CP v2

Tag: Kultūros renginiai

  • Panevėžys ieško vieno nemokamo renginio: skelbia „Kalnapilio“ arenos patalpų konkursą 2026 metams

    Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo 2026 metais planuoja atrinkti vieną nekomercinį renginį, „Kalnapilio“ arenoje galėsiantį vykti neatlygintinai. Numatyta, kad atrinktam renginiui bus suteiktos arenos patalpos ir reikalingos paslaugos, todėl organizatoriams tai gali tapti reikšminga finansine ir logistine paspirtimi.

    Paraiškos priimamos įvairių sričių iniciatyvoms: nuo sporto iki švietimo ar kultūros, taip pat kitoms visuomenės interesus atliepiančioms veikloms. Savivaldybė pabrėžia nekomercinį renginio pobūdį, todėl vertinant paraiškas bus svarbu, kad projektas būtų orientuotas į bendruomenės naudą, o ne pelną.

    Konkurse gali dalyvauti Panevėžio miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurioms atstovauja atitinkamos institucijos. Paraiškas taip pat kviečiamos teikti Lietuvos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, jeigu jų veikla atitinka visuomenės interesus.

    Norintieji organizuoti renginį „Kalnapilio“ arenoje turės atitikti nustatytus kriterijus, susijusius su dalyvių ir žiūrovų skaičiumi bei kitais reikalavimais, taikomais skirtingų sričių renginiams. Kartu su paraiška būtina pateikti renginio scenarijaus aprašymą ir preliminarų išdėstymo arenos aikštėje brėžinį, kuriame būtų aiškiai numatytos scenos, parterio ir tribūnų zonos.

    Paraiška teikiama lietuvių kalba, elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu ADOC formatu. Jei tokios galimybės nėra, leidžiama siųsti pasirašytą ir nuskenuotą dokumentą PDF formatu, o laiško temoje turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas ir konkurso pavadinimas.

    Kartu su paraiška privaloma pateikti pareiškėjo steigimo dokumentų kopijas, taip pat dokumentą, patvirtinantį asmens teisę veikti pareiškėjo vardu, jei paraišką teikia ne įstaigos vadovas. Organizatoriai gali pridėti ir papildomų dokumentų, kurie, jų vertinimu, gali būti svarbūs paraiškos vertinimui.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 28 dienos iki 2026 metų birželio 11 dienos 17.00 valandos. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės nurodytus atsakingus savivaldybės specialistus.

  • Cukrinį festivalį uždarė ypatingas akcentas: Marijampolės pučiamųjų orkestro 25-mečio koncertas

    Cukrinį festivalį uždarė ypatingas akcentas: Marijampolės pučiamųjų orkestro 25-mečio koncertas

    Paskutinę Cukrinio festivalio dieną Marijampolėje šventinę nuotaiką prie senosios miesto užtvankos kūrė pučiamųjų muzika. Festivalio pabaigą šįkart pažymėjo Marijampolės pučiamųjų orkestro 25 metų kūrybinės veiklos jubiliejui skirtas koncertas.

    Renginys subūrė marijampoliečius, miesto svečius ir pro šalį užsukusius praeivius, o prie scenos buvo matyti ir iš Lenkijos atvykusių muzikantų artimieji bei bičiuliai. Vakaras tapo ne tik kultūriniu pasirodymu, bet ir bendruomenišku susitikimu po atviru dangumi.

    Scenoje – svečiai iš Suvalkų

    Šventinę programą pradėjo Suvalkų miesto pučiamųjų orkestras „Miejska Orkiestra Dęta“. Kolektyvui vadovaujanti Monika Brezgiel publikai pristatė svečių pasirodymą, tapusį aiškiu ženklu apie augantį regionų kultūrinį bendradarbiavimą.

    Po svečių pasirodymo sceną perėmė Marijampolės pučiamųjų orkestras, kuriam vadovauja Audrius Pučinskas. Jubiliejinis koncertas buvo sudėliotas taip, kad atskleistų orkestro patirtį, repertuaro platumą ir gebėjimą užmegzti ryšį su įvairaus amžiaus klausytojais.

    Bendras finalas ir draugystės simbolis

    Koncertą vainikavo bendras abiejų orkestrų pasirodymas. Muzikantai susivienijo finalinei daliai ir kartu atliko tris kūrinius, kurie tapo bendrystės bei miestų draugystės simboliu.

    Šis akcentas klausytojams paliko aiškią žinutę, kad kultūra ir muzika lengvai peržengia sienas, o pučiamųjų tradicija regione išlieka gyva ir aktuali. Jubiliejinis vakaras tapo prasminga Cukrinio festivalio pabaiga ir ryškiu šventės uždarymo akcentu.

  • Krokialaukyje 17-ą kartą surengta šventė Kaip gyveni, kaimyne?: nuo amatų iki „Bernužėlių“

    Krokialaukyje 17-ą kartą surengta šventė Kaip gyveni, kaimyne?: nuo amatų iki „Bernužėlių“

    Penktadienio vakarą Krokialaukio miestelis Alytaus rajone tapo bendrystės ir gyvos muzikos centru – čia vyko tradicinė bendruomeniškumo šventė Kaip gyveni, kaimyne?. Renginys surengtas jau 17-ąjį kartą ir, organizatorių teigimu, kasmet sutraukia vis daugiau vietos žmonių bei svečių iš aplinkinių vietovių.

    Šventėje apsilankė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė, perdavęs merės Rasos Vitkauskienės linkėjimus. Taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, savivaldybės tarybos nariai ir Krokialaukio seniūnė Gintarė Navickienė.

    „Gyvenimo tempas šiandien labai spartus, todėl kaimynai ne visada randa laiko susitikti ir pabendrauti. Šventėje kiekvienas turi galimybę sutikti savo kaimyną ir būti kartu“, – sakė A. Truncė.

    Koncertas su vietos kolektyvais

    Scenoje pasirodė Krokialaukio seniūnijos šokėjai ir dainininkai, o programą papildė kolektyvai iš kitų vietovių. Žiūrovai išvydo Alytaus rajono Kultūros centro Santaikos skyriaus šokių kolektyvą „Narpulis“, vokalinį ansamblį „Gija“ ir Krokialaukio skyriaus liaudiškos muzikos kapelą „Eglynėlis“.

    Koncertinėje dalyje dalyvavo ir vokaliniai ansambliai „Akordas“ bei „Ambicija“, taip pat Alovės skyriaus vokalinis ansamblis „Harmonija“. Į sceną lipo ir Simno skyriaus jaunimo vokalinė instrumentinė grupė „Qvattro“ bei Prienų rajono Stakliškių liaudiškos muzikos kapela „Korys“.

    Vakaro nuotaiką kūrė renginio vedėjas, aktorius Vaidas Praspaliauskas. Šventinį vakarą vainikavo grupės „Bernužėliai“ pasirodymas, sutraukęs didžiausią būrį klausytojų prie scenos.

    Edukacijos, veiklos ir vaišės

    Šventės aikštėje bendruomenės pristatė savo veiklas ir amatus, o lankytojai galėjo įsitraukti į edukacijas. Vyko Arno Lukšio įvijinio žiedo gaminimo užsiėmimas, taip pat prisistatė Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos jaunieji šauliai.

    Renginyje dalyvavo ir Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro komanda, pristačiusi sveikatai palankios mitybos edukaciją Sveikesnė šiupinienė. Šventės metu veikė šventinė prekyba, o mažuosius ypač traukė dekoratyvinių triušių kampelis.

    Organizatoriai pasirūpino ir vaišėmis – susirinkusiuosius žvėrienos sriuba vaišino Krokialaukio kaimo bendruomenė kartu su medžiotojų klubo nariais. Pasak renginio dalyvių, būtent toks paprastų susitikimų, vietos kultūros ir bendrų veiklų derinys ir kuria šventės išskirtinumą.

  • Mažeikiuose startuoja miesto šventė „Miestas vingyje Ventos“: trys dienos koncertų ir renginių

    Mažeikiuose gegužės 28 dieną prasideda tris dienas truksianti miesto šventė „Miestas vingyje Ventos“. Organizatoriai žada programą, kurioje dera kultūra, muzika, sportas ir šeimoms skirti renginiai.

    Per šventę numatyti koncertai, festivaliai, sporto varžybos ir spektakliai, taip pat vyks Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimo ceremonija. Miesto centre ir viešosiose erdvėse laukiami tiek vietos gyventojai, tiek svečiai.

    Pirmoji diena: istorija ir muzika

    Pirmoji šventės diena skirta miesto tapatybei ir kultūrai: vyks konferencija, skirta Mažeikių herbo 30-mečiui paminėti. Taip pat Mažeikių muziejuje planuojamas parodos atidarymas.

    Vakarop akcentas krypsta į muziką: Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje numatytas Linos Štalytės vinilinės plokštelės „Vasaros naktys“ pristatymas. Tai proga susitikti su kūrėjais ir iš arčiau pažinti leidinio istoriją.

    Antroji diena: festivaliai ir apdovanojimai

    Gegužės 29 dieną Senamiesčio parke, Dramblio pievoje, vyks IX respublikinis dainuojančių vaikų festivalis „Muzika žiedų ir vėjo“. Renginys tradiciškai suburia kolektyvus iš įvairių Lietuvos miestų ir kviečia klausytis jaunųjų atlikėjų.

    Tą pačią dieną Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje numatyta „InterAkcija 2026“ programa ir Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimas. Tokie apdovanojimai kasmet tampa vienu iš ryškiausių šventės akcentų, įprasminančių krašto kūrėjus ir iniciatyvas.

    Trečioji diena: šeimoms ir sporto gerbėjams

    Gegužės 30 dieną šventinė programa apims įvairias veiklas: Senamiesčio parke, Dramblio pievoje, vyks „Vaikystės teatras“, o prie Mažeikių muziejaus planuojamas šachmatų turnyras. Ši diena orientuota ir į šeimas, ir į aktyvaus laisvalaikio mėgėjus.

    Sporto gerbėjų laukia Lietuvos galiūnų čempionato II etapas V. Burbos gatvėje, o muzikinę nuotaiką kurs pučiamųjų orkestras „Griaustinis“ bei šokių studijos „Saulė“ pasirodymai. Taip pat vyks V Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Vaikystės glėby“, šventinis koncertas bei amatų ir verslo mugė.

    Organizatoriai ragina atvykti į renginius skirtingose miesto erdvėse ir susiplanuoti laiką iš anksto, nes programa išsidėsčiusi per kelias vietas. Šventė „Miestas vingyje Ventos“ tradiciškai siekia sujungti bendruomenę ir pristatyti Mažeikius kaip gyvą kultūros bei iniciatyvų centrą.

  • Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Kauno muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys apie 40 metų scenoje: kodėl kultūros reikia ieškoti pačiam

    Keturi dešimtmečiai teatre ir viena mintis

    Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys savo profesinį kelią su šiuo teatru sieja jau beveik 40 metų. Jo istorija prasidėjo nuo pirmųjų pasirodymų scenoje, o vėliau peraugo į vadovavimą įstaigai, kuri Kaune turi istorinį ir simbolinį svorį.

    Anot B. Želvio, miestas nuo seno gyveno kultūra, tačiau kultūrinis įprotis nėra savaiminis. Jo žinutė paprasta: žiūrovas neturėtų laukti, kol kultūra pati ateis į kasdienybę, ją reikia rinktis sąmoningai.

    „Į kultūrą reikia eiti pačiam, o ne laukti, kol ji ateis“, – sakė Benjaminas Želvys.

    Kelias į sceną: šeima, muzika ir pirmas jaudulys

    B. Želvys pasakoja, kad meilė muzikai šeimoje buvo natūrali kasdienybės dalis: tėvai mėgo operą, vedė vaikus į spektaklius, o broliai taip pat augo su muzika. Tokia aplinka, pasak jo, anksti suformavo kryptį ir supratimą, kad scena yra ne atsitiktinumas, o ilgalaikis darbas.

    Pirmasis pasirodymas Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje įsiminė ne dėl triumfo, o dėl įtampos. Jis prisimena akimirką, kai baimė buvo tokia stipri, kad į sceną teko tiesiog „įstumti“, tačiau išėjus vaidmuo ir muzika priverčia susikoncentruoti.

    Kaip keičiasi jaunieji atlikėjai ir publika?

    Teatro vadovas atkreipia dėmesį, kad šiandien jaunoji karta gyvena platesniame informaciniame lauke, kuriame greitas matomumas ir trumpi keliai į populiarumą tapo įprasti. Vis dėlto jis pabrėžia, kad greitis nebūtinai reiškia brandą, o stabilus augimas dažniau ateina per nuoseklų darbą, o ne per vieną sėkmingą šuolį.

    Kartu, pasak B. Želvio, keičiasi ir žiūrovas: į teatrą ateina skirtingos kartos, o tai kuria natūralų kultūrinį tęstinumą. Jo manymu, ypač svarbu, kad vaikai kuo anksčiau patirtų gyvą meną, nes būtent taip formuojasi ilgalaikis ryšys su teatru, koncertais ir muzika.

    Kauno kultūrinis ritmas ir teatro vaidmuo

    Kalbėdamas apie Kauną, B. Želvys primena miesto istoriją ir tai, kad muzikinė scena čia visada buvo reikšminga. Kauno valstybinis muzikinis teatras, pasak jo, yra viena iš vietų, kurioje formavosi profesionalių scenos menų tradicija, o šiandien tai išlieka svarbia kultūrinio žemėlapio dalimi.

    Jis taip pat išskiria vasaros festivalį Operetė Kauno pilyje, tapusį viena atpažįstamiausių miesto kultūros tradicijų. Idėja gimė paprastai, tačiau per laiką išaugo į renginį, kuris pritraukia ne tik nuolatinius teatro lankytojus, bet ir naują auditoriją.

    Nauji planai ir atsakomybės jausmas

    B. Želvys pabrėžia, kad teatras laikosi ant žmonių, kurie dažnai dirba savaitgaliais, per šventes, derina kelias veiklas ir vis tiek ieško prasmės scenoje. Jo manymu, pareigos kultūros įstaigoje nėra privilegija, o atsakomybė, todėl svarbiausia išlikti sąžiningam profesijai ir komandai.

    Artimiausiu metu žiūrovams žadamas ir naujas repertuaro papildymas: rudenį numatomas miuziklas „Šrekas“, pristatomas kaip visai šeimai skirtas, tačiau techniškai sudėtingas pastatymas. Teatro vadovo teigimu, tokie projektai yra proga ne tik pritraukti naujus žiūrovus, bet ir paskatinti šeimas po spektaklio kalbėtis, dalintis įspūdžiais ir grįžti į teatrą dar kartą.

  • Vasaros skaityklos sugrįžta į Kauno parkus: kur ir kada lauks knygos, koncertai bei edukacijos

    Vasaros skaityklos sugrįžta į Kauno parkus: kur ir kada lauks knygos, koncertai bei edukacijos

    Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka skelbia vasaros skaityklų po atviru dangumi sezono pradžią. Šiltuoju metų laiku kauniečiai ir miesto svečiai vėl galės leisti laiką su knyga Dainavos, Kalniečių ir Santarvės parkuose.

    Skaityklose bus galima ne tik skaityti vietoje, bet ir skolintis leidinius į namus, pavartyti naujausią spaudą. Taip pat numatytos veiklos šeimoms: stalo ir lauko žaidimai, susitikimai, edukacijos bei kiti nemokami renginiai.

    Kada atidaromos skaityklos?

    Pirmoji duris atvers Kalniečių parko skaitykla, kurios sezono pradžia numatyta gegužės 28 dieną 18 valandą. Ji įsikurs šalia naujos vaikų žaidimų aikštelės, o atidarymo proga suplanuotas akustinis Kazimiero Likšos koncertas.

    Dainavos parko skaitykla lankytojų lauks nuo birželio 2 dienos. Atidarymo vakarą 18 valandą čia numatytas Nedos Malūnavičiūtės ir Richardo Banio koncertas, o skaityklos erdvė bus įrengta šalia tvenkinio.

    Santarvės parko skaitykla Šilainiuose pradės veikti birželio 4 dieną 18 valandą. Atidarymas vyks per šeimų pikniką Kuriame miestą drauge, o skaityklos vieta bus šalia pagrindinio įėjimo į parką.

    Ką dar žada vasaros programa?

    Biblioteka skelbia, kad skaityklos veiks iki rugpjūčio pabaigos, o vien knygomis programa neapsiribos. Birželį Kalniečių parke prasidės Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto Atviros kūrybinės dirbtuvės Etnosodas VII veiklos.

    Per vasarą numatyti susitikimai su autoriais, paskaitos, koncertai, įvairios edukacijos ir užsiėmimai vaikams. Į skaityklas planuojama kviesti ir žinomus kūrėjus bei visuomenėje atpažįstamus autorius, o dalis renginių bus orientuota į bendruomenių įtraukimą.

    Kodėl skaityklos populiarios?

    Tokios bibliotekos erdvės parkuose leidžia kultūros paslaugas patogiai pasiekti ten, kur žmonės natūraliai leidžia laisvalaikį, ir prisideda prie kultūros decentralizacijos mieste. Kartu tai tampa alternatyva tradiciniam bibliotekos lankymui, ypač vasarą, kai daugiau laiko praleidžiama lauke.

    Praėjusią vasarą skaityklos sulaukė beveik 30 000 lankytojų, buvo surengti 105 renginiai, kuriuose dalyvavo apie 6 000 žmonių. Biblioteka pabrėžia, kad visos vasaros skaityklose teikiamos paslaugos ir renginiai yra nemokami.

    Skaityklose taip pat galima tapti oficialiu bibliotekos skaitytoju ir gauti skaitytojo pažymėjimą. Vasaros skaityklų įrengimą ir veiklą organizuoja Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, o finansavimą užtikrina Kauno miesto savivaldybė.

  • Kėdainių delegacija Zemerdos 1150-mečio šventėje: partnerystė, kuri auga jau nuo 1989 metų

    Kėdainių delegacija Zemerdos 1150-mečio šventėje: partnerystė, kuri auga jau nuo 1989 metų

    Kėdainių rajono savivaldybės delegacija lankėsi Vokietijoje, Tiuringijos žemėje esančiame Zemerdos mieste, kur vyko 1 150 metų jubiliejaus renginiai. Vizitas tapo proga ne tik pasveikinti partnerius, bet ir iš arčiau pamatyti, kaip miestas telkia bendruomenę didžiausioms šventėms.

    Zemerda – nedidelis miestas prie Unstruto upės, išsiskiriantis istoriniu paveldu ir išlikusiais senamiesčio akcentais. Svečiai susipažino su miesto istorija, miestovaizdžio raida ir tuo, kaip vietos tapatybė atsispindi viešosiose erdvėse bei šventės programoje.

    Jubiliejus su istorijos akcentais

    Vienu reikšmingiausių vizito momentų tapo ceremonija, skirta Zemerdos kraštui svarbiai istorinei asmenybei – išradėjui Nicolaus von Dreyse. Delegacija dalyvavo jam skirto paminklo atidengime, kuris pabrėžė miesto pramoninę tradiciją ir istorinę atmintį.

    Šventės renginiai parodė, kad jubiliejus čia suvokiamas kaip bendruomenės projektas, o ne vien oficialus minėjimas. Daug dėmesio skirta tam, kad miesto istorija būtų pristatoma ne muziejiškai, o gyvai, per žmones, tradicijas ir simbolinius ženklus.

    Bendruomenės įsitraukimas ir lietuviški ženklai

    Didelio dėmesio sulaukė šventinė eisena, kurioje dalyvavo daugiau nei 50 įvairių miesto kolektyvų ir organizacijų. Renginiuose įsitraukė ugdymo įstaigos, vietos įmonės, klubai ir bendruomenės, todėl šventė tapo matomu miesto susitelkimo pavyzdžiu.

    Zemerdoje netrūko ir sąsajų su Kėdainiais – mieste yra Kėdainių vardu pavadinta gatvė. Pasak delegacijos, gyventojų domėjimasis Lietuva ir Kėdainiais buvo juntamas ne tik oficialiose programos dalyse, bet ir kasdieniuose pokalbiuose bei netikėtuose susitikimuose.

    Partnerystė, kuri tęsiasi dešimtmečius

    Vizito metu vyko susitikimai su vietos organizacijomis, tarp jų ir samariečių atstovais, pristatančiais socialines bei gelbėjimo paslaugas. Taip pat aplankytas turizmo centras, kuriame aptartos miesto reprezentavimo kryptys ir priemonės, padedančios pritraukti lankytojus.

    Kėdainių rajono savivaldybės vardu perduoti mero Valentino Tamulio ir Kėdainių bendruomenės sveikinimai. Pabrėžta, kad Zemerda yra pirmasis tarptautinis Kėdainių partneris, o miestų draugystės sutartis pasirašyta 1989 metais.

    Delegacija pakvietė Zemerdos bendruomenę rudenį atvykti į Kėdainių miesto šventę. Šiemet ji turės papildomą simbolinį svorį, nes Kėdainiams suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas.

    Pasak delegacijos, tokie susitikimai stiprina ne tik oficialius ryšius, bet ir praktinį bendradarbiavimą kultūros, švietimo bei socialinėje srityse. Akcentuota, kad partnerystė išlieka gyva tiek, kiek ją kuria žmonės, o tiesioginis bendravimas dažnai tampa svarbiausiu postūmiu naujoms iniciatyvoms.

  • Garliavoje nuskambėjo „Supinsiu dainužę 2026“: liaudies dainos suvienijo kolektyvus iš dviejų šalių

    Gegužės 23 dieną Kauno rajone, Garliavos kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salėje, surengtas respublikinis vokalinių ansamblių lietuvių liaudies dainos festivalis-konkursas „Supinsiu dainužę 2026“. Renginys subūrė kolektyvus iš įvairių Lietuvos regionų ir svečius iš Lenkijos, o programoje skambėjo tradicinės dainos ir šiuolaikiškesnės jų interpretacijos.

    Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – puoselėti lietuvių liaudies dainavimo tradicijas, skatinti ansamblių kūrybiškumą ir bendruomeniškumą. Tokie susitikimai svarbūs ir dėl tęstinumo: liaudies dainos vis dažniau įgauna naujų formų, bet išlaiko regioninį savitumą, tarmės skambesį ir tradicinę poetiką.

    Renginį vedė Ignas Andriukevičius, o scenoje pasirodė kolektyvai iš Prienų, Kazlų Rūdos, Kauno rajono, Vilkaviškio, Varėnos krašto. Publika taip pat išgirdo Suvalkų lietuvių bendruomenės ansamblį „Sūduva“, atvykusį iš Lenkijos, todėl festivalis įgavo ir platesnį – tarpkultūrinį – kontekstą.

    Kolektyvų pasirodymus vertino komisija, kurioje dirbo Kauno rajono Garliavos kultūros centro direktorė Raminta Grėbliauskienė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos lektorė Gabrielė Kuzmickaitė bei Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Aušra Jasiukevičiūtė. Komisija atkreipė dėmesį ne tik į vokalinį tikslumą, bet ir į stilistiką, kūrinio pateikimą bei programos vientisumą.

    Festivalio atmosferą praturtino ir svečių pasirodymai. Scenoje koncertavo Gabrielė Kuzmickaitė, o jaunąja karta priminė kanklininkė Viltė Rimovaitė, besimokanti Kauno rajono meno mokykloje pas mokytoją Valę Dervinienę.

    Renginio pabaigoje dalyviams įteiktos padėkos ir nominacijos. Nominacija „Gražiausiai supinta dainužė“ atiteko Vilkaviškio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Svaja“, kuriam taip pat skirtas dovanų kuponas apsipirkti muzikos prekių parduotuvėje „Tamsta“.

    Dar viena nominacija – „Už atlikto kūrinio originalumą ir savitumą“ – skirta Suvalkų lietuvių bendruomenės lietuvių vokaliniam ansambliui „Sūduva“. Komisija išskyrė kolektyvo autentiškumą ir kūrinio pateikimo savitumą, kurie ryškiai papildė bendrą festivalio programą.

    Po konkursinės dalies festivalio dalyviai pakviesti į Aušros Jasiukevičiūtės paskaitą „Prasmė ir vaizdiniai lietuvių liaudies dainose“. Joje aptarta, kaip dainose atsiskleidžia simboliai, pasikartojantys vaizdiniai ir prasmės, padedančios šiandienos atlikėjams geriau suprasti tradicijos turinį, o ne vien jos skambesį.

    Organizatorių teigimu, „Supinsiu dainužę 2026“ dar kartą parodė, kad liaudies daina išlieka gyva – ji vienija skirtingų kartų atlikėjus, telkia bendruomenes ir kuria ryšį tarp Lietuvos bei už jos ribų gyvenančių lietuvių. Tokie festivaliai tampa erdve, kur tradicija ne tik saugoma, bet ir natūraliai atnaujinama per naujus balsus bei interpretacijas.

  • Mažeikių miesto šventė jau šį savaitgalį: koncertai, festivaliai ir galiūnų čempionatas

    Mažeikiuose šį savaitgalį vyks miesto šventė Miestas vingyje Ventos, sujungianti muziką, kultūrą ir sportą. Organizatoriai kviečia tiek mažeikiškius, tiek miesto svečius į kelias dienas trunkančią renginių programą, kurioje numatyti koncertai, festivaliai, varžybos ir bendruomenės susibūrimai.

    Miesto šventės programa startuos gegužės 28 dieną renginiais, skirtais Mažeikių istorijai ir miestui svarbiems simboliams. Tą dieną Mažeikių muziejuje planuojama konferencija, skirta Mažeikių herbo 30-mečiui paminėti, taip pat vyks parodos atidarymas.

    Gegužės 28 dieną Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje numatytas ir muzikinis akcentas: Linos Štalytės vinilinės plokštelės Vasaros naktys pristatymas. Tokie renginiai dažnai pritraukia ne tik vietos klausytojus, bet ir vinilo kultūros gerbėjus iš kitų miestų.

    Antroji šventės diena, gegužės 29 dieną, bus skirta šeimoms ir jauniesiems atlikėjams. Senamiesčio parko Dramblio pievoje vyks IX respublikinis dainuojančių vaikų festivalis Muzika žiedų ir vėjo, o vakare numatyta InterAkcija 2026 programa ir Mažeikių krašto kultūros premijos įteikimo ceremonija Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje.

    Trečiąją dieną, gegužės 30 dieną, renginiai apims ir teatrą, ir sportą, ir šokį. Senamiesčio parko Dramblio pievoje vyks Vaikystės teatras, o prie Mažeikių muziejaus planuojamas šachmatų turnyras, skirtas norintiems ramesnio tempo ir strateginių dvikovų.

    Vienas ryškiausių sporto akcentų bus Lietuvos galiūnų čempionato II etapas, numatytas V. Burbos gatvėje. Tokie čempionatai paprastai sutraukia gausų žiūrovų būrį, nes varžybose svarbus ne tik rezultatas, bet ir reginys, leidžiantis gyvai pamatyti profesionalų jėgos rungtis.

    Šventinę nuotaiką tą pačią dieną stiprins pučiamųjų orkestras Griaustinis ir šokių studijos Saulė koncertas, taip pat V Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių kolektyvų festivalis Vaikystės glėby. Organizatoriai taip pat numato šventinį koncertą bei amatų ir verslo mugę, kurioje dažniausiai galima rasti ir vietos kūrėjų, ir regiono smulkiojo verslo produktų.

    Mažeikių miesto šventės organizatoriai pabrėžia, kad programa sudėliota taip, jog veiklų atrastų skirtingo amžiaus lankytojai. Renginiai išskaidyti per kelias miesto erdves, todėl dalyviai kviečiami planuoti laiką iš anksto ir derinti koncertus, pasirodymus bei sporto varžybas.

  • Panevėžyje startuoja Senvagės fontano projekcijos: seansų laikai nuo gegužės iki spalio

    Panevėžyje prasideda Senvagės fontano audiovizualinių projekcijų sezonas, kuris šiltuoju metų laiku į Senvagę sugrąžina šviesos, vandens ir muzikos reginius. Nuo gegužės 23 dienos projekcijos vyks penktadienio ir šeštadienio vakarais, o seansų laikas keisis pagal tamsos metą.

    Organizatorių teigimu, didysis Senvagės fontanas ir vandens ekranas vasaros vakarais taps traukos centru tiek panevėžiečiams, tiek miesto svečiams. Programa pristatoma kaip originalių audiovizualinių kūrinių ciklas, kuriame susijungia vaizdas, garsas, judesys ir miesto pasakojimai.

    „Senvagė jau seniai tapo vieta, kurioje Panevėžys susitinka – čia žmonės leidžia vakarus, ilsisi, bendrauja ir iš naujo atranda miestą. Fontano projekcijos šiai erdvei suteikia dar daugiau gyvybės, kultūros ir emocijos“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šių metų projekcijų režisieriumi įvardijamas audiovizualinių menų kūrėjas Linartas Urniežius. Žiūrovams numatyta pristatyti kelias skirtingas programas, kuriose atsiskleis miesto raida, žmogaus ir gamtos santykis, šokio bei muzikos elementai, o vienoje jų integruojami ir menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvai.

    Pirmasis sezono seansas suplanuotas gegužės 23 dieną nuo 23.00 iki 23.30 valandos. Gegužės, birželio ir liepos mėnesiais projekcijos bus rodomos penktadieniais ir šeštadieniais nuo 23.00 iki 23.30 valandos, taip pat numatyti papildomi seansai birželio 23 dieną ir liepos 6 dieną.

    Rugpjūtį seansai vyks nuo 22.30 iki 23.00 valandos, rugsėjį – nuo 21.00 iki 21.30 valandos, o spalį – nuo 20.00 iki 20.30 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad laikas bus tikslinamas atsižvelgiant į paros tamsos trukmę, kad projekcijos būtų matomos kuo geriau.

    Miesto gimtadienio renginių metu rugsėjo 11–12 dienomis planuojami specialūs fontano pasirodymai, o jų tikslesnis grafikas bus paskelbtas vėliau. Dienos metu Senvagės fontano programa veikia pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10 iki 22 valandos, o penktadieniais–sekmadieniais – iki 23 valandos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia vakarus leisti Senvagėje, kur atviroje miesto erdvėje susitinka gamta, kultūra ir šiuolaikinės audiovizualinės formos. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Lietuvos miestuose, siekiant pritraukti lankytojus ir pasiūlyti nemokamų, viešose erdvėse vykstančių patirčių.