CP v2

Tag: Kvantiniai kompiuteriai

  • Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Pietų Korėjos vyriausybė 2026 metų rugpjūčio 12 dieną pristatė ambicingą technologinės lyderystės planą, kuriuo siekiama užsitikrinti naujus ekonomikos augimo variklius už puslaidininkių ir DI ribų. Strategija orientuota į septynis prioritetinius projektus, apimančius energetiką, kvantines technologijas, kosmosą, biotechnologijas ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Programa paskelbta susitikime Cheong Wa Dae, kuriam pirmininkavo prezidentas Lee Jae-myung. Vyriausybė ją pristato kaip kryptingą investicijų ir pramonės politikos paketą, kuris turėtų sumažinti ilgalaikio augimo lėtėjimo rizikas ir sustiprinti šalies konkurencingumą technologijose, laikomose nacionalinio saugumo pagrindu.

    „Padėsime šioms idėjoms užaugti ir per 10 ar 20 metų sukursime Pietų Korėją, kurios niekas nepavys“, – sakė mokslo ministras Bae Kyung-hoon.

    Energija: nuo SMR iki sintezės

    Energetikos dalyje numatoma iki 2035 metų komercializuoti vandeniu aušinamus mažus modulinius reaktorius. Taip pat planuojama apie 2030 metus pradėti darbus su kitokio aušinimo SMR koncepcijomis, o pažangesniems moduliniams reaktoriams vyriausybė numato steigti specialios paskirties bendrovę kartu su privačiu sektoriumi.

    Dar ambicingesnis tikslas – iki 2035 metų sukurti nacionalinį branduolinės sintezės reaktorių, bendradarbiaujant su verslu. Sintezė laikoma potencialiai beveik neišsenkančiu energijos šaltiniu, tačiau pasauliniu mastu ji vis dar yra technologinis iššūkis, kuriam būtinos ilgos trukmės investicijos, medžiagų mokslo proveržiai ir itin sudėtinga inžinerija.

    Kvantai ir kosmosas: 100 kubitų ir Mėnulis

    Giliųjų technologijų kryptyje Pietų Korėja siekia iki 2029 metų sukurti 100 kubitų kvantinį kompiuterį ir stiprinti vietinę kvantinių lustų gamybą. Ši sritis vis labiau laikoma strategine, nes kvantinės technologijos gali pakeisti skaičiavimo galimybes, kriptografiją ir pažangių medžiagų tyrimus, o kartu sukuria naujų saugumo iššūkių.

    Kosmoso programoje numatytas nusileidimas Mėnulyje iki 2030 metų. Taip pat iki 2035 metų planuojama baigti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio tinklo vystymo darbus, siekiant stiprinti ryšio infrastruktūrą ir pramonės kompetencijas konkurencingoje pasaulinėje palydovinių sistemų rinkoje.

    Biotechnologijos ir kritinės žaliavos

    Biotechnologijų dalyje planuojama iki 2030 metų kurti DI pagrįstą infrastruktūrą, įskaitant modelius, skirtus prognozuoti vėžinių ląstelių pokyčius. Vyriausybės planuose taip pat minimos smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijos, orientuojantis į komercinio smegenų implanto perspektyvą iki 2035 metų.

    Tiekimo grandinių kryptyje dėmesys skiriamas kritiniams mineralams ir medžiagoms: siekiama didinti 10 svarbiausių mineralų perdirbimo rodiklį iki 20 proc. iki 2030 metų. Be to, per artimiausius penkerius metus tyrimams ir plėtrai, taip pat kritinei įrangai ir technologijoms planuojama skirti apie 6,6 milijardo eurų, taip siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir geopolitinių sukrėtimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad tai ilgalaikė pramonės transformacija, jungianti viešąsias investicijas su privataus sektoriaus partnerystėmis. Tokia kryptis atspindi globalią tendenciją, kai valstybės stiprina strategines technologijas dėl energetinio saugumo, tiekimo patikimumo ir konkurencijos dėl aukštos pridėtinės vertės pramonės.

  • JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    Kvantinių kompiuterių kūrėjai jau ne vienerius metus susiduria su itin „maža“, bet kritiška problema: atskirų atomų sukeliami magnetiniai signalai lustuose veikia kaip triukšmas ir ardo trapias kvantines būsenas. Dėl to kubitai lengviau praranda informaciją, o klaidų taisymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis.

    Skirtingai nei įprasti kompiuteriai, kvantiniai įrenginiai informaciją saugo kubituose, kurie yra ypač jautrūs aplinkai. Net menki pokyčiai medžiagos viduje, pavyzdžiui, branduolinių sukinio savybių turintys izotopai, gali sutrumpinti vadinamąjį koherencijos laiką, kai kubitas išlaiko savo kvantinę būseną.

    Naujas kelias į beveik „tylų“ silicį

    JAV nacionalinių laboratorijų mokslininkai paskelbė apie patentuotą sprendimą, leidžiantį išgauti itin gryną silicio-28 izotopą, kurio grynumas siekia 99,9999 proc. Tokia izotopinė sudėtis svarbi todėl, kad silicio-28 branduolys neturi sukinio, tad teoriškai sukelia mažiau kvantiniams įrenginiams žalingo triukšmo.

    Izotopams atskirti panaudota pažangi elektromagnetinė izotopų separacija, kai atomai rūšiuojami pagal masę. Tačiau vien atskirti izotopą nepakanka: vėliau, perdirbant medžiagą pramonėje, ji gali būti lengvai vėl „užteršta“, todėl reikalinga kontrolė per visą gamybos grandinę.

    Cheminis gryninimas ir sauga

    Kita komandos dalis sukūrė konversijos ir cheminio gryninimo sistemas, kurios praturtintą silicį ir germanį paverčia puslaidininkių pramonei reikalingomis ypač grynomis dujomis. Kalbama apie silaną ir germaną, kurie naudojami itin plonų sluoksnių nusodinimui ant pažangių lustų, įskaitant ir būsimus kvantinius įrenginius.

    Kadangi šios dujos yra pavojingos, procesuose įdiegta automatizuota valdymo ir stebėsenos sistema, nuolat tikrinanti daugybę darbo parametrų. Tai leidžia vienu metu užtikrinti ir saugą, ir išskirtinai aukštą cheminį grynumą, kuris būtinas siekiant sumažinti klaidas kvantiniuose komponentuose.

    Kodėl tai gali būti svarbu rinkai?

    Pramonės požiūriu, tokie izotopiškai gryni pirmtakai gali tapti vienu iš būdų didinti kubitų stabilumą, ilginti jų koherencijos laiką ir mažinti klaidų taisymo naštą. Tai ypač aktualu, nes kvantinių kompiuterių pažanga dažnai remiasi ne vien programiniais algoritmais, bet ir medžiagotyros sprendimais, kurie mažina triukšmą pačiame luste.

    Vis dėlto išlieka esminis klausimas: ar technologiją pavyks patikimai perkelti į masinę gamybą, išlaikant tą patį grynumo lygį ir priimtiną kainą. Būtent mastelio didinimas dažnai tampa riba tarp laboratorinio proveržio ir realaus proveržio puslaidininkių tiekimo grandinėje.

  • Atakamos dykumoje aptiko stulbinamai grynus kristalus: jie gali tapti kvantinių kompiuterių siliciu

    Atakamos dykumoje aptiko stulbinamai grynus kristalus: jie gali tapti kvantinių kompiuterių siliciu

    Netikėtas radinys kasyklos atliekose

    Čilės Atakamos dykumoje, apleistos San Francisco kasyklos atliekų krūvose netoli Sierra Gorda, mokslininkai aptiko natūraliai susiformavusių herbertsmito kristalų, kurių grynumas pranoksta laboratorijoje užaugintas medžiagas. Radinį aprašė Stenfordo universitete dirbęs fizikas Aaronas Breidenbachas, bendradarbiavęs su Čilės tyrėjais iš Universidad de Chile ir Universidad Católica del Norte.

    Pasak autoriaus, per kelias paieškas pavyko surinkti bent apie 100 gramų žalių, šešiakampės formos kristalų. Tai mažiausiai dešimt kartų daugiau, nei jam buvo pavykę užauginti laboratorijoje per šešerius metus bandymų.

    Kodėl šie kristalai taip svarbūs?

    Herbertsmitas laikomas vienu perspektyviausių kandidatų vadinamajai kvantinei sukinio skysčio būsenai tirti. Tai egzotiška medžiagos būsena, kai elektronų sukiniai išlieka stipriai susieti tarpusavyje net labai žemoje temperatūroje, tačiau nesusiformuoja įprasta magnetinė tvarka.

    Tokia fizika domina kvantinių technologijų kūrėjus, nes gerai kontroliuojami kvantiniai laisvės laipsniai gali padėti kurti stabilesnius ir geriau skaitomus kvantinius elementus. Dėl to herbertsmitas kartais vaizdžiai lyginamas su potencialiu pagrindu, ant kurio būtų galima statyti ateities kvantinius įrenginius.

    Grynumas, kurio trūksta laboratorijoms

    Kristalai identifikuoti rentgeno spindulių difrakcijos metodu, o mėginiuose be herbertsmito aptikta ir kitų giminingų mineralų priemaišų, tarp jų atacamito bei cinko paratakamitų. Esminis skirtumas tas, kad natūraliuose kristaluose vario ir cinko santykis, remiantis anksčiau iš tos pačios kasyklos tirtų mėginių duomenimis, yra artimesnis idealiai herbertsmitui būdingai sudėčiai nei daugelyje laboratorinių sintetinių kristalų.

    Praktikoje tai reiškia mažiau struktūrinių defektų, kurie laboratorijoje dažnai atsiranda dėl nepageidaujamo vario „įsiterpimo“ į sluoksnius, trikdančius dvimatį magnetizmą. Tyrėjai pabrėžia, kad toks grynumas gali padėti aiškiau atskirti tikrą kvantinį signalą nuo triukšmo, kuris prastesniuose kristaluose kartais nustelbia norimą efektą.

    „Natūralių mėginių švara gali būti raktas, leidžiantis daug tiksliau pamatyti, kas iš tiesų vyksta kagomės gardelės magnetizme“, – sakė A. Breidenbachas, apibendrindamas, kodėl šie kristalai gali tapti lūžiu tyrimuose.

    Ką tai gali pakeisti kvantinių technologijų lenktynėse?

    Laboratorinė herbertsmito auginimo eiga yra ilga ir brangi: vienam gramui gali prireikti savaičių pasirengimo, o pats kristalų augimas gali trukti apie devynis mėnesius. Be to, procesas dažnai nėra efektyvus, todėl didelių, vienalyčių kristalų gauti sudėtinga net pažangiuose universitetų centruose.

    Natūralūs Atakamos kristalai, kaip teigiama, gali siekti iki maždaug 20 x 10 milimetrų, o tai svarbu bandant kurti kontaktus su metalais ar puslaidininkiais, reikalingus kvantinių būsenų nuskaitymui ir valdymui. Jei tokie kristalai bus prieinami tyrimams stabiliai ir pakankamais kiekiais, tai gali paspartinti eksperimentus, kurie šiandien stringa dėl medžiagų trūkumo ir nepakankamos kokybės.

    „Jei šią medžiagą pavyktų gauti švariai ir pakankamai, ji galėtų tapti kvantinių kompiuterių silicis“, – sakė tyrėjas, aiškindamas metaforą, kurią mėgsta naudoti kalbėdamas apie herbertsmito potencialą.

    Ir dar viena istorijos pusė

    Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį, kad radinys kelia ir aplinkosauginių klausimų. A. Breidenbachas užsimena, jog dalis unikalių mineralinių darinių Atakamoje gali būti naikinami vykdant kasybos darbus, todėl ateityje gali prireikti aiškesnių taisyklių, kaip suderinti pramonę ir mokslui svarbių geologinių objektų apsaugą.

    Artimiausi žingsniai, tikėtina, bus išsamesnė kristalų kilmės, jų susidarymo sąlygų ir pakartojamumo analizė, taip pat nepriklausomų laboratorijų matavimai. Nuo jų priklausys, ar Atakamos radinys taps vienkartine sensacija, ar realiu impulsu kvantinių medžiagų tyrimams.

  • „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Build 2026 „Microsoft“ pristatė kryptį, kuri, pasak bendrovės, iš esmės pakeis tai, kaip naudojamės programine įranga: vietoj tradicinių programėlių vis svarbesni taps autonominiai DI agentai. Ši vizija apima naują operacinę aplinką „Project Solara“, naujus kūrėjams skirtus įrenginius ir atnaujinimus „Windows 11“.

    „Microsoft“ teigia, kad „Project Solara“ kuriama kaip specializuota operacinė sistema naujos kartos įrenginiams, suprojektuotiems pirmiausia DI užduotims. Idėja paprasta: vartotojas nebe ieško atskiros programos konkrečiam veiksmui, o užduotį atlieka agentas, veikiantis per visą sistemą ir pasiekiantis reikiamus duomenis bei paslaugas.

    Konferencijoje pademonstruoti du etaloniniai įrenginiai, sukurti kartu su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Vienas jų apibūdinamas kaip stacionarus išmanus ekranas, galintis rodyti „Microsoft 365“ ekosistemos turinį, pavyzdžiui, kalendorių ar skaičiuokles, reaguoti į balso komandas ir vykdyti užduotis vartotojo vardu.

    Antrasis prototipas pristatytas kaip mobilus identifikatorius su 5G ryšiu, jutikliniu ekranu ir kamera, skirta informacijai užfiksuoti bei panaudoti agentų darbui. „Microsoft“ pabrėžia, kad tai nėra galutiniai vartotojams skirti produktai, o technologiniai pavyzdžiai, rodantys, kaip galėtų atrodyti įrenginiai, mažiau priklausomi nuo klasikinių programėlių.

    „Project Solara“ pagrįsta „Android“ atvirojo kodo pagrindu ir „Microsoft“ modifikacija, vadinama Microsoft Device Ecosystem Platform. Toks pasirinkimas, anot bendrovės, turėtų palengvinti diegimą skirtingos formos įrenginiuose ir pas įvairius gamintojus, o pačiai platformai suteikti daugiau lankstumo.

    Vienas esminių „Solara“ akcentų yra tai, kad sistema neturėtų primesti vieno pagrindinio agento. Vietoje to žadamas užduočių valdymas ir agentų „dispečeris“, o vartotojo sąsaja galėtų būti generuojama realiu laiku pagal konkrečią situaciją ir ekrano dydį, kad atsirastų tik tie valdikliai, kurių tuo momentu reikia.

    Prie šios krypties „Microsoft“ sieja ir ankstesnę patirtį: įmonė jau yra naudojusi „Android“ modifikacijas kai kuriuose įrenginiuose, o konferencijų įrangos segmente tai tapo įprasta dėl suderinamumo ir greitesnio kūrimo ciklo. Dabar šis požiūris keliamas į platesnį agentais paremtos kompiuterijos scenarijų.

    Kūrėjams „Microsoft“ parodė kompaktišką kompiuterį Surface RTX Spark Dev Box, skirtą lokaliems DI modeliams paleisti pačiame įrenginyje. Įvardijama, kad jis turi 128 GB suvienodintos atminties ir veikia su specialiai sukonfigūruota „Windows 11 Pro“ versija, kurioje iš anksto įdiegti kūrėjų įrankiai, tokie kaip „Visual Studio Code“ ir „GitHub Copilot“.

    „Windows 11“ taip pat sulaukia atnaujinimų, orientuotų į programuotojus ir DI sprendimus. Tarp jų minimi nativūs komandų eilutės įrankiai, artimi „Linux“ aplinkai, ir platesnės galimybės dirbti su „Linux“ konteineriais per Windows posistemę „Linux“.

    Dar viena naujovė pristatyta kaip išmanesnis terminalas, galintis suteikti kontekstą pasirinktai agentų sistemai. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau siekia, kad DI įrankiai būtų ne atskiri produktai, o į darbo eigą integruota infrastruktūra, veikianti per dokumentus, failus, komunikacijos kanalus ir vidinius duomenų šaltinius.

    Greta to „Microsoft“ pristatė nuolat fone veikiantį asistentą Scout, integruojamą su „Microsoft 365“ paslaugomis, pavyzdžiui, „Outlook“, „OneDrive“ ir „Teams“. Jis orientuotas į rutininių užduočių automatizavimą, pradedant kalendoriaus planavimu, baigiant išlaidų ataskaitų tvarkymu ar elektroninių laiškų juodraščiais.

    Įmonė taip pat akcentuoja norą mažinti priklausomybę nuo išorinių sprendimų ir toliau plėtoti nuosavus MAI šeimos modelius. Build 2026 renginyje svarbiausiu pristatymu įvardytas MAI-Thinking-1, skirtas loginio samprotavimo užduotims, ilgesnių tekstų analizei ir sudėtingesnių, kelių žingsnių instrukcijų vykdymui.

    Augant agentų vaidmeniui, daug dėmesio skiriama saugumui ir prieigų kontrolei. „Microsoft“ pristatė Microsoft Execution Containers, kurie turėtų leisti tiksliau apibrėžti, kokius duomenis ir veiksmus agentai gali pasiekti, taip mažinant riziką, kad automatizuotos užduotys peržengs nustatytas ribas.

    Galiausiai „Microsoft“ aptarė ir kvantinių technologijų kryptį, pristatydama Majorana 2 procesorių bei ambiciją praktišką kvantinį kompiuterį pasiekti iki 2029 metų. Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje išlieka skepticizmo: dalis ekspertų viešai kelia klausimus dėl pateikiamų įrodymų pakankamumo ir to, ar demonstruojami efektai tikrai atspindi funkcionalius kubitus, o ne pašalinius reiškinius.

    Konferencijos žinutė aiški: „Microsoft“ nori, kad kompiuteris taptų ne programėlių rinkiniu, o agentų valdoma darbo erdve, kurioje užduotys vykdomos pagal kontekstą. Ar ši vizija taps nauju standartu, lems ne tik technologinis brandumas, bet ir tai, kaip greitai įmonės bei vartotojai priims agentams reikalingą duomenų, saugumo ir atsakomybės modelį.

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.

  • „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    Prancūzijos kvantinių technologijų bendrovė „Alice & Bob“ pranešė pritraukusi investiciją iš „NVentures“ – „NVIDIA“ rizikos kapitalo padalinio, taip išplėsdama savo 100 000 000 eurų vertės B serijos finansavimo etapą. Tiksli papildomos investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė teigia, kad lėšos paspartins kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius.

    „Alice & Bob“ kuria architektūrą, paremtą vadinamaisiais cat-qubit (katės kubitais) – tai kvantinių bitų koncepcija, kurią siekiama padaryti atsparesnę triukšmui ir klaidoms. Tokia kryptis laikoma viena svarbiausių, nes praktinis kvantinių kompiuterių pritaikymas priklauso nuo gebėjimo patikimai vykdyti ilgesnes skaičiavimo grandines.

    Partnerystė su „NVIDIA“ gilėja

    Bendrovės vadovas Théau Peronnin pabrėžė, kad „Alice & Bob“ su „NVIDIA“ jau kurį laiką dirba jungdami savo cat-qubit sprendimus su pagreitinto skaičiavimo ekosistema – nuo aparatinės iki programinės įrangos. Jo teigimu, „NVentures“ įsitraukimas žymi naują santykio etapą ir stiprina požiūrį, kad kvantinė ateitis bus hibridinė.

    „Dirbome kartu su „NVIDIA“, kad sujungtume cat-qubit architektūrą su visa jų pagreitinto skaičiavimo ekosistema, nuo aparatinės iki programinės įrangos, siekiant pirmųjų klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių“, – sakė Théau Peronnin.

    „NVIDIA“ kvantinių sprendimų padalinio viceprezidentas ir generalinis direktorius Timothy Costa teigė, kad bendrovė kuria platformą, reikalingą kvantinei ekosistemai vystyti ir paleisti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius. Anot jo, „Alice & Bob“ dalijasi vizija dėl pagreitinto kvantinio superkompiuterio krypties ir glaudžiai dirba integruojant kubitus su „NVIDIA“ kvantine platforma.

    „„NVIDIA“ sukūrė platformą, kurios reikia kvantinei ekosistemai kurti ir vykdyti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius, sujungiant kvantinius procesorius su pažangiausiu pagreitintu skaičiavimu“, – sakė Timothy Costa.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Bendrovės nurodo, kad techninis bendradarbiavimas vyksta nuo 2024 metais, įskaitant darbus su „NVIDIA“ sprendimais „CUDA-Q“ ir „cuQuantum“, taip pat „Dynamiqs“ – atvirojo kodo kvantinės simuliacijos biblioteka, kurią vysto „Alice & Bob“. Taip pat minimas „NVQLink“ – atvira architektūra, skirta hibridiniam kvantiniam ir klasikiniam skaičiavimui.

    Tokia kryptis atspindi plačiau matomą industrijos tendenciją: vietoje „vieno stebuklingo“ kvantinio kompiuterio modelio daug dėmesio skiriama integracijai į esamus didelio našumo skaičiavimo centrus. Praktikoje tai reiškia, kad kvantiniai procesoriai spręstų specifines užduotis, o didžiąją dalį skaičiavimo, valdymo ir duomenų paruošimo atliktų klasikinės sistemos, dažnai paremtos GPU infrastruktūra.

    „Alice & Bob“ teigia, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas siekiant kvantinius sprendimus atnešti į didelio našumo skaičiavimo centrus visame pasaulyje. Įmonės akcentuoja, kad vyksta integracijos projektai, kuriuose derinama kvantinė aparatinė įranga, pagreitinto skaičiavimo infrastruktūra ir programinės įrangos sluoksnis.

    Kodėl svarbus klaidų toleravimas?

    Kvantiniai kompiuteriai yra jautrūs aplinkos poveikiui, o klaidos kaupiantis greitai gadina rezultatus, todėl klaidų korekcija ir klaidoms atsparios architektūros laikomos būtina sąlyga didesnio masto praktiniams pritaikymams. „Alice & Bob“ pasirinkta kryptis orientuota į kubitų stabilumo didinimą pačiame fiziniame lygmenyje, kad vėliau būtų paprasčiau pasiekti patikimą skaičiavimą.

    Nors papildomos investicijos suma neįvardijama, „NVentures“ įsitraukimas signalizuoja apie strateginį susidomėjimą kvantinio ir klasikinio skaičiavimo jungtimi. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad hibridinės sistemos ir programinės platformos, leidžiančios valdyti kvantinius procesorius šalia GPU infrastruktūros, taps vis svarbesne komercinės plėtros dalimi.

  • „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos ketvirtadienį ryškiai brango po JAV administracijos pranešimo apie daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų vertės federalinę paramą kvantinių kompiuterių sektoriui. Rinkos reakcija buvo audringa: investuotojai puolė pirkti su kvantinėmis technologijomis siejamų bendrovių akcijas.

    Didžiausia paketo dalis numatyta „IBM“: bendrovei skiriama apie 861 mln. eurų kvantinių lustų gamybos pajėgumams plėsti ir steigti specializuotą gamybos liniją. Tai pristatoma kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sustiprinti JAV lyderystę kvantinių technologijų ir pažangiosios gamybos srityse.

    Likusi paramos dalis bus paskirstyta dar aštuonioms kvantinių technologijų įmonėms, tarp jų „GlobalFoundries“, taip pat „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“, „Infleqtion“, „Quantinuum“, „PsiQuantum“, „Atom Computing“ ir „Diraq“. Skelbiama, kad valdžia mainais numato įsigyti įvairaus dydžio akcijų paketų, taip tiesiogiai prisidėdama prie sektoriaus finansavimo.

    Po naujienų „IBM“ akcijų kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija ūgtelėjo daugiau kaip 23,2 mlrd. eurų. Šis šuolis savo dydžiu buvo prilygintas maždaug „Adidas“ rinkos vertei, pabrėžiant, kokio masto buvo investuotojų euforija.

    Kodėl rinka taip sureagavo?

    Rinkose kvantinis skaičiavimas laikomas viena svarbiausių būsimų technologinių platformų, galinčių išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams būtų per sudėtingi arba užimtų neproporcingai daug laiko. Dėl to investuotojai itin jautriai reaguoja į valstybės paramos signalus, nes jie mažina finansavimo riziką ir trumpina kelią nuo laboratorijų iki komercinių produktų.

    „IBM“ pranešė, kad pagal susitarimą su JAV Prekybos departamentu kuriama atskira bendrovė „Anderon“, kuri turėtų veikti kaip specializuota kvantinė liejykla. Nurodoma, kad pagrindinė veikla bus koncentruota Olbanyje, Niujorko valstijoje, o tikslas yra gaminti pažangius kvantinius plokštelių ruošinius dideliu mastu.

    „Tai vienas reikšmingiausių JAV Vyriausybės įsipareigojimų kvantiniams tyrimams ir plėtrai, siekiant, kad Jungtinės Valstijos gamintų didžiąją dalį pasaulio kvantinių plokštelių ruošinių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kvantinių kompiuterių pažadas ir rizikos

    Kvantiniai kompiuteriai kuriami tam, kad tam tikras skaičiavimo užduotis atliktų nepalyginamai greičiau nei įprasti kompiuteriai, ypač optimizavimo, medžiagų mokslo ar sudėtingo modeliavimo srityse. Analitikai pabrėžia, kad didžiausia vertė artimiausiais metais gali atsirasti iš praktinių taikymų, tokių kaip cheminių procesų modeliavimas, naujų medžiagų kūrimas ar farmaciniai tyrimai.

    Kartu didėja ir strateginis saugumo aspektas: pažangūs kvantiniai kompiuteriai ateityje teoriškai galėtų kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo metodų. Dėl to valstybės vis dažniau investuoja ne tik į skaičiavimo galią, bet ir į vadinamąją postkvantinę kriptografiją, kuri turėtų apsaugoti ryšius ir duomenis nuo būsimų pajėgumų.

    Europa atsilieka finansavimo mastu

    Europoje taip pat veikia ryškūs kvantinių technologijų žaidėjai, tačiau rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad finansavimo apimtys čia paprastai kuklesnės nei JAV ar Kinijoje. Tarp labiau matomų pavyzdžių minimos Suomijos IQM ir Prancūzijos „Pasqal“, o Jungtinėje Karalystėje kapitalo pritraukė „Oxford Quantum Circuits“.

    Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį stiprino kvantinius tyrimus per Quantum Flagship iniciatyvą, tačiau komercinė ekosistema vis dar laikoma fragmentuota. Naujas JAV paketas gali sustiprinti spaudimą Europos vyriausybėms didinti paramą vietinėms įmonėms ir spartinti technologijų perkėlimą į pramonę.

  • Kvantinių technologijų akcijos šauna į viršų: JAV žada apie 1,9 mlrd. eurų ir akcijų dalį

    Kvantinių technologijų akcijos šauna į viršų: JAV žada apie 1,9 mlrd. eurų ir akcijų dalį

    Kas paskelbta ir kodėl svarbu?

    Kvantinių technologijų bendrovių akcijos ketvirtadienį brango po žinios, kad JAV valdžia planuoja skirti 2 mlrd. JAV dolerių paramą devynioms įmonėms. Ši suma prilygsta maždaug 1,9 mlrd. eurų, o lėšos būtų skiriamos dotacijomis.

    JAV Nacionalinis standartų ir technologijų institutas pranešė pasirašęs ketinimų protokolus, numatančius ir mažumos, nekontroliuojančią akcijų dalį kiekvienoje bendrovėje. Tai ne tik finansinė injekcija, bet ir signalas rinkai apie strateginį sektoriaus prioritetą.

    Didžiausias kąsnis – „IBM“

    Didžiausia paketo gavėja – „IBM“: JAV Prekybos departamentas sutiko skirti 1 mlrd. JAV dolerių, arba apie 930 mln. eurų. Reaguodamos į naujieną, „IBM“ akcijos šoktelėjo apie 12 proc.

    Įmonė patvirtino ketinanti kartu su JAV vyriausybe kurti pirmąją šalyje specialiai kvantinėms technologijoms skirtą puslaidininkių gamyklą. Tikslas – paspartinti kvantinių lustų kūrimą ir pereiti nuo laboratorinių prototipų prie pramoninių apimčių.

    „Ši iniciatyva paspartins JAV kvantinę inovaciją ir leis pažangiai gaminti kvantinius lustus daugeliui bendrovių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kas dar gauna paramą?

    Tarp paramos gavėjų – lustų gamintoja „GlobalFoundries“, kuriai numatyta 375 mln. JAV dolerių, arba apie 350 mln. eurų. Kvantinių kompiuterių kūrėjos „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“ ir „Infleqtion“ turėtų gauti po 100 mln. JAV dolerių, arba po maždaug 93 mln. eurų.

    Rinka reagavo audringai: „D-Wave Quantum“ akcijos brango apie 33 proc., „Rigetti Computing“ – apie 30 proc., „Infleqtion“ – apie 31 proc. Brango ir kitos, į paketą tiesiogiai neįtrauktos kvantinių technologijų bendrovės, investuotojams pervertinus viso sektoriaus perspektyvas.

    Iš kur pinigai ir kas toliau?

    Pranešta, kad finansavimas būtų skiriamas pagal 2022 metais priimtą JAV Chips and Science Act, kuriuo siekiama stiprinti kritinių technologijų kūrimą ir gamybą šalies viduje. Sandoriai dar turės būti formaliai užbaigti, todėl galutinės sąlygos gali kisti.

    Kvantinės technologijos laikomos vienu svarbiausių ateinančių dešimtmečių proveržių, nes teoriškai leidžia spręsti uždavinius, kurių klasikiniai kompiuteriai praktiškai neįveikia. Tačiau sektoriui būdinga didelė rizika: technologinis kelias iki komercinių pritaikymų ilgas, o rinkos euforiją dažnai keičia staigūs koregavimai.

  • PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį: kaip jis padės tiksliau prognozuoti elektros kainas

    Lenkijos energetikos grupė PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį ir jį pasitelkti elektros sistemos valdymo uždaviniams, pirmiausia – tiksliau prognozuoti paklausos lankstumą ir geriau išnaudoti tinklo resursus. Bendrovės atstovai apie tai kalbėjo Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, aptardami, kaip keičiasi energetikos investicijų logika ir technologijų vaidmuo.

    Pagrindinė mintis, kurią pabrėžė diskusijos dalyviai, yra energijos sistemos decentralizacija: nuo kelių didelių gamintojų modelio ji juda link situacijos, kai elektrą gali gaminti ir kaupti verslas, savivaldybės ar net namų ūkiai. Kartu daugėja duomenų, o sprendimai turi būti priimami greičiau, nes kainas vis labiau veikia trumpalaikiai svyravimai ir balansavimo poreikiai.

    Kas yra paklausos lankstumas?

    Paklausos lankstumas – tai vartotojų (ar jų agregatorių) galimybė trumpam sumažinti, perkelti ar padidinti elektros vartojimą pagal sistemos poreikius. Tokie sprendimai padeda išvengti brangių pikinių pajėgumų įjungimo, mažina avarinių režimų riziką ir leidžia efektyviau integruoti nepastovius atsinaujinančius išteklius.

    Kuo tiksliau prognozuojama, kada ir kiek vartotojai gali reaguoti į kainų signalus ar tinklo apkrovas, tuo lengviau planuoti tinklo darbą ir investicijas. Praktikoje tam reikia pažangių modelių, kurie apjungia meteorologinius duomenis, vartojimo istoriją, pramonės ciklus, baterijų ir elektromobilių įkrovimo elgseną.

    Kvantinis skaičiavimas energetikoje

    Kvantiniai kompiuteriai dažniausiai minimi tada, kai reikia spręsti labai sudėtingus optimizavimo uždavinius, kuriuose yra milžiniškas galimų kombinacijų skaičius. Energetikoje tai gali būti tinklo režimų optimizavimas, gamybos ir vartojimo balansavimas, apkrovų valdymas, kaupiklių darbo grafikai ar sudėtingas logistikos planavimas.

    Vis dėlto kvantinis skaičiavimas daugeliu atvejų dar yra ankstyvoje stadijoje: reali nauda priklauso nuo konkretaus uždavinio, algoritmo ir to, ar sprendimas gali būti efektyviai suformuluotas kvantiniam įrenginiui. Dėl to energetikos įmonės dažnai renkasi hibridinį kelią, kai kvantiniai metodai bandomi kartu su įprastais superkompiuteriniais ir DI modeliais.

    „Priėmėme sprendimą pasitelkti kvantinį kompiuterį, kad galėtume prognozuoti paklausos lankstumą“, – sakė PGE Dystrybucja strategijos viceprezidentas Tomasz Małecki.

    Transformacijos kaina ir praktiniai iššūkiai

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos energetikos pertvarka reikalauja milžiniškų investicijų per artimiausią dešimtmetį – nuo tinklų modernizavimo iki naujų generacijos šaltinių, kaupimo ir skaitmenizavimo. Kuo labiau sistema remiasi atsinaujinančiais ištekliais, tuo svarbesni tampa lankstumo sprendimai: baterijos, balansavimo paslaugos, išmanieji skaitikliai ir vartojimo valdymas.

    Kalbėta ir apie tai, kad projektų įgyvendinimo modeliai keičiasi: dalis didelių projektų skaidomi į mažesnes dalis, kad atsirastų daugiau konkurencijos ir būtų lengviau įsitraukti specializuotoms įmonėms. Tuo pat metu statybų ir energetikos sektorius susiduria su inžinerinių kompetencijų trūkumu, o tai gali tapti vienu didžiausių „butelio kaklelių“ didelio masto modernizacijoje.

    Atskirai paminėta, kad dujos dažnai įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau technologijų tiekimo terminai ir ribota tiekėjų pasiūla apsunkina greitą naujų projektų startą. Todėl energetikos įmonės vis dažniau ieško alternatyvų – nuo kaupimo iki paklausos valdymo – kurios gali duoti efektą greičiau nei stambūs generacijos projektai.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į vartotojų edukaciją: kai kainos rinkoje smarkiai svyruoja, finansinė nauda atsiranda ne tik gamyboje, bet ir vartojimo elgsenoje. Vartotojui tai reiškia paprastą dalyką – daugiau informacijos realiu laiku ir galimybę automatizuotai perkelti dalį vartojimo į pigesnes valandas.

    Jei PGE kvantinio kompiuterio projektas pasiteisins, jis galėtų tapti vienu iš įrankių, padedančių tiksliau „nuspėti“ sistemos elgesį ir sumažinti brangiausius balansavimo kaštus. Galutinis poveikis kainoms priklausys nuo to, kiek plačiai lankstumo paslaugos bus įdiegtos ir kaip greitai modernizuosis tinklai bei rinkos taisyklės.

  • Delfto startuolis „FrostByte“ pritraukė 1,3 mln. eurų: sieks proveržio kvantinių kompiuterių elektronikoje

    Delfto startuolis „FrostByte“ pritraukė 1,3 mln. eurų: sieks proveržio kvantinių kompiuterių elektronikoje

    Nyderlandų Delfto mieste įsikūręs startuolis „FrostByte“ pritraukė apie 1,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėsti komandą ir spartinti kriogeninės elektronikos sprendimų kūrimą kvantinėms technologijoms. Finansavime dalyvavo keli fondai ir privatus investuotojas, o viena iš investuojančių organizacijų pažymėjo pasiekusi simbolinį investicijų portfelio etapą.

    Įmonė kuria kriogeninius jungiklius ir planuoja vystyti integruotus cryo-CMOS lustus, skirtus naujos kartos kvantinėms sistemoms. Tokie komponentai pritaikyti veikti itin žemoje temperatūroje, artimoje absoliučiam nuliui, kur paprastai veikia kvantiniai procesoriai.

    „Su šia investicija galime toliau vystyti technologiją link gamybai paruoštos kriogeninės elektronikos pasaulinei kvantų industrijai“, – sakė „FrostByte“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Krollas.

    „FrostByte“ įkurta 2025 metais kaip Delfto technologijos universiteto ir „QuTech“ ekosistemos atšaka. Bendrovei vadovauja Jamesas Krollas ir technologijų vadovas Lucas Enthovenas, o mokslinę kryptį padeda formuoti ilgametę patirtį cryo-CMOS srityje sukaupę patarėjai Fabio Sebastiano ir Masoudas Babaie.

    Bendrovė sprendžia vieną jautriausių kvantinių kompiuterių mastelio didinimo problemų: kaip valdyti labai didelį kubitų skaičių neperkraunant sistemos laidais, šilumine apkrova ir išorine valdymo elektronika. Dabartiniuose sprendimuose nemaža dalis valdymo grandžių lieka už kriogeninės aplinkos ribų, todėl plečiant kubitų skaičių didėja jungčių kiekis, sistemos sudėtingumas ir šilumos nuostoliai.

    „FrostByte“ tikslas yra dalį valdymo infrastruktūros perkelti arčiau paties kvantinio procesoriaus, į skiedimo šaldytuvo aplinką. Tam pasitelkiama specializuota cryo-CMOS technologija, kuri turėtų leisti kurti kompaktiškesnes, energiškai efektyvesnes ir lengviau plečiamas kvantines sistemas.

    Rinkoje tai laikoma svarbia kryptimi, nes kvantinių kompiuterių pažangą vis dažniau riboja ne vien kubitų kokybė, bet ir inžinerinė ekosistema aplink juos. Jei kontrolės elektronika gali veikti kriogeninėmis sąlygomis, mažėja kabelių poreikis ir šiluminė apkrova, o tai teoriškai atveria kelią didesniems, stabilesniems kvantiniams įrenginiams.