Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canélis pasmerkė JAV sankcijas, vadindamas jas „amoraliomis, neteisėtomis ir nusikalstamomis“, ir pareiškė, kad Vašingtonas didina ekonominį spaudimą salai. Havanos teigimu, priemonės ypač skaudžiai smogia energetikai, nes šalis susiduria su kuro trūkumu ir dažnais elektros sutrikimais.
Šie pareiškimai pasirodė po naujausio JAV sprendimo sankcionuoti 11 Kubos pareigūnų ir pagrindinę šalies žvalgybos instituciją. JAV argumentuoja, kad sankcijos skirtos atsakui į režimo veiksmus, o Kuba tai vertina kaip ilgalaikės spaudimo kampanijos tąsą.
Kas įtraukta į sankcijas
Kubos valdžia daugiausia kritikuoja JAV vykdomuosius sprendimus, kurie, anot Havanos, daro spaudimą ir trečiosioms šalims. Kubos teigimu, tai atgraso įmones nuo investicijų, trukdo tiekimui ir apsunkina net bazinių prekių bei paslaugų gavimą.
„Toliau griežčiausiu ir ryžtingiausiu būdu smerksime žmones smaugiančią apsiaustį“, – sakė Miguelis Díazas-Canélis.
Kuba pabrėžia, kad priemonės prisideda prie chroniškų degalų tiekimo sutrikimų, o tai grandinine reakcija veikia transportą, elektros gamybą ir svarbias paslaugas. Energetikos problemos saloje pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių socialinės įtampos veiksnių.
Karinės eskalacijos šešėlis
Tuo pat metu viešojoje erdvėje daugėja kalbų apie galimą karinę eskalaciją. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Kuba galėjo įsigyti daugiau nei 300 karinių dronų iš Rusijos ir Irano, o esą svarstomi scenarijai, kaip jie galėtų būti panaudoti prieš JAV taikinius regione.
Minimi potencialūs taikiniai apima JAV bazę Gvantaname, karinius laivus bei JAV teritorijas, esančias netoli Kubos. Oficialaus nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečių planų viešai pateikta nedaug, tačiau tokie signalai didina nervingumą abiejose pusėse.
„JAV grasinimai karine agresija yra žinomi, o jei tai virstų veiksmais, pasekmės būtų neapskaičiuojamos“, – sakė Miguelis Díazas-Canélis.
Havana: kuriamas netikras pretekstas
Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas Parrilla teigė, kad šalis nei grasina, nei siekia karo. Pasak jo, Vašingtonas esą kasdien kuria informacinį ir politinį pagrindą, kuris galėtų pateisinti dar griežtesnę ekonominę kampaniją ar net karinį veiksmą.
„Be jokio teisėto pagrindo JAV valdžia diena iš dienos lipdo apgaulingą bylą, kad pateisintų ekonominį karą ir galimą karinę agresiją“, – sakė Bruno Rodríguezas Parrilla.
Tuo metu JAV administracija viešai kol kas atsargiai komentuoja galimus tolesnius žingsnius, o situaciją dar labiau komplikuoja platesnis geopolitinis fonas ir karinės technologijos plitimas regione. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ekonominės sankcijos, energetikos krizė ir saugumo naratyvai šiuo metu susipina į vieną, didinantį eskalacijos riziką.
