CP v2

Tag: Kultūros ministerija

  • Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Biblioterapija bibliotekoje: kaip skaitymas padeda emocinei sveikatai ir ką išmoko Vilniaus rajonas

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje gegužės 14 dieną vyko mokymai bibliotekininkams, skirti biblioterapijai ir skaitymo naudai emocinei sveikatai. Į renginį susirinko Vilniaus rajono viešosios bibliotekos tinklo specialistai, siekę pritaikyti naujas žinias kasdienėse veiklose su bendruomene.

    Biblioterapija laikoma kryptingu skaitymo ir pokalbio deriniu, padedančiu geriau atpažinti jausmus, mažinti įtampą ir stiprinti psichologinį atsparumą. Bibliotekose šis metodas dažniausiai taikomas per teminių knygų parinkimą, skaitymo grupes ir saugią diskusijų erdvę, kur svarbus ne tik tekstas, bet ir refleksija.

    Kaip bibliotekos taiko biblioterapiją?

    Pirmojoje mokymų dalyje dr. Daiva Janavičienė pristatė biblioterapijos pagrindus ir aptarė, kokiomis formomis ji gali veikti bibliotekoje. Akcentuota, kad skirtingoms auditorijoms reikalingi skirtingi sprendimai: vienur efektyviausios ramios skaitymo valandos, kitur labiau pasiteisina moderuojami pokalbiai ar teminiai užsiėmimai.

    Praktikoje biblioterapija bibliotekose dažnai siejama ir su emocinės sveikatos raštingumu, kai žmonės mokosi atpažinti emocijas, kalbėti apie patirtis bei ieškoti pagalbos. Toks požiūris ypač aktualus mažesnėse bendruomenėse, kur biblioteka neretai tampa lengviausiai pasiekiama kultūros ir švietimo erdve.

    Kūrybiniai metodai vaikams ir paaugliams

    Antrojoje dalyje lektorė Eglė Lisauskaitė pristatė biblioterapijos taikymą dirbant su vaikais ir paaugliais, išryškindama kūrybinių metodų svarbą. Dėmesys skirtas metaforinių asociatyvinių kortelių naudojimui, kai vaizdai ir asociacijos padeda jaunuoliams lengviau įvardyti išgyvenimus ir kalbėti apie sudėtingas temas.

    Užsiėmimų metu dalyviai atliko praktines užduotis, diskutavo apie jautrias situacijas, su kuriomis susiduria bibliotekų lankytojai, ir svarstė, kaip kurti saugią, nevertinančią aplinką. Aptarta, kad dirbant su jaunimu itin svarbu aiškios ribos, pagarbus bendravimas ir nukreipimas į specialistus, jei matomas poreikis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenėms?

    Mokymų organizatoriai pabrėžė, kad biblioterapijos kompetencijos gali sustiprinti bibliotekų vaidmenį kaip bendruomenės emocinės gerovės partnerio. Skaitymo skatinimas čia tampa ne vien kultūrine veikla, bet ir priemone didinti žmonių atsparumą kasdieniam stresui, vienišumui ar nerimui.

    Mokymus organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o veikla iš dalies finansuota Kultūros ministerijos remiamos skaitymo skatinimo programos lėšomis. Tikimasi, kad įgytos žinios paskatins naujus užsiėmimus, skaitymo grupes ir edukacijas, pritaikytas skirtingo amžiaus Vilniaus rajono bendruomenėms.

  • Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Vilkaviškio rajono savivaldybei įteiktas nacionalinis apdovanojimas: kuo išsiskyrė šeimas telkianti kultūra

    Seime surengtame apdovanojimų renginyje Šeimai draugiškiausia savivaldybė pagerbtos šalies savivaldybės, kurios savo sprendimais ir nuosekliu darbu prisideda prie šeimų gerovės. Iniciatyva skirta įvertinti praktikas, stiprinančias bendruomeniškumą, šeimos vertybes ir saugią aplinką kasdieniam gyvenimui.

    Apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Savivaldybės buvo kviečiamos pretenduoti į dešimt nominacijų, apimančių skirtingas viešosios politikos sritis.

    Įvertinimas už kultūrą šeimai

    Vilkaviškio rajono savivaldybei skirta Kultūros ministerijos įsteigta nominacija Auginanti kultūra: savivaldybė šeimai. Šis įvertinimas siejamas su požiūriu į šeimą kaip bendruomenės pamatą ir su kultūrine veikla, kuri ne tik suburia, bet ir padeda palaikyti ryšius tarp skirtingų kartų.

    Renginyje savivaldybei atstovavo vicemerė Daiva Riklienė ir Savivaldybės tarybos narė Lijana Jančauskienė. Pasak organizatorių, tokie apdovanojimai skirti ne vien simboliškai padėkai, bet ir savivaldybių motyvacijai dalintis veikiančiais sprendimais bei perimti gerąją patirtį.

    Kas lemia šeimai draugišką aplinką?

    Įteikiant apdovanojimą akcentuota, kad kultūra kuriama ne tik didžiuosiuose renginiuose ar scenose, bet ir kasdienėje bendruomenių veikloje. Vertinant Vilkaviškio rajoną, išskirtas bendras skirtingų grandžių darbas, kai kultūrinės iniciatyvos pasiekia ne vien miesto centrą, bet ir mažesnes bendruomenes.

    Prie tokios aplinkos kūrimo prisideda nevyriausybinės organizacijos, muziejai, kultūros darbuotojai, bibliotekos, bendruomenių lyderiai ir įvairios įstaigos. Praktikoje tai reiškia daugiau veiklų šeimoms, didesnį įtraukimą ir galimybes skirtingo amžiaus žmonėms prasmingai leisti laiką kartu.

    „Šis įvertinimas mums yra ne tik didelė garbė, bet ir stiprus įpareigojimas dar atsakingiau dirbti žmonių ir šeimų labui. Vilkaviškio rajone kultūrą suprantame kaip bendrystę, pagarbą žmogui ir rūpestį vieni kitais“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Jos teigimu, savivaldybėje siekiama kurti aplinką, kurioje šeimos jaustųsi matomos ir svarbios, o kultūra suprantama plačiau nei renginių kalendorius. Tikimasi, kad apdovanojimai taps tęstine tradicija, skatinančia savivaldybes nuosekliai investuoti į šeimų gerovę ir tarpusavio pasitikėjimą bendruomenėse.

  • Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Jokšų tiltas jau rytoj bus atvertas: ką išsaugojo restauracija ir kiek kainavo paveldo atgaivinimas

    Oficialus atidarymas – gegužės 14 dieną

    Gegužės 14 dieną 15 valandą numatoma oficiali Jokšų tilto atidarymo ceremonija. Į renginį kviečiami gyventojai ir svečiai, taip pat projekto įgyvendinime dalyvavę savivaldybės atstovai, rangovai, Turizmo tarybos bei Kultūros paveldo departamento atstovai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik infrastruktūros objektas, bet ir istoriškai reikšmingas kultūros paveldo statinys, kuriam suteikiama nauja pradžia. Po atidarymo tiltas turėtų tapti patrauklia lankytina vieta ir praktiškai naudojamu maršrutu vietos bendruomenei.

    Dėmesys autentiškumui ir inžinerinei vertei

    Restauruojant tiltą, didžiausias dėmesys buvo skirtas autentiškumui ir vertingųjų savybių išsaugojimui. Skelbiama, kad buvo siekta išlaikyti unikalias architektūrines ir inžinerines detales, kurios ir lemia šio statinio išskirtinumą kultūros paveldo kontekste.

    Toks principas reiškia, kad darbai paprastai reikalauja daugiau laiko ir specializuotų sprendimų nei įprasta rekonstrukcija. Paveldo objektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl medžiagų, technologijų ir darbų atlikimo būdų, kad būtų išsaugotas istorinis charakteris.

    Kiek kainavo ir kodėl tai svarbu?

    Bendra projekto vertė, nurodant ir Kultūros ministerijos prisidėjimą, siekia beveik 1 200 000 eurų. Pažymima, kad vien investicijos į patį kultūros paveldo objektą sudaro 118 000 eurų.

    Tokios apimties finansavimas paprastai apima ne tik restauravimo darbus, bet ir projektavimo, techninės priežiūros, tyrimų bei pritaikymo saugiam naudojimui sprendimus. Savivaldybėms tai taip pat yra ilgalaikė investicija į vietos tapatybę ir turizmo patrauklumą.

    Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltų istorija

    Klaipėdos rajone per Karaliaus Vilhelmo kanalą iki 1904 metų buvo pastatyta 10 tiltų. Dauguma jų buvo susprogdinti per Antrąjį pasaulinį karą, o kai kuriose vietose iki šiol galima aptikti tik buvusių konstrukcijų atramų liekanas.

    Skelbiama, kad vienintelis išlikęs ir į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas yra būtent Jokšų tiltas. Dėl to jo išsaugojimas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, išlaikant regiono inžinerinį ir istorinį paveldą bei suteikiant jam aiškią funkciją šiandien.

  • Kėdainiuose bus tikslinami sovietų karių kapavietės duomenys: KPD taryba rengia nuotolinį posėdį

    Kėdainiuose bus tikslinami sovietų karių kapavietės duomenys: KPD taryba rengia nuotolinį posėdį

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metų birželio 8 dieną 13 valandą vyks nuotolinis penktosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jo metu bus svarstomas sprendimas dėl apskaitos duomenų tikslinimo Kėdainiuose esančiam objektui.

    Posėdžio darbotvarkėje numatytas Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos klausimas. Objektas registruotas Kėdainių rajono savivaldybėje, Kėdainių miesto seniūnijoje, Klevų gatvėje, o jam suteiktas unikalus kodas 10 945.

    Kaip nurodo departamentas, bus nagrinėjamas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas, susijęs su apskaitos duomenų tikslinimu. Tokie pakeitimai paprastai apima objekto aprašymo, ribų, vertingųjų savybių ar kitos registravimo informacijos patikslinimą, kai randama naujų duomenų ar pastebimi netikslumai.

    Nuotolinis posėdis reiškia, kad svarstymas vyks elektroniniu būdu, o sprendimai bus priimami pagal tarybos kompetenciją ir galiojančią nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tvarką. KPD taip pat informavo, kad su akto projektu galima susipažinti iš anksto.

  • Kultūros paveldo departamentas skelbia nuotolinį vertinimo tarybos posėdį: kas svarstoma birželio 15 dieną

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metų birželio 15 dieną 9 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tokiuose posėdžiuose sprendžiama dėl konkrečių objektų vertingųjų savybių, apsaugos apimties ir įrašų Nekilnojamojo kultūros paveldo registre.

    Šį kartą darbotvarkėje numatytas klausimas, susijęs su Juozo Pakalnio gimtąja sodyba Pakruojo rajono savivaldybėje, Linkuvos seniūnijoje, Veselkiškių kaime. Tarybai teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto svarstymas, kuris paprastai lemia, kaip tiksliai objektas bus apibrėžtas ir kokie apsaugos reikalavimai jam bus taikomi.

    Departamento teigimu, su posėdžio darbotvarke ir į ją įtrauktų objektų dokumentais visuomenė gali susipažinti iš anksto, nes tam numatyti privalomi terminai. Praktikoje tai svarbu ne tik paveldo specialistams, bet ir savininkams bei vietos bendruomenėms, nes sprendimai gali daryti įtaką leidžiamoms tvarkybos priemonėms, rekonstrukcijoms ir žemės naudojimui.

    Pranešime primenama, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtinta pareiga darbotvarkes paskelbti likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio, o aktų projektus – likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat numatyta, kad savivaldybės interneto svetainėje informacija turėtų būti pakartotinai paskelbta dar kartą, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio.

    Klausimus dėl dalyvavimo posėdyje ar organizacinių detalių galima teikti Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistei Rimai Žilinskaitei. Kadangi posėdis vyks nuotoliniu būdu, aktualu iš anksto pasitikslinti prisijungimo tvarką ir galimybes teikti pastabas, jei jos susijusios su darbotvarkėje numatytu objektu.

  • Vytauto Didžiojo metams ruošiama programa: Kultūros ministerija kviečia teikti idėjas iki birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda pasirengimą 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai ir kviečia visuomenę teikti siūlymus. Į procesą raginamos įsitraukti institucijos, organizacijos, bendruomenės ir pavieniai iniciatyvų autoriai.

    Seimas 2030 metus yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sukaks 600 metų nuo valdovo mirties. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo tradicijas bei istorijos pažinimą.

    „Siekiame, kad šios sukakties minėjimas būtų gyvas, įtraukus ir prasmingas, todėl kviečiame visuomenę aktyviai teikti savo idėjas ir pasiūlymus“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programa turėtų apimti skirtingo formato iniciatyvas: kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas, bendruomenines veiklas Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat numatoma vietos tęstiniams, visos valstybės mastu reikšmingiems projektams.

    Rengiant programą akcentuojama Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpio reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidai. Šiuo laikotarpiu valstybė stiprino ryšius su krikščioniškąja Europa, didino politinę įtaką regione, o įvairių tautinių ir religinių bendruomenių sambūvis tapo svarbia daugiakultūrės tradicijos dalimi.

    Kultūros ministerija nurodo, kad siūlymai turėtų būti orientuoti į pasirengimą 2029–2030 metais vyksiančioms veikloms. Teikiant idėjas prašoma įvardyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus, kad planavimas būtų realistiškas ir įgyvendinamas.

    Programą ministerija rengia kartu su sudaryta darbo grupe, o galutinis dokumentas turėtų būti teikiamas tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Siūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Kretingos viešoji biblioteka pelnė Partnerysčių biblioteka 2025 įvertinimą: kas nulėmė sėkmę?

    Gegužės 6 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame renginyje Bibliotekų blyksniai 2025 Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešajai bibliotekai įteiktas Partnerysčių biblioteka 2025 apdovanojimas. Įvertinimą skyrė Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, kasmet pagerbianti stipriausius sektoriaus projektus ir iniciatyvas.

    Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Kultūros ministerijos atstovai, Nacionalinės bibliotekos vadovė, bibliotekų asociacijos ir partnerių organizacijų lyderiai bei bibliotekininkų bendruomenė. Renginys išryškino tendenciją, kad viešosios bibliotekos vis dažniau vertinamos ne tik už fondus ar renginių skaičių, bet ir už gebėjimą telkti žmones bei kurti ilgalaikes partnerystes.

    Partnerystės, kurios kuria paslaugas

    Partnerysčių biblioteka 2025 nominacija Kretingai skirta už kryptingą bendradarbiavimą su švietimo, kultūros, socialinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo atstovais ir kūrėjais. Biblioteka partnerystes naudoja kaip praktinį įrankį plėsti paslaugoms ir pasiekti auditorijas, kurios anksčiau biblioteką aplenkdavo.

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima partnerystė su VšĮ Kretingos lietaus vaikai, su kuria parengtas Europos Sąjungos finansavimą gavęs projektas, orientuotas į autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus ir jų šeimas. Projekto metu bibliotekoje kuriama specialiai pritaikyta erdvė sensoriniams skaitymams, pojūčių pažinimo veikloms, taip pat numatyti informaciniai renginiai ir savipagalbos grupės.

    Kita kryptis susijusi su paslaugų priartinimu prie žmonių, kuriems sudėtinga dalyvauti įprastame kultūriniame gyvenime. Bibliotekos darbuotojai reguliariai vyksta į Padvarių socialinės globos namus, kur organizuoja garsinius skaitymus ir susitikimus senjorams bei globos namų gyventojams.

    Jaunimo sostinė ir tarptautinis tinklas

    Kretingai tapus Lietuvos jaunimo sostine 2025, biblioteka paskirta jaunimo sostinės būstine ir tapo viena pagrindinių jaunimo iniciatyvų susitikimų vietų. Bendradarbiaujant su daugiau nei dešimt partnerių, čia vyko renginiai jaunimui, o savanoriai telkėsi į iniciatyvinę grupę YAP.

    Biblioteka aktyviai dirba ir tarptautinėje erdvėje, palaikydama ryšius su miestų partnerių bibliotekomis Ukrainoje, Estijoje ir Vokietijoje. Su Blankenfelde-Mahlow viešąja biblioteka vystomas projektas, kuriuo siekiama įrengti partnerių knygų lentynas ir pristatyti skirtingų šalių autorius originalo kalbomis bei vertimuose.

    Tęsiamas ir tarptautinis demokratijos ugdymo projektas D-effect, jungiantis jaunimą iš penkių Europos šalių. Tokios iniciatyvos rodo, kad regionų bibliotekos gali veikti kaip pilietiškumo ir kritinio mąstymo ugdymo erdvės, o tarptautinės partnerystės tampa praktiniu būdu atsivežti naujų metodų į vietos bendruomenę.

    Kodėl šis įvertinimas svarbus?

    Partnerysčių biblioteka 2025 apdovanojimas signalizuoja platesnį pokytį viešųjų bibliotekų misijoje: jos vis dažniau veikia kaip atviros bendruomenės platformos, kuriose susitinka skirtingos kartos, o kultūrinės ir socialinės paslaugos persidengia. Partnerių tinklas leidžia bibliotekoms greičiau reaguoti į vietos poreikius ir kurti sprendimus kartu, o ne vien savo jėgomis.

    Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bendruomenė dėkoja partneriams ir vietos žmonėms, pabrėždama, kad apdovanojimas yra bendro darbo rezultatas. Bibliotekos atvejis parodo, jog nuoseklios partnerystės gali tapti ne priedu prie veiklos, o pagrindiniu mechanizmu, keičiančiu paslaugų kokybę ir prieinamumą.

  • Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda rengti 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programą ir kviečia visuomenę teikti idėjas. Pasiūlymų laukiama iš institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių gyventojų.

    Seimas 2030-uosius paskelbė Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sueis 600 metų nuo Lietuvos valdovo mirties. Ministerija pabrėžia, kad ši sukaktis laikoma proga ne tik pagerbti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo raidą bei visuomenę telkiančias vertybes.

    Ką siekiama įprasminti 2030 metais

    Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniu sustiprėjimu ir platesniu įsitraukimu į krikščioniškosios Europos erdvę. Istorikai pabrėžia ir to meto daugiakultūrį valstybės pobūdį, kai skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės sugyveno bendros teisės ir papročio pagrindu.

    Ministerija pažymi, kad minėjimo programoje numatoma ieškoti pusiausvyros tarp istorinio tikslumo ir šiuolaikiškai pateikto turinio. Tikimasi, kad iniciatyvos padės plačiau kalbėti apie Lietuvos vietą regione, diplomatiją, kariuomenės ir valstybės valdymo tradicijas, taip pat apie kultūrinį palikimą.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Kokių pasiūlymų laukiama

    Planuojama, kad programa apims kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas ir bendruomenines veiklas Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat numatomi ir tęstiniai, visos valstybės mastu reikšmingi projektai, kurie galėtų išlikti svarbūs ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Teikiant siūlymus prašoma aiškiai įvardyti planuojamas veiklas 2029–2030 metų laikotarpiu, nurodyti atsakingus vykdytojus ir galimus finansavimo šaltinius. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad į programą patektų įgyvendinami, aiškią naudą kuriantys sumanymai.

    Kada bus tvirtinama programa

    Kultūros ministerija kartu su sudaryta darbo grupe rengiamą Vytauto Didžiojo metų programą ketina teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Iki tol bus vertinami gauti pasiūlymai ir derinamos prioritetinės kryptys.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 1 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@lrkm.lt. Ministerija ragina teikti idėjas iš anksto, kad jos galėtų būti įvertintos ir, prireikus, patikslintos kartu su programos rengėjais.

  • Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija kviečia gyventojus, institucijas ir organizacijas teikti idėjas Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai. Siekiama, kad 2030 metais suplanuotos iniciatyvos būtų ne formalios, o įtraukiančios ir turinčios ilgalaikę vertę.

    Seimas 2030-uosius yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, numatant, kad tais metais bus minimos 600-osios Lietuvos valdovo mirties metinės. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir plačiau kalbėti apie valstybingumo raidą, politines bei kultūrines tradicijas ir jų reikšmę šiandien.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programą planuojama rengti kartu su sudaryta darbo grupe, o parengtą dokumentą ketinama teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Tikimasi, kad iki to laiko pavyks surinkti idėjas, kurios padėtų sujungti nacionalinio lygmens prioritetus su bendruomenių iniciatyvomis Lietuvoje ir užsienyje.

    Numatoma, kad programoje gali atsirasti kultūriniai renginiai, edukaciniai projektai, parodos, mokslinės konferencijos ir bendruomeninės veiklos. Kartu pabrėžiama, jog svarbus dėmesys bus skiriamas istorinei atminčiai, valstybingumo tradicijų aktualizavimui ir iniciatyvoms, kurios išliktų prasmingos ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Ministerija siūlymų laukia dėl pasirengimo ir konkrečių veiklų 2029–2030 metais, prašant nurodyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus. Siūlymus galima teikti iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Jokšų tiltas atveriamas gegužės 14 dieną: po rekonstrukcijos vėl sujungs Dreverną ir Svencelę

    Jokšų tiltas atveriamas gegužės 14 dieną: po rekonstrukcijos vėl sujungs Dreverną ir Svencelę

    Gegužės 14 dieną planuojama oficialiai atverti Jokšų tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą. Atidarymo ceremonija numatyta 15 valandą, joje turėtų dalyvauti savivaldybės atstovai, rangovai ir prie projekto prisidėję partneriai.

    Užbaigus rekonstrukciją, po daugelio metų atkurtas susisiekimas tarp Drevernos ir Svencelės kaimų. Atnaujintu tiltu galės judėti pėstieji, dviratininkai ir lengvieji automobiliai, todėl maršrutas tampa patogesnis tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems į pajūrį.

    Kas pasikeitė po rekonstrukcijos?

    Tvarkant objektą daug dėmesio skirta autentiškumui ir paveldo reikalavimams: siekta išsaugoti tilto architektūrines bei inžinerines vertingąsias savybes. Tokia kryptis leidžia tiltą naudoti kasdienėms reikmėms, kartu išlaikant jo istorinį charakterį.

    Bendros investicijos į projektą, įskaitant Kultūros ministerijos prisidėjimą, nurodomos siekiančios beveik 1 200 000 eurų. Rekonstrukcijos darbai apėmė ne tik konstrukcijų atnaujinimą, bet ir sprendimus, užtikrinančius saugesnį eismą bei ilgaamžiškumą.

    Kodėl Jokšų tiltas toks svarbus?

    Klaipėdos rajone per Karaliaus Vilhelmo kanalą iki 1904 metų buvo pastatyta 10 tiltų, tačiau didelė jų dalis sunyko arba buvo sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą. Kai kuriose vietose iki šiol galima pamatyti tik buvusių tiltų atramų liekanas.

    Jokšų tiltas išsiskiria tuo, kad jis išliko ir yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dėl to rekonstrukcija vertinama ne tik kaip infrastruktūros atnaujinimas, bet ir kaip praktinis žingsnis išsaugant veikiančią regiono paveldo dalį.