CP v2

Tag: Kultūros renginiai

  • Ne tik koncertai: šios savaitės renginiai Varėnoje, kurie gali nustebinti net skeptikus

    Varėnos rajone šią savaitę suplanuota įvairių renginių, skirtų ir šeimoms, ir kultūros gerbėjams, ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Organizatoriai kviečia į susitikimus, parodas, pristatymus bei bendruomeninius renginius, kuriuose galima ne tik pramogauti, bet ir sužinoti daugiau apie vietos kūrėjus.

    Viena ryškesnių temų šiemet išlieka visuomenės sveikata ir prevencija, todėl renginių kalendoriuje atsiranda iniciatyvų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimu. Lietuvoje šios ligos ilgą laiką išlieka dažniausia mirties priežastis, tad savivaldybės ir bendruomenės vis dažniau renkasi informavimo, judėjimo ir sąmoningumo skatinimo formatus.

    Kultūros programoje dėmesys skiriamas ir vizualiajam menui bei knygoms. Šią savaitę numatyti renginiai, kuriuose pristatomi autoriai ir jų kūryba, o dalyviai gali pabendrauti su menininkais bei kuratoriais, išgirsti kūrinių istorijas ir kontekstą.

    Rudens sezono pradžia Varėnos krašte tradiciškai siejama su intensyvesniu bendruomenių gyvenimu: daugiau susibūrimų, teminių vakarų ir koncertų. Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių orientuoti į skirtingas auditorijas, todėl verta pasitikrinti laikus ir vietas prieš vykstant.

    Planuojantiems dalyvauti rekomenduojama atkreipti dėmesį į registracijos ar vietų skaičiaus ribojimus, jei jie taikomi, taip pat į renginių vietose galinčius galioti eismo ar parkavimo pasikeitimus. Renginių programa paprastai kinta, todėl aktualiausią informaciją geriausia pasitikrinti prieš pat išvykstant.

  • Varėnoje – teatras apie tai, kas lieka nepasakyta: festivalis žada premjeras ir jautrias temas

    Varėnoje – teatras apie tai, kas lieka nepasakyta: festivalis žada premjeras ir jautrias temas

    Varėnoje rudeniui artėjant startuos 17-asis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis, šiemet kviečiantis kalbėti apie tai, kas santykiuose dažniausiai nutylima. Organizatoriai akcentuoja, kad daugelis programos spektaklių ieškos atsakymo į klausimą, kas vyksta tarp mūsų, kai emocijos ir nuoskaudos lieka už žodžių ribų.

    Festivalis vyks nuo rugsėjo 30 dieną iki spalio 29 dieną ir per mėnesį pristatys 17 skirtingų scenos istorijų. Programoje numatyti įvairių žanrų darbai nuo komedijų ir dramų iki monospektaklių, taip pat kūriniai šeimai, o reikšminga dalis skiriama vaikams ir jaunimui.

    Rugsėjo 30 dieną Varėnos kultūros centre festivalis prasidės apdovanojimų ceremonija, kurioje bus pagerbtas Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso nugalėtojas. Šį konkursą skelbia Kultūros ministerija, o atidarymo vakarą žiūrovams numatytas nemokamas praėjusių metų laureato darbas – teatro „Utopia“ ir Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Chapel B“.

    Festivalio kulminacija numatyta spalio 29 dieną, kai vyks laureatų apdovanojimai ir paaiškės komisijos bei žiūrovų išrinkti geriausi spektakliai. Organizatoriai pabrėžia, kad vertinimas čia svarbus ne tik kaip konkurencija, bet ir kaip proga pastebėti aktualiausias šiuolaikinio teatro temas bei menines kryptis.

    Šių metų programoje ryškiai matoma kryptis į tarpasmeninius ryšius ir skirtingų patirčių susidūrimą. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Kai kurios erelių rūšys“ žiūrovams siūlys skirtingų kartų dialogą, o Nacionalinio Kauno dramos teatro ir teatro „Mens Publica“ monospektaklis „Mergaitės ir berniukai“ taip pat koncentruosis į žmogaus santykį su savimi ir aplinka.

    Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Mažasis Ejolfas“ kalbės apie skausmą, kaltę ir prasmės paieškas, primindamas, kad šeimos tragedijos dažnai atveria pačius sudėtingiausius pasirinkimus. Tokios temos šiandienos teatre vis dažniau jungiamos su psichologiniu tikslumu ir siekiu kalbėti atpažįstamai, be moralizavimo.

    Festivalis žada dėmesį ir socialiai jautriems klausimams, tarp jų – neuroįvairovės temai. Teatro „Atviras ratas“ spektaklis „Spektras“, sukurtas pagal knygą „Autizmas – dalis manęs“, kvies permąstyti stereotipus ir kalbėti apie priėmimą, o ne apie skirtumų baimę.

    Šių metų festivalyje numatytos trys premjeros, kurias pristatys Juozo Miltinio dramos teatras, Alytaus miesto teatras ir Vilniaus teatras „Lėlė“. Greta premjerų į Varėną atvyks ir publikos jau pamėgti darbai, tarp jų Valstybinio Šiaulių dramos teatro dramedija „Šok, Edita, šok“ ir komiškesnio tono spektakliai, skirti lengvesniam, bet ne paviršutiniškam žvilgsniui į kasdienybę.

    Reikšminga programos dalis skiriama jaunajai auditorijai, nes festivaliai vis dažniau siekia auginti žiūrovą nuo pirmųjų patirčių teatre. Numatyti penki spektakliai vaikams ir paaugliams, taip pat dirbtuvės bei naujovė „Festivalio diena mokykloje“, kuri orientuota į gyvą susitikimą su scenos menu.

    Rugsėjo 30 dieną pasirinkta neatsitiktinai – tai režisierės Dalios Tamulevičiūtės gimtadienis. Jos indėlis į Lietuvos teatrą siejamas ir su ryškiais spektakliais, ir su pedagogine veikla, o festivalyje akcentuojamas ryšys tarp mokytojo ir mokinio, praeities ir dabarties, aktoriaus ir žiūrovo.

    Festivalį organizuoja Varėnos kultūros centras, o renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Bilietus į spektaklius žiūrovai gali įsigyti bilietų platinimo platformose ir Varėnos kultūros centro kasoje.

  • Kaune gimsta skulptūros UNESCO modernizmui: kviečia pamatyti, kaip granito luitai virsta menu

    Kaune įsibėgėjo Tarptautinis skulptūros simpoziumas, kuriame apie 20 Lietuvos ir užsienio menininkų po atviru dangumi kuria naujas granito skulptūras, įkvėptas Kauno modernizmo. Kūrybinė aikštelė įsikūrusi „Garliavos granito“ teritorijoje Vytauto g. 2B, o organizatoriai kviečia gyvai stebėti, kaip iš masyvių akmens blokų gimsta kūriniai miestui.

    Nuo rugsėjo 2 dienos lankytojai darbo dienomis laukiami nuo 16 iki 18 valandos. Čia galima iš arti pamatyti visą procesą: nuo pirmųjų pjūvių ir grubaus formavimo iki momentų, kai aiškiai išryškėja būsimos skulptūros siluetas ir detalės.

    Simpoziumo organizatoriai pabrėžia, kad tai reta proga susipažinti su skulptoriaus amatu, kuris dažniausiai lieka už dirbtuvių ar galerijų durų. Aikštelėje lankytojai gali pamatyti naudojamus akmens apdirbimo įrankius, skirtingas technikas, pabendrauti su autoriais ir sužinoti, kaip jie savo kūriniuose interpretuoja Kauno architektūrą.

    „Profesionalų menininkų kūryba miestui yra didelė pridėtinė vertė. Norime, kad jų idėjos neliktų tik eskizais ar eksponatais galerijose ar dirbtuvėse. Menas skirtas visiems“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šių metų simpoziumo tema – Kauno modernizmas, dažnai apibūdinamas kaip optimizmo architektūra. Menininkai atvyko iš įvairių šalių, tarp jų Japonijos, Kinijos, Čilės, Turkijos, Italijos, Vokietijos, Bulgarijos, Kanados, Graikijos ir Sakartvelo, todėl kūriniuose atsiskleidžia skirtingos meninės mokyklos, patirtys ir požiūriai.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad kūrybos aikštelėje dirbama galingais akmens apdirbimo įrankiais, todėl gali būti triukšminga, o ore pasitaiko akmens dulkių. Dėl to rekomenduojama rinktis patogius drabužius ir avalynę, kurių negaila susitepti.

    Skulptūras planuojama užbaigti iki rugsėjo 13 dienos, o vėliau jos turėtų atsirasti Kauno viešosiose erdvėse. Projektą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno miesto savivaldybe, o bendra projekto vertė siekia apie 477 000 eurų.

  • Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai

    Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai

    Pilnaties vakaras su kultūra

    Rugpjūčio pilnaties naktį Graikijoje vėl rengiama tradicinė Kultūros ministerijos iniciatyva, kai archeologinės vietovės, paminklai ir muziejai lankytojams siūlo išskirtinę patirtį sutemus. Šiemet tai jau 27 kartą vykstantis renginys, tapęs vienu laukiamiausių vasaros kultūros kalendoriuje.

    Pagrindinis renginių pikas numatytas rugpjūčio 28 dieną, tačiau programa nesibaigia vien pilnaties naktimi. Pasak organizatorių, veiklos tęsiamos iki rugpjūčio 30 dienos, todėl lankytojai gali planuoti apsilankymus ir savaitgalį.

    126 vietos ir nemokamas įėjimas

    Kultūros ministerijos duomenimis, šiais metais iniciatyvoje dalyvauja 126 objektai visoje šalyje, o pilnaties naktį juose taikomas nemokamas lankymas. Tai apima tiek istorines vietoves, tiek muziejus, tiek architektūros ir paveldo objektus, kuriuos įprastai tenka lankyti dienos metu.

    Iš viso kultūriniai renginiai suplanuoti 61 vietoje, o dar 65 objektai pilnaties proga bus atverti lankytojams be bilieto. Priklausomai nuo konkrečios vietos, darbo laikas dažniausiai numatomas nuo 19:30 arba 20:00 iki 23:00 ar vidurnakčio.

    Koncertai, spektakliai ir ekskursijos

    Šių metų programoje numatyti koncertai, teatro ir šokio pasirodymai, parodos bei organizuotos ekskursijos. Tai reiškia, kad pilnaties vakaras daugelyje vietų bus ne tik vėlyvas apsilankymas muziejuje, bet ir pilnavertė kultūrinė programa po atviru dangumi.

    Renginius koordinuoja už kultūros paveldą atsakingi ministerijos padaliniai, o dalyje vietų prisideda savivaldybės, regionų administracijos ir kultūros įstaigos. Toks modelis leidžia išplėsti geografiją ir pasiūlyti skirtingo formato programas, pritaikytas konkrečiam objektui ir vietos bendruomenei.

    Naktiniai paveldo lankymai pilnaties metu pastaraisiais metais stiprina vadinamąjį lėtesnį ir patirtinį turizmą, kai keliautojai ieško ne vien populiariausių maršrutų, bet ir išskirtinių emocijų. Graikijoje pilnaties renginiai išlieka ir praktiniu sprendimu, nes karščiausią sezoną vakarinės valandos daugeliui yra patogiausias metas pažinti kultūros paveldą.

  • Tyrimas: beveik pusė Stambulo gyventojų vengia kultūros renginių, pagrindinė kliūtis – kainos

    Tyrimas: beveik pusė Stambulo gyventojų vengia kultūros renginių, pagrindinė kliūtis – kainos

    Beveik 45,8 proc. Stambulo gyventojų per pastaruosius metus neapsilankė nė viename kultūros ar meno renginyje. Tokią išvadą pateikė Stambulo planavimo agentūros (IPA) kasmėnesinis tyrimas Istanbul Barometer, kuriame ryškiausia įvardyta kliūtis – brangūs bilietai ir įėjimo kainos.

    Liepos mėnesio apklausa, atlikta apklausiant 758 žmones, nagrinėjo Stambulo kultūros ir pramogų įpročius. Joje vertinta, kiek gyventojai įsitraukia į miesto kultūrinį gyvenimą, kas trukdo dalyvauti, kaip keičiasi išlaidos ir kokią vietą užima skaitmeninės pramogos.

    Kas trukdo eiti į renginius

    Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonėms sudėtinga dalyvauti kultūros renginiuose, buvo aukštos bilietų ir įėjimo kainos. Šį veiksnį nurodė 45 proc. respondentų, tad kainodara tapo svarbiausiu barjeru plačiai auditorijai.

    Antra dažniausia kliūtis – laiko stoka dėl darbo ar mokslų, ją paminėjo 38,1 proc. apklaustųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad net ir norint dalyvauti, miesto ritmas bei įsipareigojimai dažnai palieka mažiau erdvės kultūrai.

    Populiariausi pasirinkimai – koncertai

    Tarp tų, kurie vis dėlto lankėsi renginiuose, populiariausi buvo koncertai, juos pasirinko 33,9 proc. respondentų. Toliau rikiavosi teatras ir „stand-up“ pasirodymai su 21,8 proc., o galerijos bei muziejai – su 21,2 proc.

    Knygų mugėse ar autorių renginiuose dalyvavo 16,2 proc. apklaustųjų, o gatvės festivaliuose ir renginiuose po atviru dangumi – 16,1 proc. Kino festivalus rinkosi 11,9 proc., o opera, baletas ir klasikinės muzikos koncertai liko nišiniai – 5,7 proc.

    Skaitmeninės pramogos užima laisvalaikį

    Tyrimas išryškino, kad ekonominės sąlygos veikia ne tik sprendimą eiti į renginius, bet ir bendrą pramogų krepšelį. Daugiausia žmonės mažino išlaidas socialinėse vietose, pavyzdžiui, restoranuose ir kavinėse, tai nurodė 41,4 proc. respondentų.

    Mažiau išleista ir kultūrai: koncertų bei teatro bilietams taupė 37,6 proc., kino bilietams – 37,2 proc. Muziejų lankymą ribojo 26 proc., o srautinių transliacijų platformų prenumeratas mažino 25,2 proc. apklaustųjų, tačiau 39,8 proc. teigė išlaidų nemažinę.

    Skaitmeninis turinys tampa alternatyva, kai trūksta laiko ar pinigų. Nors 56,9 proc. respondentų vis dar teikė pirmenybę gyviems renginiams, 28,5 proc. rinkosi socialinius tinklus ir skaitmeninį turinį vietoj fizinių kultūrinių patirčių.

    Tie, kurie labiau linko į skaitmeninę pramogą, dažniausiai minėjo patogumą, kai laikas ribotas, taip atsakė 34,3 proc. Kiti akcentavo didesnį prieinamumą ir mažesnę kainą, tai paminėjo 29,6 proc., o daliai įtaką darė ir aplinkos įpročiai.

    Apklausa taip pat paskaičiavo, kad Stambulo gyventojai skaitmeninėms pramogoms vidutiniškai skiria 3 valandas 8 minutes per dieną. Tuo pat metu jų vidutinis kasdienis laisvalaikis, neskaičiuojant darbo, miego, valgymo ir vaikų priežiūros, siekė 3 valandas 44 minutes, tad didelė laisvo laiko dalis atitenka ekranams.

  • Festivalis „Kings of Platform“ šiemet neįvyks: organizatoriai atskleidė, kada grįš į Zarasus

    Festivalis „Kings of Platform“ šiemet neįvyks: organizatoriai atskleidė, kada grįš į Zarasus

    Praėjusiais metais sužibėjęs renginys „Kings of Platform“ šiemet neįvyks. Organizatoriai pranešė, kad festivalis perkeliamas ir į Zarasus sugrįš 2027 metais.

    Pasak organizatorių, sprendimą lėmė kelios priežastys ir siekis renginį įgyvendinti aukštesne kokybe. Jie pabrėžia, kad nori pristatyti dar stipresnę programą ir iki galo išpildyti sumanymą, kuriam jau buvo skirta daug pasiruošimo.

    „Tai nėra lengvas sprendimas. Į šį renginį jau buvo sudėta daug darbo, idėjų, pasiruošimo ir, svarbiausia, daug širdies“, – sakė renginio organizatorė Gabija Veronika Barkauskė.

    Organizatorių teigimu, Zarasai renginiui yra esminė vieta, todėl pasirinkta grįžti būtent čia. Jie dėkoja miestui ir žiūrovams už palaikymą bei tikina, kad renginys bus sugrąžintas tada, kai bus pasirengta jį surengti taip, kaip jis vertas.

    „Norime jį surengti taip, kaip jis yra vertas būti surengtas – dar stipresnį, dar kokybiškesnį ir dar labiau išpildytą“, – sakė G. V. Barkauskė.

    Pastaraisiais metais festivaliai vis dažniau koreguoja datas dėl išaugusių kaštų, sudėtingesnės logistikos ir programos planavimo, o taip pat dėl didesnių auditorijos lūkesčių. Renginių rinka po pandemijos tapo jautresnė finansiniams rizikos veiksniams, todėl organizatoriai vis dažniau renkasi perkelti projektus, užuot pateikę kompromisinį variantą.

    „Kartais tam, kad sukurtum kažką tikrai stipraus, reikia leisti sau palaukti. „Kings of Platform“ grįš ir bus vertas laukimo“, – sakė organizatorė.

  • Fado festivalis Grudziondze startuoja su pokyčiais: pirmasis koncertas perkeliamas dėl karščių

    Grudziondze prasideda 2026 metų renginių ciklas Fado nad Wisłą, tačiau organizatoriai paskelbė apie pokyčius pirmajame programos punkte. Dėl užsitęsusių karščių ir rūpesčio dalyvių saugumu mini fado koncertas tramvajuje vyks vėliau nei skelbta anksčiau.

    Oli Jas pasirodymas, numatytas birželio 28 dieną 2-ojo maršruto tramvajuje, prasidės 19 valandą, o ne 17 valandą. Organizatoriai pabrėžia, kad sprendimas priimtas įvertinus aukštą temperatūrą ir sąlygas viešajame transporte.

    Tramvajaus maršrutas nesikeičia: Pętla Tarpno – Pętla Rządz – Pętla Tarpno. Dalyvavimas šiame renginyje nemokamas, o vietų skaičių faktiškai riboja paties tramvajaus talpa.

    Programa nuo liepos 1 dienos

    Kitas festivalio renginys suplanuotas liepos 1 dieną 18 valandą Marinoje. Ten vyks kelionių susitikimas su Michału Brudeckiu tema apie Portugaliją ir tai, kodėl, pasak autoriaus, ją verta aplankyti.

    Liepos 2 dieną 19 valandą Podwórku Spichrzowa erdvėje skambės fado, kurį atliks Kinga Rataj. Programoje numatyta ir vyno degustacija, tad renginys orientuotas į vakarinį, kamerinį formatą.

    Pagrindiniai koncertai ir finalas

    Pagrindiniai festivalio koncertai, įvardijami kaip FADO Festiwal, vyks liepos 3 ir 4 dienomis Centro Kultury Teatr. Tai vienintelė programos dalis, į kurią bus parduodami bilietai, o kitos veiklos liks laisvai prieinamos.

    Finalas numatytas liepos 5 dieną: nuo 10 iki 12 valandos miesto aikštėje vyks portugališki pusryčiai su vaišėmis, dirbtuvėmis ir koncertu. Tą pačią dieną 17 valandą Podwórku Spichrzowa planuojama portugališka diskoteka, į kurią bus galima patekti nemokamai.

    Fado nad Wisłą Grudziondze vyks nuo birželio 28 dienos iki liepos 5 dienos. Organizatoriai derina kamerinius pasirodymus, šeimoms skirtas veiklas ir lauko renginius, o korekcijos dėl karščio primena vis dažnesnę vasaros festivalių praktiką, kai programos adaptuojamos prie ekstremalesnių orų.

  • Nemunaitis šventė „Čia mūsų namai“: bendruomenės 20-metis, „Smiltės“ jubiliejus ir Radži koncertas

    Nemunaitis šventė „Čia mūsų namai“: bendruomenės 20-metis, „Smiltės“ jubiliejus ir Radži koncertas

    Nemunaitis vasarą pasitiko tradicine miestelio švente „Čia mūsų namai“, subūrusia vietos gyventojus, kraštiečius ir svečius. Renginys šiemet turėjo ir aiškų akcentą: kartu paminėtas Nemunaičio bendruomenės 20-metis bei Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Nemunaičio skyriaus vokalinio ansamblio „Smiltė“ kūrybinės veiklos 15-metis.

    Šventės diena prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, kur maldos aukotos už miestelį ir jo žmones. Vėliau pagrindiniai renginiai persikėlė į miestelio aikštę, kur susirinkusiuosius pasitiko šventinė programa ir bendruomeniška atmosfera.

    Į šventę atvyko Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, Nemunaičio seniūnas Rimantas Avižienis ir kiti svečiai. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad tokie susibūrimai stiprina vietos ryšius ir leidžia miesteliui išlaikyti gyvas tradicijas, kurios svarbios tiek jaunoms šeimoms, tiek senbuviams.

    „Mes turime kuo didžiuotis, nes didžiausias mūsų turtas yra žmonės ir bendrystė. Puoselėkime tai, kas mus sujungia“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Vakaro koncertinėje programoje pasirodė Alytaus rajono meno kolektyvai, atnešę skirtingas muzikines nuotaikas. Žiūrovus dainomis džiugino Vakarės Jarmalavičiūtės vokalo grupė „Vaja“, jaunimo grupė „Qvattro“, Krokialaukio liaudiškos muzikos kapela „Eglynėlis“, vokalinis ansamblis „Akordas“, vokalinis ansamblis „Smiltė“ ir Alytaus dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“.

    Ypatingo dėmesio sulaukė „Smiltė“, minėjusi 15 metų kūrybinę sukaktį, o kartu sveikinimų sulaukė ir 20 metų veiklos jubiliejų švenčianti Nemunaičio bendruomenė. Sukakčių proga skambėjo padėkos žodžiai, įteiktos simbolinės dovanos, o šventės dalyviai negailėjo aplodismentų tiems, kurie kasdien prisideda prie vietos kultūrinio gyvenimo.

    Be koncertų, miestelio aikštėje vyko edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, veiklos vaikams ir prekybinė mugė. Šventės lankytojai galėjo susipažinti su įvairiais amatais, išbandyti kūrybines veiklas ir rasti vietos gamintojų bei meistrų dirbinių.

    Renginyje netrūko ir kulinarinio paveldo skonių: vaišinta sriuba, kvietė tradicinė žuvienė, o mugėje buvo galima įsigyti gardėsių bei rankų darbo gaminių. Organizatoriai akcentavo, kad tokie miestelių renginiai tampa ne vien pramoga, bet ir praktine erdve vietos iniciatyvoms, kultūros kolektyvams ir bendruomenės projektams pasimatyti bei pritraukti naujų narių.

    Vakaro kulminacija tapo Radži koncertas, sutraukęs prie scenos įvairaus amžiaus žiūrovus. Programą užbaigė fejerverkai, o šventė dar kartą priminė, kad Nemunaitis išlieka aktyvus ir savo tapatybę per bendrystę bei kultūrą puoselėjantis miestelis.

  • Kupiškyje – Kaišiadorių kultūros sostinės darbo grupė: dalijosi patirtimi ruošiant 550 metų jubiliejų

    Kupiškyje – Kaišiadorių kultūros sostinės darbo grupė: dalijosi patirtimi ruošiant 550 metų jubiliejų

    2026 metų birželio 1 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Kaišiadorių rajono savivaldybės Lietuvos kultūros sostinės darbo grupės atstovai. Vizito metu jie dalyvavo posėdyje, kuriame aptarta Kupiškio miesto 550 metų jubiliejaus programos rengimo eiga ir artimiausi darbai.

    Susitikime daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip planuoti renginių kalendorių, telkti vietos bendruomenes ir kultūros organizacijas, užtikrinti sklandų partnerių įsitraukimą. Taip pat kalbėta apie komunikaciją, savanorystę ir tai, kaip didesni kultūriniai projektai gali prisidėti prie miesto įvaizdžio bei lankytojų srautų augimo.

    Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties mainai svarbūs siekiant iš anksto numatyti galimas rizikas ir išvengti organizacinių klaidų. Aptartos ir kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimo galimybės, kai renginiai ir edukacijos kuriami ne tik miesto centrui, bet ir seniūnijoms.

    Vizitas įvardytas kaip žingsnis stiprinant savivaldybių bendradarbiavimą kultūros srityje. Tokie susitikimai leidžia suderinti požiūrį į programų turinį, finansavimo planavimą ir ilgalaikę naudą, kurią po didžiųjų metų turėtų pajusti vietos kultūros įstaigos bei gyventojai.

    Kupiškio miesto 550 metų jubiliejaus programa toliau bus detalizuojama, vertinant idėjų įgyvendinamumą ir partnerystes. Savivaldybė tikisi, kad patirties perėmimas iš kitų darbo grupių padės sukurti nuoseklią, miestui reprezentatyvią ir gyventojams įtraukią renginių visumą.

  • Panevėžio rajono kultūros centras startuoja su nauja komanda: kas keičiasi 25 padaliniuose?

    Panevėžio rajone pradėjo veikti naujai įsteigtas Panevėžio rajono kultūros centras. Įstaiga oficialiai įregistruota, suformuota administracijos komanda, o kultūrinės veiklos visose seniūnijose, kaip pabrėžiama, nebuvo sustabdytos.

    Reorganizacijos metu pasikeitė kultūros įstaigų struktūra, tačiau toliau aktyviai dirba visi 25 padaliniai. Jų kasdienę veiklą koordinuoja kultūrinės veiklos organizatoriai, užtikrinantys, kad suplanuoti renginiai, repeticijos ir edukacijos vyktų pagal planą.

    Laikinas vadovas ir konkursas

    Nuo gegužės 5 dienos Panevėžio rajono kultūros centrui laikinai vadovauja režisierius ir kultūros vadybininkas Julius Jakubėnas. Jis pareigas eis iki bus atrinktas nuolatinis direktorius viešo konkurso būdu.

    Panevėžio rajono savivaldybė yra paskelbusi konkursą į direktoriaus pareigas, o kandidatų dokumentai priimami iki birželio 8 dienos. Savivaldybės praktikoje tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti skaidrų vadovo atrankos procesą ir nenutraukti įstaigos darbo pereinamuoju laikotarpiu.

    „Pokyčiai vyko nuolat, tačiau kultūrinis gyvenimas nesustojo nė akimirkai. Nuo pat pradžių siekėme atviro dialogo ir bendradarbiavimo, kad permainos darbuotojams būtų kuo aiškesnės“, – sakė Julius Jakubėnas.

    Kaip suformuota administracija

    Pranešama, kad kultūros centro administracijoje dirba devyni žmonės. Komandoje numatytos kultūros ir meno, ūkio ir technologijų, finansų, personalo bei viešųjų pirkimų funkcijos, kurios įprastai yra būtinos centralizuotam didelės įstaigos valdymui.

    Administracijos branduolį sudaro direktoriaus pavaduotojai, finansų darbuotojai ir specialistai, atsakingi už personalą bei pirkimus. Tokia struktūra leidžia vienodinti veiklos procesus skirtinguose padaliniuose ir mažinti administracinę naštą vietos komandoms, kad jos galėtų daugiau dėmesio skirti renginiams ir bendruomenėms.

    Artimiausi darbai ir vasaros planai

    Artimiausiu metu naujai įsteigtam centrui tenka užbaigti organizacinius darbus ir galutinai įtvirtinti veiklos procesus: nuo dokumentų valdymo iki bendrų planavimo ir atsakomybės principų padaliniuose. Tokiuose pokyčiuose svarbiausias tikslas – kad gyventojai paslaugų kokybės skirtumų nepajustų, o darbuotojams būtų aiškios taisyklės ir atsakomybės.

    Kultūros centras taip pat ruošiasi Lietuvos moksleivių dainų šventei, planuoja vasaros renginių ciklą ir tęs veiklas visame rajone. Skelbiama, kad pagrindinis naujos komandos siekis – stiprinti kultūros paslaugų kokybę, didinti bendruomenių įsitraukimą ir užtikrinti, kad renginiai būtų prieinami skirtingoms amžiaus grupėms bei seniūnijoms.