Tag: Krovinių pervežimai

  • „Aurora“ žada proveržį: autonominių vilkikų įranga taikosi į 1 600 000 km ribą

    „Aurora“ žada proveržį: autonominių vilkikų įranga taikosi į 1 600 000 km ribą

    JAV autonominio vairavimo startuolis „Aurora“ pristatė antros kartos autonominių vilkikų techninės įrangos paketą „Aurora Driver 2“. Bendrovė teigia, kad nauja sistema sukurta taip, kad be esminių gedimų atlaikytų iki 1 600 000 kilometrų, o pačios įrangos savikaina, lyginant su ankstesne karta, turėtų sumažėti maždaug perpus.

    Esminis atnaujinimas – į priekį nukreiptas naujos kartos lidaras, skirtas patikimiau matyti greitkelyje tiek ryškioje saulėje, tiek naktį. „Aurora“ tikina, kad šis jutiklis gali aptikti objektus maždaug 800 metrų atstumu, o tai autonominiam vilkikui suteikia daugiau laiko saugiai įvertinti situaciją ir priimti sprendimus.

    Patvarumas tampa svarbiausiu argumentu

    Autonominių sunkvežimių rinkoje pažadai apie nuvažiuojamą atstumą neatsiejami nuo realios eksploatacijos: vilkikai dirba dulkėse, lietuje, vibracijoje, dideliuose temperatūrų svyravimuose. Dėl to „Aurora“ akcentuoja, kad antros kartos komplektas „sustiprintas“ darbui skirtingomis oro ir kelių sąlygomis, o jutikliams įdiegta atnaujinta valymo sistema.

    Valymo sprendimai, naudojant vandens ir oro sroves, praktikoje yra kritiški, nes purvas, druska ar vabzdžiai gali suprastinti sensorių matomumą ir didinti klaidų riziką. Krovinių vežimo sektoriuje bet koks prastovų sumažinimas tiesiogiai reiškia mažesnes sąnaudas ir stabilesnį pristatymų grafiką.

    Naujas kompiuteris ir „Nvidia“ lustai

    Naujojo paketo šerdis – atnaujintas kompiuteris su „Nvidia“ lustais, skirtas apdoroti didelius duomenų srautus iš kelių tipų jutiklių ir sprendimus priimti per milisekundes. „Aurora“ pabrėžia ir redundanciją: tokiose sistemose dubliavimas yra vienas svarbiausių saugos principų, kad gedimo atveju vilkikas galėtų saugiai pereiti į atsarginį režimą.

    Bendrovė taip pat skelbia sumažinusi kompiuterio korpuso dydį maždaug 40 proc., kas turėtų palengvinti integraciją į skirtingus vilkikų modelius. Autonominių sistemų diegime tai svarbu ne tik dėl vietos kabinoje ar važiuoklėje, bet ir dėl remonto, aušinimo bei laidų trasų paprastumo.

    Kodėl vežėjams tai svarbu

    „Aurora“ argumentas vežėjams paprastas: autonominis vilkikas teoriškai gali važiuoti ilgiau be pertraukų, nes nėra privalomų poilsio sustojimų, taikomų vienam vairuotojui. Bendrovė netgi teigia, kad tam tikrais maršrutais pristatymo laiką būtų galima sumažinti apie 40 proc., o vilkiko sugeneruojamas pajamas – padidinti, nes mažėja prastovos.

    Vis dėlto reali nauda priklausys nuo to, kaip greitai bus pasiektas leidimų ir reguliavimo stabilumas, kaip sklandžiai veiks nuotolinės priežiūros procesai ir kaip rinkoje bus sprendžiami atsakomybės klausimai avarijų ar gedimų atvejais. Autonominių vilkikų plėtra pasaulyje juda etapais, todėl patvarumas ir kaina tampa vienais svarbiausių kriterijų, lemiančių, ar technologija pereis nuo bandymų prie masinio diegimo.

    „Aurora“ skelbia, kad su pirmos kartos įranga aprūpinti vilkikai jau nuvažiavo beveik 440 000 kilometrų be vairuotojo. Tolimesniam mastelio didinimui bendrovė bendradarbiauja su „Roush“ ir kelia tikslą pasiekti 1 000 autonominių aštuntos klasės vilkikų per metus paruošimo apimtį.

    Startuolis nurodo, kad naują „Aurora Driver 2“ paketą teoriškai būtų galima montuoti įvairiuose vilkikuose, tačiau šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama „International LT“ ir „Volvo VNL Autonomous“ platformoms. Rinkai tai signalas, kad po demonstracijų etapo vis daugiau dėmesio skiriama pramoninei gamybai, standartizacijai ir ilgalaikei eksploatacijai.

  • PKP Cargo vėl dirba pelningai, bet pajamos traukiasi: kas laukia vežimų ir kreditorių susitarimo

    Po itin sudėtingų 2024 metų Lenkijos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė PKP Cargo 2025 metais grįžo į pelną. Bendrovė skelbia uždirbusi apie 9 milijonus eurų grynojo pelno, o EBITDA siekė maždaug 94 milijonus eurų. Tačiau kartu fiksuojamas apčiuopiamas veiklos masto ir pajamų kritimas.

    PKP Cargo operacinės pajamos 2025 metais sudarė apie 892 milijonus eurų ir buvo mažesnės maždaug 15,1 proc. nei metais anksčiau. Bendrovė akcentuoja, kad rezultatą padėjo stabilizuoti reikšmingai sumažintos operacinės sąnaudos ir restruktūrizavimo priemonės. Vis dėlto rinka vertina, ar pelningumas tvarus, kai krinta pajamų bazė.

    Krovinių apimtys taip pat mažėjo: pervežta apie 65,7 milijono tonų, tai yra 7,2 proc. mažiau nei prieš metus. Krovinių apyvarta smuko iki maždaug 16,641 milijardo tonkilometrių, arba 7,5 proc. Bendrovė nurodo, kad jos veiklos nuosmukis buvo didesnis nei viso rinkos kritimas, todėl spaudimas konkurencingumui išlieka.

    Mažėja anglies vaidmuo

    Pervežimų struktūroje ir toliau dominuoja kietasis kuras, o anglis sudaro apie 43,5 proc. PKP Cargo krovinių. Šiame segmente apimtys mažėjo, tačiau bendrovei svarbu tai, kad sparčiausiai augo metalo ir rūdos, taip pat intermodaliniai pervežimai. Pastarieji segmentai dažniau siejami su stabilesnėmis maržomis ir ilgalaikiu augimu, ypač kai tiekimo grandinėse daugėja konteinerizacijos.

    Tuo pat metu ryškesnis kritimas fiksuotas statybinių medžiagų ir inertinių krovinių segmente, kur apimtys mažėjo beveik penktadaliu. Tai atspindi jautrumą statybų ciklui ir infrastruktūros investicijų tempams, o PKP Cargo atveju verčia dar aktyviau perbalansuoti krovinių portfelį.

    Restruktūrizacija palietė ir darbuotojus

    2025 metais PKP Cargo grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 1 776 ir metų pabaigoje siekė 12 958. Bendrovė šį pokytį aiškina restruktūrizavimo planu, organizaciniais pakeitimais ir natūralia kaita. Per kelerius metus darbuotojų skaičiaus kritimas tapo vienu ryškiausių kaštų mažinimo elementų.

    Bendrovė taip pat skelbė užbaigusi anksčiau susikaupusių įsipareigojimų darbuotojams padengimą. Tokie žingsniai, anot vadovybės, turėtų prisidėti prie pasitikėjimo atkūrimo ir supaprastinti derybas dėl atnaujintų darbo santykių taisyklių.

    „Darbuotojų skaičiaus sumažėjimas iki beveik 13 tūkstančių yra restruktūrizacijos pasekmė, o uždelstų išmokų padengimas yra signalas, kad atkuriame darbdavio patikimumą“, – sakė PKP Cargo vadovas Zbigniewas Prus.

    Kreditorių susitarimas – lemiamas

    PKP Cargo restruktūrizacijos byloje vienas svarbiausių klausimų yra susitarimas su kreditoriais. Bendrovė nurodo, kad vadinamasis „įšaldytas“ įsipareigojimų portfelis siekia apie 677 milijonus eurų. Galutinis pasiūlymų kreditoriams pateikimo terminas numatytas 2026 metų birželio 30 dieną, o valdyba tikisi susitarimą pasiekti iki 2026 metų pabaigos.

    Rinkoje diskutuojama, kad dalis kreditorių norėtų, jog lėšos iš turto pardavimo ir galimos kompensacijos už ankstesnius sprendimus dėl anglies būtų kuo greičiau nukreiptos skolai padengti. Bendrovės pozicija kitokia: ji siekia, kad šie pinigai pirmiausia sustiprintų veiklą ir investicinius pajėgumus, o tai ilgainiui, bendrovės vertinimu, leistų patikimiau atsiskaityti su kreditoriais.

    „Nemanytume, kad bendrovės tikslas yra vien įvykdyti susitarimą ir tuo viskas baigsis“, – sakė už restruktūrizaciją atsakingas PKP Cargo vadovybės atstovas Pawełas Miłekas.

    PKP Cargo akcentuoja ir galimybę dalį skolos konvertuoti į akcijas, tačiau tokio sprendimo patrauklumas priklausys nuo įmonės veiklos atsigavimo ir rinkos pasitikėjimo. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks suderinti kreditorių lūkesčius dėl greitesnių išmokų su bendrovės siekiu finansuoti veiklos atstatymą ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės krovinių.