CP v2

Tag: Kūno įvaizdis

  • Natalija Tatarinceva siunčia žinią moterims: kūnas nėra bausmė – štai kas iš tiesų žlugdo

    Sportininkė Natalija Tatarinceva viešai kreipėsi į moteris su žinute, kuri pastaraisiais metais vis dažniau skamba ir sveikatos specialistų, ir psichologų rekomendacijose: santykis su kūnu neturėtų būti paremtas bausmėmis, nuolatiniu taisymu ar gėda. Pasak jos, kūnas yra atrama kasdienybei, o ne projektas, kurį privalu tobulinti iki nepasiekiamo idealo.

    Ji pabrėžia, kad jėga ir moteriškumas neprivalo konkuruoti tarpusavyje. Moteris gali būti ambicinga, stipri ir kryptinga, kartu išlaikydama švelnumą, jautrumą bei seksualumą, o šios savybės nėra viena kitą paneigiančios.

    Socialinių tinklų kaina

    Tatarincevos teigimu, didžiausią spaudimą dažnai sukuria socialiniai tinklai ir nuolatinis lyginimasis su kitais. Net ir objektyviai patrauklios moterys, matydamos filtruotas, kruopščiai atrinktas nuotraukas, ima jaustis nepakankamos.

    Ši tendencija siejama ir su platesniu reiškiniu, kai išorinis vertinimas tampa svarbesnis už savijautą. Vietoje to, kad žmogus mokytųsi atpažinti savo kūno signalus, jis pripranta remtis komentarais, patiktukais ar svetimais standartais.

    Nuo kritikos prie dėkingumo

    Sportininkė ragina keisti toną, kuriuo kalbame su savimi: kūnas nėra bausmė už suvalgytą maistą ir nėra begalinis taikinys saviplakai. Anot jos, sveikesnis kelias yra pagarba ir dėkingumas už tai, ką kūnas leidžia patirti, atlikti ir išgyventi.

    Ji akcentuoja, kad tikroji laisvė atsiranda tada, kai žmogus nustoja gyventi pagal kitų lūkesčius. Savivertė, paremta vidiniu stabilumu, o ne išorine reakcija, yra tvaresnė ir mažiau pažeidžiama kasdienio informacinio triukšmo.

    Grožis be kaukių

    Tatarinceva sako tikinti, kad kiekviena moteris yra graži, o ypač vertingi yra paprasti kasdieniai momentai, kai nelieka socialinių vaidmenų ir išorinių kaukių. Jos požiūriu, autentiškumas ir gebėjimas būti su savimi yra vienas svarbiausių pasitikėjimo šaltinių.

    Kalbėdama apie savęs puoselėjimą ji pabrėžia kūrybiškumą ir pasirinkimų įvairovę: nuo kasdienės priežiūros įpročių iki mitybos pokyčių, kurie padeda geriau jaustis. Esminė mintis, kurią ji kartoja, yra paprasta: rūpestis savimi turi būti skirtas pirmiausia sau, o ne tam, kad atitiktum svetimą žvilgsnį.

  • Kinų posakis apie moters amžių vėl skamba internete: kodėl esmė ne skaičiuose, o laikysenoje

    Socialiniuose tinkluose vėl išpopuliarėjo senas kinų posakis apie moters amžių. Jis dažnai cituojamas kaip lengva, bet taikli pastaba apie tai, kodėl vieni savo amžių sako be įtampos, o kiti vengia šios temos.

    Posakis skamba taip: „Moteris, kuri įvardija savo amžių, arba per jauna, kad turėtų ką prarasti, arba per sena, kad turėtų ką laimėti“, – sakoma posakyje.

    Nors frazė skamba aštriai, jos esmė dažniausiai aiškinama ne kaip patarimas slėpti skaičių, o kaip komentaras apie vidinį saugumą. Idėja paprasta: amžius tampa jautrus ne todėl, kad jis objektyviai kažką nulemia, o todėl, kad visuomenė jam priskiria lūkesčius.

    Šiuolaikinėje kultūroje šie lūkesčiai ypač sustiprėję internete, kur nuolat matome atrinktas ir retušuotas gyvenimo versijas. Tyrimai apie socialinių tinklų poveikį savivertei rodo, kad dažnas lyginimasis gali didinti nepasitenkinimą savimi ir nerimą dėl išvaizdos bei „laiku pasiektų“ etapų.

    Psichologijoje taip pat pabrėžiama, kad savivertė labiau siejasi su žmogaus patiriamu kompetencijos ir prasmingumo jausmu, o ne su formaliais rodikliais. Todėl amžius, pajamos ar pareigos dažnai tampa ne faktu, o simboliu, kuriuo matuojamas pripažinimas.

    Posakio populiarumas šiandien gali būti aiškinamas ir tuo, kad žmonės vis dažniau ieško paprastų formuluočių sudėtingiems jausmams įvardyti. Tokios frazės veikia kaip trumpas „vertimas“: jos leidžia atpažinti socialinį spaudimą ir kartu primena, kad apsisprendimas, ką apie save sakyti, pirmiausia priklauso nuo paties žmogaus.

    Galiausiai posakis primena ir kitą mintį: skaičiai patogūs lyginimui, bet prasti vertinant žmogų. Amžius gali būti biografinis faktas, tačiau pasitikėjimą labiau formuoja patirtis, laikysena ir gebėjimas nebesieti savo vertės su svetimais standartais.