Tag: Kurortai

  • Karlova Studánka Čekijoje: kurorto perlas Jeseníkuose, garsėjantis itin švariu Europos oru

    Karlova Studánka Čekijoje: kurorto perlas Jeseníkuose, garsėjantis itin švariu Europos oru

    Jeseníkų kalnuose Čekijoje, maždaug 800 metrų aukštyje ir netoli Lenkijos sienos, įsikūrusi Karlova Studánka jau daugiau kaip du šimtmečius garsėja kaip kurortinis miestelis. Čia daugiausia dėmesio skiriama kvėpavimo takų sveikatinimui, tačiau siūlomos ir procedūros, skirtos kraujotakai bei reumatiniams negalavimams.

    Karlova Studánka išsiskiria ne tik mineralinio vandens procedūromis ir vietinėmis gamtinėmis priemonėmis, bet ir ypač švariu kalnų oru. Būtent dėl šio derinio kurortas dažnai minimas tarp vietų, kuriose mikroklimatas laikomas itin palankiu tiems, kurie ieško ramesnio, mažai taršaus poilsio.

    Kurorto istorija ir architektūra

    Miestelio tapatybę formuoja XIX amžiaus kurortinė architektūra, ypač vadinamojo empyro stiliaus pastatai, promenados ir mediniai paviljonai. Tarp labiausiai atpažįstamų objektų minimi istoriniai kurorto pastatai, įskaitant Libušin dům ir Pitný pavilon.

    Apylinkės turi ir pramoninį paveldą: šiame regione anksčiau buvo kasamos geležies rūdos, todėl vietos istorijoje kurortinis gyvenimas persipina su kalnakasybos praeitimi. Dabar ši kryptis dažniau atsiskleidžia per pažintinius pasivaikščiojimus ir vietos pasakojimus, papildančius sveikatinimo patirtį.

    Ką pamatyti aplink Karlova Studánka?

    Viena žinomiausių apylinkių gamtos vietų yra Karlova Studánka krioklys, dažnai pristatomas kaip vienas gražiausių regione. Jį patogu pasiekti pėsčiomis, derinant su lengvesniais kalnų takais, kuriuos renkasi šeimos ar savaitgalio keliautojai.

    Norintiems išskirtinių augalų, netoliese veikia kalnų botanikos sodas „Alpinium“, kuriame auginamos retos rūšys. Tai populiarus sustojimas tiems, kurie nori ne tik žygiuoti, bet ir geriau pažinti vietos kalnų ekosistemą.

    Žygiai iki Pradědo ir kiti maršrutai

    Karlova Studánka yra vienas patogių atspirties taškų žygiams į aukščiausią Moravijos viršūnę Praděd, siekiančią 1 492 metrų aukštį. Vienas populiariausių maršrutų veda per Bílá Opava slėnį, o kelionė pėsčiomis dažnai trunka kelias valandas, priklausomai nuo tempo ir sustojimų.

    Trumpesnės alternatyvos taip pat egzistuoja: dalis keliautojų renkasi maršrutus nuo Parkovište Ovčárna, iš kur iki viršūnės galima nueiti greičiau. Be Pradědo, apylinkėse populiarūs žygiai į Příčný vrch, Zámecká hora bei pasivaikščiojimai link Rolanduv kámen uolų, kur įrengtos apžvalgos vietos.

    Šis regionas dažnai patrauklus dėl aiškios „kurortas plius kalnai“ formulės: ryte galima skirti laiką ramiam poilsiui ir procedūroms, o dieną planuoti žygį ar pažintinį maršrutą. Dėl to Karlova Studánka išlieka viena ryškiausių vietų tiems, kurie ieško sveikatinimo ir aktyvaus turizmo balanso.

  • „Four Seasons“ atveria naują kurortą prie Raudonosios jūros: 1,3 km paplūdimys ir 3 baseinai

    „Four Seasons“ atveria naują kurortą prie Raudonosios jūros: 1,3 km paplūdimys ir 3 baseinai

    Nauja kryptis Raudonosios jūros projekte

    Saudo Arabijoje, Šuros saloje, duris atveria naujas „Four Seasons“ kurortas, tapęs dar vienu žingsniu vystant Raudonosios jūros turizmo regioną. Viešbutis pradeda priimti svečius gegužės 20 dieną ir yra įsikūręs atokioje rytinėje salos dalyje.

    Kurortas iš trijų pusių apsuptas jūros, o pagrindinis akcentas – 1,3 kilometro ilgio paplūdimys. Tokia vieta taikosi į keliautojus, ieškančius privačios, tačiau aukšto lygio infrastruktūrą turinčios poilsio erdvės.

    Kuo išsiskiria „Four Seasons“ kurortas?

    Komplekse įrengti trys skirtingi baseinai: šeimoms skirtas baseinas, suaugusiųjų zona ir plaukimo takelių baseinas prie SPA. Tokia struktūra leidžia atskirti skirtingų svečių srautus ir mažinti triukšmą, kuris dažnai tampa prabangaus poilsio kritika.

    SPA centre siūlomas tradicinis hamamas, hidromasažinis baseinas, sporto salė bei procedūrų kambariai, kurių koncepcija remiasi vandens, druskos, koralų ir augalų motyvais. Pastaruoju metu prabangių viešbučių rinkoje ryški tendencija kurti vietovei būdingą, su gamta siejamą sveikatingumo patirtį.

    Apgyvendinimo dalį sudaro 149 kambariai ir liukso klasės numeriai bei 31 rezidencija, numatytos ilgesniam apsistojimui. Dalis numerių orientuoti į sodus, dalis – į jūrą, taip pat siūlomi paplūdimio variantai.

    Interjeruose numatytos stumdomos stiklo sienos, kurios pilnai atsiveria į lauką, o pastatai sugrupuoti taip, kad primintų istorinius dykumų prekybinius karavanus. Ši tematika tęsiama bendrose erdvėse ir lauko židinių zonose, formuojant modernaus dykumos stovyklavietės įspūdį.

    Restoranai, skrydžiai ir salos plėtra

    Maitinimo koncepcija apima kelis skirtingus restoranus: visos dienos restoraną, orientuotą į augalinės kilmės patiekalus, levantietiškos virtuvės erdvę ir itališkos virtuvės restoraną prie baseino. Tokia kryptis atitinka prabangių kelionių sektoriuje stiprėjančią paklausą lengvesniam, tvaresniam ir aiškesnės kilmės maistui.

    Iki Raudonosios jūros tarptautinio oro uosto automobiliu važiuojama apie 25 minutes. Tiesioginiai skrydžiai numatyti iš tokių miestų kaip Milanas, Rijadas, Džida, Doha ir Dubajus, o tai rodo orientaciją į regioninį ir Europos keliautojų srautą.

    Pati Raudonosios jūros kryptis turizmo rinkoje pradėta atverti 2023 metais, o pirmieji objektai Šuros saloje pradėjo veikti 2025 metais. Skelbiama, kad saloje planuojama iš viso 11 viešbučių, o dalis jų jau veikia.

    Tarp atidarytų objektų minimi „The Red Sea EDITION“, „SLS The Red Sea“ ir „InterContinental The Red Sea Resort“ (IHG). Taip pat veikia „Shura Links“ 18 duobučių golfo aikštynas, o netoliese atidarytas nuotykių parkas su didžiausiu Saudo Arabijoje bangų baseinu.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: ką dėl sveikatinimo turizmo nutarė savivaldybės

    Raudondvario dvaro pilyje įvyko XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius. Susitikime daugiausia dėmesio skirta asociacijos veiklos rezultatams ir ateinančių metų darbų planui.

    Renginio metu pristatytos praėjusių metų finansinės bei veiklos ataskaitos, taip pat aptarta ir patvirtinta 2026 metų finansinė sąmata. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs planuojant bendras iniciatyvas, kurios daro įtaką kurortų ir kurortinių teritorijų paslaugų kokybei.

    Sveikatinimo turizmo kryptys

    Diskusijose akcentuoti pokyčiai sveikatinimo turizmo srityje ir tai, kaip kinta keliautojų lūkesčiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja trumpesnių, bet dažnesnių poilsio kelionių tendencija, o kurortams vis dažniau tenka derinti sveikatinimo paslaugas su aktyvaus laisvalaikio, kultūros ir renginių pasiūla.

    Suvažiavime taip pat aptartos kurortologijos mokslinių tyrimų aktualijos ir jų praktinis pritaikymas savivaldybių sprendimuose. Dėmesys tyrimams svarbus vertinant kurortų aplinkos kokybę, gamtinių išteklių tvarų naudojimą ir paslaugų poveikį lankytojų sveikatai.

    Artimiausi prioritetai

    Asociacijos nariai apžvelgė pagrindines veiklos kryptis ir diskutavo apie svarbiausius artimiausio laikotarpio prioritetus. Tarp jų paprastai atsiduria infrastruktūros atnaujinimas, paslaugų prieinamumas visus metus, sezoniškumo mažinimas ir aiškesnis kurortų pozicionavimas vidaus bei užsienio rinkose.

    Taip pat akcentuota bendradarbiavimo reikšmė tarp savivaldybių ir su turizmo bei sveikatinimo paslaugų teikėjais. Tokie susitikimai leidžia suderinti bendrus tikslus ir greičiau reaguoti į besikeičiančias turizmo rinkos sąlygas.

  • Kurortų ateitis po suvažiavimo Raudondvaryje: kokių sprendimų ilgalaikei plėtrai tikimasi?

    Kurortų ateitis po suvažiavimo Raudondvaryje: kokių sprendimų ilgalaikei plėtrai tikimasi?

    Suvažiavimas Raudondvario pilyje

    Raudondvario pilyje surengtame Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavime aptarta, kaip kurortams planuoti plėtrą ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti konkurencingumą. Renginyje dalyvavo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, vicemeras Simonas Kazakevičius ir Turizmo, kultūros ir komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Gražulytė.

    Susitikime kurortų ir kurortinių teritorijų atstovai sutarė, kad šiandienos prioritetai neapsiriboja vien turizmo srautais. Vis dažniau kalbama apie infrastruktūros kokybę, viešųjų erdvių priežiūrą, paslaugų įvairovę ir nuoseklų valstybės dėmesį sektoriui.

    Kokius iššūkius įvardijo kurortai

    Diskusijose akcentuota, kad kurortams tenka atliepti augančius lankytojų ir gyventojų lūkesčius: nuo patogaus susisiekimo iki tvarkingos aplinkos ir sveikatinimo paslaugų kokybės. Praktikoje tai reiškia nuolatines investicijas į pėsčiųjų, dviračių infrastruktūrą, apšvietimą, želdynus, kultūros bei sporto erdves.

    Kitas dažnai minimas klausimas – sezoniškumo mažinimas ir didesnė paslaugų pasiūla visus metus. Kurortams svarbu pritraukti ne tik poilsiautojus, bet ir verslo renginius, sporto stovyklas, medicininio turizmo bei reabilitacijos paslaugomis besinaudojančius žmones.

    Kodėl tai svarbu visai Lietuvai

    Suvažiavime pabrėžta, kad kurortų plėtra yra ne vien atskirų savivaldybių reikalas. Kurortai prisideda prie regionų gyvybingumo, skatina vietos užimtumą, padeda pritraukti investicijas ir formuoja šalies įvaizdį kaip saugios, tvarkingos ir patogios kelionių krypties.

    Taip pat akcentuota gyvenimo kokybės dimensija: kurortuose kuriama infrastruktūra tarnauja ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenėms. Tvarkomos viešosios erdvės, parkai, takai ir kultūros objektai didina miestų patrauklumą gyventi, dirbti ir kurti verslus.

    Susitikimo metu aptarti bendri Lietuvos kurortų asociacijos prioritetai, regionų bendradarbiavimo stiprinimas, turizmo konkurencingumo klausimai ir ilgalaikės investicijų kryptys. Kurortų atstovai sutarė, kad siekiant tvarios plėtros būtina derinti savivaldybių planus su nacionalinio lygmens sprendimais ir finansavimo galimybėmis.

    Kurortų sektorius artimiausiais metais vis labiau remsis kokybės standartu, tvarumu ir patirčių kūrimu, o ne vien kiekybiniais lankytojų rodikliais. Būtent dėl to suvažiavime didelis dėmesys skirtas ilgalaikei kurortų plėtrai ir nuosekliam bendradarbiavimui tarp regionų.

  • Muziejų naktis Birštone: nemokami renginiai, degustacijos ir pratęstas Birštono muziejaus darbo laikas

    Birštono muziejus tradiciškai jungiasi prie Muziejų nakties iniciatyvos ir kviečia į renginius gegužės 23 d., šeštadienį.
    Šią dieną lankymas ir visi renginiai – nemokami.
    Visą dieną – mineralinio vandens degustacija.
    Darbo laikas prailgintas: 10.00-24.00.
    Renginių metu bus fotografuojama.
    Birštono muziejaus ir Savivaldybės informacija
  • „Uber“ įplaukia į Europos kurortus: nuo birželio programėlėje bus galima užsisakyti laivą

    „Uber“ įplaukia į Europos kurortus: nuo birželio programėlėje bus galima užsisakyti laivą

    Kelionės po Europos pakrantes šią vasarą gali tapti paprastesnės: „Uber“ pranešė apie partnerystę su laivų nuomos platforma „Click&Boat“ ir planuoja pasiūlyti galimybę užsisakyti pasiplaukiojimą laivu tiesiai programėlėje. Idėja primena įprastą pavežėjimo užsakymą, tik šįkart maršrutas drieksis vandeniu.

    Pagal planą „Uber Boat“ startuos kaip bandomoji paslauga birželio viduryje. Ji bus siūloma Portugalijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje, iš viso 23 pakrančių miestuose, tarp jų Splite, Dubrovnike, Nicoje, Sen Tropez, Maljorkoje ir Barselonoje.

    „Click&Boat“ į „Uber“ ekosistemą atneša didelį pasiūlos mastą: bendrovė nurodo turinti daugiau nei 55 000 įvairių laivų katalogą. Vartotojams bus žadamos skirtingos patirtys, nuo saulėlydžio plaukimų ar vandens sporto iki trumpų išvykų į mažiau žinomas įlankas.

    „Pirmą kartą plaukiojimas laivu tampa kasdienio judumo dalimi. Nereikia nei licencijos, nei patirties“, – teigiama „Click&Boat“ pranešime.

    Bendrovės akcentuoja, kad paslauga turėtų būti patogi turistams, norintiems išvengti įsipareigojimo nuomotis laivą visai dienai ar pirkti tradicines ekskursijas. Kartu tai atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją kelionių rinkoje: keliautojai vis dažniau ieško trumpų, aiškiai įkainotų ir lengvai užsisakomų patirčių, kurias galima suplanuoti paskutinę minutę.

    „Uber“ patirtis ant vandens

    „Uber“ tai nėra pirmas bandymas vandens transportą integruoti į programėlę. Dar 2020 metais Londone bendrovė pradėjo partnerystę su upės autobusų operatoriumi „Thames Clippers“ ir pristatė „Uber Boat“ paslaugą Temzėje.

    Londone upės maršrutai jungia dešimtis prieplaukų, o kelionės dažnai naudojamos kaip alternatyva metro ar autobusams, ypač vykstant į lankytinus objektus bei renginius. Toks modelis parodė, kad programėlės principu paremtas bilietų ir maršrutų pasirinkimas gali veikti ne tik sausumoje.

    Naujoji plėtra į pietų Europos pakrantes reikšminga tuo, kad čia orientuojamasi ne į kasdienį susisiekimą, o į laisvalaikio mobilumą. Jei bandomasis etapas pasiteisins, galima tikėtis, kad panašios paslaugos ateityje gali plėstis ir į kitus turistinius regionus, kur pakrantės maršrutai ar trumpos išvykos laivais yra populiarus kelionių elementas.

  • Neringos delegacija Birštone: kurortai tariasi dėl turizmo, viešųjų erdvių ir bendrų sprendimų

    Gegužės 8–9 dienomis Birštone lankėsi Neringos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Dariaus Jasaičio. Svečius priėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su vicemerais ir administracijos vadovybe.

    Susitikimuose dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, su savivaldybių atstovais aptarusi socialinės politikos bei užimtumo klausimus. Abi pusės akcentavo, kad kurortams svarbu ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik sezono piku.

    Kas aktualu abiem kurortams

    Vizito metu daug dėmesio skirta turizmo tendencijoms ir kurortų plėtros krypčiai: kaip pritraukti lankytojus ištisus metus, kartu mažinant spaudimą infrastruktūrai vasaros mėnesiais. Aptarti ir viešųjų erdvių puoselėjimo sprendimai, pritaikyti tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams.

    Savivaldybių atstovai taip pat kalbėjo apie bendruomenių įtraukimą ir savivaldos priemones, kurios padeda suderinti kurortinį gyvenimo ritmą su kasdieniais gyventojų poreikiais. Tarp aptartų temų buvo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, kad kurortų interesai nacionaliniu lygmeniu būtų girdimi nuosekliau.

    Birštonui svarbūs jubiliejiniai metai

    Birštonas šiais metais mini 180-ąsias kurorto metines, todėl svečiams pristatyta kurorto raida, įgyvendinami ir planuojami projektai bei pastaraisiais metais atnaujinta infrastruktūra. Diskutuota, kaip viešosios investicijos gali prisidėti prie sveikatinimo paslaugų kokybės ir tvaraus turizmo augimo.

    Delegacija aplankė ir objektus už miesto ribų: Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, glampingą „Vasarojus“ bei „Birštono dvarelį“. Tokie vizitai, savivaldybių teigimu, padeda praktiškai įvertinti, kaip kuriami lankytojų srautams patrauklūs maršrutai ir paslaugos.

    Rezoliucija dėl bendradarbiavimo

    Vizito pabaigoje Birštono ir Neringos savivaldybių atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria įtvirtino siekį tęsti ir stiprinti tarpusavio partnerystę. Dokumentas simboliškai pažymi ilgalaikę dviejų kurortų draugystę ir numato bendradarbiavimo tęstinumą ateityje.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad Birštono ir Neringos ryšys tęsiasi beveik šešis dešimtmečius. Per šį laiką susiformavęs bendradarbiavimo modelis leidžia dalintis patirtimi sprendžiant turizmo, infrastruktūros ir bendruomeniškumo iššūkius.

  • Naujas turistinis mokestis Lenkijoje: savivaldybės galės taikyti iki 2,6 euro už nakvynę

    Lenkijos Sporto ir turizmo ministerija rengia visapusišką turistinių rinkliavų reformą, kuria siekiama suvienodinti dabar skirtingai taikomą tvarką. Projektu numatoma aiškiau apibrėžti, kada ir kaip savivaldybės gali rinkti mokestį iš atvykstančių poilsiautojų.

    Vienas pagrindinių siūlymų – nustatyti maksimalią turisto mokesčio ribą: iki 11 zlotų už žmogų per naktį. Pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą euro ir zloto kursą tai sudaro maždaug 2,6 euro, o konkrečią sumą savo teritorijoje galėtų nusistatyti savivaldybės.

    Wislos meras Tomaszas Bujokas, komentuodamas planuojamus pakeitimus, pažymėjo, kad kai kurioms kurortinėms vietovėms poveikis būtų ribotas, nes mokestis jau taikomas ir yra mažesnis. Pavyzdžiui, Wisloje jis šiuo metu siekia 3 zlotus, tai yra apie 0,7 euro už naktį.

    Didžiausia bėda – surinkimas

    Vietos valdžios atstovai akcentuoja, kad problema dažnai slypi ne tarife, o surinkime ir kontrolėje. Nors formaliai mokestį turi sumokėti turistas, praktikoje viskas priklauso nuo to, ar apgyvendinimo įstaiga jį įtrauks į sąskaitą ir surinks.

    „Jeigu viešbutyje niekas neprašo atsiskaityti už šią rinkliavą, atsiranda atsakomybės spraga“, – sakė Tomaszas Bujokas.

    Anot jo, skirtingos savivaldybės nevienodai interpretuoja rinkliavų teisėtumą ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su aplinkos kriterijais, tokiais kaip oro kokybė. Dėl to esą susiformavo dideli skirtumai tarp vietovių ir sudėtinga užtikrinti vienodą taisyklių vykdymą.

    Kodėl reforma aktuali turistams?

    Ministerijos tikslas – sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir sukurti aiškią, visiems vienodai suprantamą sistemą, kuri būtų patogi savivaldybėms ir apgyvendinimo verslui. Savivaldybės tikisi stabilesnių pajamų infrastruktūrai ir turizmo paslaugoms, tačiau verslui svarbu, kad naujos pareigos būtų aiškios ir administravimas netaptų perteklinis.

    Lenkijoje diskusijos dėl mokesčio vyksta ir platesniame Europos kontekste: daugelyje šalių turistinės rinkliavos surenkamos automatizuotai ir atskirai nuo individualios apgyvendinimo įstaigų praktikos. Kai kur Europoje jos siekia 4–5 eurus už naktį, todėl Lenkijoje siūlomas „lubų“ dydis būtų mažesnis, tačiau galėtų reikšmingiau padidinti įplaukas ten, kur mokestis dabar simbolinis arba surenkamas nenuosekliai.

  • Sanatorium kaina gali nustebinti: šie paslėpti mokesčiai išpučia sąskaitą jau vietoje

    Sanatorium kaina gali nustebinti: šie paslėpti mokesčiai išpučia sąskaitą jau vietoje

    Daugelis žmonių sanatoriją įsivaizduoja kaip valstybės finansuojamą ar iš dalies kompensuojamą gydymą, todėl tikisi nedidelių ir aiškių išlaidų. Tačiau praktikoje galutinę sumą dažnai lemia ne pati kelialapio dalis, o smulkūs kasdieniai mokesčiai, apie kuriuos prieš išvykstant nepagalvojama.

    Dažniausia klaida yra planuoti biudžetą tik pagal apgyvendinimo priemoką ir manyti, kad tuo išlaidos baigiasi. Sanatorijos paprastai neveikia kaip viešbutis su viskas įskaičiuota, todėl net ir turint paskirtas procedūras atsiranda papildomų mokėjimų už patogumą ar paslaugas.

    Už ką tenka primokėti atvykus?

    Net apgyvendinimo dalyje gali atsirasti priemokų, jei norima vienviečio kambario, geresnės vietos pastate, patogesnio kambario tipo ar atskiro vonios kambario. Vyresniems ar sveikatos problemų turintiems žmonėms tai neretai tampa ne prabanga, o būtinybe, kuri biudžetą pakeičia nuo pirmos dienos.

    Kita dažnai nuvertinama eilutė yra kelionė: traukinio ar autobuso bilietai, pervežimai vietoje, taksi, pagalba su bagažu. Kuo sudėtingesnė logistika ir kuo toliau sanatorija nuo namų, tuo dažniau pasirenkami patogesni, bet brangesni sprendimai.

    Kurortinėse vietovėse gali būti taikoma vietinė rinkliava, dar vadinama kurorto ar turizmo mokesčiu. Nors vienai dienai suma paprastai nedidelė, ilgesnio kurso metu ji virsta apčiuopiama išlaidų dalimi, ypač jei sanatorijoje praleidžiamos dvi ar trys savaitės.

    Procedūros, vaistinė ir kasdieniai pirkiniai

    Sanatorijoje dažnai atsiranda pagunda įsigyti papildomų paslaugų: masažų, relaksacinių procedūrų, papildomų konsultacijų ar kitų užsiėmimų, kurie neįtraukti į bazinį paketą. Vienas sprendimas gali atrodyti racionalus, tačiau keli tokie pasirinkimai per visą kursą gerokai išaugina galutinę sumą.

    Nors maitinimas paprastai užtikrinamas, realybėje žmonės neretai papildomai perka užkandžius, vandenį, kavą ar renkasi pavalgyti mieste dėl nepatogių valgymo laikų ar netinkamos dietos. Prie to prisideda ir socialinis sanatorijos aspektas: susitikimai kavinėje ar nedideli išėjimai su naujais pažįstamais per kelias savaites tampa reikšminga biudžeto dalimi.

    Atskira kategorija yra vaistinė ir slauga: net atsivežus įprastus vaistus gali prireikti papildomų priemonių nuo skausmo, peršalimo, tepalų, tvarsčių ar odos priežiūros produktų. Be to, kurortinėse vietovėse kai kurios prekės gali kainuoti brangiau, o tokios išlaidos dažniausiai planuojamos prasčiausiai, nes atsiranda netikėtai.

    Kodėl išlaidos jaučiamos labiau nei tikėtasi?

    Sanatorijos laikotarpiu nenutrūksta ir įprasti namų įsipareigojimai: mokesčiai, nuolatiniai vaistai, kiti mokėjimai. Dėl to dalis žmonių realiai patiria dvigubą išlaidų režimą, kai vienu metu finansuojamas ir išvykimas, ir įprastas gyvenimas.

    Finansiškai saugiausia prieš kelionę įsivertinti ne tik kelialapio ir kelionės kainą, bet ir numatyti rezervą kasdienėms smulkmenoms bei netikėtoms situacijoms. Taip pat verta iš anksto apsispręsti, kas svarbiau: patogesnis kambarys, papildomos procedūros ar laisvalaikis mieste, nes spontaniški sprendimai dažniausiai kainuoja brangiausiai.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.