CP v2

Tag: Kultūros renginiai

  • Fado festivalis Grudziondze startuoja su pokyčiais: pirmasis koncertas perkeliamas dėl karščių

    Grudziondze prasideda 2026 metų renginių ciklas Fado nad Wisłą, tačiau organizatoriai paskelbė apie pokyčius pirmajame programos punkte. Dėl užsitęsusių karščių ir rūpesčio dalyvių saugumu mini fado koncertas tramvajuje vyks vėliau nei skelbta anksčiau.

    Oli Jas pasirodymas, numatytas birželio 28 dieną 2-ojo maršruto tramvajuje, prasidės 19 valandą, o ne 17 valandą. Organizatoriai pabrėžia, kad sprendimas priimtas įvertinus aukštą temperatūrą ir sąlygas viešajame transporte.

    Tramvajaus maršrutas nesikeičia: Pętla Tarpno – Pętla Rządz – Pętla Tarpno. Dalyvavimas šiame renginyje nemokamas, o vietų skaičių faktiškai riboja paties tramvajaus talpa.

    Programa nuo liepos 1 dienos

    Kitas festivalio renginys suplanuotas liepos 1 dieną 18 valandą Marinoje. Ten vyks kelionių susitikimas su Michału Brudeckiu tema apie Portugaliją ir tai, kodėl, pasak autoriaus, ją verta aplankyti.

    Liepos 2 dieną 19 valandą Podwórku Spichrzowa erdvėje skambės fado, kurį atliks Kinga Rataj. Programoje numatyta ir vyno degustacija, tad renginys orientuotas į vakarinį, kamerinį formatą.

    Pagrindiniai koncertai ir finalas

    Pagrindiniai festivalio koncertai, įvardijami kaip FADO Festiwal, vyks liepos 3 ir 4 dienomis Centro Kultury Teatr. Tai vienintelė programos dalis, į kurią bus parduodami bilietai, o kitos veiklos liks laisvai prieinamos.

    Finalas numatytas liepos 5 dieną: nuo 10 iki 12 valandos miesto aikštėje vyks portugališki pusryčiai su vaišėmis, dirbtuvėmis ir koncertu. Tą pačią dieną 17 valandą Podwórku Spichrzowa planuojama portugališka diskoteka, į kurią bus galima patekti nemokamai.

    Fado nad Wisłą Grudziondze vyks nuo birželio 28 dienos iki liepos 5 dienos. Organizatoriai derina kamerinius pasirodymus, šeimoms skirtas veiklas ir lauko renginius, o korekcijos dėl karščio primena vis dažnesnę vasaros festivalių praktiką, kai programos adaptuojamos prie ekstremalesnių orų.

  • Nemunaitis šventė „Čia mūsų namai“: bendruomenės 20-metis, „Smiltės“ jubiliejus ir Radži koncertas

    Nemunaitis šventė „Čia mūsų namai“: bendruomenės 20-metis, „Smiltės“ jubiliejus ir Radži koncertas

    Nemunaitis vasarą pasitiko tradicine miestelio švente „Čia mūsų namai“, subūrusia vietos gyventojus, kraštiečius ir svečius. Renginys šiemet turėjo ir aiškų akcentą: kartu paminėtas Nemunaičio bendruomenės 20-metis bei Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Nemunaičio skyriaus vokalinio ansamblio „Smiltė“ kūrybinės veiklos 15-metis.

    Šventės diena prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, kur maldos aukotos už miestelį ir jo žmones. Vėliau pagrindiniai renginiai persikėlė į miestelio aikštę, kur susirinkusiuosius pasitiko šventinė programa ir bendruomeniška atmosfera.

    Į šventę atvyko Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, Nemunaičio seniūnas Rimantas Avižienis ir kiti svečiai. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad tokie susibūrimai stiprina vietos ryšius ir leidžia miesteliui išlaikyti gyvas tradicijas, kurios svarbios tiek jaunoms šeimoms, tiek senbuviams.

    „Mes turime kuo didžiuotis, nes didžiausias mūsų turtas yra žmonės ir bendrystė. Puoselėkime tai, kas mus sujungia“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Vakaro koncertinėje programoje pasirodė Alytaus rajono meno kolektyvai, atnešę skirtingas muzikines nuotaikas. Žiūrovus dainomis džiugino Vakarės Jarmalavičiūtės vokalo grupė „Vaja“, jaunimo grupė „Qvattro“, Krokialaukio liaudiškos muzikos kapela „Eglynėlis“, vokalinis ansamblis „Akordas“, vokalinis ansamblis „Smiltė“ ir Alytaus dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“.

    Ypatingo dėmesio sulaukė „Smiltė“, minėjusi 15 metų kūrybinę sukaktį, o kartu sveikinimų sulaukė ir 20 metų veiklos jubiliejų švenčianti Nemunaičio bendruomenė. Sukakčių proga skambėjo padėkos žodžiai, įteiktos simbolinės dovanos, o šventės dalyviai negailėjo aplodismentų tiems, kurie kasdien prisideda prie vietos kultūrinio gyvenimo.

    Be koncertų, miestelio aikštėje vyko edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, veiklos vaikams ir prekybinė mugė. Šventės lankytojai galėjo susipažinti su įvairiais amatais, išbandyti kūrybines veiklas ir rasti vietos gamintojų bei meistrų dirbinių.

    Renginyje netrūko ir kulinarinio paveldo skonių: vaišinta sriuba, kvietė tradicinė žuvienė, o mugėje buvo galima įsigyti gardėsių bei rankų darbo gaminių. Organizatoriai akcentavo, kad tokie miestelių renginiai tampa ne vien pramoga, bet ir praktine erdve vietos iniciatyvoms, kultūros kolektyvams ir bendruomenės projektams pasimatyti bei pritraukti naujų narių.

    Vakaro kulminacija tapo Radži koncertas, sutraukęs prie scenos įvairaus amžiaus žiūrovus. Programą užbaigė fejerverkai, o šventė dar kartą priminė, kad Nemunaitis išlieka aktyvus ir savo tapatybę per bendrystę bei kultūrą puoselėjantis miestelis.

  • Kupiškyje – Kaišiadorių kultūros sostinės darbo grupė: dalijosi patirtimi ruošiant 550 metų jubiliejų

    Kupiškyje – Kaišiadorių kultūros sostinės darbo grupė: dalijosi patirtimi ruošiant 550 metų jubiliejų

    2026 metų birželio 1 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Kaišiadorių rajono savivaldybės Lietuvos kultūros sostinės darbo grupės atstovai. Vizito metu jie dalyvavo posėdyje, kuriame aptarta Kupiškio miesto 550 metų jubiliejaus programos rengimo eiga ir artimiausi darbai.

    Susitikime daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip planuoti renginių kalendorių, telkti vietos bendruomenes ir kultūros organizacijas, užtikrinti sklandų partnerių įsitraukimą. Taip pat kalbėta apie komunikaciją, savanorystę ir tai, kaip didesni kultūriniai projektai gali prisidėti prie miesto įvaizdžio bei lankytojų srautų augimo.

    Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties mainai svarbūs siekiant iš anksto numatyti galimas rizikas ir išvengti organizacinių klaidų. Aptartos ir kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimo galimybės, kai renginiai ir edukacijos kuriami ne tik miesto centrui, bet ir seniūnijoms.

    Vizitas įvardytas kaip žingsnis stiprinant savivaldybių bendradarbiavimą kultūros srityje. Tokie susitikimai leidžia suderinti požiūrį į programų turinį, finansavimo planavimą ir ilgalaikę naudą, kurią po didžiųjų metų turėtų pajusti vietos kultūros įstaigos bei gyventojai.

    Kupiškio miesto 550 metų jubiliejaus programa toliau bus detalizuojama, vertinant idėjų įgyvendinamumą ir partnerystes. Savivaldybė tikisi, kad patirties perėmimas iš kitų darbo grupių padės sukurti nuoseklią, miestui reprezentatyvią ir gyventojams įtraukią renginių visumą.

  • Panevėžio rajono kultūros centras startuoja su nauja komanda: kas keičiasi 25 padaliniuose?

    Panevėžio rajone pradėjo veikti naujai įsteigtas Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaiga oficialiai įregistruota, suformuota administracijos komanda, o kultūrinės veiklos visose seniūnijose, kaip pabrėžiama, nebuvo sustabdytos.

    Reorganizacijos metu pasikeitė kultūros įstaigų struktūra, tačiau toliau aktyviai dirba visi 25 padaliniai. Jų kasdienę veiklą koordinuoja kultūrinės veiklos organizatoriai, užtikrinantys, kad suplanuoti renginiai, repeticijos ir edukacijos vyktų pagal planą.

    Laikinas vadovas ir konkursas

    Nuo gegužės 5 dienos Panevėžio rajono kultūros centrui laikinai vadovauja režisierius ir kultūros vadybininkas Julius Jakubėnas. Jis pareigas eis iki bus atrinktas nuolatinis direktorius viešo konkurso būdu.

    Panevėžio rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą į direktoriaus pareigas, o kandidatų dokumentai priimami iki birželio 8 dienos. Savivaldybės praktikoje tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrų vadovo atrankos procesą ir nenutraukti įstaigos darbo pereinamuoju laikotarpiu.

    „Pokyčiai vyko nuolat, tačiau kultūrinis gyvenimas nesustojo nė akimirkai. Nuo pat pradžių siekėme atviro dialogo ir bendradarbiavimo, kad permainos darbuotojams būtų kuo aiškesnės“, – sakė Julius Jakubėnas.

    Kaip suformuota administracija

    Pranešama, kad kultūros centro administracijoje dirba devyni žmonės. Komandoje numatytos kultūros ir meno, ūkio ir technologijų, finansų, personalo bei viešųjų pirkimų funkcijos, kurios įprastai yra būtinos centralizuotam didelės įstaigos valdymui.

    Administracijos branduolį sudaro direktoriaus pavaduotojai, finansų darbuotojai ir specialistai, atsakingi už personalą bei pirkimus. Tokia struktūra leidžia vienodinti veiklos procesus skirtinguose padaliniuose ir mažinti administracinę naštą vietos komandoms, kad jos galėtų daugiau dėmesio skirti renginiams ir bendruomenėms.

    Artimiausi darbai ir vasaros planai

    Artimiausiu metu naujai įsteigtam centrui tenka užbaigti organizacinius darbus ir galutinai įtvirtinti veiklos procesus: nuo dokumentų valdymo iki bendrų planavimo ir atsakomybės principų padaliniuose. Tokiuose pokyčiuose svarbiausias tikslas – kad gyventojai paslaugų kokybės skirtumų nepajustų, o darbuotojams būtų aiškios taisyklės ir atsakomybės.

    Kultūros centras taip pat ruošiasi Lietuvos moksleivių dainų šventei, planuoja vasaros renginių ciklą ir tęs veiklas visame rajone. Skelbiama, kad pagrindinis naujos komandos siekis – stiprinti kultūros paslaugų kokybę, didinti bendruomenių įsitraukimą ir užtikrinti, kad renginiai būtų prieinami skirtingoms amžiaus grupėms bei seniūnijoms.

  • Panevėžys ieško vieno nemokamo renginio: skelbia „Kalnapilio“ arenos patalpų konkursą 2026 metams

    Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo 2026 metais planuoja atrinkti vieną nekomercinį renginį, „Kalnapilio“ arenoje galėsiantį vykti neatlygintinai. Numatyta, kad atrinktam renginiui bus suteiktos arenos patalpos ir reikalingos paslaugos, todėl organizatoriams tai gali tapti reikšminga finansine ir logistine paspirtimi.

    Paraiškos priimamos įvairių sričių iniciatyvoms: nuo sporto iki švietimo ar kultūros, taip pat kitoms visuomenės interesus atliepiančioms veikloms. Savivaldybė pabrėžia nekomercinį renginio pobūdį, todėl vertinant paraiškas bus svarbu, kad projektas būtų orientuotas į bendruomenės naudą, o ne pelną.

    Konkurse gali dalyvauti Panevėžio miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurioms atstovauja atitinkamos institucijos. Paraiškas taip pat kviečiamos teikti Lietuvos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, jeigu jų veikla atitinka visuomenės interesus.

    Norintieji organizuoti renginį „Kalnapilio“ arenoje turės atitikti nustatytus kriterijus, susijusius su dalyvių ir žiūrovų skaičiumi bei kitais reikalavimais, taikomais skirtingų sričių renginiams. Kartu su paraiška būtina pateikti renginio scenarijaus aprašymą ir preliminarų išdėstymo arenos aikštėje brėžinį, kuriame būtų aiškiai numatytos scenos, parterio ir tribūnų zonos.

    Paraiška teikiama lietuvių kalba, elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu ADOC formatu. Jei tokios galimybės nėra, leidžiama siųsti pasirašytą ir nuskenuotą dokumentą PDF formatu, o laiško temoje turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas ir konkurso pavadinimas.

    Kartu su paraiška privaloma pateikti pareiškėjo steigimo dokumentų kopijas, taip pat dokumentą, patvirtinantį asmens teisę veikti pareiškėjo vardu, jei paraišką teikia ne įstaigos vadovas. Organizatoriai gali pridėti ir papildomų dokumentų, kurie, jų vertinimu, gali būti svarbūs paraiškos vertinimui.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 28 dienos iki 2026 metų birželio 11 dienos 17.00 valandos. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės nurodytus atsakingus savivaldybės specialistus.

  • Cukrinį festivalį uždarė ypatingas akcentas: Marijampolės pučiamųjų orkestro 25-mečio koncertas

    Cukrinį festivalį uždarė ypatingas akcentas: Marijampolės pučiamųjų orkestro 25-mečio koncertas

    Paskutinę Cukrinio festivalio dieną Marijampolėje šventinę nuotaiką prie senosios miesto užtvankos kūrė pučiamųjų muzika. Festivalio pabaigą šįkart pažymėjo Marijampolės pučiamųjų orkestro 25 metų kūrybinės veiklos jubiliejui skirtas koncertas.

    Renginys subūrė marijampoliečius, miesto svečius ir pro šalį užsukusius praeivius, o prie scenos buvo matyti ir iš Lenkijos atvykusių muzikantų artimieji bei bičiuliai. Vakaras tapo ne tik kultūriniu pasirodymu, bet ir bendruomenišku susitikimu po atviru dangumi.

    Scenoje – svečiai iš Suvalkų

    Šventinę programą pradėjo Suvalkų miesto pučiamųjų orkestras „Miejska Orkiestra Dęta“. Kolektyvui vadovaujanti Monika Brezgiel publikai pristatė svečių pasirodymą, tapusį aiškiu ženklu apie augantį regionų kultūrinį bendradarbiavimą.

    Po svečių pasirodymo sceną perėmė Marijampolės pučiamųjų orkestras, kuriam vadovauja Audrius Pučinskas. Jubiliejinis koncertas buvo sudėliotas taip, kad atskleistų orkestro patirtį, repertuaro platumą ir gebėjimą užmegzti ryšį su įvairaus amžiaus klausytojais.

    Bendras finalas ir draugystės simbolis

    Koncertą vainikavo bendras abiejų orkestrų pasirodymas. Muzikantai susivienijo finalinei daliai ir kartu atliko tris kūrinius, kurie tapo bendrystės bei miestų draugystės simboliu.

    Šis akcentas klausytojams paliko aiškią žinutę, kad kultūra ir muzika lengvai peržengia sienas, o pučiamųjų tradicija regione išlieka gyva ir aktuali. Jubiliejinis vakaras tapo prasminga Cukrinio festivalio pabaiga ir ryškiu šventės uždarymo akcentu.

  • Krokialaukyje 17-ą kartą surengta šventė Kaip gyveni, kaimyne?: nuo amatų iki „Bernužėlių“

    Krokialaukyje 17-ą kartą surengta šventė Kaip gyveni, kaimyne?: nuo amatų iki „Bernužėlių“

    Penktadienio vakarą Krokialaukio miestelis Alytaus rajone tapo bendrystės ir gyvos muzikos centru – čia vyko tradicinė bendruomeniškumo šventė Kaip gyveni, kaimyne?. Renginys surengtas jau 17-ąjį kartą ir, organizatorių teigimu, kasmet sutraukia vis daugiau vietos žmonių bei svečių iš aplinkinių vietovių.

    Šventėje apsilankė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė, perdavęs merės Rasos Vitkauskienės linkėjimus. Taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, savivaldybės tarybos nariai ir Krokialaukio seniūnė Gintarė Navickienė.

    „Gyvenimo tempas šiandien labai spartus, todėl kaimynai ne visada randa laiko susitikti ir pabendrauti. Šventėje kiekvienas turi galimybę sutikti savo kaimyną ir būti kartu“, – sakė A. Truncė.

    Koncertas su vietos kolektyvais

    Scenoje pasirodė Krokialaukio seniūnijos šokėjai ir dainininkai, o programą papildė kolektyvai iš kitų vietovių. Žiūrovai išvydo Alytaus rajono Kultūros centro Santaikos skyriaus šokių kolektyvą „Narpulis“, vokalinį ansamblį „Gija“ ir Krokialaukio skyriaus liaudiškos muzikos kapelą „Eglynėlis“.

    Koncertinėje dalyje dalyvavo ir vokaliniai ansambliai „Akordas“ bei „Ambicija“, taip pat Alovės skyriaus vokalinis ansamblis „Harmonija“. Į sceną lipo ir Simno skyriaus jaunimo vokalinė instrumentinė grupė „Qvattro“ bei Prienų rajono Stakliškių liaudiškos muzikos kapela „Korys“.

    Vakaro nuotaiką kūrė renginio vedėjas, aktorius Vaidas Praspaliauskas. Šventinį vakarą vainikavo grupės „Bernužėliai“ pasirodymas, sutraukęs didžiausią būrį klausytojų prie scenos.

    Edukacijos, veiklos ir vaišės

    Šventės aikštėje bendruomenės pristatė savo veiklas ir amatus, o lankytojai galėjo įsitraukti į edukacijas. Vyko Arno Lukšio įvijinio žiedo gaminimo užsiėmimas, taip pat prisistatė Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos jaunieji šauliai.

    Renginyje dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro komanda, pristačiusi sveikatai palankios mitybos edukaciją Sveikesnė šiupinienė. Šventės metu veikė šventinė prekyba, o mažuosius ypač traukė dekoratyvinių triušių kampelis.

    Organizatoriai pasirūpino ir vaišėmis – susirinkusiuosius žvėrienos sriuba vaišino Krokialaukio kaimo bendruomenė kartu su medžiotojų klubo nariais. Pasak renginio dalyvių, būtent toks paprastų susitikimų, vietos kultūros ir bendrų veiklų derinys ir kuria šventės išskirtinumą.

  • Mažeikiuose startuoja miesto šventė „Miestas vingyje Ventos“: trys dienos koncertų ir renginių

    Mažeikiuose gegužės 28 dieną prasideda tris dienas truksianti miesto šventė „Miestas vingyje Ventos“. Organizatoriai žada programą, kurioje dera kultūra, muzika, sportas ir šeimoms skirti renginiai.

    Per šventę numatyti koncertai, festivaliai, sporto varžybos ir spektakliai, taip pat vyks Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimo ceremonija. Miesto centre ir viešosiose erdvėse laukiami tiek vietos gyventojai, tiek svečiai.

    Pirmoji diena: istorija ir muzika

    Pirmoji šventės diena skirta miesto tapatybei ir kultūrai: vyks konferencija, skirta Mažeikių herbo 30-mečiui paminėti. Taip pat Mažeikių muziejuje planuojamas parodos atidarymas.

    Vakarop akcentas krypsta į muziką: Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje numatytas Linos Štalytės vinilinės plokštelės „Vasaros naktys“ pristatymas. Tai proga susitikti su kūrėjais ir iš arčiau pažinti leidinio istoriją.

    Antroji diena: festivaliai ir apdovanojimai

    Gegužės 29 dieną Senamiesčio parke, Dramblio pievoje, vyks IX respublikinis dainuojančių vaikų festivalis „Muzika žiedų ir vėjo“. Renginys tradiciškai suburia kolektyvus iš įvairių Lietuvos miestų ir kviečia klausytis jaunųjų atlikėjų.

    Tą pačią dieną Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje numatyta „InterAkcija 2026“ programa ir Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimas. Tokie apdovanojimai kasmet tampa vienu iš ryškiausių šventės akcentų, įprasminančių krašto kūrėjus ir iniciatyvas.

    Trečioji diena: šeimoms ir sporto gerbėjams

    Gegužės 30 dieną šventinė programa apims įvairias veiklas: Senamiesčio parke, Dramblio pievoje, vyks „Vaikystės teatras“, o prie Mažeikių muziejaus planuojamas šachmatų turnyras. Ši diena orientuota ir į šeimas, ir į aktyvaus laisvalaikio mėgėjus.

    Sporto gerbėjų laukia Lietuvos galiūnų čempionato II etapas V. Burbos gatvėje, o muzikinę nuotaiką kurs pučiamųjų orkestras „Griaustinis“ bei šokių studijos „Saulė“ pasirodymai. Taip pat vyks V Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Vaikystės glėby“, šventinis koncertas bei amatų ir verslo mugė.

    Organizatoriai ragina atvykti į renginius skirtingose miesto erdvėse ir susiplanuoti laiką iš anksto, nes programa išsidėsčiusi per kelias vietas. Šventė „Miestas vingyje Ventos“ tradiciškai siekia sujungti bendruomenę ir pristatyti Mažeikius kaip gyvą kultūros bei iniciatyvų centrą.

  • Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Keturi dešimtmečiai teatre ir viena mintis

    Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys savo profesinį kelią su šiuo teatru sieja jau beveik 40 metų. Jo istorija prasidėjo nuo pirmųjų pasirodymų scenoje, o vėliau peraugo į vadovavimą įstaigai, kuri Kaune turi istorinį ir simbolinį svorį.

    Anot B. Želvio, miestas nuo seno gyveno kultūra, tačiau kultūrinis įprotis nėra savaiminis. Jo žinutė paprasta: žiūrovas neturėtų laukti, kol kultūra pati ateis į kasdienybę, ją reikia rinktis sąmoningai.

    „Į kultūrą reikia eiti pačiam, o ne laukti, kol ji ateis“, – sakė Benjaminas Želvys.

    Kelias į sceną: šeima, muzika ir pirmas jaudulys

    B. Želvys pasakoja, kad meilė muzikai šeimoje buvo natūrali kasdienybės dalis: tėvai mėgo operą, vedė vaikus į spektaklius, o broliai taip pat augo su muzika. Tokia aplinka, pasak jo, anksti suformavo kryptį ir supratimą, kad scena yra ne atsitiktinumas, o ilgalaikis darbas.

    Pirmasis pasirodymas Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje įsiminė ne dėl triumfo, o dėl įtampos. Jis prisimena akimirką, kai baimė buvo tokia stipri, kad į sceną teko tiesiog „įstumti“, tačiau išėjus vaidmuo ir muzika priverčia susikoncentruoti.

    Kaip keičiasi jaunieji atlikėjai ir publika?

    Teatro vadovas atkreipia dėmesį, kad šiandien jaunoji karta gyvena platesniame informaciniame lauke, kuriame greitas matomumas ir trumpi keliai į populiarumą tapo įprasti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad greitis nebūtinai reiškia brandą, o stabilus augimas dažniau ateina per nuoseklų darbą, o ne per vieną sėkmingą šuolį.

    Kartu, pasak B. Želvio, keičiasi ir žiūrovas: į teatrą ateina skirtingos kartos, o tai kuria natūralų kultūrinį tęstinumą. Jo manymu, ypač svarbu, kad vaikai kuo anksčiau patirtų gyvą meną, nes būtent taip formuojasi ilgalaikis ryšys su teatru, koncertais ir muzika.

    Kauno kultūrinis ritmas ir teatro vaidmuo

    Kalbėdamas apie Kauną, B. Želvys primena miesto istoriją ir tai, kad muzikinė scena čia visada buvo reikšminga. Kauno valstybinis muzikinis teatras, pasak jo, yra viena iš vietų, kurioje formavosi profesionalių scenos menų tradicija, o šiandien tai išlieka svarbia kultūrinio žemėlapio dalimi.

    Jis taip pat išskiria vasaros festivalį Operetė Kauno pilyje, tapusį viena atpažįstamiausių miesto kultūros tradicijų. Idėja gimė paprastai, tačiau per laiką išaugo į renginį, kuris pritraukia ne tik nuolatinius teatro lankytojus, bet ir naują auditoriją.

    Nauji planai ir atsakomybės jausmas

    B. Želvys pabrėžia, kad teatras laikosi ant žmonių, kurie dažnai dirba savaitgaliais, per šventes, derina kelias veiklas ir vis tiek ieško prasmės scenoje. Jo manymu, pareigos kultūros įstaigoje nėra privilegija, o atsakomybė, todėl svarbiausia išlikti sąžiningam profesijai ir komandai.

    Artimiausiu metu žiūrovams žadamas ir naujas repertuaro papildymas: rudenį numatomas miuziklas „Šrekas“, pristatomas kaip visai šeimai skirtas, tačiau techniškai sudėtingas pastatymas. Teatro vadovo teigimu, tokie projektai yra proga ne tik pritraukti naujus žiūrovus, bet ir paskatinti šeimas po spektaklio kalbėtis, dalintis įspūdžiais ir grįžti į teatrą dar kartą.

  • Vasaros skaityklos sugrįžta į Kauno parkus: kur ir kada lauks knygos, koncertai bei edukacijos

    Vasaros skaityklos sugrįžta į Kauno parkus: kur ir kada lauks knygos, koncertai bei edukacijos

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka skelbia vasaros skaityklų po atviru dangumi sezono pradžią. Šiltuoju metų laiku kauniečiai ir miesto svečiai vėl galės leisti laiką su knyga Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose.

    Skaityklose bus galima ne tik skaityti vietoje, bet ir skolintis leidinius į namus, pavartyti naujausią spaudą. Taip pat numatytos veiklos šeimoms: stalo ir lauko žaidimai, susitikimai, edukacijos bei kiti nemokami renginiai.

    Kada atidaromos skaityklos?

    Pirmoji duris atvers Kalniečių parko skaitykla, kurios sezono pradžia numatyta gegužės 28 dieną 18 valandą. Ji įsikurs šalia naujos vaikų žaidimų aikštelės, o atidarymo proga suplanuotas akustinis Kazimiero Likšos koncertas.

    Dainavos parko skaitykla lankytojų lauks nuo birželio 2 dienos. Atidarymo vakarą 18 valandą čia numatytas Nedos Malūnavičiūtės ir Richardo Banio koncertas, o skaityklos erdvė bus įrengta šalia tvenkinio.

    Santarvės parko skaitykla Šilainiuose pradės veikti birželio 4 dieną 18 valandą. Atidarymas vyks per šeimų pikniką Kuriame miestą drauge, o skaityklos vieta bus šalia pagrindinio įėjimo į parką.

    Ką dar žada vasaros programa?

    Biblioteka skelbia, kad skaityklos veiks iki rugpjūčio pabaigos, o vien knygomis programa neapsiribos. Birželį Kalniečių parke prasidės Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto Atviros kūrybinės dirbtuvės Etnosodas VII veiklos.

    Per vasarą numatyti susitikimai su autoriais, paskaitos, koncertai, įvairios edukacijos ir užsiėmimai vaikams. Į skaityklas planuojama kviesti ir žinomus kūrėjus bei visuomenėje atpažįstamus autorius, o dalis renginių bus orientuota į bendruomenių įtraukimą.

    Kodėl skaityklos populiarios?

    Tokios bibliotekos erdvės parkuose leidžia kultūros paslaugas patogiai pasiekti ten, kur žmonės natūraliai leidžia laisvalaikį, ir prisideda prie kultūros decentralizacijos mieste. Kartu tai tampa alternatyva tradiciniam bibliotekos lankymui, ypač vasarą, kai daugiau laiko praleidžiama lauke.

    Praėjusią vasarą skaityklos sulaukė beveik 30 000 lankytojų, buvo surengti 105 renginiai, kuriuose dalyvavo apie 6 000 žmonių. Biblioteka pabrėžia, kad visos vasaros skaityklose teikiamos paslaugos ir renginiai yra nemokami.

    Skaityklose taip pat galima tapti oficialiu bibliotekos skaitytoju ir gauti skaitytojo pažymėjimą. Vasaros skaityklų įrengimą ir veiklą organizuoja Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, o finansavimą užtikrina Kauno miesto savivaldybė.