Tag: Krymas

  • Smūgis prie Kerčės tilto: Ukrainos jūrinis dronas sunaikino FSB „Sobol“, žuvo 8 jūreiviai

    Smūgis prie Kerčės tilto: Ukrainos jūrinis dronas sunaikino FSB „Sobol“, žuvo 8 jūreiviai

    Naktį iš balandžio 29 dienos į balandžio 30 dieną Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Rusijos patrulinius laivus netoli Kerčės tilto. Skelbiama, kad smūgis buvo itin taiklus: sunaikintas greitaeigis patrulinis kateris „Sobol“, priklausęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pasienio apsaugai.

    Rusijos socialiniuose tinkluose ir „Telegram“ kanaluose pasirodę įrašai leidžia manyti, kad žuvo visa aštuonių žmonių įgula. Viešai dalijamasi nuotraukomis, kuriose matomi žuvusiųjų vardai ir pavardės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo iš oficialių institucijų nėra.

    Kas atakuota ir kodėl tai svarbu?

    Operacijos taikinys buvo laivai, patruliavę ir saugoję akvatoriją aplink Kerčės tiltą, jungiantį okupuotą Krymą su Rusijos teritorija. Šis tiltas laikomas vienu svarbiausių Rusijos logistikos objektų, per kurį gabenami kroviniai ir technika Krymo kryptimi.

    Ukraina pastaraisiais metais nuosekliai plečia smūgių jūroje galimybes, vis dažniau pasitelkdama jūrinius bepiločius. Tokios priemonės leidžia smogti net ir tuomet, kai tiesioginis Ukrainos laivyno priėjimas prie saugomų zonų yra ribotas.

    Kuo ypatingas „Sobol“?

    „Sobol“ (Projekt 12200) yra apie 30 metrų ilgio lengvas greitaeigis kateris, skirtas pakrančių veiksmams ir patruliavimui. Skelbiama, kad tokio tipo laivai gali pasiekti iki maždaug 50 mazgų greitį, todėl tinkami greitam perėmimui ir reagavimui.

    Įprastai jie ginkluojami stambaus kalibro kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir gali turėti nešiojamų priešlėktuvinių sistemų. Rusijos struktūros Juodosios ir Azovo jūrų akvatorijose, remiantis viešai skelbtais duomenimis, yra turėjusios apie 11 tokių vienetų.

    Pranešama ir apie antrą prarastą laivą

    Ukrainos karinis jūrų laivynas yra nurodęs, kad tos pačios operacijos metu pataikyta ir į dar vieną rusų laivą. Minimas „Graczonok“ (Projekt 21980), kuris paprastai naudojamas kovai su povandenine diversija ir svarbių objektų akvatorijų apsaugai.

    Jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų dar vienas signalas, kad net stipriai saugomose zonose Rusijos patruliniai vienetai išlieka pažeidžiami. Tuo pat metu tokie pranešimai informaciniame kare dažnai išnaudojami abiejų pusių, todėl galutiniai vertinimai priklauso nuo papildomų patikrinimų.

    „Kerčės tilto apsaugos rajonas tampa nuolatine Ukrainos spaudimo kryptimi, o jūriniai dronai keičia kovos jūroje taisykles“, – sakė karo analizę viešai pateikiantis apžvalgininkas, komentuodamas pastarųjų mėnesių tendencijas.

  • Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos naktį surengė dronų ataką prieš paslėptą Rusijos operatyvinių taktinių raketų sistemų „Iskander“ sandėlį laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos vertinimu, tai buvo reikšmingas operacinis taikinys, siejamas su raketinių smūgių rengimu prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino raketų ir dronų atakas, o „Iskander-M“ išlieka vienu pagrindinių ginklų, naudojamų preciziškiems smūgiams greta „Shahed“ tipo dronų ir jų rusiškų versijų. Šios sistemos gali smogti per palyginti trumpą laiką, o jų mobilumas apsunkina žvalgybą ir perėmimą.

    Pranešimuose nurodoma, kad smūgis buvo nukreiptas į buvusią raketinę bazę netoli Ovriažkų gyvenvietės, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Simferopolio. Ukrainos šaltinių teigimu, Rusijos pajėgos šią teritoriją buvo pritaikiusios kaip užnugarinę aikštelę „Iskander“ kompleksams, kad šie galėtų greitai vykdyti smūgius tiek fronte, tiek toliau esančiuose miestuose.

    Teigiama, kad Rusijos kariuomenė bandė apsaugoti paleidimo įrenginius ir įrangą, slėpdama juos gelžbetonio slėptuvėse. Vis dėlto, pasak Ukrainos pusės, koviniai dronai prasiskverbė į statinių vidų ir apgadino ten laikytą techniką.

    Socialiniuose tinkluose platinamuose įrašuose matyti gaisrai taikiniuose, o tai leidžia spėti apie didelę žalą infrastruktūrai ir galimai sandėliuotai įrangai. Taip pat skelbiama, kad ugnies židiniai kelias valandas buvo fiksuojami palydovinių gaisrų stebėsenos sistemose, kurios registruoja intensyvius šilumos šaltinius.

    Šio taikinio svarba siejama ne tik su sandėliavimo funkcija, bet ir su geografine padėtimi Kryme, leidžiančia Rusijos pajėgoms greitai parengti smūgius ir sutrumpinti laiką, per kurį Ukraina galėtų sureaguoti oro gynyba. Ukrainos pusė taip pat pabrėžia, kad taikinio aktyvumą iš anksto stebėjo okupuotose teritorijose veikiantis pasipriešinimas.

    Rusijos okupuoto Krymo administracija ryte patvirtino dronų ataką, tvirtindama, kad oro gynyba numušė 20 bepiločių. Nepriklausomai patikrinti tikslaus numuštų dronų skaičiaus ir sunaikinimo masto iš karto nebuvo galimybės, tačiau gaisrų vaizdai ir netiesioginiai palydoviniai požymiai rodo, kad smūgis galėjo būti veiksmingas.

    Ataka Kryme įsilieja į platesnę balandžio pabaigoje fiksuotą Ukrainos smūgių seriją okupuotose teritorijose, kai taikiniais tampa amunicijos sandėliai, artilerijos priemonės ir vadavietėms priskiriama infrastruktūra. Tokie veiksmai paprastai siejami su siekiu mažinti Rusijos atsargų prieinamumą ir trikdyti smūgių logistiką prieš Ukrainą.