CP v2

Tag: Kultūros ministerija

  • „Polifonijos“ premjera Šiauliuose: jaunieji kompozitoriai iš naujo prakalbina chorinės klasikos kūrinius

    „Polifonijos“ premjera Šiauliuose: jaunieji kompozitoriai iš naujo prakalbina chorinės klasikos kūrinius

    Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ pristato programą, kurioje gerai pažįstama lietuvių chorinė klasika suskamba šiuolaikiškai. Projektas suburia keturis jaunuosius kompozitorius, kurie perkuria po du kūrinius mišriam chorui, siekdami išlaikyti originalų atpažįstamumą ir kartu pasiūlyti naują skambesio perspektyvą.

    Idėja gimė vykdant Kultūros ministerijos finansuotą trijų koncertų ciklą „Tautą girdi jaunoji karta“. Šio ciklo esmė – suteikti jauniesiems kūrėjams realią profesionalią sceną ir sudaryti sąlygas jų partitūroms tapti ne vien premjeriniu įvykiu, bet ir potencialiai įsitvirtinti choro repertuare.

    Kas ir ką rekomponavo?

    Kompozitorė Ieva Parnarauskaitė pasirinko Stasio Šimkaus Lietuviais esame mes gimę ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Dainų dainelę. Lukas Butkus ėmėsi Juozo Gudavičiaus Kur giria žaliuoja bei Česlovo Sasnausko Kur bėga Šešupė, ieškodamas, kaip klasikinę medžiagą priartinti prie dabarties klausytojo.

    Dr. Imantas Jonas Šimkus rekomponavo Juozo Naujalio Už Raseinių ant Dubysos ir Lietuva brangi, pabrėždamas atsakomybę, kuri kyla dirbant su kūriniais, tapusiais kultūrinės atminties dalimi. Raimonda Skabeikaitė pasirinko Leono Eremino Birutą ir Teodoro Brazio Aušra, aušra, aušrelė, sąmoningai atsigręždama į mažiau asmeniškai girdėtą medžiagą ir leisdama sau daugiau interpretacinės rizikos.

    Kada klausytojai išgirs rezultatą?

    Partitūras choras gavo balandžio viduryje, o pasirengimas koncertui vyko intensyvių repeticijų ritmu. Programos kulminacija numatyta birželio 5 dieną kamerinėje „Polifonijos“ salėje, kur 18 valandą 30 minučių prasidės koncertas Iš atminties į dabartį.

    Kūriniai skambės diriguojant Linui Balandžiui, o koncerte dalyvaus ir patys kompozitoriai. Jų įžvalgos apie pasirinkimus, kompromisus ir kūrybinius sprendimus turėtų tapti svarbia vakaro dalimi, padedančia klausytojams tiksliau „perskaityti“ rekompozicijų logiką.

    Kodėl šis formatas svarbus?

    Projekto iniciatorius ir vienas idėjos autorių Linas Balandis akcentuoja, kad jauniesiems kompozitoriams dažnai trūksta ilgalaikio matomumo ir galimybių kaupti atliktų kūrinių aplanką. Chorinei kultūrai tai taip pat reikšminga, nes repertuaras plečiasi ne vien naujais originaliais kūriniais, bet ir šiuolaikiškai permąstytais klasikos tekstais, kurie skatina diskusiją apie tradicijos tęstinumą.

    Pasak kūrėjų, didžiausias iššūkis slypi ne tik muzikinėje idėjoje, bet ir praktikoje: kaip sumanymą užrašyti taip, kad jis būtų patogus dirigentui, aiškus chorui ir įgyvendinamas repeticijų procese. Kartu tai tampa proga chorui ir klausytojams patirti platesnę emocinę amplitudę, nes atpažįstama melodika įgauna naują harmoninę, ritminę ar faktūrinę aplinką.

    Kompozitoriai pabrėžia ir dar vieną aspektą: Lietuvoje nemažai naujų kūrinių po premjeros nugula į archyvus ir retai sugrįžta į sceną. Tokie projektai gali tapti tramplinu ilgesniam kūrinių gyvenimui, jei rekompozicijos bus imamos atlikti ir kituose koncertuose, festivaliuose ar edukaciniuose renginiuose.

    „Svarbiausia čia buvo išlaikyti pagarbą originalui ir kartu subtiliai pasiūlyti kitą žvilgsnio kampą į labai gerai pažįstamą muziką“, – sakė dr. Imantas Jonas Šimkus.

    „Projektą inicijavome, nes jaunieji kompozitoriai šalyje gauna per mažai dėmesio, o jų kūrybiškumas gali įnešti inovacijų ir naujų muzikos kalbos raiškų“, – sakė Linas Balandis.

  • KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    KPD rengia nuotolinį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį: ką svarstys?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais liepos 1 dieną 13 valandą vyks ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tai vienas iš reguliarių tarybos posėdžių, kuriuose svarstomi sprendimai dėl konkrečių objektų paveldo vertinimo ir apsaugos.

    Departamentas skelbia, kad posėdžio darbotvarkė pateikiama viešai, o su numatytais nagrinėti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektais taip pat galima susipažinti iš anksto. Tokia praktika leidžia suinteresuotoms pusėms pasirengti, o visuomenei geriau suprasti, kokie klausimai artimiausiu metu gali turėti įtakos paveldo objektų statusui.

    Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai paprastai apima vertingųjų savybių nustatymą ar tikslinimą, objektų vertinimo aktų tvirtinimą ir kitus su apskaita bei registravimu susijusius klausimus. Nuo šių sprendimų gali priklausyti, kokie apsaugos reikalavimai bus taikomi objektui, kaip bus apibrėžtos jo vertingosios savybės ir kokios veiklos konkrečioje teritorijoje ateityje bus galimos.

    KPD atkreipia dėmesį, kad dėl klausimų, susijusių su posėdžiu ar dalyvavimo galimybėmis, galima kreiptis į departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimą Žilinskaitę. Gyventojams, bendruomenėms ar turto savininkams tai svarbu, nes ankstyvas susipažinimas su dokumentų projektais padeda laiku pateikti pastabas ar užduoti praktinius klausimus.

  • Vilniaus rotušėje pagerbtos 13 naujų gyvojo paveldo vertybių: nuo kanklių iki Sartų tradicijų

    Vilniaus rotušėje antradienio popietę pristatytos trylika naujų reiškinių, įrašytų į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į sąvadą pateko tiek šimtmetį menančios muzikavimo ir dainavimo tradicijos, tiek bendruomenes telkiančios šventės, amatai ir kulinarinis paveldas.

    Renginyje dalyvavo tradicijų puoselėtojai ir savivaldybių atstovai iš įvairių šalies vietovių, taip pat Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovai. Įrašymą į sąvadą patvirtinantys sertifikatai įteikti bendruomenėms, šeimoms ir pavieniams saugotojams, kurie perduoda žinias iš kartos į kartą.

    Kas šiemet papildė sąvadą?

    Tarp įvertintų tradicijų – regionų savitumą ryškinančios muzikinės ir apeiginės praktikos. Pristatyta Darsūniškio Trijų Karalių vaikštynių tradicija, taip pat Skriaudžių kanklininkų puoselėjamas repertuaras ir grojimo technika, kuri per laiką tapo atpažįstamu vietos kultūriniu ženklu.

    Skambėjo ir Žemaitijos dounininkų daugiabalsis dainavimas, o Kelmėje vykstantys etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai pristatyti kaip svarbi žinių perdavimo grandis. Renginyje dėmesio sulaukė ir liuteronų giedojimo tradicija, primenanti Mažosios Lietuvos religinės muzikos paveldą.

    Nuo maisto iki žvejybos ir fotografijos

    Sąvadą papildė ir ūkinės bei meninės praktikos, buriančios vietos bendruomenes. Tarp jų – bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimas, siejamas su Dzūkijos kulinariniu paveldu, ir archajiška nėgių žvejyba Šventosios upėje, padedanti išlaikyti vietos tapatybę bei tradicinį gyvenimo būdą.

    Įvertinta ir analoginės fotografijos praktika, kurios puoselėtojai saugo tradicinius vaizdų kūrimo procesus bei amato žinias. Ši kryptis pastaraisiais metais pastebimai atgimsta Europoje ir Lietuvoje, o bendruomenės vis dažniau kuria dirbtuves, edukacijas ir mažatiražius leidinius.

    Žirgo tradicijos ir tautinių bendrijų indėlis

    Tarp naujų vertybių – žirgų maudynių praktika Anykščių naktigonės šventėje, pabrėžianti ryšį tarp žmogaus ir žirgo. Taip pat pristatytos daugiau kaip du šimtus metų skaičiuojančios Sartų žirgų lenktynės Dusetose, kurios šiandien jungia istorinę atmintį, sportą ir vietos turizmą.

    Šiemet išskirtas ir tautinių bendrijų aktyvumas: pristatytos moldavų ir rumunų pavasario šventės „Marcišor“ tradicijos bei romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“. Tokios iniciatyvos, kultūros lauke vis dažniau akcentuojant įtrauktį, prisideda prie daugiakultūrio Lietuvos veido matomumo.

    „Šios iškilmės primena, kad kultūrą kuria žmonės, o tradicijų gyvybingumas priklauso nuo bendruomenių atsidavimo“, – sakė Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys.

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas kuriamas nuo 2017 metais ir nuosekliai pildomas kasmet. Sąvado valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kviečiantis bendruomenes rudenį teikti naujas paraiškas dėl tradicijų įrašymo.

  • Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sertifikatas Zarasų krašto atstovams įteiktas gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose iškilmėse „Tapatybės kodas“.

    Renginyje bendruomenes ir tradicijų puoselėtojus sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Programą vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius.

    Į iškilmes atvyko ir Zarasų krašto delegacija: merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, savivaldybės atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai, Dusetų dailės galerijos komanda bei tradicinė kapela „Sadūnai“.

    Kas yra nematerialus paveldas?

    Nematerialus kultūros paveldas apima gyvas tradicijas, žinias ir praktikas, kurias bendruomenės perduoda iš kartos į kartą. Tai gali būti šventės, amatai, muzikinės ir kulinarinės tradicijos, taip pat su gamta susiję įgūdžiai, kai svarbiausia yra ne objektas, o žmonių kuriama ir nuolat atnaujinama praktika.

    Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pradėtas formuoti 2017 metais, o jo tvarkymą koordinuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Kultūros ministerija ir ekspertais. Įtrauktos vertybės vertinamos pagal gyvybingumą, bendruomenės vaidmenį ir realias išsaugojimo priemones.

    „Sartai“ – daugiau nei varžybos

    Sartų žirgų lenktynės Dusetose ilgą laiką buvo suvokiamos kaip sporto ir žiemos šventės derinys, tačiau bendruomenei tai yra platesnė tapatybės forma. Renginys jungia žirgininkystės kultūrą, vietos istoriją, mugės tradicijas, muziką ir stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo.

    Istoriškai tradicija siejama su paprotiniais pasivažinėjimais per Užgavėnes, kurie laikui bėgant virto organizuotu renginiu. Bėgant metams keitėsi ir pati forma, bet esmė išliko ta pati: tai susitikimo vieta, kurioje dalyvauja ir profesionalai, ir vietos entuziastai, o šventę palaiko plati bendruomenė.

    „Sertifikatas patvirtina, kad tai ne tik vietos šventė, bet ir visos šalies kultūros vertybė, kurią saugo pati bendruomenė“, – sakė sertifikatą įteikęs menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Ką praktiškai keičia įrašymas?

    Įrašymas į sąvadą pirmiausia yra oficialus pripažinimas, kad tradicija turi aiškų kultūrinį turinį ir yra gyvybinga. Toks statusas dažnai padeda lengviau telkti partnerius, pagrįsti edukacines veiklas ir planuoti tradicijos tęstinumą, nes atsiranda daugiau argumentų savivaldybėms ir kultūros įstaigoms investuoti į išsaugojimą.

    Kartu tai yra ir įsipareigojimas: nematerialaus paveldo vertybės turi būti puoselėjamos taip, kad išliktų autentiškas turinys, o tradicija nebūtų pakeista vien komerciniu renginiu. Dusetoms tai reiškia didesnį dėmesį tradicijos perdavimui, žirgininkystės kultūros sklaidai ir bendruomenės įtraukimui.

    Šiemet sąvadą papildė 13 naujų reiškinių, tarp jų ir regioninės kulinarijos, muzikavimo, švenčių bei žvejybos tradicijos. Šiuo metu sąvade yra 83 vertybės, atspindinčios skirtingų Lietuvos regionų kultūrinę įvairovę.

    Sartų žirgų lenktynių tradicijos įrašymas į sąvadą Zarasų kraštui tampa ne tik simboline pergale, bet ir aiškiu ženklu, kad Dusetose puoselėjamas reiškinys yra svarbus nacionaliniu mastu. Tai kartu ir priminimas, kad gyvas paveldas išlieka tik tada, kai jį nuosekliai kuria ir perduoda patys žmonės.

  • Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje surengtoje ceremonijoje pagerbti gyvojo, arba nematerialaus, kultūros paveldo puoselėtojai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet oficialiai įrašyta 13 naujų reiškinių.

    Tarp naujai pripažintų vertybių išsiskyrė Anykščių krašto tradicija: žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje. Anykštėnų atstovams įteiktas sertifikatas patvirtino, kad tradicija laikoma nacionaliniu mastu reikšminga ir saugotina.

    Anykščių naktigonė: kas įvertinta?

    Naktigonė istoriškai siejama su senąja kaimo gyvensena, kai arkliai naktimis būdavo ganomi pievose, o žmonės juos prižiūrėdavo. Anykščiuose atgaivinta žirgų maudynių tradicija tapo ryškiu šios praktikos simboliu, pabrėžiančiu žmogaus ir žirgo ryšį bei bendruomeniškumą.

    Nematerialaus paveldo sąvado logika skiriasi nuo pastatų ar daiktų apsaugos: čia saugoma gyva praktika, žinios ir įgūdžiai, perduodami iš kartos į kartą. Todėl svarbus ne vien renginys, bet ir tęstinumas, bendruomenės įsitraukimas, tradicijos perdavimas jaunajai kartai.

    Kodėl sąvadas svarbus?

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas Lietuvoje veikia nuo 2017 metais, jo valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Po šių metų papildymo sąvade iš viso fiksuojamos 83 vertybės.

    Ceremonijoje sertifikatai įteikti ir kitų tradicijų bei praktikų saugotojams: nuo analoginės fotografijos tradicijos iki regioninių kulinarinių ir žvejybos papročių. Tokie įrašai padeda ne tik pripažinti bendruomenių darbą, bet ir kurti aiškesnes sąlygas tradicijų sklaidai, edukacijai bei išsaugojimui.

    Gyvas paveldas tampa traukos tašku

    Kultūros lauke vis dažniau akcentuojama, kad gyvas paveldas yra ne vien atmintis, bet ir šiuolaikinė patirtis, kuri gali telkti bendruomenę bei pritraukti lankytojus. Anykštėnų naktigonės žirgų maudynių tradicijos įtraukimas į sąvadą stiprina šio reiškinio matomumą nacionaliniu mastu.

    Anykščių kraštui tai ir simbolinis įvertinimas, ir praktinis įsipareigojimas: kad tradicija išliktų gyva, ją reikia nuosekliai puoselėti, dokumentuoti ir perduoti. Būtent tokią kryptį pabrėžia nematerialaus paveldo politika, orientuota į gyvąsias praktikas, o ne vien į jų aprašymą.

  • Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektui, skirtam trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams. Iniciatyva numato ne tik kalbos kursus, bet ir sociokultūrinių žinių ugdymą, kad atvykę žmonės lengviau įsilietų į visuomenę.

    Projektas bus įgyvendinamas naudojant 2021–2027 metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšas. Jis siejamas su konkrečiu tikslu Teisėta migracija ir integracija bei nacionaliniais užsieniečių integracijos sistemos stiprinimo prioritetais.

    Kam skirtas projektas?

    Projektas orientuotas į trečiųjų šalių piliečius, tai yra asmenis, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenis be pilietybės. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos ir kartu geriau suprasti Lietuvoje galiojančias socialines bei kultūrines normas.

    Sociokultūrinių žinių dalis paprastai apima temas, kurios daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui: institucijų veikimą, švietimo ir sveikatos sistemas, darbo rinkos taisykles, paslaugų prieinamumą, pagrindines teises ir pareigas. Tokie mokymai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų mažinti informacinę atskirtį ir greitinti integraciją.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Dokumentus Kultūros ministerijai reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 22 dienos imtinai. Paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą.

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų rengimo klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Gražina Genė. Kilus praktiniams klausimams, pareiškėjams rekomenduojama kreiptis iš anksto, kad būtų spėta patikslinti dokumentus iki termino pabaigos.

  • Rūdiškių folkloro ansambliui „Diemedis“ – 30: jubiliejus su svečiais ir 2 000 eurų dovana

    Rūdiškių folkloro ansambliui „Diemedis“ – 30: jubiliejus su svečiais ir 2 000 eurų dovana

    Rūdiškių kultūros centre gegužės 16 dieną vyko folkloro ansamblio „Diemedis“ 30-mečio minėjimas „Dainos gija – po diemedžio laja“. Į šventę susirinko bendruomenės nariai, kolektyvo bičiuliai ir folkloro gerbėjai, o sceną užpildė dainos, muzika ir sveikinimai.

    Jubiliejinėje programoje pasirodė pats ansamblis „Diemedis“, kuriam vadovauja Dalė Žalpienė. Kartu koncertavo svečiai iš skirtingų Lietuvos vietovių, atvykę pasidalyti savo repertuaru ir pasveikinti kolektyvo sukakties proga.

    Scenoje – kelių kolektyvų pasirodymai

    Šventėje dalyvavo Alytaus kultūros centro Butrimonių skyriaus Eičiūnų folkloro ansamblis „Žolynai“, Trakų kultūros ir meno centro folkloro ansamblis „Radasta“ ir Trakų kultūros ir meno centro Tiltų kapelija. Taip pat žiūrovai išgirdo liaudiškos muzikos kapelą „Pivašiūnai“.

    Renginį vedė Giedrius Leškevičius, kvietęs ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į bendrą šventės ritmą. Pasak organizatorių, vakaro akcentu tapo bendrystė ir gyvas tradicijos perdavimas iš kartos į kartą.

    Sveikinimai ir parama kolektyvui

    Trakų rajono savivaldybės mero Andriaus Šatevičiaus sveikinimus ansamblio nariams perdavė vicemerė Jolanta Abucevičienė. Sukaktį mininčiam kolektyvui įteikta savivaldybės dovana – 2 000 eurų vertės dovanų čekis.

    „Didžiausia vertybė yra žmonės, kurie susirenka būti kartu“, – sakė Rūdiškių kultūros centro direktorė Augustė Gaidytė-Palaitienė.

    Šventės metu kolektyvą sveikino ir Seimo narė Edita Rudelienė, savivaldybės tarybos narė Inesa Židonytė, Rūdiškių klebonas Valdemar Ulčukevič, Trakų kultūros ir meno centro direktorė Joana Giedraitytė, Rūdiškių bibliotekos atstovai, bendruomenės ir partneriai.

    Už ilgametę veiklą puoselėjant lietuvių folklorą ir tradicijas ansambliui įteikta Kultūros ministerijos padėka. Renginio pabaigoje skambėjo padėkos visiems, kurie prisidėjo prie „Diemedžio“ kelio per tris dešimtmečius ir padėjo išlaikyti gyvą vietos dainavimo tradiciją.

  • Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje gegužės 14 dieną vyko mokymai bibliotekininkams, skirti biblioterapijai ir skaitymo naudai emocinei sveikatai. Į renginį susirinko Vilniaus rajono viešosios bibliotekos tinklo specialistai, siekę pritaikyti naujas žinias kasdienėse veiklose su bendruomene.

    Biblioterapija laikoma kryptingu skaitymo ir pokalbio deriniu, padedančiu geriau atpažinti jausmus, mažinti įtampą ir stiprinti psichologinį atsparumą. Bibliotekose šis metodas dažniausiai taikomas per teminių knygų parinkimą, skaitymo grupes ir saugią diskusijų erdvę, kur svarbus ne tik tekstas, bet ir refleksija.

    Kaip bibliotekos taiko biblioterapiją?

    Pirmojoje mokymų dalyje dr. Daiva Janavičienė pristatė biblioterapijos pagrindus ir aptarė, kokiomis formomis ji gali veikti bibliotekoje. Akcentuota, kad skirtingoms auditorijoms reikalingi skirtingi sprendimai: vienur efektyviausios ramios skaitymo valandos, kitur labiau pasiteisina moderuojami pokalbiai ar teminiai užsiėmimai.

    Praktikoje biblioterapija bibliotekose dažnai siejama ir su emocinės sveikatos raštingumu, kai žmonės mokosi atpažinti emocijas, kalbėti apie patirtis bei ieškoti pagalbos. Toks požiūris ypač aktualus mažesnėse bendruomenėse, kur biblioteka neretai tampa lengviausiai pasiekiama kultūros ir švietimo erdve.

    Kūrybiniai metodai vaikams ir paaugliams

    Antrojoje dalyje lektorė Eglė Lisauskaitė pristatė biblioterapijos taikymą dirbant su vaikais ir paaugliais, išryškindama kūrybinių metodų svarbą. Dėmesys skirtas metaforinių asociatyvinių kortelių naudojimui, kai vaizdai ir asociacijos padeda jaunuoliams lengviau įvardyti išgyvenimus ir kalbėti apie sudėtingas temas.

    Užsiėmimų metu dalyviai atliko praktines užduotis, diskutavo apie jautrias situacijas, su kuriomis susiduria bibliotekų lankytojai, ir svarstė, kaip kurti saugią, nevertinančią aplinką. Aptarta, kad dirbant su jaunimu itin svarbu aiškios ribos, pagarbus bendravimas ir nukreipimas į specialistus, jei matomas poreikis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenėms?

    Mokymų organizatoriai pabrėžė, kad biblioterapijos kompetencijos gali sustiprinti bibliotekų vaidmenį kaip bendruomenės emocinės gerovės partnerio. Skaitymo skatinimas čia tampa ne vien kultūrine veikla, bet ir priemone didinti žmonių atsparumą kasdieniam stresui, vienišumui ar nerimui.

    Mokymus organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o veikla iš dalies finansuota Kultūros ministerijos remiamos skaitymo skatinimo programos lėšomis. Tikimasi, kad įgytos žinios paskatins naujus užsiėmimus, skaitymo grupes ir edukacijas, pritaikytas skirtingo amžiaus Vilniaus rajono bendruomenėms.

  • Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Seime surengtame apdovanojimų renginyje Šeimai draugiškiausia savivaldybė pagerbtos šalies savivaldybės, kurios savo sprendimais ir nuosekliu darbu prisideda prie šeimų gerovės. Iniciatyva skirta įvertinti praktikas, stiprinančias bendruomeniškumą, šeimos vertybes ir saugią aplinką kasdieniam gyvenimui.

    Apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Savivaldybės buvo kviečiamos pretenduoti į dešimt nominacijų, apimančių skirtingas viešosios politikos sritis.

    Įvertinimas už kultūrą šeimai

    Vilkaviškio rajono savivaldybei skirta Kultūros ministerijos įsteigta nominacija Auginanti kultūra: savivaldybė šeimai. Šis įvertinimas siejamas su požiūriu į šeimą kaip bendruomenės pamatą ir su kultūrine veikla, kuri ne tik suburia, bet ir padeda palaikyti ryšius tarp skirtingų kartų.

    Renginyje savivaldybei atstovavo vicemerė Daiva Riklienė ir Savivaldybės tarybos narė Lijana Jančauskienė. Pasak organizatorių, tokie apdovanojimai skirti ne vien simboliškai padėkai, bet ir savivaldybių motyvacijai dalintis veikiančiais sprendimais bei perimti gerąją patirtį.

    Kas lemia šeimai draugišką aplinką?

    Įteikiant apdovanojimą akcentuota, kad kultūra kuriama ne tik didžiuosiuose renginiuose ar scenose, bet ir kasdienėje bendruomenių veikloje. Vertinant Vilkaviškio rajoną, išskirtas bendras skirtingų grandžių darbas, kai kultūrinės iniciatyvos pasiekia ne vien miesto centrą, bet ir mažesnes bendruomenes.

    Prie tokios aplinkos kūrimo prisideda nevyriausybinės organizacijos, muziejai, kultūros darbuotojai, bibliotekos, bendruomenių lyderiai ir įvairios įstaigos. Praktikoje tai reiškia daugiau veiklų šeimoms, didesnį įtraukimą ir galimybes skirtingo amžiaus žmonėms prasmingai leisti laiką kartu.

    „Šis įvertinimas mums yra ne tik didelė garbė, bet ir stiprus įpareigojimas dar atsakingiau dirbti žmonių ir šeimų labui. Vilkaviškio rajone kultūrą suprantame kaip bendrystę, pagarbą žmogui ir rūpestį vieni kitais“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Jos teigimu, savivaldybėje siekiama kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi matomos ir svarbios, o kultūra suprantama plačiau nei renginių kalendorius. Tikimasi, kad apdovanojimai taps tęstine tradicija, skatinančia savivaldybes nuosekliai investuoti į šeimų gerovę ir tarpusavio pasitikėjimą bendruomenėse.

  • Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Oficialus atidarymas – gegužės 14 dieną

    Gegužės 14 dieną 15 valandą numatoma oficiali Jokšų tilto atidarymo ceremonija. Į renginį kviečiami gyventojai ir svečiai, taip pat projekto įgyvendinime dalyvavę savivaldybės atstovai, rangovai, Turizmo tarybos bei Kultūros paveldo departamento atstovai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik infrastruktūros objektas, bet ir istoriškai reikšmingas kultūros paveldo statinys, kuriam suteikiama nauja pradžia. Po atidarymo tiltas turėtų tapti patrauklia lankytina vieta ir praktiškai naudojamu maršrutu vietos bendruomenei.

    Dėmesys autentiškumui ir inžinerinei vertei

    Restauruojant tiltą, didžiausias dėmesys buvo skirtas autentiškumui ir vertingųjų savybių išsaugojimui. Skelbiama, kad buvo siekta išlaikyti unikalias architektūrines ir inžinerines detales, kurios ir lemia šio statinio išskirtinumą kultūros paveldo kontekste.

    Toks principas reiškia, kad darbai paprastai reikalauja daugiau laiko ir specializuotų sprendimų nei įprasta rekonstrukcija. Paveldo objektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl medžiagų, technologijų ir darbų atlikimo būdų, kad būtų išsaugotas istorinis charakteris.

    Kiek kainavo ir kodėl tai svarbu?

    Bendra projekto vertė, nurodant ir Kultūros ministerijos prisidėjimą, siekia beveik 1 200 000 eurų. Pažymima, kad vien investicijos į patį kultūros paveldo objektą sudaro 118 000 eurų.

    Tokios apimties finansavimas paprastai apima ne tik restauravimo darbus, bet ir projektavimo, techninės priežiūros, tyrimų bei pritaikymo saugiam naudojimui sprendimus. Savivaldybėms tai taip pat yra ilgalaikė investicija į vietos tapatybę ir turizmo patrauklumą.

    Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltų istorija

    Klaipėdos rajone per Karaliaus Vilhelmo kanalą iki 1904 metų buvo pastatyta 10 tiltų. Dauguma jų buvo susprogdinti per Antrąjį pasaulinį karą, o kai kuriose vietose iki šiol galima aptikti tik buvusių konstrukcijų atramų liekanas.

    Skelbiama, kad vienintelis išlikęs ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas yra būtent Jokšų tiltas. Dėl to jo išsaugojimas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, išlaikant regiono inžinerinį ir istorinį paveldą bei suteikiant jam aiškią funkciją šiandien.