CP v2

Tag: Kvantiniai kompiuteriai

  • Kvantinės grėsmės kriptovaliutoms arčiau: perpus sumažinti „Bitcoin“ ir „Ethereum“ atakos skaičiavimai

    Kvantinės grėsmės kriptovaliutoms arčiau: perpus sumažinti „Bitcoin“ ir „Ethereum“ atakos skaičiavimai

    Tyrėjų grupė paskelbė sumažinusi skaičiavimo išteklių įverčius, reikalingus vienai svarbiausių operacijų, siejamų su galimu kvantiniu išpuoliu prieš „Bitcoin“ ir „Ethereum“. Jų pateiktame techniniame darbe nurodoma, kad tam pakaktų 1 151 loginių kubitų ir apie 1,30 mln. Toffoli vartų.

    Autoriai kvantinio algoritmo kainą vertino jungtiniu rodikliu, daugiausia paremtu dviem dydžiais: loginių kubitų skaičiumi, kuris atlieka darbinės atminties vaidmenį, ir Toffoli vartais, sudarančiais didelę vykdymo trukmės dalį. Šie skaičiai sujungiami į vieną balą, o mažesnė reikšmė reiškia efektyvesnį grandinės projektą.

    Per maždaug du mėnesius viešo iššūkio dalyviai šį rodiklį sumažino apie 86 proc. nuo 10,75 mlrd. iki 1,496 mlrd. Galutinis įvertis, pasak darbo autorių, tapo mažesnis nei pusė anksčiau skelbto „Google“ etalono, nors pabrėžiama, kad skirtingos metodikos ir skaičiavimo konvencijos apsunkina tiesioginį palyginimą.

    Pats iššūkis kilo po to, kai „Google“ kvantinių skaičiavimų komanda 2026 metais paskelbė apie savo įverčius ir nurodė 2029 metų tikslą pereiti prie pokvantinės kriptografijos. Nors pati „Google“ nepateikė visos naudotos grandinės, ji paskelbė tikrintuvą, leidžiantį įvertinti kitų dalyvių pateikiamų grandinių kainą pagal tą pačią sistemą.

    Darbo autoriai akcentuoja, kad tai nėra realus išpuolio įgyvendinimas ir neįrodo, jog šiandien egzistuoja kvantinis kompiuteris, galintis nulaužti blokų grandinių naudojamą kriptografiją. Pateikti skaičiai neapima fizinių kubitų klaidų taisymo kainos ir nėra pilna Shor algoritmo realizacija, o veikiau konkretus jo komponentas, reikalingas ECDSA tipo parašų laužymui.

    Vis dėlto tyrimas didina spaudimą kriptovaliutų ekosistemoms planuoti migraciją iš anksto, nes tokie pokyčiai paprastai užtrunka metus. „Tai neskubu todėl, kad ataka neišvengiama rytoj, bet skubu todėl, kad priemonėms prireikia metų ir jų neįmanoma pritaikyti atgaline tvarka“, – sakė „Theta Labs“ technologijų vadovas Jieyi Long.

    Į iššūkį įsitraukė daugiau nei 100 dalyvių, tarp jų tyrėjai ir kūrėjai, siejami su Ethereum Foundation, Eigen Labs, „StarkWare“, „Starknet Foundation“, „Theta Labs“ ir kitomis komandomis. Pasak autorių, net ir po straipsnio pateikimo termino kai kurie pasiūlymai dar labiau sumažino reikiamų Toffoli vartų skaičių ir loginių kubitų poreikį, o tai rodo, kad vien algoritminė optimizacija gali reikšmingai keisti prognozes.

    Šios diskusijos vyksta fone, kuriame kriptovaliutų sektorius vis dažniau kalba apie riziką senesniems adresams ir viešai matomiems viešiesiems raktams, taip pat apie pokvantinius parašus ir migracijos strategijas. „Ethereum“ bendruomenė yra minėjusi siekį iki 2029 metų pabaigos pasiekti pilną pokvantinį saugumą vykdymo, konsensuso ir duomenų sluoksniuose, tačiau praktinis kelias tam tebėra sudėtingas ir reikalauja plataus koordinavimo.

  • Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: kuria kvantinio kompiuterio pagrindinę plokštę

    Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: kuria kvantinio kompiuterio pagrindinę plokštę

    Suomijoje įkurtas startuolis „S-Transistors“, atsiskyręs nuo Suomijos techninių tyrimų centro VTT, pritraukė 2,6 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Įmonė skelbia kurianti naujos klasės integrinius grandynus, paremtus superlaidžiais tranzistoriais, kurie turėtų palengvinti kvantinių kompiuterių mastelio didinimą.

    Finansavimo raundui vadovavo Šiaurės šalių rizikos kapitalo fondas „Lifeline Ventures“, taip pat prisidėjo privatus investuotojas. Gautas lėšas bendrovė planuoja skirti keliems prototipams, nuosavai kriogeninei laboratorijai, bandomajai gamybos linijai ir komandos plėtrai.

    Kodėl kvantiniai kompiuteriai stringa?

    Kvantiniai kompiuteriai, ypač paremti superlaidžiais kubitais, veikia itin žemoje temperatūroje kriostate, kad būtų apsaugotos trapios kvantinės būsenos. Tačiau didelė dalis valdymo elektronikos iki šiol lieka kambario temperatūroje, o signalai į vidų ir išorę keliauja laidais, kurių skaičius augant kubitų kiekiui tampa rimta kliūtimi.

    Tokiai architektūrai reikia daug kabelių ir jungčių, o tai didina sistemos kainą, užimamą vietą ir sudėtingumą. Be to, bet koks papildomas šilumos srautas į kriogeninę aplinką gali bloginti kubitų stabilumą ir didinti klaidų tikimybę.

    „S-Transistors“ teigia, kad dabartinis požiūris artėja prie praktinės ribos, nes kiekvienam kubitui dažnai tenka atskira valdymo ir nuskaitymo grandinė. Įmonės idėja yra kuo daugiau valdymo ir sąsajos aparatinės dalies perkelti į kriostatą, arčiau kvantinio lusto, tačiau tai įmanoma tik su itin mažai šilumos sklaidančia elektronika.

    Ką žada superlaidūs tranzistoriai?

    Bendrovės kuriami superlaidūs tranzistoriai, pasak jos, suderina didelį greitį ir itin mažą energijos sąnaudas, todėl yra tinkami darbui gilioje kriogenikoje. Tikslas – sukurti vadinamąją kvantinę pagrindinę plokštę, kuri vienoje platformoje užtikrintų efektyvų signalų maršrutizavimą ir kvantinio procesoriaus valdymą milikelvinų temperatūrose.

    „Šiandien kvantinių kompiuterių mastelio didinimas artėja prie kietos sienos, nes vis dar remiamasi daug energijos vartojančia kambario temperatūros elektronika ir atskiru laidynu kiekvienam kubitui“, – sakė „S-Transistors“ bendraįkūrėjas ir vadovas dr. Heorhii Bohuslavskyi.

    „Aiškiausias kelias į priekį, ypač superlaidžiams kvantiniams kompiuteriams, yra klasikinę valdymo ir sąsajos aparatinę dalį nuleisti į kriostatą, šalia kvantinio lusto. Tam reikia itin mažos šilumos sklaidos, greičio ir energinio efektyvumo – čia ir atsiranda superlaidūs tranzistoriai“, – sakė jis.

    Įmonė pabrėžia, kad vien „įdėti į šaltį“ įprastų lustų nepakanka: nors kai kurie pramoniniai silicio tranzistoriai gali veikti labai žemose temperatūrose, esą sunku pasiekti reikiamą našumo ir energinio efektyvumo derinį. Perteklinė šiluma kriostate laikoma vienu didžiausių praktinių iššūkių, kai kalbama apie šimtų ar tūkstančių kubitų sistemas.

    „S-Transistors“ teigimu, jų technologija jau pasiekiama plokštelės masteliu, o tai svarbu pereinant nuo laboratorinių demonstracijų prie pakartojamos gamybos. Startuolis akcentuoja kompaktiškumą ir energinį efektyvumą kaip pagrindinius argumentus, kodėl jų sprendimas galėtų sumažinti laidų kiekį ir supaprastinti kriogeninių kvantinių sistemų architektūrą.

    Pirmasis produktas ir planai

    Pirmuoju produktu bendrovė įvardija superlaidžiais tranzistoriais paremtą multiplekserį, kurį būtų galima integruoti į esamas kriogenines kvantinių įrenginių konfigūracijas. Toks komponentas galėtų padėti greičiau testuoti ir prototipuoti kvantinius įrenginius, sumažinant signalo linijų poreikį.

    Įmonė skelbia, kad per pirmuosius veiklos metus planuoja tiekti sprendimus ankstyviesiems klientams ir strateginiams partneriams. Ilgesnėje perspektyvoje „S-Transistors“ mato pritaikymą ne tik kvantiniuose kompiuteriuose, bet ir kriogeninėje klasikinių sistemų elektronikoje, didelio našumo skaičiavimuose bei kosminėje technikoje, kur svarbus energinis efektyvumas ir darbas ekstremaliomis sąlygomis.

    „Tranzistorius yra masiškiausiai gaminamas įrenginys žmonijos istorijoje. Sujungę tranzistoriaus funkcionalumą su superlaidumo savybe, kai šilumos sklaida beveik lygi nuliui, galime pasiekti naują energiniu požiūriu efektyvaus kriogeninio skaičiavimo lygį“, – sakė „S-Transistors“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas dr. Andrey Generalov.

  • Prancūzijos kvantinių kompiuterių bendrovė „Pasqal“ žengia į Nasdaq: startui – 309 mln. eurų

    Paryžiuje įsikūrusi kvantinių kompiuterių bendrovė „Pasqal“ pradeda prekybą Nasdaq biržoje po verslo jungimo su specialios paskirties įsigijimo bendrove „Bleichroeder Acquisition Corp. II“. Sandorio pabaigoje įmonė skelbia turinti apie 309 mln. eurų grynųjų, kuriuos planuoja skirti plėtrai ir gamybos pajėgumų didinimui.

    Biržos debiutas žymi etapą, kai iki šiol rizikos kapitalo finansuotas „DeepTech“ mastelio verslas pereina į viešąją rinką. Pats sandoris buvo patvirtintas akcininkų, o apie planus jungtis „Pasqal“ pranešė dar 2026 metų pavasarį, tuomet nurodant maždaug 1,7 mlrd. eurų ikipinigę vertę.

    „Ši diena nėra finišo linija, tai yra pagreičio taškas“, – sakė „Pasqal“ vadovas Wasiqas Bokhari.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujos lėšos turėtų pagreitinti kvantinių sistemų diegimą realiose veiklos aplinkose, išplėsti gamybą ir priartinti kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius. Pastarasis tikslas laikomas vienu didžiausių sektoriaus iššūkių, nes dabartinės kvantinės sistemos yra jautrios triukšmui ir klaidoms, todėl stabilumas ir klaidų korekcija tampa esminiais technologinio proveržio elementais.

    Kas yra „Pasqal“ technologija

    „Pasqal“ kuria kvantinius kompiuterius, paremtus neutraliųjų atomų technologija: atomų masyvai valdomi lazeriais, kad būtų atliekami kvantiniai skaičiavimai. Įmonė akcentuoja dvigubą kryptį: šiandien orientuojasi į analoginio kvantinio skaičiavimo praktines užduotis, o kartu kuria architektūrą, kuri ateityje galėtų palaikyti klaidoms atsparius, universalesnius skaičiavimus.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, o tarp jos bendraįkūrėjų minimas prancūzų fizikas Alainas Aspect, 2022 metais apdovanotas Nobelio fizikos premija. „Pasqal“ teigia jau turinti kelis veikiančius kvantinius procesorius ir dalį jų pateikianti klientams per debesijos prieigą.

    Europos kvantinių technologijų bumas

    „Pasqal“ žingsnis į viešąsias rinkas vyksta tuo metu, kai Europoje ryškėja didėjantis kapitalo srautas į kvantinių technologijų sektorių. Pastaraisiais metais investuotojai vis dažniau finansuoja ne tik laboratorinius prototipus, bet ir gamybos plėtrą, programinės įrangos ekosistemas bei integraciją su aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūra.

    2026 metais Europoje fiksuota ne viena didelė investicija į kvantinių procesorių kūrėjus ir su kvantika susijusias bendroves, o dalis įmonių renkasi viešąsias rinkas kaip papildomą kapitalo šaltinį. „Pasqal“ atveju šis finansavimo modelis leidžia vienu metu siekti mastelio, reikalingo pramoniniams užsakymams, ir išlaikyti ilgalaikę technologijų vystymo programą, kuri paprastai reikalauja kelerių metų investicijų.

    Kur bus nukreiptos lėšos

    „Pasqal“ skelbia dalį kapitalo skirsianti gamybai ir papildomų kvantinių procesorių diegimui, įskaitant pajėgumų plėtrą Palaiseau, kur yra pagrindinė gamybos bazė. Taip pat numatoma stiprinti debesijos ir programinės įrangos platformą, kad kvantinės užduotys būtų patogiau jungiamos su įprasta, klasikine skaičiavimo infrastruktūra.

    „Šie 309 mln. eurų suteikia mums reikšmingos ugnies galios ir kelių metų veiklos rezervą technologinei plėtrai“, – sakė „Pasqal“ finansų vadovas Stéphane Rougeot.

    Nors bendrovė pasirinko Nasdaq kaip pirmąją viešojo sąrašo biržą, ji pabrėžia, kad centrinė būstinė lieka Prancūzijoje, o ateityje svarstoma ir dviguba kotiruotė „Euronext Paris“. Tai reikštų papildomą matomumą Europos investuotojams ir galėtų sustiprinti bendrovės pozicijas regione, kuriame kvantinių technologijų politika ir viešosios investicijos tampa vis svarbesne konkurencijos dėl talentų ir pramoninių projektų dalimi.

  • Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Pietų Korėjos vyriausybė 2026 metų rugpjūčio 12 dieną pristatė ambicingą technologinės lyderystės planą, kuriuo siekiama užsitikrinti naujus ekonomikos augimo variklius už puslaidininkių ir DI ribų. Strategija orientuota į septynis prioritetinius projektus, apimančius energetiką, kvantines technologijas, kosmosą, biotechnologijas ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Programa paskelbta susitikime Cheong Wa Dae, kuriam pirmininkavo prezidentas Lee Jae-myung. Vyriausybė ją pristato kaip kryptingą investicijų ir pramonės politikos paketą, kuris turėtų sumažinti ilgalaikio augimo lėtėjimo rizikas ir sustiprinti šalies konkurencingumą technologijose, laikomose nacionalinio saugumo pagrindu.

    „Padėsime šioms idėjoms užaugti ir per 10 ar 20 metų sukursime Pietų Korėją, kurios niekas nepavys“, – sakė mokslo ministras Bae Kyung-hoon.

    Energija: nuo SMR iki sintezės

    Energetikos dalyje numatoma iki 2035 metų komercializuoti vandeniu aušinamus mažus modulinius reaktorius. Taip pat planuojama apie 2030 metus pradėti darbus su kitokio aušinimo SMR koncepcijomis, o pažangesniems moduliniams reaktoriams vyriausybė numato steigti specialios paskirties bendrovę kartu su privačiu sektoriumi.

    Dar ambicingesnis tikslas – iki 2035 metų sukurti nacionalinį branduolinės sintezės reaktorių, bendradarbiaujant su verslu. Sintezė laikoma potencialiai beveik neišsenkančiu energijos šaltiniu, tačiau pasauliniu mastu ji vis dar yra technologinis iššūkis, kuriam būtinos ilgos trukmės investicijos, medžiagų mokslo proveržiai ir itin sudėtinga inžinerija.

    Kvantai ir kosmosas: 100 kubitų ir Mėnulis

    Giliųjų technologijų kryptyje Pietų Korėja siekia iki 2029 metų sukurti 100 kubitų kvantinį kompiuterį ir stiprinti vietinę kvantinių lustų gamybą. Ši sritis vis labiau laikoma strategine, nes kvantinės technologijos gali pakeisti skaičiavimo galimybes, kriptografiją ir pažangių medžiagų tyrimus, o kartu sukuria naujų saugumo iššūkių.

    Kosmoso programoje numatytas nusileidimas Mėnulyje iki 2030 metų. Taip pat iki 2035 metų planuojama baigti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio tinklo vystymo darbus, siekiant stiprinti ryšio infrastruktūrą ir pramonės kompetencijas konkurencingoje pasaulinėje palydovinių sistemų rinkoje.

    Biotechnologijos ir kritinės žaliavos

    Biotechnologijų dalyje planuojama iki 2030 metų kurti DI pagrįstą infrastruktūrą, įskaitant modelius, skirtus prognozuoti vėžinių ląstelių pokyčius. Vyriausybės planuose taip pat minimos smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijos, orientuojantis į komercinio smegenų implanto perspektyvą iki 2035 metų.

    Tiekimo grandinių kryptyje dėmesys skiriamas kritiniams mineralams ir medžiagoms: siekiama didinti 10 svarbiausių mineralų perdirbimo rodiklį iki 20 proc. iki 2030 metų. Be to, per artimiausius penkerius metus tyrimams ir plėtrai, taip pat kritinei įrangai ir technologijoms planuojama skirti apie 6,6 milijardo eurų, taip siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir geopolitinių sukrėtimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad tai ilgalaikė pramonės transformacija, jungianti viešąsias investicijas su privataus sektoriaus partnerystėmis. Tokia kryptis atspindi globalią tendenciją, kai valstybės stiprina strategines technologijas dėl energetinio saugumo, tiekimo patikimumo ir konkurencijos dėl aukštos pridėtinės vertės pramonės.

  • JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    JAV proveržis kvantiniuose lustuose: itin grynas silicis gali sumažinti triukšmą ir klaidas

    Kvantinių kompiuterių kūrėjai jau ne vienerius metus susiduria su itin „maža“, bet kritiška problema: atskirų atomų sukeliami magnetiniai signalai lustuose veikia kaip triukšmas ir ardo trapias kvantines būsenas. Dėl to kubitai lengviau praranda informaciją, o klaidų taisymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis.

    Skirtingai nei įprasti kompiuteriai, kvantiniai įrenginiai informaciją saugo kubituose, kurie yra ypač jautrūs aplinkai. Net menki pokyčiai medžiagos viduje, pavyzdžiui, branduolinių sukinio savybių turintys izotopai, gali sutrumpinti vadinamąjį koherencijos laiką, kai kubitas išlaiko savo kvantinę būseną.

    Naujas kelias į beveik „tylų“ silicį

    JAV nacionalinių laboratorijų mokslininkai paskelbė apie patentuotą sprendimą, leidžiantį išgauti itin gryną silicio-28 izotopą, kurio grynumas siekia 99,9999 proc. Tokia izotopinė sudėtis svarbi todėl, kad silicio-28 branduolys neturi sukinio, tad teoriškai sukelia mažiau kvantiniams įrenginiams žalingo triukšmo.

    Izotopams atskirti panaudota pažangi elektromagnetinė izotopų separacija, kai atomai rūšiuojami pagal masę. Tačiau vien atskirti izotopą nepakanka: vėliau, perdirbant medžiagą pramonėje, ji gali būti lengvai vėl „užteršta“, todėl reikalinga kontrolė per visą gamybos grandinę.

    Cheminis gryninimas ir sauga

    Kita komandos dalis sukūrė konversijos ir cheminio gryninimo sistemas, kurios praturtintą silicį ir germanį paverčia puslaidininkių pramonei reikalingomis ypač grynomis dujomis. Kalbama apie silaną ir germaną, kurie naudojami itin plonų sluoksnių nusodinimui ant pažangių lustų, įskaitant ir būsimus kvantinius įrenginius.

    Kadangi šios dujos yra pavojingos, procesuose įdiegta automatizuota valdymo ir stebėsenos sistema, nuolat tikrinanti daugybę darbo parametrų. Tai leidžia vienu metu užtikrinti ir saugą, ir išskirtinai aukštą cheminį grynumą, kuris būtinas siekiant sumažinti klaidas kvantiniuose komponentuose.

    Kodėl tai gali būti svarbu rinkai?

    Pramonės požiūriu, tokie izotopiškai gryni pirmtakai gali tapti vienu iš būdų didinti kubitų stabilumą, ilginti jų koherencijos laiką ir mažinti klaidų taisymo naštą. Tai ypač aktualu, nes kvantinių kompiuterių pažanga dažnai remiasi ne vien programiniais algoritmais, bet ir medžiagotyros sprendimais, kurie mažina triukšmą pačiame luste.

    Vis dėlto išlieka esminis klausimas: ar technologiją pavyks patikimai perkelti į masinę gamybą, išlaikant tą patį grynumo lygį ir priimtiną kainą. Būtent mastelio didinimas dažnai tampa riba tarp laboratorinio proveržio ir realaus proveržio puslaidininkių tiekimo grandinėje.

  • Atakamos dykumoje aptiko stulbinamai grynus kristalus: jie gali tapti kvantinių kompiuterių siliciu

    Atakamos dykumoje aptiko stulbinamai grynus kristalus: jie gali tapti kvantinių kompiuterių siliciu

    Netikėtas radinys kasyklos atliekose

    Čilės Atakamos dykumoje, apleistos San Francisco kasyklos atliekų krūvose netoli Sierra Gorda, mokslininkai aptiko natūraliai susiformavusių herbertsmito kristalų, kurių grynumas pranoksta laboratorijoje užaugintas medžiagas. Radinį aprašė Stenfordo universitete dirbęs fizikas Aaronas Breidenbachas, bendradarbiavęs su Čilės tyrėjais iš Universidad de Chile ir Universidad Católica del Norte.

    Pasak autoriaus, per kelias paieškas pavyko surinkti bent apie 100 gramų žalių, šešiakampės formos kristalų. Tai mažiausiai dešimt kartų daugiau, nei jam buvo pavykę užauginti laboratorijoje per šešerius metus bandymų.

    Kodėl šie kristalai taip svarbūs?

    Herbertsmitas laikomas vienu perspektyviausių kandidatų vadinamajai kvantinei sukinio skysčio būsenai tirti. Tai egzotiška medžiagos būsena, kai elektronų sukiniai išlieka stipriai susieti tarpusavyje net labai žemoje temperatūroje, tačiau nesusiformuoja įprasta magnetinė tvarka.

    Tokia fizika domina kvantinių technologijų kūrėjus, nes gerai kontroliuojami kvantiniai laisvės laipsniai gali padėti kurti stabilesnius ir geriau skaitomus kvantinius elementus. Dėl to herbertsmitas kartais vaizdžiai lyginamas su potencialiu pagrindu, ant kurio būtų galima statyti ateities kvantinius įrenginius.

    Grynumas, kurio trūksta laboratorijoms

    Kristalai identifikuoti rentgeno spindulių difrakcijos metodu, o mėginiuose be herbertsmito aptikta ir kitų giminingų mineralų priemaišų, tarp jų atacamito bei cinko paratakamitų. Esminis skirtumas tas, kad natūraliuose kristaluose vario ir cinko santykis, remiantis anksčiau iš tos pačios kasyklos tirtų mėginių duomenimis, yra artimesnis idealiai herbertsmitui būdingai sudėčiai nei daugelyje laboratorinių sintetinių kristalų.

    Praktikoje tai reiškia mažiau struktūrinių defektų, kurie laboratorijoje dažnai atsiranda dėl nepageidaujamo vario „įsiterpimo“ į sluoksnius, trikdančius dvimatį magnetizmą. Tyrėjai pabrėžia, kad toks grynumas gali padėti aiškiau atskirti tikrą kvantinį signalą nuo triukšmo, kuris prastesniuose kristaluose kartais nustelbia norimą efektą.

    „Natūralių mėginių švara gali būti raktas, leidžiantis daug tiksliau pamatyti, kas iš tiesų vyksta kagomės gardelės magnetizme“, – sakė A. Breidenbachas, apibendrindamas, kodėl šie kristalai gali tapti lūžiu tyrimuose.

    Ką tai gali pakeisti kvantinių technologijų lenktynėse?

    Laboratorinė herbertsmito auginimo eiga yra ilga ir brangi: vienam gramui gali prireikti savaičių pasirengimo, o pats kristalų augimas gali trukti apie devynis mėnesius. Be to, procesas dažnai nėra efektyvus, todėl didelių, vienalyčių kristalų gauti sudėtinga net pažangiuose universitetų centruose.

    Natūralūs Atakamos kristalai, kaip teigiama, gali siekti iki maždaug 20 x 10 milimetrų, o tai svarbu bandant kurti kontaktus su metalais ar puslaidininkiais, reikalingus kvantinių būsenų nuskaitymui ir valdymui. Jei tokie kristalai bus prieinami tyrimams stabiliai ir pakankamais kiekiais, tai gali paspartinti eksperimentus, kurie šiandien stringa dėl medžiagų trūkumo ir nepakankamos kokybės.

    „Jei šią medžiagą pavyktų gauti švariai ir pakankamai, ji galėtų tapti kvantinių kompiuterių silicis“, – sakė tyrėjas, aiškindamas metaforą, kurią mėgsta naudoti kalbėdamas apie herbertsmito potencialą.

    Ir dar viena istorijos pusė

    Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį, kad radinys kelia ir aplinkosauginių klausimų. A. Breidenbachas užsimena, jog dalis unikalių mineralinių darinių Atakamoje gali būti naikinami vykdant kasybos darbus, todėl ateityje gali prireikti aiškesnių taisyklių, kaip suderinti pramonę ir mokslui svarbių geologinių objektų apsaugą.

    Artimiausi žingsniai, tikėtina, bus išsamesnė kristalų kilmės, jų susidarymo sąlygų ir pakartojamumo analizė, taip pat nepriklausomų laboratorijų matavimai. Nuo jų priklausys, ar Atakamos radinys taps vienkartine sensacija, ar realiu impulsu kvantinių medžiagų tyrimams.

  • „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    „Microsoft“ pristatė „Project Solara“: programėlėms – pabaiga, į darbą ateina DI agentai

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Build 2026 „Microsoft“ pristatė kryptį, kuri, pasak bendrovės, iš esmės pakeis tai, kaip naudojamės programine įranga: vietoj tradicinių programėlių vis svarbesni taps autonominiai DI agentai. Ši vizija apima naują operacinę aplinką „Project Solara“, naujus kūrėjams skirtus įrenginius ir atnaujinimus „Windows 11“.

    „Microsoft“ teigia, kad „Project Solara“ kuriama kaip specializuota operacinė sistema naujos kartos įrenginiams, suprojektuotiems pirmiausia DI užduotims. Idėja paprasta: vartotojas nebe ieško atskiros programos konkrečiam veiksmui, o užduotį atlieka agentas, veikiantis per visą sistemą ir pasiekiantis reikiamus duomenis bei paslaugas.

    Konferencijoje pademonstruoti du etaloniniai įrenginiai, sukurti kartu su „Qualcomm“ ir „MediaTek“. Vienas jų apibūdinamas kaip stacionarus išmanus ekranas, galintis rodyti „Microsoft 365“ ekosistemos turinį, pavyzdžiui, kalendorių ar skaičiuokles, reaguoti į balso komandas ir vykdyti užduotis vartotojo vardu.

    Antrasis prototipas pristatytas kaip mobilus identifikatorius su 5G ryšiu, jutikliniu ekranu ir kamera, skirta informacijai užfiksuoti bei panaudoti agentų darbui. „Microsoft“ pabrėžia, kad tai nėra galutiniai vartotojams skirti produktai, o technologiniai pavyzdžiai, rodantys, kaip galėtų atrodyti įrenginiai, mažiau priklausomi nuo klasikinių programėlių.

    „Project Solara“ pagrįsta „Android“ atvirojo kodo pagrindu ir „Microsoft“ modifikacija, vadinama Microsoft Device Ecosystem Platform. Toks pasirinkimas, anot bendrovės, turėtų palengvinti diegimą skirtingos formos įrenginiuose ir pas įvairius gamintojus, o pačiai platformai suteikti daugiau lankstumo.

    Vienas esminių „Solara“ akcentų yra tai, kad sistema neturėtų primesti vieno pagrindinio agento. Vietoje to žadamas užduočių valdymas ir agentų „dispečeris“, o vartotojo sąsaja galėtų būti generuojama realiu laiku pagal konkrečią situaciją ir ekrano dydį, kad atsirastų tik tie valdikliai, kurių tuo momentu reikia.

    Prie šios krypties „Microsoft“ sieja ir ankstesnę patirtį: įmonė jau yra naudojusi „Android“ modifikacijas kai kuriuose įrenginiuose, o konferencijų įrangos segmente tai tapo įprasta dėl suderinamumo ir greitesnio kūrimo ciklo. Dabar šis požiūris keliamas į platesnį agentais paremtos kompiuterijos scenarijų.

    Kūrėjams „Microsoft“ parodė kompaktišką kompiuterį Surface RTX Spark Dev Box, skirtą lokaliems DI modeliams paleisti pačiame įrenginyje. Įvardijama, kad jis turi 128 GB suvienodintos atminties ir veikia su specialiai sukonfigūruota „Windows 11 Pro“ versija, kurioje iš anksto įdiegti kūrėjų įrankiai, tokie kaip „Visual Studio Code“ ir „GitHub Copilot“.

    „Windows 11“ taip pat sulaukia atnaujinimų, orientuotų į programuotojus ir DI sprendimus. Tarp jų minimi nativūs komandų eilutės įrankiai, artimi „Linux“ aplinkai, ir platesnės galimybės dirbti su „Linux“ konteineriais per Windows posistemę „Linux“.

    Dar viena naujovė pristatyta kaip išmanesnis terminalas, galintis suteikti kontekstą pasirinktai agentų sistemai. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau siekia, kad DI įrankiai būtų ne atskiri produktai, o į darbo eigą integruota infrastruktūra, veikianti per dokumentus, failus, komunikacijos kanalus ir vidinius duomenų šaltinius.

    Greta to „Microsoft“ pristatė nuolat fone veikiantį asistentą Scout, integruojamą su „Microsoft 365“ paslaugomis, pavyzdžiui, „Outlook“, „OneDrive“ ir „Teams“. Jis orientuotas į rutininių užduočių automatizavimą, pradedant kalendoriaus planavimu, baigiant išlaidų ataskaitų tvarkymu ar elektroninių laiškų juodraščiais.

    Įmonė taip pat akcentuoja norą mažinti priklausomybę nuo išorinių sprendimų ir toliau plėtoti nuosavus MAI šeimos modelius. Build 2026 renginyje svarbiausiu pristatymu įvardytas MAI-Thinking-1, skirtas loginio samprotavimo užduotims, ilgesnių tekstų analizei ir sudėtingesnių, kelių žingsnių instrukcijų vykdymui.

    Augant agentų vaidmeniui, daug dėmesio skiriama saugumui ir prieigų kontrolei. „Microsoft“ pristatė Microsoft Execution Containers, kurie turėtų leisti tiksliau apibrėžti, kokius duomenis ir veiksmus agentai gali pasiekti, taip mažinant riziką, kad automatizuotos užduotys peržengs nustatytas ribas.

    Galiausiai „Microsoft“ aptarė ir kvantinių technologijų kryptį, pristatydama Majorana 2 procesorių bei ambiciją praktišką kvantinį kompiuterį pasiekti iki 2029 metų. Vis dėlto mokslinėje bendruomenėje išlieka skepticizmo: dalis ekspertų viešai kelia klausimus dėl pateikiamų įrodymų pakankamumo ir to, ar demonstruojami efektai tikrai atspindi funkcionalius kubitus, o ne pašalinius reiškinius.

    Konferencijos žinutė aiški: „Microsoft“ nori, kad kompiuteris taptų ne programėlių rinkiniu, o agentų valdoma darbo erdve, kurioje užduotys vykdomos pagal kontekstą. Ar ši vizija taps nauju standartu, lems ne tik technologinis brandumas, bet ir tai, kaip greitai įmonės bei vartotojai priims agentams reikalingą duomenų, saugumo ir atsakomybės modelį.

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.

  • „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    Prancūzijos kvantinių technologijų bendrovė „Alice & Bob“ pranešė pritraukusi investiciją iš „NVentures“ – „NVIDIA“ rizikos kapitalo padalinio, taip išplėsdama savo 100 000 000 eurų vertės B serijos finansavimo etapą. Tiksli papildomos investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė teigia, kad lėšos paspartins kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius.

    „Alice & Bob“ kuria architektūrą, paremtą vadinamaisiais cat-qubit (katės kubitais) – tai kvantinių bitų koncepcija, kurią siekiama padaryti atsparesnę triukšmui ir klaidoms. Tokia kryptis laikoma viena svarbiausių, nes praktinis kvantinių kompiuterių pritaikymas priklauso nuo gebėjimo patikimai vykdyti ilgesnes skaičiavimo grandines.

    Partnerystė su „NVIDIA“ gilėja

    Bendrovės vadovas Théau Peronnin pabrėžė, kad „Alice & Bob“ su „NVIDIA“ jau kurį laiką dirba jungdami savo cat-qubit sprendimus su pagreitinto skaičiavimo ekosistema – nuo aparatinės iki programinės įrangos. Jo teigimu, „NVentures“ įsitraukimas žymi naują santykio etapą ir stiprina požiūrį, kad kvantinė ateitis bus hibridinė.

    „Dirbome kartu su „NVIDIA“, kad sujungtume cat-qubit architektūrą su visa jų pagreitinto skaičiavimo ekosistema, nuo aparatinės iki programinės įrangos, siekiant pirmųjų klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių“, – sakė Théau Peronnin.

    „NVIDIA“ kvantinių sprendimų padalinio viceprezidentas ir generalinis direktorius Timothy Costa teigė, kad bendrovė kuria platformą, reikalingą kvantinei ekosistemai vystyti ir paleisti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius. Anot jo, „Alice & Bob“ dalijasi vizija dėl pagreitinto kvantinio superkompiuterio krypties ir glaudžiai dirba integruojant kubitus su „NVIDIA“ kvantine platforma.

    „„NVIDIA“ sukūrė platformą, kurios reikia kvantinei ekosistemai kurti ir vykdyti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius, sujungiant kvantinius procesorius su pažangiausiu pagreitintu skaičiavimu“, – sakė Timothy Costa.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Bendrovės nurodo, kad techninis bendradarbiavimas vyksta nuo 2024 metais, įskaitant darbus su „NVIDIA“ sprendimais „CUDA-Q“ ir „cuQuantum“, taip pat „Dynamiqs“ – atvirojo kodo kvantinės simuliacijos biblioteka, kurią vysto „Alice & Bob“. Taip pat minimas „NVQLink“ – atvira architektūra, skirta hibridiniam kvantiniam ir klasikiniam skaičiavimui.

    Tokia kryptis atspindi plačiau matomą industrijos tendenciją: vietoje „vieno stebuklingo“ kvantinio kompiuterio modelio daug dėmesio skiriama integracijai į esamus didelio našumo skaičiavimo centrus. Praktikoje tai reiškia, kad kvantiniai procesoriai spręstų specifines užduotis, o didžiąją dalį skaičiavimo, valdymo ir duomenų paruošimo atliktų klasikinės sistemos, dažnai paremtos GPU infrastruktūra.

    „Alice & Bob“ teigia, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas siekiant kvantinius sprendimus atnešti į didelio našumo skaičiavimo centrus visame pasaulyje. Įmonės akcentuoja, kad vyksta integracijos projektai, kuriuose derinama kvantinė aparatinė įranga, pagreitinto skaičiavimo infrastruktūra ir programinės įrangos sluoksnis.

    Kodėl svarbus klaidų toleravimas?

    Kvantiniai kompiuteriai yra jautrūs aplinkos poveikiui, o klaidos kaupiantis greitai gadina rezultatus, todėl klaidų korekcija ir klaidoms atsparios architektūros laikomos būtina sąlyga didesnio masto praktiniams pritaikymams. „Alice & Bob“ pasirinkta kryptis orientuota į kubitų stabilumo didinimą pačiame fiziniame lygmenyje, kad vėliau būtų paprasčiau pasiekti patikimą skaičiavimą.

    Nors papildomos investicijos suma neįvardijama, „NVentures“ įsitraukimas signalizuoja apie strateginį susidomėjimą kvantinio ir klasikinio skaičiavimo jungtimi. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad hibridinės sistemos ir programinės platformos, leidžiančios valdyti kvantinius procesorius šalia GPU infrastruktūros, taps vis svarbesne komercinės plėtros dalimi.

  • „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos ketvirtadienį ryškiai brango po JAV administracijos pranešimo apie daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų vertės federalinę paramą kvantinių kompiuterių sektoriui. Rinkos reakcija buvo audringa: investuotojai puolė pirkti su kvantinėmis technologijomis siejamų bendrovių akcijas.

    Didžiausia paketo dalis numatyta „IBM“: bendrovei skiriama apie 861 mln. eurų kvantinių lustų gamybos pajėgumams plėsti ir steigti specializuotą gamybos liniją. Tai pristatoma kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sustiprinti JAV lyderystę kvantinių technologijų ir pažangiosios gamybos srityse.

    Likusi paramos dalis bus paskirstyta dar aštuonioms kvantinių technologijų įmonėms, tarp jų „GlobalFoundries“, taip pat „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“, „Infleqtion“, „Quantinuum“, „PsiQuantum“, „Atom Computing“ ir „Diraq“. Skelbiama, kad valdžia mainais numato įsigyti įvairaus dydžio akcijų paketų, taip tiesiogiai prisidėdama prie sektoriaus finansavimo.

    Po naujienų „IBM“ akcijų kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija ūgtelėjo daugiau kaip 23,2 mlrd. eurų. Šis šuolis savo dydžiu buvo prilygintas maždaug „Adidas“ rinkos vertei, pabrėžiant, kokio masto buvo investuotojų euforija.

    Kodėl rinka taip sureagavo?

    Rinkose kvantinis skaičiavimas laikomas viena svarbiausių būsimų technologinių platformų, galinčių išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams būtų per sudėtingi arba užimtų neproporcingai daug laiko. Dėl to investuotojai itin jautriai reaguoja į valstybės paramos signalus, nes jie mažina finansavimo riziką ir trumpina kelią nuo laboratorijų iki komercinių produktų.

    „IBM“ pranešė, kad pagal susitarimą su JAV Prekybos departamentu kuriama atskira bendrovė „Anderon“, kuri turėtų veikti kaip specializuota kvantinė liejykla. Nurodoma, kad pagrindinė veikla bus koncentruota Olbanyje, Niujorko valstijoje, o tikslas yra gaminti pažangius kvantinius plokštelių ruošinius dideliu mastu.

    „Tai vienas reikšmingiausių JAV Vyriausybės įsipareigojimų kvantiniams tyrimams ir plėtrai, siekiant, kad Jungtinės Valstijos gamintų didžiąją dalį pasaulio kvantinių plokštelių ruošinių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kvantinių kompiuterių pažadas ir rizikos

    Kvantiniai kompiuteriai kuriami tam, kad tam tikras skaičiavimo užduotis atliktų nepalyginamai greičiau nei įprasti kompiuteriai, ypač optimizavimo, medžiagų mokslo ar sudėtingo modeliavimo srityse. Analitikai pabrėžia, kad didžiausia vertė artimiausiais metais gali atsirasti iš praktinių taikymų, tokių kaip cheminių procesų modeliavimas, naujų medžiagų kūrimas ar farmaciniai tyrimai.

    Kartu didėja ir strateginis saugumo aspektas: pažangūs kvantiniai kompiuteriai ateityje teoriškai galėtų kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo metodų. Dėl to valstybės vis dažniau investuoja ne tik į skaičiavimo galią, bet ir į vadinamąją postkvantinę kriptografiją, kuri turėtų apsaugoti ryšius ir duomenis nuo būsimų pajėgumų.

    Europa atsilieka finansavimo mastu

    Europoje taip pat veikia ryškūs kvantinių technologijų žaidėjai, tačiau rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad finansavimo apimtys čia paprastai kuklesnės nei JAV ar Kinijoje. Tarp labiau matomų pavyzdžių minimos Suomijos IQM ir Prancūzijos „Pasqal“, o Jungtinėje Karalystėje kapitalo pritraukė „Oxford Quantum Circuits“.

    Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį stiprino kvantinius tyrimus per Quantum Flagship iniciatyvą, tačiau komercinė ekosistema vis dar laikoma fragmentuota. Naujas JAV paketas gali sustiprinti spaudimą Europos vyriausybėms didinti paramą vietinėms įmonėms ir spartinti technologijų perkėlimą į pramonę.