CP v2

Tag: Kvedlinburgo analai

  • Mažeikių muziejui įteikta 1009 metų Kvedlinburgo analų faksimilė: kuo ji svarbi Lietuvai

    Mažeikių muziejus papildė rinkinius išskirtiniu dokumentu: miestui perduota 1009 metų Kvedlinburgo analų faksimilė. Būtent šiuose analuose 1009 metais užfiksuotas pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, kai lotyniškai minimas Litua.

    Ceremonija Mažeikių muziejuje vyko gegužės 27 dieną. Faksimilė perduota saugoti muziejui, kad ji būtų prieinama tyrėjams ir lankytojams, o pats leidinys taptų vietos istorinės atminties dalimi.

    Vieną iš riboto tiražo, 150 egzempliorių, gimtajam miestui padovanojo kraštietė Giedrė Ruginytė-Čepienė, Vilniaus Rotary klubo „Litua“ įkūrėja ir pirmoji prezidentė. Mažeikiams skirtas egzempliorius pažymėtas 45 numeriu.

    Dovaną priėmė Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Pagojė, kuri padėkojo už reikšmingą indėlį į miesto kultūros ir istorijos puoselėjimą. Vėliau leidinys perduotas Mažeikių muziejaus direktoriui Vaidotui Balzeriui, kuris pasirūpins jo saugojimu ir pristatymu visuomenei.

    Kuo ypatinga faksimilė?

    Muziejuje renginio metu apie Kvedlinburgo analų originalą ir faksimilės reikšmę pasakojo muziejininkas Vytautas Ramanauskas. Faksimilė yra itin tikslus originalaus dokumento atkūrimas, leidžiantis saugiai tyrinėti turinį nepažeidžiant autentiškų šaltinių, kurie paprastai saugomi archyvuose ar bibliotekose griežtomis sąlygomis.

    Toks leidinys aktualus ne tik istorikams: jis padeda plačiau paaiškinti, kaip ankstyvieji viduramžių metraščiai formavo Europos politinės ir kultūrinės geografijos suvokimą. Kvedlinburgo analai yra vienas svarbių šaltinių, kuriame į baltų regioną pažvelgiama per to meto krikščioniškos Europos kronikų prizmę.

    Litua tema Mažeikiuose

    Renginyje taip pat pristatytas kraštietės, dailininkės Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės paveikslų ciklas „Paukštė Litua Kvedlinburge“. Šis ciklas yra autorės dovana Mažeikiams ir muziejui, papildanti istorinį pasakojimą menine interpretacija.

    Muziejus tikisi, kad faksimilė ir ją lydintys pasakojimai skatins susidomėjimą ankstyvąja Lietuvos istorija, rašytiniais šaltiniais ir jų interpretacijomis. Tokie eksponatai dažnai tampa pagrindu edukacijoms, parodoms ir diskusijoms, kurios istoriją priartina prie šiandienos lankytojo.

  • Akmenės rajonui perduota 1009 metais minimą Lietuvą liudijanti faksimilė: kur bus eksponuojama?

    Akmenės rajonui perduota 1009 metais minimą Lietuvą liudijanti faksimilė: kur bus eksponuojama?

    Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje balandžio 30 dieną surengtas iškilmingas renginys, kurio metu rajonui įteikta istorinė faksimilė. Joje atkuriamas šaltinis, siejamas su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu 1009 metais.

    Faksimilę Akmenės rajono savivaldybės merui Vitalijui Mitrofanovui ir bibliotekos direktorei Linai Lukytei perdavė „LITUA Rotary“ klubo atstovė Asta Majauskienė. Renginyje akcentuota, kad dovana skirta ne tik saugojimui, bet ir aktyviam naudojimui švietėjiškoje veikloje.

    Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas siejamas su Kvedlinburgo analais, kuriuose aprašomas 1009 metais užfiksuotas įvykis. Tokios faksimilės savivaldybėms ir viešosioms erdvėms dažnai dovanojamos tam, kad svarbūs valstybingumo ženklai būtų lengviau pasiekiami bendruomenėms ir taptų istorinio ugdymo priemone.

    Iniciatoriai pabrėžė, kad pagrindinis sumanymo tikslas – padėti jaunajai kartai aiškiau suvokti valstybės ištakas ir asmeninį ryšį su praeitimi. Pasak jų, gyvas santykis su istorija kuriamas tuomet, kai ją galima pamatyti, aptarti ir įtraukti į kasdienes veiklas, o ne tik perskaityti vadovėlyje.

    Bibliotekos vadovė L. Lukytė renginyje teigė, kad bus ieškoma kūrybiškų būdų, kaip faksimilę pristatyti lankytojams ir integruoti į edukacijas. Planuojama, kad eksponatas taps proga rengti teminius susitikimus, pamokas su gidais ir bendruomenės pristatymus, kad istorija neliktų vien lentynose.

    Meras V. Mitrofanovas pabrėžė, kad tokios dovanos sustiprina krašto tapatybę ir skatina didžiuotis savo vieta bendrame Lietuvos pasakojime. Jo teigimu, svarbu, kad Akmenės vardas būtų siejamas ne tik su dabarties darbais, bet ir su prasmingu indėliu į kultūros bei istorijos puoselėjimą.

    Renginio organizatoriai tikisi, kad faksimilė bibliotekoje taps traukos tašku tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems, o jos pristatymas paskatins daugiau domėtis ankstyvaisiais Lietuvos istorijos šaltiniais. Ši iniciatyva taip pat primena, kad regionų kultūros įstaigos gali būti svarbios vietos, kur istorija atgyja per patirtį ir bendruomenės įsitraukimą.

  • Joniškis gavo 1009 metų Lietuvos vardo liudijimą: Kvedlinburgo analų faksimilė keliauja į muziejų

    Joniškis gavo 1009 metų Lietuvos vardo liudijimą: Kvedlinburgo analų faksimilė keliauja į muziejų

    Joniškio rajono savivaldybėje apsilankęs „Vilnius Litua Rotary“ klubo prezidentas Mykolas Sabaitis Joniškio rajono savivaldybei ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejui perdavė išskirtinę dovaną – Kvedlinburgo analų dvilapio kopiją-faksimilę. Būtent šiame šaltinyje 1009 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.

    Padovanota faksimilė atkurta pagal raštininko Georgo Fabricijaus padarytą nuorašą, todėl laikoma itin svarbiu Lietuvos istorijos liudijimu. Istorikų vertinimu, Kvedlinburgo analai žymi simbolinį atskaitos tašką, kai Lietuva aiškiai įrašoma į Europos rašytinę tradiciją.

    Kuo svarbus šis dokumentas?

    Kvedlinburgo analuose Lietuva minima pasakojant apie šventąjį Brunoną, dar vadinamą Bonifacu. Įraše nurodoma, kad arkivyskupas ir vienuolis žuvo Rusios ir Lietuvos paribyje, o šis pasakojimas ilgainiui tapo vienu dažniausiai cituojamų ankstyvosios Lietuvos istorijos fragmentų.

    Tokio pobūdžio faksimiliniai leidiniai yra reti, nes jų parengimui reikalingas tikslus suderinimas su rankraščių saugotojais ir aukšti leidybos reikalavimai. Dėl to muziejams ir bibliotekoms tai tampa ne tik eksponatu, bet ir edukacine priemone, leidžiančia lankytojams iš arti pamatyti tekstą, kuriame užfiksuotas Lietuvos vardas.

    Kaip sukurta faksimilė?

    Faksimilė parengta „Vilnius Litua Rotary“ klubo iniciatyva, bendradarbiaujant su Saksonijos žemės ir universiteto biblioteka Drezdene. Projekto rengėjai pabrėžia, kad siekta ne tik vizualaus panašumo, bet ir autentiškumo pojūčio, todėl kopijai užsakytas specialus, pagal senąsias technologijas gamintas popierius.

    Pasak projekto iniciatorių, tokie sprendimai padeda perteikti, kaip galėjo atrodyti ir būti jaučiamas dokumentas, kai jis buvo perrašinėjamas ir saugomas Viduramžių Europoje. Tai ypač svarbu edukacijai, nes lankytojams suteikiama galimybė suprasti, kad istorija remiasi ne vien legendomis, o konkrečiais, išlikusiais rašytiniais šaltiniais.

    Kur Joniškyje bus galima pamatyti?

    Skelbiama, kad iš viso atkurta 150 vienetų, kurie paskirstomi Lietuvos muziejams ir bibliotekoms. Taip siekiama, kad istorinis šaltinis būtų pasiekiamas ne vien didžiuosiuose centruose, bet ir regionuose.

    Joniškyje faksimilė bus eksponuojama Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus archeologijos ekspozicijoje. Muziejus tikisi, kad tai sustiprins lankytojų susidomėjimą Lietuvos valstybingumo ištakomis ir paskatins atidžiau pažvelgti į tai, kaip Lietuvos vardas atsirado Europos rašytiniuose šaltiniuose.

    Joniškio rajono savivaldybė pažymi, kad tokios dovanos ne tik papildo kultūros įstaigų rinkinius, bet ir primena atsakomybę saugoti istorinius liudijimus bei perduoti juos ateities kartoms.

    Joniškio rajono savivaldybės administracija

  • Lietuvos vardo paminėjimo faksimilė iš Kvedlinburgo analų keliauja į Šiaulius: kada ją bus galima pamatyti

    Lietuvos vardo paminėjimo faksimilė iš Kvedlinburgo analų keliauja į Šiaulius: kada ją bus galima pamatyti

    Šiaulių istorijos muziejuje balandžio 28 dieną vyks Kvedlinburgo analų faksimilės perdavimo ceremonija. Tai dokumento kopija, liudijanti pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą 1009 metais ir siejama su ankstyvuoju Lietuvos valstybingumo pasakojimu.

    Renginys numatytas 16 valandą Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47). Po perdavimo faksimilė bus saugoma ir eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, tad ją galės pamatyti ir miesto gyventojai, ir svečiai.

    Kodėl Kvedlinburgo analai svarbūs?

    Kvedlinburgo analai yra vienas reikšmingų viduramžių kronikų šaltinių, kuriuose 1009 metais užfiksuotas Lietuvos vardas. Įrašas susijęs su misionieriaus Brunono, dar vadinamo Bonifacu, žūtimi Lietuvos ir Rusios paribyje, o šis paminėjimas laikomas simboline rašytinės Lietuvos istorijos pradžia.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie ankstyvieji paminėjimai yra ypač reikšmingi, nes leidžia tiksliau įvertinti Lietuvos vietą to meto Europos politiniame ir religiniame kontekste. Faksimilė, nors ir nėra originalas, suteikia galimybę plačiajai visuomenei susipažinti su šaltinio forma ir turiniu muziejinėje aplinkoje.

    Kas inicijavo leidinį ir kam jis skiriamas?

    Skelbiama, kad faksimilės atkūrimą, bendradarbiaujant su Saksonijos žemės archyvais ir Drezdeno universiteto biblioteka, inicijavo Vilniaus LITUA Rotary klubas. Į Šiaulius ją perduos klubo atstovai, o dokumentą priims Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

    Iš viso pagaminta 150 faksimilės egzempliorių, kurie perduodami mokslo institucijoms, muziejams, bibliotekoms ir daliai mokyklų. Tokia sklaida siejama su edukaciniais tikslais, kad ankstyvieji rašytiniai šaltiniai būtų pasiekiami ne tik sostinėje, bet ir regionuose.

    Ką tai reiškia Šiauliams?

    Šiaulių istorijos muziejus pasirinktas neatsitiktinai, nes ekspozicijos čia nuosekliai pasakoja apie miesto ir regiono raidą nuo pirmųjų gyventojų iki modernios valstybės kūrimosi. Faksimilės atsiradimas Šiauliuose papildo šį pasakojimą konkrečiu dokumentiniu liudijimu apie Lietuvos vardą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad perdavimo aktas simbolizuoja ne tik nacionalinės reikšmės šaltinio svarbą, bet ir jo integravimą į regioninį kultūrinį gyvenimą. Tikimasi, kad eksponavimas skatins domėtis istorija, stiprins istorinį sąmoningumą ir muziejų edukacines programas.

    „Faksimilė yra reikšmingas mūsų istorinio paveldo rašytinis šaltinis“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.