Tag: Kuro kainos

  • Anglių kainos Lenkijoje koreguojasi, bet pardavėjai įspėja: smarkūs šalčiai gali jas kelti

    Lenkijoje anglių tona šiuo metu kainuoja maždaug 1 600–2 200 zlotų, tačiau rinkoje tvyro įtampa: staigus atšalimas gali greitai sukelti naują pirkimų bangą ir kainų šuolį.

    Tokį scenarijų aptaria pardavėjai, kuriuos cituoja portalas WNP. Pasak jų, ramesnę situaciją sandėliuose pastaruoju metu palaiko palyginti švelni oro temperatūra ir mažesnis pirkėjų aktyvumas.

    Prekeiviai pabrėžia, kad kai ateina stiprūs šalčiai, dalis žmonių linkę pirkti „iš baimės“, o tai greitai mažina atsargas ir didina spaudimą kainoms.

    Be anglių, tekste aptariamos ir granulės (pelletas): jų tona šiuo metu kainuoja apie 1 600–2 000 zlotų, o prieinamumas kol kas vertinamas kaip geras, kol orai išlieka palankūs.

    Šalčių banga gali išprovokuoti pirkimų laviną

    Vienos įmonės vadovas teigia, kad anglių kainos pastaruoju metu „pasikoregavo“ būtent dėl palankių orų ir to, kad pirkėjai buvo kiek pristabdę pirkimus. Tačiau, anot jo, situacija gali greitai apsiversti.

    Jei temperatūra smarkiai kristų ir žmonės masiškai skubėtų įsigyti kuro, anglys sandėliuose esą būtų išperkamos gerokai sparčiau, o tai natūraliai keltų kainas.

    Kitas pašnekovas, dirbantis anglių prekybos versle, įspėja, kad tokiu atveju kaina galėtų kilti link maždaug 2 500 zlotų už toną – iki lygio, kuris, jo teigimu, jau buvo matomas visai neseniai.

    Riziką didina tiekimo ir transporto veiksniai

    Be oro sąlygų, kainoms ir prieinamumui gali turėti įtakos ir logistika. Straipsnyje minima, kad su vėlavimu į rinką gali patekti anglys iš Kazachstano, o tai gali sukurti vadinamąsias „siauras vietas“ tiekimo grandinėje.

    Anot prekybininkų, net ir panaikinus ribojimus, skirtingi kroviniai priversti konkuruoti dėl transporto pajėgumų, todėl galutinis pristatymo tempas ne visada priklauso vien nuo pačios paklausos.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad esant švelnesniems orams, situacija gali išlikti gana stabili – ir kainų, ir kuro prieinamumo prasme.

    Sezonui svarbiausias veiksnys – orai

    Lenkijos prezidento patariamoji Energijos ir gamtos išteklių taryba 2026 metų spalio 13 dieną aptarė pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui. Joje buvo pateikti vertinimai, kiek anglių gali prireikti namų katilams ir mažoms katilinėms.

    Poreikis šiame segmente įvertintas 6,25 mln. tonų: iš jų namų ūkiams – 4,5–4,8 mln. tonų, o įmonėms, paslaugoms, žemės ūkiui ir mažoms katilinėms – 1,5–1,7 mln. tonų.

    Taip pat nurodyta, kad šalies kasyklos turėtų pateikti apie 2,77 mln. tonų tinkamų rūšių kuro, o importas – apie 1,80 mln. tonų. Priklausomai nuo scenarijaus, skirtumas galėtų siekti nuo 1,30 iki 2,10 mln. tonų.

    Vis dėlto taryba akcentavo, jog tai nėra patvirtintas fizinis kuro trūkumas: galutinį balansą lemia atsargos, metų pabaigos tiekimai ir, svarbiausia, oro sąlygos. Būtent „aura“, kaip pažymima, turės didžiausią įtaką tiek prieinamumui, tiek kainoms.

  • Lenkijoje brangsta granulės: ministrė įtaria galimą kainų susitarimą ir neatmeta tyrimo

    Lenkijoje medienos granulių (pelletų) kainos išlieka labai aukštos – už aukštos kokybės kurą vidutiniškai jau tenka mokėti daugiau nei 2 tūkst. zlotų už toną.

    Tuo pat metu didmeninėje rinkoje fiksuojamas kainų kritimas, kuris, pasak Lenkijos klimato ir aplinkos ministrės Paulinos Hennig-Kloskos, turėtų atsispindėti ir galutinėse kainose pirkėjams.

    Ministrė teigia besitikinti kainų mažėjimo ir perspėja, kad situacija gali sulaukti institucijų dėmesio. Jos vertinimu, mažėjant didmeninėms kainoms, vartotojai turėtų pajausti realią naudą ir mažesnes sąskaitas už kurą.

    Jei mažmeninės kainos nesikeis, neatmetama galimybė, kad į procesą bus įtrauktas UOKiK – Lenkijos konkurencijos ir vartotojų teisių institucija, kuri galėtų aiškintis, ar rinkoje nėra galimo kainų derinimo.

    Kodėl kalbama apie galimą kainų susitarimą?

    Pagrindinė priežastis – atotrūkis tarp didmeninės ir mažmeninės rinkos. Straipsnyje nurodoma, kad didmeninėje prekyboje jau matomi kritimai, tačiau jie dar neatsispindi kainose, kurias moka gyventojai.

    Tokioje situacijoje, pasak ministrės, natūraliai kyla klausimas, ar kainų lygį mažmeninėje grandyje lemia vien sąnaudos ir sandėliavimo ypatumai, ar vis dėlto rinkoje gali būti derinami įkainiai.

    Jei UOKiK imtųsi vertinimo, institucija tikrintų, ar kainų nustatymas nevyksta pažeidžiant konkurencijos taisykles. Kol kas kalbama apie galimą tyrimą, jeigu mažmeninės kainos nesumažės.

    Ką tai reiškia pirkėjams?

    Gyventojams tai pirmiausia signalas stebėti, ar mažėjant kainoms didmeninėje grandyje realiai pinga ir granulės prekyboje. Būtent ši sąsaja, anot ministrės, turėtų būti matoma rinkoje.

    Kita vertus, pati ministrės pozicija nereiškia, kad pažeidimai jau nustatyti – kalbama apie įtarimus ir galimą institucijų įsitraukimą, jei situacija nesikeis.

    Granulės Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra populiarus šildymo sprendimas, todėl kainų dinamika tiesiogiai veikia nemažos dalies namų ūkių išlaidas šaltuoju sezonu.

  • „Lufthansa“ dėl Irano karo brangstančio kuro sąskaita augs 2 mlrd. eurų – apkarpė pelno prognozę

    „Lufthansa“ dėl Irano karo brangstančio kuro sąskaita augs 2 mlrd. eurų – apkarpė pelno prognozę

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ skelbia, kad dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų jos metinė kuro sąskaita gali šoktelėti maždaug 2 mlrd. eurų. Bendrovė dėl to sumažino viršutinę 2026 metų pelno prognozės ribą.

    Kaip praneša „Euronews“, liepą–rugsėjį „Lufthansa Group“ fiksavo stiprius rezultatus: didesnės pajamos ir taupymo priemonės daugiau nei kompensavo brangstančius degalus.

    Per trečiąjį ketvirtį pakoreguotas veiklos pelnas augo 6 proc. iki 1,4 mlrd. eurų, o pajamos – 9 proc. iki 12,24 mlrd. eurų. Tai buvo stipriausias grupės ketvirtis pagal pajamas.

    Vis dėlto konfliktas Artimuosiuose Rytuose smarkiai kilstelėjo žibalo kainas: per trečiąjį ketvirtį degalų sąnaudos, palyginti su pernai, išaugo 543 mln. eurų.

    Kainų spaudimas ir skirtingi padalinių rezultatai

    Grupės vadovas Carstenas Spohras teigė, kad esant stabiliai didelei paklausai ir griežtai kontroliuojant kaštus pavyko atsverti maždaug pusės milijardo eurų kuro pabrangimą.

    Grupės tinklo oro linijos – SWISS, „Austrian Airlines“ ir „Brussels Airlines“ – nuosaikiai didino pajėgumus ir gerino ketvirčio rezultatus. Tuo metu pagrindinė „Lufthansa“ oro linijų veikla atsiliko: jos trečiojo ketvirčio pakoreguotas veiklos pelnas smuko trečdaliu iki 300 mln. eurų.

    Bendrus rezultatus reikšmingai palaikė „Lufthansa Cargo“ (pakoreguotas veiklos pelnas daugiau nei patrigubėjo iki 162 mln. eurų) ir „Lufthansa Technik“ (pakoreguotas veiklos pelnas augo 54 proc. iki 200 mln. eurų).

    Visų metų vaizdas nėra toks palankus: per pirmus devynis mėnesius pajamos kilo 8 proc., tačiau grynasis pelnas krito 35 proc.

    Metinė kuro sąskaita – 9,3 mlrd. eurų

    Finansų direktorius Tillis Streichertas nurodė, kad ketvirtąjį ketvirtį tikimasi išlaikyti sveiką paklausą, tačiau dėl geopolitinės situacijos 2026 metų kuro sąskaita dabar prognozuojama sieksianti 9,3 mlrd. eurų.

    Palyginimui, 2025 metais ji sudarė 7,27 mlrd. eurų – tai reiškia beveik 2 mlrd. eurų augimą.

    Pasak T. Streicherto, „Lufthansa“ iš anksto apsidraudė dėl 86 proc. 2026 metais keleivines oro linijas aptarnaujančių degalų poreikio, fiksuodama kainas finansiniais kontraktais. Taip pat teigiama, kad daugiau nei 60 proc. 2027 metų poreikio jau yra apsidrausta.

    Dėl išaugusių sąnaudų bendrovė pakoregavo metinę prognozę: dabar tikisi 1,7–2 mlrd. eurų pakoreguoto veiklos pelno, kai anksčiau buvo numatyta 1,7–2,2 mlrd. eurų.

    Taupymas: mažiau skrydžių ir mažesnės išlaidos

    Grupė jau anksčiau ėmėsi taupymo: mažino skrydžių apimtis ir dalį orlaivių laikinai išėmė iš eksploatacijos. Balandį iš grupės tvarkaraščio buvo išimti „CityLine“ padalinio 27 eksploatuojami orlaiviai, o vėliau paskelbta apie karpymus, palietusius 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių iki spalio.

    „Lufthansa“ skaičiavo, kad toks sprendimas leistų sutaupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų.

    Be to, buvo sugriežtintos išlaidos samdymui, vidiniams renginiams ir išoriniams konsultantams, o taip pat tęsiamas planas iki 2030 metų sumažinti 4 000 administracinių darbo vietų.

    Antradienio rytą bendrovės akcijų kaina ankstyvoje prekyboje kilo daugiau nei 3 proc.

  • Pelletas brangsta ir jo trūksta: kokį kurą rinktis vietoj jo ir kiek realiai galima sutaupyti

    Prasidėjus šildymo sezonui, granuliuotas kuras daugelyje rinkų pabrango, o kai kur jo tiekimas tapo mažiau stabilus. Dėl to vis daugiau žmonių ieško alternatyvų, kurios leistų šildyti namus panašiai efektyviai, bet pigiau ir su mažiau rizikos likti be atsargų.

    Dažniausiai lyginamos dvi kryptys: medienos briketai ir vadinamasis agropelletas, gaminamas iš žemės ūkio žaliavų bei atliekų. Abu variantai gali būti patrauklūs, tačiau pasirinkimas priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo katilo tipo, kuro laikymo sąlygų bei peleningumo.

    Medienos briketai: kam tinka?

    Medienos briketai dažniausiai rekomenduojami tiems, kurie kūrena įprastus užpildomus (rankiniu būdu pakraunamus) kietojo kuro katilus ar krosnis. Pagal šiluminę grąžą jie gali būti artimi kokybiškam granuliuotam kurui, tačiau praktikoje svarbi ir degimo valdymo galimybė: briketai paprastai patogesni ten, kur kurą vis tiek tenka pildyti rankomis.

    Ekonominis argumentas dažnai būna paprastas: jei granulės kainuoja apie 580–620 eurų už toną, briketai kai kuriais atvejais gali atsieiti maždaug 370–470 eurų už toną. Tokiu skirtumu teoriškai galima sutaupyti iki maždaug 200 eurų už toną, nors galutinė nauda priklauso nuo konkretaus kuro kokybės ir katilo efektyvumo.

    Laikymas čia kritiškai svarbus: briketai turi būti saugomi labai sausai, nes drėgmė sparčiai mažina jų degimo efektyvumą. Praktikoje tai reiškia, kad paletė ar pakuotės turėtų stovėti po stogu, ant pagrindo, apsaugotos nuo kritulių ir kondensato.

    Agropelletas: pigiau, bet ne visiems katilams

    Automatiniams granulių katilams daliai vartotojų kaip alternatyva minimas agropelletas, gaminamas, pavyzdžiui, iš saulėgrąžų lukštų, šieno, šiaudų ar kitų žemės ūkio žaliavų. Jo privalumas dažniausiai siejamas su mažesne kaina ir platesniu žaliavų pasirinkimu, ypač kai medienos granulių rinka patiria spaudimą.

    Vis dėlto toks kuras tinka ne visiems įrenginiams: skirtinga peleningumo ir šlako susidarymo rizika gali reikšti dažnesnį valymą, o kai kuriems katilams reikalingi konkretūs tiekimo ir degimo nustatymai. Prieš perkant didesnį kiekį svarbu patikrinti katilo gamintojo rekomendacijas ir pradėti nuo bandomojo kiekio.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant kurą

    Renkantis pakaitalą granuliuotam kurui, vien kainos neužtenka: svarbūs tiek kuro parametrai, tiek jūsų įranga. Rankiniu būdu kūrenamoms sistemoms briketai dažnai būna paprasčiausias kelias, o automatiniams katilams alternatyvos turi būti derinamos su techninėmis galimybėmis.

    Praktinis patarimas išlieka universalus: įvertinkite, kiek realiai sunaudojate per sezoną, ir apskaičiuokite sąnaudas ne tik eurais už toną, bet ir pagal šilumos kiekį, kurį gaunate. Taip pat verta įsivertinti tiekimo riziką ir pasirūpinti sausu sandėliavimu, nes drėgmė gali „suvalgyti“ didelę dalį numanomo sutaupymo.

  • Lenkai vėl pritrūksta anglies: pirkėjai laukia savaitėmis, o ekogroszko kainos kopia aukštyn

    Lenkijoje prieš žiemos sezoną vėl ryškėja kietojo kuro įtampa: gyventojai užsisako anglį iš anksto, tačiau pristatymai vėluoja, o kainos kyla. Žiniasklaida aprašo atvejus, kai pirkėjai užsakymų laukia ne dienomis, o savaitėmis.

    Vieno didžiausių internetinių pardavėjų užsakymų eilėje, kaip teigiama, jau buvo susidariusi daugiau nei 1 000 klientų rikiuotė. Pirkėjai pasakoja, kad kreipiantis į pardavėjus dažnai girdimas tas pats atsakymas: tiekėjai patys laukia anglies iš kasyklų, todėl tikslios pristatymo datos neįvardijamos.

    „Praėjo mėnuo, o pristatymo vis dar nėra. Įmonė tik kartoja, kad laukia anglies iš kasyklos, o kartu su manimi užsakymų laukia dar daugiau nei tūkstantis žmonių“, – sakė pirkėjas, kurio istoriją aprašė Lenkijos žiniasklaida.

    Kainos kyla, pristatymai stringa

    Valstybinės Lenkijos kasybos grupės Polska Grupa Górnicza internetinėje parduotuvėje supakuoto ekogroszko tona su pristatymu kainuoja apie 450 eurų. Kitos frakcijos, vadinamos orzech, kaina mažesnė maždaug 25 eurais.

    Privačiose internetinėse parduotuvėse ekogroszko kaina, kaip skelbiama, kai kur pasiekia apie 580 eurų už toną. Pardavėjai pirkėjus iš anksto perspėja, kad pristatymo gali tekti laukti mažiausiai 3–4 savaites.

    Paklausą kursto atsargų kaupimas

    Dar vasarą dalis pardavėjų įspėjo apie galimus anglies trūkumus rudenį, todėl gyventojai pradėjo aktyviau kaupti atsargas. Toks elgesys paprastai sukuria papildomą spaudimą tiekimo grandinėms, ypač kai dalis pirkėjų renkasi tą patį populiarų produktą, pavyzdžiui, ekogroszką.

    Polska Grupa Górnicza atstovė žiniasklaidai nurodė, kad iki spalio 19 dienos bendrovė buvo pardavusi apie 25 proc. daugiau anglies nei per visus 2025 metus. Tai rodo išaugusį pirkėjų aktyvumą ir paaiškina, kodėl internetinėse parduotuvėse formuojasi eilės, o sandėliuose atsargos senka greičiau nei planuota.

    Situaciją apsunkina ir platesnės energetikos žaliavų rinkos tendencijos: bet kokie geopolitiniai sukrėtimai, logistikos trikdžiai ar staigesni kainų šuoliai tarptautinėse rinkose greitai persiduoda tiek anglies, tiek kitų kuro rūšių kainoms. Dėl to pirkėjai, bijodami dar didesnių išlaidų vėliau, neretai renkasi pirkti iš anksto, net jei tenka ilgiau laukti pristatymo.

  • Anglis brangsta, bet tai tik dalis bėdos: gyventojams artėja tiekimo spragos ir ilgesnės eilės

    Anglies rinka Lenkijoje prieš šildymo sezoną darosi vis labiau įtempta: kainos kyla, o daliai pirkėjų svarbiausiu iššūkiu tampa ne tik sąskaita, bet ir pats kuro prieinamumas. Su tuo susijusios rizikos ypač aktualios gyventojams, kurie anglimi kūrena namus ir perka kurą iš aikštelių ar tiesiai iš tiekėjų.

    Pastaruoju metu anglies kaina sandėliuose už toną svyruoja maždaug nuo 400 iki 550 eurų. Rinkos dalyviai pastebi, kad kainos paprastai būna palankesnės pavasarį, kai šildymo sezonas pasibaigęs, o artėjant rudeniui brangimą didina staigiai suaktyvėjusi paklausa ir pirkėjų sprendimai pirkti paskutinę minutę.

    Brangsta ne tik dėl paklausos

    Šaltinių iš rinkos vertinimu, kainų spaudimą didina ir logistika. Jei tiekimas priklauso nuo ilgesnių transporto maršrutų, bet koks sutrikimas gali greitai persiduoti galutinei kainai ir realiam anglies trūkumui prekybos vietose.

    Profesinių sąjungų atstovai įspėja, kad situaciją gali paaštrinti tranzito per Rusijos teritoriją neapibrėžtumas, kuris veikia krovinių srautus iš Kazachstano. Tai siejama ne tik su geopolitine įtampa, bet ir su konkurencija dėl tų pačių transporto koridorių, kuriais gabenamos ir kitos strateginės prekės.

    Papildomų klausimų kelia ir importas jūra: anot rinkos komentatorių, didėja konkurencija dėl laivų, o bendros gabenimo sąnaudos auga. Dėl to dalis importuojamos anglies, įskaitant anglies siuntas iš Kolumbijos, tampa sunkiau pasiekiamos regionams, ypač jei uostų pralaidumas ir krovos prioritetai pirmiausia skiriami valstybės užsakymams.

    Vietinė gavyba nespėja paskui paklausą

    Vidaus tiekimą apsunkina ir tai, kad vietos gamintojai ne visada pajėgia greitai patenkinti staigiai išaugusios paklausos. Dėl to taikomi pardavimo limitai, o užsakymų įvykdymas kai kur vėluoja, todėl pirkėjai dažniau susiduria su ištuštėjusiomis aikštelėmis arba brangesniais likučiais.

    Rinkos įtampą didina ir pardavimo organizavimas didžiosiose valstybinėse anglies bendrovėse, kurios yra reikšmingos gyventojų segmentui. Kritikai teigia, kad net turint infrastruktūrą ir galimybes, tiesioginė prekyba kartais vyksta per mažais mastais, o tai lemia ilgesnes eiles ir augantį nepasitenkinimą.

    „Artėjant šaltesniems orams, pajusime vis didesnį anglies trūkumą, o mažesni kiekiai, kurie pasieks rinką, brangs ir dėl spekuliacinio spaudimo“, – sakė profesinės sąjungos „Sierpień 80“ vadovas Bogusławas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose rinkos sąlygose svarbiausias veiksnys tampa planavimas: kuo arčiau šildymo sezono, tuo dažniau kainas kelia ne vienas konkretus sprendimas, o kelių rizikų suma. Gyventojams tai reiškia, kad kainų svyravimai gali sutapti su periodais, kai anglies fizinis prieinamumas bus ribotas.

  • Prancūzijoje studentų protestai susiliejo su geltonųjų liemenių eisena: ką tai reiškia valdžiai

    Prancūzijoje studentų protestai susiliejo su geltonųjų liemenių eisena: ką tai reiškia valdžiai

    Protestai Paryžiuje susijungė

    Spalio 17 dieną Paryžiuje turėjo vykti dvi atskiros didelės akcijos: geltonųjų liemenių ir profsąjungų protestas bei studentų organizuotas žygis. Tačiau prasidėjus eitynėms abi minios susitelkė Respublikos aikštėje, o tai gerokai padidino renginio mastą ir įtampą mieste.

    Liudininkų teigimu, į aikštę suplūdo tūkstančiai žmonių, o policija sutelkė gausias pajėgas. Iš pradžių atmosfera daugelyje vietų buvo rami: skambėjo šūkiai, grojo instrumentai, tačiau vėliau dalyje maršruto kilo susirėmimų.

    Kas išvedė žmones į gatves

    Geltonųjų liemenių judėjimas protestą siejo su pragyvenimo kainų krize ir brangstančiu kuru. Studentai savo ruožtu reikalavo pertvarkų švietimo sistemoje: daugiau finansavimo mokykloms, geresnio aprūpinimo, modernesnių klasių ir institucijų.

    Judėjimo atstovas teigė, kad dalis motyvo buvo ir solidarumas su jaunimu, kuris pastarąsias savaites rengė masines demonstracijas. Pasak jo, labiau patyrę protestuotojai esą gali prisidėti prie to, kad situacija išliktų valdoma, jei kiltų įtampa su pareigūnais.

    „Esame čia tam, kad jiems padėtume, nes turime daugiau patirties“, – sakė geltonųjų liemenių atstovas.

    Įtampa augo, pasipylė sulaikymai

    Vietoje, kur susitelkė pagrindinė minia, dalis demonstracijos peraugo į susirėmimus su riaušių policija. Pranešta apie ašarinių dujų panaudojimą ir vandens patrankas, taip pat apie dešimtis sulaikytųjų.

    Kai kurie protestuotojai tvirtino, kad skirtingas grupes jungia iš esmės tie patys tikslai: geresnės viešosios paslaugos, didesni ištekliai sveikatos apsaugai ir švietimui, geresnė gyvenimo kokybė bei atlyginimai. Demonstrantai taip pat kritikavo valdžią dėl, jų manymu, netinkamo viešųjų finansų valdymo.

    Protestai išplito į kitus miestus

    Demonstracijos vyko ne tik Paryžiuje. Pranešta apie protestus Marselyje, Lione ir Grenoblyje, kur dalyje vietų fiksuoti incidentai prie savivaldybių pastatų ir susidūrimai su policija.

    Marselyje vietos pareigūnai skelbė apie sulaikymus po to, kai protestuotojams pavyko įsiveržti į rotušę. Lione pranešta apie padegtą turizmo biurą, o policija miniai sklaidyti naudojo ašarines dujas ir vandens patranką.

    Kontekstas: kuras ir geopolitika

    Straipsnyje pateikiamas ir platesnis fonas: kuro kainų augimą esą sustiprino geopolitinė įtampa ir Hormūzo sąsiaurio uždarymas, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl to, protestuotojų vertinimu, pragyvenimo išlaidos dar labiau šoktelėjo, o socialinė įtampa šalyje tapo sunkiai suvaldoma.

    Protestuotojai pabrėžė ketinantys tęsti akcijas, kol, jų teigimu, bus imtasi realių sprendimų. Tuo metu politinėje arenoje pasigirdo ir kaltinimų, kad dalį smurto kursto radikalios grupės, siekiančios nukreipti protestų kryptį.

  • Medienos granulės brangsta? Šie 3 pakaitalai gali kainuoti gerokai mažiau, bet tinka ne visiems

    Medienos granulės brangsta? Šie 3 pakaitalai gali kainuoti gerokai mažiau, bet tinka ne visiems

    Kietojo kuro kainos sezonais smarkiai svyruoja, o didžiausią spaudimą namų biudžetui sukelia būtinybė kurą pirkti keliems mėnesiams į priekį. Dėl to dalis gyventojų, šildančiųsi medienos granulėmis, vis dažniau svarsto pigesnius pakaitalus.

    Tačiau vien kaina už toną nepasako, kiek realiai kainuos šiluma namuose. Skiriasi kuro šilumingumas, peleningumas, drėgnumas ir tai, kaip stabiliai kuras tiekiamas į degiklį, todėl tas pats sprendimas vieniems gali būti naudingas, o kitiems sukelti techninių problemų.

    Pigesni pakaitalai: ką renkasi gyventojai

    Vienas dažniau minimų pakaitalų yra vaisių kauliukai, pavyzdžiui, vyšnių ar kitų kaulavaisių. Džiovinti jie gali būti gana kaloringi, o rinkoje kartais kainuoja pigiau nei įprastos medienos granulės, todėl vilioja norinčius sumažinti išlaidas.

    Vis dėlto kauliukai nėra vienodo dydžio granulės, todėl ne visi sraigtiniai padavimo mechanizmai juos tolygiai paduoda. Jei kuras per drėgnas arba nevienalytis, didėja dūmingumas, krenta naudingumo koeficientas ir daugėja apnašų degiklyje.

    Kitas variantas – saulėgrąžų lukštų granulės. Jos dažnai būna pigesnės už medienos granules, tačiau praktikoje vartotojai susiduria su didesniu pelenų kiekiu ir dažnesniu katilo valymu.

    Degant saulėgrąžų lukštams neretai susidaro šlakas ir sukepos, kurios gali apsunkinti oro padavimą ir trukdyti stabiliai liepsnai. Dėl to prieš perkant didesnį kiekį verta išbandyti mažą partiją ir stebėti, ar katilas dirba be trikdžių.

    Dar vienas pigesnis kelias – šildymas avižomis ar kitais grūdais, tačiau tai tinka tik tokiam kurui pritaikytiems katilams. Grūdai gali kainuoti patraukliai, bet jų degimo procesas skiriasi nuo granulių, o pelenai dažniau linkę sudaryti sukepas.

    Netinkamai parinkus režimus, grūdų deginimas gali didinti gedimų riziką, ypač jei įrenginys iš tiesų skirtas tik granulėms. Praktinis minusas paprastas: daugiau priežiūros, daugiau valymo ir didesnis jautrumas kuro kokybei.

    Ką būtina patikrinti prieš keičiant kurą

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik kainą už toną, bet ir tai, kiek šilumos gaunama iš kilogramo, kokia kuro drėgmė ir peleningumas. Jei pigesnio kuro reikės sudeginti daugiau, galutinis sutaupymas gali būti nedidelis.

    Ne mažiau svarbu atsidaryti katilo instrukciją ir patikrinti, kokius kuro tipus leidžia gamintojas. Netinkamas kuras gali pažeisti padavimo sistemą ar degiklį, o kai kuriais atvejais tai gali reikšti ir garantijos praradimą.

    Renkantis alternatyvas pravartu įvertinti ir naujausią tendenciją rinkoje: vis daugiau degintojų orientuojasi į sertifikuotą kurą ir stabilesnę kokybę, nes tai mažina gedimų bei aptarnavimo kaštus. Todėl pigiausias sprendimas ne visada tampa ekonomiškiausiu per visą sezoną.

  • Anglies kainos prieš žiemą šauna į viršų: sandėliuose daugėja trūkumų, išauga ir pristatymo kaina

    Artėjant šildymo sezonui Lenkijoje ryškėja tendencija: anglies kainos kyla, o dalies populiariausių frakcijų sandėliuose ima trūkti. Skirtumai tarp pirkimo „prie šaltinio“ ir privačių prekybininkų kainų išlieka dideli, o galutinę sumą dažnai padidina pristatymas.

    Viešai skelbiamais duomenimis, smulkesnės frakcijos anglis (vadinamasis „groszek“) gali kainuoti maždaug nuo 300 eurų už toną, tačiau privačiuose sandėliuose kaina neretai artėja prie 580 eurų už toną. Panašūs kainų skirtumai fiksuojami ir perkant „orzech“ tipo anglį, todėl pirkėjai vis dažniau lygina ne tik kainą, bet ir prieinamumą.

    Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad pigiausia anglis dažniausiai siūloma tiesiogiai kasyklose, tačiau tai dar nereiškia mažiausių išlaidų. Pirkėjui tenka pasirūpinti logistika, o transporto kaina rudenį linkusi augti dėl didesnio užsakymų skaičiaus ir brangesnių degalų.

    Kur anglis dingsta greičiausiai?

    Rinkos dalyviai pastebi, kad pirmiausia praretėja vidutinės ir stambesnės frakcijos, kurios dažnai pasirenkamos individualiuose ūkiuose. Kai pasiūla sandėliuose mažėja, kainos tampa jautresnės bet kokiems sutrikimams: užtenka kelių dienų aktyvesnio pirkimo ir kainodara persitvarko į aukštesnį lygį.

    „Sandėliuose jau trūksta stambesnių ir vidutinių frakcijų, o ten, kur jų dar yra, kaina kyla beveik kasdien“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose pirkėjai dažnai permoka ne todėl, kad rinka „staiga pabrango“, o todėl, kad sprendimą atideda iki paskutinės minutės. Artėjant žiemai didėja tiek paklausa, tiek spaudimas tiekimo grandinei, todėl ilgėja pristatymo terminai ir atsiranda daugiau „išparduota“ atvejų.

    Norint objektyviai palyginti pasiūlymus, rekomenduojama vertinti ne tik kainą už toną, bet ir šilumingumą, frakciją bei realią pristatymo kainą iki namų. Praktikoje pigiausias pasiūlymas kasykloje gali tapti brangesnis už sandėlio kainą, jei transportas tolimas arba užsakomas piko metu.

  • „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    Žemų kainų oro linijų „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary teigia, kad Europoje reaktyvinio kuro trūkumo šią žiemą ir iki 2027 metų vasaros jis nesitiki, nors tiekimo grandines toliau veikia karinis konfliktas su Iranu ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, didžiausia problema keliautojams ir vežėjams išliks ne prieinamumas, o užsitęsusios aukštos kainos.

    Šie komentarai nuskambėjo Briuselyje vykusioje konferencijoje, kurią organizavo Airlines for Europe (A4E). Michaelas O’Leary pabrėžė, kad kuro tiekimas, jo vertinimu, turėtų išlikti stabilus, jei neįvyks naujų nenumatytų sukrėtimų, galinčių staigiai paveikti perdirbimo pajėgumus ar logistiką.

    Kodėl tiekimas gali išsilaikyti?

    Rinkos dalyviai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad žiemą tradiciškai krenta sezoninė aviacinio kuro paklausa, todėl Europai lengviau subalansuoti atsargas. Papildomai prie to prisideda importo srautai iš Azijos, kurie, analitikų vertinimu, gali sumažinti riziką, kad atskirose rinkose pritrūks kuro.

    Europos Komisija anksčiau yra nurodžiusi, kad didesnė Europos Sąjungos naftos perdirbimo gamyklų gamyba ir alternatyvūs importo kanalai padeda patenkinti paklausą. Vis dėlto institucijos yra perspėjusios, kad bet koks reikšmingesnis eskalavimas Artimuosiuose Rytuose galėtų vėl sugriežtinti pasiūlą ir didinti kainų spaudimą.

    Kainos kyla greičiau nei nafta

    Nors dėl tiekimo situacija, anot „Ryanair“ vadovo, atrodo valdoma, kuro sąnaudos aviakompanijoms išlieka viena didžiausių eilučių biudžete. Aviacinio kuro kainos, rinkos vertinimu, kilo sparčiau nei žaliavinės naftos, nes karinių veiksmų fone daugiausia rizikų tenka ne gavybai, o perdirbimui ir produktų logistikai.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos stebėsenos duomenys rodo, kad Europoje fiksuotos vienos aukščiausių vidutinių aviacinio kuro kainų pasaulyje. Rinkoje taip pat išsiplėtė vadinamasis priedas virš žaliavinės naftos kainos, o tai reiškia, kad galutinio produkto brangimas nebūtinai juda koja kojon su nafta.

    „Kuro Europoje užteks, tačiau kainos išliks aukštos dar 12–18 mėnesių“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Jo teigimu, spaudimą kainoms gali palaikyti keli veiksniai iš karto: ribotas perdirbimo pajėgumų lankstumas, atakų rizika prieš perdirbimo infrastruktūrą, taip pat tanklaivių prieinamumo ir logistikos ribojimai. Papildomą reikšmę turi ir tai, kad aviacinis kuras glaudžiai susijęs su dyzelino rinka, kurioje įtampa gali persiduoti ir aviacijai.

    Kaip tai veikia skrydžius ir keleivius?

    Aukštos kuro kainos oro linijoms reiškia didesnę riziką maršrutų pelningumui, ypač žiemos sezonu, kai paklausa mažesnė. „Ryanair“ jau yra signalizavusi, kad, siekdama sumažinti poveikį dėl brangesnio kuro, koreguoja žiemos skrydžių planus ir kiek sumažina visų metų keleivių tikslą.

    Keleiviams tai dažniausiai atsispindi keliais būdais: brangesniais bilietais populiariausiais laikais, griežtesne kainodara už papildomas paslaugas ir atsargesniu maršrutų planavimu mažesniuose oro uostuose. Rinkoje įprasta, kad vežėjai dalį rizikos dengia kuro apsidraudimu, tačiau ilgesnė brangimo banga dažniausiai vis tiek persiduoda kainoms.

    Tuo pat metu energetikos rinkose situaciją bandoma stabilizuoti ir politiniais sprendimais, įskaitant strateginių atsargų naudojimo spartinimą. Vis dėlto tokios priemonės paprastai greičiau padeda sušvelninti staigius šuolius, nei greitai grąžina kainas į ankstesnį lygį.