Tag: Kvantiniai kompiuteriai

  • Vokietijos „Quint Computing“ pritraukė 9,1 mln. eurų kvantinių lustų technologijai plėsti

    Vokietijos „Quint Computing“ pritraukė 9,1 mln. eurų kvantinių lustų technologijai plėsti

    Vokietijos kvantinių skaičiavimų startuolis „Quint Computing“ per pradinį investicijų etapą pritraukė 9,1 mln. eurų, kad galėtų sparčiau vystyti savo kvantinių procesorių technologiją.

    Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared“, jame taip pat dalyvavo „Quantonation“, „Nucleus Capital“, „Faber“, „Vanagon Ventures“ ir „ZOHO.VC“, kartu su pramonės ekspertais, tarp jų – prof. Mikko Möttönen.

    Bendrovė papildomai gavo 2,2 mln. eurų „Pathfinder“ grantą iš Europos inovacijų tarybos (EIC) – tai turėtų sustiprinti jos mokslinių tyrimų ir plėtros ambicijas.

    „Quint Computing“ buvo įkurta 2025 metų spalį: ją įsteigė kvantinės fizikos profesoriai Michaelas Hartmannas ir Christopheris Eichleris bei ekonomistas dr. Jona Stinneris, o ištakos siejamos su Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg (FAU) tyrimais ir „Munich Quantum Valley“ ekosistema.

    Taikosi į vieną didžiausių kvantinių kompiuterių problemų

    Įmonė kuria superlaidžių (superconducting) kvantinių lustų architektūrą, kuri skirta spręsti vieną pagrindinių kliūčių, stabdančių kvantinių kompiuterių pritaikymą pramonėje – didelį klaidų lygį.

    Kvantiniai kompiuteriai teoriškai gali spręsti uždavinius, kurie įprastiems superkompiuteriams yra pernelyg sudėtingi, tačiau tokios sistemos yra itin jautrios trikdžiams. Dėl to praktiškai sunku atlikti stabilias ir ilgai trunkančias skaičiavimo operacijas.

    Esami klaidų taisymo metodai dažnai reikalauja papildomos aparatinės įrangos, didina skaičiavimų sudėtingumą arba mažina darbo spartą. Tokie kompromisai apsunkina kvantinių sistemų mastelio didinimą.

    Architektūra, kuri dalį klaidų turėtų „sugauti“ aparatinėje įrangoje

    „Quint“ teigia kurianti patentuotą procesoriaus architektūrą, kuri reikšmingą klaidų dalį siekia eliminuoti pačiame aparatinės įrangos lygyje. Tokia kryptis, bendrovės vertinimu, galėtų sumažinti sistemos sudėtingumą ir reikalingos įrangos kiekį.

    Pasak įmonės, pilnai įgyvendinta technologija teoriškai galėtų iki 100 kartų sumažinti sistemos kompleksumą, aparatinės įrangos poreikį ir energijos sąnaudas, kartu išlaikant didelį skaičiavimo greitį.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas prof. Christopheris Eichleris pabrėžia, kad komerciškai pritaikomų kvantinių kompiuterių lenktynės spartėja, o jų kuriama architektūra esą leidžia mažinti sudėtingumą neprarandant aukšto „clock speed“.

    Kur planuojama pritaikyti ir kam bus skirtos lėšos

    „Quint“ nurodo, kad tokia technologija ateityje galėtų būti aktuali farmacijos, chemijos, logistikos ir gamybos sektoriams – ten, kur reikia itin sudėtingų optimizavimo ar modeliavimo skaičiavimų.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėsti mokslinių tyrimų ir inžinerijos komandą, toliau vystyti kvantinį procesorių ir siekti pirmųjų projektų su pramoniniais partneriais.

    Įmonė taip pat planuoja samdyti specialistus kvantinių lustų projektavimo, gamybos, klaidų korekcijos ir praktinių taikymų srityse.

  • Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Anglijos ir Suomijos ryšius turintis Oksfordo universiteto kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pranešė užbaigęs 12 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Investicijų raundui vadovavo ankstyvosios stadijos investuotojas IW Capital, taip pat prisidėjo Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas ir „Transpose Capital“.

    Bendrovė, kurios būstinė yra Suomijoje, kuria programinę įrangą, skirtą efektyvesniam kvantinių kompiuterių darbui. Pagrindinis tikslas yra automatizuoti kvantinių sistemų derinimą ir valdymą, kad šie įrenginiai stabiliau veiktų ir būtų lengviau pritaikomi praktikoje.

    „QuantrolOx“ teigimu, vienas didžiausių šiandienos kvantinės kompiuterijos iššūkių yra vadinamasis valdymo ir kalibravimo „butelio kakliukas“. Kvantinė aparatinė įranga yra itin jautri aplinkos trikdžiams, o jos parametrų nustatymas dažnai reikalauja daug laiko ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai sukurti taip, jog galėtų veikti su skirtingomis kvantinės aparatinės įrangos architektūromis. Tai svarbu rinkai, kurioje kartu vystomos įvairios technologinės kryptys, o universaliai pritaikoma valdymo programinė įranga gali sumažinti integracijos kaštus ir paspartinti diegimą.

    Startuolis nurodo, kad tyrimuose buvo parodyta, jog DI pagrindu atliekamas kvantinių įrenginių derinimas gali užtrukti mažiau nei 70 minučių ir pranokti geriausią žmogaus pasiektą rezultatą. Tokie pasiekimai vertinami kaip potenciali priemonė greičiau pereiti nuo laboratorinių eksperimentų prie patikimesnių, pakartojamų kvantinių sistemų.

    „QuantrolOx“ įkūrė vadovas Vishal Chatrath, anksčiau dirbęs „Nokia“, taip pat Oksfordo universiteto mokslininkai ir technologijų kūrėjai, įskaitant profesorių Andrew Briggs, mokslininkę dr. Natalia Ares ir produktų vadovą Dominic Lennon. Bendrovė teigia, kad komandos patirtis apima tiek akademinį kvantinių technologijų pagrindą, tiek praktinį sprendimų kūrimą.

    Gautas lėšas „QuantrolOx“ planuoja skirti komercinės plėtros spartinimui ir veiklos stiprinimui JAV rinkoje. Pasak įmonės, tai turėtų padėti greičiau diegti sprendimus partnerių infrastruktūroje ir plėsti klientų ratą, kai kvantinių technologijų ekosistema pereina į ankstyvos komercijos etapą.

    „Kiekviena pramonės šaka remiasi savo įrankiais ir žmonėmis. „QuantrolOx“ kuria kvantinės pramonės pamatus: mūsų įrankiai industrializuoja kvantinę aparatinę įrangą ir parengia žmones ją valdyti“, – sakė „QuantrolOx“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vishal Chatrath.

    Bendrovė taip pat primena, kad ankstesniuose etapuose ją rėmė kiti investuotojai, tarp jų „Hoxton Ventures“, o prie akcininkų yra prisidėjęs ir „Arm“ bendraįkūrėjas Hermann Hauser. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, jog komanda ir technologinė kryptis sulaukia pasitikėjimo iš patyrusių giliųjų technologijų investuotojų.

    Kvantinės kompiuterijos sektoriuje šiandien daug dėmesio skiriama ne tik naujiems procesoriams, bet ir programinės įrangos sluoksniui, leidžiančiam efektyviai valdyti sudėtingas sistemas. Tokie sprendimai kaip automatizuotas kalibravimas gali tapti vienu iš praktinio mastelio augimo veiksnių, nes mažina priklausomybę nuo rankinio, sunkiai standartizuojamo darbo.

  • Suomijos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio ribas

    Suomijos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio ribas

    Suomijos kvantinės aparatinės įrangos startuolis „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Lėšos bus skirtos kurti kriogeninio signalų perdavimo ir kvantinių kompiuterių valdymo technologijas, kurios padėtų didinti sistemų mastelį.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Lifeline Ventures“, prie jo prisidėjo technologijų verslininkas Mårtenas Mickosas. Bendrovė kilo iš Aalto universiteto Kvantinių skaičiavimų ir įrenginių mokslinių tyrimų grupės.

    Kur slypi mastelio problema?

    Kvantiniams kompiuteriams tampant galingesniems, vien didinti kubitų skaičių nepakanka. Kartu auga valdymo ir signalų nuskaitymo sistemų sudėtingumas, nes kiekvienam kubitui reikia tikslaus valdymo, sinchronizacijos ir patikimo signalo kelio.

    Įprasti sprendimai dažnai reiškia vis daugiau laidų ir papildomos signalų paruošimo įrangos aplinkoje, kur erdvė ribota, o šaldymo resursai brangūs. Be to, kvantiniai procesoriai turi būti saugomi nuo šiluminio triukšmo ir kitų trikdžių, galinčių bloginti skaičiavimų kokybę.

    Ko imasi „Coherence Quantum“?

    „Coherence Quantum“ kuria integruotą kriogeninę signalų perdavimo ir valdymo platformą, skirtą sumažinti infrastruktūros naštą, kuri atsiranda plečiant kvantinius procesorius. Bendrovės tikslas yra gerinti signalų kondicionavimą ir didinti jungčių tankį tarp valdymo sistemų ir kvantinio procesoriaus.

    Pasak įmonės vadovo ir bendraįkūrėjo Aashisho Saho, kvantinių kompiuterių plėtra reikalauja ne tik daugiau kubitų, bet ir naujos kartos infrastruktūros, kuri juos aptarnautų.

    „Pradedame nuo signalų kondicionavimo ir judame link didesnio tankio sąsajų bei galiausiai labiau integruoto kriogeninio valdymo. Norime kvantinių kompiuterių kūrėjams pasiūlyti architektūrą, kuri leistų didinti sistemas neauginant laidų, šaldymo poreikio ir sudėtingumo tuo pačiu tempu“, – sakė Aashishas Sahas.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Įmonė planuoja įkurti laboratoriją Espo mieste, parengti pirmuosius produktų prototipus ir gamybos procesus, tęsti tyrimus bei plėtrą. Taip pat numatoma plėsti komandą, kad būtų galima greičiau pereiti nuo prototipų prie komercinių sprendimų.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Coherence Quantum“ siekia prisidėti prie standartizuotos kriogeninių signalų ir valdymo sistemų architektūros kūrimo. Tam bendrovė ketina derinti savo technologijas su kitais kvantinės ekosistemos sprendimais, kad kvantinių kompiuterių infrastruktūra taptų paprasčiau diegiama ir lengviau plečiama.

  • Suomijos „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio problemą

    Suomijos „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų: spręs kvantinių kompiuterių mastelio problemą

    Espo mieste veikianti kvantinės aparatinės įrangos bendrovė „Coherence Quantum“ pritraukė 2,78 mln. eurų pradinės stadijos investicijų. Lėšos bus skirtos kurti kriogeninės signalizacijos ir valdymo platformą, reikalingą didesniems, praktiškesniems kvantiniams kompiuteriams.

    Investicijų raundui vadovavo ankstyvos stadijos fondas „Lifeline Ventures“, jame taip pat dalyvavo technologijų verslininkas Mårten Mickos. Investuotojai akcentuoja, kad pramonė jau pademonstravo pažangą kuriant galingesnius kvantinius procesorius, tačiau kita kliūtis yra infrastruktūra, kuri leistų tokius procesorius patikimai didinti.

    „Kvantinių kompiuterių pramonė įrodė, kad galima kurti vis pajėgesnius procesorius. Kitas iššūkis yra infrastruktūra, leidžianti juos didinti, o „Coherence Quantum“ imasi esminės šios problemos dalies“, – sakė „Lifeline Ventures“ atstovas Petteri Koponen.

    „Coherence Quantum“ įkurta 2026 metais, ją įsteigė Aashish Sah, Suman Kundu ir Erkki Soininen. Komanda kilo iš Aalto universiteto Kvantinių skaičiavimų ir įrenginių grupės tyrimų, o konsultantu tapo Aalto universiteto kvantinių technologijų profesorius Mikko Möttönen.

    Bendrovė kuria integruotą kriogeninių signalų formavimo ir valdymo sprendimą kietakūniams kvantiniams kompiuteriams, įskaitant superlaidžių ir sukinio kubitų sistemas. Tikslas yra sudaryti sąlygas didinti kubitų skaičių išlaikant itin žemą triukšmo lygį ir aukštą koherentiškumą, nuo kurio priklauso skaičiavimų patikimumas.

    Kvantinių kompiuterių mastelio didinimas reiškia ne tik daugiau kubitų. Kartu daugėja ir valdymo bei nuskaitymo signalų, kurie turi pasiekti kvantinį procesorių, o tradiciniai sprendimai dažnai reikalauja daugiau laidų ir signalų apdorojimo įrangos itin ribotoje erdvėje, kurioje taip pat trūksta aušinimo galios.

    Be to, kubitų aplinka turi būti apsaugota nuo šiluminio triukšmo ir kitų trikdžių, kurie mažina sistemos našumą. Dėl šios priežasties infrastruktūros klausimas tampa kritiniu, kai iš laboratorinių prototipų siekiama pereiti prie didesnių, praktiškam panaudojimui artimesnių sistemų.

    „Coherence Quantum“ teigia, kad pradės nuo kriogeninio signalų formavimo technologijų, kurios padeda apsaugoti kubitų aplinką. Toliau planuojama kurti didesnio tankio signalų sąsajas ir palaipsniui perkelti daugiau valdymo funkcijų į kriostatą, arčiau kvantinio procesoriaus.

    „Kvantiniai kompiuteriai neaugs vien pridedant kubitus. Kartu turi augti ir juos supanti infrastruktūra. Pradedame nuo signalų formavimo ir judame link didesnio tankio sąsajų bei labiau integruoto kriogeninio valdymo“, – sakė „Coherence Quantum“ vadovas Aashish Sah.

    Bendrovė ketina Espo mieste įkurti tyrimų, testavimo ir gamybos pajėgumus šalia Aalto universiteto ir besiplečiančios Suomijos kvantinių technologijų ekosistemos. Pranešama, kad naujas kapitalas bus naudojamas laboratorijai įrengti, pirmiesiems produktų prototipams sukurti, gamybos procesui parengti, tyrimams tęsti ir komandai plėsti.

    Ilgalaikė ambicija yra prisidėti prie standartizuoto kriogeninės signalizacijos ir valdymo sprendimų pagrindo, kuris būtų pritaikomas skirtingoms kvantinių procesorių architektūroms. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai dėmesys nuo vien procesorių parametrų vis dažniau krypsta į visos sistemos inžineriją, patikimumą ir mastelio ekonomiją.

  • „Google“ pristatė kvantinio skaičiavimo proveržį: ką reiškia „Q-day“ ir ar gresia šifravimui?

    „Google“ pristatė kvantinio skaičiavimo proveržį: ką reiškia „Q-day“ ir ar gresia šifravimui?

    „Google Quantum AI“ pranešė pademonstravusi eksperimentinį proveržį, kuris gali sumažinti vieną didžiausių kvantinių kompiuterių kliūčių – vadinamųjų magiškųjų būsenų parengimą. Bendrovė teigia, kad jos „Willow“ procesoriuje išbandytas metodas gali priartinti praktinį, klaidoms atsparų kvantinį skaičiavimą.

    Magiškosios būsenos yra specialios kvantinės būsenos, reikalingos universalioms kvantinėms operacijoms atlikti. Ilgą laiką tyrėjai pabrėžė, kad būtent jų kūrimas ir klaidų taisymas gali „suvalgyti“ didžiąją dalį kvantinio kompiuterio resursų, todėl net ir sparčiai tobulėjant aparatinės įrangos kokybei, pažanga dažnai stringa ties šiuo žingsniu.

    Kas yra magiškųjų būsenų auginimas

    „Google“ aiškina, kad magiškųjų būsenų auginimas veikia tarsi filtras: į mažą lusto sritį įvedama triukšminga būsena, o tuomet atliekama koordinuotų matavimų seka. Jos tikslas – aptikti klaidas ir „atmesti“ nepavykusius bandymus, paliekant vis švaresnę, mažiau klaidų turinčią būseną.

    Pasak bendrovės, taikant šį metodą pavyko pasiekti apie 40 kartų mažesnį klaidų lygį ir T-būsenų sąnaudas, o loginis tikslumas esą pasiekė 99,99 proc. Tai reikšminga, nes būtent magiškųjų būsenų parengimas dažnai laikomas brangiausiu žingsniu siekiant klaidoms atsparaus kvantinio skaičiavimo.

    Ką tai reiškia „Q-day“ kontekste

    Diskusijose apie „Q-day“ dažniausiai turimas omenyje hipotetinis momentas, kai pakankamai galingas kvantinis kompiuteris galėtų praktiškai įveikti dalį šiandien plačiai naudojamų viešojo rakto kriptografijos schemų. Tokiu atveju rizika paliestų ne tik kriptovaliutų operacijų autorizavimą, bet ir platesnę interneto bei finansų infrastruktūrą.

    Vis dėlto pats „Google“ pristatymas dar nereiškia, kad toks scenarijus yra čia pat. Bendrovės tyrėjai pabrėžia, kad reikia didesnio masto demonstracijų, o iki realiai pritaikomų klaidoms atsparių kvantinių sistemų dar teks spręsti inžinerinius, mastelio ir stabilumo iššūkius.

    Kodėl ruošiamasi jau dabar

    Lygiagrečiai technologinei pažangai vyksta ir perėjimas prie postkvantinės kriptografijos – algoritmų, kuriuos būtų sunku atakuoti net ir turint didelio masto kvantinį kompiuterį. Organizacijos ir įmonės vis dažniau vertina, kur jų sistemose naudojama viešojo rakto kriptografija, kiek ilgai turi būti saugomi duomenys ir kada verta pradėti migraciją, kad netaptų aktuali vadinamoji strategija „pavogti dabar, iššifruoti vėliau“.

    „Google“ žinutė rinkai aiški: vienas iš didžiausių kliūčių taikinių – magiškųjų būsenų „kaina“ – gali mažėti, o tai ilgainiui keistų kvantinių sistemų praktinį efektyvumą. Tačiau kol kas tai – laboratorinio lygmens rezultatas, kurio reikšmę teks patvirtinti tolesniais bandymais ir nepriklausomais vertinimais.

  • „Nvidia“ investuoja į penkis JK startuolius: DI vaistų paieška, logistika ir kvantiniai skaičiavimai

    „Nvidia“ investuoja į penkis JK startuolius: DI vaistų paieška, logistika ir kvantiniai skaičiavimai

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ planuoja naujas investicijas į penkis Jungtinės Karalystės startuolius, taip toliau stiprindama savo įtaką Europos technologijų ekosistemoje. Apie sprendimą Londone vykusiame renginyje pranešė bendrovės vadovas Jensenas Huangas.

    Pasak jo, „Nvidia“ dėmesio centre atsidūrė įmonės, kuriančios DI sprendimus vaistų paieškai, logistikos planavimui, biologijai ir infrastruktūros prognozavimui, taip pat kvantinių skaičiavimų technologijoms. Tokios kryptys šiuo metu laikomos vienomis strategiškiausių, nes jos glaudžiai susijusios su didėjančia skaičiavimo galios paklausa.

    „Nvidia“ ketina investuoti į DI vaistų kūrimo ir atrankos startuolį „Boltz“, infrastruktūros rizikų ir rodiklių prognozavimo bendrovę „Foresight“, DI logistikos planavimo kūrėją „Hiverge“, DI biologijos startuolį „Prima Mente“ ir kvantinių skaičiavimų įmonę „Riverlane“.

    Rinkos šaltinių vertinimu, „Nvidia“ šiuose sandoriuose sieks mažumos akcijų paketo, todėl labiau tikėtinas strateginio investuotojo, o ne kontrolę perimančio pirkėjo vaidmuo. Tokia praktika leidžia lustų gamintojui išplėsti partnerių tinklą ir anksti identifikuoti perspektyvias technologijas, kurios vėliau gali tapti dideliais skaičiavimo resursų vartotojais.

    Kas slypi už investicijų bangos?

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ tapo viena pagrindinių bendrovių, nuo kurių priklauso DI infrastruktūra: nuo duomenų centrų iki specializuotų lustų, reikalingų dideliems modeliams mokyti ir naudoti. Todėl investicijos į startuolius dažnai reiškia ne tik kapitalą, bet ir ilgalaikį ryšį su būsimais klientais bei praktiniais DI pritaikymais.

    Jungtinėje Karalystėje „Nvidia“ jau yra investavusi į kelias įmones, tarp jų minimos „Basecamp Research“, „Ineffable Intelligence“, „Synthesia“ ir „Wayve“. Nauji sandoriai papildo šį portfelį ir rodo tęstinę kryptį remti įmones, kurioms reikės didelės skaičiavimo galios.

    DI lenktynės ir santykiai su Kinija

    Renginio Londone metu Jensenas Huangas atsakė ir į klausimus apie Vakarų santykius su Kinija DI varžybų kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama saugumo rizikoms ir technologijų kontrolei. Jo teigimu, dialogo su Kinijos DI bendrovėmis nutraukti nereikėtų.

    „Aš bendrauju su daugeliu tyrėjų Kinijoje ir manau, kad dialogą turime tęsti. Tai turėtų daryti Jungtinės Valstijos, ir aš raginu, kad tą patį darytų Jungtinė Karalystė“, – sakė Jensenas Huangas.

    „Nvidia“ vadovas taip pat pabrėžė Jungtinės Karalystės poziciją pasaulinėje technologijų rinkoje, išskirdamas šalies intelektinį potencialą ir tarptautinį vaidmenį. Šis kontekstas investicijoms svarbus ne tik dėl talentų, bet ir dėl reguliacinės aplinkos, kuri Europoje tampa vis reikšmingesnė DI plėtrai.

    Naujų investicijų serija Jungtinėje Karalystėje taip pat sutapo su „Nvidia“ aktyvumu kitose Europos šalyse. Pastaruoju metu bendrovė vis dažniau pabrėžia įsipareigojimą Europos technologijų ekosistemai, kuriai svarbu turėti prieigą prie pažangių lustų ir skaičiavimo infrastruktūros, ypač kai DI sprendimai sparčiai skverbiasi į sveikatos apsaugą, pramonę, logistiką ir mokslinius tyrimus.

  • Ispanijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Qilimanjaro Quantum Tech“ pritraukė 19,6 mln. eurų: kam bus skirta

    Ispanijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Qilimanjaro Quantum Tech“ pritraukė 19,6 mln. eurų: kam bus skirta

    Barselonoje įsikūrusi kvantinių kompiuterių bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“ paskelbė užbaigusi A serijos finansavimo pirmąjį etapą ir pritraukusi 19,6 mln. eurų. Įmonė save vadina vienintele Ispanijoje visą kvantinio kompiuterio „stecką“ kuriančia komanda, vystančia tiek aparatinę, tiek programinę dalį.

    Didžiausią sumą, 10 mln. eurų, investavo „Indra Group“ per „IndraMind“ iniciatyvą, orientuotą į suverenių sprendimų kūrimą. Papildomus 9,6 mln. eurų skyrė Ispanijos technologinės transformacijos draugija SETT, veikianti prie šalies Skaitmeninės transformacijos ir viešojo administravimo ministerijos.

    Kodėl svarbus šis sandoris?

    Investuotojai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija gali tapti svarbiu postūmiu sparčiai augančioms didelio sudėtingumo skaičiavimo užduotims, o taip pat ir dirbtinio intelekto plėtrai. Tokie projektai Europoje vis dažniau siejami su strategine autonomija, kai kritinės technologijos kuriamos ir kontroliuojamos vietoje.

    „Kvantinė kompiuterija žymės lemiamą šuolį dirbtinio intelekto raidoje ir jo gebėjime spręsti itin sudėtingas užduotis“, – sakė „IndraMind“ generalinis direktorius Ignacio Martínez.

    Nuo akademijos iki pramonės

    „Qilimanjaro Quantum Tech“ įkurta 2019 metais Barselonoje kaip kelių mokslo institucijų ir universiteto ekosistemos atšaka. Tarp steigėjų minimi mokslininkai ir vadovai, prisidėję prie įmonės technologinio kelio nuo ankstyvų prototipų iki veikiančių sistemų.

    Įmonės „full-stack“ modelis reiškia, kad ji kuria kvantinius lustus, programinę įrangą bei algoritmus, o taip pat integruoja kriogeniką ir valdymo elektroniką į pilnus sprendimus. Tokia vertikalioji integracija dažnai laikoma pranašumu bandant perkelti kvantines sistemas iš laboratorijų į pramoninį naudojimą.

    Fluxonium kubitai ir diegimas BSC

    Bendrovė teigia savo sprendimus grindžianti skaitmeniniais ir analoginiais kvantiniais procesoriais, paremtais superlaidžiais fluxonium kubitais. Ši architektūra paprastai siejama su didesniu koherentiškumu ir potencialiai didesniu atsparumu klaidoms, lyginant su plačiau paplitusiais transmon tipo kubitais.

    Pasak įmonės, jos daugiamodis metodas, jungiantis analoginius ir skaitmeninius kvantinius procesorius su didelio našumo klasikine kompiuterija, jau taikomas praktikoje. Trys „Qilimanjaro Quantum Tech“ kvantinės sistemos veikia Barselonos superkompiuterių centre, o viena jų įvardijama kaip pirmasis analoginis kvantinis kompiuteris, integruotas į Europos didelio našumo skaičiavimo centrą.

    „SETT įsipareigojimo atnaujinimas ir „Indra Group“ investicija sujungia suverenų ir pramoninį kapitalą, kad apsaugotų ir paspartintų technologinę autonomiją“, – sakė „Qilimanjaro Quantum Tech“ vadovė Marta P. Estarellas.

    Kur keliaus 19,6 mln. eurų?

    Naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas kvantinių kompiuterių mastelio didinimui ir industrializavimui, naujos kartos lustų vystymui bei gamybos ir diegimo pajėgumų plėtrai. Įmonė taip pat sieja augimą su platesniu kvantinių sistemų prieinamumu strateginiams sektoriams, pavyzdžiui, gynybai, saugumui ir pramonei.

    „Qilimanjaro Quantum Tech“ nurodo iš viso įdiegusi aštuonias kvantines sistemas ir turinti klientų energetikos, telekomunikacijų, logistikos, sveikatos priežiūros bei finansų srityse. Nuotolinę prieigą prie infrastruktūros ji teikia per „SpeQtrum Cloud“ platformą, veikiančią kaip Quantum-as-a-Service modelis.

    Bendrovė tikisi A serijos finansavimo etapą užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, prie jo prisidedant ir kitiems esamiems investuotojams, įskaitant „Avançsa“. Kvantinės kompiuterijos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad Europa toliau stiprina tiek mokslinę, tiek pramoninę bazę šioje srityje.

  • „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų: siekia milijonų kubitų kvantinių kompiuterių proveržio

    „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų: siekia milijonų kubitų kvantinių kompiuterių proveržio

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi kvantinių technologijų bendrovė „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų A serijos investiciją ir teigia, kad tai didžiausias toks etapas JK registruotai kvantinių technologijų įmonei. Startuolis kilo iš Sasekso universiteto ir nuo 2018 metų kuria didelio masto kvantinių kompiuterių sistemas, skirtas praktiniam naudojimui.

    Skirtingai nei dalis rinkos žaidėjų, kurie koncentruojasi į kvantinę programinę įrangą ar trumpalaikius laboratorinius pasiekimus, „Universal Quantum“ akcentuoja mastelio problemą. Įmonė siekia spręsti vieną svarbiausių kliūčių sektoriuje: kaip ekonomiškai ir patikimai sukurti klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius su milijonais klaidų korekcija apsaugotų kubitų.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas tarptautinei plėtrai ir technologijos komercinimui, ypač JAV, Japonijoje bei Vokietijoje, kur įmonė turi centrą Hamburge. Kvantinių technologijų rinka pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau kapitalo, nes valstybės ir verslas ją vertina kaip strateginę sritį, galinčią pakeisti skaičiavimų galimybes logistikoje, medžiagotyroje ar farmacijos tyrimuose.

    Pagrindinis „Universal Quantum“ techninis sprendimas yra integruotas kvantinio apdorojimo modulis iQPU, paremtas spąstais laikomų jonų technologija. Bendrovė pabrėžia, kad lustas projektuojamas orientuojantis į gamybos pritaikomumą, o jo gamyba planuojama standartinėse 200 milimetrų komercinėse linijose, kas teoriškai palengvina pramoninį mastelio didinimą.

    Įmonė taip pat išskiria architektūrinį pasirinkimą atsisakyti sudėtingų lazerinių valdymo sistemų ir naudoti mikrobanginį valdymą, siekiant sumažinti optinę infrastruktūrą. Modulinei plėtrai ji kuria sujungimo technologiją UQConnect, kuri turėtų leisti jungti kelis modulius į didesnes sistemas, o tai svarbu keliant tikslą pereiti nuo demonstracinių įrenginių prie realiai naudingų, klaidoms atsparių kvantinių skaičiavimų.

    Kur bus pritaikyta technologija?

    „Universal Quantum“ teigia taikanti pilno sprendimo strategiją, apimančią ne tik aparatinę įrangą, bet ir valdymo programinę įrangą, kvantinių grandinių optimizavimą bei klaidų korekcijos metodus. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško komandų, kurios geba suvaldyti kelių sluoksnių inžinerinius iššūkius ir pasiūlyti aiškų kelią į komercines taikymo sritis.

    Praktiniai tikslai dažniausiai siejami su sudėtingomis optimizavimo užduotimis, medžiagų modeliavimo problemomis ir naujų cheminių junginių paieška. Vis dėlto sektoriuje sutariama, kad reikšminga ekonominė grąža labiausiai tikėtina tada, kai pasiekiamas didelis klaidoms atsparių kubitų skaičius, todėl lenktynės vyksta ne tik dėl kubitų kiekio, bet ir dėl patikimumo.

    Investuotojai ir tarptautinis fonas

    Bendrovė nurodė, kad investicijoje dalyvavo geografiškai įvairūs fondai ir strateginiai investuotojai, o tai atspindi didėjantį valstybių ir institucijų susidomėjimą kvantine infrastruktūra. Pastaruoju metu Europoje ryškėja kryptis stiprinti kvantinių technologijų grandinę nuo tyrimų iki gamybos, todėl tokio dydžio sandoriai tampa svarbūs ir politiniame, ir industriniame kontekste.

    „Universal Quantum“ taip pat yra laimėjusi reikšmingų užsakymų Vokietijoje, o bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis rodo siekį technologiją pririšti prie konkrečių inžinerinių uždavinių. Kvantinių kompiuterių sektoriuje tai laikoma vienu esminių žingsnių, nes vien laboratorinis pranašumas dar nereiškia greito pritaikymo realiose verslo grandinėse.

    „Mūsų pažanga rodo partnerių tikėjimą, kad siūlome vieną patikimiausių kelių į kvantinę kompiuteriją dideliu mastu“, – sakė „Universal Quantum“ vadovas ir vienas įkūrėjų Sebastianas Weidtas.

    Įmonės būstinė yra Heivordso Hite, Sasekse, o ne tradiciniuose JK technologijų klasteriuose. Toks pasirinkimas pabrėžia, kad kvantinių technologijų ekosistema plečiasi už įprastų centrų ribų, o talentų ir kapitalo pritraukimas vis labiau priklauso nuo aiškios technologinės krypties bei gebėjimo įrodyti mastelio didinimo planą.

  • JK ir Vokietija kuria pramonės technologijų koridorių: DI ir kvantams skirs 20 mln. eurų

    JK ir Vokietija kuria pramonės technologijų koridorių: DI ir kvantams skirs 20 mln. eurų

    Jungtinė Karalystė ir Vokietija pradeda naują pramonės technologijų koridorių, kuriuo siekiama paspartinti DI ir kitų pažangių technologijų diegimą, didinti produktyvumą ir pritraukti investicijų. Iniciatyva pristatyta Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui lankantis Berlyne.

    Abi šalys tikisi, kad koridorius paskatins daugiau partnerystių tarp įmonių abipus Šiaurės jūros, o kartu padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir greičiau komercializuoti inovacijas. Akcentuojama, kad tai bus tiltas tarp sparčiai augančių technologijų bendrovių, stambios pramonės ir kapitalo.

    Tarp pirmųjų konkrečių planų minimas Miunchene įsikūrusios robotikos tyrimų įmonės „MicroAGI“ plėtimasis Londone. Skelbiama, kad tai turėtų sukurti 180 naujų, aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir sustiprinti bendrovės tyrimų bei produktų vystymo pajėgumus.

    Dar vienas pavyzdys yra energetikos bendrovė „Proxima Fusion“, plečianti veiklą Culhamo mokslo ir inovacijų klasteryje. Nurodoma, kad iki 2028 metų darbuotojų skaičius šiame padalinyje galėtų išaugti net keturis kartus, jei bus įgyvendinti numatyti projektai.

    Iniciatyva siejama su vadinamąja Kensingtono sutartimi, apibrėžiančia dvišalį bendradarbiavimą ir platesnę ekonominę partnerystę. Pranešama, kad ją remia ir didelės Vokietijos pramonės grupės, tarp jų Allianz, Bosch, RWE ir Siemens.

    Šalių susitarimu numatoma ir bendra apie 20 mln. eurų vertės finansavimo priemonė kvantinių technologijų moksliniams tyrimams paspartinti. Kvantinės technologijos vis dažniau laikomos strategine sritimi, kuri gali turėti reikšmingą poveikį kibernetiniam saugumui, medžiagų mokslui ir skaičiavimų našumui.

    „Kartu su Jungtine Karalyste kuriame tvirtą starto aikštelę DI įmonėms, kad jos galėtų augti tarptautiniu mastu“, – sakė Vokietijos federalinis skaitmeninės transformacijos ir valdžios modernizavimo ministras Karstenas Wildbergeris.

    „Culhamas telkia vieną stipriausių sintezės inžinerijos kompetencijų pasaulyje, todėl komandos plėtra atspindi mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Jungtinei Karalystei“, – sakė „Proxima Fusion“ bendraįkūrėjas ir vadovas Francesco Sciortino.

    Prie praktinių žingsnių prisideda ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi DI programinės įrangos bendrovė „Quantexa“, pranešusi apie ketinimą Vokietijoje kurti suverenų padalinį. Jis būtų skirtas technologijų diegimui ir sprendimų pritaikymui abiejose rinkose, ypač srityse, kur svarbus duomenų valdymas ir reguliacinė atitiktis.

    Fone išlieka ir platesni Jungtinės Karalystės planai kvantinių kompiuterių srityje: šalis anksčiau skelbė siekianti iki 2030-ųjų pradžios sukurti didelio masto kvantinius kompiuterius savo teritorijoje. Tuo pat metu Vokietija išlieka vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės prekybos partnerių, o tai suteikia papildomą ekonominį pagrindą technologiniam suartėjimui.

  • „Universal Quantum“ pritraukė 89 mln. eurų: didžiausia JK kvantinių technologijų A serija

    Jungtinėje Karalystėje veikianti kvantinių kompiuterių bendrovė „Universal Quantum“ pranešė užsitikrinusi daugiau kaip 89 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Šis raundas įvardijamas kaip didžiausias tokio tipo kvantinių technologijų finansavimas JK, o gautos lėšos bus skirtos modulinės architektūros plėtrai ir komercializavimui.

    Įmonė kuria didelio masto kvantinių skaičiavimų sistemas, orientuotas į praktinį pritaikymą, o pagrindinis tikslas yra klaidoms atsparus kvantinis kompiuteris. Tokia kryptis reiškia, kad vien tik didinti kubitų skaičių nepakanka: reikia patikimų sujungimų, valdymo elektronikos ir sprendimų, leidžiančių efektyviai taikyti klaidų korekciją.

    Modulinė vizija ir jonų spąstai

    „Universal Quantum“ remiasi jonų spąstų technologija, kai elektriniais laukais „įkalinti“ įkrauti atomai atlieka kubitų vaidmenį. Bendrovės pasirinkta modulinė koncepcija siekia sujungti atskirus kvantinius modulius į didesnę sistemą, mažinant inžinerinę riziką ir priartinant pramoninį mastelį.

    Pasak įmonės, investicijos paspartins modulinės technologijos vystymą, įskaitant tarpusavio sujungimų sprendimus ir integruotų lustų kryptį. Praktikoje tai turi padėti pereiti nuo laboratorinių demonstracijų prie sistemų, kurias galima gaminti, diegti ir prižiūrėti realiuose projektuose.

    Europa didina tempą kvantinių kompiuterių srityje

    Finansavimo naujiena pasirodė tuo metu, kai Europoje išlieka aktyvi kvantinės aparatinės įrangos investicijų banga. Pastaraisiais metais investuotojai vis dažniau renkasi ne vien programinę įrangą, bet ir „giliąsias technologijas“, kurioms būdingas ilgesnis kūrimo ciklas, tačiau potencialiai didesnė strateginė grąža.

    Šiame kontekste vis labiau vertinami sprendimai, kurie aiškiai rodo kelią į mastelį: modulinė architektūra, gamybos procesų industrializavimas, partnerystės su mokslo ir viešojo sektoriaus institucijomis. Tokie kriterijai tampa svarbūs, nes rinka jautriai reaguoja į skirtumą tarp ambicingų pažadų ir realiai veikiančios technikos.

    „Mūsų pažanga atspindi partnerių tikėjimą, kad siūlome vieną patikimiausių kelių į didelio masto kvantinį skaičiavimą“, – sakė „Universal Quantum“ vadovas ir bendraįkūrėjas Sebastianas Weidtas.

    Plėtra už Europos ribų

    Bendrovė nurodo, kad kapitalas bus naudojamas tarptautinei plėtrai, įskaitant veiklos stiprinimą Azijoje ir kituose regionuose. Viena ryškesnių krypčių – tyrimų ir plėtros centro kūrimas Singapūre, taip pat planai plėstis Jungtinėse Valstijose, Japonijoje ir Vokietijoje.

    „Universal Quantum“ buvo įkurta 2018 metais, o jos ištakos siejamos su Sasekso universiteto mokslininkais, prisidėjusiais prie ankstyvų didelio masto jonų spąstų kvantinio kompiuterio architektūros planų. Įmonė teigia, kad šiandien komanda yra išaugusi iki daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos specialistų ir dirba keliuose žemynuose.

    Kvantiniai kompiuteriai dažniausiai siejami su uždaviniais, kurie klasikinėms sistemoms yra pernelyg sudėtingi arba ekonomiškai neefektyvūs, pavyzdžiui, naujų vaistų paieška, baterijų medžiagų modeliavimas ar sudėtingi optimizavimo scenarijai. Vis dėlto praktinei vertei pasiekti būtinas patikimumas ir klaidų tolerancija, todėl didžiausia kova vyksta ne dėl antraščių, o dėl inžinerinių detalių ir mastelio.

    Įmonė taip pat mini vykdomą didelės apimties projektą su Vokietijos aviacijos ir kosmoso centru DLR. Tokie kontraktai, ypač ankstyvoje technologijos brandos stadijoje, rinkoje dažnai vertinami kaip signalas, kad kuriamas produktas gali turėti aiškesnį kelią į komercinį pritaikymą.