CP v2

Tag: Krono liga

  • Nauja viltis sergantiems Krono liga: „Dobrobut“ pradeda unikalų klinikinį tyrimą Kijeve

    Kijeve veikiančioje medicinos tinklo „Dobrobut“ klinikinėje bazėje pradedamas klinikinis tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti eksperimentinio vaisto veiksmingumą ir saugumą gydant Krono ligą. Tyrimo tikslas taip pat yra nustatyti, ar nauja terapija gali padėti geriau kontroliuoti žarnyno uždegimą ir sumažinti ligos simptomus.

    Tyrimas vykdomas laikantis tarptautinių geros klinikinės praktikos (GCP) standartų ir po atitinkamų nacionalinių institucijų bei etikos komisijos patvirtinimų. Klinika pabrėžia, kad dalyvių saugumas, teisės ir konfidencialumas yra prioritetas visuose tyrimo etapuose.

    Dalyviams numatytas nemokamas tiriamojo vaisto skyrimas, gydytojų tyrėjų konsultacijos, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Programoje įtraukiami ir išsamesni ištyrimai, įskaitant kolonoskopiją taikant medikamentinį miegą.

    Taip pat numatytas nemokamas pacientų transportavimas Kijevo mieste ir Kijevo srityje. Toks modelis dažnai taikomas klinikiniuose tyrimuose, siekiant sumažinti dalyvių logistines kliūtis ir užtikrinti nuoseklų stebėjimą.

    „Krono liga yra lėtinė būklė, kuri smarkiai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Nepaisant šiuolaikinių gydymo galimybių, dalis pacientų nepasiekia stabilios ligos kontrolės arba laikui bėgant praranda atsaką į terapiją, todėl naujų vaistų paieška išlieka itin svarbi“, – sakė „Dobrobut“ Klinikininių tyrimų centro vadovė Ksenija Sekretna.

    Pasak jos, klinikiniai tyrimai leidžia įvertinti perspektyvius gydymo metodus realiomis, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Pacientams tai gali reikšti galimybę gauti inovatyvią terapiją, kartu užtikrinant reguliarią būklės stebėseną ir aiškiai apibrėžtas saugumo procedūras.

    Kas gali dalyvauti tyrime?

    Į tyrimą gali būti kviečiami 18–75 metų pacientai, kuriems patvirtinta Krono ligos diagnozė ir pasireiškia vidutinio sunkumo arba sunkūs simptomai. Taip pat numatyta, kad kandidatai jau yra gydyti, tačiau ankstesnis gydymas buvo nepakankamai veiksmingas, prarado poveikį arba sukėlė netoleravimą.

    Prieš įtraukiant į programą atliekama atranka: tyrėjų komanda peržiūri medicininius dokumentus, įvertina atitikimą kriterijams ir nusprendžia, ar dalyvavimas galimas. Galutinis sprendimas priimamas po išsamaus sveikatos būklės įvertinimo, o prieš pasirašant informuotą sutikimą pacientams detaliai paaiškinamos procedūros ir galimos rizikos.

    Kodėl tai svarbu gydymo pažangai?

    Krono liga priklauso uždegiminių žarnyno ligų grupei ir dažnai pasižymi paūmėjimų bei remisijų ciklais. Pastaraisiais metais gydyme vis plačiau taikomi biologiniai vaistai ir tikslinės mažų molekulių terapijos, tačiau klinikinėje praktikoje išlieka pacientų grupė, kuriai nepavyksta pasiekti ilgalaikės kontrolės.

    Būtent todėl klinikiniai tyrimai, kuriuose vertinami nauji veikimo mechanizmai ar gydymo strategijos, laikomi vienu svarbiausių kelių plėsti gydymo pasirinkimus. Kartu tai leidžia sukaupti duomenis apie saugumą ir efektyvumą skirtingoms pacientų grupėms, o vėliau informuoja sprendimus dėl vaisto registracijos ir taikymo medicinoje.

  • Negalima ignoruoti šio simptomo: ką apie pavojingas ligas išduoda užsitęsęs viduriavimas

    Užsitęsęs viduriavimas dažnai pradedamas aiškinti mitybos klaidomis ar stresu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad ilgiau trunkantis sutrikimas gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų signalas. Jei tuštinimasis išlieka skystas kelias dienas ar kartojasi savaitėmis, svarbu ieškoti priežasties, o ne vien slopinti simptomą.

    Viena dažniausių kasdienių priežasčių yra per didelis kofeino, energinių gėrimų, saldintų gazuotų gėrimų ir alkoholio vartojimas. Šios medžiagos gali dirginti žarnyną ir didinti skysčių pasišalinimą, todėl kai kuriems žmonėms būklė pagerėja tiesiog sumažinus stimuliančių gėrimų kiekį.

    Ne mažiau svarbūs ir „paslėpti“ mitybos veiksniai, ypač cukraus pakaitalai bei laktozės netoleravimas. Tokie saldikliai kaip sorbitolis, ksilitolis ar eritritolis, dažnai dedami į kramtomąją gumą ir vadinamuosius fitneso saldumynus, gali sukelti ryškų laisvinamąjį poveikį, o laktozė ar perteklinė fruktozė daliai žmonių provokuoja nuolatinį pilvo diskomfortą.

    Užsitęsęs viduriavimas neretai siejamas ir su vaistais. Antibiotikai gali pakeisti žarnyno mikrobiotą, o kai kurie antidepresantai, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai ar net neatsakingai vartojami žoliniai preparatai taip pat gali išbalansuoti virškinimo sistemą.

    Kada tai gali būti rimta?

    Jeigu viduriavimas užsitęsia, gydytojai pirmiausia vertina, ar nėra uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ar opinis kolitas. Šias būkles gali lydėti kraujas išmatose, karščiavimas, ryškus nuovargis, svorio kritimas ir stiprėjantis pilvo skausmas.

    Kita svarbi grupė yra infekcijos, kurios gali užsitęsti, jei nėra tinkamai diagnozuotos ar išgydytos. Taip pat dažnas ir dirgliosios žarnos sindromas, kai simptomai gali stiprėti dėl streso, miego trūkumo ar net netolygios mitybos, nors objektyvaus uždegimo ar infekcijos tyrimuose nerandama.

    Kai kuriais atvejais nuolatinį viduriavimą gali lemti ir hormonų pusiausvyros sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcija ar cukrinis diabetas, taip pat būklė po tulžies pūslės pašalinimo. Retesnės priežastys apima hormonų išskyrimą didinančius navikus, todėl ilgai trunkančių simptomų ignoruoti nereikėtų.

    Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija

    Didžiausia užsitęsusio viduriavimo rizika yra skysčių ir elektrolitų netekimas, galintis baigtis dehidratacija. Ji ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų organizmas jautriau reaguoja į skysčių trūkumą.

    Įspėjamieji požymiai gali būti patamsėjusi šlapimo spalva, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, nuolatinis troškulys ar drebulys. Jei šie simptomai progresuoja, delsti nereikėtų, nes sunkesniais atvejais gali prireikti skysčių atstatymo gydymo įstaigoje.

    Ką daryti ir kada kreiptis į medikus?

    Specialistai nerekomenduoja aklai vartoti simptomą slopinančių vaistų, nes jie gali tik laikinai sumažinti tuštinimosi dažnį, bet nepašalinti priežasties. Gydytojas, atsižvelgdamas į situaciją, gali skirti kraujo tyrimus, išmatų tyrimus dėl infekcijų ir uždegimo žymenų, o prireikus ir vaizdinius tyrimus.

    Kol laukiama konsultacijos, dažniausiai patariama gerti daugiau skysčių, rinktis lengvai virškinamą maistą mažomis porcijomis ir stebėti, kas provokuoja simptomus. Maisto dienoraštis gali padėti greičiau atpažinti produktus, po kurių būklė blogėja, tačiau eliminacines dietas saugiausia taikyti pasitarus su specialistu.

    Skubios pagalbos ar gydytojo konsultacijos reikia, jei viduriavimas nepraeina ilgiau nei tris dienas, pakyla temperatūra, atsiranda stiprus pilvo skausmas, pastebimas kraujas ar pūliai išmatose, arba jos tampa juodos spalvos. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnę būklę, kuriai būtina medicininė pagalba.

  • Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Dar visai neseniai virškinimo bėdos ir nuotaikos sutrikimai dažnai buvo laikomi dviem nesusijusiomis problemomis. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad juos sieja vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis – sudėtingas ryšys tarp virškinamojo trakto, nervų sistemos ir imuniteto.

    Ši komunikacija vyksta per klajoklį nervą, streso hormonus, uždegiminius signalus ir žarnyno mikrobiotą. Dėl to organizmo reakcija į stresą ar uždegimą gali atsispindėti ne tik pilvo simptomais, bet ir nerimu, prastesniu miegu, nuovargiu bei nuotaikos kritimu.

    Kas yra žarnyno ir smegenų ašis?

    Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, kurie dalyvauja virškinime, vitaminų sintezėje ir imuninėje gynyboje. Jie taip pat gamina medžiagas, galinčias veikti nervų sistemą, o jų disbalansas siejamas su padidėjusiu organizmo jautrumu stresui.

    Svarbi ir serotonino tema: didelė dalis šios medžiagos pirmtakų bei reguliavimo mechanizmų yra susiję su žarnynu. Nors serotoninas dažniausiai siejamas su emocijomis, jis taip pat reguliuoja žarnyno motoriką, todėl virškinimo sutrikimai ir emocinė savijauta neretai keičiasi kartu.

    Kodėl IBS dažnai eina kartu su nerimu?

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – dirgliosios žarnos sindromas, dažnai trumpinamas IBS. Tai funkcinis žarnyno sutrikimas, kai pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita.

    Tyrimai rodo, kad IBS turintys žmonės reikšmingai dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus nei bendroji populiacija. Praktikoje ryšys dažnai būna dvikryptis: įtampa gali sustiprinti pilvo simptomus, o nuolat kartojantis diskomfortas didina nerimą, blogina miegą ir mažina darbingumą.

    Uždegiminės žarnyno ligos ir psichikos sveikata

    Panašios tendencijos matomos ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Tai lėtinės būklės, kurioms būdingi paūmėjimai ir remisijos, o simptomai dažnai paveikia kasdienį gyvenimą bei emocinį stabilumą.

    Duomenys rodo, kad aktyvaus uždegimo laikotarpiais nerimo ir depresijos simptomai gali stiprėti. Mokslininkai tai aiškina ne tik psichologiniu lėtinės ligos krūviu, bet ir pačiu uždegimu: uždegiminiai mediatoriai gali veikti nervų sistemą, keisti streso reakciją ir sąveikauti su mikrobiota.

    „Vis daugiau įrodymų rodo, kad žarnyno būklė ir emocinė savijauta gali paveikti viena kitą, o stresas kai kuriems žmonėms tampa aiškiu simptomų paūmėjimo veiksniu“, – pabrėžia mokslinę literatūrą apibendrinantys gydytojai ir tyrėjai.

    Specialistai akcentuoja, kad žarnyno simptomų ir emocinės savijautos ryšys nereiškia, jog problema yra vien psichologinė. Dažniausiai tai kompleksinė būklė, todėl pagalba gali apimti mitybos korekcijas, simptomų kontrolę, miego ir streso valdymą bei, prireikus, psichologo ar psichiatro įsitraukimą.

    Jei žarnyno sutrikimai tęsiasi ilgai, kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar naktiniai simptomai, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą. Ankstyvas ištyrimas padeda atskirti funkcinius sutrikimus nuo uždegiminių ligų ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

  • Žarnyno uždegimas smogia jauniems: pirmi ženklai, kurių ignoruoti pavojinga

    Žarnyno uždegimas smogia jauniems: pirmi ženklai, kurių ignoruoti pavojinga

    Nespecifiniai uždegiminiai žarnyno susirgimai yra lėtinės imuninės sistemos ligos, dažniausiai apimančios opinį kolitą ir Krono ligą. Medikai pabrėžia, kad šios būklės vis dažniau diagnozuojamos jauniems žmonėms, o pradžia neretai būna klastinga.

    Tarptautiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergamumas daugelyje šalių ilgą laiką augo, o dalyje regionų išlieka aukštas dėl jau anksčiau susiformavusios sergančiųjų populiacijos. Didžiausia rizika dažnai tenka 15–35 metų amžiaus grupei, kai sutampa studijos, darbo pradžia ir didelis kasdienis krūvis.

    Ligų kilmė nėra iki galo išaiškinta, tačiau daugėja įrodymų, kad svarbi genetinių veiksnių, žarnyno mikrobiotos ir aplinkos sąveika. Prie riziką didinančių veiksnių dažniau minimi rūkymas, miego stoka, ilgalaikis stresas, itin perdirbtas maistas ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

    Žarnyno ir smegenų ryšys medicinoje apibūdinamas žarnyno–smegenų ašimi. Nuolatinė įtampa gali keisti žarnyno judrumą, mikrobiotos pusiausvyrą ir imuninį atsaką, todėl daliai žmonių simptomai paūmėja stresiniais laikotarpiais, nors vien stresas šių ligų nepaaiškina.

    Pirmi simptomai, kurių negalima numoti

    Dažna klaida yra ilgai aiškinti požymius apsinuodijimu, jautresniu skrandžiu ar dirgliosios žarnos sindromu. Jei nusiskundimai kartojasi arba tęsiasi kelias savaites, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą ir neatidėlioti tyrimų.

    Vienas dažniausių signalų yra užsitęsęs viduriavimas ir pakitęs tuštinimosi ritmas, ypač jei tai trunka ilgiau nei 4 savaites. Sergant opiniu kolitu tuštinimasis gali dažnėti, atsirasti skubus poreikis eiti į tualetą, o naktiniai simptomai laikomi ypač svarbiu įspėjamuoju ženklu.

    Kraujas išmatose visada reikalauja gydytojo įvertinimo, net jei žmogus įtaria hemorojų. Kraujavimas gali būti matomas, o kartais pasireiškia tamsesnėmis, pakitusiomis išmatomis; bet kuriuo atveju svarbu išsiaiškinti priežastį ir atmesti kitas pavojingas būkles.

    Taip pat būdingi spazminiai pilvo skausmai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Daliai pacientų pasitaiko subfebrili temperatūra, o ilgainiui gali vystytis mažakraujystė dėl uždegimo ar geležies stokos.

    Kuo skiriasi opinis kolitas ir Krono liga

    Opinis kolitas paprastai pažeidžia tik storąją žarną ir dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje, o uždegimas plinta nuosekliai. Šiai ligai būdingesnis paviršinis gleivinės uždegimas, todėl dažniau pasireiškia kraujingos išmatos ir skausmingas noras tuštintis.

    Krono liga gali apimti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išeinamosios angos, nors dažnai pažeidžia klubinę žarną ir storosios žarnos pradžią. Uždegimas čia būna segmentinis, gali apimti visą žarnos sienelės storį, todėl didėja susiaurėjimų, fistulių ir stipresnių pilvo skausmų rizika.

    Diagnostika ir šiuolaikinis gydymas

    Diagnozė paprastai grindžiama simptomais, uždegimo žymenimis kraujyje, išmatų tyrimais, endoskopija su biopsijomis ir vaizdiniais tyrimais. Praktikoje svarbu atskirti uždegimines ligas nuo infekcijų, celiakijos, dirgliosios žarnos sindromo ir kitų būklių.

    Nors tai lėtinės ligos, gydymo tikslas aiškus: pasiekti remisiją ir ją išlaikyti, sumažinti komplikacijų bei hospitalizacijų riziką. Taikomi 5-aminosalicilatai, gliukokortikoidai paūmėjimų kontrolei, imunosupresantai, o vis plačiau naudojami biologiniai ir mažųjų molekulių vaistai, nukreipti į konkrečius uždegimo mechanizmus.

    Ne mažiau svarbios gyvenimo būdo korekcijos: individualiai parenkama mityba, ypač paūmėjimų metu, pakankamas skysčių kiekis, miego režimas ir fizinis aktyvumas. Gydytojai taip pat pabrėžia psichologinės sveikatos svarbą, nes stresas gali sustiprinti simptomus ir bloginti savijautą net esant kontroliuojamai ligai.

    Jei viduriavimas tęsiasi, kartojasi kraujas išmatose, krenta svoris ar atsiranda nuolatinis nuovargis, delsti nereikėtų. Anksti pradėtas gydymas dažniausiai leidžia greičiau suvaldyti uždegimą ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.

  • Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Didžiosios Britanijos gyventojas Andy Spray, gyvenantis Tunbridž Velse netoli Londono, į 2026 metų Londono maratoną pateko ne per įprastą loteriją, į kurią šiemet pretendavo daugiau nei 1 000 000 žmonių. Vietą jis gavo per labdaros organizaciją, kai jau buvo įveikęs vieną sunkiausių savo gyvenimo etapų.

    2024 metais vyrui, turinčiam Krono ligą, planuota operacija iš pradžių atrodė susijusi su abscesu. Gydytojams rekomendavus atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, paaiškėjo kita diagnozė: trečios stadijos storosios žarnos vėžys, netipiškai išplitęs sėdmenų srityje.

    Gydymas ir bėgimas

    Po diagnozės sekė intensyvus gydymo planas: stomos suformavimas, kelių mėnesių chemoterapija ir penkių savaičių radioterapija. Nepaisant šalutinių poveikių, vyras teigia stengęsis išlaikyti judėjimą kaip kasdienę rutiną.

    „Chemoterapiją gaudavau kas dvi savaites. Trečiadienį ją atlikdavo, penktadienį jausdavausi visiškai prastai, bet po kelių dienų tai atlėgdavo ir vėl išeidavau pabėgioti“, – sakė Andy Spray.

    Savo patirtimi jis dalijosi socialiniuose tinkluose, pripažindamas ir sunkesnes dienas, tačiau išlaikydamas optimizmą. Vyro teigimu, žmonių palaikymas internete tik dar labiau priminė, kiek svarbi yra artimųjų parama.

    Sunkiausia operacija ir grįžimas

    Prieš maždaug 11 mėnesių Andy Spray buvo atlikta didelė operacija, kurios metu pašalintos storosios žarnos ir tiesiosios žarnos dalys bei aplinkiniai audiniai, o vėliau atlikta rekonstrukcinė operacija. Pirmosiomis savaitėmis po jos jam buvo sudėtinga net normaliai vaikščioti.

    Vis dėlto per tris ar keturis mėnesius jis vėl apsiavė bėgimo batelius, pradėjo treniruotes ir pasirengė dviem pusmaratoniams bei Londono maratonui. 2026 metais jis finišavo pirmajame savo maratone per 3 valandas 25 minutes.

    Kodėl tai svarbu jaunesniems

    Vyras teigia norėjęs kvestionuoti vis dar gajus stereotipus, kad vėžys neišvengiamai reiškia blogą baigtį. Jo žinutė paprasta: gydymas pažengė į priekį, o ankstyva diagnostika ir aktyvus dalyvavimas sveikimo procese gali turėti didelę reikšmę.

    „Vis dar yra didelė stigma apie vėžį ir mirtį, nes anksčiau tai dažnai buvo mirties nuosprendis. Tačiau taip neturėtų būti“, – sakė Andy Spray.

    Pasak jo, grįžti į gyvenimo ritmą padėjo ne tik fizinis aktyvumas, bet ir ryšys su žmonėmis, patiriančiais panašius išbandymus. Per organizaciją „Trekstock“ jis prisijungė prie bendraamžių bendruomenės, kuri sportuoti skatino net ir tada, kai dalis užsiėmimų vyko nuotoliu.

    Į ką atkreipti dėmesį?

    Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžį, Andy Spray ragina nedelsti, jei pasireiškia tokie simptomai kaip kraujas išmatose, pilvo ar dubens skausmas, pakitę tuštinimosi įpročiai. Nors šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, ankstyvas ištyrimas dažnai lemia gydymo sėkmę.

    Vyras pabrėžia, kad sveikimas po didelių operacijų gali užtrukti iki 18 mėnesių, o kelias nebūna tiesus. Tačiau po maratono finišo jis sako jaučiantis, kad yra beveik sugrįžęs į įprastą gyvenimą.

    „Jaučiu, kad iš esmės jau esu beveik ten“, – sakė Andy Spray.