CP v2

Tag: Kurortai

  • Paragonai iš atostogų šokiravo: Zakopanėje kiaušinienė brangi, Juodkalnijoje – kalnas už eurus

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta atostogautojų nuotraukos su čekiais, leidžiančios palyginti kainas skirtinguose kurortuose. Šį kartą daug dėmesio sulaukė palyginimas tarp Zakopanės ir Juodkalnijos: vienur už paprastą pusryčių patiekalą prašoma gerokai daugiau, kitur už panašią sumą gaunamos didelės porcijos.

    Pagal pateiktus čekius, Zakopanėje už kiaušinienę prašyta apie 15 eurų. Tuo metu Juodkalnijoje už maždaug 5 eurus buvo siūlomas itin sotus maistas, apibūdinamas kaip kalnas užkandžių ar pusryčių patiekalų, kurio užtenka ne vienam žmogui.

    Pusryčiai Juodkalnijoje – sotumo kultas

    Juodkalnijoje pusryčiai dažnai nėra lengvas užkandis, o ilgesnis ritualas, paremtas kaloringais ir sočiais produktais. Vietiniai rytais neretai užsuka į kepyklėles, kur populiarūs sluoksniuotos tešlos gaminiai, dažnai valgomi su tirštu jogurtu.

    Pakrantės kavinėse meniu taip pat linksta į paprastus, bet sunkius derinius: kiaušiniai, dešrelės ar šoninė, pomidorai ir duona. Turistams tai gali atrodyti kaip neįmantrus pasirinkimas, tačiau porcijos paprastai būna didelės, o kainos, palyginti su kai kuriais kalnų kurortais Lenkijoje, gali pasirodyti mažesnės.

    Ką turistai dažniausiai pamiršta, lygindami čekius

    Kainų skirtumus lemia ne tik šalis, bet ir vieta, sezonas bei nuomos ir darbo jėgos kaštai. Zakopanė yra vienas populiariausių Lenkijos kurortų, kuriame piko metu kainas augina didelė paklausa, o Juodkalnijoje kainos labai priklauso nuo konkretaus miesto, atstumo nuo jūros ir restorano tipo.

    Kelionių tendencijos rodo, kad turistai vis dažniau renkasi vietas, kuriose galima suderinti paplūdimį ir santykinai prieinamas maitinimo kainas. Vis dėlto patyrę keliautojai pataria čekius vertinti su kontekstu: ar į kainą įskaičiuota kava, gėrimai, aptarnavimas, taip pat kokio dydžio yra porcija ir kur tiksliai buvo valgyta.

    Ne tik kainos: aptarnavimas ir rūkymas

    Keliautojai, lankęsi Balkanuose, dažnai mini, kad patirtis gali skirtis ne tik dėl meniu ar sąskaitos dydžio. Kai kuriuose kurortuose aptarnavimo kultūra turistams pasirodo griežtesnė ar mažiau paslaugi, ypač jei įstaiga dirba dideliu tempu sezono metu.

    Dar vienas dažnai įvardijamas dalykas – rūkymas viešose erdvėse. Net jei ribojimai formaliai egzistuoja, praktikoje kai kuriose vietose jų laikymasis gali būti nenuoseklus, todėl jautresniems keliautojams tai tampa svarbiu komforto klausimu.

    Galutinis vaizdas paprastas: Juodkalnijoje galima rasti labai sočių ir palyginti nebrangių pusryčių, tačiau kelionės kokybę lemia ne vien čekis. Renkantis vietą verta įsivertinti, ko tikitės iš aptarnavimo, aplinkos ir bendros kurorto atmosferos.

  • Palangos sporto infrastruktūra plečiasi: interaktyvus aikštelių žemėlapis ir nauji objektai kurorte

    Palanga pastaraisiais metais kryptingai stiprina sporto infrastruktūrą ir aktyvaus laisvalaikio pasiūlą, siekdama išlaikyti kurorto patrauklumą ne tik vasarą. Mieste veikia įvairaus tipo sporto erdvės, pritaikytos tiek profesionalams, tiek mėgėjams, o dalis jų atnaujinama atsižvelgiant į augantį lankytojų srautą.

    Savivaldybė viešina interaktyvų Palangos sporto aikštelių žemėlapį, kuriame gyventojai ir svečiai gali greitai rasti artimiausią sporto erdvę pagal vietą ir poreikį. Toks sprendimas padeda planuoti treniruotes, mažina informacijos paieškos laiką ir skatina aktyvų judėjimą mieste.

    Kas keičiasi kurorte

    Sporto infrastruktūros plėtra Palangoje siejama su ilgalaike kurorto raida: dar XIX amžiuje grafas Feliksas Tiškevičius formavo miesto kryptį kaip poilsio ir sveikatinimo vietos, kartu skatindamas infrastruktūros modernizavimą. Šiandien ši kryptis tęsiama per sporto ir sveikatingumo erdves, kurios tampa svarbia miesto identiteto dalimi.

    Interaktyvus žemėlapis ypač aktualus sezono metu, kai miestas priima didelį skaičių poilsiautojų, o sporto erdvės pasiskirsto skirtinguose rajonuose. Aiškiai sužymėtos vietos leidžia geriau paskirstyti srautus ir patogiau pasirinkti alternatyvas, jei viena aikštelė užimta.

    Dėmesys patogumui ir prieinamumui

    Šiuolaikinė sporto infrastruktūra vis dažniau vertinama ne tik pagal objektų skaičių, bet ir pagal prieinamumą skirtingoms grupėms, saugumą, apšvietimą, dangos kokybę ir patogų pasiekiamumą pėsčiomis ar dviračiu. Palangoje šie aspektai tampa svarbūs planuojant miesto aplinką, ypač ten, kur sporto erdvės dera su poilsio zonomis ir turizmo maršrutais.

    Savivaldybės praktika skaitmenizuoti informaciją apie viešas erdves atitinka bendrą savivaldos tendenciją Lietuvoje, kai gyventojams aktualūs objektai pateikiami vienoje vietoje ir lengvai atnaujinami. Tai taip pat sudaro prielaidas tiksliau planuoti priežiūrą ir investicijas, remiantis realiu naudojimu bei gyventojų poreikiais.

  • Neringa primena apie miesto reklamų derinimą: ką privalu žinoti, kad iškaba nekeltų rūpesčių

    Neringa primena apie miesto reklamų derinimą: ką privalu žinoti, kad iškaba nekeltų rūpesčių

    Neringos savivaldybė primena verslui ir individualią veiklą vykdantiems gyventojams, kad vieša reklama kurorte turi būti suderinta su savivaldybės specialistais. Tai taikoma ne tik didelėms iškaboms, bet ir laikiniems sprendimams, kurie matomi iš viešųjų erdvių.

    Praktikoje dažniausiai klausimų kyla dėl dviejų dalykų: kalbos reikalavimų ir reklamos derėjimo prie kurorto aplinkos. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas nėra apsunkinti verslą, o užtikrinti tvarkingą informacijos pateikimą ir vientisą miesto vaizdą.

    Reklama turi būti lietuvių kalba

    Pagal galiojančius reikalavimus vieša informacija turi būti pateikta valstybine, tai yra lietuvių, kalba. Jei šalia norima pateikti ir vertimą užsienio kalba, lietuviškas tekstas turi išlikti pagrindinis: aiškiai matomas ir ne mažesnis už vertimą.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vien tik užsienio kalba pateikta reklama nėra leidžiama. Išimtis taikoma registruotiems prekių ženklams, tačiau ir tokiu atveju vartotojui turi būti aišku, kokios paslaugos teikiamos, todėl šalia prekių ženklo rekomenduojama pateikti paslaugos ar vietos pavadinimą lietuviškai.

    „Net jei reklamoje naudojamas registruotas prekių ženklas, lankytojui turi būti pateikta ir informacija lietuvių kalba apie paslaugą ar teikimo vietą“, – nurodo Neringos savivaldybė.

    Kada derinti ir kas laikoma reklama?

    Suderinimas reikalingas ne tik stendams ar šviesdėžėms, bet ir mažesniems vizualiniams elementams, jei jie skirti atkreipti dėmesį į prekę, paslaugą ar pasiūlymą. Tai gali būti lipdukai ant langų, darbo laiko ar akcijų skelbimai, kainoraščiai, vėliavos ar laikini plakatai, matomi iš gatvės.

    Savivaldybė pabrėžia, kad reklamos sprendiniai turi ne tik atitikti teisės aktus, bet ir derėti prie susiformavusio Neringos urbanistinio bei architektūrinio vientisumo. Vertinant maketus ir įrenginius, siekiama, kad reklama neužgožtų kultūrinio kraštovaizdžio ir nemažintų viešųjų erdvių rekreacinės bei reprezentacinės vertės.

    Kodėl tai svarbu kurortui?

    Neringa yra jautri teritorija, kurioje miesto vaizdas ir informacinė tarša turi tiesioginę įtaką tiek gyventojų kasdienybei, tiek kurorto patrauklumui lankytojams. Dėl to reklamos sprendimai paprastai vertinami griežčiau nei vietovėse, kuriose nėra tokio aiškaus architektūrinio ir kraštovaizdžio vientisumo.

    Savivaldybė ragina derinti planuojamas reklamas iš anksto, kad verslas išvengtų situacijų, kai jau įrengti sprendimai turi būti koreguojami ar pašalinami. Kilus klausimams dėl pavadinimų ar valstybinės kalbos vartojimo, rekomenduojama konsultuotis su savivaldybės specialistais, o dėl reklamos derinimo procedūrų kreiptis į Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių.

  • Birštone gegužės 29 dieną – Kaimynų diena: kurortinis aprangos kodas ir 180 metų sukakties akcentai

    Birštone gegužės 29 dieną vyks Kaimynų dienos šventė, kuri šiame kurorte rengiama jau septintą kartą. Organizatoriai kviečia gyventojus ir svečius susitikti, pabendrauti ir jaukiai praleisti vakarą bendruomeniškoje atmosferoje.

    Šių metų renginys išsiskirs tuo, kad jis bus siejamas su Birštono kurorto 180 metų sukaktimi. Sukaktis primena kurorto raidos ištakas, kurios tradiciškai siejamos su 1846 metais, kai buvo atrasti mineraliniai šaltiniai, vėliau nulėmę vietovės gydymo ir poilsio kryptį.

    Šventės metu siūloma ne tik susiburti kaimynystės ratui, bet ir prisiminti, kaip Birštonas iš gydymo vietos pamažu tapo kurortu su aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tokie renginiai pastaraisiais metais vis dažniau tampa proga vietos bendruomenėms stiprinti ryšius ir įtraukti atvykstančius kurorto svečius.

    Organizatoriai taip pat skelbia aprangos kodą – kurortinis. Dalyvius kviečiama kūrybiškai pasipuošti, įsijausti į šventinę nuotaiką ir kartu patirti Birštono kurorto istorijos dvasią.

    Renginio programa ir detalės skelbiamos Birštono turizmo informacijos kanaluose. Šventę pristato Birštono savivaldybė.

  • „Aman“ pirmą kartą žengia į Meksiką: rugpjūtį atsidaro Amanvari kurortas Baja California Sur

    „Aman“ pirmą kartą žengia į Meksiką: rugpjūtį atsidaro Amanvari kurortas Baja California Sur

    Pirmasis „Aman“ viešbutis Meksikoje

    Prabangaus svetingumo prekės ženklas „Aman“ rugpjūčio 1 dieną planuoja atidaryti pirmąjį savo viešbutį Meksikoje – kurortą Amanvari. Jis įsikurs Baja California Sur regione, vadinamajame East Cape pakrantės ruože, prie Korteso jūros.

    Atidarymas numatytas tuo metu, kai Šiaurės Amerikoje išlieka itin didelis kelionių srautas, o Meksika siekia pritraukti daugiau aukštesnės vertės turistų. Tokioms kelionėms svarbiausia tampa ne tik vieta žemėlapyje, bet ir kokybiška infrastruktūra bei privatumas.

    Vieta ir susisiekimas

    Kurortas bus pasiekiamas per mažiau nei valandą automobiliu nuo Los Kaboso tarptautinio oro uosto. Iš jo vykdomi skrydžiai į pagrindinius Meksikos miestus, taip pat į didžiuosius Šiaurės Amerikos aviacijos mazgus, todėl kelionės planavimas tampa paprastesnis tiek vietiniams, tiek atvykstantiems iš užsienio.

    Keliaujantiems iš Europos dažniausiai patogiausia rinktis persėdimą Meksiko mieste arba JAV oro uostuose, priklausomai nuo sezono ir konkrečių maršrutų. Tokia logistika ypač svarbi keliautojams, kurie po intensyvių renginių ar maršrutų ieško ramesnio poilsio.

    Ką žada Amanvari

    Amanvari pavadinimas siejamas su ramybės ir vandens reikšmėmis, o pats projektas orientuotas į privatų, lėto tempo poilsį. Skelbiama, kad kurorte bus 18 atskirų vilų tipo apgyvendinimo erdvių, išdėstytų prie paplūdimio, lagūnos arba aukščiau, palmių giraitėse, su vaizdais į jūrą ir Sierra de la Laguna kalnus.

    Kiekviena vila turės privačią šildomą baseino zoną ir terasą, kas atitinka „Aman“ modelį: mažesnis kambarių skaičius, daugiau erdvės ir individualumo. Toks formatas pastaraisiais metais išlieka viena ryškiausių prabangaus turizmo krypčių, kai svečiai prioritetą teikia privatumui ir patirčiai, o ne didelio kurorto mastui.

    Poilsiui numatytos šešios privačios procedūrų erdvės, taip pat dvi hidro zonos su pirties ir hamamo tipo sprendimais bei temazcal – tradicinės prakaito pirties interpretacija. Vietoje veiks ir visą parą atvira sporto salė.

    Aktyvesnio laisvalaikio mėgėjams bus siūloma prieiga prie didelės privačios teritorijos ir kelių kilometrų ilgio maudymuisi tinkamos pakrantės. Čia planuojamos veiklos nuo žygių ir jodinėjimo iki nardymo bei paviršinio nardymo, išnaudojant Baja California Sur regiono gamtines sąlygas.

    Gastronomijos dalyje numatyti keli skirtingų virtuvių restoranai: japoniškos krypties, itališkas bei atviros ugnies patiekalų koncepcija, o lengvesniems vakarams – poilsio erdvė su kokteiliais. Tokia įvairovė būdinga prabangiems kurortams, siekiantiems, kad svečiams nereikėtų išvykti ieškant skirtingų patirčių.

  • Birštonas ruošiasi 180 metų jubiliejui: kurorto šventė Birželio 12–14 dienomis ir visa programa

    Birželio 12–14 dienomis Birštone vyks jubiliejinė kurorto šventė „Birštonuokimės!“, skirta 180 metų kurorto sukakčiai paminėti. Organizatoriai žada trijų dienų programą, kurioje susipins koncertai, aktyvios pramogos ir renginiai visai šeimai.

    Šventės metu numatomi gyvos muzikos pasirodymai ir koncertai, taip pat veiklos skirtingose kurorto erdvėse. Akcentuojama, kad renginiai vyks ne tik ant žemės, bet ir prie vandens, o dalis programos bus skirta netikėtiems pasirodymams po atviru dangumi.

    Lankytojų taip pat lauks sporto turnyrai ir aktyvios pramogos, kviečiančios judėti ir išbandyti įvairias veiklas. Šis formatas pastaraisiais metais tampa vis populiaresnis Lietuvos kurortuose, nes leidžia vienoje vietoje suderinti poilsį, sveikatinimą ir pramogas.

    Šventės savaitgalį Birštone planuojamos mugės, edukacijos ir užsiėmimai šeimoms, todėl renginys orientuotas į skirtingo amžiaus auditorijas. Organizatoriai tikisi, kad vasariška atmosfera prie Nemuno taps viena pagrindinių priežasčių kurorte praleisti visą savaitgalį.

    Detali šventės programa ir atnaujinimai skelbiami Birštono turizmo informacijos kanaluose ir oficialiuose renginių kalendoriuose. Savivaldybė kviečia atvykti su draugais ar šeima ir šį jubiliejų paminėti Birštone.

  • Karlova Studánka Čekijoje: kurorto perlas Jeseníkuose, garsėjantis itin švariu Europos oru

    Karlova Studánka Čekijoje: kurorto perlas Jeseníkuose, garsėjantis itin švariu Europos oru

    Jeseníkų kalnuose Čekijoje, maždaug 800 metrų aukštyje ir netoli Lenkijos sienos, įsikūrusi Karlova Studánka jau daugiau kaip du šimtmečius garsėja kaip kurortinis miestelis. Čia daugiausia dėmesio skiriama kvėpavimo takų sveikatinimui, tačiau siūlomos ir procedūros, skirtos kraujotakai bei reumatiniams negalavimams.

    Karlova Studánka išsiskiria ne tik mineralinio vandens procedūromis ir vietinėmis gamtinėmis priemonėmis, bet ir ypač švariu kalnų oru. Būtent dėl šio derinio kurortas dažnai minimas tarp vietų, kuriose mikroklimatas laikomas itin palankiu tiems, kurie ieško ramesnio, mažai taršaus poilsio.

    Kurorto istorija ir architektūra

    Miestelio tapatybę formuoja XIX amžiaus kurortinė architektūra, ypač vadinamojo empyro stiliaus pastatai, promenados ir mediniai paviljonai. Tarp labiausiai atpažįstamų objektų minimi istoriniai kurorto pastatai, įskaitant Libušin dům ir Pitný pavilon.

    Apylinkės turi ir pramoninį paveldą: šiame regione anksčiau buvo kasamos geležies rūdos, todėl vietos istorijoje kurortinis gyvenimas persipina su kalnakasybos praeitimi. Dabar ši kryptis dažniau atsiskleidžia per pažintinius pasivaikščiojimus ir vietos pasakojimus, papildančius sveikatinimo patirtį.

    Ką pamatyti aplink Karlova Studánka?

    Viena žinomiausių apylinkių gamtos vietų yra Karlova Studánka krioklys, dažnai pristatomas kaip vienas gražiausių regione. Jį patogu pasiekti pėsčiomis, derinant su lengvesniais kalnų takais, kuriuos renkasi šeimos ar savaitgalio keliautojai.

    Norintiems išskirtinių augalų, netoliese veikia kalnų botanikos sodas „Alpinium“, kuriame auginamos retos rūšys. Tai populiarus sustojimas tiems, kurie nori ne tik žygiuoti, bet ir geriau pažinti vietos kalnų ekosistemą.

    Žygiai iki Pradědo ir kiti maršrutai

    Karlova Studánka yra vienas patogių atspirties taškų žygiams į aukščiausią Moravijos viršūnę Praděd, siekiančią 1 492 metrų aukštį. Vienas populiariausių maršrutų veda per Bílá Opava slėnį, o kelionė pėsčiomis dažnai trunka kelias valandas, priklausomai nuo tempo ir sustojimų.

    Trumpesnės alternatyvos taip pat egzistuoja: dalis keliautojų renkasi maršrutus nuo Parkovište Ovčárna, iš kur iki viršūnės galima nueiti greičiau. Be Pradědo, apylinkėse populiarūs žygiai į Příčný vrch, Zámecká hora bei pasivaikščiojimai link Rolanduv kámen uolų, kur įrengtos apžvalgos vietos.

    Šis regionas dažnai patrauklus dėl aiškios „kurortas plius kalnai“ formulės: ryte galima skirti laiką ramiam poilsiui ir procedūroms, o dieną planuoti žygį ar pažintinį maršrutą. Dėl to Karlova Studánka išlieka viena ryškiausių vietų tiems, kurie ieško sveikatinimo ir aktyvaus turizmo balanso.

  • „Four Seasons“ atveria naują kurortą prie Raudonosios jūros: 1,3 km paplūdimys ir 3 baseinai

    „Four Seasons“ atveria naują kurortą prie Raudonosios jūros: 1,3 km paplūdimys ir 3 baseinai

    Nauja kryptis Raudonosios jūros projekte

    Saudo Arabijoje, Šuros saloje, duris atveria naujas „Four Seasons“ kurortas, tapęs dar vienu žingsniu vystant Raudonosios jūros turizmo regioną. Viešbutis pradeda priimti svečius gegužės 20 dieną ir yra įsikūręs atokioje rytinėje salos dalyje.

    Kurortas iš trijų pusių apsuptas jūros, o pagrindinis akcentas – 1,3 kilometro ilgio paplūdimys. Tokia vieta taikosi į keliautojus, ieškančius privačios, tačiau aukšto lygio infrastruktūrą turinčios poilsio erdvės.

    Kuo išsiskiria „Four Seasons“ kurortas?

    Komplekse įrengti trys skirtingi baseinai: šeimoms skirtas baseinas, suaugusiųjų zona ir plaukimo takelių baseinas prie SPA. Tokia struktūra leidžia atskirti skirtingų svečių srautus ir mažinti triukšmą, kuris dažnai tampa prabangaus poilsio kritika.

    SPA centre siūlomas tradicinis hamamas, hidromasažinis baseinas, sporto salė bei procedūrų kambariai, kurių koncepcija remiasi vandens, druskos, koralų ir augalų motyvais. Pastaruoju metu prabangių viešbučių rinkoje ryški tendencija kurti vietovei būdingą, su gamta siejamą sveikatingumo patirtį.

    Apgyvendinimo dalį sudaro 149 kambariai ir liukso klasės numeriai bei 31 rezidencija, numatytos ilgesniam apsistojimui. Dalis numerių orientuoti į sodus, dalis – į jūrą, taip pat siūlomi paplūdimio variantai.

    Interjeruose numatytos stumdomos stiklo sienos, kurios pilnai atsiveria į lauką, o pastatai sugrupuoti taip, kad primintų istorinius dykumų prekybinius karavanus. Ši tematika tęsiama bendrose erdvėse ir lauko židinių zonose, formuojant modernaus dykumos stovyklavietės įspūdį.

    Restoranai, skrydžiai ir salos plėtra

    Maitinimo koncepcija apima kelis skirtingus restoranus: visos dienos restoraną, orientuotą į augalinės kilmės patiekalus, levantietiškos virtuvės erdvę ir itališkos virtuvės restoraną prie baseino. Tokia kryptis atitinka prabangių kelionių sektoriuje stiprėjančią paklausą lengvesniam, tvaresniam ir aiškesnės kilmės maistui.

    Iki Raudonosios jūros tarptautinio oro uosto automobiliu važiuojama apie 25 minutes. Tiesioginiai skrydžiai numatyti iš tokių miestų kaip Milanas, Rijadas, Džida, Doha ir Dubajus, o tai rodo orientaciją į regioninį ir Europos keliautojų srautą.

    Pati Raudonosios jūros kryptis turizmo rinkoje pradėta atverti 2023 metais, o pirmieji objektai Šuros saloje pradėjo veikti 2025 metais. Skelbiama, kad saloje planuojama iš viso 11 viešbučių, o dalis jų jau veikia.

    Tarp atidarytų objektų minimi „The Red Sea EDITION“, „SLS The Red Sea“ ir „InterContinental The Red Sea Resort“ (IHG). Taip pat veikia „Shura Links“ 18 duobučių golfo aikštynas, o netoliese atidarytas nuotykių parkas su didžiausiu Saudo Arabijoje bangų baseinu.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Raudondvario dvaro pilyje įvyko XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius. Susitikime daugiausia dėmesio skirta asociacijos veiklos rezultatams ir ateinančių metų darbų planui.

    Renginio metu pristatytos praėjusių metų finansinės bei veiklos ataskaitos, taip pat aptarta ir patvirtinta 2026 metų finansinė sąmata. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs planuojant bendras iniciatyvas, kurios daro įtaką kurortų ir kurortinių teritorijų paslaugų kokybei.

    Sveikatinimo turizmo kryptys

    Diskusijose akcentuoti pokyčiai sveikatinimo turizmo srityje ir tai, kaip kinta keliautojų lūkesčiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja trumpesnių, bet dažnesnių poilsio kelionių tendencija, o kurortams vis dažniau tenka derinti sveikatinimo paslaugas su aktyvaus laisvalaikio, kultūros ir renginių pasiūla.

    Suvažiavime taip pat aptartos kurortologijos mokslinių tyrimų aktualijos ir jų praktinis pritaikymas savivaldybių sprendimuose. Dėmesys tyrimams svarbus vertinant kurortų aplinkos kokybę, gamtinių išteklių tvarų naudojimą ir paslaugų poveikį lankytojų sveikatai.

    Artimiausi prioritetai

    Asociacijos nariai apžvelgė pagrindines veiklos kryptis ir diskutavo apie svarbiausius artimiausio laikotarpio prioritetus. Tarp jų paprastai atsiduria infrastruktūros atnaujinimas, paslaugų prieinamumas visus metus, sezoniškumo mažinimas ir aiškesnis kurortų pozicionavimas vidaus bei užsienio rinkose.

    Taip pat akcentuota bendradarbiavimo reikšmė tarp savivaldybių ir su turizmo bei sveikatinimo paslaugų teikėjais. Tokie susitikimai leidžia suderinti bendrus tikslus ir greičiau reaguoti į besikeičiančias turizmo rinkos sąlygas.

  • Kurortų ateitis po suvažiavimo Raudondvaryje: kokių sprendimų ilgalaikei plėtrai tikimasi?

    Kurortų ateitis po suvažiavimo Raudondvaryje: kokių sprendimų ilgalaikei plėtrai tikimasi?

    Suvažiavimas Raudondvario pilyje

    Raudondvario pilyje surengtame Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavime aptarta, kaip kurortams planuoti plėtrą ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti konkurencingumą. Renginyje dalyvavo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, vicemeras Simonas Kazakevičius ir Turizmo, kultūros ir komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Gražulytė.

    Susitikime kurortų ir kurortinių teritorijų atstovai sutarė, kad šiandienos prioritetai neapsiriboja vien turizmo srautais. Vis dažniau kalbama apie infrastruktūros kokybę, viešųjų erdvių priežiūrą, paslaugų įvairovę ir nuoseklų valstybės dėmesį sektoriui.

    Kokius iššūkius įvardijo kurortai

    Diskusijose akcentuota, kad kurortams tenka atliepti augančius lankytojų ir gyventojų lūkesčius: nuo patogaus susisiekimo iki tvarkingos aplinkos ir sveikatinimo paslaugų kokybės. Praktikoje tai reiškia nuolatines investicijas į pėsčiųjų, dviračių infrastruktūrą, apšvietimą, želdynus, kultūros bei sporto erdves.

    Kitas dažnai minimas klausimas – sezoniškumo mažinimas ir didesnė paslaugų pasiūla visus metus. Kurortams svarbu pritraukti ne tik poilsiautojus, bet ir verslo renginius, sporto stovyklas, medicininio turizmo bei reabilitacijos paslaugomis besinaudojančius žmones.

    Kodėl tai svarbu visai Lietuvai

    Suvažiavime pabrėžta, kad kurortų plėtra yra ne vien atskirų savivaldybių reikalas. Kurortai prisideda prie regionų gyvybingumo, skatina vietos užimtumą, padeda pritraukti investicijas ir formuoja šalies įvaizdį kaip saugios, tvarkingos ir patogios kelionių krypties.

    Taip pat akcentuota gyvenimo kokybės dimensija: kurortuose kuriama infrastruktūra tarnauja ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenėms. Tvarkomos viešosios erdvės, parkai, takai ir kultūros objektai didina miestų patrauklumą gyventi, dirbti ir kurti verslus.

    Susitikimo metu aptarti bendri Lietuvos kurortų asociacijos prioritetai, regionų bendradarbiavimo stiprinimas, turizmo konkurencingumo klausimai ir ilgalaikės investicijų kryptys. Kurortų atstovai sutarė, kad siekiant tvarios plėtros būtina derinti savivaldybių planus su nacionalinio lygmens sprendimais ir finansavimo galimybėmis.

    Kurortų sektorius artimiausiais metais vis labiau remsis kokybės standartu, tvarumu ir patirčių kūrimu, o ne vien kiekybiniais lankytojų rodikliais. Būtent dėl to suvažiavime didelis dėmesys skirtas ilgalaikei kurortų plėtrai ir nuosekliam bendradarbiavimui tarp regionų.