CP v2

Tag: Kurortai

  • Muziejų naktis Birštone: nemokami renginiai, degustacijos ir pratęstas Birštono muziejaus darbo laikas

    Birštono muziejus tradiciškai jungiasi prie Muziejų nakties iniciatyvos ir kviečia į renginius gegužės 23 d., šeštadienį.
    Šią dieną lankymas ir visi renginiai – nemokami.
    Visą dieną – mineralinio vandens degustacija.
    Darbo laikas prailgintas: 10.00-24.00.
    Renginių metu bus fotografuojama.
    Birštono muziejaus ir Savivaldybės informacija
  • „Uber“ įplaukia į Europos kurortus: nuo birželio programėlėje bus galima užsisakyti laivą

    „Uber“ įplaukia į Europos kurortus: nuo birželio programėlėje bus galima užsisakyti laivą

    Kelionės po Europos pakrantes šią vasarą gali tapti paprastesnės: „Uber“ pranešė apie partnerystę su laivų nuomos platforma „Click&Boat“ ir planuoja pasiūlyti galimybę užsisakyti pasiplaukiojimą laivu tiesiai programėlėje. Idėja primena įprastą pavežėjimo užsakymą, tik šįkart maršrutas drieksis vandeniu.

    Pagal planą „Uber Boat“ startuos kaip bandomoji paslauga birželio viduryje. Ji bus siūloma Portugalijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje, iš viso 23 pakrančių miestuose, tarp jų Splite, Dubrovnike, Nicoje, Sen Tropez, Maljorkoje ir Barselonoje.

    „Click&Boat“ į „Uber“ ekosistemą atneša didelį pasiūlos mastą: bendrovė nurodo turinti daugiau nei 55 000 įvairių laivų katalogą. Vartotojams bus žadamos skirtingos patirtys, nuo saulėlydžio plaukimų ar vandens sporto iki trumpų išvykų į mažiau žinomas įlankas.

    „Pirmą kartą plaukiojimas laivu tampa kasdienio judumo dalimi. Nereikia nei licencijos, nei patirties“, – teigiama „Click&Boat“ pranešime.

    Bendrovės akcentuoja, kad paslauga turėtų būti patogi turistams, norintiems išvengti įsipareigojimo nuomotis laivą visai dienai ar pirkti tradicines ekskursijas. Kartu tai atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją kelionių rinkoje: keliautojai vis dažniau ieško trumpų, aiškiai įkainotų ir lengvai užsisakomų patirčių, kurias galima suplanuoti paskutinę minutę.

    „Uber“ patirtis ant vandens

    „Uber“ tai nėra pirmas bandymas vandens transportą integruoti į programėlę. Dar 2020 metais Londone bendrovė pradėjo partnerystę su upės autobusų operatoriumi „Thames Clippers“ ir pristatė „Uber Boat“ paslaugą Temzėje.

    Londone upės maršrutai jungia dešimtis prieplaukų, o kelionės dažnai naudojamos kaip alternatyva metro ar autobusams, ypač vykstant į lankytinus objektus bei renginius. Toks modelis parodė, kad programėlės principu paremtas bilietų ir maršrutų pasirinkimas gali veikti ne tik sausumoje.

    Naujoji plėtra į pietų Europos pakrantes reikšminga tuo, kad čia orientuojamasi ne į kasdienį susisiekimą, o į laisvalaikio mobilumą. Jei bandomasis etapas pasiteisins, galima tikėtis, kad panašios paslaugos ateityje gali plėstis ir į kitus turistinius regionus, kur pakrantės maršrutai ar trumpos išvykos laivais yra populiarus kelionių elementas.

  • Neringos delegacija Birštone: kurortai tariasi dėl turizmo, viešųjų erdvių ir bendrų sprendimų

    Gegužės 8–9 dienomis Birštone lankėsi Neringos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Dariaus Jasaičio. Svečius priėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su vicemerais ir administracijos vadovybe.

    Susitikimuose dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, su savivaldybių atstovais aptarusi socialinės politikos bei užimtumo klausimus. Abi pusės akcentavo, kad kurortams svarbu ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik sezono piku.

    Kas aktualu abiem kurortams

    Vizito metu daug dėmesio skirta turizmo tendencijoms ir kurortų plėtros krypčiai: kaip pritraukti lankytojus ištisus metus, kartu mažinant spaudimą infrastruktūrai vasaros mėnesiais. Aptarti ir viešųjų erdvių puoselėjimo sprendimai, pritaikyti tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams.

    Savivaldybių atstovai taip pat kalbėjo apie bendruomenių įtraukimą ir savivaldos priemones, kurios padeda suderinti kurortinį gyvenimo ritmą su kasdieniais gyventojų poreikiais. Tarp aptartų temų buvo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, kad kurortų interesai nacionaliniu lygmeniu būtų girdimi nuosekliau.

    Birštonui svarbūs jubiliejiniai metai

    Birštonas šiais metais mini 180-ąsias kurorto metines, todėl svečiams pristatyta kurorto raida, įgyvendinami ir planuojami projektai bei pastaraisiais metais atnaujinta infrastruktūra. Diskutuota, kaip viešosios investicijos gali prisidėti prie sveikatinimo paslaugų kokybės ir tvaraus turizmo augimo.

    Delegacija aplankė ir objektus už miesto ribų: Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, glampingą „Vasarojus“ bei „Birštono dvarelį“. Tokie vizitai, savivaldybių teigimu, padeda praktiškai įvertinti, kaip kuriami lankytojų srautams patrauklūs maršrutai ir paslaugos.

    Rezoliucija dėl bendradarbiavimo

    Vizito pabaigoje Birštono ir Neringos savivaldybių atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria įtvirtino siekį tęsti ir stiprinti tarpusavio partnerystę. Dokumentas simboliškai pažymi ilgalaikę dviejų kurortų draugystę ir numato bendradarbiavimo tęstinumą ateityje.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad Birštono ir Neringos ryšys tęsiasi beveik šešis dešimtmečius. Per šį laiką susiformavęs bendradarbiavimo modelis leidžia dalintis patirtimi sprendžiant turizmo, infrastruktūros ir bendruomeniškumo iššūkius.

  • Naujas turistinis mokestis Lenkijoje: savivaldybės galės taikyti iki 2,6 euro už nakvynę

    Lenkijos Sporto ir turizmo ministerija rengia visapusišką turistinių rinkliavų reformą, kuria siekiama suvienodinti dabar skirtingai taikomą tvarką. Projektu numatoma aiškiau apibrėžti, kada ir kaip savivaldybės gali rinkti mokestį iš atvykstančių poilsiautojų.

    Vienas pagrindinių siūlymų – nustatyti maksimalią turisto mokesčio ribą: iki 11 zlotų už žmogų per naktį. Pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą euro ir zloto kursą tai sudaro maždaug 2,6 euro, o konkrečią sumą savo teritorijoje galėtų nusistatyti savivaldybės.

    Wislos meras Tomaszas Bujokas, komentuodamas planuojamus pakeitimus, pažymėjo, kad kai kurioms kurortinėms vietovėms poveikis būtų ribotas, nes mokestis jau taikomas ir yra mažesnis. Pavyzdžiui, Wisloje jis šiuo metu siekia 3 zlotus, tai yra apie 0,7 euro už naktį.

    Didžiausia bėda – surinkimas

    Vietos valdžios atstovai akcentuoja, kad problema dažnai slypi ne tarife, o surinkime ir kontrolėje. Nors formaliai mokestį turi sumokėti turistas, praktikoje viskas priklauso nuo to, ar apgyvendinimo įstaiga jį įtrauks į sąskaitą ir surinks.

    „Jeigu viešbutyje niekas neprašo atsiskaityti už šią rinkliavą, atsiranda atsakomybės spraga“, – sakė Tomaszas Bujokas.

    Anot jo, skirtingos savivaldybės nevienodai interpretuoja rinkliavų teisėtumą ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su aplinkos kriterijais, tokiais kaip oro kokybė. Dėl to esą susiformavo dideli skirtumai tarp vietovių ir sudėtinga užtikrinti vienodą taisyklių vykdymą.

    Kodėl reforma aktuali turistams?

    Ministerijos tikslas – sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir sukurti aiškią, visiems vienodai suprantamą sistemą, kuri būtų patogi savivaldybėms ir apgyvendinimo verslui. Savivaldybės tikisi stabilesnių pajamų infrastruktūrai ir turizmo paslaugoms, tačiau verslui svarbu, kad naujos pareigos būtų aiškios ir administravimas netaptų perteklinis.

    Lenkijoje diskusijos dėl mokesčio vyksta ir platesniame Europos kontekste: daugelyje šalių turistinės rinkliavos surenkamos automatizuotai ir atskirai nuo individualios apgyvendinimo įstaigų praktikos. Kai kur Europoje jos siekia 4–5 eurus už naktį, todėl Lenkijoje siūlomas „lubų“ dydis būtų mažesnis, tačiau galėtų reikšmingiau padidinti įplaukas ten, kur mokestis dabar simbolinis arba surenkamas nenuosekliai.

  • Sanatorium kaina gali nustebinti: šie paslėpti mokesčiai išpučia sąskaitą jau vietoje

    Sanatorium kaina gali nustebinti: šie paslėpti mokesčiai išpučia sąskaitą jau vietoje

    Daugelis žmonių sanatoriją įsivaizduoja kaip valstybės finansuojamą ar iš dalies kompensuojamą gydymą, todėl tikisi nedidelių ir aiškių išlaidų. Tačiau praktikoje galutinę sumą dažnai lemia ne pati kelialapio dalis, o smulkūs kasdieniai mokesčiai, apie kuriuos prieš išvykstant nepagalvojama.

    Dažniausia klaida yra planuoti biudžetą tik pagal apgyvendinimo priemoką ir manyti, kad tuo išlaidos baigiasi. Sanatorijos paprastai neveikia kaip viešbutis su viskas įskaičiuota, todėl net ir turint paskirtas procedūras atsiranda papildomų mokėjimų už patogumą ar paslaugas.

    Už ką tenka primokėti atvykus?

    Net apgyvendinimo dalyje gali atsirasti priemokų, jei norima vienviečio kambario, geresnės vietos pastate, patogesnio kambario tipo ar atskiro vonios kambario. Vyresniems ar sveikatos problemų turintiems žmonėms tai neretai tampa ne prabanga, o būtinybe, kuri biudžetą pakeičia nuo pirmos dienos.

    Kita dažnai nuvertinama eilutė yra kelionė: traukinio ar autobuso bilietai, pervežimai vietoje, taksi, pagalba su bagažu. Kuo sudėtingesnė logistika ir kuo toliau sanatorija nuo namų, tuo dažniau pasirenkami patogesni, bet brangesni sprendimai.

    Kurortinėse vietovėse gali būti taikoma vietinė rinkliava, dar vadinama kurorto ar turizmo mokesčiu. Nors vienai dienai suma paprastai nedidelė, ilgesnio kurso metu ji virsta apčiuopiama išlaidų dalimi, ypač jei sanatorijoje praleidžiamos dvi ar trys savaitės.

    Procedūros, vaistinė ir kasdieniai pirkiniai

    Sanatorijoje dažnai atsiranda pagunda įsigyti papildomų paslaugų: masažų, relaksacinių procedūrų, papildomų konsultacijų ar kitų užsiėmimų, kurie neįtraukti į bazinį paketą. Vienas sprendimas gali atrodyti racionalus, tačiau keli tokie pasirinkimai per visą kursą gerokai išaugina galutinę sumą.

    Nors maitinimas paprastai užtikrinamas, realybėje žmonės neretai papildomai perka užkandžius, vandenį, kavą ar renkasi pavalgyti mieste dėl nepatogių valgymo laikų ar netinkamos dietos. Prie to prisideda ir socialinis sanatorijos aspektas: susitikimai kavinėje ar nedideli išėjimai su naujais pažįstamais per kelias savaites tampa reikšminga biudžeto dalimi.

    Atskira kategorija yra vaistinė ir slauga: net atsivežus įprastus vaistus gali prireikti papildomų priemonių nuo skausmo, peršalimo, tepalų, tvarsčių ar odos priežiūros produktų. Be to, kurortinėse vietovėse kai kurios prekės gali kainuoti brangiau, o tokios išlaidos dažniausiai planuojamos prasčiausiai, nes atsiranda netikėtai.

    Kodėl išlaidos jaučiamos labiau nei tikėtasi?

    Sanatorijos laikotarpiu nenutrūksta ir įprasti namų įsipareigojimai: mokesčiai, nuolatiniai vaistai, kiti mokėjimai. Dėl to dalis žmonių realiai patiria dvigubą išlaidų režimą, kai vienu metu finansuojamas ir išvykimas, ir įprastas gyvenimas.

    Finansiškai saugiausia prieš kelionę įsivertinti ne tik kelialapio ir kelionės kainą, bet ir numatyti rezervą kasdienėms smulkmenoms bei netikėtoms situacijoms. Taip pat verta iš anksto apsispręsti, kas svarbiau: patogesnis kambarys, papildomos procedūros ar laisvalaikis mieste, nes spontaniški sprendimai dažniausiai kainuoja brangiausiai.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur bus draudžiama ir kokios išimtys liks

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja griežtesnė augalų ir jų dalių deginimo lauke tvarka. Aplinkos ministerija skelbia, kad draudimas apims ne tik miestus ir miestelius, bet ir kurortus, kurortines teritorijas bei sodų bendrijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavasarinės talkos metu sukauptų lapų, žolės, gėlių stiebų ar kitų augalinių atliekų deginimas atviroje teritorijoje šiose vietose taps nebeleidžiamas. Tokias atliekas gyventojai turės tvarkyti pasirinkdami kompostavimą arba išvežimą į žaliųjų atliekų surinkimo vietas.

    Kur bus taikomas draudimas?

    Draudimas deginti surinktus augalus lauke galios miestuose, miesteliuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Taip pat jis bus taikomas sodų bendrijose, kur iki šiol praktika dažnai skyrėsi priklausomai nuo vietos bendruomenių taisyklių.

    Kaimuose ir vienkiemiuose vienodos taisyklės visiems nebus įvedamos: savivaldybės galės nusistatyti papildomas sąlygas, apribojimus arba visiškus draudimus. Dėl to gyventojams svarbu pasitikrinti savo savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kokios išimtys numatytos?

    Numatyta išimtis dėl nedidelio kiekio sumedėjusių augalų: miesteliuose ir sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti iki 1 kubinio metro medienos atliekų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų. Ši išimtis taikoma būtent sumedėjusiai žaliajai masei, o ne žolei ar lapams.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokia pati išimtis galios tada, jei savivaldybė nebus nustačiusi griežtesnio reguliavimo. Kitaip tariant, galutinė tvarka šiose teritorijose gali skirtis, todėl vienoje savivaldybėje deginimas gali būti leidžiamas, o kitoje jau draudžiamas.

    Kas nesikeičia kūrenant ir gaminant kurą?

    Aplinkos ministerija pabrėžia, kad taisyklės netaikomos atvejams, kai augalinė medžiaga paruošiama kaip kuras. Tai reiškia, kad gyventojai gali pasiruošti malkų ar šakelių ir jas naudoti kūrenimui, maisto gamybai šašlykinėje ar grilyje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Pokyčiai skirti mažinti dūmų taršą gyvenamosiose teritorijose ir aiškiau atskirti atliekų deginimą nuo teisėto kuro naudojimo. Gyventojams rekomenduojama planuojant kiemo darbus iš anksto numatyti, kur bus dedamos žaliosios atliekos, kad nereikėtų skubiai ieškoti sprendimų paskutinę dieną.