CP v2

Tag: Kvantiniai kompiuteriai

  • „Project Eleven“: kvantiniai kompiuteriai gali perlaužti šifravimą greičiau nei tikėtasi, Q-Day – jau 2030

    „Project Eleven“: kvantiniai kompiuteriai gali perlaužti šifravimą greičiau nei tikėtasi, Q-Day – jau 2030

    Startuolis „Project Eleven“, dirbantis su pokvantinio saugumo sprendimais, naujoje ataskaitoje įspėja, kad vadinamasis Q-Day, kai kvantiniai kompiuteriai galėtų realiai kelti grėsmę šiandienos šifravimui, gali ateiti jau 2030 metais. Įmonė teigia, kad lūžis iki 2033 metų yra labiau tikėtinas nei ne, nors laiko intervalas gali svyruoti į abi puses.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažanga kvantinių skaičiavimų srityje gali vykti ne tolygiai, o šuoliais. Tokia dinamika reiškia, kad ilgą laiką pokyčiai gali atrodyti nedideli, o vėliau per trumpą laiką įvyktų ryškus pajėgumų šuolis dėl sparčiai gerėjančios aparatinės įrangos ir algoritmų.

    Kuo Q-Day svarbus šifravimui?

    Dabartinės skaitmeninės saugos sistemos plačiai remiasi viešojo rakto kriptografija, kuri laikoma saugia todėl, kad klasikiniams kompiuteriams per brangu ir per lėta atlikti tam tikrus skaičiavimus. Kvantiniai kompiuteriai, pasiekę pakankamą mastą ir stabilumą, teoriškai galėtų šiuos skaičiavimus atlikti nepalyginamai greičiau ir taip susilpninti įprastus kriptografinius standartus.

    „Project Eleven“ argumentuoja, kad didžiausias pavojus slypi ne vien pačiame lūžio taške, bet ir pasirengimo trukmėje. Jei infrastruktūrai, programinei įrangai ir vartotojams pereiti prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnės kriptografijos prireiks tiek pat ar daugiau laiko, nei liko iki grėsmės, realiai rizika jau yra čia.

    Kriptovaliutos: didelė vertė, ilgas perėjimas

    Ataskaitoje išskiriama ir kriptovaliutų ekosistema, kur saugumas glaudžiai susijęs su kriptografiniais parašais ir adresais. „Project Eleven“ skaičiavimu, esant tam tikroms sąlygoms, kvantinė rizika galėtų paliesti apie 6 900 000 bitkoinų, nes kai kurios lėšos laikomos adresuose ar schemose, kurios teoriškai gali būti jautresnės, jei raktų informacija kada nors buvo atskleista blokų grandinėje.

    Net jei Q-Day būtų atidėtas, perėjimas prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnių piniginių ir adresų galėtų užtrukti kelerius metus. Toks migravimas reikalauja ne tik techninių pakeitimų, bet ir koordinacijos tarp kūrėjų, paslaugų teikėjų, biržų bei pačių vartotojų.

    „Kvantinių pajėgumų pažanga gali atrodyti lėta, o tada per trumpą laiką įvykti didelis šuolis“, – sakė „Project Eleven“ atstovai, apibendrindami ataskaitos logiką.

    Ką daro rinka ir didieji žaidėjai

    Kriptovaliutų bendruomenėje jau svarstomi scenarijai, kaip sumažinti galimą žalą ir sudaryti sąlygas saugiam perėjimui. Viena iš krypčių yra sprendimai, kurie leistų šiandien įrodyti piniginės valdymą neatskleidžiant papildomos informacijos, kuri ateityje galėtų padėti atakuoti senesnius adresus.

    Pokvantinio saugumo tema aktuali ne tik kriptovaliutoms. Technologijų sektoriuje jau diegiami ir standartizuojami kvantiniams kompiuteriams atsparesni algoritmai, o dalis bendrovių viešai skelbia apie planus per artimiausius metus perkelti vidines sistemas bei produktus į naujesnius kriptografijos modelius.

    Ekspertai pabrėžia, kad praktinis saugumo stiprinimas paprastai prasideda gerokai anksčiau nei pasirodo reali grėsmė, nes atnaujinimai turi pasiekti milžinišką skaičių sistemų. Todėl diskusijos apie Q-Day laiką dažnai vertinamos kaip signalas planuoti migraciją, o ne bandymas tiksliai atspėti datą.

  • Vokietijos „eleQtron“ pritraukė 57 mln. eurų: ką tai keičia pramonėje kuriant kvantinius kompiuterius

    Vokietijos „eleQtron“ pritraukė 57 mln. eurų: ką tai keičia pramonėje kuriant kvantinius kompiuterius

    Investicija į kvantinių sistemų mastelį

    Vokietijos giliosios technologijos bendrovė „eleQtron“, kuri kuria įkalintų jonų kvantinius kompiuterius, uždarė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 57 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos gamybos pajėgumams didinti, prieigai prie sistemų per debesiją plėsti ir aparatinės platformos plėtrai spartinti.

    Šis sandoris išryškina platesnę kryptį Europoje: kvantinis skaičiavimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip mokslinis eksperimentas, bet ir kaip infrastruktūra, kurią įmanoma diegti versle. Praktinis lūžis siejamas su gebėjimu patikimai valdyti kubitus, mažinti klaidų lygį ir užtikrinti pakartojamą gamybą.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Finansavimo etapui vadovavo „Schwarz Digits“, priklausanti „Schwarz Group“. Tarp pagrindinių investuotojų įvardijamas ir Europos inovacijų tarybos fondas EIC Fund, veikiantis prie Europos Komisijos inovacijų programų ekosistemos.

    Prie etapo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų „Earlybird“, taip pat nauji dalyviai, įskaitant „Ankaa Ventures“, lazerinės įrangos specialistą „Precitec“ bei plėtros bankus NRW.BANK ir IFB Hamburg. Bendrovė taip pat nurodo gavusi atskiras dotacijas iš Europos Sąjungos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės.

    „Kvantinis skaičiavimas pereina iš tyrimų fazės į pramonei praktiškai pritaikomą infrastruktūrą. Šis finansavimas leidžia paspartinti perėjimą ir kurti sistemas, kurios spręs realias pramonės problemas“, – sakė „eleQtron“ vadovas ir vienas įkūrėjų Janas Henrikas Leisse.

    Kuo išsiskiria įkalintų jonų kryptis

    „eleQtron“ teigia kurianti kvantinius procesorius, paremtus įkalintais jonais, o bendrovės ištakos siejamos su Zygene universiteto kvantinės optikos tyrimais. Ši architektūra dažnai vertinama dėl potencialiai aukšto kubitų vienodumo ir tikslaus valdymo, tačiau didžiausi iššūkiai išlieka stabilumas bei klaidų mažinimas didinant sistemų apimtį.

    Bendrovė akcentuoja, kad vienas sudėtingiausių kvantinių kompiuterių kūrimo aspektų yra kubitų ekranavimas nuo aplinkos ir jų kontrolė, o skirtingos architektūros kelia skirtingus reikalavimus aušinimui ir valdomoms sąlygoms. Taip pat pabrėžiamas tikslus kvantinių būsenų valdymas, nuo kurio priklauso skaičiavimų patikimumas.

    „eleQtron“ nurodo, kad jos sukurta MAGIC technologija (magnetinio gradiento sužadintas susiejimas) leidžia kubitus itin tiksliai ir masteliai valdyti mikrobangomis. Bendrovė taip pat teigia pademonstravusi, kad toks valdymas reikšmingai mažina nepageidaujamą poveikį kitiems kubitams, o tai yra viena dažniausių klaidų šaltinių didesnėse sistemose.

    Debesija, užsakymai ir pramoninis panaudojimas

    Plėtra per debesiją rodo siekį kvantinius skaičiavimo resursus priartinti prie verslo klientų, kuriems svarbu ne tik prototipai, bet ir stabilios paslaugos. Tokia kryptis paprastai reiškia investicijas į infrastruktūrą, valdymo programinę dalį, saugą ir integraciją su esamais skaičiavimo procesais.

    Bendrovė skelbia, kad jos užsakymų portfelis viršija 60 mln. eurų, o komandoje dirba daugiau nei 100 darbuotojų. „eleQtron“ taip pat teigia bendradarbiaujanti su Europos tyrimų ir skaičiavimo centrais, siekdama greičiau perkelti kvantinį skaičiavimą į pramonines užduotis.

    „Kvantinis skaičiavimas įžengia į kritinę industrializacijos fazę. Tokios bendrovės kaip „eleQtron“, derinančios mokslinę kompetenciją su aiškiu dėmesiu masteliui, yra svarbios, kad Europos stiprybės virstų globaliai konkurencingomis technologijomis“, – pabrėžė EIC Fund valdybos pirmininkė Svetoslava Georgieva.

  • „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: kodėl šis sandoris gali paspartinti kvantinių procesorių proveržį

    Nyderlandų Delfte įsikūrusi kvantinių procesorių bendrovė „QuantWare“ pranešė užbaigusi 152 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė teigia, kad tai didžiausias privatus finansavimo raundas, skirtas bendrovei, kuri koncentruojasi būtent į kvantinių procesorių kūrimą.

    Pasak „QuantWare“, lėšos bus nukreiptos į naujos kartos architektūros VIO-40K vystymą ir gamybinių pajėgumų plėtrą. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas yra priartinti kvantinius kompiuterius prie mastelio, kai jie tampa praktiškai pritaikomi pramonėje ir moksle.

    Nuo laboratorijos prie pramonės

    „QuantWare“ kvantinių procesorių kryptis siejama su superlaidžių kubitų technologija, kuri šiandien yra viena dažniausiai vystomų kvantinės kompiuterijos krypčių. Didžiausiu iššūkiu šiame etape laikomas ne vien kubitų skaičiaus didinimas, bet ir sujungimų, pakuotės, aušinimo bei gaminamumo klausimai.

    Bendrovė pristatė VIO-40K kaip architektūrą, skirtą keliui į 10 000 kubitų procesorius, ir pabrėžia modulinį principą. Tokia kryptis rinkoje dažnai vertinama kaip bandymas sumažinti technologinę riziką, kai didėjant sistemoms auga defektų, sudėtingo montavimo ir signalo nuostolių tikimybė.

    „Kvantinės kompiuterijos pažadas gali tapti realybe tik tada, kai ją bus įmanoma gaminti ir diegti dideliu mastu. Būtent tai ir kuriame“, – sakė „QuantWare“ vadovas ir vienas įkūrėjų Matt Rijlaarsdam.

    Kas investavo ir ką tai reiškia rinkai?

    Prie investuotojų prisijungė „Intel Capital“, taip pat IQT ir „ETF Partners“, o esami investuotojai, tarp jų FORWARD.one ir „Invest-NL Deep Tech Fund“, tęsė dalyvavimą. Tokia sudėtis signalizuoja, kad rinka daugiau dėmesio skiria ne tik programinei įrangai, bet ir aparatinės dalies grandinei, nuo kurios priklauso realus kvantinių sistemų mastelio didinimas.

    Investicijų kontekstas svarbus ir dėl pastarojo meto suaktyvėjimo Europoje: daugėja finansuojamų projektų, susijusių su kvantinių lustų testavimu, fotonika, kriogenine elektronika ir kitais „siaurais kakleliais“, kurie stabdo perėjimą nuo demonstracinių prototipų prie serijinės gamybos. „QuantWare“ raundo dydis išsiskiria šiame fone ir gali kelti kartelę kitiems kvantinės aparatinės įrangos kūrėjams.

    Atvira architektūra ir gamybinė plėtra

    „QuantWare“ nurodo, kad jos VIO technologija kuriama kaip atviresnė platforma, kurią galėtų naudoti ir kiti ekosistemos dalyviai. Praktikoje tai reiškia siekį kurti modulius ir integracijos metodus, leidžiančius jungti skirtingų kūrėjų komponentus, neįstringant vienos uždaros sistemos rėmuose.

    Įmonė taip pat vysto gamybos projektą „KiloFab“, kurį pristato kaip didelės apimties kvantinių lustų gamybos infrastruktūrą, orientuotą į atvirą architektūrą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų padidinti gamybos pajėgumus apie 20 kartų ir padėti atliepti augančią paklausą.

    „Superlaidžių kvantinių sistemų mastelį vis dažniau riboja sujungimai, pakuotė ir pagaminamumas, o ne vien kubitų dizainas“, – sakė „Intel Capital“ atstovas Kike Miralles.

    „QuantWare“ buvo įkurta 2021 metais kaip QuTech prie Delfto technikos universiteto atšaka. Bendrovė teigia jau pristatė daugiau komercinių kvantinių procesorių nei bet kuris kitas komercinis tiekėjas ir aptarnauja daugiau nei 50 klientų 20 šalių, tačiau šių teiginių nepriklausomas patvirtinimas gali skirtis priklausomai nuo to, kaip skaičiuojami pristatymai ir kokie produktai įtraukiami.

  • Paradigm siūlo PACT: laiko žymų sprendimas, kaip apsaugoti Satoshi laikų bitkoinus nuo kvantinių grėsmių

    Paradigm siūlo PACT: laiko žymų sprendimas, kaip apsaugoti Satoshi laikų bitkoinus nuo kvantinių grėsmių

    Investicijų ir tyrimų bendrovės „Paradigm“ tyrėjas Danas Robinsonas pristatė idėją, kuri, jo teigimu, galėtų padėti apsaugoti ilgai nejudintus bitkoinus nuo ateities kvantinių kompiuterių keliamos rizikos. Pasiūlymas aktualus ir vadinamiesiems Satoshi laikų bitkoinams, kurie daug metų išlieka nepaliesti.

    Modelis vadinamas Provable Address-Control Timestamps, sutrumpintai PACT. Pagrindinė mintis paprasta: bitkoino savininkas galėtų iš anksto susikurti įrodymą, kad jis kontroliavo adresą dar iki momento, kai kvantiniai kompiuteriai teoriškai galėtų išgauti privatų raktą iš viešai prieinamų duomenų.

    Kuo PACT skiriasi nuo kitų idėjų

    Diskusijose apie kvantines grėsmes bitkoinui dažnai minimi scenarijai, kai ekosistema turėtų pereiti prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnių parašų. Kai kuriuose pasiūlymuose numatomas kelių metų pereinamasis laikotarpis, po kurio senesni parašai būtų palaipsniui „uždaromi“, o laiku neatnaujintos lėšos galėtų tapti neišleidžiamos.

    Tačiau toks kelias kelia problemą seniai neaktyviems adresams: norint persikelti į naują apsaugotą formatą, tektų pajudinti lėšas. Tai gali atskleisti, kad adresas vis dar valdomas, ir sukurti papildomų privatumo rizikų, nes judėjimas grandinėje kartais leidžia susieti kelis adresus tarpusavyje.

    Kaip veiktų laiko žymos mechanizmas

    PACT remiasi laiko žymėjimu, kuris iš esmės jau yra blokų grandinės veikimo dalis. Idėja tokia, kad savininkas galėtų suformuoti kriptografinį įrodymą ir jį užfiksuoti grandinėje kaip laiko žymą, palikdamas patikrinamą įrašą, kad tam tikru metu jis turėjo kontrolę.

    Vėliau, jei reali kvantinė grėsmė taptų praktinė ir būtų diegiama kvantiniams kompiuteriams atsparesnė bitkoino versija ar atnaujinimas, šis anksčiau paliktas įrodymas galėtų tapti savotišku „atsarginiu išėjimu“ lėšoms atgauti. Tai leistų pasiruošti iš anksto, dar nepriimant sprendimo, ar tokia „senų parašų pabaiga“ apskritai bus būtina.

    Kodėl kvantinė rizika laikoma realia, bet ne rytojaus problema

    Kvantinių kompiuterių pažanga kriptografijos kontekste dažniausiai apibūdinama kaip lenktynės su laiku: kada atsiras pajėgumas praktiškai laužyti šiandien plačiai naudojamas sistemas. Bitkoinas remiasi stipria šiuolaikine kriptografija, o iki realaus lūžio dar trūksta labai daug skaičiavimo galios ir stabilumo.

    Vis dėlto tyrėjai ir pramonė vis dažniau kalba apie planavimo poreikį, nes perėjimai kriptografijoje paprastai trunka ilgai. Skirtinguose vertinimuose laikas iki vadinamosios Q-Day ribos įvardijamas nevienodai, o dalis prognozių akcentuoja, kad pasirengimas gali būti reikalingas dar šio dešimtmečio pabaigoje, nors praktiniai išpuoliai gali likti ir gerokai tolimesnėje ateityje.

    PACT pasiūlymas iš esmės siūlo kompromisą: suteikti naudotojams galimybę pasiruošti iš anksto, mažiau paaukojant privatumą, ir kartu neįpareigoti tinklo skubiai priimti radikalių sprendimų. Ar idėja virs realiu techniniu standartu, priklausys nuo bendruomenės, kūrėjų ir saugumo tyrėjų diskusijų.