Tag: Kroatija

  • Kaip Jugoslavijos 1920–1941 metų krizės atvėrė kelią karui ir genocidui Balkanuose

    Jugoslavijos kelias į Antrąjį pasaulinį karą buvo nulemtas ne vien 1941 metų invazijos – įtampa kaupėsi dar nuo 1920-ųjų, kai jauna valstybė sunkiai tvarkėsi su vidiniais nesutarimais ir skirtingų tautinių grupių interesais.

    Tekste apžvelgiama, kaip politinė nestabilumo spiralė, centralizacijos bandymai ir radikalėjantys judėjimai galiausiai sukūrė sąlygas, kuriomis Kroatijoje iškilo fašistinis „Ustašų“ judėjimas, o regione prasidėjo masinio smurto kampanijos.

    Tuo metu vadinta Serbų, kroatų ir slovėnų karalyste (vėliau pervadinta Jugoslavijos karalyste) apėmė daug skirtingų slavų etninių grupių ir mažumų – nuo vengrų ir albanų iki žydų bei romų. Tokia įvairovė tapo išbandymu politinei sistemai, ypač kai skirtingos partijos varžėsi dėl atstovavimo ir autonomijos.

    Lūžio tašku tapo 1928 metų rugpjūtis, kai serbų ekstremistas parlamentaras Puniša Račičius nušovė įtakingą kroatų politiką Stjepaną Radičių. Tai sustiprino kroatų baimes, kad šalies valdymas bus vis labiau koncentruojamas Serbijos politinio elito rankose.

    Nuo diktatūros iki radikalizacijos

    1929 metų sausio 6 dieną karalius Aleksandras I Karađorđević panaikino federalinę konstituciją, paleido parlamentą, pervadino valstybę Jugoslavijos karalyste ir įvedė vienvaldę diktatūrą. Nors toks žingsnis daliai serbų politinio establišmento atrodė logiškas, kitoms tautinėms grupėms jis reiškė dar didesnį atotrūkį nuo valdžios.

    Autoriaus teigimu, diktatūra Kroatijoje nusilpnino nuosaikią politiką ir, paradoksalu, suteikė daugiau erdvės radikalioms idėjoms. 1931 metais, Didžiosios depresijos fone, Kroatijoje ėmė daugėti smurto – minimi šaudymai, sprogdinimai ir teroro aktai.

    Šiame kontekste vis daugiau kroatų ėmė remti „Ustašų“ judėjimą, kurį vedė išeivijoje gyvenęs Ante Paveličius. Jis dar 1929 metais paliko Jugoslaviją, o jo pažiūros, anot teksto, tapo pernelyg radikalios net daliai kroatų politinio elito.

    Paveličius skelbė kroatų rasinio pranašumo idėjas, visiškai atmetė bet kokią konfederacinę santvarką su Serbija ir tvirtino, kad Kroatija turi teisę naudoti bet kokias priemones „svetimoms jėgoms“ išstumti. Už tai Jugoslavijos valdžia jam paskyrė mirties bausmę už akių, tačiau tai tik sustiprino jo, kaip radikalo, autoritetą.

    Karaliaus nužudymas ir Europos slinktis į karą

    Tekste pabrėžiama, kad Paveličiaus ryšiai su kitais regiono ekstremistais ir užsienio radikalais turėjo realių pasekmių. 1934 metais, kai karalius Aleksandras lankėsi Prancūzijoje siekdamas užsitikrinti paskolą, buvo surengtas pasikėsinimas.

    Pasikėsinimas įvyko Marselyje: netrukus po to, kai karalius pasirodė viešumoje šalia Prancūzijos užsienio reikalų ministro Louis Barthou, šūviai mirtinai sužeidė abu. Vėliau paaiškėjo, kad operacijos organizavimas siejamas su Paveličiumi.

    Karaliaus žūtis dar labiau destabilizavo šalį, o tuo pat metu Europoje stiprėjo išorinės grėsmės: nacistinė Vokietija agresyvėjo, Benito Mussolini Italija vykdė ekspansiją, o tarptautinė sistema vis labiau slydo į naują karą.

    Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 metais, Jugoslavijai vis sunkiau sekėsi išlaikyti balansą tarp stovyklų. 1941 metų kovą, kai Ašies valstybės iš esmės supo Jugoslaviją, šalies vadovybė atsidūrė situacijoje, kurioje sprendimas tapo neišvengiamas.

    1941-ieji: invazija ir kruvinas „klientinės valstybės“ palikimas

    Tekste rašoma, kad regentas Paulius nusprendė prisijungti prie Ašies, tikėdamasis išvengti visuotinio sunaikinimo. Tačiau šis sprendimas ilgai neišsilaikė: po dviejų dienų įvyko karininkų perversmas, valdžią perėmė į sostą pasodintas Petras, Aleksandro sūnus, ir šalis pasirinko Britanijos pusę.

    Tai tapo pretekstu invazijai – 1941 metų balandžio 6 dieną Ašies pajėgos įsiveržė į Jugoslaviją, o kapituliacija, kaip teigiama tekste, truko vos vienuolika dienų. Vokietija ir sąjungininkai pasidalijo teritorijas: minimos Vokietijos okupacijos zonos Serbijoje ir Slovėnijoje, Bulgarijos – Makedonijoje.

    Bosnijoje ir Kroatijoje, pasak pasakojimo, Adolfas Hitleris ir Benito Mussolini „atlygino“ Paveličiui – buvo sukurta vadinamoji Nepriklausoma Kroatijos valstybė. Tų pačių 1941 metų balandį Paveličius buvo atgabentas į Zagrebą ir netrukus tapo šio režimo vadovu, pasivadinęs „Poglavnik“.

    Valstybėje gyveno milijonai kroatų, taip pat šimtai tūkstančių bosniakų ir beveik 2 milijonai serbų, be žydų ir romų bendruomenių. Tekste teigiama, kad režimas beveik iškart ėmėsi represijų: minimas įsakymas sudeginti seniausią Sarajevo sinagogą ir viešai deklaruota politika „valyti“ teritoriją nuo serbų.

    Autorius aprašo ir konkrečiai įvardija režimo planą serbų atžvilgiu: dalį nužudyti, dalį prievarta atversti į katalikybę, dalį ištremti. Žydams ir romams taip pat buvo keliami ultimatumai – atsiversti arba būti nužudytiems, o tai tekste apibūdinama kaip genocidinė kampanija.

    Ši istorijos atkarpa, kaip pabrėžiama, paliko ilgalaikį ir destruktyvų atminties bei politikos pėdsaką Balkanuose: 1990-aisiais, Jugoslavijai byrint, į paviršių vėl kilo senos traumos ir simboliai, susiję su karo metų smurtu ir ultranacionalizmo palikimu.

  • Po atostogų Kroatijoje – nemaloni staigmena: už įvažiavimą į Dubrovniką baudos iki 1 500 eurų

    Po atostogų Kroatijoje – nemaloni staigmena: už įvažiavimą į Dubrovniką baudos iki 1 500 eurų

    Po atostogų Kroatijoje dalį vairuotojų pasiekia laiškai su reikalavimu susimokėti solidžią baudą – už neteisėtą įvažiavimą į Dubrovniko ribojamo eismo zoną ji gali siekti apie 1 500 eurų.

    Kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, 2025 metų birželį Dubrovniko valdžia įvedė specialią zoną, skirtą istorinei miesto daliai apsaugoti, ribojant automobilių srautą į centrą. Draudimas galioja nuo kovo iki lapkričio ir apima ir senamiesčio prieigas.

    Zonos ribos pažymėtos kelio ženklais, šviesoforais bei LED lentelėmis. Įvažiavimus stebi kameros, kurios nuskaito automobilių numerius – remiantis šiais duomenimis ir skiriamos baudos.

    Neteisėtas įvažiavimas lengvajam automobiliui, registruotam privačiam asmeniui, gali kainuoti 260 eurų. Tačiau jei automobilis registruotas juridiniam asmeniui, bauda išauga iki 1 320 eurų – būtent čia vairuotojų laukia didžiausia rizika.

    Brangiausia – įvažiuoti įmonei priklausančiu automobiliu

    Laiškai su raginimu sumokėti baudą jau pasiekia vairuotojus, kurie Kroatijoje lankėsi per praėjusias atostogas. Ypač skausminga situacija tiems, kurie į zoną įvažiavo automobiliu, priklausančiu įmonei.

    Prie 1 320 eurų baudos prisideda ir bylinėjimosi ar administracinės procedūros išlaidos – todėl galutinė reikalaujama suma gali būti kiek didesnė nei 1 500 eurų.

    Tokios sankcijos gali paliesti ne tik vairuojančius tarnybinius automobilius. Į rizikos grupę patenka ir nuomoti automobiliai, nes jie paprastai taip pat registruoti įmonių vardu.

    Per 8 dienas sumokėjus – bauda mažėja

    Pagal Kroatijos taisykles, jei bauda apmokama per aštuonias dienas nuo jos įteikimo, suma gali būti sumažinta iki dviejų trečdalių. Svarbu, kad terminas skaičiuojamas nuo laiško gavimo dienos, o ne nuo paties įvažiavimo į zoną.

  • Ne tik pajūris: Zagrebas rudenį gali nustebinti – ką pamatyti per 72 valandas mieste?

    Kroatija daugeliui vis dar siejasi su Adrijos pakrante, tačiau sostinė Zagrebas rudenį atsiskleidžia visai kitu kampu. Miestas vilioja istoriniu senamiesčiu, muziejais, turgaus atmosfera ir jaukia kavinių kultūra, o kelionei dažnai pakanka kelių dienų. Vėsesnis sezonas čia reiškia mažiau turistų, daugiau erdvės ir patogesnį tempą.

    Zagrebas tinka trumpam miesto savaitgaliui, nes svarbiausi objektai sutelkti kompaktiškame centre. Viršutinis miestas, dar vadinamas Gornji Grad, išlaikė siauras akmenimis grįstas gatves, mažas aikštes ir ramų, istoriniu ritmu gyvenantį charakterį. Iš čia lengvai pasiekiama centrinė miesto dalis su pagrindine aikšte ir parkais.

    Vienas iš išskirtinių miesto akcentų yra funikulierius, jungiantis apatinę ir viršutinę miesto dalis. Kelionė trunka kiek daugiau nei minutę, todėl tai ne tik patogus būdas sutaupyti jėgų, bet ir smagus, simboliniu Zagrebo ženklu tapęs pasivažinėjimas. Aplink esantys apžvalgos taškai padeda greitai susidaryti miesto mastelio vaizdą.

    Senamiestis ir miesto kasdienybė

    Norint pajusti gyvąją Zagrebo pusę, verta užsukti į Tkalčićeva gatvę, kuri garsėja kavinėmis ir restoranais. Čia žmonės susitinka kavos ar vėlyvų pietų, o vakare gatvė tampa viena judriausių centro vietų. Rudenį ši zona ypač patraukli, nes išvengiama vasaros spūsčių.

    Kita kryptis, kuri padeda suprasti vietos gyvenimo ritmą, yra Dolac turgus šalia centrinės aikštės. Čia prekiaujama šviežiais vaisiais, daržovėmis, sūriais, mėsa ir žuvimi, atvežtais iš skirtingų Kroatijos regionų. Turgaus tradicija Zagrebe gyva jau beveik šimtmetį, todėl tai daugiau nei apsipirkimas.

    Zagrebe ryški ir kontinentinės Kroatijos virtuvė, kuri skiriasi nuo pakrantės patiekalų. Vienas geriausiai atpažįstamų patiekalų yra štrukli, tešlos ir varškės derinys, patiekiamas virtas arba keptas, kartais ir kaip desertas. Vietos kavinėse ypač juntama ritualinė kavos kultūra, kuri yra svarbi miesto socialinio gyvenimo dalis.

    Muziejai, kuriuos prisiminsite

    Trumpa kelionė į Zagrebą dažnai nustebina kultūros pasiūla, ypač jei oras rudenį permainingas. Miestas turi ne tik klasikinių galerijų, bet ir netradicinių erdvių, kurios praplečia įprastą muziejų patirtį. Dėl to dalį dienos patogu planuoti viduje, o kitą skirti pasivaikščiojimams.

    Vienas labiausiai aptariamų objektų yra Nutrauktų santykių muziejus, kurio kolekciją sudaro su išsiskyrimais susiję daiktai ir jų istorijos. Eksponatai atkeliauja iš skirtingų šalių, o pasakojimai pateikiami taip, kad paroda tampa ir emociniu, ir sociologiniu miesto traukos tašku. Tai vieta, kuri dažnai pakeičia įprastą požiūrį į muziejų formatą.

    Norintiems platesnio kultūrinio konteksto, Zagrebas siūlo ir šiuolaikinio meno institucijas bei ekspozicijas, pristatančias Kroatijos istoriją ir meną. Tokia įvairovė leidžia kelionę susidėlioti pagal nuotaiką ir laiką, ypač jei planuojate 2–3 dienų maršrutą. Miesto turizmo informacija dažnai pateikia ir orientacinį planą, kaip pamatyti svarbiausia per 72 valandas.

    Žalios erdvės miesto centre

    Nors Zagrebas yra didžiausias Kroatijos miestas, žalumos čia netrūksta net centrinėse gatvėse. Apatiniame mieste parkų grandinė sukuria patogų pasivaikščiojimų maršrutą pro istorinę architektūrą ir aikštes. Rudenį parkai tampa ypač fotogeniški, o maršrutai nereikalauja didelių atstumų.

    Jei norisi ilgesnio pasivaikščiojimo, verta planuoti laiką Maksimiro parke, kuris laikomas vienu seniausių miesto parkų Europoje. Tai vieta, kur lengva atsitraukti nuo miesto šurmulio ir kelionę papildyti ramesniu tempu. Parko teritorijoje veikia ir zoologijos sodas, todėl ši kryptis tinka keliaujantiems su šeima.

    Zagrebas parodo, kad Kroatija tinka ne tik vasaros atostogoms prie jūros. Miesto savaitgalis čia dažnai tampa patogia alternatyva tiems, kurie ieško kultūros, gastronomijos ir jaukios atmosferos be sezoninio triukšmo. Rudeninis metas leidžia keliauti paprasčiau, o patirtys neretai pranoksta lūkesčius.

  • Skrydžiai savaitės viduryje pigesni? „Kiwi.com“ duomenys parodė, kada permokame

    Trumpi pabėgimai kelioms dienoms, vadinamieji city break, europiečiams tampa įprastu keliavimo formatu. Kelionių paieškos ir užsakymo platformos „Kiwi.com“ duomenys rodo, kad rudeninių išvykų paklausa auga, o bilieto kainai didelę įtaką gali turėti ne tik kryptis, bet ir savaitės diena, kurią pasirenkamas išvykimas.

    Kada skristi pigiausia?

    „Kiwi.com“ analizėje, apimančioje Lenkijos keliautojų užsakymus, matyti aiški tendencija: savaitgalio skrydžiai dažniau kainuoja brangiau. Vidutinė bilieto kaina išvykstant penktadienį–sekmadienį siekė 124 eurus žmogui, o antradienį–ketvirtadienį – 116 eurų.

    Tai reiškia, kad renkantis savaitgalio išvykimą vidutiniškai sumokama apie 6,2 proc. daugiau. Praktikoje skirtumas gali atrodyti nedidelis vienam bilietui, tačiau keliaujant dviese ar su šeima suma greitai išauga, ypač jei brangsta ir bagažo ar sėdynių pasirinkimo paslaugos.

    Vis dėlto kainų žirklės nėra vienodos visoms kryptims. „Kiwi.com“ duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse savaitgalio ir savaitės vidurio kainos skiriasi minimaliai, todėl vien taisyklė skristi antradienį ar trečiadienį ne visada garantuos didžiausią sutaupymą.

    Kur savaitgalį permokama labiausiai?

    Ryškiausias skirtumas fiksuojamas skrydžiams į Portugaliją: savaitgalio bilietas vidutiniškai kainavo 183 eurus žmogui, o išvykstant savaitės viduryje – 160 eurų. Skirtumas siekia apie 14 proc., tad net nedidelis datos pakeitimas kai kuriais atvejais gali tapti reikšmingu biudžeto „gelbėtoju“.

    Antroje vietoje pagal skirtumą – Kroatija, kur savaitgalio skrydžiai buvo vidutiniškai apie 11 proc. brangesni. Tuo metu skrydžiams į Norvegiją, Maltą, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę kainų atotrūkis buvo gerokai mažesnis – nuo maždaug 1,4 proc. iki 2,3 proc.

    Platformos duomenys rodo, kad didžiausią įtaką kainai daro konkreti kryptis ir paklausa, o savaitės diena veikia kaip papildomas faktorius. Tai reiškia, kad ieškant geriausio varianto verta lyginti bent kelias alternatyvias išvykimo dienas ir neapsiriboti vienu savaitgaliu.

    Brangiau ne tik tarptautiniuose maršrutuose

    Panašus dėsningumas pastebimas ir vidaus skrydžiuose Lenkijoje. Vidutinė bilieto kaina keliaujant penktadienį–sekmadienį siekė 110 eurų žmogui, o antradienį–ketvirtadienį – 100 eurų.

    Tai sudaro maždaug 9,7 proc. skirtumą, tad trumpoms kelionėms, kai žmonės dažnai renkasi savaitgalį, papildomos išlaidos gali būti ypač juntamos. Kartu tai signalas, kad lankstesnis darbo grafikas ar atostogų planavimas gali tiesiogiai atsispindėti kelionės kainoje.

    Rudenį augant trumpų išvykų paklausai, kainų dinamika dar labiau priklauso nuo to, kada daugiausia žmonių nori skristi. Dėl to keliautojams, kurie gali prisitaikyti, dažnai apsimoka pasitikrinti kelias gretimas datas ir įvertinti, ar sutaupymas vertas pakeisto išvykimo ritmo.

    Portugalijos populiarumas auga

    „Kiwi.com“ duomenys taip pat rodo, kad tarp populiariausių rudeninių krypčių išlieka Italija ir Ispanija. Tačiau sparčiausiai iš dešimtuko augo Portugalija – keleivių skaičius į šią kryptį, lyginant metus su metais, padidėjo 55,5 proc.

    Augimas fiksuotas ir kitose kryptyse: į Turkiją keleivių skaičius didėjo 44 proc., į Norvegiją – 42 proc. Didesnis susidomėjimas matomas ir Maltos, Graikijos bei Ispanijos maršrutuose, o tai natūraliai stiprina spaudimą kainoms populiariausiomis išvykimo dienomis.

    Kelionių rinkoje ši tendencija siejama su tuo, kad trumpi skrydžiai Europoje leidžia greitai pakeisti aplinką, o ruduo dažnai siūlo palankesnes oro sąlygas ir mažesnius žmonių srautus nei vasaros pikas. Vis dėlto „pigesnio bilieto“ taisyklė išlieka paprasta: kuo mažiau esate prisirišę prie savaitgalio, tuo daugiau turite šansų sutaupyti.

  • Dubrovnikas traukia milijonus: senamiestis, mėlynosios olos ir pramogos, kurios stebina

    Dubrovnikas traukia milijonus: senamiestis, mėlynosios olos ir pramogos, kurios stebina

    Dubrovnikas kasmet sulaukia daugiau nei 1 000 000 lankytojų ir vis dažniau vadinamas viena ryškiausių Adrijos krypčių trumpoms atostogoms. Keliautojus čia vilioja ne tik atvirukinis vaizdas, bet ir aiškiai išvystyta turizmo infrastruktūra bei patogūs susisiekimo maršrutai.

    Didžiausias miesto magnetas yra Senamiestis, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas dar 1979 metais. Tai vieta, kurioje išlikusi viduramžių urbanistinė struktūra, o pasivaikščiojimas akmenimis grįstomis gatvėmis leidžia pajusti buvusios jūrinės prekybos respublikos istoriją.

    Senamiesčio sienos ir miesto istorija

    Dubrovniko gynybinės sienos laikomos vienomis geriausiai išsilaikiusių Europoje, o jų apėjimas pėsčiomis daugeliui tampa pagrindiniu kelionės akcentu. Istoriniai šaltiniai pabrėžia, kad miestas augo kaip svarbus Adrijos prekybos centras, o saugumas ir įtvirtinimai buvo jo klestėjimo pagrindas.

    Sienų ruožai ir bokštai sukuria retą galimybę miestą pamatyti iš kelių perspektyvų: nuo aukštai atsiveriančių stogų panoramų iki uosto ir krantinės vaizdų. Turizmo ekspertai pažymi, kad ankstyvas rytas arba vėlyva popietė padeda išvengti didžiausių srautų ir karščio.

    Adrijos vanduo, olos ir salos

    Išėjus už Senamiesčio ribų, Dubrovnikas atsiveria kaip aktyvių pramogų vieta, kur populiaru irkluoti palei krantą, stebint sienas nuo vandens. Tokios išvykos dažnai derinamos su maudynėmis ir trumpais sustojimais ramesnėse įlankose.

    Dar viena kryptis yra Elafitų salynas, kur dalis salų gyvenamos, o kelionės laivu paprastai apima ir sustojimus paplūdimiuose. Keliautojai taip pat ieško Mėlynųjų olų, kurios dėl šviesos lūžio vandenyje sukuria ryškų mėlyną atspalvį ir yra itin mėgstamos šiltuoju sezonu.

    Vietinė virtuvė ir adrenalino dozė

    Kroatijos virtuvė Dubrovnike dažnai pristatoma per lėto gaminimo tradicijas, o viena žinomiausių yra peka, kai patiekalas kepamas po metaliniu gaubtu. Toks ruošimas paprastai užtrunka kelias valandas, todėl restoranuose neretai rekomenduojama užsisakyti iš anksto.

    Norintiems stipresnių įspūdžių siūlomos pramogos ant Srđ kalno, iš kur atsiveria vienas įspūdingiausių miesto vaizdų. Zipline trasos tapo populiariu pasirinkimu tiems, kurie nori trumpai, bet intensyviai patirti aukštį ir panoramą virš pakrantės.

  • Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos daugelyje Europos šalių toliau kyla, o kai kur šis augimas aplenkia bendrą infliaciją. Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai išsiskiria Rumunija ir Kroatija, kur metinis nuomos brangimas per metus tapo vienu didžiausių visame regione.

    Eurostatas skaičiuoja faktines būsto nuomos įmokas, todėl rodikliai atspindi ne tik skelbimuose matomas kainas, bet ir realiai mokamas sumas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šiuos skaičius gali veikti ir struktūriniai pokyčiai rinkoje, pavyzdžiui, daugiau į nuomą pateikiamų naujos statybos ar pilnai atnaujintų būstų.

    Kur nuoma brango labiausiai

    Eurostato duomenimis, 2025 metų antro ketvirčio ir 2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu nuomos įmokos Europos Sąjungoje vidutiniškai paaugo 3 proc. Skirtumai tarp šalių dideli: Suomijoje fiksuotas nulinis pokytis, o Rumunijoje nuoma šoktelėjo 43,5 proc., Kroatijoje – 40,1 proc.

    Palyginimui, bendra infliacija tuo pačiu laikotarpiu Rumunijoje siekė 9,5 proc., Kroatijoje – 4,8 proc. Tai reiškia, kad įvertinus kainų lygio kilimą, realus nuomos brangimas abiejose šalyse išliko itin didelis ir, pagal pateikiamus skaičius, viršijo 30 proc.

    Socialinis būstas ir kainų indeksai

    Rumunijos atveju institucijos nuomos brangimą aiškino administruojamų nuomos kainų didinimu, tai yra valstybės ar savivaldybių valdomo būsto nuomos tarifais. Tačiau dalis tyrėjų abejoja, ar vien šis veiksnys galėjo taip smarkiai išauginti bendrą rodiklį.

    Glazgo universiteto tyrėja Adriana M. Soaita atkreipė dėmesį, kad viešasis nuomos fondas Rumunijoje sudaro pernelyg mažą būsto rinkos dalį, kad vien jo tarifų pokyčiai lemtingai paveiktų vidurkį.

    „Viešasis nuomos būstas yra per menkas viso būsto fondo segmentas, o jo nuomos kainos taip stipriai atsilieka nuo privataus sektoriaus, kad net keliskart jas pakėlus bendras vidurkis vargu ar smarkiai pasikeistų“, – sakė Adriana M. Soaita.

    Jos vertinimu, didesnį šuolį galėjo lemti rinkos sudėties pokyčiai, kai į statistiką patenka daugiau naujai pastatytų ar pilnai renovuotų būstų, taip pat šešėlinės nuomos dalies mažėjimas ir metodikos niuansai.

    Kroatija: investicinis būstas ir tušti butai

    Kroatijoje reikšmingas šuolis siejamas su Zagrebo sprendimu didinti socialinės nuomos tarifus. Kartu ekspertai kalba apie gilesnę problemą: dalis būstų įsigyjama ne gyvenimui, o kaip investicija, ypač turizmo centruose ir didmiesčiuose.

    Zagrebo universiteto profesorius Gojko Bezovan pabrėžė, kad Kroatijoje būstas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių taupymo formų, o naujos statybos projektuose dalis butų nupirkta investiciniais tikslais ir kartais ilgai stovi tušti.

    „Dėl pokyčių reguliavime ir didesnio sutarčių registravimo daugiau aukštesnės kokybės būstų didmiesčiuose pateko į nuomos rinką, tačiau jų kainos gerokai viršija ankstesnius vidurkius“, – sakė Gojko Bezovan.

    Jo teigimu, tuščių būstų apmokestinimo priemonės ir aktyvesnis sutarčių fiksavimas mokesčių administratoriaus duomenyse gali keisti matomą rinkos vaizdą, nes į statistiką patenka daugiau iki tol neapskaitytų sandorių.

    Platesniame kontekste ekspertai akcentuoja bendrą Europai būdingą problemą: nuomojamo būsto pasiūla miestuose dažnai nespėja su paklausa. Prie to prisideda demografiniai pokyčiai, migracija į didmiesčius, lėtesnė naujų būstų statyba ir tai, kad po palūkanų šuolio dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimą ir liko nuomos rinkoje.

    Tarp didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų nuomos augimas buvo gerokai santūresnis: Italijoje jis siekė 3,5 proc., Ispanijoje – 2,5 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 1,6 proc. Tai rodo, kad ryškiausi svyravimai labiau susiję su konkrečių rinkų struktūra, pasiūlos trūkumais ir vietos sprendimais, o ne vien su bendra euro zonos infliacijos dinamika.

  • Chorvatų sriuboje – netikėtas senovinis vaisius: kas yra jujuba ir kaip ją naudoti

    Kas yra jujuba ir kur ji auga

    Jujuba, dar vadinama gložyna paprastąja (Ziziphus jujuba) arba kiniškais datuliais, yra senovinis vaismedis, plačiai auginamas Azijoje, ypač Kinijoje. Pastaraisiais metais jujubos vis dažniau sutinkamos ir Pietų Europoje, įskaitant Kroatiją, Italiją bei Bulgariją.

    Švieži jujubos vaisiai dažniausiai būna nedideli, ovalūs, rusvai raudonos spalvos, su plona odele ir kietesniu, gana sausu minkštimu. Skonis primena saldų obuolį, o prinokę ir džiovinti vaisiai įgauna datulėms artimą saldumą.

    Kaip jujubą valgo kroatai

    Kroatijoje jujuba dažnai vadinama žižula ir neretai valgoma žalia kaip užkandis. Istrijoje populiarus būdas vaisius užpilti trupučiu cukraus ir palikti maceruotis apie dvi savaites, kad susidarytų saldesnio skonio naminis užpilas.

    Dalmatijos virtuvėje jujuba naudojama ir sūriuose patiekaluose: džiovinti ar švieži vaisiai dedami į ankštinių patiekalus bei tirštesnes pupelių sriubas. Vietiniai kulinarai vertina tai, kad kaitinama jujuba suminkštėja ir patiekalui suteikia švelnios, natūralios saldumos.

    Toks derinys nėra unikalus tik Balkanams: panašų principą lietuviai pažįsta iš tradicinių patiekalų, kai į troškinius ar mėsos kepinius dedamos džiovintos slyvos. Saldumas padeda subalansuoti druską, rūgštį ir prieskonių aštrumą.

    Ką verta žinoti perkant ir naudojant

    Lietuvoje šviežios jujubos pasitaiko retai, tačiau dažniau galima rasti džiovintų ar marinuotų vaisių. Džiovinta jujuba tinka košėms, jogurtui, kepiniams, naminiam granolos mišiniui, o taip pat gėrimams ar užpilams.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį: džiovinti vaisiai kartais būna papildomai saldinami, todėl skonis ir maistinė vertė gali skirtis. Jujuba, kaip ir kiti džiovinti vaisiai, yra koncentruotas produktas, tad ją patogiau naudoti mažesniais kiekiais, ypač jei patiekale jau yra kitų saldžių ingredientų.

    Nors apie jujubą dažnai kalbama kaip apie tradiciškai vertinamą vaisių, su sveikatos pažadais verta elgtis atsargiai. Patikimiausias būdas ją įtraukti į mitybą yra kaip įdomų skonio akcentą, o ne kaip „stebuklingą“ priemonę.

  • Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

    Kroatijos teismo sprendimas

    Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

    Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

    Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

    Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

    Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

    Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

    Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

    Nord Stream sabotažo kontekstas

    Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

    Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

    Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

    Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.

  • Chorvatijoje valgo kaip saldainius ir deda į patiekalus: atraskite jujubą, kinų datulę

    Gložyna pospolita, dažniau vadinama jujuba arba kinų datule, į Europą atkeliavo iš Azijos ir pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip įdomus, maistingas vaisius. Šiltesniuose Kroatijos regionuose ji auginama seniau, ypač Istrijoje, Kvarneryje ir Dalmatijoje, kur medis gerai prisitaiko prie sausesnio klimato.

    Jujubos vaisiai paprastai sunoksta rudenį, dažniausiai spalio mėnesį, o jų išvaizda keičiasi nokstant. Šviežias vaisius būna lygus, traškus ir sultingas, tačiau ilgiau laikomas arba pradžiūvęs ant šakų susiraukšlėja ir ima priminti džiovintą datulę.

    Skonis keičiasi nokstant

    Šviežia jujuba dažnai lyginama su nedideliu obuoliu, o vėliau, vaisiui minkštėjant, ryškėja saldesnės, karamelę primenančios natos. Dėl to dalis žmonių ją valgo tiesiog kaip užkandį, ypač kai norisi kažko saldaus, bet ne itin sunkaus.

    Subrendę ir labiau susiraukšlėję vaisiai dažniausiai būna saldesni, o kietesni geriau tinka, kai norisi traškumo. Renkantis verta ieškoti vaisių be įtrūkimų, be tamsių dėmių, nes jos gali rodyti pažeidimus arba netinkamą laikymą.

    Kaip jujuba naudojama virtuvėje

    Kroatijos namuose jujuba neretai keliauja į uogienes, sirupus, sultis ar naminius saldumynus. Ji taip pat dera su kasdieniais produktais, pavyzdžiui, košėmis ar jogurtu, o džiovinta gali būti smulkinama ir maišoma į kepinius vietoj dalies razinų.

    Įdomu tai, kad jujuba gali papildyti ir sūresnius patiekalus, ypač kai norisi saldžiarūgščio akcento. Šviežius vaisius galima trumpai patroškinti su svogūnu, trupučiu aliejaus ir rūgštesniu priedu, taip gaunant padažą, tinkantį prie keptos mėsos ar grilyje ruošiamų patiekalų.

    Ką verta žinoti apie džiovintą vaisių

    Džiovinta jujuba dažnai naudojama kaip ilgiau išliekantis užkandis, tačiau prieš dedant į patiekalus ją pravartu trumpai pamirkyti šiltame vandenyje. Tuomet vaisius suminkštėja, tampa aromatingesnis ir lengviau susijungia su kitais ingredientais.

    Mitybos požiūriu jujuba vertinama dėl skaidulų ir natūralaus saldumo, todėl gali padėti sumažinti poreikį pridėtiniam cukrui desertuose. Vis dėlto, kaip ir su džiovintais vaisiais apskritai, svarbu saikas, nes energinė vertė džiovinant tampa labiau koncentruota.

  • Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatijos vyriausybė skyrė 4 mln. eurų studijoms, kurios turėtų atverti kelią nuolatiniam anglies dioksido (CO₂) saugojimui geologiniuose sluoksniuose. Šis žingsnis laikomas parengiamąja dalimi prieš priimant sprendimus dėl konkrečių investicijų ir galimų leidimų procedūrų.

    Apie parengtus dokumentus pranešė Kroatijos angliavandenilių agentūra, koordinuojanti dalį šalies požeminių išteklių ir su jais susijusių duomenų. Agentūra nurodė, kad darbai orientuoti į ilgalaikį, vadinamąjį nuolatinį CO₂ izoliavimą, kai dujos suleidžiamos į tinkamas požemines struktūras.

    Kur ieškoma saugyklų?

    Pagal pateiktą informaciją parengti du atlasai, apimantys potencialias sausumos ir jūros teritorijų geologines struktūras, kurios teoriškai galėtų būti tinkamos CO₂ saugojimui. Tokie atlasai paprastai apibendrina geologinius duomenis, vertina galimų talpų ribas ir identifikuoja teritorijas, kuriose reikėtų detalesnių tyrimų.

    Be to, užbaigta integruota galimybių studija dėl nuolatinio saugojimo „Bockovac“ vietoje. Tai viena iš konkretesnių krypčių, nes šioje teritorijoje taip pat identifikuotas gilus sūrus vandeningasis sluoksnis, vadinamasis giliai slūgsantis sūrus akviferas.

    Kodėl svarbus „Bockovac“ akviferas?

    Gilūs sūrūs akviferai laikomi vienu dažniausiai svarstomų variantų CO₂ saugojimui, nes teoriškai gali turėti dideles talpas ir nėra tiesiogiai susiję su geriamojo vandens ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant realų įgyvendinimą reikia atlikti detalius geologinius, hidrodinaminius ir sandarumo vertinimus.

    „Bockovac“ vieta yra Osijek-Baranja apskrityje, o parengta galimybių studija turėtų padėti atsakyti į esminius klausimus: ar geologinė struktūra pakankamai sandari, kokios būtų injekcijos apimtys, kokios stebėsenos priemonės reikalingos ir kokie rizikos scenarijai turi būti valdomi.

    Ką tai reiškia pramonei ir klimato politikai?

    Geologinis CO₂ saugojimas dažniausiai siejamas su pramonės sektoriais, kuriuose išmetimus mažinti sudėtinga vien elektrifikacija ar energijos vartojimo efektyvumu, pavyzdžiui, cemento, chemijos ar dalies energetikos grandinių veikla. Todėl tokie parengiamieji darbai dažnai vertinami kaip infrastruktūrinis pagrindas platesniems dekarbonizacijos sprendimams.

    Vis dėlto nuo studijų iki realios saugyklos kelias paprastai ilgas: reikia papildomų tyrimų, poveikio aplinkai vertinimo, reguliacinių sprendimų, finansavimo modelio ir visuomenės informavimo. Kroatijos žingsnis rodo, kad šalis sistemina duomenis ir pasirengimą, kad sprendimai dėl CO₂ saugojimo būtų paremti konkrečiais geologiniais įrodymais, o ne vien politiniais siekiais.