CP v2

Tag: Kroatija

  • Nord Stream sprogdinimų byla plečiasi: Kroatijoje sulaikytas antras ukrainietis

    Nord Stream sprogdinimų byla plečiasi: Kroatijoje sulaikytas antras ukrainietis

    Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė, kad Kroatijoje sulaikytas Ukrainos pilietis, siejamas su įtariamu Nord Stream dujotiekių sabotavimu. Vyras buvo suimtas Puloje, vakarų Kroatijoje, gavus Europos arešto orderį.

    Pasak prokurorų, sulaikytasis, įvardijamas kaip Volodymyras Z., yra kvalifikuotas naras ir, įtariama, priklausė grupei, kuri 2022 metų rugsėjį prie Bornholmo salos padėjo sprogmenis ant Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 vamzdynų. Teigiama, kad jis dalyvavo nardymuose, reikalinguose sprogmenims pritvirtinti.

    Incidentas įvyko 2022 metų rugsėjo 26 dieną, praėjus maždaug septyniems mėnesiams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Sprogimai smarkiai apgadino Baltijos jūros dugnu nutiestą infrastruktūrą, kuri buvo skirta rusiškoms gamtinėms dujoms tiekti į Vokietiją, ir sunaikino tris iš keturių povandeninių vamzdžių.

    Kas žinoma apie įtariamą schemą

    Vokietijos tyrėjai nurodo, kad grupė į sprogimų vietą, kaip įtariama, vyko iš Rostoko išplaukusiu išnuomotu laivu. Prokuratūros vertinimu, tikslas buvo ilgam sutrikdyti dujų tiekimą šiais maršrutais ir apriboti Rusijos galimybes gauti pajamų, kurios galėtų būti naudojamos karui Ukrainoje finansuoti.

    Sulaikytasis dabar turėtų būti perduotas Vokietijai, kur jis bus pristatytas Federalinio teisingumo teismo teisėjui. Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad šis Ukrainos pilietis jau buvo sulaikytas Lenkijoje 2025 metais, tačiau tuomet išduoti jį Vokietijai buvo atsisakyta ir vyras buvo paleistas.

    Byloje minimas ir Ukrainos kariškis

    Tyrimas Vokietijoje jau anksčiau įgavo pagreitį, kai buvo pareikšti kaltinimai kitam asmeniui, įvardijamam kaip Serhii K. Jis buvo sulaikytas Italijoje 2025 metų rugpjūtį ir tų pačių metų lapkritį išduotas Vokietijai.

    Vokietijos federalinė prokuratūra yra nurodžiusi, kad Serhii K. buvo Ukrainos kariuomenės karininkas ir, įtariama, vadovavo grupei, siejamai su Nord Stream sabotavimu. Galutines atsakomybes ir motyvus turės įvertinti teismas, o ikiteisminis tyrimas, kaip skelbiama, tęsiamas.

    Kodėl Nord Stream sprogdinimai vis dar kelia įtampą

    Nord Stream sprogdinimai tapo vienu reikšmingiausių pastarųjų metų saugumo incidentų Europos energetikos infrastruktūroje. Nors po 2022 metų energetikos krizės Europa sparčiai mažino rusiškų dujų dalį ir diversifikavo tiekimą, povandeninių objektų apsauga liko jautri tema, ypač Baltijos jūros regione.

    Ši byla svarbi ir politiniu požiūriu, nes joje susikerta karo Ukrainoje, Europos energetinio saugumo ir tarptautinio teisinio bendradarbiavimo klausimai. Vokietijos institucijos pabrėžia, kad įtariamųjų paieška ir sulaikymai vykdomi remiantis tarpvalstybiniais mechanizmais, įskaitant Europos arešto orderį.

  • Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijoje siautėjęs miškų gaisras: 10 žmonių reanimacijoje, apie 2 000 evakuoti iš pakrantės

    Kroatijos Adrijos jūros pakrantėje kilęs didelis miškų gaisras pareikalavo skubios medikų pagalbos: mažiausiai 10 žmonių gydomi reanimacijoje, dar kelios dešimtys patyrė įvairių sužeidimų. Pasak pareigūnų, gelbėtojai su ugnimi kovojo visą naktį, o situaciją apsunkino karštis ir vėjas.

    Iš netoliese esančių gyvenviečių, esančių kalvose prie Omišo, evakuota apie 2 000 žmonių, tarp jų ir turistai. Liepsnos apgadino namus, o kai kuriose vietose visiškai sudegė automobiliai, kurių likučiai ryte matėsi pakelėse.

    Į nelaimės vietą atvykęs ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius pabrėžė, kad ugnis plito itin sparčiai ir grasino tankiai apgyvendintai teritorijai. Jo teigimu, regione, kuriame nuolat gyvena apie 15 000 žmonių, šiuo metu papildomai buvo susitelkę dar apie 12 000 poilsiautojų.

    „Šis gaisras plito žaibo greičiu, o tai, ką ugniagesiams pavyko išgelbėti, iš tiesų prilygsta stebuklui“, – sakė Andrejus Plenkovičius.

    Splitų ligoninės atstovai nurodė, kad iki šiol čia pristatyta apie 40 nukentėjusiųjų, tarp jų yra ir užsienio turistų. Naktį į gaisro zoną buvo sutelkti beveik 300 ugniagesių, tačiau, kaip pripažino šalies ugniagesių vadovybė, liepsnos kai kuriose vietose juos lenkė.

    „Buvo baisu net žiūrėti: nukentėjo daug namų, kavinių, restoranų, automobilių ir valčių, kurios stovėjo sausumoje“, – sakė šalies ugniagesių vadovas Slavko Tucakovičius.

    Vietos žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose ugniagesiai dirbo prie didžiulių liepsnų sienų, o žmonės skubėjo palikti namus. Kroatijos Raudonasis Kryžius pranešė, kad dalis evakuotųjų, įskaitant turistus, buvo apgyvendinti laikinuose centruose, kur jiems suteiktos bazinės sąlygos.

    Auštant į dangų pakilo vandens semtuvais aprūpinti lėktuvai, tarp jų ir „Canadair“ tipo orlaiviai, o pareigūnai teigė, kad padėtis Omišo apylinkėse kiek stabilizavosi. Vis dėlto dalis aviacijos pajėgų netrukus buvo perkelta į kitą gaisro židinį Pelješaco pusiasalyje, maždaug už 70 kilometrų į pietus, kur liepsnos vėl ėmė grasinti namams.

    Gaisrai tuo pat metu fiksuoti ir kitose Balkanų vietose, o meteorologai regionui prognozuoja užsitęsusią karščio bangą ir sausrą. Kroatijoje šią vasarą jau ne kartą fiksuoti aukšti temperatūros rekordai, o netoli Omišo esantis Splitas šią savaitę pasiekė 39,7 laipsnio karščio ribą.

  • Prie Kroatijos krantų aptiko bizantijos laivą: jame – rekordinis auksas ir mįslingas žiedas

    Prie Kroatijos krantų aptiko bizantijos laivą: jame – rekordinis auksas ir mįslingas žiedas

    Prie pietinių Kroatijos krantų, netoli Mljeto salos, archeologai baigė vieno įspūdingiausių pastarojo meto povandeninių tyrimų etapų. Iš ankstyvųjų viduramžių laikų datuojamo bizantiško laivo nuolaužų iškelta daugiau kaip 600 gramų aukso, o toks kiekis Viduržemio jūroje laikomas išskirtiniu.

    Tarp radinių minimos auksinės monetos, prabangios diržų sagties detalės, inkrustuotos brangakmeniais ir perlais, bei ypač dėmesį patraukęs auksinis signetinis žiedas. Tyrėjai nurodo, kad žiede pavaizduotas Bizantijos imperatorius, todėl tai vargu ar galėjo būti eilinio pirklio daiktas.

    Kas slypėjo laive?

    Tyrimų komanda, dirbusi kelis sezonus, nuosekliai dokumentavo radavietę ir iškėlė ne tik brangenybes. Tarp nuolaužų aptikta amforų, keramikos, girnų akmenų, žvejybos reikmenų ir net stalo žaidimų detalių, leidžiančių spręsti apie kasdienį kelionės gyvenimą.

    Išlikusios konstrukcijos dalys rodo, kad laivas galėjo būti apie 18 metrų ilgio ir gabenti iki 60 tonų krovinį. Vis dėlto amforų rasta gerokai mažiau, nei tikėtasi tokio dydžio prekybiniame laive, todėl stiprėja versija, kad pagrindinis reiso tikslas buvo ne masinių prekių gabenimas, o žmonių ir ypač brangaus krovinio transportavimas.

    Kelionė, kuri baigėsi katastrofa

    Radinių analizė leidžia spėti, kad laivas nuskendo VII amžiuje arba VIII amžiaus pradžioje – laikotarpiu, kai Bizantijos imperija išgyveno politinius sukrėtimus ir karinius konfliktus. Būtent tuo metu Viduržemio jūros maršrutai tapo pavojingesni, o dideliems kroviniams ir svarbiems keleiviams reikėjo geresnės apsaugos.

    Mokslininkai neatmeta, kad laivas galėjo išplaukti iš Konstantinopolio ir keliauti link Ravenos – svarbaus Bizantijos atramos taško Italijoje. Jei ši hipotezė pasitvirtintų, nuolaužos taptų itin reikšmingu liudijimu apie tuometines elito keliones ir ryšių tinklą, jungusį Rytus su Vakarais.

    Kodėl šis radinys toks svarbus?

    Tokio turtingumo ankstyvųjų viduramžių laivų nuolaužos yra reta sėkmė, nes brangūs metalai dažnai būdavo išgraibstomi dar senovėje arba vėlesniais laikais. Šiuo atveju radiniai leidžia ne tik vertinti Bizantijos juvelyrikos meistrystę, bet ir kelti klausimus, kas tiksliai plaukė laivu ir kokia misija buvo patikėta.

    Archeologams šis objektas tampa savotiška laiko kapsule: iš vienos pusės, ji padeda atkurti konkretaus reiso aplinkybes, iš kitos – suteikia naujų duomenų apie prekybos, diplomatijos ir valdžios elitų judėjimą Viduržemio jūros baseine pereinamuoju laikotarpiu tarp vėlyvosios antikos ir ankstyvųjų viduramžių.

    Radinių konservavimas ir detalesnė analizė tęsiami, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų tyrimų, įskaitant datavimą, metalų sudėties analizę ir ikonografinius palyginimus. Mokslininkai pabrėžia, kad kiekvienas papildomas fragmentas gali padėti tiksliau nustatyti laivo kilmę, maršrutą ir jo keleivių statusą.

  • Automobiliu į Pietų Europą: vinjetės, kelių darbai ir degalų kainos, kur slypi didžiausi spąstai

    Vasarą vis daugiau keliautojų į Kroatiją ar Italiją vyksta nuosavu automobiliu, tačiau šiemet planuojant maršrutą verta skirti daugiau laiko pasiruošimui. Degalų kainos daugelyje šalių išlieka svyruojančios, o kelių darbų sezonas ypač juntamas Čekijoje ir Austrijoje, kur formuojasi ilgi kamščiai.

    Didžiausia rizika kelionėje dažnai slypi ne tik eisme, bet ir smulkmenose: neteisingai nupirkta vinjetė, praleistas mokamas tunelis ar neįvertinti greičio ribojimai gali baigtis didelėmis baudomis. Todėl prieš išvykstant pravartu pasitikrinti, kokie mokesčiai ir taisyklės galioja kiekvienoje tranzito šalyje.

    Vinjetės ir papildomi mokesčiai

    Važiuojant per Čekiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją ar Slovėniją daugumoje pagrindinių greitkelių reikalingos vinjetės. Patogiausia jas įsigyti internetu oficialiose tų šalių kelių administratorių sistemose, nes tarpininkų puslapiuose galutinė kaina neretai būna didesnė.

    Čekijoje vinjetės lengviesiems automobiliams iki 3,5 tonos yra elektroninės ir skirtingos trukmės, o kontrolė vykdoma kameromis, sutikrinančiomis valstybinius numerius. Panaši tvarka taikoma ir kitose šalyse, todėl klaidos įvedant numerį ar pasirenkant datą gali reikšti, kad sistema vinjetės nepripažins galiojančia.

    Austrijoje, be vinjetės, dalis tunelių ir svarbių tiltų apmokestinami papildomai atskirais bilietais. Slovėnijoje trumpoms kelionėms ar tranzitui vinjetė dažnai tampa reikšminga išlaidų dalimi, todėl ypač svarbu tiksliai įvertinti, kiek dienų realiai truks važiavimas pirmyn ir atgal.

    Kelių darbai ir greičio kontrolė

    Vasarą Čekijos automagistralė D1, ypač ruožuose tarp Ostravos ir Brno bei ties didžiaisiais mazgais, dažnai remontuojama, todėl eismas siaurinamas ir lėtėja. Analogiškų ribojimų tikėtina ir Austrijoje, kur kai kuriose atkarpose įrengiami laikini radarai, o policijos patruliai budėti pradeda būtent ten, kur vairuotojai dažniau viršija greitį.

    Maršrute nuo Vienos Graco kryptimi ir toliau į Slovėnijos sieną kelionės laikas piko metu gali pailgėti iki kelių valandų, todėl verta turėti laiko rezervą. Skirtingose šalyse galioja nevienodi greičio limitai ir baudos, o pranešimai apie pažeidimus neretai pasiekia jau grįžus namo.

    Degalų kainos ir kur taupyti

    Degalai kelionės biudžete išlieka vienas didžiausių kintamųjų, o kainų skirtumai tarp autostradų degalinių ir degalinių miestuose ar atokesniuose keliuose kartais būna ryškūs. Dažniausiai pigiau pildytis ne prie pagrindinių magistralių, todėl planuojant sustojimus verta numatyti trumpą nukrypimą nuo autostrados.

    Kai kuriose šalyse benzino litras paprastai kainuoja apie 1,70–2,00 euro, o dyzelinas gali būti dar brangesnis, ypač degalinėse prie autostradų. Keliaujant per Čekiją ar prieš įvažiuojant į Austriją neretai galima rasti palankesnes kainas, todėl praktiškas sprendimas yra pripildyti baką dar prieš kertant sieną.

    Skaičiuojant išlaidas svarbu nepamiršti, kad kainos keičiasi kasdien, o didesnio srauto savaitgaliais metu degalinėse prie populiariausių maršrutų gali formuotis eilės. Todėl iš anksto suplanuoti sustojimai ir alternatyvūs maršrutai dažnai sutaupo ne tik pinigų, bet ir laiko.

    Grįžtant namo: savaitgalio spūstys ir sunkvežimiai

    Dalis vairuotojų didžiausių spūsčių patiria ne išvykdami, o grįždami, ypač šeštadieniais, kai keliautojų srautas susikerta su tranzitiniu transportu. Austrijoje tam tikromis valandomis sunkvežimių eismui taikomi ribojimai, o tai kai kuriose vietose sukuria papildomas eiles prie sienos ir pagrindinių kelių mazgų.

    Jei kelionės planas leidžia, verta apsvarstyti grįžimą ne piko valandomis arba pasirinkti maršrutą, kuriame mažiau priklausoma nuo vieno pagrindinio pasienio punkto. Net ir nedidelis išvykimo laiko pakeitimas kartais sutaupo iki kelių valandų kelyje.

  • Juodos lūpos po vakarienės Kroatijoje: patiekalas, kurį turistai valgo vis dažniau

    Juodos lūpos po vakarienės Kroatijoje: patiekalas, kurį turistai valgo vis dažniau

    Atostogaujant Kroatijoje vis daugiau keliautojų ieško ne tik paplūdimių, bet ir vietinės virtuvės skonių. Vienas ryškiausių dalmatų virtuvės patiekalų yra juodasis risotas, kuris po kelių kąsnių nudažo lūpas ir liežuvį tamsiai.

    Šis patiekalas Kroatijoje dažnai vadinamas crni rižot, o jo išskirtinę spalvą suteikia sepijos, arba mėtės, rašalas. Nors išvaizda gali nustebinti, skonis paprastai būna švelnus, jūriškas ir kremiškas, dažniausiai papildomas česnaku, svogūnu, ryžiais ir jūros gėrybėmis.

    Iš žvejų virtuvės į restoranų meniu

    Juodojo risoto istorija glaudžiai siejama su Adrijos žvejų tradicijomis, kai buvo stengiamasi panaudoti visas sugautų galvakojų dalis. Tai, kas kadaise atrodė kaip nereikalingas priedas, ilgainiui tapo skonio ir autentiškumo simboliu pakrantės virtuvėje.

    Šiandien crni rižot siūlomas ir nedidelėse šeimyninėse užeigose, ir aukštesnės klasės restoranuose. Receptai skiriasi: vienur dominuoja sepija, kitur įdedama krevečių, midijų ar kalmarų, todėl net toje pačioje vietovėje skonis gali būti vis kitoks.

    Kiek kainuoja ir kur skaniausia

    Kainos Kroatijoje priklauso nuo miesto ir restorano lygio. Pajūrio užeigose porcija dažnai kainuoja apie 12–15 eurų, o populiariuose kurortuose ar senamiesčių restoranuose suma gali kilti iki maždaug 20 eurų ir daugiau.

    Geriausias patarimas norintiems paragauti autentiško varianto paprastas: rinktis vietas, kurios akcentuoja dienos laimikį. Šviežios sepijos ir kitos jūros gėrybės daro didžiausią skirtumą, o patiekalas dažnai patiekiamas su citrina ir žalumynais, kurie subalansuoja jūrišką intensyvumą.

    Kas slypi juodoje spalvoje?

    Spalvą suteikiantis sepijos rašalas turi melanino, todėl yra itin stipriai dažantis. Dėl to po vakarienės tamsesnė liežuvio, dantų ar lūpų spalva yra normalus efektas, o vietiniai neretai pajuokauja, kad taip lengviausia atpažinti, kas ką tik valgė juodąjį risotą.

    Mitybos požiūriu jūros gėrybės yra baltymų šaltinis ir dažnai turi mažiau riebalų nei dalis mėsos patiekalų. Vis dėlto pats risotas išlieka gana sotus, nes pagrindą sudaro ryžiai, o restoranuose jis neretai gaminamas su alyvuogių aliejumi, sviestu ar sūriu.

  • Figos guli po kojomis, o vietiniai jų net nerenka: turistai grūdasi į stiklainius

    Figos pietuose: kasdienybė vietiniams

    Vasaros pabaigoje ir rudenį Kroatijoje, Italijoje ar Ispanijoje figos sunoksta masiškai, todėl jų galima pamatyti ne tik soduose, bet ir pakelėse, skveruose ar prie paplūdimių. Vietiniams nukritę vaisiai dažnai yra įprastas vaizdas, todėl dalis jų lieka nepanaudoti.

    Turistai, ypač iš Šiaurės ir Vidurio Europos, į figas žiūri kitaip: sunokę vaisiai jiems tampa sezono atradimu. Dėl to kelionėse neretai ieškoma ūkininkų turgelių, kur figos būna aromatingesnės ir prinokusios labiau nei tos, kurios atkeliauja į prekybos centrus.

    Kuo figos vertingos mitybai?

    Figos vertinamos ne tik dėl medaus saldumo. Jose yra skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo veiklos, taip pat mineralų, dažniausiai siejamų su subalansuota mityba, įskaitant kalį ir magnį.

    Taip pat figos laikomos vienu iš augalinių kalcio šaltinių, nors jo kiekis ir įsisavinimas priklauso nuo bendro raciono. Dėl natūralaus cukraus figos yra kaloringesnis vaisius, todėl jų kiekį verta derinti prie kasdienės mitybos poreikių.

    Kodėl turistai renkasi virti džemą?

    Šviežios figos greitai genda, ypač karštu oru, todėl keliautojai dažnai ieško būdo skonį išsaugoti ilgiau. Vienas populiariausių sprendimų yra figų džemas, nes jam nereikia sudėtingų ingredientų, o skonis išlieka intensyvus.

    Virtas figų džemas tinka ne tik ant skrebučio ar prie blynų. Jis dažnai derinamas su sūriais, ypač su ožkos pieno sūriais ar mėlynojo pelėsio sūriais, nes saldumas subalansuoja sūrumą.

    Norint, kad džemas laikytųsi ilgiau, stiklainiai paprastai pasterizuojami. Dažniausiai rekomenduojama juos kaitinti verdančiame vandenyje apie 15–20 minučių, skaičiuojant nuo užvirimo, o tada atvėsinti ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje.

    Skoniui paįvairinti dažnai pasirenkamas šviežias imbieras, kuris figų saldumui suteikia lengvo aštrumo. Kai kuriuose receptuose naudojamas ir nedidelis alkoholio kiekis aromatui, tačiau kaitinant jis išgaruoja, palikdamas tik poskonį.

  • Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Europos Sąjungoje 2026 metų pradžioje būsto kainos ir nuomos įkainiai toliau augo, o kai kuriose šalyse brangimas gerokai aplenkė bendrą kainų kilimą. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais namų ūkiai būstui vidutiniškai skyrė 18,9 proc. disponuojamų pajamų, o dalyje valstybių ši dalis viršijo 30 proc.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES buvo 5,1 proc. didesnės nei prieš metus, o nuomos kainos ūgtelėjo 3,0 proc. Tuo pačiu laikotarpiu ES metinė infliacija siekė 2,3 proc., tačiau skirtumai tarp šalių buvo ryškūs.

    Vertinant valstybes, kuriose turimi palyginami duomenys, būsto kainos augo beveik visur. Išimtis buvo Suomija, kur fiksuotas 2,0 proc. metinis būsto kainų kritimas.

    Kur brango sparčiausiai?

    Didžiausias būsto kainų šuolis per metus užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos pakilo 17,8 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 14,8 proc., Slovakija su 14,4 proc. ir Kroatija su 14,3 proc. metiniu augimu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur būsto kainos augo 12,8 proc. Prancūzijoje kainos beveik nejudėjo ir per metus pakilo tik 0,1 proc., Vokietijoje augimas siekė 1,4 proc., o Italijoje 5,2 proc., tai yra šiek tiek virš ES vidurkio.

    Dviženklį metinį kainų augimą rodė ir Baltijos regionas: Lietuvoje būstas brango 11,9 proc., Latvijoje 10,9 proc. Taip pat sparčiau kilo kainos Vengrijoje 11,2 proc. ir Čekijoje 10,1 proc.

    Kai kainos lenkia infliaciją

    Nors infliacija ES vidutiniškai buvo mažesnė nei būsto kainų augimas, kai kuriose valstybėse vaizdas buvo kitoks. Rumunijoje infliacija siekė 8,6 proc., Islandijoje 4,7 proc., Kroatijoje 4,1 proc., o šiose šalyse būsto kainų ir bendro kainų lygio santykis išsiskyrė labiausiai.

    Vis dėlto valstybėse, kur būsto kainos augo sparčiausiai, brangimas dažnai buvo apie 10 procentinių punktų didesnis nei infliacija. Tai reiškia, kad perkamoji galia būsto atžvilgiu prastėjo net ir tada, kai bendras kainų augimas buvo santykinai suvaldytas.

    Nuomos kainos: Kroatijos išimtis

    Nuomos kainos ES kilo lėčiau nei būsto kainos ir per metus paaugo 3,0 proc. Nuoma didėjo visose šalyse, kuriose skelbiami duomenys, tačiau kai kur pokytis buvo beveik nepastebimas, pavyzdžiui, Suomijoje ir Slovėnijoje jis siekė po 0,1 proc.

    Ryškiausias išsišokėlis buvo Kroatija: čia nuomos kainos šoktelėjo 39,1 proc. Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad šalyje nuomą smarkiai kelia didelė paklausa, susijusi tiek su turizmu, tiek su ilgalaike nuoma, o Kroatija vis dažniau konkuruoja su labiau įsitvirtinusiais rinkos lyderiais.

    Be Kroatijos, dviženklį nuomos augimą fiksavo tik Bulgarija, kur nuoma per metus pabrango 10,5 proc. Toliau sekė Islandija ir Rumunija po 8,4 proc. bei Graikija su 8,1 proc. augimu, o dalyje šalių nuomos brangimas liko artimas bendram ES vidurkiui.

    Trumpuoju laikotarpiu tendencija taip pat išliko kylanti: palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES padidėjo 1,2 proc., o nuomos kainos 0,7 proc. Tai rodo, kad spaudimas būsto rinkai neapsiriboja vien metiniais palyginimais.

    Pagrindinės priežastys, kurias akcentuoja rinkos dalyviai, išlieka tos pačios: aukštos statybų sąnaudos, ribota naujų būstų pasiūla ir paklausa, kuri greičiau atsigauna sumažėjus infliacijos tempui. Tokia kombinacija kai kuriose rinkose išlaiko kainų augimą net ir tada, kai bendra ekonomika auga lėčiau.

  • Traukinys į Kroatiją šluoja bilietus: „Adriatic Express“ dar neišvažiavo, o jau muša rekordus

    Traukinys į Kroatiją šluoja bilietus: „Adriatic Express“ dar neišvažiavo, o jau muša rekordus

    Dar neprasidėjus vasaros reisams, bilietai į traukinį „Adriatic Express“ išperkami žaibiškai. Lenkijos vežėjas „PKP Intercity“ skelbia, kad šio sezono pardavimai jau viršijo praėjusių metų tempą, nors pirmasis sąstatas dar tik ruošėsi išvykti.

    Maršrutas, jungiantis Varšuvą su Kroatijos uostamiesčiu Rijeka, tapo vienu geidžiamiausių vasaros kelionių pasirinkimų. Bendrovės vadovas Januszas Malinowskis yra nurodęs, kad viso sezono metu tikimasi parduoti apie 17 000–20 000 bilietų, o didžiausias srautas tenka Rijekai.

    „Didžiausias susidomėjimas – Rijeka, o į Koperį bilietų parduodama mažiau“, – sakė Januszas Malinowskis.

    Šį sezoną „PKP Intercity“ padidino reisų dažnį: vietoje keturių išvykimų per savaitę numatyti šeši. Tai leidžia vežėjui geriau reaguoti į paklausą, kuri pastaraisiais metais augo dėl brangstančių skrydžių piko metu ir keliautojų noro rinktis patogesnes, mažiau logistikos reikalaujančias keliones.

    Traukinyje numatyti trys antros klasės vagonai, taip pat yra vietų gulimajame vagone, kuris paprastai siejamas su didesniu komfortu ilgoje kelionėje. Dalis maršruto iki Vienos papildomai aptarnaujama maitinimo paslaugomis, todėl kelionė tampa patogesnė ir tiems, kurie renkasi sėdimas vietas.

    Kelionė į Rijeką trunka daugiau nei 20 valandų, o grįžtant ji planuojama kiek trumpesnė ir siekia apie 19 valandų. Pirmasis šio sezono reisas numatytas birželio 26 dieną, o sezoninis kursavimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos.

    Bilietų kainos prasideda nuo maždaug 45 eurų, o vieta gulimajame vagone kainuoja apie 70 eurų. Vežėjui svarbus ir planavimo horizontas: viešai minėta, kad svarstoma maršrutą ateityje paversti visus metus veikiančiu, tačiau optimistiškiausiu scenarijumi tai galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2028 metais.

  • Kroatijoje aptikta Mitros šventvietė verčia suabejoti šimtmetį vyravusia teorija

    Kroatijoje aptikta Mitros šventvietė verčia suabejoti šimtmetį vyravusia teorija

    Pietų Adrijos pakrantėje, Močići vietovėje Kroatijoje, archeologai iš naujo įvertino seniai žinomą Mitros kulto šventvietę ir priėjo prie netikėtos išvados. Pasirodo, apeigos galėjo vykti ne uždaroje, tamsioje šventykloje, kaip manyta dešimtmečius, o atviroje, su kraštovaizdžiu glaudžiai susietoje erdvėje.

    Mitros kultas buvo viena ryškiausių vėlyvosios Romos imperijos misterinių religijų. Ilgą laiką dominavo požiūris, kad jo išpažinėjai rinkdavosi mitrėjuose, specialiai įrengtose patalpose, primenančiose olą, nes mitologijoje Mitra siejamas su gimimu iš uolos ir požemio simbolika.

    Tačiau Močići atvejis išsiskiria. Tyrėjai teigia, kad pagrindiniai šventvietės elementai buvo natūralūs: uolienų formacijos, karstinis reljefas ir šaltinis, todėl vieta veikiau primena atvirą kulto kraštovaizdį, o ne klasikinę pastato viduje įrengtą šventyklą.

    „Ši šventvietė rodo, kad Mitros kulto praktikos galėjo būti kur kas lankstesnės ir labiau priklausomos nuo vietos aplinkos, nei ilgai buvo manoma“, – teigė tyrėjai, apibendrindami naują interpretaciją.

    Vanduo šioje istorijoje – ne detalė, o viena iš galimų ritualinės logikos ašių. Kituose mitraizmo objektuose aptinkami baseinai, kanalai ar kiti vandens įrenginiai, o Močići šaltinis, būdamas natūralus, galėjo stiprinti vietos sakralumą ir sietis su mituose pasikartojančiu vandens išgavimu iš uolos.

    Mokslininkai pabrėžia, kad toks pavyzdys keičia įsivaizdavimą apie mitraizmo vienodumą visoje imperijoje. Vietoj vieno griežto modelio ryškėja regioninės variacijos: bendras religinis pasakojimas galėjo būti pritaikomas prie konkrečios geografijos, tradicijų ir vietos bendruomenių poreikių.

    Nauja analizė papildo platesnę šiuolaikinės archeologijos kryptį, kai daugiau dėmesio skiriama ne vien radiniams ar pastatų planams, bet ir pačiam kraštovaizdžiui kaip ritualo dalyviui. Tai leidžia tiksliau suprasti, kaip senovės žmonės patirdavo sakralias vietas ir kodėl kai kurios jų pasirinktos ne atsitiktinai, o dėl išskirtinių gamtinių savybių.

  • Makłovičius gamina chorvatišką lečo: atsisako daržovės, kuri lietuviams dažnai būtina

    Kulinarijos laidų vedėjas ir kelionių gurmanas Robertas Makłovičius siūlo lečo versiją, kuri labiau primena Balkanų namų virtuvę nei įprastą Vidurio Europos variantą. Esminė detalė – recepte sąmoningai atsisakoma cukinijos, kuri daugelyje šeimų laikoma beveik privaloma.

    Tokį pasirinkimą galima paaiškinti siekiu sutelkti skonį į pagrindinius ingredientus: paprikas, pomidorus ir ryškesnį mėsos akcentą. Kai puode mažiau vandeningų daržovių, padažas natūraliai tirštėja, o aromatai išlieka intensyvesni.

    Kas keičiasi be cukinijos?

    Cukinija dažnai naudojama kaip neutralaus skonio užpildas, padedantis padidinti patiekalo tūrį ir sušvelninti aštresnius prieskonius. Tačiau ji taip pat prideda drėgmės, todėl lečo gali tapti skystesnis ir mažiau koncentruotas.

    Makłovičiaus logika paprasta: geriau mažiau, bet ryškiau. Kai dominuoja saldžios, mėsingos paprikos ir gerai sunokę pomidorai, patiekalas įgauna sodresnį, labiau troškinį primenantį charakterį.

    Skonis prasideda nuo paprikų

    Šio tipo lečo sėkmę dažniausiai lemia paprikų kokybė ir jų paruošimas. Mėsingos saldžios paprikos, lėtai troškintos ant nedidelės kaitros, išskiria natūralų saldumą ir sukuria tvirtą padažo pagrindą.

    Ne mažiau svarbūs ir pomidorai: kuo jie prinokę, tuo daugiau umami ir natūralaus rūgštingumo, kuris subalansuoja riebesnės dešros ar kitos mėsos skonį. Tokia kombinacija būdinga daugeliui Balkanų regiono troškinių, kuriuose ingredientų sąrašas trumpesnis, bet tikslus.

    Lėtas troškinimas ir paprastos taisyklės

    Ruošiant šį patiekalą svarbu neskubėti: daržovės turi suminkštėti ir atiduoti skonį, o ne greitai apkepti iki aitraus poskonio. Dažna klaida – per aukšta kaitra, dėl kurios svogūnai ir paprikos ima svilti, o padažas įgauna kartumą.

    Kita svarbi detalė – pusiausvyra tarp riebalų ir rūgšties. Dešra suteikia sotumo ir aromato, o pomidorai padeda neperkrauti patiekalo sunkumu, todėl lečo išlieka lengviau valgomas net ir karštą dieną.