CP v2

Tag: Kūno sudėtis

  • „Midjourney“ žada kūno skenavimą per minutę: „Ultrasonic CT“ kelia klausimų dėl saugos

    „Midjourney“ žada kūno skenavimą per minutę: „Ultrasonic CT“ kelia klausimų dėl saugos

    Vaizdus generuojančiais sprendimais išgarsėjusi „Midjourney“ paskelbė kurianti naują kryptį – „Midjourney Medical“. Bendrovė pristato ultragarso principu veikiantį viso kūno skenavimo sprendimą „Ultrasonic CT“, kuris ateityje esą leistų nuskenuoti žmogų maždaug per 60 sekundžių.

    Skirtingai nei kompiuterinė tomografija, technologija būtų paremta ne jonizuojančiąja spinduliuote, o garso bangomis, o tyrimas vyktų vandenyje. Įmonė tai pateikia kaip alternatyvą magnetinio rezonanso tomografijai, kuri dažnai trunka gerokai ilgiau ir reikalauja sudėtingos infrastruktūros.

    Kaip veiktų skenavimas vandenyje?

    Pagal pristatytą koncepciją žmogus stovėtų ant platformos, kuri lėtai panardintų jį į negilų baseiną maždaug 5 centimetrų per sekundę greičiu. Po vandeniu esantys ultragarsiniai jutikliai siųstų ir priimtų signalus iš skirtingų kampų, o skaičiavimo sistema atkurtų trimatį audinių vaizdą.

    „Midjourney“ tvirtina, kad jutikliai veiktų itin dideliu dažniu, o signalai būtų siunčiami ir fiksuojami iki 100 mln kartų per sekundę. Tokia sparta reikštų milžiniškus duomenų srautus, todėl esminis iššūkis tampa ne vien jutikliai, bet ir skaičiavimų bei duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Pažadai ir ribos: kur medicina, o kur sveikatingumas?

    Bendrovė pripažįsta, kad dabartinis prototipas vienam skenavimui dar užtrunka apie 20 minučių, o 60 sekundžių tikslas siejamas su vėlesnėmis kartomis. Nurodoma, kad viena priežasčių yra duomenų perdavimo sparta: sistema generuoja apie 17 gigabaitų žalių duomenų per sekundę.

    Taip pat akcentuojami technologiniai apribojimai: ultragarsas prastai skverbiasi per kaulą, todėl tokio tipo sprendimas netiktų smegenų tyrimams. Dėl to „Midjourney“ signalizuoja, kad pirmieji komerciniai produktai būtų orientuoti į kūno sudėties žemėlapius ir stebėseną, o ne medicininę diagnostiką.

    „Tai pirma nauja viso kūno vaizdinimo metodika per dešimtmečius“, – sakė „Midjourney“ įkūrėjas Davidas Holzas.

    Ambicijos iki 2031 metų ir reguliavimo klausimai

    „Midjourney“ planuoja, kad iki 2031 metų pasaulyje galėtų veikti apie 50 000 tokių įrenginių, o mėnesinis skenavimų skaičius siektų 1 000 000 000. Taip pat skelbiama apie planuojamą „Midjourney Spa“ atidarymą San Franciske 2027 metų pabaigoje, kuriame būtų įrengta dešimt skenerių ir sveikatingumo zona.

    Vis dėlto, kol kas tai labiau vizija nei rinkoje esantis medicininis prietaisas. Medicininiam naudojimui ES ir JAV paprastai reikalingi griežti klinikiniai įrodymai, saugos bei veiksmingumo vertinimas ir reguliuotojų leidimai, o „Midjourney“ pripažįsta tokių leidimų dar neturinti.

    Ekspertai tokiais atvejais paprastai pabrėžia du aspektus: pirma, ar vaizdinimo kokybė pakankama ankstyvam pakitimų nustatymui, ir antra, kaip bus valdoma klaidingų radinių rizika. Net ir greitas skenavimas gali sukelti papildomų tyrimų laviną, jei rezultatai bus sunkiai interpretuojami ar nepakankamai specifiški.

  • KMI nebesvarbu? Ekspertai paaiškina, kodėl svarstyklės gali meluoti ir ką matuoti vietoj to

    Kūno masės indeksas, arba KMI, daugelį metų buvo vienas dažniausių rodiklių, pagal kurį žmonės bando įvertinti savo svorį ir sveikatą. Tačiau specialistai vis dažniau pabrėžia, kad šis skaičius tėra orientyras, o ne tikslus atsakymas, kiek riebalų iš tiesų turi organizmas.

    KMI apskaičiuojamas kūno masę kilogramais dalijant iš ūgio metrais kvadratu. Įprastai 18,5–24,9 laikoma norma, 25–29,9 siejama su antsvoriu, o 30 ir daugiau dažniausiai priskiriama nutukimui.

    Kodėl KMI gali klaidinti

    Pagrindinė KMI problema ta, kad jis neatskiria riebalinio ir raumeninio audinio. Dėl to žmogus, turintis daug raumenų, gali patekti į antsvorio ar net nutukimo ribas, nors jo metabolinė sveikata gali būti gera.

    Kita medalio pusė yra vadinamoji situacija, kai bendras svoris atrodo normalus, bet raumenų masės mažai, o riebalų, ypač pilvo srityje, per daug. Tokiu atveju KMI gali rodyti normą, nors rizika 2 tipo diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms ar kepenų suriebėjimui būna padidėjusi.

    KMI taip pat neatsižvelgia į amžių ir biologinę lytį, nors kūno sudėtis natūraliai keičiasi bėgant metams. Be to, skirtingų populiacijų žmonėms vienodi KMI skaičiai gali reikšti nevienodą riebalų kiekį ir rizikas.

    Ką verta matuoti vietoj KMI

    Vis dažniau akcentuojama, kad geriau vertinti kūno sudėtį, o ne vien bendrą masę. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne tik kilogramų skaičius, bet ir riebalų procentas, raumenų masė bei riebalų pasiskirstymas.

    Riebalų procento normos reikšmingai skiriasi tarp vyrų ir moterų. Dažnai nurodoma, kad moterims vidutinis intervalas siekia apie 25–31 proc., o nuo maždaug 32 proc. riba gali būti vertinama kaip nutukimas, tuo metu vyrams įprasta norma dažnai pateikiama apie 18–24 proc., o nuo maždaug 25 proc. kalbama apie nutukimą.

    Dar vienas praktiškas rodiklis yra liemens apimtis, nes ji padeda įvertinti pilvo srities riebalus. Būtent šioje srityje besikaupiantys visceraliniai riebalai labiausiai siejami su padidėjusia metabolinių ligų rizika.

    Kaip tiksliau nustatyti riebalų kiekį

    Namų sąlygomis populiarios bioimpedanso svarstyklės, kurios riebalų procentą apskaičiuoja pagal kūno varžą. Nors jos patogios stebėti pokyčiams, rezultatai gali svyruoti dėl skysčių kiekio, valgymo, fizinio krūvio ar net miego.

    Tikslesnį vaizdą gali suteikti odos raukšlių matavimai kaliperiu, ypač jei matavimus kaskart atlieka tas pats apmokytas specialistas. Vis dėlto ir čia svarbi technika bei patirtis, nes netiksliai parinktos vietos ar skirtingas suspaudimo stiprumas iškraipo dinamiką.

    Vienais tiksliausių metodų laikomi DEXA tyrimas ir hidrostatinis svėrimas vandenyje. Tokie tyrimai leidžia detaliai įvertinti riebalinį, raumeninį ir kaulinį audinį, tačiau dėl įrangos ir kainos jie daugeliui nėra kasdienis pasirinkimas.

    Specialistai pabrėžia, kad riebalų procentas ir kiti rodikliai yra tik dalis bendro vaizdo. Vertinant sveikatą svarbu atsižvelgti ir į kraujospūdį, gliukozės bei lipidų rodiklius, fizinį pajėgumą, mitybą, miego kokybę ir ilgalaikį gyvenimo būdą.

  • Išmaniosios svarstyklės Ozempic kartai: „Withings BodyFit“ parodys, kur dingsta riebalai

    Išmaniosios svarstyklės Ozempic kartai: „Withings BodyFit“ parodys, kur dingsta riebalai

    Prancūzijos gamintojas „Withings“ pristatė naujas išmaniąsias svarstykles „BodyFit“, kurios orientuotos į žmones, vartojančius GLP-1 grupės svorį mažinančius vaistus, tokius kaip Ozempic. Pagrindinis pažadas – namuose greitai ir aiškiai parodyti, ar krenta riebalai, ar raumenys, ir kuriose kūno vietose pokytis didžiausias.

    Gamintojas teigia, kad svarstyklės per maždaug 10 sekundžių atlieka šešių kūno zonų sudėties skenavimą. Tam naudojami elektrodai svarstyklių paviršiuje ir ištraukiama rankena su papildomais elektrodais, todėl matavimas apima daugiau kūno segmentų nei įprastos BIA svarstyklės.

    Toks detalumas ypač aktualus sparčiai lieknėjant, kai dalis svorio pokyčio gali būti susijusi ne tik su riebalų mažėjimu, bet ir su liesąja mase. Sveikatos specialistai dažnai pabrėžia, kad krintant raumenų masei gali silpnėti jėga, blogėti metaboliniai rodikliai, o ilgainiui didėti svorio grįžimo rizika.

    „Esame naujoje svorio mažinimo eroje. GLP-1 pacientai gali numesti daug svorio ir vis tiek nežinoti, ką tiksliai praranda. Geriausiai sekasi tiems, kurie realiu laiku mato, kaip keičiasi raumenų ir riebalų vaizdas, o ne po pusmečio per vizitą pas gydytoją“, – sakė „Withings“ partnerė, nutukimo medicinos gydytoja Jessica Duncan.

    Be zoninio sudėties skenavimo, „BodyFit“ rodo bendrą kūno profilį, hidratacijos įvertinimą ir KMI. Taip pat pateikiami papildomi rodikliai, pavyzdžiui, stovint matuojamas širdies ritmas, kraujagyslių amžiaus įvertinimas ir metabolinės sveikatos informacija, o duomenys atvaizduojami spalvotame ekrane.

    Svarstyklės jungiasi prie telefono per „Bluetooth“ ir turi integruotą „Wi‑Fi“, kad matavimų istorija būtų sinchronizuojama automatiškai. Norintiems daugiau įžvalgų siūloma „Withings+“ prenumerata, kurioje numatytas personalizuotas planas ir DI pagrįstos rekomendacijos.

    „Withings BodyFit“ kaina siekia apie 250 eurų, o prekybos startas numatytas birželio 2 dieną „Withings“ internetinėje parduotuvėje. Naujas modelis papildys aukštesnės klasės „BodyScan“ liniją, kurioje kai kuriuose modeliuose siūlomos tokios funkcijos kaip EKG.