CP v2

Tag: Kuba

  • Marco Rubio retame podkaste: nuo Pop-Tarts ir Tupaco iki santuokos, kurią žmona nuolat pakoreguoja

    Marco Rubio retame podkaste: nuo Pop-Tarts ir Tupaco iki santuokos, kurią žmona nuolat pakoreguoja

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įprastai kalba apie karus, diplomatiją ir nacionalinį saugumą, tačiau šįkart dėmesio centre atsidūrė jo asmeninis gyvenimas. Retame ir plačios temos amplitudės pokalbyje tinklalaidėje The Katie Miller Podcast jis pasirodė kartu su žmona Jeanette, o socialiniuose tinkluose labiausiai aptarinėtas tapo būtent jų tarpusavio dialogas.

    Pokalbyje 55 metų politikas leido pažvelgti į save ne kaip į oficialų pareigūną, o kaip į vyrą ir tėvą, turintį labai skirtingų pomėgių. Laidoje skambėjo temos nuo koledžų futbolo ir siaubo filmų su vaikais iki muzikos, įskaitant velionį reperį Tupacą Shakurą, ir net jo kasdienių mitybos įpročių.

    Trys dešimtmečiai santuokos

    Rubio pora susituokusi daugiau nei 30 metų ir augina keturis vaikus, todėl pokalbyje netrūko tarpusavio juokų ir pašaipų. Paklausta apie laimingos santuokos paslaptį, Jeanette pirmiausia paminėjo tikėjimą, tačiau Rubio į tai sureagavo savitu humoru.

    Vėliau politikas kalbėjo apie laiką ir šeimą, pabrėždamas, kad su amžiumi išmoksti labiau vertinti dabartinį momentą. Jo teigimu, kiekvienas gyvenimo etapas turi savų dalykų, kuriuos verta išgyventi ir prisiminti, nes jie nepasikartoja.

    „Tikriausiai vienas dalykų, kurį laikui bėgant supratau, yra tai, kad reikia vertinti akimirką, kurioje esi dabar, nes ji nebegrįš“, – sakė Marco Rubio.

    Pop-Tarts epizodas, kuris išplito

    Vienas plačiausiai socialiniuose tinkluose cituotų momentų įvyko, kai vedėja paklausė Rubio apie Make America Healthy Again idėją ir jo požiūrį į sveikatingumą. Politikas teigė palaikantis mintį, kad žmonės turėtų būti sveiki, tačiau Jeanette tuoj pat įsiterpė ir pareiškė, kad vyras toli gražu ne visada taip elgiasi.

    Paklausta, ką Rubio iš tiesų valgo, ji atsakė, kad tai Pop-Tarts ir kiti produktai, kurių, jos vertinimu, jam reikėtų vengti. Pats Rubio ginčijosi, kad šių saldžių kepinių nevalgo kasdien, tačiau kartu juos pavadino vienu didžiųjų amerikietiškų išradimų, pabrėždamas net jų pakuotę.

    Žiūrovų reakcijos išsiskyrė: vieni dialogą vertino kaip lengvą sutuoktinių humorą, kiti akcentavo, kad Jeanette dažnai taisė vyrą ir taip neva jį menkino. Dėl to ištrauka tapo plačiai dalijama, o dalis komentarų labiau suko ne apie politiką, o apie poros bendravimo stilių.

    Trumpa politika ir pastaba apie Kubą

    Nors pokalbio tonas buvo labiau pramoginis, trumpai paliesta ir politika, ypač Kuba, kuri Rubio šeimai yra asmeniškai svarbi tema. Jis sakė manantis, kad šalis ilgainiui judės į kitokią ateitį, tačiau pokyčiai, jo vertinimu, neįvyksta per naktį.

    Rubio palygino tokias transformacijas su ilgu procesu, kai po dešimtmečius trunkančios sistemos keitimas reikalauja pereinamojo laikotarpio. Jis taip pat užsiminė apie Rytų Europos valstybių patirtį, teigdamas, kad politinių sistemų persitvarkymas paprastai trunka ne vienerius metus.

    Laidos formatas iš esmės nebuvo konfrontacinis, daugiausia dėmesio skirta kasdieniams įpročiams, šeimai ir asmeninėms nuostatoms. Papildomos intrigos suteikia ir tai, kad tinklalaidės vedėja Katie Miller yra ištekėjusi už Stepheno Millerio, Baltųjų rūmų politikos klausimų pavaduotojo vadovo.

  • Kuboje dingus disidentui menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui teikiamas habeas corpus

    Kuboje dingus disidentui menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui teikiamas habeas corpus

    Dingo iš kalėjimo, šeima nežino

    Kuboje žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į teismą dėl disidento menininko Luiso Manuelio Otero Alcántaros buvimo vietos. Pasak organizacijos, vyras buvo išgabentas iš įkalinimo įstaigos, o artimieji ir teisininkai negauna patikimos informacijos, kur jis laikomas.

    Organizacija „Cubalex“ pranešė pateikusi habeas corpus prašymą, siekdama įpareigoti institucijas pateikti duomenis apie sulaikytojo statusą ir užtikrinti, kad jis nebūtų neteisėtai laikomas nežinomoje vietoje. Ši procedūra tarptautinėje teisės praktikoje laikoma svarbia apsauga nuo priverstinio dingimo.

    Kas žinoma apie perkėlimą

    „Cubalex“ teigimu, valstybės saugumo pareigūnai Otero Alcántarą iš Guanajay kalėjimo išgabeno liepos 7 dieną. Nuo tada, organizacijos duomenimis, jis galėjo būti perkeltas į kitą, viešai neįvardijamą vietą, o jo buvimo vieta oficialiai nepatvirtinama.

    „Atitinkamos teisminės institucijos turi nustatytą 72 valandų terminą pateikti atsakymą, o veiksmai pradėti dėl kritinės pažeidžiamumo ir apsaugos stokos situacijos“, – sakė „Cubalex“.

    2021 metų protestai ir nuosprendis

    Luisas Manuelis Otero Alcántara buvo sulaikytas 2021 metais liepos 11 dieną, kai bandė prisijungti prie masinių protestų, kilusių dėl elektros tiekimo sutrikimų ir ekonominės padėties. Vėliau teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepagarbos ir valstybės simbolių išniekinimo.

    Žmogaus teisių organizacijos, tarp jų „Amnesty International“, Otero Alcántarą yra įvardijusios politiniu kaliniu. Kubos valdžia tokio statuso nepripažįsta ir teigia, kad asmenys baudžiami už įstatymų pažeidimus, o ne politines pažiūras.

    Platesnis kontekstas: spaudimas kritikams

    Po 2021 metų protestų Kubos valdžia sugriežtino kontrolę prieš viešai režimą kritikuojančius aktyvistus, menininkus ir turinio kūrėjus, ypač socialiniuose tinkluose. Tarptautinės organizacijos ne kartą yra skelbusios apie sulaikymus, teismo procesus ir ribojimus, taikomus valdžios kritikai bei saviraiškai.

    Pastarosiomis dienomis Otero Alcántaros byla sulaukė papildomo tarptautinio dėmesio, kai Jungtinių Valstijų atstovai Jungtinėse Tautose viešai kėlė jo sulaikymo klausimą diskusijų apie JAV sankcijas Kubai kontekste. Teisininkai pabrėžia, kad šiuo atveju esminis tikslas yra skubiai gauti oficialų patvirtinimą, kur jis laikomas ir kokios sąlygos jam taikomos.

  • Kuboje dingus menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui pateiktas habeas corpus prašymas

    Kuboje dingus menininkui Luisui Manueliui Otero Alcántarai teismui pateiktas habeas corpus prašymas

    Kuboje veikianti žmogaus teisių organizacija kreipėsi į teismą, prašydama skubiai nustatyti disidento menininko Luiso Manuelio Otero Alcántaros buvimo vietą. Organizacija tvirtina, kad po perkėlimo iš įkalinimo įstaigos jis dingo, o artimieji ir teisininkai negauna oficialios informacijos.

    Pasak pranešimų, Valstybės saugumo pareigūnai menininką iš Guanachajaus kalėjimo išgabeno liepos 7 dieną. Teigiama, kad jis buvo nuvežtas į neatskleidžiamą vietą, todėl jo buvimo vieta iki šiol nežinoma.

    Teisinę peticiją pateikė „Cubalex“ – iš už Kubos ribų veikianti organizacija, teikianti teisinę pagalbą valdžią kritikuojantiems asmenims ir fiksuojanti žmogaus teisių pažeidimus. Ji teismui pateikė habeas corpus prašymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad asmuo nebūtų neteisėtai sulaikytas ar laikomas be aiškaus teisinio pagrindo.

    „Atitinkamos teisminės institucijos dabar turi 72 valandų terminą pateikti atsakymą. Šis veiksmas atliekamas esant kritinei pažeidžiamumo ir apsaugos stokos situacijai“, – teigiama „Cubalex“ pareiškime.

    Luisas Manuelis Otero Alcántara, kuriam yra 38 metai, buvo sulaikytas 2021 metų liepos 11 dieną, kai mėgino prisijungti prie masinio protesto dėl elektros tiekimo sutrikimų. 2022 metais teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepagarbos ir valstybės simbolių išniekinimo.

    Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad po 2021 metų protestų Kuboje sugriežtėjo spaudimas valdžią kritikuojantiems aktyvistams, menininkams ir nuomonės formuotojams, ypač socialiniuose tinkluose. Tokiose bylose dažnai keliami klausimai dėl sulaikymo sąlygų, galimybės laiku susisiekti su advokatais ir informacijos prieinamumo artimiesiems.

    Tarptautinį dėmesį šiai bylai taip pat sustiprino Jungtinių Valstijų atstovų pareiškimai Jungtinėse Tautose, kai diskusijose dėl JAV taikomų sankcijų Kubai buvo primintas menininko atvejis. Tuo metu tokios organizacijos kaip „Amnesty International“ Otero Alcántarą yra įvardijusios politiniu kaliniu, nors Kubos valdžia tokio statuso nepripažįsta.

    Teisininkai pabrėžia, kad habeas corpus procedūra laikoma viena svarbiausių priemonių, kai kyla pagrįstų abejonių dėl neteisėto laisvės suvaržymo. Šioje situacijoje esminis klausimas – ar institucijos pateiks patikrinamą informaciją apie sulaikymo vietą, teisinį pagrindą ir asmens būklę.

  • „Meliá“ ir „Iberostar“ traukiasi iš Kubos: JAV sankcijos ir Trumpo terminas spaudžia viešbučius

    „Meliá“ ir „Iberostar“ traukiasi iš Kubos: JAV sankcijos ir Trumpo terminas spaudžia viešbučius

    Viešbučių milžinai stabdo veiklą

    „Meliá Hotels International“ pranešė stabdanti 15 viešbučių Kubos rinkoje valdymą, rinkodarą ir savo prekės ženklų naudojimą. Sprendimas įsigaliojo nedelsiant, o apie jį iš anksto buvo informuoti turto savininkai.

    Įmonė nurodė, kad veiksmus vykdo per Portugalijoje registruotą dukterinę bendrovę. „Meliá“ buvo viena paskutinių didžiųjų tarptautinių grupių, išlaikiusių reikšmingą veiklos mastą saloje.

    JAV terminas ir sankcijų rizika

    Pasitraukimas siejamas su JAV nustatytu terminu užsienio bendrovėms nutraukti ryšius su verslais, siejamais su kariniu konglomeratu Gaesa ir jo dukterinėmis struktūromis. Šis konglomeratas kontroliuoja reikšmingą Kubos ekonomikos dalį, įskaitant turizmą.

    Sankcijų logika apima ne tik konkrečius sektorius, tokius kaip energetika, gynyba ar finansinės paslaugos, bet ir platesnį draudimą teikti lėšas ar paslaugas JAV įvardytiems asmenims. Dėl to tarptautinėms įmonėms kyla ne tik reputacinė, bet ir tiesioginė teisinė rizika.

    „Meliá“ atveju finansinis poveikis gali būti mažesnis, nes dalis paveiktų objektų jau kurį laiką neveikė dėl užsitęsusios energijos krizės Kuboje. Vis dėlto bendrovei svarbiausias tampa teisinis neapibrėžtumas ir galimos sankcijų pasekmės tarptautinėms operacijoms.

    „Iberostar“ sprendimas ir Kanados pėdsakas

    „Iberostar“ panašų žingsnį žengė anksčiau ir nuo birželio 1 dienos sustabdė 12 objektų valdymą bei rinkodarą. Taip buvo įformintas sutarčių nutraukimas su turtu, kurį administravo „Gaviota“ turizmo grupė, laikoma Gaesa operacine ranka turizmo sektoriuje.

    Viešbučių grupė viešai neįvardijo JAV spaudimo kaip tiesioginės priežasties, tačiau sprendimą pristatė kaip prisitaikymą prie tarptautinio reguliavimo ir atitikties reikalavimų. Tuo metu Kanados tinklas „Blue Diamond“ taip pat paskelbė nutraukiantis veiklą Kuboje, kur buvo įsitraukęs į dešimčių objektų valdymą.

    Turizmo nuosmukis gilina problemas

    Viešbučių grupių pasitraukimas smogia sektoriui, kuris Kuboje jau kelerius metus patiria nuoseklų nuosmukį. Turistų srautai mažėja, o tai didina spaudimą viešbučių užimtumui, pajamoms ir investicijų grąžai.

    Papildomą smūgį sudavė skrydžių mažinimas: dalis oro bendrovių sustabdė ar apkarpė maršrutus, o tai turizmui ypač svarbu salos ekonomikoje. Pavyzdžiui, „Iberia“ buvo pranešusi stabdanti tiesioginius skrydžius Madridas–Havana iki spalio pabaigos, mažindama galimybes greitai atkurti paklausą.

    Ši situacija rodo, kad Kubos turizmo rinkai susiduria keli vienu metu veikiantys veiksniai: energetikos problemos, sumažėję oro susisiekimo pajėgumai, krentantis turistų skaičius ir auganti sankcijų bei atitikties rizika tarptautinėms įmonėms. Tokia kombinacija skatina operatorius peržiūrėti sutartis ir atsitraukti nuo teisiškai jautrių partnerysčių.

  • „Iberia“ stabdo tiesioginius skrydžius Madridas–Havana iki lapkričio: priežastis – kuro stoka

    „Iberia“ stabdo tiesioginius skrydžius Madridas–Havana iki lapkričio: priežastis – kuro stoka

    Maršrutas stabdomas iki lapkričio

    Ispanijos oro linijų bendrovė „Iberia“ laikinai nutraukė tiesioginius skrydžius tarp Madrido ir Havanos. Istorinis maršrutas, jungiantis Ispaniją ir Kubą, sustabdomas mažiausiai iki lapkričio, o sprendimas siejamas su prastėjančiomis veiklos sąlygomis saloje.

    Bendrovė teigia, kad pagrindinė priežastis – kuro tiekimo sutrikimai Kuboje, dėl kurių sudėtinga užtikrinti stabilų skrydžių vykdymą. Tokie trikdžiai tarptautiniams vežėjams reiškia ne tik riziką tvarkaraščiams, bet ir papildomas išlaidas, kurios ilgainiui maršrutą paverčia sunkiau išlaikomu.

    Brangūs sustojimai ir mažėjanti paklausa

    Apie laikiną skrydžių stabdymą vasaros ir ankstyvo rudens laikotarpiui „Iberia“ buvo pranešusi dar pavasarį, kai daliai reisų teko planuoti techninius sustojimus Dominikos Respublikoje. Toks sprendimas leido papildyti kuro atsargas grįžtamajam skrydžiui į Ispaniją, tačiau kartu padidino sąnaudas ir pailgino kelionės trukmę.

    Dar iki visiško maršruto sustabdymo bendrovė palaipsniui mažino skrydžių į Havaną dažnį. Vietos žiniasklaida tai siejo ne tik su logistika ir kuro prieinamumu, bet ir su silpstančia keleivių paklausa, kuri pastaraisiais mėnesiais darė vis didesnę įtaką maršruto ekonomikai.

    Ne vienintelė pasitraukusi bendrovė

    „Iberia“ sprendimas nėra pavienis: pastaraisiais mėnesiais skrydžius į Kubą laikinai atšaukė ir kiti didieji vežėjai, tarp jų „Air France“, „Turkish Airlines“ ir „Air Canada“. Kuro trūkumas tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl oro linijos peržiūri planus ir mažina pasiūlą kryptimis į salą.

    Kubos energetikos ir ekonominės problemos jau kurį laiką atsispindi aviacijos sektoriuje: mažėja tarptautinių jungčių skaičius, o maršrutų stabilumas tampa sunkiau prognozuojamas. Prie to prisideda ir turizmo svyravimai, kurie tiesiogiai veikia oro vežėjų sprendimus dėl reisų dažnio bei sezoniškumo.

    „Iberia“ nurodo, kad tiesioginis susisiekimas galėtų būti atnaujintas nuo lapkričio, jei padėtis pagerės. Bendrovė ir toliau parduoda bilietus vėlesnėms datoms, tačiau realus skrydžių sugrįžimas priklausys nuo kuro tiekimo ir bendrų veiklos sąlygų Kuboje.

  • Turistai traukiasi iš Kubos: balandį atvyko rekordškai mažai, o valdžia įvardija priežastį

    Turistų srautai į Kubą toliau smunka ir pasiekė naują dugną. Havanos pateikti duomenys rodo, kad 2026 metų balandį į šalį atvyko tik apie 30 500 turistų, o tai yra kelis kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Šis kritimas ypač ryškus todėl, kad turizmas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Kubos ekonomikos variklių. Mažėjant atvykstančiųjų skaičiui, silpnėja viešbučių, maitinimo, transporto ir paslaugų sektorių pajamos, o tai dar labiau didina spaudimą ir taip įtemptai šalies finansų situacijai.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausią dalį keliautojų tradiciškai sudarė kanadiečiai, tačiau ir jų srautas pastebimai traukėsi. Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius atvyko apie 125 400 Kanados turistų, tai yra maždaug perpus mažiau nei per tą patį laikotarpį 2025 metais.

    Statistikoje taip pat matyti, kad nemažą dalį sudaro užsienyje gyvenantys kubiečiai, o tarp ryškesnių grupių minimi atvykstantieji iš JAV ir Rusijos. Vis dėlto bendras paveikslas nesikeičia: net ir didžiausios rinkos nebekompensuoja bendro nuosmukio.

    Energijos krizė smogia turizmui

    Kubos valdžia ir stebėtojai nuosmukį sieja su gilėjančia energetikos krize. Salą vargina dažni ir ilgai trunkantys elektros tiekimo sutrikimai, o keliautojams tai reiškia prastesnę viešbučių ir paslaugų kokybę, nepatogumus bei didesnę riziką, kad suplanuotos veiklos nepavyks įgyvendinti.

    Situaciją sunkina ir degalų trūkumas, kuris tiesiogiai veikia transportą, ekskursijas, logistiką bei kasdienį paslaugų veikimą. Turizmo sektoriui tai tampa dvigubu smūgiu: mažėja paklausa ir kartu didėja veiklos kaštai.

    Įtaką daro ir kelionių rekomendacijos

    Prie kelionių sumažėjimo prisidėjo ir kai kurių Europos Sąjungos valstybių sprendimai viešai raginti savo piliečius vengti kelionių į Kubą. 2026 metų pavasarį tokias rekomendacijas skelbė dalis šalių, tarp jų minimos Nyderlandai, Lenkija ir Portugalija.

    Nors kelionių perspėjimai nebūtinai reiškia draudimą, jie dažnai tiesiogiai paveikia žmonių sprendimus, taip pat kelionių organizatorių pasiūlą ir draudimo sąlygas. Dėl to turizmo atsigavimas tampa dar sudėtingesnis net ir tais atvejais, kai dalis keliautojų vis dar ieško alternatyvių, mažiau apkrautų krypčių.

  • JAV spaudimas Kubai kaista: kaltinimai Rauliui Castro ir sankcijos kursto naują krizės etapą

    JAV spaudimas Kubai kaista: kaltinimai Rauliui Castro ir sankcijos kursto naują krizės etapą

    JAV spaudimo kampanija Kubai pastarosiomis savaitėmis perėjo į naują fazę, kuri Vašingtono ir Havanos santykiuose kelia klausimą dėl galutinio Baltųjų rūmų tikslo. JAV Teisingumo departamentas paskelbė papildytą kaltinamąjį aktą buvusiam Kubos vadovui Rauliui Castro, kuriame jis kaltinamas žmogžudyste.

    Kaltinimai siejami su 1996 metais įvykusiu incidentu, kai Kubos karinės pajėgos numušė du lėktuvus. Tuo metu R. Castro buvo šalies gynybos ministras, o byla JAV vėl sugrįžo į pirmą planą kartu su griežtėjančia sankcijų politika.

    Simbolinė data ir politinė žinutė

    Kaltinamasis aktas paviešintas gegužės 20 dieną, kuri Kubai turi simbolinę reikšmę kaip Respublikos gimimo data. Toks laiko pasirinkimas interpretuojamas kaip papildomas politinis signalas Havanai, ypač turint omenyje bendrą JAV veiksmų paketą.

    JAV administracijos kryptis, kaip teigiama, apima sankcijų griežtinimą ir siekį riboti salos aprūpinimą energijos ištekliais. Tai prisideda prie ekonominės įtampos, kurią Kuba jaučia ne vienerius metus, o energijos trūkumas tapo vienu iš skaudžiausių veiksnių kasdieniame gyvenime.

    Kuboje – nerimas dėl jėgos scenarijų

    Kubos pareigūnai pastaruoju metu viešai perspėja apie galimą JAV karinę intervenciją, nors dalis ekspertų tokį scenarijų vertina atsargiai. Akcentuojama, kad bet kokie tiesioginiai kariniai veiksmai galėtų reikšti dideles politines ir karines sąnaudas, todėl Vašingtonui ekonomiškai patogiau tęsti spaudimą kitomis priemonėmis.

    Fone pasirodė pranešimų, kad Kuba esą stiprina karinių bepiločių pajėgumus, siejamus su Rusijos ir Irano technologijomis, o JAV vykdo žvalgybinio pobūdžio skrydžius šalia Kubos pakrantės. Tokie signalai didina įtampą ir kuria tarpusavio nepasitikėjimo spiralę, net jei tiesioginės konfrontacijos tikimybė išlieka neaiški.

    „Auganti humanitarinė krizė Kuboje išlieka nenuspėjamas veiksnys, kuris gali priversti abi puses improvizuoti“, – sakė Robertas Munksas.

    Energetikos krizė ir vidaus stabilumo rizika

    Kubos valdžia pripažįsta, kad šalį smarkiai veikia degalų ir energijos stygius, dėl kurio dažnėja elektros tiekimo sutrikimai. Tai tiesiogiai atsiliepia vandens tiekimui, maisto grandinėms, viešajam transportui ir kitoms paslaugoms, todėl visuomenės nepasitenkinimo rizika didėja.

    Analitikai pažymi, kad didžiausias Kubos pažeidžiamumas šiuo metu yra ne karinė intervencija, o valstybės gebėjimas užtikrinti bazines paslaugas ir suvaldyti galimas neramumų bangas. Net jei saugumo struktūros trumpuoju laikotarpiu gali išlaikyti kontrolę, ilgalaikis energijos ir prekių deficitas kelia sisteminę grėsmę stabilumui.

    Havana kaltinimus atmeta, Vašingtonas griežtina toną

    Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis kaltinimus R. Castro pavadino politiniu manevru ir teigė, kad jie esą skirti pateisinti agresyvesnę JAV laikyseną. Jis taip pat perspėjo, kad bet koks jėgos scenarijus galėtų turėti neprognozuojamų pasekmių regione.

    Tuo metu JAV pareigūnai tvirtina, kad Kuba kelia nacionalinio saugumo grėsmių, o taikaus susitarimo perspektyvos vertinamos skeptiškai. Kubos užsienio reikalų ministras tokius teiginius neigia, o diplomatinė retorika dar labiau tolina kompromiso galimybes.

    „Didžiausia Kubos rizika yra ne užsienio intervencija, o tai, ar valstybė sugebės išlaikyti šviesas įjungtas pakankamai ilgai, kad išliktų valdžioje“, – sakė Robertas Munksas.

  • Trumpas apie Raulio Castro kaltinimus JAV: „didelis momentas“, bet eskaluoti Kuba neketina

    Trumpas apie Raulio Castro kaltinimus JAV: „didelis momentas“, bet eskaluoti Kuba neketina

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į JAV Teisingumo departamento paviešintą kaltinamąjį aktą buvusiam Kubos vadovui Rauliui Castro. Jis šį žingsnį pavadino svarbiu, tačiau pabrėžė nematantis poreikio didinti įtampą su Havana.

    Pasak Trumpo, Kuba šiuo metu išgyvena gilias vidaus problemas, todėl, jo teigimu, papildoma eskalacija nebūtų prasminga. Kaltinimai Rauliui Castro paskelbti tuo metu, kai Vašingtono retorika dėl Kubos ateities vėl kelia diskusijas apie galimą spaudimo didinimą.

    Kas numatyta kaltinimuose

    JAV prokurorai nurodo, kad kaltinamasis aktas susijęs su 1996 metų incidentu, kai Kubos naikintuvai numušė du neginkluotus civilinius lėktuvus, priklausiusius organizacijai Brothers to the Rescue. Žuvo keturi asmenys, o trečiasis lėktuvas, kuriuo skrido grupės lyderis, pasitraukė.

    Dokumente minimi kaltinimai dėl nužudymo, sąmokslo nužudyti JAV piliečius ir orlaivių sunaikinimo. JAV pareigūnai teigia, kad sprendimas atidengti ugnį buvo priimtas aukščiausiu lygiu, o Raulio Castro vaidmuo įvardijamas kaip esminis.

    „Manau, kad tai buvo labai didelis momentas“, – sakė Donaldas Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie JAV pareikštus kaltinimus Rauliui Castro.

    „Eskalacijos nebus. Nemanau, kad jos reikia“, – pridūrė jis.

    Ką tuo metu darė Brothers to the Rescue

    Organizacija Brothers to the Rescue pradėjo veikti 10-ajame dešimtmetyje, reaguodama į padidėjusį kubiečių bandymų pasiekti JAV skaičių. Jos nariai skrisdavo virš Floridos sąsiaurio, mėgindami aptikti jūroje plaukiančius pabėgėlius, numesdavo jiems atsargų ir informuodavo JAV pakrančių apsaugą.

    Laikui bėgant šios misijos tapo politiškai jautrios, nes dalis skrydžių artėdavo prie Kubos oro erdvės, o Havana tai laikė provokacija. JAV administracijos tuo laikotarpiu taip pat koregavo migracijos taisykles, siekdamos mažinti pavojingas keliones savadarbiais laivais.

    Kubos atsakas ir realios pasekmės

    Kubos vadovas Miguelis Díaz-Canelis viešai atmetė JAV sprendimą, pavadindamas jį politiniu veiksmu be teisinio pagrindo. Jo teigimu, kaltinimai gali būti naudojami siekiant pateisinti griežtesnę JAV politiką Kubos atžvilgiu.

    JAV laikinasis generalinis prokuroras Toddas Blanche’as pareiškė, kad aukų šeimos beveik tris dešimtmečius laukė teisingumo, ir užsiminė, jog Vašingtonas tikisi Raulio Castro atsidūrimo JAV teisingumo sistemos rankose. Vis dėlto praktinė tokio scenarijaus tikimybė išlieka menka, nes nėra požymių, kad Kuba bendradarbiautų dėl buvusio vadovo perdavimo.

    Raulis Castro perėmė valdžią iš brolio Fidelio Castro 2006 metais, o 2018 metais prezidento pareigas perdavė Migueliui Díaz-Caneliui. Nors 2021 metais jis pasitraukė iš Kubos komunistų partijos vadovybės, tarptautiniai stebėtojai ilgą laiką jam priskyrė reikšmingą įtaką šalies sprendimams užkulisiuose.

    Teisininkai ir buvę prokurorai JAV pabrėžia, kad tokie kaltinamieji aktai dažnai turi ir simbolinę, ir politinę reikšmę: jie gali stiprinti spaudimą dėl kitų derybinių klausimų, pavyzdžiui, politinių kalinių ar užsienio įtakos saloje. Tuo pat metu bet kokie konkretūs veiksmai priklausytų nuo Vašingtono strategijos ir realių svertų, kuriuos JAV gali pritaikyti Kubos režimui.

  • Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio specialiame vaizdo kreipimesi į Kubos gyventojus pareiškė, kad Vašingtonas siūlo „naują kelią“ santykiuose su šalimi. Kreipimasis paskelbtas tuo metu, kai JAV institucijos, žiniasklaidos duomenimis, ruošėsi pranešti apie galimus baudžiamuosius kaltinimus buvusiam Kubos lyderiui Raúliui Castro.

    Kalbėdamas ispanų kalba, M. Rubio kaltino Kubos komunistinę valdžią korupcija, priespauda ir valstybės išteklių grobstymu. Jis pabrėžė, kad, JAV vertinimu, pagrindinė kliūtis geresnei ateičiai yra dabartinė politinė sistema ir ją palaikantys galios centrai.

    „Prezidentas Donaldas Trumpas siūlo naują kelią tarp Jungtinių Valstijų ir naujos Kubos“, – sakė Marco Rubio.

    JAV valstybės sekretorius teigė, kad kalba apie Kubą, kurioje piliečiai realiai gali pasirinkti, kas juos valdys, ir rinkimuose pakeisti valdžią, jei ši nedirba žmonių labui. Tokia retorika atspindi griežtėjančią Vašingtono liniją, kai demokratijos ir žmogaus teisių klausimai siejami su sankcijomis bei ekonominiais svertais.

    Įtampa su Havana auga

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Kubos santykiai tapo dar labiau įtempti. Publikacijoje teigiama, kad po JAV veiksmų prieš Venesuelos režimą ir vėliau įvestų energetinių ribojimų Kuba atsidūrė dar gilesnėje krizėje, o tai ypač atsiliepė elektros tiekimui ir degalų prieinamumui.

    M. Rubio taip pat kritikavo karinę įtaką ekonomikai ir įvardijo konglomeratą GAESA kaip struktūrą, kuri, kaip teigiama, valdo reikšmingą Kubos ūkio dalį. Pasak jo, tokios organizacijos esą koncentruoja pelną siauro elito rankose, o visuomenei tenka nuolatinių „aukojimosi“ raginimų ir represijų našta.

    „Tai valstybė valstybėje, niekam neatskaitinga ir kaupianti pelną mažo elito naudai“, – sakė Marco Rubio.

    Pagalbos pažadas su sąlyga

    Kreipimesi ir vėlesniuose pareiškimuose M. Rubio priminė apie JAV siūlomą humanitarinės pagalbos paketą, siekiantį apie 85 000 000 eurų. Skelbiama, kad Vašingtonas pagalbą siūlo su sąlyga, jog ji būtų paskirstoma per Katalikų Bažnyčią, apeinant Kubos valdžios institucijas.

    Tokios sąlygos atspindi JAV politikos kryptį, kai siekiama mažinti Havanos kontrolę tiekimo grandinėse ir kartu užsitikrinti, kad parama pasiektų gyventojus. Kuba tokį modelį tradiciškai vertina kaip kišimąsi į vidaus reikalus ir sankcijų politikos tąsą.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis ragino JAV ne siūlyti pagalbą su politinėmis sąlygomis, o švelninti arba panaikinti ekonominius ribojimus. Havanos pozicija išlieka nuosekli: humanitarinę padėtį, pasak Kubos valdžios, lemia ilgalaikė JAV sankcijų politika.

    Galimi kaltinimai Raúliui Castro

    Pranešama, kad JAV Teisingumo departamentas svarstė galimybę paskelbti baudžiamuosius kaltinimus 94 metų Raúliui Castro. Nurodoma, kad galimas tyrimo ir kaltinimų pagrindas siejamas su 1996 metais numuštais dviem civiliniais orlaiviais, kuriuos pilotavo anti-Castro aktyvistai.

    Raúlis Castro po brolio Fidelio Castro perėmė valdžią Kuboje ir vėliau dalyvavo laikotarpyje, kai 2015 metais buvo pradėtas santykių atšilimas su JAV Baracko Obamos administracijos metu. Vėliau šią politiką D. Trumpo administracija pakeitė, grįždama prie griežtesnių ribojimų ir spaudimo priemonių.

    Nepaisant augančios įtampos, publikacijoje teigiama, kad diplomatiniai kontaktai nenutrūko. Minimas aukšto lygio susitikimas Havanoje balandžio 10 dieną, taip pat tai, kad tai buvo pirmas kartas nuo 2016 metų, kai JAV vyriausybinis lėktuvas nusileido Kubos sostinėje.

  • Kuba įsiuto dėl JAV sankcijų: kaltina Vašingtoną klastojant pretekstą karinei akcijai

    Kuba įsiuto dėl JAV sankcijų: kaltina Vašingtoną klastojant pretekstą karinei akcijai

    Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canélis pasmerkė JAV sankcijas, vadindamas jas „amoraliomis, neteisėtomis ir nusikalstamomis“, ir pareiškė, kad Vašingtonas didina ekonominį spaudimą salai. Havanos teigimu, priemonės ypač skaudžiai smogia energetikai, nes šalis susiduria su kuro trūkumu ir dažnais elektros sutrikimais.

    Šie pareiškimai pasirodė po naujausio JAV sprendimo sankcionuoti 11 Kubos pareigūnų ir pagrindinę šalies žvalgybos instituciją. JAV argumentuoja, kad sankcijos skirtos atsakui į režimo veiksmus, o Kuba tai vertina kaip ilgalaikės spaudimo kampanijos tąsą.

    Kas įtraukta į sankcijas

    Kubos valdžia daugiausia kritikuoja JAV vykdomuosius sprendimus, kurie, anot Havanos, daro spaudimą ir trečiosioms šalims. Kubos teigimu, tai atgraso įmones nuo investicijų, trukdo tiekimui ir apsunkina net bazinių prekių bei paslaugų gavimą.

    „Toliau griežčiausiu ir ryžtingiausiu būdu smerksime žmones smaugiančią apsiaustį“, – sakė Miguelis Díazas-Canélis.

    Kuba pabrėžia, kad priemonės prisideda prie chroniškų degalų tiekimo sutrikimų, o tai grandinine reakcija veikia transportą, elektros gamybą ir svarbias paslaugas. Energetikos problemos saloje pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių socialinės įtampos veiksnių.

    Karinės eskalacijos šešėlis

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje daugėja kalbų apie galimą karinę eskalaciją. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Kuba galėjo įsigyti daugiau nei 300 karinių dronų iš Rusijos ir Irano, o esą svarstomi scenarijai, kaip jie galėtų būti panaudoti prieš JAV taikinius regione.

    Minimi potencialūs taikiniai apima JAV bazę Gvantaname, karinius laivus bei JAV teritorijas, esančias netoli Kubos. Oficialaus nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečių planų viešai pateikta nedaug, tačiau tokie signalai didina nervingumą abiejose pusėse.

    „JAV grasinimai karine agresija yra žinomi, o jei tai virstų veiksmais, pasekmės būtų neapskaičiuojamos“, – sakė Miguelis Díazas-Canélis.

    Havana: kuriamas netikras pretekstas

    Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas Parrilla teigė, kad šalis nei grasina, nei siekia karo. Pasak jo, Vašingtonas esą kasdien kuria informacinį ir politinį pagrindą, kuris galėtų pateisinti dar griežtesnę ekonominę kampaniją ar net karinį veiksmą.

    „Be jokio teisėto pagrindo JAV valdžia diena iš dienos lipdo apgaulingą bylą, kad pateisintų ekonominį karą ir galimą karinę agresiją“, – sakė Bruno Rodríguezas Parrilla.

    Tuo metu JAV administracija viešai kol kas atsargiai komentuoja galimus tolesnius žingsnius, o situaciją dar labiau komplikuoja platesnis geopolitinis fonas ir karinės technologijos plitimas regione. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ekonominės sankcijos, energetikos krizė ir saugumo naratyvai šiuo metu susipina į vieną, didinantį eskalacijos riziką.