtą ir nežinomybę.

  • „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    Kroatijos ENNA Group geotermijos dukterinė bendrovė „ENNA Geo“ pasirašė susitarimą įsigyti bendrovę IGeoPen, priklausančią Jungtinės Karalystės įmonei A14 Energy Limited. Sandoriu perimamos trys geoterminės žvalgybos licencijos Ernestinovo, Sječe ir Pčelić teritorijose.

    Numatyta, kad atsiskaitymas bus mišrus: pradinė įmoka ir kintama dalis, susieta su būsima komercine elektros gamyba kiekvienoje teritorijoje. „ENNA Geo“ perimtų pilną šių vietų nuosavybę, o sandorio užbaigimas planuojamas 2026 metų antrąjį pusmetį.

    Du elektrinių projektai jau pažengę

    „ENNA Geo“ Kroatijoje jau vysto du pažengusios stadijos geoterminių elektrinių projektus. Vienas jų yra Zagocha prie Slatinos, kur numatoma 20 megavatų elektrinė prijungiamoji galia, kitas – Babina Greda su 15 megavatų galia.

    Skelbiama, kad Zagocha projektas šiuo metu laikomas labiausiai pažengusiu geoterminės elektrinės projektu Kroatijoje. Planuojama, kad elektrinė per metus pagamintų daugiau kaip 130 000 megavatvalandžių elektros, o tokio kiekio pakaktų daugiau nei 42 000 namų ūkių poreikiams.

    Giliausi gręžiniai ir aukšta temperatūra

    Slatina 2 eksploataciniame plote užbaigtas 4 582 metrų gylio gręžinys, kuris įvardijamas kaip giliausias geoterminis gręžinys Kroatijoje. Nurodoma, kad vandens temperatūra jame siekia iki 211 laipsnių Celsijaus, o tai sudaro palankias sąlygas elektros gamybai.

    Babina Greda projekte gręžinio gylis siekia 4 083 metrus, o vandens temperatūra yra apie 180 laipsnių Celsijaus, taip pat tinkama elektros gamybai. Bendrovė pabrėžia ir liekamosios šilumos panaudojimo kryptis, kurios dažnai tampa svarbia geotermijos ekonomikos dalimi, pavyzdžiui, pramonėje, šiltnamiuose, šildymui ar džiovykloms.

    Investicijos ir planuojami terminai

    Bendra investicija į Zagocha projektą vertinama 162 300 000 eurų, o veiklos pradžia siejama su 2030 metais. Babina Greda projektui nurodoma 121 800 000 eurų investicija, o komercinės veiklos startas prognozuojamas 2032 metais.

    Energetikos rinkoje geotermija vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo oro sąlygų mažiau priklausantis atsinaujinantis šaltinis, galintis stabiliai tiekti bazinę generaciją. Tokie projektai dažniausiai reikalauja didelių pradinių investicijų ir rizikos valdymo žvalgybos etape, tačiau sėkmės atveju gali užtikrinti ilgalaikę, prognozuojamą gamybą ir papildomas šilumos panaudojimo pajamas.